Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas

198 Acta Linguistica Lithuanica XCI LAURA BRAZAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-1930-1762 Direzioni di ricerche Mokslinių: baltų kalbų arealinie tyrimai, dialektologija, geolingvistika, perceptivioji dialektologija. DOI: doi.org/10.35321/all91-08 JAUNJ RYT AUKŠTAIČI ANYKŠTN, KUPIŠKN UTENIŠKI TARMINS KALBOS VAIZDINIAI: RIBOS IR OBJEKTYVUSIS TARMIŠKUMAS Dialect Images of the Young Eastern Aukštaitians of Anykščiai, Kupiškis and Utena: Borders and Objective Dialecticity ANOTATIA Staipsnyje viene presentato giovani rytų alštaičių anykštėnų, kupiškėnų e uteniškių tarminės kalbos vaizdinių tyrimas. Investiamoji materiale dati delle disposizioni dei gimnazisti, raccolti secondo perceptyviosios dialektologijos metodologiniais principais parengtą anketą. Analomenė dei dati indica che i più attivi utenti del codice interminio si considerano i giovani uteniškiai (Utenõs e Rõkiškio tiriamieji). Tarmiamente parlando si confessa anykštėnai (Anykšči moksleiviai). Da questa raiškos aprirsi linksta kupiškėnai (Kùpiškio gimnazistai). Analoghe disposizioni investigabili rivelano penštiniai (mentalinie) tarmian mappamia. Tarmialmente parlando personaí i giovani eastern alštaičiai soprattutto acknowledge da sonini peculiarità. Tiriamųjų oggettivoio tarmiškumo bruožų sistema comprende non solo analizzati patarmių blankiuosius, ma e caratteristinguosius nonché distintiamuosius segni. Dal giovani lingua consumatori e valutatori disposizioni esryskėję tarmiškumo immaginidi (vietų ir bruožų) permette studiamuosius comunità della lingua membri di identificare non solo come rytų aukštaičius, ma ancora e come rytų aukštaičius anykštėnus, kupiškėnus e uteniškius. ESMINIAI VODŽIAI: perceptivioji dialektologija, mentalinis žemėlapis, tradicinė tarmė, riba, objektivusis tarmiškumas. Articoli Articles 199 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas ANNOTATION The article presents a study of the images of the dialect spoken by the young Eastern Aukštaitians of Anykščia, Kùpiškis and Utenà. The research material is the data on and schoolchildren’s attitudes from their answers to the questions in the questionnaire conducted prepared according to the methodological principles of perceptual dialectology. Utenà and The data analysis shows that young Eastern Aukštaitians of Utenà (the subjects of Rõkiškis) consider themselves the most active users of the dialect code. The Eastern Aukštaitians of Anykščia (schoolchildren from Anykščia) also admit to speaking distance the dialect. The Eastern Aukštaitians of Kùpiškis (schoolchildren from Kùpiškis) tend to themselves from this code. Drawn (mental) maps of the dialects reveal the similar attitudes of the subjects. Young Eastern Aukštaitians recognise a person who speaks the dialect mainly by the sound characteristics. The system of the objective dialecticity features of the speakers under research includes not only the fuzzy but also the characteristic and distinguishing traits of the subdialects analyzed. The images of dialecticity (places and features) that have emerged from the attitudes of young language users and evaluators allow us to identify the researched members of the language community not only as Eastern Aukštaitians but also as Eastern Aukštaitians of Anykščia, Kùpiškis and Utenà. KEYWORDS: Perceptual Dialectology, Mental Map, Traditional Dialect, Border, Objective Dialecticity. ĮVADAS Negli ultimi anni al discorso della dialettologia perceptyviosa è dedicata non una pubblicazione (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2016a: 89120; 2016b: 1733; 2019: 122; Geržotaitė 321339; 2019: 175198; Geržotaitė, Čepaitienė 84100; Kardelytė-Grinevičienė 112; Aliūkaitė 2019: 122; 2020a: 85100; 2020b: 122; 2016: 26229; Brazaitienė 2016: 2020: 267292; 2023; Mikulėnienė et al. etc.). Be moltitudine di articoli, edite due monografie scientifiche. Alla prima di queste sugulę dei membri della comunità dei giovani linguistici1 i risultati dello studio spèpìe kalbinės gimtinės2, tarminės e bendrinės kalbos gebėjimai riconoscere la variantiškumas della lingua e collegarlo a determinati geografici, sociali, culturali arealais (Diercks 2002: 5253; Aliūkaitė, Mikulėnienė, 2016: 92). quell'ambiente alle differenze linguistiche e alle distanze 1 Geolingvistinė paprastųjų kalbos bendruomenės narių kompetencija yra apibrėžiama kaip žinios ir spaziali (Diercks 2002: 51; Aliūkaitė, Mikulėnienė 2 Kalbine gimtine (angl. linguistic homeland) vadinama individo kalbinė aplinka ir ji yra siejama su 2016: 92a). LAURA BRAZAITIENĖ 200 Acta Linguistica Lithuanica XCI codice localizazioni