scieee Open visual document viewer

Forma Chrikʃtima (1559) formaliuoju požiūriu. Kunigo M. Mažvydo akrostichas

Ilja Lemeškin

Abstract

Palyginimas yra pagrindinis tyrimo įrankis, tačiau palyginamojo pobūdžio procedūra turi būti nuosekliai stratifikuota. Nagrinėjant 1559 metų akrostichą, privaloma jį gretinti su: 1) kitais Martyno Mažvydo akrostichais; 2) su ankstesniais akrostichais, atstovaujančiais tą pačią raštijos tradiciją; 3) su identiškomis ir panašiomis kombinatorinės poetikos priemonėmis, kurios buvo realizuojamos platesniame istoriniame kultūriniame kontekste. Tai savaime apibrėžia besiplečiančius lyginamosios analizės laukus: netiesioginės raiškos priemonės panaudotos 1547 metų katekizme, Pranciškaus Skorinos akrostichai ir akrostichai, kuriuos XVI a. paliko kitų kraštų Europos intelektualai. Nepaisant nacionalinio M. Mažvydo sureikšminimo Lietuvoje, jo sukurti akrostichai iki šiol nebuvo nuodugnaus (lyginamojo) tyrimo objektas. Šiame straipsnyje siekiama išaiškinti akrosticho vaidmenį (formą ir turinį) 1559 metų leidinyje Forma Chrikʃtima, atskleisti jo sąveiką su verstiniais šaltiniais, apčiuopti galimą ryšį (vienodų požymių) su P. Skorinos akrostichais.

Full text

A igos A icles 39 / ILJALEMEŠKIN Lie u iųkalbosins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-7095-231X Mokslinių pesquisas di eções: bal is ika, sla is ika, elhaji bal ų li e a u a e aš ija, au osaka. DOI: doi.o g/10.35321/all-0291 FORMA CHRIKTIMA (1559) FORMALIUJO PÓIÚRIU. KUNIGO M. MAŽVYDO AKROSTICHAS Fo ma Ch ik ima (1559) om a o mal pe spec i e. Ac os ic by p ies M. Maž ydas ANOTACIA Palyginimasy apag indinis y imoį ankis, ačiaupalyginamojopobūdžiop ocedū a u- ibū inuosekliais a i ikuo a.Nag inėjan 1559me ųak os ichą,p i alomajįg e in isu: 1)ki aisMa ynoMaž ydoak os ichais;2)suanks esniaisak os ichais,a s o aujančiais ą pačią aš ijos adiciją;3)suiden iškomisi panašiomiskombina o inėspoe ikosp iemonė- mis,ku iosbu o ealizuojamospla esniameis o iniamekul ū iniamekon eks e.Taisa ai- meapib ėžiabesiplečiančiuslyginamosiosanalizėslaukus:ne iesioginės aiškosp iemonės panaudo os1547me ųka ekizme,P anciškausSko inosak os ichaii ak os ichai,ku iuos a. deixou ou os países Eu ope in elec uais. Apesa do nacional M. Maž ydo su eikšminimo na Li uânia, seus c iados ak os ichai a é šiol não oi nuodugnaus (lyginamojo) obje o de es udo. Nes e a igo expõeškin i ac os icho papel ( o mă și conținu ) 1559 ano publicação Fo ma Ch ik ima, e ela a sua in e acção com e s inais on es, apčiuop i po imuă legă u ă ( ienodų požymių) cu Pos i Sko inos akchais ESMINIAI ŽODIAI: M os i Maž ydas, Pchas Sko ina, XVI. Ch ik ima, aka is as, pa a eks as. IL LEMEŠKINJA 40 Ac a Linguis ica Li huanica XCI ANNOTATION Compa ison é o p incipal ool de pesquisa, mas o p ocedimen o compa a i o de e se consis en emen e s a i icado. Quando examinamos o 1559 ac os ic, nós de emos compa á-lo com (1) ou os ac os ics po Maž ydas; (2) ac os ics an e io es que ep esen am a mesma adição li e á ia; e (3) ealiscal and simila ools o combina o ial poe ics ha we e iden i ied in a b oade his o ical-cul u al con ex . This in i sel se s ou he expanding ields o compa a i e analysis: he indi ec means o exp ession used in he Ca echism o 1547, he ac os ics o F ancisc Sco ina, and he ac os ics c ea ed in he 16 h cen u y by Eu opean in ellec uals om o he coun ies. con en )o  heac os icin he1559publica ionFo ma Ch ikʃ ima, o e eali sin e ac ion wi h he ansla edsou ces,and oiden i yapossibleconnec ion(in e mso iden ical ea u es)wi h heac os icso P.Sko ina.  