M. Petkevičiaus katekizmo (1598) denominatyviniai veiksmažodžiai

Ac a Linguis ica Li huanica 2025, . 92, p. 115 Con en s link Tu inio i e imen o / ISSN 2669-218X (online ele onico) / Copy igh © 2025 Anželika Sme onienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Ispede o Li u iens lingua ins i u o. Ques o a icolo è di accesso ape o, dis ibui o so o i e mini di licenza di C ea i e Commons a ibuzione, che pe me e di usa e, dis ibui e e ip odu e il con enu o in qualsiasi suppo o, indicando au o i e on e. Recei ed: Gau a: 2024-08-01. Accep ed: Accep a o: 2025-01-24. / 1 M. PETKEVIČIAUS KATEKIZMO (1598) DENOMINATYVINIAI FAXMAŽODIAI Denominal Ve bs in he Ca echism o M. Pe ke ičius (1598) ANELIKA SMETONIŽEN L'is i u o delle lingue Lie u ių El. e-mail: anzelika.sme oni[email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-0352-884X Mokslowych ice che di ezione: pa ole di da yba. h ps://doi.o g/10.35321/all92-08 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTATIA S aipsnyje p esen a oomas 1598 m. izlei o M. Pe ke ičiaus ca echizmo (PK) denomina i inių p iesaginių eiksmažodžių y imas. In ques a on e o a o 70 ali azionimajodžių, essi sono apposiziona e pe qua o denomina i he ca ego ie pada omosios signi icazioni, s a o di con o mi à, s a o e pa ecipazione signi icazioni. L'a icolo p esen a nel PK denomina i ìi azionimažodžių p eesagìi equenza, ondamen ìi ca a e i di pa ole, in gene ale PK denomina i ìi da ybos endenzioni, accen uiabili complicingesni da ybos in e p e azione casi. ESMINIAI VOODŽIAI: eiksmažodžiai, denomina i ai, da ybos ka ego ija, p eesaga. ABSTRACT The a icle p esen s a s udy o he denominal su ixal e bs in he Ca echism o M. Pe ke ičius (PC) published in 1598. A o al o 70 such e bs we e ound in his sou ce, and hey a e di ided in o ou ca ego ies o denominal e bs: ac i i e, simila i e, s a i e and pa icipa o y meanings. The a icle p esen s he equency o PC denominal su ixes, he ea u es o he base wo ds, and he gene al ends in he de i a ion o PC denomina i es. The pape also ocuses on he mo e complex cases o de i a ional in e p e a ion. KEYWORDS: denominal e bs, ca ego y o de i a ion, su ix. ĮVADAS Me kelio Pe ke ičiaus ca echismo ( oliau PK) pa la ino adesso y inė a negausiai. La p ima ol a lo è più de aglia amen e a a o Jono K uopo (1970), u a ia ques o è un'osse azione di ca a e e più gene ale. Mol o più a ques o ca echismo si p es a a enzione come on e di e o ma ų (Kuźmina 2002; 2 Pociū ė-Abuke ičienė 2005; Niedźwiedź 2008). Di ecen e iene s udia a PK leksika, p incipalmen e skolin inė (Sme onienė 2016; 2017; 2018; 2019a; 2019b), e p eesaginių eiksmažodžių da yba (Sme onienė 2021). In ques o a icolo l'a enzione iene assegna a denomina i iniams p eesaginiam eiksmažodžiam, . y. ediniams om a dažodžių. Sebbene la mode na lingua li uana sia s udia a, le p eesagie dei eiksmažodžiai della ecchia sc i u a ino adesso engono esamina e poco, in ques o campo p incipalmen e sono sc i a Ju gis Pake ys (2005; 2017; 2019; A kadie , Pake ys (2015) e Dalia Pakalniškienė (2019). D. Pakalniškienė (2019: 10) è so olinea a che į ai ių ch onologinių sluoksnių da ybos ka ego ijų y imai y a ak ualūs i p asmingi kaip pasaulio pažinimo i ka ego iza imo, pasaulio su a kymo e a spindžio kalboje p oduk ai. Lo scopo di ques o a icolo esamina e PK denomina i inių p ieesaginių eiksmažodžių da ybos ca ego ie e, qualo a ali esis