e altre domande (Aliūkaitė et kt. 2017). Secondojo, al fine di studiare la competenza geolingvistica dei giovani, analizzate nuovi trasminuostatì, rivelanti obiettivìjį intermiškumo da posizioni di nių darinių požymių ir jų kalbinės vertės sąsajos su klaidingos bendrinės kalbos (kvazistandarto3) vaizdiniu (Aliūkaitė ir kt. 2020). Gauti rezultatai patvirtina consumatore di semplice lingua, importanza alla vivività e contiguità delle varianti linguistiche4. Nuovumas e attualità. Dal punto di vista vitività terminio stipriõsios nų patarmės gyvybingumą, analizzata solo parte dei giovani kupiškėnų e uteniškių uteniškių ir jų poveikį patiriančių anykštėnų bei kupiškėnų patarmių atstovų percepcijos beveik netirtos. Bene vieninteliu tyrimu, siekiant įvertinti kupiškėnuostatų (Geržotaitė 2019: 175198). Sukauptusi materiale, che aiutasse ad esaltare tutte le tre patarmi, rappresentanti di savimonezza radicati dei tararmi dei confini e linguini luogo caratteristico dei prognostnici e perviste fornire di queste n, anykštėnų e uteniškių patarmėms rappresentanti gimnazisti tarminės lingu immagini patarmių vertinimus, dar neanalizuota. Taigi šio straipsnio tikslas – remiantis perceptyviosios dialektologijos tyrimų modeliu, aprašytu ankstesniuose tyrimuose, atlikti rytų aukštaičių kupiškėd'immagine (rib e bruožų) analisi e valutare queste tre patarmi. Oggetto dell'articolo Anykšči, Kùpiškio, Rõkiškio e Utenõs moksleivių tarmiškumo imagdinia. Tiriamiei sono quattro dei gimnaziji (1518 anni) moksleivii (informazione su respondentus c. lentelėje). LENTEL. Tiriamųjų Anykšči, Kùpiškio, Rõkiškio, Utenõs giovani caratteristica Tiriamosai ios Dal Tarmišktutto Dal ai area tutto Dal delle tutto donne di Tarmę ricerca Tarmės uomini Tarmiškmoka nemoka lingua nekalba Anykščia 131 (100,00 %) 81 (61,83 %) 50 (38,17 %) 50 (38,17 %) 81 (61,83 %) 47 (35,88 %) 73 (55,73 %) Kùpiškis 119 (100,00 %) 73 (61,34 %) 46 (38,66 %) 29 (24,37 %) 90 (75,63 %) 17 (14,29 %) 77 (64,71 %) Rõkiškis 72 (100,00 %) 21 (29,17 %) 51 (70,83 %) 34 (47,22 %) 37 (51,39 %) 30 (41,67 %) 38 (52,78 %) Utenà 68 (100,00 %) 42 (61,76 %) 26 (38,24 %) 50 (73,53 %) 18 (26,47 %) 41 (60,29 %) 16 (23,53 %) 3 Kvazistandartu įvardijamas klaidingas kalbinio (tarminio) varianto vaizdinys, pvz., tarminis varianta può essere riconosciuto come nonarminis e attorno (žr. Long 1996: 118135; Aliūkaitė 2009a: 168; 2019: 6768; Mikulėnienė 2016: 340346); 4 Distingue dvejopas termiškumo: obiettivousis, oppure bruožu bazžiamas, e soggettivusis, oppure sietino con valore (bruožo, linguino variante o di that variante consumatore) (Aliūkaitė 2019: 6769). Articoli Articles / 201 Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Gimnazistus galima priskirti vienai amžiaus grupei, skyrimo kriterijumi pasirinkus non il loro biologico agžių, ma lingubinę, culturalità e esperienza sociale (Eckert 1997: 151167; Aliūkaitė 2007: 145). Tyrimo metu moksleiviai apklausti remiantis ne viename iš ankstesnių darbų pristatyta anonimine sąmoningųjų nuostatų anketa „Tarminio kalbėjimo ir bendrinės kalbos vertinimas“, kuri parengta 2014–2016 m. vykdyto projekto Bendrinės kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemėlapyje durante čiau žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2016a: 97–99). Įvadinėje jos dalyje fiksuojami sociodemografiniai tiriamųjų duomenys (lytis, amžius, kilmės ir gyvenamoji (plavietos), vengono presentati tarmės mokėjimui e consumo aktivumui, domande destinate difflitimui delle varianti linguistiche. La parte principale formata da tarminè e bendrinè della lingua destinate alla localizzazione di una tastiera di mappadino e la sopildanci di domande di carattere aperto, cui si prega indicare tarmiamente e comunine lingua parlantio umano asociat. , pavarditare caratteristiche, caratteristiche tarmiamente parlančiamui e kt. (žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2016a: 9799; Aliūkaitė i kt. 2017: 51–59). Il materiale studiabile costituisce 390 questione. Di questi 119 questionari riempirono Kùpiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnasio moksleivii 20142016 nel corso del progetto Bendrinės kalbos vieta mentiniame lietuvių kalbos žemapape5 realizzato. Questi dati si completano prima della pubblicazione della pandemia mondiale COVID-19 Lietuvojè articolo autorės Anykšči Jono Biliūno gimnazijoje raccolte 131 questionnaire, Rõkiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje 72 e Utenõs Adolfo Šapokos gimnazijoje 686. Parzi Kùpiškyje e Utenojè accumulati dati, ai quali si basa questo articolo, cioè, prototipii tarminesche aree della lingua nelle mappedine, è pubblicata (plačiau sr. Aliūkaitė