KEYWORDS:M.Maž ydas,F.Sko ina,ac os ic,Ca echism,Fo ma Ch ikʃ ima, 1. M. MAŽVYDAS: JO BOOKS AND ACROSTICHAI Co pus Mosuidianum consis e: p óp io M. Maž ydo imp essa p epa adas li os (1547; 1549; 1559) e depois de sua mo e (†1563) es a am manusc ip i os on es, hoje nos conhecidos po a dilesnius Bal amiejaus Vilen o (1566; 1570) e Jono B e kūno (1589) imp essões. Ao p imei o g upo de publicações au en icas M. Maž ydo pe encem es es ês li os a os: 1. [Ma ynas Maž ydas,] CATECHISMVSA PRAs y Sadei, Makslas skai ima asch a y giesmes del k ikscianis es bei del be neliu iaunu nauiey suguldi as KARALIAVCZVI VIII. dena Meneses Sausia, Me u ßgimima Diewa. M. D. XLVII. [1547] Soli Deo glo ia; 2. Ma ynas Maž ydas, Giesme S. Amb aßeijaus, bey S. Augus ina, ku ę wadin: Te Deū laudamus. Su gesmemis ape isch numi usiu p ecu selima Iesaus Ch is aus, Ischguldi as h ough M. Mossuida Wai kuna [e ]c. An u ilos Ragaynes Baßnicey e ou o e c. [Kolo one:] A igos A icles 41 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas Ischspaus Ka alaucuy pe Iana Wein eicha. XX diena menesis Balanda. Me u Diewa. 1549; 3. [Ma ynas Maž ydas,] Fo ma Ch iks ima. Como Baßnicas Is a imæ He ikis es P usu e ki osu emesu conside ada i a. D ukawo Ka alaucui pe Iona Daubmana Me u Ch is aus M. D. L I X. [1559]. 1547 anos ca equismam e 1559 anos agendam M. Maž ydas ap esen ou (į o mino) como abalhos anonimos. Como ajuda, como e en e e suda y ojo, au o ele e elou a akos os ich, o seu o au o ius skliau indicado nos laus u . O segundo g upo pe ence: [Bal amiejus Vilen as,] Gesmes Ch iksc[…]oniskas gedomas Baßnic[…]osu pe Aduen a i Kaledas ik G amnic[…]u. Isch imp us as Ka alauc[…]ui nůg Iona Daubmana Me u Diewa M. D. LXVI. [1566]; Me u Diewa M. D. Deo. LXX. [1570] Soli Glo ia; 1.1. Deus Wochokischka ing 1.2.[Bal amiejusVilen as,]GESMES Ch ikſcʒoniſkas gedomas baßnicʒoſu pe Welikas i Sekminias ik Aduen a.Iſchſpauſ asKa alaucʒui/nůgIonaDaubmana. Lie uwischka ließuwi pe neku ius Plebonus He cegis es P usu possuiu pe guldi as. De 2. [Jonas B e kūnas,] PARAPHRASIS, pe mani ina po e aus malda / pe Ma ina Moſwida iſchguldi aį auk ąįJonoB e kūnoleidinįGieſmes Duchaunas / aco do com o documen o de 1589 do GRVS B e ons, o melho caso se ia que o au o de dois omos de Gesmes Ch iksc[…]oniskas p epa asse M. Maž ydo's gimnasis […] Ben as de e minasse ou o pa imônio po mão, de modo que ele pode ia e 1572 e (ou) 1574 de exames e meio de possí eis publicações (b . Pamplius a é o in en o ); em 1589, o au o de um li o não e a o au o de um li o, mas o au o de um li o, Kalban as M. Maž ydo, Maž ydo e Fo mos. bą REVERENDIS PASTORIBVS ET MINISTRIS ECCLESIARVM IL LEMEŠKINJA Ac a Linguis ica Li uanica XCI Deo Pa e, & D. N. Jesu Ch is e, dada no inal do í ulo da p akálba, li o i memen e liga com o nome de Maž ydo, po ém não se sabe se isso não é de odo labo edi o , y , e inha se anoniminė. Assim, M. Maž ydas minis ė em 1547 anos ku iam eko a ky i elionio ank aš yną,ino acija.Šip akalbagalėjo–o,ma- escondendo o co esponden e ex o do la inisko nep žanginio Pas o ibus e minis is ecclesia um inis ia Li uania g a iam e pacem o au o o incen i ou a azê-lo em ingança do seu p óp io nome, K. K. ko . esmyal au o ius; ad id p o u u um u meo nomini amam au celeb i a em ullam concilie (quippe quum neq; appe o, neq; e ielmen e liupsi os ao único Deus do Céu Pai e Nosso Senho e decla a i amen e e i a o seu nome de exage ição en e as pessoas e p ecisamen e po isso sua au o ia inclinado a e ela po seno iamen e modlamen e em uma p imó ia indi ec a de B e onia, que conseguiu no a não odo mundo. ex ali e pe endam eſſe ſcio) ue um enimue o u glo ia, laus & hono nominis ſolius Æ e ni Dei Pa is & D. N. Ieſu Ch iſ i„šįda bąašpada iaune odėl,kada ei yje jisa neš ųmano a duišlo ęi išga sėjimą(aišku,aš oi ne okš u,i žinau, kadiš okioda boši oi ne eikiasiek i),be dėl o,kadlie u iųBažnyčiaįk ėp- Essa p ojecção e ao ca equismo Leidimen o am odos signi ica i os pa a a p á ica da JėzausK is aus a dą...“(Koženiauskienė1990:76).M.Maž ydassąmoningai anonimidade não inconcebi elmen e MOS MASVIS man ém um 1547 ano de g aça, mas a posição decla ada é que a ob a de Deus Giesmyne pa eça com a ob a de Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s Mau i s. iešin i,sa o a do. P ieanoniminių,pagalM.Maž ydosamp a ą,leidiniųka ego ijosgalėjo p a anė a eisinga.Po1563me ųMaž ydąpublika oneM.Maž ydas,be  B.Vilen asi J.B e kūnas.Taijieda ėsa onuožiū a, odėls a s an au o inio p ado(au o iaus ep ezen acijos)klausimąp i aloma em isau en iškais1547, 1549i 1559me ųspaudiniais. 