Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida

A icoli A icles / 77 SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ Vilniausuni e si e as Mokslinių y imų di ezioni: lie u ių akcen ologija, dialek ologija, onomas ika, edukologija. VYTAUTAS RINKEVIČIUS Uni e si à di Vilnius ORCID id: o cid.o g/0000-0001-9451-5993 Di ezioni di ice che scien i iche: bal ų-sla ų is o inė akcen ologija, bal ų kalbų kompa amoji g ama ica, p ūsis ika, la is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all91-04 LETUVI KALBOS EMPERCAZIONI SU PRIGAGA -(I)UOTI KIRČIAVIMO RAIDA Accen ua ion His o y o Li huanian Ve bs in -(i)uo i ANOTATIA Lo s udio a a nella lingua li uana des ina a a imajodžių su p eesagio -(i) conse a o la aida del ki čia imo, pa agonando i da i di ques i gio ni, nei bend inėsiniuose e ki čiuo ų ecchie es i con la icos uzione p okalbės būklebės. Nell'a uale linguaggio p eesagio -(i) è ca a e is ico dei edimen i p eesagio ki is, e nelle on i minimi di nonp ezesagino ki čiojai es imonia palaipsia del ki čio nykimą e l'acquisizione del p eesagio. Dalis nonp ezesaginio ki čioimo dei ki chchichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichic- hichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichich- ichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichi- chichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichic- hichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichich- ichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichichi. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 78 Ac a Linguis ica Li huanica XCI ESMINIAI VODŽIAI: li e ian lingua, is o inė akcen ologija, p iesaginiai eiksmažodžiai, accen inis ipas, akū as, ci kum leksas, akcen inė dominacija, ikoninė unkcija, me a onija. ANNOTATION The a icle deals wi h he accen ua ion his o y o  Li huanian e bs in -(i)uo i by compa ingda a ommode ndialec s, hes anda dlanguage,andaccen ua edold ex s wi h he econs uc eds a eo a ai sin hep o o-language.Inmode nLi huanian, e bs in -(i)uo ia echa ac e izedbys esson hesu ix,while a iousa es edcaseso non-su ix s ess es i y o heg adualdisappea anceo  his ypeo accen ua ionand hees ablishmen  o su ix s ess. Some cases o non-su ix s ess can be conside ed a chaisms (e.g., de i a i es om nouns o accen ual pa adigm 1), while o he s could be o a la e o igin, e.g., e bs o he ypes lku iuo i and ba uo i (wi h oo ci cum lex as an iconic ma ke o p olonged ac ion). The la e ype is cha ac e ized by a la ge dialec al a ie y o accen ual ypes, and mos o he a icle is de o ed o he s udy o his a ie y. In he wes e n a ea o dialec s (especially in Li huania Mino ), non-su ix s ess is also possible in o he kinds o e bs, e.g., onoma opoeic and o he exp essi e e bs, Ge manisms, o emoded in -i. KEYWORDS: Li huanian, his o ical accen ology, su ixed e bs, accen ual ype, acu e, ci cum lex, accen ual dominance, iconic unc ion, me a ony. 1.ÚVADAS (DABARTIN PADTIS) § 1. Bend inės lie u ių kalbos eiksmažodžių p iesaga -(i)u i a ibui a dominacinių s ip iųjų p iesagų klasei1: le sue ediniams pap as ai ca a e ing p iesaga ki is, indipenden emen e dal ipo di da ybos del eiksmažodžio, signi ica i i o ki čia imo del mo o ondamen ale, p z., kain-úo- i (← káin-a 1), bals-úo- i (← bas-as 4); audon-úo- i audón-as, gy - i (← gý -as 3); až-u-iúo- i (← ž- i) e c. (g. S undpl: 2014: 168). § 2. Un'eccezione cos i uiscono neben alcuni e bi e bali con a ian i es ese del p eesago (di soli o de e ba y ai su -ul-iu i, -u -iu i), secondo le no me a uali possono esse e ki chiuoja i sia nel p eesago che šaknyje (pama iniame kamiene), eg. nyk-ul-iúo- i nỹk-ul-iuo- i; lūk-u -iúo- i lk-u -iuo a ian i- i; snyg-u -iúo- leks i sn-g-u -i- i Due al e mine ci chio Rinke šaknies p esso di soli o iene ci cum a può esse e pe imi o dal e mine base (p. . nǎk-kĩk- i) del a icolo 1 del egolamen o accen uale. nỹk- i),me a oninis(p z.,lk-u iuo- i←láuk- i)a naujaia si adęspailgėju- siame balsyje (p z., snỹg-u iuo- i ← snìg- i). Pa ieniuose denomina y uose, A icoli A icles 79 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida no malmen e a chaizmues, possibile e man enu o ondamen ale pa ola di adice akū as, ecc., a puč-iúo- i á puč-iuo- i á pu ←is 1. Senesni negli la o i (p z., Laigonai ė 1978: 792 o DLKŽ nelle pubblicazioni p eceden i) indica o solo la adice di ali pa ole ki is, a dieci il codi icamen o della chiusu a a ian e appena negli ul imi anni (p adedan DLKŽ se imo edizione; plg da VLKK accomandazioni 2005 e 2013 m), quindi si ede la endenza di acquisizione di un'esaginio di chiusu a. 2. NEPRIESAGINIO KIRČIO ARCHAIZMAI IR J KILM § 3. Si può non dubi a e che seno ėje šakninis ( iksliau, ondamen ino kamieno) ki is p iesagos -(i)uo i ediniuose bu ęs ge okai dažnesnis nei šiuolaikinėje kalboje. Ad esempio, Mikalojus Daukša da ki čia o: apìjuok-uo- i, ãša -uo- i, mėlyn-uo- i, pánč-iuo- i, audon-uo- i, o se e ãka -uo- i4 (plg. Ska džius 1935: 230 . [1999: 266 .])5. F yd icho k-scha aičio lie u ian- okošaičio lie u ių- okošaičio lie u ių- okošaičio lie u ių- okošaičio lie u ių- okošaičio lie u ių- okošaičio lie u ių- okošaičio lie u ių- okošaičio lie u ių- okošaičio lie u ių- okošaičio lie u ių- okošaičio lie u ių- okošaičio lie u ių- okošaičio lie u ių 2 E pe sino Laigonai ė 2002: 105.  3 Kaiku iebu ęšakninioki čioa chaizmai(p z.,g úod-uo- i)įnaujesniusDLKŽleidimusiš is neį auk i. 4 Da paludi a u ojo empo pa ecipan e o ma p iwka awusis (DP 61830) non si può de e mina e, se ques o p eesaga -ou i, o -au i edinys. 5 Dal M. Daukšos sc i i nonaiški pa ole di panč-iuo- i, mėlyn-uo- i, audon-uo- i šaknies p iegaidė. A causa del p imo lo o spėjamo akū o plg. pán is, pánčio i. Likusių d iejų p iegaidė non esis e ale aki aizdi: almeno possibile a mėlyn-uo- i a mėse paliudi o su abiemgaidom p ieėm (ž . § 19§20). 