scieee Open visual document viewer

Forma Chrikʃtima (1559) formaliuoju požiūriu. Kunigo M. Mažvydo akrostichas

Ilja Lemeškin

Abstract

Palyginimas yra pagrindinis tyrimo įrankis, tačiau palyginamojo pobūdžio procedūra turi būti nuosekliai stratifikuota. Nagrinėjant 1559 metų akrostichą, privaloma jį gretinti su: 1) kitais Martyno Mažvydo akrostichais; 2) su ankstesniais akrostichais, atstovaujančiais tą pačią raštijos tradiciją; 3) su identiškomis ir panašiomis kombinatorinės poetikos priemonėmis, kurios buvo realizuojamos platesniame istoriniame kultūriniame kontekste. Tai savaime apibrėžia besiplečiančius lyginamosios analizės laukus: netiesioginės raiškos priemonės panaudotos 1547 metų katekizme, Pranciškaus Skorinos akrostichai ir akrostichai, kuriuos XVI a. paliko kitų kraštų Europos intelektualai. Nepaisant nacionalinio M. Mažvydo sureikšminimo Lietuvoje, jo sukurti akrostichai iki šiol nebuvo nuodugnaus (lyginamojo) tyrimo objektas. Šiame straipsnyje siekiama išaiškinti akrosticho vaidmenį (formą ir turinį) 1559 metų leidinyje Forma Chrikʃtima, atskleisti jo sąveiką su verstiniais šaltiniais, apčiuopti galimą ryšį (vienodų požymių) su P. Skorinos akrostichais.

Full text

A ikeln A icles 39 / ILJALEMEŠKIN Lie u iųkalbosins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-7095-231X Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: bal is ika, sla is ika, al e bal ische Li e a u und aš ija, au osaka. DOI: doi.o g/10.35321/all-0291 FORMA CHRIKTIMA (1559) FORMALIUJU POZIÜRIU. KUNIGO M. MAŽVYDO AKROSTICHAS Fo ma Ch ik ima (1559) om a o mal pe spec i e. Ac os ic by p ies M. Maž ydas ANOTATIUM Palyginimasy apag indinis y imoį ankis, ačiaupalyginamojopobūdžiop ocedū a u- ibū inuosekliais a i ikuo a.Nag inėjan 1559me ųak os ichą,p i alomajįg e in isu: 1)ki aisMa ynoMaž ydoak os ichais;2)suanks esniaisak os ichais,a s o aujančiais ą pačią aš ijos adiciją;3)suiden iškomisi panašiomiskombina o inėspoe ikosp iemonė- mis,ku iosbu o ealizuojamospla esniameis o iniamekul ū iniamekon eks e.Taisa ai- meapib ėžiabesiplečiančiuslyginamosiosanalizėslaukus:ne iesioginės aiškosp iemonės panaudo os1547me ųka ekizme,P anciškausSko inosak os ichaii ak os ichai,ku iuos a. e ließ ande e k ach en Eu opas in ellek ualen. T o z des na ionalen M. Maž ydo su eikšminimo in Li uanien, seine gescha en ak os ichai bis šiol wa nuodugnaus (lyginam) Un e suchungsobjek . In diesem A ikel ausjaškin i ak os icho Rolle ( o m und inhal ) 1559 Jah e Publika ion Fo ma Ch ik ima, o enba en seine In e ak ion mi e s lichen Quellen, apčiuop i mögliche Ve bindung (einodige Zeichen) mi P Sko inos akchais ESMINIAI WORDIAI: M os i Maž ydas, P Sko ina, XVI, Ka ekizmas, Ak. Ch ik ima, aka is as, pa a eks as. IL LEMEŠKINJA 40 Ac a Linguis ica Li huanica XCI ANNOTATION Ve gleich is das wich igs e esea ch ool, abe das compa a i e Ve ah en muss konsequen s a i izie sein. Wenn wi un e suchen de 1559 ac os ic, wi müssen es e gleichen mi (1) ande en ac os ics on Maž ydas; (2) ühe en ac os ics die ep äsen ie en die gleiche li e a ische T adi ion; und (3) ealis ical and simila ools o combina o ial poe ics ha we e iden ied in a b oade his o ical-cul u al con ex . This in i sel se s ou he expanding ields o compa a i e analysis: he indi ec means o exp ession used in he Ca echism o 1547, he ac os ics o F ancis Sco ina, and he ac os ics c ea ed in he 16 h cen u y by Eu opean in ellec uals om o he coun ies. Despi e he na ional p ominence o Maž ydas in Li huania, his ac os ics ha e no been he subjec o in-dep h (compa a i e) esea ch. con en )o  heac os icin he1559publica ionFo ma Ch ikʃ ima, o e eali sin e ac ion wi h he ansla edsou ces,and oiden i yapossibleconnec ion(in e mso iden ical ea u es)wi h heac os icso P.Sko ina.  