1547me ųka ekizmasi 1559me ųagenday as ambūsdogma inioi pa- mokomojopobūdžioda bai,ski i„bažnyčiųgany ojamsi  a nams“.Jiea - si ado aldo o(bažnyčios)pageida imui  als ybėslėšomis.Kaipi de a o- A igos A icles 43 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas Tudo de ou o ipo é p oginê do ano 1549 Giesmė Š . Amb aziejaus.... Is o des ina-se a á ios giesmių cole inėlis, que M. Maž ydo olia a eljeia em conc e os pa apijiečių, i. i. Tokselė mies nų, desejida imus: Sup a au klausijus Diewa soda no incus u e i gesme ku in is wadin: Te Te Deum laudamus. Maža o, p i a igelis p ogaos Ragaynes Basnicey and is An iku An imagamiu aimed o ensu e he anonymi y o he small p in ing pe son, which was o be inanced and published by Ragain. Taigigalimada y iiš adą,kadM.Maž ydoknygoslinks ap ieanonimiškumo. 2. LEIDINIOFORMA CHRIKʃTIMAŠALTINIAI JO IR SANDARA Ac os ichan é impo an e es abelece akosky ą en e aduções e sa os, au ó ios ex os. Ao úl imo uso pe ence não só Ju gis Ge ulis, que a i mou em 1922 a sua opinião sob e o M. Maž ydo, que insc e iam smulkūs in a pai (daznai su gidas es enando o glando da adução) ou as suas ob as c iadas de maio ex ensão, mas ambém pa es de ou os ex os (aí pe encem, po exemplo, biblinės ci a os), nem a on e o iginal. Ande wei be sehen gemeh e nd Publicie e . ANNO CHRISTI M. D. LXIII. 25. Nouemb is. De ande Theil diese Ki cheno dnung. Von den Ce emonien nd Ki chengeb euchen (Ged uck u Knigspe g in P eussen bey Johann Daubman. 1558) (Ge ulis 1922: XIX). Mais a de J. Ge Ge ook opinion epe e a Vaclo as Bi žiška (1960: 85). Nusis o ėjęs pe spec i a mudou só depois de Ch is ianas S. S angas publica na e is a Ch is ica glaus ą a igo Děl M. Maž ydo ‘s Fo me u iks ima em 1976 / Bal inis pa a os spaícios do eso de K alis asd, no egês ou pa a os ca as con a o ca apaca com ma e ial mais o e chegando à conclusão i me: T ikulis K askinis . Ki chen O dnungʼas, que nunca oi comple amen e implemen ado, mas um sepa ado capí ulo sob e k ikš ijimą edição, apa ecido em 1559 (aqueles mesmos anos, como e Fo ma Ch iks ima) (S ang 1976: 7) Bem undamen ados e absoliučiai ned ip asmiški K. Os esul ados das pesquisas de S ang, deja, de alguns dos pesquisado es ica am igno ados. IL LEMEŠKINJA 44 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI Seną ne eisingą a ibuciją paka ojo i  p as a p ielaida ją palydėjo Guido Michel: P. 95128 o ex o exis en e [Fo ma Ch ik ima I. L.] e s as do okieć de aco do com 1558 anos Ki chen O dnung (d. 2, p. 2a10b). Is o é p incipalmen e uma adução li e al; da on e pa icula men e mu ol a p. g eičiausiai e início da página 119, onde apa eem du an e a Segunda Gue a Mundial uma publicação [Z . Ch. S ang, D Mėlž ydo ‘os p eci K iks imio‘(Ma in XII, 1976), p. 78)] Apmaudu analisou que assim na Goga, que inha de congela a língua, i. e. 2000 m. o o al de aduções do o iginal do Machinis a Machinis a N. N. N. Schwa zbe g e o seu ex o o am ealmen e compa ados. Desde Ged uck u Knigsbe g du ch Johann Daubman Anno Ch is i 1559, po ém pa a ins de p ecisão é p eciso en a iza , que conside ando a publicação Fo ma Ch ik ima kilmę i sudė į de e iam ala não sob e uma on e, mas sob e on es. 1559 ano de Fo m de Tau é o p incipal, mas não o único, ex o incluído em M. Maž ydo's p ensa p epa ado pa a o li o. musu . 19 . Giesme ducha leidinioFo m de Tau (1559)“;„Tik asisMaž ydoFo mos Ch ikš ymo e imo o iginalasy ane okiškasKi cheno dnung(1558),be a ski asjosky iausapie k ikš ijimąleidinysFo m de Tau ,pasi odęs1559me ais.