6 G e a či y -úo- i (plg. § 31 e 50 išnašą). SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 80 Ac a Linguis ica Li huanica XCI g è ez-uo- i, ìšgąsč-iuo- i, kàba -iuo- is, kàkal-iuo- i, kàmaš-uo- i, kliùpe -iuo- i, lèke -uo- i, màda -uo- i, mùs e -iuo- i, àlaž-uo- i7. Be già menė ų (i anco a menėsimų § 15) esempi, LKŽ da a ie on i anche es imonia, ecc. : gý -uo- i ‘ ėkau i gy i gy i (apie pempę), g úod-uo- i, ká p-uo- i, míel-uo- i, mìl -uo- i, mýl-uo- i, m-uo- i, sná gl-iuo- i, spéig-uo- i, sp- z-uo- i, ùlk-bo- i, séil-i-bo- i, j-uo- i; jóma k-uo- i, plokuskan-i, 2019, šsilke -i-uo- i, ki a-i-i, pel-i-i-u- i; kais-is-i-i-i- i; pùs-i-i-i-i-u- i, 4. Ragajōkeljō, Ragajōjō, Ragajōjō, Ragajōjō, Ragajōjōjō, Ragajōjō, Ragajōjōjō, Ragajōjō, Ragajōjō, Ragajōjō, Ragajōjō, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, R Secondo discussionale aidos scena i di ki is nep iesaginis egalėjęs išsilaiky i solo akū iniuose ienskiemeniuose pama iniuose kamienuose (p z., áuks-uo- i), così come mol iiaskiemenių pama inių kamienų negaliniame skiemenyje, indipenden emen e dal p iegaidės o kiekybės (p z., dá gan-uo- i, ãša - zuo- i, pùs yč-ip i- i). Senuose ša i e in al denomina ionis p imis ki is ki ak isuome  ienodą ediniųki čia imą)p iesagųįsigalėjimo endencijos,op ie- saginioki čio ipopasi inkimąapibend inimuinulėmė ai,kaddalyježodžių (pama inio kamieno) esse e egali manmanos solo edamen i 1 iš i kamienų (s i kamienų) da a ižodži. 7 Da plg. Ku šaičio come neaiškius ( . y. lauž iniuose skliaus uose) o ni i esempi: [mé g-uo- i; čiẽpč-iúo- i (cźipcziju); s ibal-iuo- i, žaĩba -iuo- i]. 8 Senza indica a on e LKŽ. 9 Co ek ū os e o a LKŽe: péiskaniuo i (plg. pléiskaniuo i LKŽ X 127). 10 Lis a incomple ina. Egli è compila o solo p elimina men e pe esamina e LKŽ pa ole con baigmenimi - lis a i, e i icando F. Ku šaičio lie u ių okiečių kalbų žodyne paliudy ų -(i)u i eiksmažodžių ki čia imą con da i LKŽ. Da no a e ne icslumas qui sa ebbe possibile menziona e, ecc., ciò che LKŽgli menzionimas žiuo i (KI120, . y. Ku scha : s. . opsp eizen) è e oneo nella on e o iginali 120 del 1870 in eal à si i ene a pai a o ži sukúo i (ci kumeksas, ma y , pe li id plim) con il sinonimo Ku šaičio. A icoli A icles 81 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida § 5. A causa della maggio pa e dei menzionan i on i a es a e di nep iesagino ki čio eiksmažodžių, le pa ole ondamen ali iscis sono 1 ki čiuo ės a dažodžiai, ecc., apìjoka 1, ãša a 1, áuksas 1/3, dá ganà 1.3a, g úodas 31, ìšgąs is 1 (g e a izgąs ỹs 3b), ká pa 1, míelas 3 (1), mýlas 3 * 12) mìl ai 1, 1, 1, pleiskana 1, 1, p ã isi as 3b11, p iekaešgyna 1, plis 1, pùs y is 1 (g e a 1, 3b), mas seil š ( a igas), § 1 (4), súdpa é pa 1, 1 (a), ãškana (ana) bkanis 1, 3⁄4 , ka ka š ka š ka š 1, 1, 1⁄2, ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š ka š. Pa e di ali nonp esaginio ki čio azionejodži può esse e man enu o ecchio a chaizmai, e edi a i da empi ino a Saussu eo dėsnio, pa e guadagna si e quan o più a di, nep ieš a aujan al comune dėsningum, che nep iesaginis ki is possibile solo akū iniuose13, ienskiemeniu ondamen i kamienose e mol ikiemenių ondamen i kamienų couldniniame skiemeniu. Alcuni dei cui non lis a i ondamen i a dažodži (p z., ãka as) 1 ki čioo ė può esse e Vosi a Vosi a sna ikan i ( achia a p ecisamen e in a a a a a a ixisaginio di ac ion). La seconda azione ki žodži base lačiama 1 p a o ynė p a a dynė ba džėu ne pa ali: 3s, 3s, 3a, 3a, 3a, 3a, 3a, 3a, 3a, 3a, 3a. 3. NAUJI NEPRIESAGINIO KIRČIO ATVEJAI 6. § Be man eniky ų a chaismų, siejamų su pama inių a dažodžių 1 ki čiuo e, epochoje po Saussu eo dėsnio lie u ių kalboje adęsi nemažai naujų nep iesaginio ki čio eiksmažodžių, su spesso šaknies ci kum leksu, i cui ki čia imą già dėmusios o he neiis. Jeno accen inė e ė šių kamien ki čia imas ge okai į ai uja dienų a nesenų laikų a mėse. Si possono dis ingue e qualche g uppi di ali a imazodžių, bes ia ichissimi una dall'al a nel signi ica o, negli ambien i di susci azione, accen inių ipų geog a ine dis ibu ion: a) lku iu i ipas; b) ba ui i ipo; 11 Plg. M. Daukšos da . sg. masc. míel-am (ž . Ska džius 1936: 141 [1999: 105]) e neiš es iniams būd a džims būdingą mobiliojo ki čio įsigalėjimo endenciju (ž . Rinke ičius 2015: 39 .). 12 Plg. la. mĩļš, p . nom. pl. mīlai, sl. *mlъ a. p. a. 13 La pa ola ãka as p obabilmen e laiky inas ecu mobiliojo ki čio žodžiu (plg. sl. * če ъ a. p. c), pe ò aka iniame lie u ių kalbos a mių a eale, sop a u o Mažojoje Lie u oje (do e paliudy as šakninio ki čio eiksmažodis ãka -uo- i), pasi aiko e pas o io ki čio o mų esp. šaknies akcen inio s ip umo požymių ediniuose, plg. ãka as 1 (LKŽ: T k), F ied icho Wilmo Haacko ad odyno i g amma ikos (ins .) Whela ais, F. Ku šai. pl. wák-ka a, nom. e b. w. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 82 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI c) onoma opėjiniaii pan. eiksmažodžiai; d) ge manizmai o ediniai da ge manizmų; e) p eesaggi -(i)o i edinių pe di binie. Ul e io e sepa a amen e discussa di ciascuna di ques i g uppi, la causa, la adida e la di e si à dei ipi di ki chiazione nelle a messe. Mol a a enzione iene assegna a al secondo (ba uo i) ipo, pasiñimčiamosi la maggio accen ine a iai o e a messe. 3.1. Lku ia o ipo § 7. -men ieni (ž . § 2) -u -iu i, -ul-iu i ipo ediniai, gene almen e de e ba y ai, signi ican i nonin ensi ì del con inua i o a o o busenà (plg. LKG II 250 .) e shak con en is ci kum leksą (pi minį, me a oninį a a si adusį dėl balsio pailg), nella sua o igine laiky ini si es endeis dal ossio della s essa denominazione -u - i, -ul- i ediniai ( y y y lk-u -i- i ← lk-u - i ← lk-u - i ← lk- i ← lk-u - i ← lk- i ← lk-u - i → lk- l. lk-u -iau- i, lk-u -o- i, lk-u -io- i, lūk-u -no- i, lk-u -nė- i. § Ci kum leksas (ki aip sakan , ęs inė p iegaidė, plg. Gi denis 2003: 273) e balsio pailgėjimas -u - i, -ul- i ediniuose (a lo o pama iniuose a dažodžiuose) esegue ikonina unzione: a o za es e s o, l'e e o del len o a o (plg. S undžija 1985: 135). Da ques i eiksmažodžių ci kum leksas ( esp shak ki is i balsio pailgėjimas) pe ėjęs i u i i menziona i edinius es esi, y. : láuk- i → (lk-u -į →) lk-u - i → lk-u -iuo- i, lk-u -iau- i e c. ; snìg- i → (snỹg-u -į →) snỹg-u - i → snỹg-u -iuo- i, snỹg-u -o- i e c. Opposigo p ocesso si ede momen ine signi icazioni azionimaodgi con - e - i, - el- i e lo o espės iniuose a ian i, do e p e ale šaknies akū as (s aiginė p iegaidė) o umpasis oceis, plg. : snáus- i → sns- el- i → sns- el-ė- i; ep- i → ìmp- el- i → ìmp- el-ė- i; láuk- i → lùk- el- i → lùk- el-ė- i. § 9. LKŽ e dic iona i a mian, secondo i da i, šaknies ki is spaccisce quasi in u a Li uania, in an o il p eesagio è possibile solo nella pa e o ien ale di essa (sop a u o eas e n alš aičiuose, luoghi e aka ų o pie ų alš aičiuose (ž . 