KEYWORDS:M.Maž ydas,F.Sko ina,ac os ic,Ca echism,Fo ma Ch ikʃ ima, 1. M. MAŽVYDAS: JO BOOKS AND AKROSTICHI Co pus Mosuidianum bes eh : eigene M. Maž ydos d ucke au be ei e en Büche (1547; 1549; 1559) und nach seinem Tod (†1563) blieben handsk i liche Quellen, heu e uns bekann nach spälesnius Bal amiejaus Vilen o (1566; 1570) und Jono B e kūno (1589) D uckinen. Zu de e s en au hen ischen M. Maž ydo e ö en lichen G uppe gehö en diese d ei sel ene Büche : 1. [Ma ynas Maž ydas,] CATECHISMVSA PRAs y Sadei, Makslas eadima asch a y giesmes del k ikscianis es bei del be neliu iaunu nauiey suguldi as KARALIAVCZVI VIII. dena Meneses Sausia, Me u ßgimima Diewa. M. D. XLVII. [1547] Soli Deo glo ia; 2. Ma ynas Maž ydas, Giesme S. Amb aßeijaus, bey S. Augus ina, ku ę wadin: Te Deū laudamus. Su gesmemis ape isch umi usiu o gelima Iesaus Ch is aus, Ischguldi as pe M. Mossuida Wai kuna [e ]c. An Nu zos Ragaynes Baßnicey und e was e c. [Kolo one:] A ikeln A icles 41 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas Ischspaus Ka alaucuy pe Iana Wein eicha. XX diena menesis Balanda. Me u Diewa. 1549; 3. [Ma ynas Maž ydas,] Fo ma Ch iks ima. Wie Baßnicas Is a imæ He ikis es P usu und ki osu emesu be ach e i a. D ukawo Ka alaucui pe Iona Daubmana Me u Ch is aus M. D. L. I X. [1559]. 1547 Jah es Ka ekismus und 1559 Jah es Agendum Maž ydas ha M. Maž ydas o geleg (į o mino) als Anonymous als Hil e, als Ve e e und Suda y ojo, au o i ä e o enba e akus ich de Au o en, sein ou is skliaus in den Au o en angegeben. De Zwei e G uppe gehö en: [Bal amiejus Vilen as,] Gesmes Ch iksc[…]oniskas gedomas Baßnic[…]osu pe Aduen a und Kaledas ik G amnic[…]u. Isch d uus as Ka alauc[…]ui nůg Iona Daubmana Me u Diewa M. D. LXVI. [1566]; Me u Diewa M. D. L. Deo. 1.1. / LXX [1570] Soli Glo ia; Go es Wochokischka ing 1.2.[Bal amiejusVilen as,]GESMES Ch ikſcʒoniſkas gedomas baßnicʒoſu pe Welikas i Sekminias ik Aduen a.Iſchſpauſ asKa alaucʒui/nůgIonaDaubmana. Lie uwischka ließuwi pe neku ius Plebonus He cegis es P usu Pe guldi as haben. Gemäß 2. [Jonas B e kūnas,] PARAPHRASIS, pe mani ina po e aus malda / pe Ma ina Moſwida iſchguldi aį auk ąįJonoB e kūnoleidinįGieſmes Duchaunas / dem D uck on 1589 du ch I. Os e be g Geschaus , so wi d in diesem Fall B e ons Vilnius nich de Au o des Ve lags, sonde n Ben o Jonas, de Au o en de beiden Tomen is . Maž ydo gimnai is Ben as konn e das nächs e Ve mäch nis in 1572 und (ode ) 1574 aus den Exempla en de Ausgaben des B e ons (B . A. V. Pampliūnas bis 1589) e mi eln. Es is wich ig, dass das Buch on de Au o in des B e ons is . bą REVERENDIS PASTORIBVS ET MINISTRIS ECCLESIARVM IL LEMEŠKINJA Ac a Linguis ica Li huanica XCI Deo Pa e, & D. N. Jesu Ch is e, gegebene in p akalbos Ti el des Endes, Buchn es e binde mi Maž ydo's Namen, jedoch unbekann , ob es nich des ganzen labo He ausgebe , y , und soll e sein anoniminė. Taip M. Maž ydas 1547 Jah en ku iam eko a ky i elionio ank aš yną,ino acija.Šip akalbagalėjo–o,ma- e s eckens en sp echenden la einischen P eljangien ex Pas o ibus e minis is ecclesia um in Li uania am g a i e pacem Au o schob ihn zu un, um seinem eigenen Ve gehen in das P ak ikum zu e mieden, Ka doin . esmyal au . ad id p o u u um u meo nomini amam au celeb i a em ullam concilie (quippe quum neq; appe o, neq; und eu und eh lich liupsch en einzigen Eind uck des Himmlischen Go es Va e s und Unse e He n und dekla a i e mieden so seinen Namen aus de Ö en lichkei de Menschen und genau deshalb seine Au o i ä geneig o enba en po seno iisch bescheiden in seine b i ischen ex ali e pe endam eſſe ſcio) ue um enimue o u glo ia, laus & hono nominis ſolius Æ e ni Dei Pa is & D. N. Ieſu Ch iſ i„šįda bąašpada iaune odėl,kada ei yje jisa neš ųmano a duišlo ęi išga sėjimą(aišku,aš oi ne okš u,i žinau, kadiš okioda boši oi ne eikiasiek i),be dėl o,kadlie u iųBažnyčiaįk ėp- indi ek en P ü ung, die nich jede beme k konn e. Tai ai bedeu e e P ojek ion und in JėzausK is aus a dą...“(Koženiauskienė1990:76).M.Maž ydassąmoningai den Ka echismus Leide e die ganze anonymes P akalemen unbekann an MINVS MOSKART aus 1547 Jah en g ünden, die Maa on Maa en, die o dem Ve lag on Maas Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. Maas. iešin i,sa o a do. P ieanoniminių,pagalM.Maž ydosamp a ą,leidiniųka ego ijosgalėjo p a anė a eisinga.Po1563me ųMaž ydąpublika oneM.Maž ydas,be  B.Vilen asi J.B e kūnas.Taijieda ėsa onuožiū a, odėls a s an au o inio p ado(au o iaus ep ezen acijos)klausimąp i aloma em isau en iškais1547, 1549i 1559me ųspaudiniais. 