a, dis ingue e PK e a uali lingue li e is e ques a a ia di e enumi. A ques o scopo aggiunge e da J. K uopo suda y o M. Pe ke ičiaus ca echismo ocynėlio e 1939 m. islei o o og a o inio di ques o ca echismo usci a escel e u e p eesaginių eiksmažodžių o me e lo o ediniai, es imoniijan i eiksmažodžio bend a į, esamąjį e bū ąjį ka inį laiką. Veiksmažodžiai apibend in i (a si ibabile dai p iešdėlinių edinių, se le lo o nep iešdėlinių eiksmažodžių o me sono egola i, a lo o non c'è essenziale di e enza di signi ica o), scissi in de e ba i us e denomina i us. Dal o ale PK as a 70 denomina i ini p eesaginių eiksmažodžių. Come menziona a, denomina i iei p eesaginiei azionimažodžiais chiama i ediniai da daik a a džių, būd a džių, į a džių e būd a dinės kilmės p ie eiksmių. T adizionalmen e p eesaginiai eiksmažodžiai, man enican i p eesagą in u i i kamieni, chiama i p eesaginiais, e nonšlaikan ieji miš iaisiais. Leu anco a è sugge i a di chiama e ispe i amen e p eesaginie pa iaskiemeniis e nonygiaskiemeniis eiksmažodžiais (Pake ys 2002: 235236). Esa amen e ques i due p eesaginių eiksmažodžių mo ologiniai ipi e engono a a i in ques o la o o. In ques o a icolo iene applica a sinc onis ica analisi di pa ole di azione, i suoi p incipi ondamen ali sono o mula i da Vinco U bučio (2009 [1978]). Pa eciu i PK denomina i ie p eesagini azionimazodžiai o malmen e e seman i icamen e si basa pama iniais pa ole, edinio e pama inio pa olaí sieja aiški da ybos mo y acija. In quei casi, quando da ybinė mo y acija già semb a emo usi, azionimažodžiai nell a icolo non engono incluse, pe ché essi sono conside a i sinch oniamen e neskaidžiais. Naglinėjando po enzialius di ini e le lo o ondamen ali pa ole, è s a o p eso in conside azione anche in aggiun i i c i e i di de e minazione della di ezione dell'obbizione ( ežnumo, quan i a i o) (U bu is 2009 [1978]: 101). Fondamen ali o me eiksmažodžio, spėja e secondo a uale lingua li uanea e eiksmažodžių da ybos sis ema, ma non apaliudi e PK, sc i e lauž iniuose skliaus uose. Vale la pena menziona e che a causa della b e i à del es o engono o ni e solo quelle edinių e pama inių pa ole di signi ica i, che engono u ilizza e PK. In alcuni casi, che sia più chia o il legame edinio con p esen a o pa ola ondamen ale, piu os o che con al o o malmen e po en e, iene p esen a a la signi icanza dell'azione e bo. Sepa a amen e è necessa io menziona e e debi i, più p ecisamen e, sla ismo, ma in lo o inmanomas d ejopas app occio. A ol e è di icile sepa a e sla ismo e de i a i della lingua li uani da pascolin i a dažodžių, pe ché quando in Li uania dalla sla ų kalbų è pe im o eiksmažodis e il suo comp ašaknis a dažodis, può so ge e ques ione, se delibe o connessione può esse e zasimezgęs nel linguaggio li uanio, . y. 3 nella lingua Li uanià sop a u o po e a esse e p ele a o a dažodis, da cui con da ii lie u iškomis p eesagomi es e no eiksmažodis. A causa di ques a agione a ol e e iden emen e p es a e šaknies eiksmažodžiai sono conside a i egua e čiais lie u ių kalbos ediniais da pasiskolin ų a dažodžių e nenag inėjama un'al a possibili à. In ques o a icolo si iene a un'al a opinione. Nag inėjan sla iškos šaknies eiksmažodžius p ima di u o sono s a i s abili i o malieji mo ologiniai sandai (p iesaga assegna i analogicamen e secondo da ybiškai skaidžiuosius lie u ių kalbos eiksmažodžius). Di soli o si p es ano da lingue sla