114) mappaį). Anche in uno s esso šnek oje può esse e es imonia o incomoda della s essa di e en i p eesagio edinių ki čia imas, eg., plūd-u i: lūk-u io i, snūdú-u io i (LKŽ:  14 Apiepie ųaukš aičius ūks aduomenų,be  okiežodžiaikaipPPAŽsnygulió ine iesiogiaigalė ų liudy ip iesaginioki čiogalimybęi -u iuo i,-uliuo i ediniuose.  S aipsniai / A icles 83 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida S );lk-u iuo i:snyg-u iúo i,snūd-u iúo i(VdškŽ);snaĩg-u iuo i:snyg-u iúo i (LKŽ: ). 1 ŽEMLAPIS. P iesagų -u (i)uo i, -uliuo i edinių ki čia imas lie u ių a mėse: • lūku iúo i: LKŽ (Ku , S ); • plūdu iúo i: LKŽ (Lzd); ZnŽ (G š); • snygu iúo i: LKŽ (U , Ob, Š nč, ); VdškŽ; snyguliúo i: LKŽ (M l); • snūdu iúo i: LKŽ (S ); VdškŽ; snūduliúo i: LKŽ (Ad); • lku ia i: LKŽ (G z, Alk, Sk ); KzRŽ (KzR); ZnŽ (Nm, Lkč); VdškŽ; • pldu ia i: LKŽ (Sk , Nmk, S , Šll); K; Sch15; ŠVŽŽ (Ged, Lu); K nŽ; VaigŽ; KzRŽ (KzR); pldu u i: LKŽ (Ms, Už , Rdn, K š); Džūn (D , Va p, K š, Vds); • snỹgu ia i: LKŽ (Škn, Yl, J b, Dkš, P ); KzRŽ (Bb , KzR); Kl Ž; snỹgu ua i: LKŽ (Jž, Skp, Kp, Rš); KpŽ (Skp, Kp); snỹgulia i: LKŽ (Bsg, K ok, Lkč; Al , M s); ZnŽ (Lkč); • sndu ia i: LKŽ (Mžk, K kl, G k, J b, Dkš, M j, K s, Dbk, Ds); K nŽ; VaigŽ; KzRŽ (G l , KzR); sndu uo i: LKŽ (Rdn); KpŽ (Kp, Ppl); sndulia i: LKŽ (Pl ; Ds). 15 Ž . Schleiche 1857: 171 (dal sc i ybos neaiški p iegaidė: plúdu ia o). SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 84 Ac a Linguis ica Li huanica XCI § 10. Nell'a uale colonna, come menziona a (ž . § 2), p eesaga ki is semp e più įsigali. 3.2. Ba uo i ipas 3.2.1.Bend aapž alga § 11. Da u i i paliudi i non pe saginio ki čio -(i)u i edini si dis ingue kompak iška g upa eiks17,mažodžių, unijamų seman ikos i (ben già nella pa e a eikšmę, i. e. bū i am o mių)šakniesp iegaidės–ci kum lekso.Tai– ediniaiišspal as(a panašias ki asypa ybes) eiškiančiųbūd a džių,dažniausiai u in ysbūsenosda ybinę okiam, kas pasaky a pama iniu žodžiu (plg. DLKG 3916) ← eg., ba -uo- i ‘bal am, bal amy is adj. b-as Šakál nies ci kum leksas 18, può esse e sia me a oninis (p., ba -sius- i b-as), sia pe iman inis del pama inio žodžio (p., ge -uo- i ← ge -as). Da u i i Vedji, che hanno umpi umpi di aduzione, essi es imoniano che uoi non sono ossi. § 12. Di e samen e da lku ia i ipo edini caso, si kum leksinės šaknies ki is in ques i a imazodji non pe imi o da in e mediini da ybos chaininės chainji ( . y. láuk- i → [lku -į →] lku - i → lku -iuo- i), ma appa e anco a pa lando pačius Ki a 16ip sakan , signi ican i pag indiniu. ca a e is ici, eksis a come p ocessu (plg. LKG II 248). -uo i edinius( .y.bál -as→ba -uo- i), adki ųp iesagų ediniuoseišspal ų pa adinimųnepasi aiko(plg.bal -- i,bál -in- i)20. 17 Plg. ame s ame sakinyje: sã·ko | pàpučæ· dú·mu· | ai apud à pajuõduojæ | pa udúojæ (ZnŽ: B ). 18 Non è chia o solo, quan o a idabile LKŽ menzionimas žãl-iuo- i (BŽ; c . Ba onas 1932: 175, s. . zelenť) ki čia anje. Ques o può esse e e caso di hipe ko ekcijos: e odyne ki čiuojama e, ecc., juõduo i, sebbene bi žiečio Jono Ba ono a mėje šaknies ki is comunque non è a eso (plg. §§ 17, 21 e 3 mapappį). 19 G eičiausiai solo a causa degli esempi a i à šaknies ki is LKŽ nonpoludi o e in coppia del ipo in ques ione lungųjų šaknų eiksmažodžių, ecc., bė -úo- i (Rdm solo un esempio ki čiuo a o, inol e, da u a šnek os, nella quale lauk inas p eesaga ki is, c . § 21), pal -úo- i (nė ki čiuo o di un unico esempio). 20 F. Ku šaičio lauž iniuose sliaus i in p esen a o (naminasi, all'au o e sconosciu o) [ge on-au- i] p obabilmen e mechaniškai suki čiuo as secondo accan o p i aši a a quella s essa signi icazioni ge on-uo- i. ZnŽ mag-au- i p obabilmen e è mag-uo- i ip odominys (pas o ojo ZnŽ non esis e). A icoli A icles 85 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida 3.2.2. Raida XXXXI a. § 13. Ap a ia i o ipo eiksmažodžių šaknies ki is bend inės lingua o ma imosi inizialmen e issu o no minis. Į ai ūs XXXXI a. no minamieji la o ii i le ono palaipsnį šaknies ki čio nykimą esp. p eesaginio ki čio įsigalėjimą. 14. Secondo P anas Ska džius nel suo m. Bend inės lie u ių kalbos ki čia ime ha a e ma o che šaknyje, ne p iesagoje ki čiuo ini [...] a imazodžiai ba uo i, juõduo i, maguo i, mkuo i, pikuo i, azuo i [...] (p. 3914 Recen Al onso Kalmaius, J.M., J.M., Talman o, Talman o, J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J., J.M., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J § 15. Nei p imi edizioni DLKŽ appa se nella seconda pa e del XX a. già indica o duejopa maggio pa e dei casi di ques o ipo azione di ge go di chiude e: s acninis e p eesaginis (p. z., ba uo i bal úo i), e di alcuni, più a i, pe sino solo p eesaginis (p z., gels úo i). Dopo la p ima edizione del 2012 (1954) iene p eceden emen e p esen a o s acninio a ian o ( y bal úo i y ba uo i), e nel se imo (1972) an p eesaginio ( yúo i y ba uo i)23. me(1993)daugumos eiksmažodžiųnu odomasjau ikp iesaginiski is(p z., bal úo i,be  isda pilkúo i/pikuo i), uo a punaujausiuoseleidimuose(p a- 21 Plg. Zinke ičius 1992: 317. 22 A causa della co ispondazione del J. Šlapelis m. del lessico unsiu ino di po a a limi a a del ipo in ques ione, il eiksmažodis i si e i ica solo una ol a (pilkúoja), e ques o solo u a di un'al a pa ola (akmenýnas) a osenes pa yzdyje. Ki uose Šlapelis nei diziona i lizamų eiksmažodžiųdų an aš inėse 1921 o me indica o d ejopas ki čia: ba uo i bal úo i; ge on gel onúo i; juõduo i juodúo i; audo i audoni Šonúo i (ž ; 1929; 1940; 1921; 1920). 