1547me ųka ekizmasi 1559me ųagenday as ambūsdogma inioi pa- mokomojopobūdžioda bai,ski i„bažnyčiųgany ojamsi  a nams“.Jiea - si ado aldo o(bažnyčios)pageida imui  als ybėslėšomis.Kaipi de a o- A ikeln A icles 43 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas Allesai ande sokio A is p oginė 1549 Jah es Giesmė Š . Amb aziejaus.... Das is ein Gäng on Giesnissen, de M. Maž ydo willia ansiliep in konk e en Pa apijäischen, d. i. S äd lichen, Suchida imus: Sup a au klausijus Diewa soda no incus u e i gesme ku in is wadin: Te Te Deum laudamus. Maža o, p i a igel is mi diesem P og amm Ragaynes Basnicey genu z und is An iku An imingamui eine p i a en P esse zu gewäh leis en. Es wa die Funk ion des Pe be jono nuolankan o, de inanzie und publizie ha . Sebas ien Tu ing und Dedika ė, wegen ih e Au gabe und Abs ac hei des Buches. Taigigalimada y iiš adą,kadM.Maž ydoknygoslinks ap ieanonimiškumo. 2. LEIDINIOFORMA CHRIKʃTIMAŠALTINIAI JO IR SANDARA Ak os ichung wich ig zu bes immen akosky n zwischen aus e s änd und sa , au o ischen ex en. Bei le a igen gehö nich nu zu M. Maž ydo zu sch eiben smulküs in a pai (dažnai au gadene s ebende Übe se zungsschlandum) ode seine g öße en A bei en zu scha en, sonde n und ande en Pe sonen Tex e Teile (seienen gehö en, z. B., biblinöses Zi a os), de en Nebu o iginal de Übe se zung on Ju gis Ge ulis, de 1922 in seinem Buch 1558 (VD16 P47): Ki chen O dnung Wie He og humb Leh . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ande wei be sehen gemeh e nd Publicie e . ANNO CHRISTI M. D. LXIII. 25. Nouemb is. De ande Theil diese Ki cheno dnung. on den Ce emonien nd Ki chengeb euchen (Ged uck u Knigspe g in P eussen bey Johann Daubman. 1558) (Ge ulis 1922: XIX). Spä e J. Ge Ge ėm opinion wiede hol e Vaclo as Bi žiška (1960: 85). Nusis o ėjęs Sich nis ände e nu nach dem, als Ch is ianas S. S angas in de Zei sch i Ch is ica glaus um einen A ikel Dėl M. Maž ydo ‘os Fo miks ima on Bal inu in 1976 o den Tu u en de Spauche bei de Königs uhld, no egische Nach olge gegen Ka el mi eine sp üppige Quelle zu einem es en Schluss T ioß: T as is de B unnen nich gleich ein weiße B unnen. Ki chen O dnungʼas, de nie olls ändig e wi klich wu de, abe ein einzelne Abschni übe k ikš ijimą in eine Publika ion, e schienene 1559 Jah (selben Jah en wie Fo ma Ch iks ima) (S ang 1976: 7). Ge ai beg ünde e und absoliučiai ned ip asmiški K. S ang's Un e suchungen E gebnisse, leide , einige Fo sche wu den igno ie . IL LEMEŠKINJA 44 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI Seną ne eisingą a ibuciją paka ojo i  p as a p ielaida ją palydėjo Guido Michel: P. 95128 o handene Tex [Fo ma Ch ik ima I. L.] e s as aus ölke ischen nach 1558 Jah en Ki chen O dnung (d. 2, p. 2a10b). Ap 118maudu, dass so eine Li e a ische Übe se zung; on de Quelle besonde s nu ol a p. wah scheinlich und am An ang de Sei e 119, wo e schien wäh end dem Zwei en Wel k ieg die e schwundene Publika ion (z. Ma . Ch. S ang, D. Mėlž ydo ‘os p eci K iks imo‘(Ma . XII, 1976), p. 78) Mainz) Mainz. Sei Ged uck u Knigsbe g du ch Johann Daubman Anno Ch is i 1559, jedoch genauigkei s sakelei muss be on we den, dass be ach end de Ve ö en lichung Fo ma Ch ik ima kilmę i sudė į de ė ų sp echen nich übe eine Quelle, abe übe Quellen. 1559 Jah es Fo m de Tau is de wich igs e, abe nich de einzige, Tex , eingeschlossen in M. Maž ydo's ü die D uck be ei ges ell e Buch. musu . 19 . Giesme ducha Ch iksch a suguldi a S. nůg. Ma : Lu he a. Ch is nse He um Io dan kam. Tai i in popula i Ma yno Liu e io giesmė (EKG 146, EGVD), leidinioFo m de Tau (1559)“;„Tik asisMaž ydoFo mos Ch ikš ymo e imo o iginalasy ane okiškasKi cheno dnung(1558),be a ski asjosky iausapie k ikš ijimąleidinysFo m de Tau ,pasi odęs1559me ais.