i 2017: 78 102, 140, 18 kt 265, Geržotaitė 2019: 175198). Giunti eastern alštaičių savimonėje formativieni dei linguaggio interlinale esiliškinti esiliciuti i seguenti compiti: 1) discutere i dati delle risposte degli studenti a codio interlinale pagėjimui e al consumo attivumì dedicati questionari; 2) isnaglinare tutti e tre alle patarmesse rappresentanti dei mappedimenti di ricerca, nei quali chiesta marcata, dove si parla tarmialmente, materiale e 3) isanalizzare le risposte dei gimnazisti a un apposito quesito del questionario, nel quale chiesta indicare i dati delle peculiarità linguistiche, da cui riconoscibile tarmialmente parlando uomo, 5 Il progetto realizzato dai fondi della Statobbine commissioni delle lingue Lituanee (sutarties No K-5/2014). Project managerè prof. dr. Daiva Aliūkaitė. Per più sui suoi risultati cfr. Aliūkaitė ir kt. 2017. 6 Kùpiškio gimnazijoje riempiti questionari conservati Vilniaus universitys Kauno fakulteto Kalbų, literaturūros ir vertimo studi institute, Anykšči, Rõkiškio e Utenõs gimnazii […] Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve. LAURA BRAZAITIENĖ 202 Acta Linguistica Lithuanica XCI Tiriamosios patarmės XXI a. inizio: oggettivusis tarmiškumas. Articolisnyje consideramosios adarmės, come già menzionato, tarminio punto di vitabilità differisce. Prima di dieci anni e prima effettuate geoling vistiniais studi ha determinato che anykštėn sono caratteristici chičiuoto paolgėjuso kamieno balsio a tarimo come o su a atspalviu, ecc., r.tas ‘ratas, fissato vis rečiau (Aliūkaitė and kt. 2014: 184). Pastebimissimo kupiškėnų tarminio trožo (balsių e, ẹ alla parola e prima kietąjį priebalsį atliepimo di varie lunghezze a, pvz., dãda. ‘dėdė) tende a abbandonare (tenuto: 188; kt; Balčiūnienė i. 2017: 544.55; 2019: 21) Skiriamoji rytų aukštaičių uteniškių ypatybė nekirčiuotų ė ir ie atliepimas e., rečiau o ir uo a., pvz., te.v.li.s ‘tėvelis, pe.n.li. ‘spienelis, a.ba.l.s ‘obuolys è quasi consistentemente mantenuta in tutti i tempi rappresentų linguaggio (Aliūkaitė et kt. 2014: 176; Balčiūnienė et kt. 2017: 5455; 2019: 214). Costatuita, che lingbiniche peculiaritàam kupiškėnai e anykštėnai simileėja in gretimas e stipriom tebelaikytinas panevėžiškių e uteniškių patarmes. Sulla base Uteniškių patarmės ricercatori fissificato siformando nuovo più grombino locale linguistico darinys rytinių rytų aukštaičių regiolektas (con centro di attrazione tena) comprende non solo le stesse, ma anche circostanti anykštėnų e kupiškėnų aree (Aliūkaitė, Mikulėė 2014: 261; Geržnienitė, Mikulė 2014: mappa e commento; Mikulėė, Meiliūnaitė 169 […] 2017: XIII195). Šį arealą lega e nuovojo darinio stabilità indica altre caratteristiche, dei consumatori della lingua non identificabili come tarminių, eg., nekirčiuoto o tarimo come a, vartosena (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 261; Geržotaitė 2019: 190191). Quindi rytų augštaičių anykštėnų (Anykšči gimnazijoje), kupiškėnų (Kùpiškio) e uteniškių (Rõkiškio e Utenõs) raccolti percepzioni sulle percezioni della lingua locale (ne)tarminė e loro caratteristiche caratteristiche termines le caratteristiche dati interessarsi interessare più approfonditamente leisce alle scienze dei propri studiosi siformando un'immagine del plemonato variante dei pararli in esame e prevedere il suo futuro. 1.TERMINO KODO VARTOSENOS (NE)AKTYVUMAS JAUNJ ANYKŠTN, KUPIŠKN IR UTENIŠKI POŽIŪRIU Analisi dei dati indicano che a tutti i tre eastern alštaičių patarmeme rappresentanti hanno affermato gimnazisti mokantys tarmę (tarmiškai kalbėti) (žr. lentelę). Più di tutte la paganti c'è tra Utenõs (73,53 per cento), meno tra Rõkiškio (47,22 per cento) e Anykšči (38,17 per cento), meno tra Kùpiškio (23,53 per cento) investigativi. Straipsniai / Articles 203 Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Chiedi, quale tarmę paga, giovani rytų aukštaičiai, eccetto kupiškėnus, più spesso indicarono aukštaičių (Ut_M01, Rk_M18, Rk_M01, An_M02), aukštaitiškai (Ut_M18,05, Rk_V An_M17), aukštaitišką (Rk_V10, An_M16)7. Non un solo Kùpiškio moksleivis ha verificato le sue risposte, ad esempio, scritè, che moka kupiškėnų (Kp_1(4)_M01, Kp_1(4)_M58), kupiškėnų tarmę (Kp_1(4)_M17), kupiškėnišką (Kp_1(4)_M28) o kupiškėniškai (Kp_1(4)_M47). Tokių risposte fissata e tra Rõkiškyje applicaustų gimnazistų. Essi sostenevano mokantys, ad esempio, aukštaičių šiaurės rytų (Rk_M10), šiaurės rytų aukštaičių (Rk_V39), aukštaitiškai, rokiškėniškai (Rk_V18), rokiškėnų aukštaičių (Rk_V41), (Ut_V04, Ut_V05), anykštietiškai, aukštaitiškai Rokiškio tarmę (Rk_M06), rokiškietišką (Rk_M17), rokiškietiškai (Rk_V48), rakiškietiškai (Rk_V07, Rk_V08), rokiškėniškai (Rk_V12). Utenõs ir Anykšči tiriamieji savo tarmę patikslino rečiau, pavyzdžiui, Utenos (An_M49). Simili disposizioni esiliškėjo non solo pagamento della tarmiga, ma e anche rispetto del suo consumo (žr. lentelę). Tarmialmente parlančiais sé tempi rytų aukštaičių uteniškių (Utenõs e Rõkiškio) patarmės rappresentanti. Tarminė raiška è anche caratteristica e non poche partiia anykštėnų. Tarminesa dal punto di vista del consumo della lingua passivissima laikytini kupiškėnai. Quindi tarminį codà non solo paga, ma e in unokiu o altro grado, manytina, uttoja di tutti tre eastern aukštaičių patarmių plotuose applicausti jaunuoliai. Uteniškių patarmė, ai resoconti, considerateytina gyvybingiausia, a kupiškėnų nykstančia. 2.TERMINS TALBOS VIAZDINIAI YAUNJ ANYKŠTN, KUPIŠKN E UTENIŠKI PIESTINIUOSE ZEMLAPIUOSE I risultati di pagamento e consumo del codice terminale accoppiano giovani eastern altištaičių segnalėjimai penštiniuose (mentaliniuose) tarmių mappe8. Di questi bene più, come mostrano già effettuate ricerche Lietuvojè, tarminės linguaggio immaginarioì revela e numero di segnalazioni più abbondante gruppoè costituisce prototipinių tarminės kalbos arealų žemėlapiai. 7 Darbe vartojami tokie vietovių trumpiniai: Anykščia – An, Kùpiškis – Kp, Rõkiškis – Rk, Utenà – Ut; M e V indicano le lettere dirtųjų sesso; i numeri marchi anketų numerius. 8 Percepyviosios dialectology studiamenti del penštinio (mentalino) map Mapsio compito è dei due pų: tiriamieji žemėlapiuose tik lokalizuoja žinomus dialektus arba pažymi žemėlapiuose klausomų titarmines lingua (ar altri varianti) tekstų-stimulų arealus (Aliūkaitė et kt. 2020: 54). LAURA BRAZAITIENĖ 204 Acta Linguistica Lithuanica XCI Più che trečdalis uteniškių (Utenõs e Rõkiškio moksleivių), come visto eastern iš jų žymėjimų žemėlapiuose, tarmiškiausiu pirmiausia linksta laikyti gretimų aukštaičių panevėžiškių plote esantį Pãnevėžį (39,29%) (žr. 1 figura.)9. Kalbinių gimtinių Utenõs (30,71 proc.) e Rõkiškio (30 proc.) tarmiškumą questi giovani riconoscono, però tarmiškesnėmis indicano precedentemente effettuate indagini emelykėjusi nelle zone di tarmia occidentali aukštaičių e žemaičių: Marijámpolę (37,86 proc.), Plùngę (3436,3 proc.), Mažeikiùs (32,14 proc.) e Télšius (31,43%). 1 PAV. Jaunųjų rytų aukštaičių uteniškių prototipiškiausios tarminės lingua zone Vos ketvirtadalis jaunųjų uteniškių su tarmiškumu susiejo gretimus Anýkščius. Kùpiškis iš šių apklaustųjų žymėjimų žemėlapiuose išryškėjo kaip žemo tarmiškumo laipsnio zona. Sia Utenojè, sia Rõkiškyje usata lingua, opinione dei locali mokslevici, è belli, ma netaisyklinga (Rk_M01), su teną, Moltus, anche Kėdáinius grazi (Rk_M13) e t. t. Pridurtina, che bella, regolaina è considerata non solo natali apalinchi, ma e adicimi luoghi di abitanti di Anýkščius, Kùpiškį (Rk_M14), Anýkščius, Kùpiškį, Bržus e Pãnevėžį (Rk_M14) (žr. Fig. 2). 9 Precedente ricerca generalizzando solo Utenojè, taigi in una eastern aukštaičių uteniškių patarmės ploto areaia, raccolti moksleivių žymėjimų penštiniuose tarmių mappae i dati elencato polinkį dei studi prototipiškiausia tarminės kalbos zona considerare kalbinę matminya (Geržotaitė 2019: 185). Articoli Articles 205 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Rk_M01 Rk_M14 LAURA BRAZAITIENĖ Acta Linguistica Lithuanica XCI 206 Ut_M11 Ut_M13 2 PAV. Jaunųjų rytų aukštaičių uteniškių kalbinės gimtinės tarp kitų prototipinių tarminės kalbos zonų žymėjimo žemapaisu pavyzdžiai Kalbinės gimtinės ar jų apylinkės jaunųjų rytų aukštaičių uteniškių vertina- (Ut_M05), utilizzata tarmė įvardijama come mos kaip vienos iš tarminiu požiūriu ryškesnių rytinėje lietuvių kalbos ploto dalyje, pvz., labiausiai pabrėžtos tarmės ir savitumas: Jurbarkas, Šiauliai, Panevėžys aukštaičių tarmė. Netaisyklinga. Graži (Rk_M15), a ją utilizzanti come aukštaičiai graži, sono di errori (Rk_V09). Articoli Articles 213 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Rk_V47 An_M08 LAURA BRAZAITIENĖ 214 Acta Linguistica Lithuanica XCI Kup_1(4)_M27 7 PAV. Termini peculiarità innominazione nelle mappe dei commenti Esama e più tale commentamento nelle mappe degli esempi: aukštaičių [Pasvalio, Anykščių] grazi, netaisyklinga, nes ilginamos balsės (An_M62), [Pasvalyje] altre parole di galūnės (Kp_1(4)_M07), [Biržuose] netaisyklinga, kapoja galūnes (Kp_1(4)_M31). Da risposte riassuntrate a menzionata 5° domanda del questionario si vede che eastern alštaičių plote indagati gimnazisti tarmiškai parlante persona lo identificano soprattutto da soniche peculiarità (žr. 8 figura.). Articoli Articles 215 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas 8 PAV. Tarmių