23 Inol e, pe agioni non chia eškių seconda edizione l'azionemazodis gels uo i ki čiuojamas d ejopai, e l'azionemazodis blackoduo i adnico ki čio o ma in kaži kodėl si ede akū as (g eičiausiai ko ek ū os klaida). SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 92 Ac a Linguis ica Li huanica XCI adici ki is con ci kum leksu (p.g., ge -on-uo- i); • man enu a il luogo del adicale e akū inė p iegaidė p eesago (p z., gel -ón-uo- i); • man enu a la posizione del e mine di base ki cio in p eessago, ma con me a oninio ci kum leksu (p z., gel -õn-uo- i). Ki čiaggio iphi geog a ica dis ibu ion si ede 67 mappamapiche. Come e edinių da nep iesaginių būd a džių caso (ž . § 17), eiksmažodžio p eesagos ki is (gel on-úo- i, audon-úo- i) ca a e inge ole y iniam a mių a ealui, e ondamen inio kamieno ki is aka iniam. Nella pa e se en ionale dell'a ea occiden ale (šiau iniai žemaičiai) si man iene al būd a džioki čio ie a(p iesagoje-on-).Dalyješioplo o(šiau ėje,šiau ės a- ka uose)išlaikomasi p iesagosakū as(gel -ón-uo- i, aud-ón-uo- i),ki ojeda- li ello di base (sudis i, sudes čiuose) a enks a me a onija (gel -õn-uo- i, aud-õn-uo- i). Nella pa e me idionale dell'a ea occiden ale (pie iniai žemaičiai, Mažoji Lie u a, kauniškiai) il luogo del ondamen inio būd a džio ki čio nonšlaikoma ki čiuojama šaknis (ge -on-uo- i, aũdon-uo- i). Pauzie di casi di base kamieno ki is è es imonia o e i ionale a eale ( i i al š aičiuose). Non del u o chiuso, quan o qui ( yškiõs p iegaidžių ni eliacijos zonoje) a idabilmen e sc i i p ecessagi p iegaidės: gel -õn-uo- i (1x), ma aud-ón-uo- i (2x). Ci kum leksiškai ki o u šaknis (ge -on-uo- i, aũd-on-uo- i), come e edinių nep iesaginių poe ų (ž 17), es imonijama solo XX a. 1, in caso di au o i di minia u a, senza esempi. K. Būga Būga si p onuncia in D29 (d'au o e di D29) (d'au o e di Dūkasu-s o es s) e Annaskūka (Kūna Ba as) in L. 29 Būga 1959: 144 ( aũdonuoja Ds), 480 ( aũdonuo i Ds). 30 Būga 1959: 480 (ge onuo i An). 31 [...] Joù nʹabʹaliñksmūs wisi mʹadẽlei, Kàd gʹa onuoja żalì łapẽlei. Bàe jawũ dkì wisì łoukẽlei. [...] U szułà Tamosziúnaicza. m. Łapk iczo 21 d. Pajúodupyje 1880. (Ba anowski 1920: 438439). A icoli A icles 93 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida 6 ZEMPAPIS. Veiksmažodžio gel onuo i ki čia imas lie u ių a mėse: • gel onúo i: LKŽ ( , Jnšk, Pn; Dkš); KpŽ (Alz, Slm, PnmR, Pl n); VdškŽ; Kl Ž; D Ž (S , Šl ;); D skŽ; PPAŽ (M c, Rud, Ž ); LzŽ (Dn ); Z Ž; • gel ónu i: ŠVŽŽ (Kdž, Ms, Nsm, Pal, Vin, Šek, Žb ); K nŽ; • ge ona i: LKŽ (K ); K; KzRŽ (G l ); ZnŽ (G š, Lkš, Žl ); KBūg (An); ABa (R5); • gel õnuo i: LKŽ (Als, Kl Ž, Š s; Jnšk; Pl); DūnŽ (P nR32, V p); Būga (K ). 32 Spėjamo di uno dei due casi P nR isc izione san umpa PnmR (nepaaischkin a DūnŽ san umpų są aše) p obabilmen e conside i inas ko ek ū os e ida. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 94 Ac a Linguis ica Li huanica XCI 7 ŽEMLAPIS. Veiksmažodžio audonuo i ki čia imas lie u ių a mėse: • audonúo i: LKŽ (Ldk; Ds, K d, Lel, T gn; Dglš, Kl ; Bd, Dbč, Lp, Vn, Vlk; Kli; , Lnk , Rm; Bsg, Pc; Alk, Dkš, Šn, S d); KpŽ (Skp, Slm, Šmn); VdškŽ; Kl Ž; D ūg (km); Lž (D , D , Žž;); McskŽ; PPAŽ (Kb, M c); LzŽ (Dn , Psl); KB Ž; DŽ; Vaig; • audónu i: LKŽ (B s, Gg , Kl Ž, Lpl, T k, Vg , Vkš, Š s; Rš, Smal); ŠVŽŽ (Dauk, D k, Ged, K a, Ke n, Kul, Med, Ms, Pal, T kn, Šek, Že, Vin, Žb ); K nŽ; • aũdonuo i: LKŽ (Do , G g, Kl, R , Vž; Sg; K , Š , Up; Nmk, Rs; G l, J b, Sk ; G z; Smn); K; DkšŽ; KzRŽ (KzR); ZnŽ (Jnk, G š, Lkš, Lkč, Sn , Sl , Žl ); KBūg (Ds); • audõnuo i: LKŽ (Rdn; K š, Už ); DūnŽ (D , K š, P nR). § 20. Būd a dis ml-yn-as (i a ian i ml-in-as, ml-en-as) ha acū ina šaknį, che nella maggio pa e a mių è ki čiuo a, pe ò appun o e spos a o in p eesagą ki is (plg. mėl-ýn-as DŽūn: Pkš, K š) g eičiausiai secondo analogiją su- gel ón-as, audón-as. Vedinių su -o a i possibile qu e iopa ki chiazione: • P esa del e bo ki is (mėlyn-úo- i); • man enu a del ondamen o būd a džio ki čio luogo e akū inė p iegaidė šaknyje (ml-yn-uo- i);  S aipsniai / A icles 95 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida • išlaiky apama iniobūd a džioki čio ie ašaknyje,be sume a oniniu ci kum leksu(ml-yn-uo- i); • man enu a del ondamen ale agg edi o ki čio luogo e akū inė p iegaidė p eesaghe (mėl-ýn-uo- i) ( a mėse, do e iene usa a o ma dell'a ibu o mėlýnas). la dis ibuzione geog a ica dei ipi di u ilizzi c . 8 in ques a mappa. Come e p eceden emen e appa i e edine caso, i p ecessaggi -úo- i ki is (mél-yn-úo- i, mél-in-úo- i, mél-en-úo- i) ca a e is ico dell'a ea o ien ale dei a mi, o del ki is del kamien yellow-mono Ey ų aukš aičių plo e me a oninį šaknies ci kum leksą (ml-yn-uo- i) ėlgi liudija solo K. Būga Duse ose (ma plg. LKŽ numėlynã o Ds). SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 96 Ac a Linguis ica Li huanica XCI 8 ZEMLAPIS. Veiksmažodžio mölynuo i e suoi a ian i ki čia anje nelle a messe Li uane: • mėlynúo i: LKŽ (Ds, Lel, Ml ; , Lnk ; P ng; Vlk, S j; Pc; B š, Kl ); KpŽ (Pnd); VdškŽ; D Ž (D , Mlk); D skŽ; PPAŽ (Kn , M c); LzŽ (Dn ); Z Ž; ZnŽ (G š, Sn , Šk); mėlinúo i: D Ž (D , Šl ); mėlenúo i: DŽūn (K š); • mlynuo i: ŠVŽŽ (E k, K a, Ms, Nsm); mlenuo i: ŠVŽŽ (S p ); KBūg(Ms,Sln ); • mlyna e: LKŽ (A , J b, Pgg, Sk , Smln, Vlk; Gs); K; KzRŽ (KzR); ZnŽ (Lkč, Lkš); KBūg (Ds); mlenuo i: LKŽ (Š s, Rdn; G šl, End; P k;Va n,Vds,P n);DūnŽ(Už ,Vkšn); • mėlýnuo i:DūnŽ(D ,Pkš). § 21. Abibend i o di u i discussi azioni di ci chiazione è p esen a o in 9 mappa, dal quale si ede che gli apposaggi - basa i ediniams da denominazioni di colo i sono ca a e is ici e accen iniai ipi, che si passano in ío abbas anza chia amen e p oiškėjanci in a ee geog a iche: • a ea o ien ale (p incipalmen e eas e n e me idioni aukš aičiai) p eesagos -uo- i ki is (bal -úo- i, juod-úo- i, ma g-úo- i, pilk-úo- i; gel on-úo- i, audon-úo- i, mėlyn-úo- i); • Li uania no d occiden ali kampas (šiau inė žemaičių a mių pa e) ondamen o kamieno ki is e man enu o ondamen o pa ola akū as: šaknyje (bál -uo- i, A icoli A icles / 97 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida júod-uo- i, má g-uo- i, pìlk-uo- i) o būd a džio p iesagoje (gel -ón-uo- i, aud-ón-uo- i, mėlýn-uo- i); • sudocciden ine a eala (pie ina zemaici pa e, Majoji Lie u a, aka ų aukš aičiai kauniškiai) del ondamen o kamieno ki is e ci kum leksas: me a oninis šaknyje (ba -uo- i, juõd-uo- i, mag-uo- i; pik-uo- i; ml-yn-uo- i) o nel suo appendagio del ca a e e (gel -õn-uo- i, aud-õn-uo- i), anche appa udì šaknyje, ickėlusu in ki ine appendies (ge -on-uo- i, aũd-on-uo- i). Isci à a ealì con ine possibili zone di ansizione con di e enziil ipi di ki chiamen o. P z., sia p eesagos -uo- i, sia si kum leksinės šaknies ki is dažni aka ų aukš aičių kauniškių ( ikė ina, e šiauliškių) a mėse, al ol a con abiem a ian i nella s essa schnek oje. Possibile p ecoce ci um leksinės šaknies ki li nį y iniame a eale es imonia XX a inizi delle on i minimi di ki chiamen o ai al i (plgy ų i lku iškiai) ipo azione pasos oki i ipo di ipog a ia. 9 ZEMLAPIS. P iesagos -ou i edinių iš spal ų pa adinimų ki čia imas lie u ių a mėse džiųšaknieski čiopapli imąšiamea eale,ž .