Į ai u ė ųa siž elg i Maž ydo aš ųšal inių y ėjai.Analizuo iMaž ydoFo mą Ch ikš ymo emian- is1558me ųKi cheno dnung eks unė ajokiopag indo“(Dini2010:76,80). Taigi, engian knygąM.Maž ydas ėmėsileidiniu(VD16ZV21274)Fo m de Tau . Wie die in de Ki cheno dnung des He ʒog humbs P euſ= ſen / nd an- die, nach e ügba en Angaben, e s mals als lakš inis (in plano) leidnis 1541 e ö en lich wu de (jis neišlikęs). Spä e , 15431544 Jah en, giesmę Jose Wi embe ge ausgeb udino as Klugas (16 G 849; VD16 G 202): 850 Geis liche Lie de u Wi embe g Anno 1543. Wa nung D. Ma . Lu he . Viel alsche Meis e j Liede ich en Sihe dich u nd le n sie ech ich en Wo Go hin bawe sein Ki ch nd sein wo Da wil de Teu el sein mi ug nd mo d (Ged uck u Wi embe g Joseph Klug Du ch Anno M. D. Liiij)1. Da spä e , im Jah 1545, e schien giesmėe Leipcigo Ve lag in Valen ino Babs o's Sammlung (VD16 G. 851), de als le z em M. Liu e io au o ischem gies e ö en lich: Geys liche Liede . Mi newen o hede eine D. Ma . Lu h. Wa nung D. M. L. Viel alsche Meis e i Liede ich en Sihe dich , nd le n sie ech ich en 1 VD16 G 850; Zugang in e ne : h ps://digi al.s aa sbiblio hek-be lin.de/ we kansich ?PPN=PPN817716122&PHYSID=PHYS_0087&DMDID=DMDLOG_0030.  S aipsniai / A icles 45 Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas Wo Go hin bawe sein ki ch nd sein wo Da wil de Teu el sein mi ug nd mo d. Leiping (Ged uck u Leiping du ch Valen in Babs in de Ri e s assen. 1545). Nag inend M. Maž ydo's Raš Kilmę, schie Fo m Ch ik ima deliai G. Michel nich de Quelle un e b ach e. Als pa allel nich ha e o kommende deu sche Tex und Melodie, ne a kilde e e 1545 aus de Ve ö en lichung: Vokiškas M. Geis liches Liede , gies N . 18 [=1561 m. Ausgabe, giessang 1843 Melodie 2, 1561 m.] G. G. G. G. G. Ki chens (p. 39a. 396a) und 1539a. Ki chens (p. 397a. 397a) und 15 G. Ki chens (p. 397a. 397a. 398a) mi dem Tex on Philip W. W. G. Lu he und de Melodie on Pe e Lu he zusammen. 1543–1544 1545 1559 Michelini 2000: 192 Nus a y ikonk e ųšal inį,ku iuo1559 me ais ėmėsiM.Maž ydas,y a sunku dėl eo iškai įmanomų okiškų spausdin ų šal inių (išleis ų 1543– 15 Jah en) eichos, au de einen Sei e, und e gleichsma e ials s okos, au de ande en Sei e. Vocalische Tex in e schiedenen Publika ionen zeichne sich du ch seine S abili ä , und M. Maž ydas in sein Buch eingeschuk e nu eine (pi mum) okiško o iginalel eilu ę (Ch is myn nse He um Jo dan kam). Auße dem ha M. Maž ydos e ö en lich e Ve assung keine Hil szeichen, die hel en wü den, die Quelle zu iden i izie en, wenn sie epadede und Tex zu Leipzigen (ba u, wie es Palis en-Spezialis ) ließen. Nich eindeu ig, wa um G. Michel, angedeu end die Pi amide, 1545 Jah en und Valen ino Babes. IL LEMEŠKINJA 46 Ac a Linguis ica Li huanica XCI spausdin ugiesmės a ian u.Dėlšiosp iežas iesšaliaM.Maž ydo e imočia pa eikiamagiesmėpagalJ.Klugo1544me ųleidinį,ku iuo1545me aisnuo- sekliai ėmėsi und V. Babs as: Geiſ liche Liede zu Wi embe g. Wi enbe g:Jose Klug,1544. Fo ma Ch iſk ima. Ka aliaučius:JonasDaubmanas,1559. 42[ ] [19 ] Ein Geis lich on nse heiligen Tau ewna Da in ein ku Was sie sei? We sie ge= s i e habe? Was sie nü e? e c. Jo dan kam. D. Ma . Lu he . S ij Ch is P iėme ch iksch a nůg Jana: LiedGiesme ducha= / ape musu S. Ch ik= / ge asse ch a suguldi a nůg / D. Ma : Lu he a. Ch is nse He um [na os] CH is us Jo danop a eiha: [na os] Kaip io Tewas no eiha: Pildidams sawa eda: C iij Te [42 ] [19 ] [na os] Ch is nse HE um Jo dan Tę Von S. Johans die [na os] An gh eku apmasgoghima: nã sein we ck u n am u llen Da I s i en ns ein Bad u wa= K auihu [na os] [na os] Dudams schen ns on [na os] en auch dem bi e n Tod Du ch sein / [na os] uns Ch iksch a e s ä k : Tau e [na os] kam nach seines Va e s willen[na os] sme is paskandinima wol e und saisdomis sawa / /: [na os] sünden E seu= / A ikeln A icles 47 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas Geiſ liche Liede zu Wi embe g. Wi enbe g:Jose Klug,1544. Fo ma Ch iſk ima. Ka aliaučius:JonasDaubmanas,1559. 43[ ] [20 ] [na os] Blu bs sel nd Wunden Es Dudams uns sup ask nu kosnas newes Leben /. Ků wadin Ch iks a Diewas So h nd we nas Was Go heiss selbs die Tau= Ke e hau en. Ch iks as Go sp ich u wandů p as as Doch nich allein ( e. VndwaseinCh iſ engleubenſol schwen= sse . das Sein heilgs Wo is p iedů= Mi eichem Geis on massen. Ch iks i ogis es Tas wah FiijSolchs [na os] nauihe giwa a. gal ein [na os] Klausik bei me cke alle wolKą u ike i smů Jęng Koce ums bus ischweng= u meiden n wil das wasse sei Be ne es wiens schlech Wa= P ieg wandens es sodis as Diewsliepięngwandubus auch dabeyJ / schwen s Duchs es de as is alhie de Tau e . Ta aiDiewsſchwieſeiiſch ei= ſke Weidaisi ſʒodʒieispamoke