Į ai u ė ųa siž elg i Maž ydo aš ųšal inių y ėjai.Analizuo iMaž ydoFo mą Ch ikš ymo emian- is1558me ųKi cheno dnung eks unė ajokiopag indo“(Dini2010:76,80). Taigi, engian knygąM.Maž ydas ėmėsileidiniu(VD16ZV21274)Fo m de Tau . Wie die in de Ki cheno dnung des He ʒog humbs P euſ= ſen / nd an- Ch iksch a suguldi a S. nůg. Ch is nse He um Io dan kam. Tai i ina i popula i Ma yno Liu e io giesmė (EKG 146, EGVD), que, segundo os dados disponí eis, oi pela p imei a ez edi ada como lakš inis (in plano) leidinys em 1541 (jis neišlikęs). Mais a de, em 15431544 anos, giesmę Jose Wi embe ge espalhdino as Klugas (16 G 849; VD16 G 202): 850 Geis liche Lie de u Wi embe g Anno 1543. Wa nung D. Ma . Lu he . Viel alsche Meis e j Liede ich en Sihe dich u nd le n sie ech ich en Wo Go hin bawe sein Ki ch nd sein wo Da wil de Teu el sein mi ug nd mo d (Ged uck u Wi embe g Joseph Klug Du ch Anno M. D. Liiij)1. Da mais a de, em 1545, giesmėė Leipcigo publicou na coleção de Valen ino Babs o (VD16 G. 851), que é conside ado o úl imo au o de Gies: Geys liche Liede . Mi newen o hede eine D. Ma . Lu h. Wa nung D. M. L. Viel alsche Meis e i Liede ich en Sihe dich , nd le n sie ech ich en 1 VD16 G 850; acesso in e ne : h ps://digi al.s aa sbiblio hek-be lin.de/ we kansich ?PPN=PPN817716122&PHYSID=PHYS_0087&DMDID=DMDLOG_0030.  S aipsniai / A icles 45 Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas Wo Go hin bawe sein ki ch nd sein wo Da wil de Teu el sein mi ug nd mo d. Leiping (Ged uck u Leiping du ch Valen in Babs in de Ri e s assen. 1545). Nag inhando M. Maž ydo a esc i a kilmę, a es a Fo ma Ch ik ima pa ilha G. Michel a on e; como pa alelo ele não indicou 1545 ano da publicação: Vokiškas M. Geis liches Liede , gies N . 18 [=1561 m., gies N . 183, gies N . 184, N . 723]] G. G. G. G. G. G. G. Ma in Lu he , p. 396a, 1561 m., Ki chengesan (p. 3637a) e 1537 m. Ki chenges (p. 397a, 397a) Ki chenges (p. 398a). 1543–1544 1545 1559 Michelini 2000: 192 Nus a y ikonk e ųšal inį,ku iuo1559 me ais ėmėsiM.Maž ydas,y a sunku dėl eo iškai įmanomų okiškų spausdin ų šal inių (išleis ų 1543– 15 anos) abundos, de um lado, e es oques de ma é ia compa ada, de ou o lado. O ex o ocês em di e en es publicações ca ac e iza-se pela sua es abilidade, e M. Maž ydas em seu li o incluukė apenas uma (pi mą) okiško o iginalno eilu ę (Ch is myn nse He um Jo dan kam). Além disso, a adução publicada M. Maž ydos não em di isões de Ajuda, que ajuda iam a iden i ica a on e, se os epadeda e o ex o seguinhos não o em iden i icados com o Leipzig (ba u, qual oi o especialis a em música). IL LEMEŠKINJA 46 Ac a Linguis ica Li huanica XCI spausdin ugiesmės a ian u.Dėlšiosp iežas iesšaliaM.Maž ydo e imočia pa eikiamagiesmėpagalJ.Klugo1544me ųleidinį,ku iuo1545me aisnuo- sekliai ėmėsi i V. Babs as: Geiſ liche Liede zu Wi embe g. Wi enbe g:Jose Klug,1544. Fo ma Ch iſk ima. Ka aliaučius:JonasDaubmanas,1559. 42[ ] [19 ] Ein Geis lich on nse heiligen Tau ewna Da in ein ku Was sie sei? We sie ge= s i e habe? Was sie nü e? e c. Jo dan pa a. D. Ma . Lu he . S ij Ch is P iėme ch iksch a nůg Jana: LiedGiesme ducha= / ape musu S. Ch ik= / ge asse ch a suguldi a nůg / D. Ma : Lu he a. Ch is nse He um [na os] CH is us Jo danop a eiha: [na os] Kaip io Tewas no eiha: Pildidams sawa eda: C iij Te [42 ] [19 ] [na os] Ch is nse HE um Jo dan Tę Von S. Johans die [na os] An gh eku apmasgoghima: nã sein we ck u n am u llen Da I s i en ns ein Bad u wa= K auihu i [na os] [na os] Dudams schen ns on [na os] en auch dem bi e n Tod Du ch sein / [na os] nos Ch iksch a e o ça: Tau e [na os] kam nach seines Va e s willen[na os] sme is paskandinima wol e saisdomis sawa / /: [na os] sünden E seu= / A igos A icles 47 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas Geiſ liche Liede zu Wi embe g. Wi enbe g:Jose Klug,1544. Fo ma Ch iſk ima. Ka aliaučius:JonasDaubmanas,1559. 43[ ] [20 ] [na os] Blu selbs nd Wunden Es Dudams nos sup ask nu kosnas newes Leben. Ků wadin Ch iks a Diewas So h nd we nas Was Go heiss selbs die Tau= Ke e hau en. Ch iks as Go sp ich u wandů p as as Doch nich allein ( e. VndwaseinCh iſ engleubenſol schwen= sse . as Sein heilgs Wo is p iedů= Mi eichem Geis on massen. es as e dadei o FiijSolchs [na os] nauihe giwa a. gal ein [na os] Klausik bei me cke alle wolKą u ike i smů Jęng Koce ums bus ischweng= u meiden n wil das wasse sei Be ne es wiens schlech Wa= P ieg wandens es sodis as Diewsliepięngwandubus auch dabeyJ / schwen s Duchs es de is alhie de Tau e . Ch iks i ogis Ta aiDiewsſchwieſeiiſch