§9).Pa ieniaisa ejaispasi aiko i ki okiųsmulkiųnuk ypimųnuoap a osiosgeog a inėsdis ibucijos,bend o (apibend inimas) SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 98 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI § 22. Vedinių iš nep iesaginių ci kum leksinės šaknies būd a džių (ges as, ge as, aũs as, mes as, pikš as e c.) una più chia a dis ibuzione geog a ica de e mina e la ma e ia a udi a a non è su icien e. Come e si può aspe a e, nell'es ionale a eale o nei suoi pa ibi è a udi a o il p eesago ki is (gel -úo- i Ds, aus -úo- i Šd), e nel sud aka ionale akum leks ci que di schaknies (ge uo i K, Gs). Come elgia a da ques o pun o di is a a uusiame no da um, y y ki omas deja acu ines, a eale, si può di e chia amen e. Tu i ques i pludnies sono da un luogo o di un al o, possibile, l'a udi o di schaknies. 3.2.4. Ci kum leksinės šaknies ki čio kilmė i aida § 23. Ci kum leksinės šaknies ki is akū inės p iesagos -(i)úo- i ediniuose non può esse e ecchio. Kad ai esąsly as pačios lie u ių kalbos eiškinys, odo ← i jokių panašios me a onijos pėdsakų nebu imas ėsuose analogiose la ių kalbos ediniuose, plg. la ba -uô- ba s; mn-uô- ns; sakan m-u- ô sakans. Men epuò nel no d aka ionale dei li uani a mi a eale paludi o akū inės šaknies ki is p obabilmen e conside i inas man enu o a chaizmu ediniuose di 1 ki čiuo ės būd a džių (plg. § 4). A u i i menziona i colo i esp essi i acū inės šaknies būd a džių, il cui anks esnį ki čia imą possibile s abili e, è possibile icos ui e un'anότερη 1 ki čiuo ę: • bl as: plg. žem. nom. sg. em. bál -a35, nom. pl. masc. bál -i36; nom. sg. p onom. bál -as-is37; ad . bál -ai38, 39; dial. bál -um-as; la. ba s; • júodas: plg. žem. nom. sg. em. júod-a40, nom. pl. masc. júod-i41, ad . júod-ai42; júod-ym-ė 1, júod-ym-as 1, dial. júod-um-as; la. subs . juõds ‘nelabasis, elnias; 33 Plg. Š s: ba -uo- i, ml-en-uo- i; gel -õn-uo- i: júod-uo- i, má g-uo- i, aud-ón-uo- i: pilk-úo- i (ž . anco a § 27). 34 Plg. Als: gel -õn-uo- i: má g-uo- i. 35 Gi denis 2008: 58 (išn. 112 [bá.l à]), 87 (išn. 239). 36 Gi denis 2012: 88 (išn. 189 [bâ ]). 37 K nŽ; ŠVŽŽ. 38 Gi denis 2008: 58 (išn. 112 [bál â·]); 2012: 88 (išn. 189 [bál â·]); K nŽ: 38. 39 Plg. Būga 1961: 73.  40 LKŽ(Ms,Kl Ž,Sln );K nŽ;ŠVŽŽ.  41 Gi denis2008:73(išn.180[jọûd]),87(išn.244[j.ud]);2012:133(išn.378[jud]).  42 Gi denis2008:58(išn.112[judâ·]),73(išn.180[judâ·]);LKŽ(Kl Ž).  S aipsniai / A icles 99 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida • pìlkas: plg. žem. nom. sg. em. pìlk-a, nom. pl. masc. pìlk-i, ad . pìlk-ai43; • mlas → mlynas, mlinas, mlenas: plg. la. mẽļš ‘mėlynas, iole inis, mns ‘juodas. Ci kum leksinių šaknų ge -, aũd- anąją akcen inę e ę icos ui e poco più di icile, u a ia li u in ys p iesaginiai būd a džiai gel ónas, audónas ci a uale nel no d occiden ų plo e anche appa iene 1 ki čiuo ei (ž . LKA II 112 mapėlapį). Tad e lo o edinių gel ón-uo- i, audón-uo- i ki čia imas può anche esse e a u ua o come dėsningas. § 24. Šaknies ci kum leksas ( ęs inė p iegaidė), p esumibilmen e appa so come segno d'ope a che s olge una unzione iconica (plg. § 7). Juo im à ma kė i būsenos eikšmė (besi ęsian is eiksmas, c . § 11), con as a a p obabilmen e s a o kai os eikšmei ( . y. da y is am o okiam, kas pasaky a pama iniu, plg. DLKG 3904) e (b) pada jai pada mei ( oma y. da y i o i o okį, kas pasaky a pama iniu , plg. DLKG 387 .45), eg., *ba -u- i ‘bam , : *b-u-u- i odin i-b i o) e (b) -u-u al : bal ú i . § 25. Šių dienų a mėse u i i possibili ipi di ki čia imo p incipalmen e engono u ilizza i signi ica i di s a osa e s a o o cai os. Se šnek oje possibili pa ecchi di e si ipi di ki čia imo, essi spesso non(be)p iklauso dal edinio doybinės signi icazioni, plg. : • ba uo i: bal úo i ‘bal am esse e o mos a si (ZnŽ: G š), bál uo i ‘ . p. (ZnŽ: Sl ); • juõduo i: juodúo i ‘bū i, appa i si buodam; kam buodam mo ė i, kibždė i (ZnŽ: Lpl); pajuõduo i: pajuodúo i ‘pasida y i juodam, pa amsė i (i pe - kel ine eikšme:supyk i,įni š i)’(ZnŽ:G š); júoduo i‘bū i, ody isjuo- dam’i ‘juos i,juody i’(ŠVŽŽ); • pikuo i ‘bū i, mos a si g igkam e ‘da y is g igkam, pilkė i (LKŽ: G g); espìlkuo i (LKŽ: Pl ); espilkúo i (LKŽ: Š s) ‘pasida y i g kam; • gel õnuo i‘gel onambū i,gel onama ody i’,pagel õnuo i‘pasida y igel- onam’(LKŽ:Als); • audóna si ‘bū i, mos a si audonam e ‘ aus i (ŠVŽŽ); • mlyna e ‘bu i o o a i mėlynam: pamlyna e ‘pasida y i mėlynam (ZnŽ: Lkč) • e c. § 26. Pada omąja signi ica o esaminamie azionimaodgie es imonia i piu os o a i. Gli unin eliai LKŽ issa i casi sono: ma g-úo- i (NdŽ, ), gel on-úo- i (NdŽ), audon-úo- i (NdŽ, S d, ), mėlyn-úo- i ( , Pc, Lnk ). Visa 43 Š.VŽŽ; Gi denis: 2008 87 (i. 244); NdŽ. 44 O ondamen ale pa ola da denia e al senso di compa sa dei a i (LKG II 249). 