skiriamosios ypatybės jaunųjų rytų aukštaičių atsakymų duomenimis Šį bruožą giovani uteniškiai conceptualizzano con tali esempi come ilgina trumpuosius balsius arba ilguosius trumpina (Ut_M20), sostituite alcune voci (Ut_M39), vocali sukeistos voces (Ut_V22), sovralungate, abbreviate balses šaknyse (Ut_M05), lunghi balses (Ut_M24), invece di o, u spesso cambiia taria a (Rk_M05), sostituzione dei caratteri: o a (Rk_M01), invece di o dice a (Rk_M), railk_M14), alcune parole comuni del linguaggio (Rk_V05), anche se keičia (Rk_V5). Dal vardijati sintomi di primo vedere, che i gimnazisti commentano la propria, victima ambiente, in altre parole, stessi a žinomą, familiįstamą, tarmiškumą. Investigatori distintiamaja uteniškių patarmės peculiarità indicato o, uo atliepim a. šiems kalbos bendruomenės membri sono noto (dar plg. loro pačių vartojamo varianto įvardijimą rakiškietiškai (Rk_V07, Rk_V08). Scomplimenti percepzioni scollevivi emryškėjęs vosių allungamento o abbreviazione è anche uno degli esclusivi e, come indica eseguite sisteminiai geolingvistų ricerche, fino šiol fixiogamai questa adarmės bruožų (Aliūkaitė and kt. 2014: 176: 177). Abstaktesnio carattere risposte (t. y. balsių pakeitimas ar sukeitimas) può essere collegati sia con distintiva uteniškių patarmės peculiarità, sia con tutti eastern aukštaičius da vakarų ir pietų aukštaičių skiriančiu dvigarsių an, riančių persone colboje balsiai, dvibalsiai, am, en, em atliepimu un, um, in, im. Panašios ir anykštėnų nuostatos. Anot apklaustųjų, tarmine raiška išsiskidvigarsiai e t.t. alginati oppure abbreviati, cambiati (An_M34), cambiate parola letterės (An_M39), prailginte balsės (An_M49, An_M62), voci, dvibalsie, dvigarsiai e t.t. elginati oppure abbreviati, le lettere risposte differiscono. LAURA BRAZAITIENĖ 216 Acta Linguistica Lithuanica XCI balsių paryškinimu (An_M05). A questi giovani è keičiami (An_M34), pailgina žodyje kokias nors raides (An_M01), vienų ar kitų conosciuto da tyrėjo prospettiva uteniškius nonché alcuni altri eastern altištaičius escludente balsio o tarimas, džiai, žemaičiai vietoj o taria a ecc. obuolys nors pačių nurodomas kaip būdingas kitai, žemaičių, tarmei – kitaip tariami žoabalys (An_V32). I giovani kupiškėnai, come visto dal discussabile caratteristiche gruppo (t. y. garsų tarimas) attribuite dei risposti, anche mini suoni allginimento e enfatizzazione, unų garsų atliepimą kitais. I rappresentanti di questa patarmè, più spesso che già apperti dei uteniškių e anykštėnų patarmi plote interpellati moksleiviai, le loro risposte soccregarono, eg., lungina voci (Kup_1(4)_M16), ryškus ilgųjų balsių tarimas (Kup_1(4)_M17), lungųjų balsių (Kup_1(4)_M21), pailamosgina_es (Kup_1(4)_M56), balsiesi balsisė ir dvibalsiai (Kup_1_M(4)40), sostituisce raides mas (Kup_1(4)_M57), balsių ar priebalsių savotiškas pabrėžimas (Kup_1(4)_V02), pagal balsių keitimą (Kup_1(4)_M36), kupiškėnai vietoj a sako o: lapai į lopai (Kup_1(4)_M29), keičia e į a (Kup_1(4)_M38), skirtingai tuose pačiuose žodžiuo- (Kup_1(4)_M65), spesso dicendo quando invece di balo a tariama o (Kup_1(4)_M68), si sottolinea (Kup_1_V4)_27). Presentati esempi indicano che i giovani kupiškėnai separano nattąją patarmę dal kaimyninių patarmių. Kalbinės gimtinės skiriamųjų bruožų (balsių e, ẹ alla parola e prima kietąjį priebalsį atliepimas variaira di lunghezza a) conoscenza, tarminiu punto di vista, è molto precisolus. Vardijamo peculiarità, precisamente agli stessi caratteristici bei gretimas apylinkes circa Anýkščius distinguante kirčiuoto kamieno balsio a tarimas come o su a atspalviu, non solo indica la propria esperienza di codice, ma e rivelano determinati legami con anykštėnų patarmės rappresentanti. Di certe interconnessioni, giudicando da commenti di pačių pastebimą o tarimą, apparyt, esama e con gietimais uteniškiais. Kitų tarminių ypatybių grupių (kirčiavimo, galūnių redukcijos, leksikos) konceptualizacija iš paskiroms rytų aukštaičių patarmėms atstovaujančių moksI giovani uteniškia indicarono che tarmialmente parlando persona a loro abbastanza pat atpažįsta iš žodžių be galūnių (Rk_V28), arba, tyrėjų požiūriu, iš galūnių respesso così dukcijos. Jü linguai è caratteristico galūnių passadimento (Ut_M04), galūnių suttoramento (Ut_M12), acirstos galūnės žodžių (Ut_M15), interrotuktos sutrumpintos galūnės (Rk_V12) ir t. t. Rečiau tarminę raišką šie jaunuoliai sieja galūnės (Rk_M19), con kirčiavimo, ecc kirčiuoja parole keistai.: (Ut_M26), kirčiuoja diversamente dal solito (Ut_V11), altrimenti kirčiuojami (Ut_M12). Re linguamente parlanti persone interrotti uteniškių patarmės rappresentanti affermano di identificasi dal lessico, pvz.: naudoja