ei= ſke Weidaisi ſʒodʒieispamoke CiiijDiewas ILJALEMEŠKIN 54 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI 1544 1559 3. Slchs ha e ns beweise kla 3. Ta ai Mi Bilden ndmi Wo en/ DesVa e sſ immano enba / Jo dan ho e. / Jo daniep ghi es ischgi de as es mans miels sunus An dem ich hab es didei malonus DEN will ich Euch be ohlen AlleTam ius buke paklusnus Vnd olge Go es Son hie selbe s eh 4. Sunus Diewa Weide smogis es sawa De heilig Geis Diews schwiesei isch eiske Daselbs am Weidaisi ſʒodʒieispamoke DiewasTewasbalſuſchauke E sp ach Das is mein liebe SonTews kalb ge allen / An dem ich hab ge allen. Ghis man han/Tą asch dowanoiu iumus Das j JN h e seinem Le en. J pildike io sodus. 4. Auch ę selbs buwa Jn seine a en Menschei . e niede e A heiha e Dwasse schwen a Jn Taubenbild e kleide /. We Ka wela d anTaip ikekem s ip a wie a Da mi bey wohnen sich e geben. Giwen i u wissada. Apas alus Pons siun sawa Geh hin all Wel e lo n in Snden is Jog es p a api s del Wennwi ge au e we den/ Alld eyPe ſonge au e han/ eda a paku a We gleube nd sich Sol dadu ch selig we denTas ap u es apwilk a Das wi nich sollen weiueln ns au E denBei p ieg musu an swie a u 5. SEin Jnge heiss de HE e Ch is 5. u le enMokin i liep wissa swie a Das sie gh eka Sich sol u Busse ke en. Todel Kaipiaubuſimemech ikſ a JogT aicemusapch ikſ iiha eu en less Ku s só e eceims ch iks a ischganima Ein newgebo ne Mensch e heiss Nauiha bus smů giwenima / / De nich meh knne s e benKu s não sol e ben. Gaus ka aliske Diewa. 6.WE pôde mo e i an amsa Das Himel eich nich gleub diese g ossen Gnad6. Malonei isso ku s ne iki De bleib in is e damp um ewigen TodRas ghis g unde. u las gnie dek i Nich s hil negelbæs All sein Thun is e lo enNei mach s u nich igkei Vsch nieka gebo en / Smogaus da bus i giwa a smogus negelb nieslaka. seinen SndenAmsinai giwens gh eki Vnd amsinouie sme i Tie in de Hellen sein eigen heiligkei Io schwen ibæ ghi wissi io da bai iem padæs Die E bsnd p iegim s gh eks da a Da in e is Ve mag jm selbs nich s hel en. Sau A igos A icles 55 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas 1544 1559 7. Das Aug allein das Wasse sieh 7. Musu giessen. An waika pilamąghi De Glaub im Dwasse ę weisdi Des Blu es Jhesu is ü im ein o e Flu Jem wandů es ge e be Diwnai Ch is aus k auihu senu aisdu gee ima Von Adam gee he be selbs begangen. Nos p iegn as nůg sena. akis eg wandeni Wie Menschen Wasse Geis die k a e s eh Smogus pe Ch is i. We nai ing Ch is aus k aughi Vnd k aus audonas Von Ch is us Blu k osi as Die allen Schaden heilen hu An gidSwie s gaun / Auch isch Adoma on ns 8. Diewui Tewui schlowe důkem J Jheſu Ch iſ u ga binkem Bei Dwaſſe ſchwen a laupſinkem Wienam Diewui dekawokem Ku s iſ a es eſ Ch ikſch ima An gh eku ap ʒiſ ighima Bei amſʒina iſchganima Nůg Ch iſ aus apſʒade a Jem buk amsiua ga ba. Amen. Palyginimui adicionando li e M. Liu e io giesmės e imas segundo no a li uãos luu e onų giesmyną (K ikščioniškos giesmės 2007: 311312): 1. P ie upės K is us a ėjo, Nomeado Jo dão, Nes mieles C is o quiseu, Cadê ba is a em Jį Jonas. Taip K ikš ą mūs pa a apagamen o De pecados pa ado E almas do p a allamen o K auju, e domis seu Ele de o ou ca amen e. 2. Po an o en endamos bem, O que signi ica Š en as K ikš as, Espe emos nós nisso i mes E e i emos o caminho do mal. Nes San as K ikš as é a água, ILJA LEMEŠKIN Mūs K ikš y ojas 56 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI Tačiau anduone ienas– Š en asisžodisjausujuo, D asiaŠ en a,nesDie as– e dadei o. 3. Is o Deus mos ou isão, E as pala as Dele soa am, Pasquê do céu no al o E Jonas Jô ou iu, Kai ale: Es e é Meu Sūnus, Eu amo Jô com co ação, Passey ęs ele eu os sou Ensina meilingai Acei em Sua dou a. 4. Jun amen e com Pai u o k ikš e Toda san iybe seu Aplankė e Š en a D asia Pa idalu ka elio. Ac edi emos nesse co ação, Pa i kem em nossa alma, Que nos T inidade ba eš ija, Š en aD asiaa gimdo, Paš ęsdamamusDie ui. 5. [ úks a] [ alha] 6. 