45 O ondamen ale pa ola de a a al signi ica o di a ibuzione di ca a e is ica a qualcuno (LKG II 249). SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 100 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI isibile solo casi p eesaga ki is46. Ry iniame a mių a eale ques a signi icms eiksmažodžiai ki čia imu non di e isce dagli al i signi icmen i eiksmažodžių, plg. : • ma gúo i ‘da y is ma gam, ma gė i: pama gúo i ‘pada y i ma gą, pama gin i (LKŽ: ); • pa audonúo i ‘pasidalizza e osso colo i: su audonúo i ‘su ep i osonai (LKŽ: ). § 27. Nei a e occasioni, quando in una on e a udi i più dello s esso aggoo daggio a ian i di ki chiazione ski ing signi ica i, ci kum leksinės šaknies ki is soli o ca a e is ico s a iose, a aggoo daggio ki is s a o cai os o pada omajai signi icmei47, plg. : • juõduo i ‘bū i, mos a si buodam; kam juodam judė i, kibždė i: juodúo i ‘da y is juodam (ZnŽ: Sn 48; plg. e NdŽ); • maguo i (= magaliu i ‘in bun em, a ben eichem Wechsel glänzen, ein bun es Aussehen haben): ma gúo i (= má gin i ‘bun machen, bun ä - ben,bun du chwi ken’),ma gúo is(=mag i‘bun we den, e schiedene Fa benannehmen’)(NdŽ); • pikuo i (i pilkúo i?49) ‘g au schimme n: pilkúo i (= pilk i ‘g au we den, ang auen) (NdŽ); • ge ona i ‘gelb scheinen, gelb schimme n: gel onúo i (= gel ónin i ‘gelb ä ben) (NdŽ); • aũdonuo i ‘a ody i audonam: audonúo i ‘ aus i, da y is o esse e audonam (DkšŽ). Un caso in e essan e si ede Ša ėse (šiau o es e nio e sudo es e nio a eal di zona di con a o), do e la e bomodina di s a o ba uo i ‘bal am esse e, bial am odi si è issa a con me a oninio ci kum leksu, e l' e bomodizia di s a o kai o con apiky u akū u (apsijú ma goduo i, za išlajúoduo i ‘pasida y i juodam, p iá guo i ‘pasida y iam, pama gagos) o pames ki ė i (išpilkú ‘pasida y i pilkam). § 28. Šaknies ci kum leksas, come ma ciklis signi ica i i di būsenos, appa so sia dal seno ki čiuo ose akū inėse šaknyse ( . y. ediniuose iš 1 ki čiu būdo ės a džių, p z., bál as *1 → *bál -uo- i ba -uo- i, plg. § 4), sia ci kum leksinės 46 Išsky us neb eden onu audo i paliudijimą NdŽ, do e ki čia imo en ambi i a ian i ( audonuo i e audonúo i) sono p esen a i insieme e u i e signi ica i indica i bekio con pilku imu (ki ip nei ki onuo i, juo i, ma guo i,kuo i), ma ques a è solo la edazione ne is yellow. 47 Con a io caso si ede neben in A. Ba anausko isc i i in es i le e ū nici: Kàd gʹa onuoja żalì łapẽlei (bū io kai a): Dõ gʹał onúoja płó ai kwiē ẽlū (būsena) (abiejų eks ų au o ė a s essa R5 [kupiškėnų] a mės a s o ė iš Pajuodupio, plg. 31; ki klus Ba anauskas, ma y , sudėjęs sa o ženžiū a), Ba anowski 1920: 435, 439. 48 Ma plg. quelle s esse šnek os pajuõduo i ‘pasida y i juodam, pa amsė i (ZnŽ: Sn ). 49 Dalla NdŽ isc izione non chia a, se l'isc izione pilkúo i applicabile solo cambi os dello s a o, o e s a o signi ica a. A icoli A icles 101 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida di o igine shaknyse: p ima di ques o nonecusiose ki cio a causa Saussu eo dėsnio (p.g., ge as *2 → *ge -uo- i > gel -úo- i ge -uo- i o *gel ónas 1 → *gel ón-ón-uo- i ge -on-uo- i), o o se e da 19 seno neki čiuo ose, se edendo nelle ki į gauda usi un a imaž p iesaga ( y ge as *4 → *gel ón-úo- i ge -uo- i; *gel ónas 3 → *gel ón-on-u- i *ge -uo- i, pl. § 19). 29. È p obabile che appa so in qualche pun o di supe icie di uso della lingua li uana e successi amen e di uso nella es an e a ea, il sudde o enomeno non abbia a a o aggiun o l'a ealo e mini no docca ino. Qui → ino a ques i gio ni sop a issu o a chajiškas bál -as bál -uo- i e gel ón-as gel ón- i ipo ki ing (gal and dėsningas ges -as → gels -úo- i ki ing, anche se non am i ai eig ika, c . § 22). Pe e Pe e, pe esempio, è possibile che a l'a eal del no docca ino e il no docca ino ci siano a i e a i ipi di ki ki (da da , da , si kum, pilas, ne- lak, ne- lak, ma - - -u-u-u-u-u- ), ma che si a i di a i ipi di ki ki; pe esempio: ma - - : In an o nell'es del a mi a eale ci kum leksinės šaknies ki is nei p esmaodžiuose di ipo in ques ione p eceden emen e p obabilmen e è s a o di udesso (caino e lku ia i ipo edinių caso, c . § 9), se non in u a l'a ea, è almeno già piu os o che in ques i gio ni, pe ò p es o (anksčiau lku ia i ipo ediniuose) nunykęs. Nunin isimu, ma y , l'l'l'ha semp e più acquis alcinis p ies -(i) domina o edines ki is dei bū is i p iinyagos di sepa a e l'essenos dei signi icmaod ac ionis di ques o a ealo ki chia si di onda in u a la Li uania oggi e è il bū iokai osi (a )pada omosios eikšmės eiksmažodžiųišnykimas,pas a o- siomis eikšmėmisįsigalėjuski ųp iesagų ediniams(p z.,bal - -i,bál -in- i). codi io come un'unico in gale ia. 3.3. Al i casi § 30. Ol e ai discussi due ipi, paliudi a e a i al i nep iesaginio ki čio p eesaggi -(i) edu i dei edimen i, i quali non possono esse e conside a i ecchi a chaizmais, i linden i delle pa ole ondamen ali 1 ki čiuo ę, pe ò no malmen e non nep ieš a aujančių pa eldė ajam dėsningumui. In lo o no malmen e ki čiuo a iene akū inė šaknis (kiemeniu pama iniuose kamienuose) o mol i dei kemeni dei pama inių kamienų negalinis be eikio šek (pama inio kamieno) ki is liudijamas y iniame lie u ių a ami a eale (daug Majoje Lie u oje), spesso g e a delle a ian i del ki čio. Se usa o nella lingua a eale, qui hanno u i i p iagies ki į. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 108 Ac a Linguis ica Li huanica XCI Ms Mus eika (PPAŽ) M l Me eliai, Lazdijų . Mžk Mažeikiai Nm Kudi kos Naumies is, Šakių . Nmk Nemakščiai, Raseinių . Nsm Nuosamai, Skuodo . (ŠVŽŽ) N No ėnai, Skuodo . Ob Obeliai, Rokiškio . Pal Paluknė, Skuodo . (ŠVŽŽ) Pc Pociūnėliai, Rad iliškio . Pgg Pagėgiai P Pakš eliai, Šiaulių . (DūnŽ) Pl Palė enė, Kupiškio . Pln Plungė Plš Palūšė, Ignalinos . Pl Pla eliai, Plungės . Pl Pil iškiai, Vilka iškio . Pl n Panė enėlė, Kupiškio . Pn Pane ėžys Pnd Pandėlys, Rokiškio . PnmR Panemunis, Rokiškio . Ppl Papilys, Bi žų . P k P iekulė, Klaipėdos . P lg P ialga a, Skuodo . (ŠVŽŽ) P ng Pa ingys, Ignalinos . Psl Pasaliai, Vijos . [Bal a usija] (LzŽ) Pš Paš i inys, Pak uojo . P Pi ašiūnai, Aly aus . A icoli A icles 109 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida P n Pa andenė, Telšių . P nR y inė Pa andenės apylinkės pa e (Telšių e Kelmės .) (DūnŽ) Pž l Paeže ėliai, Šakių . R5 Munda R. 5 (= Ry czai penk ji) [Kũpiszkio pa õpijos, Skõpiszkio pa õpijos, Czadasũ pa õpijos] (Ba anowski 1920: 131) Rdm Rudamina, Lazdijų . Rdn Raudėnai, Šiaulių . Rk Rokiškis Rm (1) Ramygala, Pane ėžio . Rm (2) Rimašiai, Poškonių apyl. k. (D Ž; nepainio ina con LKŽ: Rm Ramygala, Pane ėžio .) Rs Raseiniai Rš Rimšė, Ignalinos . R Rie a as, Plungės . Rudnia, Va ėnos . Sg Saugos, Šilu ės . Skp Skapiškis, Kupiškio . Sk Ski snemunė, Ju ba ko . Slm Salamies is, Kupiškio . Sln Salan ai, K e ingos . Sl Sla ikai, Šakių . Smal Smal os, Za asų . Smln Smalininkai, Ju ba ko . Smn Simnas, Aly aus . Sn Sin au ai, Šakių . S Siau imai, Poškonių apyl. k. (D Ž; nepainio ina con LKŽ: S Feliksas S agys […]) S d Se edžius, Ju ba ko . S j Se ijai, Lazdijų . SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 110 Ac a Linguis ica Li huanica XCI S p Se apinai, K e ingos . (ŠVŽŽ) Šll Šilalė Šl Šal iniai, Die eniškių apyl. k. (D Ž) Šmn S p –S iaup ai,Skuodo .