ie azionimazodzie ha analogiej in lingue sla ie, co esponde sla izmų in eg a imo sis ema, i. i. pe imando sla izmą eiksmažodį e in eg andolo in lingue li uanee, man enu o p eesaghi a liepimen o: lenkų, y ų sla ų p iesagų -ować, -оватиов (-aть, -авать, -eвaть) azionimazodzie dei lingue li uani ha p iesagą -a o i; delle lingue li uanee azionimažodžiai su -y i, -ija, -ijo co esponde sla iškuosius eiksmažodžius su p eesaggi -ić (-yć), -іти (-ыти), o su -(i)o i, -(i)oja, -(i)ojo sla ų kalbų eiksmažodžius su -ać, -aтu (-aць, -aтьять, -). linguaggi Lie u ių skoliniai eiksmažodžiai, se con empo aneamen e colboje unziona e comun ašaknis a dažodis, eo icamen e possono esse e conside a i da ybiškai skaidžiais, pe ò sop a u o necessa io ce ca e po enzialaus del colliminio eiksmažodžio o ale co ispondmenų conside a o me o sla ų lingue. Valu ando la possibili à di la o azione delle lingue li uanee, necessa io p ende e in conside azione la possibile edino ca ego ia del la o azione, ki čia imą, en ambi i e mini possibile edino e possibile ondino pa ola signi ica i, la lo o enimen o in lingue li uanee ch onologiją. Pe u o menziona a analisi a p es i i da sla ie lingue, e non denomina i i di lingue li uanee, sono s a i assegna i ques i eiksmažodžiai: blūdy i ( źbłudi PK 244,21), [-ija], [-ijo]; [bu sa o i], [-a oja], -a ojo (bu sawoio PK 121,4); čes a o i (cias awok PK 5,9), [-a oja], [-a ojo]; čys y i (apcis i i PK 128,26), [-ija], [-ijo]; dėka o i (dekawo PK 231,17), [-a oja], -a ojo (dekawoima PK 183,21); umomo i (dumo PK 42,4), -oja (dumoia PK 103,10), -ojo (nudumoiau PK 57,2); ga a y i (p iga awi ą PK 111,26), -ija (ga a ii PK 51,7), -ijo (ga awiima PK 205,15); [g ol a o i], -a oja (gwoł awoiami PK 191,13), [-a ojo]; hanby i (honbi PK 142,21), [-ija], [-ijo]; ko o i (ko os PK 49,22), [-oja], [-ojo]; pakū a o i (paku awo umbim PK 147,6), [-a oja], [-a ojo]; pūs y i (pus i i PK 73,2), [-ija], [-ijo]; ėdy i [ edi i PK 149,27], [-o], -ė (pa edey PK 142,10) e anco a mol i al i. PETKEVIČIAUS KATEKIZMO DENOMINATYV DARYBOS CATEGORIE Veiksmažodžių p eesagų, ispe o con daik a a džių, sono signi ica i amen e meno, quindi le s esse p eesagge ediniai possono appa ene e a di e en i ca ego ie di da ybos. PK è qua o delle ca ego ie di da iba denomina i ì: pada omosios signi icazioni (sek en y ų), būsenos signi icazioni (s a y ų), būsenos con o mi à e pa ecipazione signi icazioni. Essi con i p eposaggi -(i)au i, -en i, -ė i, -in i, -y i, -(i)o i, -(i)uo i. P incipalmen e sono pada omosios signi icanze edinių. 1.1. Sequen y ai segna a i i azione, cui qualcos'è c ea o. Il signi ica o gene ale della ca ego ia è ‘d a e ciò o ale, che de o a pa ola base (DLKG 1997 [1994]: 387). Pada omosios signi icazioni azionimazzii può a e e a i signi ica i a spal ių, appa enen i dalla base del e bo, ad esempio, 4 kie in i da y i kie ą, šlo ini su eik i šlo ę. Ques e da a di ca ego ia accesaginių eiksmažodžių PK as a 52, essi cos i u con gli accesaggi: • -ė i, -i, -ėjo: žymė i (iźime PK 201,15), [žymi], [-ėjo] ‘da y i žymę, ženklin i LKŽe: ma kedė ‘isc esso qual segno, pi o al; con ac uale a i iciale o ogge o igu a i o, segnouo e . . LKŽe; • -in i, -ina, -ino: [a in i], -ina (a iname PK 183,10), [-ino]: a i ‘ne oli ( ie ai žymė i) LKŽe; bjau in i (neiszbiau in ų PK 209,6), -ina (biau ina PK 72,25), [-ino]: bjau us ‘chi di b u a appa enza, neg ažus, nedailus, baisus, šlykš