7. Olis só ê a água, An kūdikėlio plu a, Fé exsal ação, Š en u k auju laimė ą. Água nãoap edis é K auju ele paš ejas asis, Ele la a pecadosmes ealmen e, Adomo p adė ąsias, Ši dy mūs esançassias. A igos A icles 57 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas 8. Nós Deus o Pai lou amos Bei Sūnų Jo b angiausią, I Š en ą D asią liaupsinkim, Dêkodando calščiausiai, Ele deu San ão K ikš ą pa a nós, Ele pecados nuplação, A a és de Jį odo Sal amen o Nós ecebemos e e ninho, G anê ao mais que ido Deus! In e essan e é que, de ido aos es o ços do consis ó io da Ig eja E angélica Lu e ana da Li uânia, a edição do giesme o necida elimina quase quase um e ço do ex o de M. Liu e (passa de 5 e 15 de cada s o a o iginal), e como M. Liu e į in oduz M. Maž ydą, i. e. inclui sua 1559 ano de ida, quando a elação com M. Maž yduis não sepa a a o ac os icio, o con empo âneo giesmes a a a a a a a a a a a a a a a a a da ėde ynioseilu ės.Giesmėspabaigojeduposmaisuda ė18-apozicijų( ai- mo y uo os aidės,įsi e pusiospozicijoje a p a doi pa a dės,ak os ichebū i 1 2 34 5 6 7 8 9 M A R T I N V S M A S WJDA S desse modo sob pe sonagens pas ou duas posições ( aidés), que de aco do com as en ão disposições já e a possí el dėsningamen e en ende-la como in e linea inę san umpą: MARTJNVSS MASWJDAS M MARTJNVSMASWJDASSM MARTJNVSMASWJDASSignaMus [mes] Ma ynas Maž ydas žegnojame. ILJALEMEŠKIN 58 Ac a Linguis ica Li huanica XCI Lnygoje Li huanica ali e san umpa oi sug e ada com e b. signi ica e (SM = Signi icaMusica […] Cappelli 1928: 354) e seman icamen e ligada com o ak os ichu BI1547 do ano TP: Baccalau eus Iu is Iu is Posui […] eisios bakalau as c uzes ma ca am[…] (Lemeškin 2019: 364[…]). Kolega Tomachas Hosko 365 ap esen ou um mé odo de explicação de Ti es (Hosko ec: 12 127 SM San umpa, lenkija, segnen, s segnian... San umpa, que y ap es.pl.1.indic. o manuo e b.signa e „k yžiausženkląuždė i;pasi ašy- i“,išku io(iš idu amžiųbažny inėslo ynųkalbos)kilęlie .žegno i,ček.žeh- co esponde ao a . Assim, a es u u a ac os icho é assim: MARTJNVS MASWJDAS S[igna]M[us]: [žegnonės eks as] [kunigas]4 Ma ynas Maž ydas žegnoja: Diewui Tewui schlowe důkem J Jheſu Ch iſ u ga binkem Bei Dwaſſe ſchwen a laupſinkem Wienam Diewui dekawokem Ku s iſ a es eſ Ch ikſch ima An gh eku ap ʒiſ ighima Bei amſʒina iſchganima Nůg Ch iſ aus apſʒade a Jem buk amsiua ga ba. Kuklus, deusobaimingo anonimiškumo buscando au o io 1547 anos ka a ky i ekizmei agendojeFo ma Ch ikʃ imaelgiasi ienodai.I čia,i  enpag indinį eks ą esp. e imussupa ospačiospaski iesau o iniai eks ai,panašiaisu- seman iicamen e e g ami icamen e. es e igo oso epig a ão ol ado pa a a pá ia e eiliuo as p akalbos ak os ichas B[accalau eus]I[u is] MARTJN MASVJDJVS eisių bakalau as Ma ynas Maž ydas Ka ekizmo p adžioje. Ka ekizmo, colocado no inal do colo ono, no con ex o de qua o e e ocações Siapilui a, es á espec i o ao ex o au o ico. Šiho akko (išbos TP) Possa BI: Balau eus Iu is Ti ulum eisių bakalau as eisių bakalau as Li huanian k usaiu Didniai 1559 A igos A icles 59 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas Assim, o a igo p incipal ex o é echado ac os ichas MARTJNVS MASWJDAS S[igna]M[us] Ma ynas Maž ydas žegnoja com ap op iamais pala as de bênção. Assim, nas publicações de 1547 e 1559 anos, obse a-se a mesma au o iaus esc i a: no início dos li os ele se di ige à lei o a e p esis a o; no inal dos li os M. Maž ydas ma ca e coloca udo sinal de c uz, e uma ez mais não se esquece de esmaga e umposnod maldelas com inalizan e AMEN. 4. P. SKORINOS IR M. MAŽVYDO AKROSTICHAI P. Sko ina e M. Maž ydas ep esen am a mesma adição da esc i a LDK; ambos se i am kiek ienas em di e en es empos e desiguodai algai P ūsijos kunigaikščiui Alb ech ui. M. Maž ydas de ia se espalhado e bem conhece os abalhos do p ecu so da imp ensa li uana, nos quais pas eikė e p imei os na Li uânia ak os ichų. eles M. Maž ydas po encialmen e podia ( u ėjo) o ien a -se, po an o az sen ido g e in i usėnų e lie u ių ak os ichus, especi ica seus sinais comuns Abėcėliniai ak os ichai, egis ados no Raudų knygoje ( 1519)) e Aka is e š Pe ui Pauli (     dak a as Sko inai is P anciškus ašė (Aka is as s . Jonui K ikš y ojui      ) i     dak a as Sko inai is P anciškus da ė (Aka is as Saldžiausiam Gesù nomei        ). 