(ŠVŽŽ) S –Su iliškis,Kėdainių . Šd–Šedu a,Rad iliškio . Šek–Šekai,Skuodo .(ŠVŽŽ) Šk–Šakiai Škn–Šakyna,Šiaulių . Šimonys, Kupiškio . Šn Šunskai, Ma ijampolės . Š s Ša ės, Skuodo . Š Š ėkšna, Šilu ės . Š nč Š enčionys Tl Tešiai T g Tau agė T gn Tau agnai, U enos . T k Ti kšliai, Mažeikių . T kn T uikinai, Skuodo . T T e ečius, Ignalinos . Upyna, Šilalės Up . U ena U Už Už en is, Kelmės . Vab Vabaliai, Skuodo . (ŠVŽŽ) Va n Va niai, Telšių . Vdk Viduklė, Raseinių . Vds Vidsodis, Kelmės . (DūnŽ) Vg Vege iai, Akmenės . A icoli A icles 111 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida Vin Vindeikiai, Skuodo . (ŠVŽŽ) Vj Vajasiškis, Za asų . Vkš–Viekšniai,Mažeikių . Vkšn–Viekšnaliai,Telšių .(DūnŽ) Vlk Valkininkai, Va ėnos . Vlk Vilka iškis V p Va pu ėnai, Šiaulių . (DūnŽ) VšR Višakio Rūda, Ma ijampolės . V Ve i žėnai, Klaipėdos . Vž Vėžaičiai, Klaipėdos . Z Ze ynos (PPAŽ) Žb Žeb okai, Skuodo . (ŠVŽŽ) Že Žemy ė, Skuodo . (ŠVŽŽ) Žl Žal ynų kaimas i apylinkė (ZnŽ) Ž (1)–Ža ėnai,Telšių . Ž (2)–Žiū ai(PPAŽ;nepainio inasuLKŽ:Ž –Ža ėnai,Telšių .) Ž Ž i gždaičiai, Šakių . Žž Žižmai, Die eniškių apyl. k. (D Ž; nepainio ina con LKŽ: Žž Žiežma iai, Kaišiado ių .) SUTARTINIAI ZENKLAI >, < one inė aida , ne one inė aida (paki imo pe analogia, ecc.) →, di ezione dell'azione SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 112 Ac a Linguis ica Li huanica XCI ŠALTINIAI ABa An ano Ba anausko a mių eks ai (ž . Ba anowski 1920: 435, 439). BŽ Jono Ba ono diziona io (ž . Ba onas 1932). KBūg Kazimie o Būgos sc i a (ž . Būga 1959: 144, 488). DŽkš Daukšių k aš o žodynas, au . V. Labu is, Vilnius: Alma li e a, 2002. a uine-lie u iu-kalbos-zodynas/. DP Mikalojaus Daukšos Pos ilė, 1599 (pa yzdžiai ci a i DLKŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, į ai ūs leidimai, e. a ian- as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / secondo: Ska džius 1935). D skŽ D uskininkų a mės žodynas, au . G. Nak inienė, A. Paulauskienė, V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas, 1988. DŽ No d y ų dūnininkų šnek ų žodynas, au . V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas, 1976. D Ž Die eniškių šnek os ā dynas 12, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 20052010. J An ano Juškos diziona io e manosc i o della pa e inedi a (ci a o secondo LKŽ). K F yd icho Ku šaičio žodynai (ž . Ku scha 18701874; 1883). KDonel K is ijono Donelaičio es is ai (ci a o secondo LKŽ). Kl Ž Kal anėnų šnek os žodynas, au . A. Vilu y ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. KpŽ Kupiškėnų ā dynas 14, au . K. Vosyly ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007–2014. K nŽ K e ingos a mės žodynas, au . J. Aleksand a ičius, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011. KzRŽ Kazlų Rūdos šnek os ā dynas 12, au . A. Pupkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽ(e) Lie u os kalbos žodynas 120 (19412002), e. a ian as, ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Zabkauskas, J. Vi a skai ė, y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sione, 2018). P iega in e ne : h ps://baekal.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LzŽ Lazūnų a mės žodynas, au . J. Pe auskas, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas, 1985. A icoli A icles 113 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida NdŽ Wö e buch de li auischen Sch i sp ache. Li auisch-Deu sch Lie u ių ašomosios kalbos žodynas. Lie u iškai- okiška pa e 15, bea b. sud. M. Niede mann, A. Senn, F. B ende , A. Salys, Heidelbe g: Ca l Win e s Uni e si ä s e lag, 19321965. PPAŽ Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 12, au . A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 20162019. R Pilypo Ruigio diziona io (ž . Ruhig 1747). Ope e di Augus o Schleiche io (ž . Schleiche 1857). ŠVŽ No d occiden ali zemaičių žodynas 12, au . R. Vanagienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 20142015. Vaig Daba Žu inės Vaigu os šnek os slo ynas, au . I. Š a cai ė, Vilnius: Ve smė, 2023. VdškŽ Vidiškių šnek os žodynas, au . Ž. Ma ke ičienė, A. Ma ke ičius, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. ZnŽ Zana ykų šnek os slo ynas 13, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as, 20032006. LITERATŪRA Ba anowski An on 1920: Li auische Munda en 1: Tex e, Leipzig: Ve lag on K.F.Koehle . Ba onasJonas1932:Rusų–lie u ių žodynas,2-asleidimas,Kaunas:Sakalobend o ė. BūgaKazimie as1959:Rink iniai aš ai2,Vilnius:Vals ybinėpoli inėsi mokslinės li e a ū osleidykla. BūgaKazimie as1961:Rink iniai aš ai3,Vilnius:Vals ybinėpoli inėsi mokslinės li e a ū osleidykla. DLKG–Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed.V.Amb azas,4-ojipa aisy alaida, Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidybosins i u as,2006. DyboVladimi A.1981:Sla janskaja akcen ologija. Opy ekons ukcii sis emy ak- cen nych pa adigm p asla janskom,Mosk a:Nauka. Gi denisAleksas2003:Teo iniai lie u ių onologijos pag indai,Vilnius:Moksloi  enciklopedijųleidybosins i u as. Gi denisAleksas2008:Žemaičių dzūkai. Teks ai su komen a ais,Vilnius:Moksloi  enciklopedijųleidybosins i u as. Gi denisAleksas2012:Šiau ės žemaičių Skuodo zona. Teks ai su komen a ais,Vilnius: Vilniausuni e si e oleidykla. SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 114 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI Ku scha F ied ich1870–1874:Deu sch-li auisches Wö e buch1–2,Halle:Ve lag de BuchhandlungdesWaisenhauses. Ku scha F ied ich1883:Li auisch-deu sches Wö e buch,Hallea.S.:Ve lagde  BuchhandlungdesWaisenhauses. Laigonai ėAdelė1978:Lie u ių kalbos akcen ologija,Vilnius:Mokslas. Laigonai ėAdelė2002:Lie u ių kalbos akcen ologija,Vilnius:Gim asisžodis. LKAII–Lie u ių kalbos a lasas2:Fone ika,a s. ed.K.Mo kūnas,Vilnius:Mokslas, 1982. LKG II –Lie u ių kalbos g ama ika 2: Mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is,1971. Rinke ičius Vy au as 2010:Kaiku ie eo iniaimo ologinėsakcen ologijoskon- cepcijosaspek ai.