neįprastus žodžius (Ut_M42), būna negirdėtų žodžių (Ut_M38), specifiniai žodžiai (Ut_V16), skolinti žodžiai (Ut_M25). Anykštėnų opinione, tarmine raiška si distinguenti persone usa di altre parole, che ora, senesnius, illikusius (An_M24). Essi sostengono, queste parole possono Articoli Articles 217 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas capire solo quell'uomo parlante tarama (An_M77). Apibendina che una persona parlantialmente usa comunine lingua non vertijamus parole (An_V47). Rečiau anykštėnių patarmės rappresentanti mini kirčiavimą (kitoks kirčiavimas nei me solito An_M13) e con lui susijusią galūnių redukciju (egli un pochuti diversamente tarmiškai žmonės kalbėdami tiesiog netaria galūnių (An_M12). Jaunieji kupiškėnai tarmiškai kalbantį žmogų dar atpažįsta pagal jo kirčių dėliojimą ant žodžių (Kup_1(4)_M09). Rečiau su tarmine raiška jie sieja galūnių reda noi, dukciju, che illustrava tali risposte come non volta degli altri moksleivių menzionato galūnių nukirtimas (Kup_1(4)_M28), galūnių nukirpimas (Kup_1(4)_M37), galūnių nukandimas (Kup_1(4)_M61) e kt. Re essi mini le differenze del lessico, eg.: neįprasti žodžiai (Kup_1(4)_M02), seni, keisti žodžiai (Kup_1(4)_M07), negirdėti žodžiai (Kup_1(4)_M32), iš nesupportamų žodžių (Kup_1(4)_V18). Quindi di tutte tre eastern alštaičių patarmių plote appresti gimnazisti chiaramente distingue la propria lingubinė ambiente oggettivųjį tarmiškumą. Iì linksta a legare non solo con (pa)tarmių blankiaisiais (più paplitusiais), caratteristiingaisiais, ma anche distintiamaisiais bruožai12. Sulla base delle ultime peculiarità, questi moksleivius si possono considerare rappresentanti dei nattoi patarmi (anykštėnų, kupiškėnų e uteniškių). IŠVADOS Tradicinii rytų aukštaičių patarmių anykštėnų, kupiškėnų e uteniškių plote eseguito studio immaginidini tarminės kalbos esiliškino giovani consumatori della lingua rapporto con questa regione. 1. Dialekto kompetencijai ir aktyvumui skirtų duomenų analizė rodo šiuos polinkius: 1) tarminì codà pagano e usano gli studiamtii rappresentanti tutte e tre le avarmesse; 2) principalmente con tarmine raiška self linksta sieti rytų aukštaičiai uteniškiai; 3) oralmente parlando si ammette e anykštėnai; 4) fissificato kupiškėnų attiribojimento dal tarminio variante. 2. Da penştini tarmia mappapiì si vede che studiati marca non solo žemaičių e vakarų aukštaičių aree, le cui ankstyere studi di percepzioni indicate quelleas aree e favorevolmente valutando ivi kaip tarminiu požiūriu stipriausios. Su šia raiška dažniau ar rečiau siedami gimusatavamo il lingubiną kodę, sondaggiate easterniai aukštaičiai conferma la tarmiškumą dei luoghi analizzati: 1) più lingubinę kinstina e le aree con zonomi di lingua tarmina linkis si sieti anykštaė e uteništiai; 2) kupiškėnų attiribojimą dal proprio linguino variante possibilmente indica creata attualioji distanzia su adetimas patarmės locovēm. 12 Apie trinarę tarminių požymių (pirminių, antrinių ir tretinių) tipologiją (plačiau žr. Taeldeman 2005: 23–248). LAURA BRAZAITIENĖ 218 Acta Linguistica Lithuanica XCI 3. Tarmialmente parlando persona a eastern alštaičių plote indagare gimnazisti, remdamiesi savos kalbinės aplinkos projekcija, pirmiausia atpažįsta iš garsinių ypatybių. Šią požymių grupę iliustruojančių atsakymų analizė rodo, kad jaunuoliai aiškiai skiria objektyvųjį kalbinės gimtinės ir apylinkių tarmiškumą. 4. Non solo blankiuosius, caratteristinguosius, ma e distintiamuosius objektyviojo tarmiškumo požymių sistema leidžia apklaustus moksleivius identifikuoti ne tik kaip rytų aukštaičius, bet dar ir kaip rytų aukštaičius anykštėnus, bruožus comprendenti kupiškėnus e uteniškius. Quindi dal giovani linguaggio consumatori e valutatori disposizioni esryskėję tarmiškumo (vietų ir kalbinių bruožų) immaginici correliuoja non solo con oggettiviuoju tiriamųjų kalbinės ambiente, ma e quasi tutta la parte della superficie delle lingue liteviste orientali linguistico variantiškumu. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva 2007: Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir sub jektyviųjų skirtumų kultūrinė vertė: daktaro disertacija, rankraštis, Vilnius: Vilniaus universitetas. Aliūkaitė Daiva 2009a: Bendrinės kalbos vaizdinių tikslumas: kvazistandarto problema. – Respectus Philologicus 16(21)A, 160–187. Aliūkaitė Daiva 2009b: Perceptyviniai dialektų tyrimai: mentalinis žemėlapis. – Respectus Philologicus 15(20), 164–179. Aliūkaitė Daiva 2019: Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė. – Respectus Philologicus 35(40), 63–91. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12717 [žiūrėta 2024-04-22]. Aliūkaitė Daiva 2020a: Tarmiškumo tvarumas didmiestyje: emic naratyvo kūrėjo perspektyva. – Respectus Philologicus 38(43), 85–100. Prieiga internete: https://www. zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/20645 [žiūrėta2024-03-22]. Aliūkaitė Daiva 2020b: Tarmiškumo tvarumas Lietuvos regionuose: emic naratyvo kūrėjo perspektyva. – Lietuvių kalba 15, [1–22]. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22435 [žiūrėta 2024-03-24]. Aliūkaitė Daiva 2021: Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai. – Acta Linguistica Lithuanica 85, 262–292. Aliūkaitė Daiva, Bakšienė Rima, Jaroslavienė Jurgita, Judžentytė Gintarė, Leskauskaitė Asta, Lubienė Jūratė, Meiliūnaitė Violeta, Pakalniškienė Dalia, Ragaišienė Vilija, Rinkauskienė Regina, Švambarytė-Valužienė Janina, Urbanavičienė Jolita, Vaišnienė Daiva Straipsniai / Articles 219 Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas 2014: Punktų tinklo tankis geolingvistinės skirties aukštaičiai : žemaičiai požiūriu. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 129–196. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regioninių dialektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 257–262. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2016a: Perceptyviosios dialektologijos instrumentai ir tyrimų kryptys: variantų arealai mentaliniuose žemėlapiuose (Biržų atvejis). – Acta Linguistica Lithuanica 74, 89–120. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2016b: Lietuvos gimnazistų požiūris: išsilavinimas bendrinės kalbos vaizdiniuose. – Verbum 7, 17–33. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/10283 [žiūrėta 2024-05-04]. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2019: Paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvas: kur ir kodėl (su)kuriamas vietos tarmiškumas. – Lietuvių kalba 13, [1–22]. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/ view/22481 [žiūrėta 2024-04-03]. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Geržotaitė Laura 2017: Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Brazaitienė Laura 2020: Lietuvių kalbos variantai: tyrėjo ir paprastojo kalbos bendruomenės nario perspektyvos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Balčiūnienė Asta, Rinkauskienė Regina, Meiliūnaitė Violeta 2017: Kupiškėnų ir uteniškių paribio šnektų fonetinė kaita XXI a.: Vabalninko, Daršiškių ir Salamiesčio punktų atvejis. – Lituanistica 63, 1(107), 38–60. Balčiūnienė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Rinkauskienė Regina 2019: Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje, Klaipėda: Klaipėdos universitetas. Brazaitienė Laura 2020: Research on perceptual dialectology in Lithuania: subjective dialectal variation of Lithuanian language area in relation to objective variation. – Lithuanian dialectology profiles: problems and findings, ed. V. Meiliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 267–291. Prieiga internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2021/01/KIDP6.pdf [žiūrėta 2024-05-15]. LAURA BRAZAITIENĖ 220 Acta Linguistica Lithuanica XCI Cramer Jennifer 2018: The Emic and the Etic in Perceptual Dialectology. – Language Regard: Methods, Variation and Change, eds. B. E. Evans, E. J. Benson, J. N. Stanford, Cambridge: Cambridge University Press, 6279. of Perceptual Dialectology 2, eds. D. Diercks Willy 2002: Mental maps. Linguistic-Geographic Concepts. – Handbook Long, D. Preston, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 5170. Eckert Penelope 1997: Age as a Sociolinguistic Variable. Handbook of Sociolinguistics, ed. F. Coulmas, Oxford: Blackwell, 151167. Geržotaitė Laura 2016: Vartotojo veiksnys: subjektivusis Lenkijos lietuvių šnektų vaizdas mentaliniuose žemėlapiuose. Lietuvos tarmių kaita XXI. a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos, sud. D. Mikulėnienė, A. Leskauskaitė, V. Ragaišienė, L. Geržotaitė, N. Birgelienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 321–339. Geržotaitė Laura 2019: Jaunųjų rytų aukštaičių – kupiškėnų ir uteniškių – kalbinės gimtinės vaizdiniai. – Acta Linguistica Lithuanica 81, 175–198. Prieiga internete: https: www.journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/articleview99 [žiūrėta2024-03-05]. Geržotaitė Laura, Čepaitienė Agnė 2016: Vilkaviškio giovani kalbinė gimtinė: confini, regolabilità e attrazionelumo valori. Verbum 7, 84100. Priega internet: httpwww.zurnalai.vu.lt/verbum/article://view/10288 [veduta 2024-04-02]. Geržotaitė Laura, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regiolektų formavimis Lietuvoje: žemėlapis e commenti. XXI a. iniziali lietuvians tarmės: geoling vistinis e sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, XIII žemėlapis ir komentaras (sp. įklija). Kardelytė-Grinevičienė Daiva 2018: Kvazistandarto variante: giovane generazione di rappresentanti dell'ukštaitiškojo arealo. Lietuvių kalba 12, [112]. Accedo internet: httpsetalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2019~1550676206089 /J.04~2019~1550676206089.pdf [žiūrėta 2024-04-03]. Long Daniel 1996: Quasi-standard as a Linguistic Concept. – American Speech 71(2), 118–135. Mikulėnienė Danguolė 2016: Formazioneis tos dei kvaziregiolekto degli altištaičių, Punsko ir Seinų apylinkėse. – Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šneksud, D. Mikulėnienė, A. Leskauskaitė, V. Ragaišienė, L. Geržotaitė, N. Birgelienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 340346. Mikulėnienė Danguolė, Bakšienė Rima, Brazaitienė Laura, Čepatienė Agnė, Ivoška Darius, Šidlauskas Žydrūnas 2023: (Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Articoli Articles 221 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta 2017: Tarmiškumo matmuo Lituano etnografinių regionų struktūroje. Constrravima dell'identità di nuovas regions: integralumas, sumanumas, konkurencingumas, sud. A. Augustinaitis, J. Zabarskaitė, Taeldeman Johan 2005: Polarisation D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, L. Labanauskas, A. Kiškienė, R. Venckus, K. Rudokas, Vilnius: Kazimiero Simonavičiaus universitetas, 169–195. Revisited. Language Variation. European Perspectives: Selected Papers from the Third International Conference on Language Variation in Europe (ICLaVE3), ed. F. Hinskens, Amsterdam: Benjamins, 23248. Accessibile online: https: benjamins.com/catalog/silv.1.15tae [visualizzato 2024-04-09]. Dialect Images of the Young Eastern Aukštaitians of Anykščiai, Kupiškis and Utena: Borders and Objective Dialecticity SUMARY The article discusses the images of the dialectal language of the young Eastern Aukštaitians of Anykščia, Kùpiškis and Utenà analyzed using the methodological principles of perceptual dialectology. The research material is the data on schoolchildrens attitudes collected from the questionnaire that was administered in the central areas of the subdialectal zone (Anykščia, Kùpiškis, Rõkiškis and Utenà) before the global COVID-19 pandemic was declared in Lithuania. Based principalmente on the material of the drawn (mental) map of dialects presented in the questionnaire and the answers to the question about the characteristics of a person who speaks the subdialect, an attempt is made to evaluate the viability of these subdialects. The data analysis shows that the dialect code is known and used more or less often by the subjects representing all three subdialects. The young Eastern Aukštaitians of Utenà (schoolchildren from Utenà and Rõkiškis) consider themselves the most active dialect users. The Eastern Aukštaitians of Anykščia (the subjects of Anykščia) also admit to speaking distance themselves the dialect. The Eastern Aukštaitians of Kùpiškis (schoolchildren from Kùpiškis) tend to from this expression. Le mappe disegnate di dialetti rivelano che the subjects, marking not only the areas of Žemaitians and Western Aukštaitians (che were indicated by previous perception studies as the strongest from a dialectal point of view) but also their native places confirm the dialecticity of the localities analyzed. Mainly young people of the Eastern Aukštaitians of Utenà and Anykščia tend to associate their hometown and its surroundings with dialectal LAURA BRAZAITIENĖ 222 Acta Linguistica Lithuanica XCI language areas. Creating an actual distance from the neighbouring areas, the schoolchildren of Kùpiškis possibly distance themselves from their linguistic expression. Based on the projection of their linguistic environment, young Eastern Highlanders recognise a person speaking in the dialect mainly by sound characteristics. The analysis of traits of the analyzed subdialects, including their nuanced and characteristic the answers illustrating this group shows that the schoolchildren clearly distinguish between the objective dialect of the native town and the surrounding area. The study of objective dialect features encompasses both the distinctive and defining elements. Thus, the images of dialecticity (places and features) that have emerged from the attitudes of young language users and evaluators allow us to identify the researched members of the language community not only as Eastern Aukštaitians but also as Eastern Aukštaitians of Anykščia, Kùpiškis and Utenà. Įteikta 2024 m. giugno 26 d. LAURA BRAZAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Lituania [email protected]