CiiijDiewas ILJALEMEŠKIN 54 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI 1544 1559 3. Slchs ha e ns beweise kla 3. Ta ai Mi Bilden ndmi Wo en/ DesVa e sſ immano enba / Jo dan ho e. / Jo daniep ghi es ischgi de das es mans miels sunus An dem ich hab will ich Euch be ohlen han/Tą asch dowanoiu paklusnus Vnd olge seinem Le en. J selbe s eh 4. Sunus Diewa ę selbs buwa smogis es sawa De heilig Geis e niede Diews schwiesei isch eiske Daselbs am Weidaisi ſʒodʒieispamoke DiewasTewasbalſuſchauke E sp ach Das is mein liebe SonTews kalb ge allen. / Ghis man es didei malonus DEN iumus Das j JN h e AlleTam ius buke pildike io sodus. 4. Auch Go es Son hie Jn seine a en Menschei . Weide e A heiha und Dwasse schwen a Jn Taubenbild e kleide /. Weidu Ka wela d anTaip ikekem s ip a wie a Da mi bey wohnen sich e geben /. Giwen i u Ch is 5. Apas alus Pons siun sawa Geh Das sie e lo n in Snden is Jog es Wennwi ge au e we den/ Alld eyPe ſonge au e han/ ke en. Todel eda a paku a We gleube p ieims ch iks a Sol dadu ch selig apwilk a Das wi nich sollen weiueln ns au E denBei p ieg musu an swie a u wissada. 5. SEin Jnge heiss de HE e hin all Wel u le enMokin i liep wissa swie a p a api s del gh eka Sich sol u Busse Kaipiaubuſimemech ikſ a JogT aicemusapch ikſ iiha nd sich eu en less Ku s nu und we denTas ap u es ischganima Ein newgebo ne Mensch e heiss Nauiha bus De nich meh knne s e benKu s Himel eich sol e ben. Gaus ka aliske smů giwenima / / konn e nich s e ben i an amsa Das Diewa. 6.WE nich gleub diese g ossen Gnad6. Malonei das ku s ne iki giwens gh eki Vnd is e damp um Tie in de Hellen g unde. u las gnie schwen ibæ ghi negelbæs All sein Thun Die E bsnd mach s u nich igkei Vsch is gebo en / / Smogaus A bei en und Sau smogus negelb nieslaka. De bleib in seinen SndenAmsinai ewigen TodRas ghis amsinouie sme i dek i Nich s hil sein eigen heiligkei Io is e lo enNei wissi io a bei iem padæs nieka p iegim s gh eks da a Da in e giwa a Ve mag jm selbs nich s hel en. A ikeln A icles 55 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas 1544 1559 7. Das Aug allein das Wasse sieh 7. Musu giessen. An waika pilamąghi De Glaub im Dwasse ę weisdi Des Blu es Jhesu is ü im ein o e Flu Jem wandů es ge e be Diwnai Ch is aus k auihu senu aisdu gee ima Von Adam he be ns selbs begangen. Uns beigebo en nůg akis eg wandeni Wie Menschen Wasse Geis die k a e s eh Smogus pe Ch is i. We nai ing Ch is aus k aughi Vnd k aus audonas Von Ch is us Blu k osi as Die allen Schaden heilen hu An gidSwie s welche auch isch Adoma on sena. 8. Diewui Tewui schlowe důkem J Jheſu Ch iſ u ga binkem Bei Dwaſſe ſchwen a laupſinkem Wienam Diewui dekawokem Ku s iſ a es eſ Ch ikſch ima An gh eku ap ʒiſ ighima Bei amſʒina iſchganima Nůg Ch iſ aus apſʒade a Jem buk amsiua ga ba. Amen. Palyginimui beige ügend eie M. Liu e is giesmės e imas nach neuen li auensische luu e onische giesmyn (K ikščioniškos giesmės 2007: 311312): 1. Bei lės K is us kam, Namenamas Jo dan, Nes mieles Ch is us wünsch e, Kad ch is s e en Jį Jonas. Taip K ikš ą mūs abzuweh en Von Sünden abgesehen Und Seelen o dem P all K auju, wunddomis eigenen E eue e aus. 2. Deshalb e s ehen wi gu , Was bedeu e S .as K ikš as, Glauben wi dem es und es Und e meiden wi den Weg des bösen. Nes S . K ikš as das is Wasse , ILJA LEMEŠKIN Mūs K is y ojas 56 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI Tačiau anduone ienas– Š en asisžodisjausujuo, D asiaŠ en a,nesDie as– ech e . 3. Dies Go zeig e Visionen, Und die Wo e Sein klinge en, Paschbė aus dem Himmels hochs Und Jonas Jį hö e, Kai sage: Das is Mein Sūnus, ich liebe Jį he zlich, Paschy ęs ihn ich euch bin Pamoky i meilingai Emp ange Seine Leh e. 4. Zusammen mi Va e wu ihn k eš e Visa heiligybe seinem Aplankė und Š en a D asia Pa idalu ka elio. Glauben wi dem He zen in, Pa iken wi unse e Seele, Dass uns T ey igkei ch is chija, Š en aD asiaa gimdo, Paš ęsdamamusDie ui. 5. [ üks a] [Mängel ] 6. 