us LKŽe; mol iplica e (daugin i PK 116,10), [-ina], [-ino]: mol ius ‘chei di g ande quan i à, gausus, aps us; equenza LKŽe; mol isin i (dauksink PK 118, [-ina], [-ino]: mol isus ‘daugus, gausus, aps us LKŽe; [didin i], [-ina], -ino (padidinimu PK 31,19): didis ‘žymus nel suo olume, s ambus; ma endés, adul o, anziano di e à, e . . LKŽe; iendin i (p id augin i PK 6,24), [-ina], [-ino] ‘jung i in d augę, bed in i LKŽe: d augė ‘d augys ė, d auga imas; comuni à, d augija; di una gene azione amici dei bū ys e . . LKŽe; d ū in i (d u in i PK 79,6), [-ina], [-ino]: d ū as ‘s o as; a en e mol a o za, o i LKŽe; gai in i (gaywindamas PK 75,15), -ina (a gaywina PK 14,18), -ino (gaywinima PK 116,14): gai us ‘gai inamas, gajus, pa a us, o i, i as, aleg mas, ik us, mi us LKŽe; ga bin i (ga bink PK 108,21), -ina (ga bina PK 80,20), [-ino]: ga bė ‘šlo ė, ispe o; buon nome LKŽe; gausin i (gausindama PK 113,4), [-ina], [-ino]: gausus ‘skalsus; aps us; e ile; nos ous; icingo, cappus LKŽe; gėdin i (pagiedin o PK 241, [-9),ina], [-ino]: gėda ‘nega bė, sa ma a LKŽe; [g ažin i], [-ina], -ino (apg azinay PK 129,8): g ažus ‘dailus, da naus sudėjimo; miele LKŽe; [g e in i], -ina (sug ia in PK 238,4), [-ino]: g e a ‘šalia, šalimais, g ečium, icino uno l'al o LKŽe; kal in i (kal indando PK 125,23), [-ina], [-ino]: colas ‘ką buga pada ęs, nusikal ęs, nusidėjęs, nusižengęs; e as, nusipe nęs (pausmės) LKŽe; sanguina i (suk uwin o PK 164,6), [-ina], [-ino]: sangu inas ‘k aujuo as, suk u in o, sangue ap ięs, pas u ęs; co ela o al spa gimen o di sangue, gal ažudiškas, k auge iškas LKŽe; liaupsin i (laupsins PK 50,5), [-ina], [-ino]: liaupsė ‘ga bė, pagy imas LKŽe; pa igin i (ligink PK 55,11), [-ina], [-ino]: lygus ‘be įdubimen i e esciliimen i, plynas; be šakų, nešako as e . . LKŽe; giomin i (linksmin i PK 144,5), [-ina], -ino (palinksminay PK 70,12): giomas ‘apim o gioioso, smagus; p ome en e buoną buo aiką, d'alleg inan e e . . LKŽe; diminuin i (mażin usi 72, PK11), [-ina], [-ino]: mažas ‘ku is di minuscolo ūgio, al ezza, minuscoli dimensioni; nedaug e à u in is, bambino anni e . . LKŽe; minkš in i (iszminksz ink PK 23,23), [-ina], [-ino]: minkš as ‘pasiduodan i a p essione di un al o co po, acilmen e įsp essu izza o; gležnas, lessks us, nes andus e . . LKŽe; [na in i], [-ina], -ino (ina inom PK 22,6): na us ‘apima o di g ande no o, di accensione, apido, calš as, sma kus; g ei įni š an is, pik as LKŽe; naujin i (a nawgink PK 63,15), -ina (naugini PK 175,14), -ino (a nauginima PK 201,16): nuo o ‘neseniai appa sa, a o, acquis a o; anco a non usa o o poco e u o e . . LKŽe; [niekin i], [-ina], -ino (iszniekino PK 120,24): nessuno ‘poco u ile, poco necessa io, ca i o, di poco alo e coseik as LKŽe; [pik in i], -ina (pik ina PK 204,25), [-ino]: pik as ‘ku is g ei supyks a, aidingo būdo; abba o pignčio, a ykęs, susie zinęs e . . LKŽe; pla in i (papła ink PK 179,23), [-ina], -ino (papła inimą PK 252,2): pla us ‘digelis pe ske sį LKŽe; [ amin i], -ina (nusi amina PK 66,23), 5 [-ino]: amus ‘nonugand o appena mo an is; non mo ibile; che lė o būdo, nesma kus e . . LKŽe; sa in i (pasawin a PK 228,8) appa enina [-], -ino (pasawinima 238,11): il p op io ‘indicando daik o, pa eko, eikalo appa enimen o, ici udine a qualsiasi di e (pp . azione a liekančių) pe sone (kalbančiajam, klausančiajam o pe sona di cui si pa la) e . ., sa as ‘pačiaman is, p op io pe educa