5 A igonis é publicá el 2025 anos Knygo y os 84-ame olume. IL LEMEŠKINJA 60 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI Pi miejižodžiai„ ašė“i „da ė“a i inka aka is ųpenkisį adi- nius posmus. Toliau indoan es pala as conjun os e de aco do g icanos abėcėlės le as núme o inclui aka is u habi ual 24 posições. Mas em 15 anos M. Maž ydas e e que esol e os mesmos p oblemas que ge okai aksčiau ūpėjo P. Sko inai. De ido às limi ações da o ma (e d ės) ambos os au o es i e am que escolhe ce os e mos um ce o ly is. M. Maž ydas a žė d iejų posmų 18 eilučių, P. Sko iną 24 posi ionis po eikiui išumpin i pa pa ieą, M. Maž ydas composudo uma o ma mais cu a li uana (MDJWASJASDASV ins ead MASVIDS) (pa a e aqui não há necessidade de um consonamen o consensual). P. Sko ina inha que aze a i kčiai iš ym i, que jun o com o seu í ulo acadêmico (J imagine and unde s and he whole wo d) 24 nę.Todėlleidėjaslo ynizuojasa o a dą(), aippa pasi enkailges- nį usėniškąkilmė a dį(),ku iss ilis iškailo yniškam a duine inka. No maliomis aplinkybėmis, . y. ne a žomi ak os ichų apim ies ėmų, P.Sko inai M.Maž ydasbū ųpasi inkęki as, inkamesnes, a osenojeįp as- as,nusis o ėjusias o mas.Galimybęlais aiišplės iak os ichąM.Maž ydas u ėjo1547me aiseiliuo osp akalbosp adžioje,ku ,p adėjęsak os ichąnuo pi mos eks o aidės,jispa a ojoįp as asi  a pusa yjege aisude in asakade- P. Sko inos e M. Maż ydo combina o iniai kū iniai são p óximos no sen ido da sin ase. Is o não é banali an oponiminė žyma (labiau papli usi), que na o ma de nomeado ou kilmininko a dažodžio odyda o em ce a pessoa i ū (kinio) pe enomybę. Na das e pa a dė com o g au acadêmico ( esp. socia linio s a uso nuo oda) unciona a como ação, que ai po ás do Pas a uoju a mažodžiai, que ac os ichiniuose helpima auxilia ę an aeilę, M. Maž ydas san eiškia, que se coloca jun o a seus nomes; P. Sko ina az isso em passagem:      : … dak a as Sko inai is P anciškus esc e eu: ...      : … dak a as Sko inai is P anciškus da ė: ... A igos A icles 61 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas BI MARTJNVS MASVJDJVS – BI [M.Mas jdius]TP „ eisiųbakalau asM.Maž ydas“„ eisiųbakalau ask yžiausženkląuždėjo“ MARTJNVS MASWJDAS SM:... [p ego] Ma ynas Maž ydas žegnoja:... Semelhança e o ça e o a o de que no inal da publicação sob ac os icho do cen o g ama ical suplemen á io luga é ap esen ada iesioginė kalba, . i. pačių au o ių malda. P. Sko inos aka is uos ela ocupa mui o mais espaço, do que M. Maž ydo, que, limi ado M. Liu e io giesmės s o inės sanda os, inha que cabp i em no eas linhas. Plg., po exemplo, ak os icho e o dos sąwiką P. Sko inos aka is e Pelo mais doce nome de Jesus:     : b          b b   b             G e inamųjų ak os ichų a inys seman iicamen e não é comple amen e iden iškas ( ašė da ė žegnoja), mas isso lema socialinis ašančiųjų ne apa umas. P. Sko ina e a ele ado a educ inimą alcançado pasaulie is, mas não kunigas. Gabus ob a de li e a u a ele podia esc e e aka is as e ou os maldos ex os, mas não podia em seu nome es as maldomis das pessoas laimin i. P. Sko ina aka is ams a imas e M. Liu e io giesmės con eúdo. E lá, e aqui ala-se sob e Joná K ikš y oja, Jesu k ikš ą Jo dane e incluído impo ância do k ikš o. Ski umai en e os quais ob as do gên ino: P. Sko ina abalhou com bizan iško aka is o o ma; M. Maž ydas imp o isou com ka a ia ekiizmo ipo de giesme. Finalmen e, de e ia chama a a enção pa a o publicacionismo ma menį Fo ma Ch ik ima e Aka is ynas são publicações, in o mações i ula es sob e suda y ojus (yli). Ambos li os ca ecem e o kolo ei que inalizou o publicacionismo. Aka is iko Šią ūks amąin o maciją eikėjosu as i,opažengęsXVIa.skai y ojas ambu- opasi uošęs. odoasmenį, ku is knygą „da ė“. Ki amhimnui, į auk am a pki ų ILJALEMEŠKIN Ac a Linguis ica Li huanica XCI aka is as pa a o meio do li o, oi escolhida leksema ašė, que indicou des e e apenas