7. Augis nu sieh Wasse zu, An küdikälio egen zu, Glauben ausgelassung, Sch en u bluju gewonnene zu. Wasse u nepam andas is K auju e pašweis asis, E wäsch Sündenmes wi klich, Adoma begė ąsias, Ši dy mūs liegendsias. A ikeln A icles 57 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas 8. Wi Go den Va e heh en Bei Sūnų Jo b angiausią, I Š en ą D asią liaupsinkim, Däkodandicha s , e gabe Heil ą K ikš ą uns, E sünden uns abwäsch , Du ch Hį alle Lösung Wi e hal en das ewige, Ga bė dem liebs en Go ! In e essan is es, dass die du ch die Bemühungen des Konsis o iums de Lie u os e angelikų liu e onų bažnyčia (LEK) zu Ve ügung ges ell e Giesmės edak ion as ein D i el M. Liu e io Tex (p aleidig o iginal 5- und 15-S o es) en e n , und wie M. Liu e į M. Maž ydą, d. h. einschließ , seine 1559-jäh ige Zähnung mi M. Maž ydu Deja nich ge enn ha , wobei de zei genössische gies an as das Au o ius als Au o ius nu M. Liu e is Pana s. 1544 und 1549 e wähn is , abe de Tex zeig , dass M. Maž ydas nu den o iginalen Tex du chklä ha . Das is nich so, dass es um die genaue Ve wendung des Tex es geh , und um die Schni liche Fo m des V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. da ėde ynioseilu ės.Giesmėspabaigojeduposmaisuda ė18-apozicijų( ai- V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. mo y uo os aidės,įsi e pusiospozicijoje a p a doi pa a dės,ak os ichebū i 1 2 34 5 6 7 8 9 M A R T I N V S M A S WJDA S au diese weise nach pe sönnigen blieb beibehal en zwei posi ionen ( aidės), die nach den damalsigen Bes immungen schon wa es möglich dėsninglich zu e sinnen als in e linea inę san umpą: MARTJNVSS MASWJDAS M MARTJNVSMASWJDASSM MARTJNVSMASWJDASSignaMus [mes] Ma ynas Maž ydas žegnojame. ILJALEMEŠKIN 58 Ac a Linguis ica Li huanica XCI Die Li huanica ali e san umpa wu de sug e inie mi e b. signi ica e (SM = Signi icaMusica […] Cappelli 1928: 354) und seman isch e bunden mi dem 1547 Jah es ak os ichu BI8. TP: Baccalau eus Iu is Posulum Posui eisien Bachelo k euzzeichen au ge eil (Lemeškin 2019: 364). Kollega Tomachas Hosko skis 365 schlug einen ein achen Auslegungsweg ü Ti es 2021 (Hosko ec: 12 127 SM San umpa na i, lenk zegnać, okal y ap es.pl.1.indic. o manuo e b.signa e „k yžiausženkląuždė i;pasi ašy- i“,išku io(iš idu amžiųbažny inėslo ynųkalbos)kilęlie .žegno i,ček.žeh- segnen, s segnian... San umpa, die dem Ta cho en sp ich , wei e pl. pl. e bal. la. Dahe , Ak os icho S uk u is wie olg : MARTJNVS MASWJDAS S[igna]M[us]: [žegnonės eks as] [kunigs]4 Ma ynas Maž ydas žegnoja: Diewui Tewui schlowe důkem J Jheſu Ch iſ u ga binkem Bei Dwaſſe ſchwen a laupſinkem Wienam Diewui dekawokem Ku s iſ a es eſ Ch ikſch ima An gh eku ap ʒiſ ighima Bei amſʒina iſchganima Nůg Ch iſ aus apſʒade a Jem buk amsiua ga ba. Kuklus, die obaimingo anonimiškumo s ebende au o ius 1547 Jah en ekizmei agendojeFo ma Ch ikʃ imaelgiasi ienodai.I čia,i  enpag indinį eks ą esp. e imussupa ospačiospaski iesau o iniai eks ai,panašiaisu- ka a ky i seman iisch und g amma iisch. s eng es zu ä yně ge ich e es epig a as und eiliuo as p akalbos ak os ichas B[accalau eus]I[u is] MARTJN MASVJDJVS eisien bachelo Ma ynas Maž ydas Ka ekismus An ang. Ka ekismus, Ende des Kolophons, s a de genann en ie eiligs en In oka ion Siapi ailu, is au o inische Tex . Šiho akko (is de TP) Possa BI: Ballau eus Iu is Ti ulum eisien eisien Bachelo ü den e s en epig a en des K euzes Did Did Did Didni s Sa oji 1559 Li huania ließ sich au die gleiche Weise und lau end aus de Epig a en zu ich en. (Jede aus den Epig a en is aus Li awienisch abgesch ieben; e wi d abe aus dem Lo aus dem Lach ausgeschal e ; es wi d nie abgeschal e . A ikeln A icles 59 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas Dahe den Haup ex des A ikels schloße o ak os ichas MARTJNVS MASWJDAS S[igna]M[us] Ma ynas Maž ydas žegnoja mi passamais segnungswö e n. 1547 und 1559 Jah en beme k en die gleiche au o iaus Sch i ysena: An angs de Büche ich e e sich in skai y oją und p isis a o; am Ende de Büche M. Maž ydas beme k und palausch alles k euzzeichen, und eine einmal nich e gegne und umposnode mal mi inalizie endem AMEN. 4. P. SKORINOS IR M. MAŽVYDO AKROSTICHAI P. Sko ina und M. Maž ydas ep äsen ie en dieselbe LDK aš ijos T adi ion; beide dienen o jede un e schiedlichen Zei und gleichodai langgai P ūsijas kunigaikščiui Alb ech ui. M. Maž ydas soll e sein gesplä sch und gu kennen A bei des Lie u os spaudos p adininko, in denen pas eike und e s e e in Li uanien ak os ichų. sie M. Maž ydas po enziell konn e ( u ėjo) o ien ie en, dahe sinn oll g e in i usėnų und li auischen ak os ichus, spezi izie en ih e gemeinsamen Zeichnen Abėcėliniai ak os ichai, au gezeichne in Raudų knygoje ( 1519)) und Aka is e š Pe ui Pauli (     dak a as Sko inai is P anciškus ašė (Aka is as s . Jonui K ikš y ojui      ) i     dak a as Sko inai is P anciškus da ė (Aka is as Saldžiausiam Jesu namensi        ). 