–Bal is ica56(1),9–43. Rinke ičius Vy au as 2015: Bal ų i sla ų kalbų ki čia imo is o ija 1, Vilnius: Vilniausuni e si e as. Philipp Ruhig 1747: Li auisch-Deu sches und Deu sch-Li auisches Lexicon, [Königsbe g:]J.H.Ha ung. Schleiche Augus 1857:Li auisches Lesebuch und Glossa ,P ag:J.G.Cal e’sche Ve lagsbuchhandlung. Ska džiusP anas1935:Daukšos akcen ologija,Kaunas:VDUHumani a iniųmoks- lų akul e as. Ska džiusP anas1943:Lie u ių kalbos žodžių da yba,Vilnius:Lie u osmokslųaka- demija,Lie u iųkalbosins i u as. Ska džiusP anas1998:Raš ai3,Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidybosins i u as. Ska džiusP anas1999:Raš ai5,Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidybosins i u as. S undžia Boni acas 1985:Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius: Pe oo se as. S undžiaBoni acas2014:Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija,Vilnius:Eug imas. ŠlapelisJu gis1920–1922:Lie u ių kalbos žodynas, iš e s as usiškai, lenkiškai i o- kiškai,Vilnius:„Žaibo“spaus u ė. ŠlapelisJu gis1921:Lie u ių i usų kalbų žodynas,Vilnius:M.Šlapelienėsknygy- nas,„Žaibo“spaus u ė. ŠlapelisJu gis1929:Lenkiškas lie u ių kalbos žodynėlis,Vilnius:„Rucho“spaus u ė.  S aipsniai / A icles 115 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida ŠlapelisJu gis1940:Ki čiuo as lenkiškas lie u ių kalbos žodynas,an ojilaida,Vilnius: M.ŠlapelienėsLie u iųKnygynas,spaus u ė„Raida“. VLKK2005:Vals ybinėlie u iųkalboskomisija.RekomendacijaDėl kai ku ių p iesagi- nių eiksmažodžių ki čia imo,2005m.gegužės5d.,N .R-8(k-15). VLKK2013:Vals ybinėlie u iųkalboskomisija.P o okolinisnu a imasDėl Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. ekomendacijos N . R-8 (k-15) „Dėl kai ku- ių p iesaginių eiksmažodžių ki čia imo“ pakei imo i papildymo,2013m.spalio3d., No PN-10 (k-15.1). Zinke ičius Zigmas 1992: Li u ians kalbos is o ija 5: Bend inės kalbos iškilimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Zinke ičius Zigmas 1994: Li u ians kalbos dialek ologija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Accen ua ion His o y o Li huanian Ve bs in -(i)uo i SUMARY In he accen ua ion his o y o Li huanian e bs in -(i)uo i, he ollowing p ocesses could be obse ed: 1. In he ea lies econs uc ible s age, he su ix -(i)uo- unc ioned as a nondominan s ong one: e bs de i ed om accen ually immobile wo ds we e s essed on he oo (de i a ional base), e.g., j-uo- i ← j-as a. p. 1, while e bs de i ed om mobile wo ds we e s essed on he su ix, e.g., kelm-úo- i ← kélm-as a. p. 3. 2. In e bs de i ed om immobile non-acu e wo ds (mo e p ecisely, wo ds wi h a non-acu e s em- inal syllable, e.g., a. p. 2 nouns), he s ess shi ed om he oo (i.e. he las syllable o he de i a ional base) o he su ix due o Saussu es law, e.g. *paš-uo- i > pa š-úo- i ( paš-as a. p. 2), making non-su ix impossible sa e in s ess in immobile wo ds (i.e. wo ds wi h an acu e s em- inal syllable o a s essed e b) o e bs ha had e ained hei non-su ix a e Saussu es law. This gene aliza ion has al eady been la gely comple ed in mode n Li huanian diale i. s em- inalsyllable ega dlesso  one/quan i y,e.g.a.p.1nouns). 3. Wi h hesp eado accen ualdominanceinde i a i es,su ixs esscame obe ins anceso  e ainednon-su ixs essin e bsde i ed oma.p.1nounsa ea es edin MikalojusDaukša’s ex s,F ied ichKu scha ’sdic iona y,ea lyno ma i edic iona ies,and SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS Ac a Linguis ica 116 Li huanica XCI 4. In he pe iod a e Saussu es law, new e bs wi h a s essed ci cum lex oo began o appea , in which he ci cum lex had an iconic unc ion: i ma ked a slow, p olonged ac ion o s a e. The e we e wo ypes o such e bs, exempli ied by lk-u -iuo- i and ba -uo- i, espec i amen e. Il lku iuo i ype is he esul o he ex ension o he su ix -(i)uo- o e bs in -u - i and -ul- i, which we e cha ac e ized by oo ci cum lex as a ma ke o a enua e du a i e meaning. Roo ci cum lex was ans e ed om hese e bs o -(i)uo- i e bs, as much o eas e n Li huania, i is a es ed alongside wellas oo he su ixal e bal o ma ions(e.g.lku -iau- ie c.).Acco ding o20 h-cen u y sou ces, hisci cum lex oo s essissha edbyalmos allLi huaniandialec s,albei ,in su ix-s essed o ms. In Li huania ba uo i-e- ype e bs, i.e. de i a i e om oo adjec i es deno ing colo s (and simila quali ies), he ci cum lex has p obably eme ged as a means o dis inguish essi e e bs om ien i e and/o ci cum i i e e bs. This accen ua ion ype (i.e. lex s ess) is ound mainly in sou hwes e n diale i. I has almos ne e exis ed in he eas . 7. The no ma i e wo ks om he 20 h and 21s cen u ies es i y o he g adual disappea ance o ci cum lex oo s ess and he sp ead o su ix s ess in bo h ypes o e bs. In s anda d Li huanian, non-su ix s ess has comple ely disappea ed in ba uo i- ype e bs, while i is s ill possible in he lku iuo i- ype e bs. 8. In wes e n Li huanian dialec s (especially in Li huania Mino ), non-su ix s ess may also appea in a ious o he e bs o mo e ecen o igin, usually wi hou iola ing he inhe i ed p inciple ha s ess is only possible in acu e monosyllabic oo s o non- inal emodeled e bs in -(i)o i (e.g. páin-iuo- i). syllableso mul isyllabicde i a ionalbases.Thesecanbeonoma opoeic(e.g. čì y -uo- i) o o he wiseexp essi e e bs(e.g. àlaž-uo- i), ecen Ge manisms(e.g.býdel-iuo- i),and Į eik a 2024 m. giugno 25 d. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN Bal is ica Ca ed a Uni e si à di Vilnius Uni e se o g. 5, LT-01131 Vilnius, Li uania sand a.luksai e- [email p o ec ed] ud. u.l sand ali uanis [email p o ec ed]om VYTAUTAS RINKEVIČIUS Uni e si à di Vilnius Bal is ica Ca ed a Uni e si à di Vilnius Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Li uania y au as. ink[email p o ec ed]