des e conc e o do ex o diá io au o es. Na posição do li o, o único lei o ac os ichas pildė e a é ago a p eendo a unção de colo ão. Po es a azão, pa a que osse no ado e isí el, ele oi compilado com base em iniciais aios que se dis ingui am (Leme 2023: 3673661559 edi ion Maž ydas Meld os iši, 628): akku, que palidando a giesmę sob e o g i o de Jesus, ( a si isso se ia) e elou sua colo onia no inal da edição, en e os 9 e os pos os do li o, ambém oi susci ado um audinho. Assim, en e P. Sko inos e M. Maž ydo ak os ichų, esc i o (po causa das limi ações de espaço) de o ma mis a e es ilis icamen e desajus ada, há mui os sinais comuns. Os au o es dos p imei os li os usênia e li uana se di igi am ao ci adojo d ina iais sen inhos: dak a as Sko inai is P anciškus da ė, [kun ich] Ma ynas Maž ydas ak os ak os ichų žegnoja“.Pog ama iniocen oau o iaip idėjopapildinį, .y.sa ųmaldų.Toks c iação não é comum, pois ao indica o seu í ulo acadêmico e o sob enome, a análise do g e de Ak os ichus e ela a semelhança ca ológica e uncional do seu nome, o que az pensa que M. Maž ydas e L. D. D. K. K. K. K. K. K. K. K. K. K. K. K. K. They são conhecidos pelo uso do ac os ichus 1559 e 1559 anos de idade, indicando o s a us acadêmico e o s a us acadêmico de P. P. P. P. P. P. Sko is Jųlyginamasis y imasa skleidžiasan umpųs a bą.Pas a ąsiasM.Maž ydas 1559me aisjaukaip y iausiasisRagainėsapsk i ieskunigasjisžegnojažmo- nesi palaimina juosa ski a malda.Pi masisak os ichasy a„s uden iškas“, an asis–„kunigo“. 1559me aisM.Maž ydoak os ichaspasižymiglaudžiasą eikasuan uoju Fo ma Ch ik ima e s iniu on e. Au o ius, não comp ome isdando a p ecisão da meis iškaiįpynėsa o eks ąįM.Liu e iogiesmę.Ak os icho ąsa–papildomą adução, a eš un ą posmą cons i uin e žegnonė ão bem a endeu o con eúdo da e s inė giesmės, que ilgaini o nou insepa á el M. Liu e io ob a sudedja pa e. Du e s iniai on es (1555 anos Fo m de Tau ; M. Liu e io giesmė Ch is , He unse , zum Jo dan) 1559 anos cons i uem a base da publicação, po ém pa a quem exclusi o dos au o es é o ex o de M. Maž ydo. A igos A icles 63 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas Sem ak os icho e žegnonės, aba ų nes e a igo, M. Maž ydo li o epig a ai agua da um es udo sepa ado. LITERATŪRA Bi žiška Vaclo as 1960: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865 m., biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos 1: XVI–XVII amžiai,Čikaga:JAV LBKul ū osFondas. CappelliAd iano1928:Lexicon abb e ia u a um / Wö e buch la einische und i alie- nische Abkü zungen,Leipzig:Webe . DiniPie o U.2010:Ma ynoMaž ydoFo mos Ch ikš ymo(1559) e imoo igi- nalas–Fo m de Tau (1559).–A chi um li huanicum12,71–82. Ge ulisJu gis1922:Maž ydas. Seniausieji lie u ių kalbos paminklai iki 1570 me ams, Kaunas:Š ie imominis e ijosleidinys. Hosko ecTomáš2021:Li huanica ali e : isuminės ilologijosp i aikymasli uanis- ikoje.–Ac a Linguis ica Li huanica85,117–140. KoženiauskienėRegina1990:XVI–XVIII amžiaus p akalbos i dedikacijos,Vilnius: Mokslas,1990. K ikščioniškos giesmės 2007:K ikščioniškos giesmės, sud. L. Fe ingis, Vilnius: Lie u osBiblijosD augija. Lemeškin Ilja 2023: Проблемы изучения Малой подорожной книжки. Полемическийэкскурс[P oblemyizučenijaMalojpodo ožnojknižki.Polemičeskij èksku s].–Knygo y a80,343–385. LemeškinIlja2019:Li huanica ali e ,se .Billēmai bhe e sinnimai,2,Vilnius:Lie u ių kalbosins i u as. MicheliniGuido2000:Ma yno Maž ydo aš ai i jų šal iniai,Vilnius:Moksloi en- ciklopedijųleidybosins i u as. S angCh is ianS.1976:DėlM.Maž ydo‘Fo mosCh iks ima’šal inio.–Bal is ica 12(1),7–8. Schilling Johannes 2019: E läu e ungen. Ma in Lu he . Geis liche Liede , Leipzig: E angelische Ve lagsans al . E angelische Ve lagsans al . E angelische Ve lagsans al . E angelische Ve lagsans al . E angelische Ve lagsans al . E angelische Ve lagsans al . E angelische Ve lagsans al . E angelische Ve lagsans al . E angelische Ve lagsans al . E angelische Ve lagsans al . E angelische Ve lagsans al . E angelische Ve lagsans al . E angelische Ve lagsans al .