5 A ikelsnis is publizie am 2025 Jah es Knygo y os 84-ame ome. IL LEMEŠKINJA 60 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI Pi miejižodžiai„ ašė“i „da ė“a i inka aka is ųpenkisį adi- nius posmus. Toliau gehenden Wö e e bindungen und nach g ieikų abėcėlės Buchs azienzahl um ass aka is ui übliche 24 Posi ionen. 15 Jah en muss e M. Maž ydas die gleichen P obleme lösen, die ge okai aksčiau so g e P. Sko inai. Au g und de Einsch änkungen de Fo m (e d ės) muss en beide Au o en gewisse Wö e ein gewisses Ly is wählen. M. Maž ydas a žė zweie Posmens 18 eilučių, P. Sko inį 24 posi ionen Bedü nisse aus dem ussischen Ausump i au Pa udę, M. Maž ydas Maž ydas o mie e jedoch eine kü ze e li auische Fo m (MDJWASJASDAS s a MAVASVIDS) (zusehen hie das li auische P o e ansp uchs nich zu sein). P. Sko inas muss e a i kčiai iš ym i seinen pe sönlichen Ti el, dass zusammen mi dem akademischen (J iš ym) und dem ganzen Wo iš ym 24 de ussischen Sp achg ades und iš ym iš ym und iš ym iš ym nę.Todėlleidėjaslo ynizuojasa o a dą(), aippa pasi enkailges- nį usėniškąkilmė a dį(),ku iss ilis iškailo yniškam a duine inka. No maliomis aplinkybėmis, . y. ne a žomi ak os ichų apim ies ėmų, P.Sko inai M.Maž ydasbū ųpasi inkęki as, inkamesnes, a osenojeįp as- as,nusis o ėjusias o mas.Galimybęlais aiišplės iak os ichąM.Maž ydas u ėjo1547me aiseiliuo osp akalbosp adžioje,ku ,p adėjęsak os ichąnuo pi mos eks o aidės,jispa a ojoįp as asi  a pusa yjege aisude in asakade- und iš ym iš ym iš ym iš ym iš ym iš ym P. Sko inos und M. Maž ydo kombina o ische kö inie sind a imi synaksä hinsich lich. Das is nich banali an oponiminė zyma (labiau e b ei e usi), die namensininko ode kilmininko a dažodžio o m odyda o in gewissen Pe sonį i ū (kinio) gehomigkei . Va das und paßnamė mi akademischem g ad ( esp. socia linio s a uso e e enoda) unk ionuje als handniss, de geh hin e das Pas a uoj a mažodžiai, ak os ich in denen die handbinne an aeilę ha , die Teil des Sa zes M. Maž ydas eiškia zusä zom, de schlieg zu seinen Namen san ; Sko ina mach das zusammen in den Poswadmen:      : … dak a as Sko inai is P anciškus sch ieb: ...      : … dak a as Sko inai is P anciškus da ė: ... A ikeln A icles 61 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas BI MARTJNVS MASVJDJVS – BI [M.Mas jdius]TP „ eisiųbakalau asM.Maž ydas“„ eisiųbakalau ask yžiausženkląuždėjo“ MARTJNVS MASWJDAS SM:... [König] Ma ynas Maž ydas žegnoja:... Ähnlichkei e s ä k und das, dass de Ve ö en lichung am Ende un e ak os icho g amma ischen Zen ums zusä zlichen Pla z is o geleg iesiogliche Sp ache, . i. pačių au o ių malda. P. Sko inos aka is uen sie nimm iel meh Pla z, als M. Maž ydo, de , beg enz M. Liu e io giesmės s o inės sanda os, ha e i i in neun Sä ze. Plg., zum Beispiel, ak os icho und moldos sąwiką P. Sko inos aka is e Am süßes en Namen Jesu:     : b          b   b             G e inamische ak os ichische a inys seman isch is nich olls ändig iden iškas ( ašė da ė žegnoja), abe das lemi socialinis ašančiųjų ne apa umas. P. Sko ina wa hochą ausla inimą e eich es wel ie is, abe nich kunigas. Gabus li e a u a bei zu konn e e sch eiben aka is en und ande e mald Tex e, abe konn e in seinem Namen diesen Menschen maldomis laimin i. P. Sko inas aka is ams a imas und M. Liu e is giesmės inhal . Und do , und hie wi d gesp ochen übe Joną K ikš y oją, Jesu k ikš ą Jo dane und k ikš o ažnos ą. Ski umai zwischen denen We ken gen inische Na u : P. Sko ina a bei e e mi byzan ikos Aka is o o m; M. Maž ydas imp o isie e mi ka a iaek ischen giesme. Populie ende weise soll e man au die Ve ö en lichung ma yben Fo m Ch ik ima und Aka is ynas hinweisen. Es gib Ve ö en lichungen, In o ma ionen, Ti e ausgaben übe Suda y ojus (Suda y ojus). In beidem Büche n ehl und das Ve ö en lichungs kolo . Aka is iko is das Ende. Šią ūks amąin o maciją eikėjosu as i,opažengęsXVIa.skai y ojas ambu- opasi uošęs. odoasmenį, ku is knygą „da ė“. Ki amhimnui, į auk am a pki ų ILJALEMEŠKIN Ac a Linguis ica Li huanica XCI aka is en in das Buch mi u ig, wu de die Leksema ašė gewähl , die dieses und nu dieses konk e aus giedamojo Au o s e wähn e. Knygas Posi ionie ung eadomas ak os ichas pildė und bis heu e üll den Kolopeln de Kolophon. Au g und dieses G undes, um beme k und sich ba zu sein, wu de e zusammenges ell au G undlage de aikai ausge ennenden Raižy ais-Ini ialen (Leme 202: 367 […] 366 1559). Maž ydas Melgos ić ähnlich: akchu, de palyde e den Gedanken übe Jesu K iš , ( a si das wä e) ha seinen Kolophon nuopeln beim Vo be ei en dieses Buches, e ha zwischen den 9 Pos en (Buch) gescha . Dahe is zwischen P. Sko inos und M. Maž ydo ak os ichů, gesch ieben (weil de Raumbesch änkungen) gemisch e und s ilis isch nich abges imm e Sp ache, iel gemeinsame Zeichen e wende . Die Au o en de e s en usänischen und li auischen Büche bean ag en in schä z ogige d ina iais Sachen: dak a as Sko inos und M. Maž ydo žegnoja“.Pog ama iniocen oau o iaip idėjopapildinį, .y.sa ųmaldų.Toks ak os ichů, [kun ich] Ma ynas Maž ydas ak os ichů die A de Scha ung des akademischen Ti els is nich häu ig, denn beim Ma kie en seines Ti els den Ti elen BI und die Pauschung des Namen Ak oschů o enba die ypologische und unk ionale Ähnlichkei , was es ü M. Maž ydas und L. L. L. L. D. D. sie kennen das 1559-jäh ige We k des Ak oschow-Ak oschow-S iegens, 1559-jäh ige und ande e. P. P. S. S. S. S. S. S. S. S. S. S. S. Jųlyginamasis y imasa skleidžiasan umpųs a bą.Pas a ąsiasM.Maž ydas Ka lschenko und S. 1559me aisjaukaip y iausiasisRagainėsapsk i ieskunigasjisžegnojažmo- nesi palaimina juosa ski a malda.Pi masisak os ichasy a„s uden iškas“, an asis–„kunigo“. 1559me aisM.Maž ydoak os ichaspasižymiglaudžiasą eikasuan uoju Fo ma Ch ik ima e s iniu Quellen. De Au o ius, unge äh isnd de meis iškaiįpynėsa o eks ąįM.Liu e iogiesmę.Ak os icho ąsa–papildomą Übe se zungsgenauigkei , aš un e posmą bildende žegnonė so gu en sp ach e s inische Giesmės inhal , dass ilgainiig wu de nich ennama M. Liu e is We kes sudedja Teil. Du e s iniai Quellen (1559 Jah en Fo m de Tau ; M. Liu e io giesmė Ch is , He unse , zum Jo dan) 1559 Jah en bilden die G undlage de Ve ö en lichung, jedoch kam ü den Au o en einen ausschließlichen Bal is en-Tex . A ikeln A icles 63 / Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu. Kunigo M. Maž ydo ak os ichas Be ak os icho und žegnonės, ab a ų diesem A ikel, M. Maž ydos Buchas epig a ai wa en eine sepa a en Un e suchung. LITERATŪRA Bi žiška Vaclo as 1960: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865 m., biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos 1: XVI–XVII amžiai,Čikaga:JAV LBKul ū osFondas. CappelliAd iano1928:Lexicon abb e ia u a um / Wö e buch la einische und i alie- nische Abkü zungen,Leipzig:Webe . DiniPie o U.2010:Ma ynoMaž ydoFo mos Ch ikš ymo(1559) e imoo igi- nalas–Fo m de Tau (1559).–A chi um li huanicum12,71–82. Ge ulisJu gis1922:Maž ydas. Seniausieji lie u ių kalbos paminklai iki 1570 me ams, Kaunas:Š ie imominis e ijosleidinys. Hosko ecTomáš2021:Li huanica ali e : isuminės ilologijosp i aikymasli uanis- ikoje.–Ac a Linguis ica Li huanica85,117–140. KoženiauskienėRegina1990:XVI–XVIII amžiaus p akalbos i dedikacijos,Vilnius: Mokslas,1990. K ikščioniškos giesmės 2007:K ikščioniškos giesmės, sud. L. Fe ingis, Vilnius: Lie u osBiblijosD augija. Lemeškin Ilja 2023: Проблемы изучения Малой подорожной книжки. Полемическийэкскурс[P oblemyizučenijaMalojpodo ožnojknižki.Polemičeskij èksku s].–Knygo y a80,343–385. LemeškinIlja2019:Li huanica ali e ,se .Billēmai bhe e sinnimai,2,Vilnius:Lie u ių kalbosins i u as. MicheliniGuido2000:Ma yno Maž ydo aš ai i jų šal iniai,Vilnius:Moksloi en- ciklopedijųleidybosins i u as. S angCh is ianS.1976:DėlM.Maž ydo‘Fo mosCh iks ima’šal inio.–Bal is ica 12(1),7–8. Schilling Johannes 2019: E läu e ungen. Ma in Lu he . Geis liche Liede , Leipzig: E angelische Ve lagsans al .