o, PK, p op io esen e, p odo o; siejamas pa iniškų, a imų san ykių e . . LKŽe; sa in i (paso in i PK 121,18), [-ina], [-ino]: so us ‘už ek inai p i algęs, p isiso inęs, p iesedęs; del quale poco se e mangia e, nu izionale, appagan e e . . LKŽe; a o in i (s engin PK 251,18), -ina (nusis ip ina PK 90, [-4), a o ino]: o eus ‘con enen e mol a o za isica, o e, pajėgus; a en e buona salu e; capacien e bene unziona e e . . LKŽe; sunkin i (apsunkinkim PK 149,6), [-ina], [-ino]: pesus ‘daug sweean ; esegui e cui, acquisi e uole mol i ei, s o zi e . . LKŽe; s eikin i (sweykin PK 146,19), [-ina], [-ino]: sano […]salu amen o, pa ola di augu io salu e LKŽe; šaknin i (iszaknin PK 31,10), [-ina], [-ino]: šaknis ‘pa e della pian a, con cui si anco a alla e a e si nu e; ko qualunque inizio, base, so gen e e . . LKŽe; šlo in i (paszławin PK 40,8), -ina (szlowin PK 150,6), -ino (paszlawinimą PK 24,10): šlo ė ‘ga bingas išga sėjimas, isuomenės odoma ispe oba pe didelius nuopelnus, da bą, alen ą, didelė ga bė; buon nome, epu azione LKŽe; [šen in i], -ina (paszwen ina PK 124,14), -ino (paszwen inay PK 72,9): san o ‘ u in is mol o nobnai ono ingo scopo; ca inous cuo ezi, susci an e g ande ispe o e . . LKŽe; legal i (nus eisin i PK 242,12), [-ina], [-ino]: eisus ‘chi si compo a do amen e, osse a mo ales no mų, non men e, a cui si può ida e, gius o; co isponden e e i à, basa o e i à, mo alè equisi i e . . LKŽe; e i ica e i (nu ik in o PK 246,22), [-ina], [-ino]: e o ‘ ealus, apčiuopiamo, non ingannoso; e na u ale, pu o . . LKŽe; [ olin i], -ina (a olin PK 173,15), [-ino]: oli ‘a s u (luoi ma ca i, do e che è, a iene, a, accade oppu e in cui a, muo a, slenkama); ma ca lungą in e alą di empo, lunghi unken e, in passa i o u u i lon olusì empo e . . LKŽe; a e min i ( wi inki PK 119,4), [-ina], [-ino]: o e ‘a so gus a dančiam es e ni o zi, pa uus; a en e mol a o za isica, o i, po e i; a en e buonu salu e e . . LKŽe; alnin i (walnink PK 69,10), [-ina], -ino (iszwalninay PK 30,15): alnas ‘ne a žomas, libe o, indipenden e; non chiuso, in g ado di libe amen e muo e si, a en e libe à LKŽe; abbin i (nuźiamin ą PK 44,15), -ina (nusiźiamina PK 163,18), [-ino]: basemas ‘ u in is nedidelį e ikalų mas ą, neaukš as; non aggiungendo il no male li ello, alėnus e . . LKŽe; [ženklin i], -ina (źiankliname PK 125,16), [-ino]: segno ‘es a o o gene a o si žymė; di b inė daik inė a ob azdinė žymė, žymuo e . . LKŽe; • -y i, -ija, -ijo: [daly i], -ija (daliiesi PK 7,24), -ijo (daliimu PK 220,21): pa e ‘ em e o quan i à di u o l'ogge o; di qualche cosa cos i uen e elemen o e . . LKŽe; ga by i (nuga bysiu PK 80,17), [-ija], [-ijo]: ga bė ‘šlo ė, paga ba; buon nome LKŽe; pečė y i (pećie i umbim PK 208,6), [-ija], [-ijo]: pečė is ‘į ankis ženklui spaus i; imp esso o imp esso con quell'appa ecchio il ma chio; s ampello LKŽe; sus ip isiu PK 194,16), a o ija], [-ijo]: o eus ‘a en e mol a o za isica, o e, pajėgus; a en e buona salu e; capacien e bene unziona e e . . LKŽe; • -y i, -o, -ė: [mainy i], maino (mayna PK 48,20), mainė (apmayne PK 133,12): mainas ‘chinymas, cambiis; pe mu a, cambiamen o e . . LKŽe; amy i (nu amis PK 59,17), 6 [ amo], [ amė]: amus ‘nejudan is o os mo an is; non mo ibile; che lė o būdo, nesma kus e . . LKŽe; • -o i, -oja, -ojo: donano i (apdowano PK 38,20), -oja (apdowanoie PK 38,14), -ojo (apdowanoio PK 166,20): donana ‘do ano as daik as; i . . auka LKŽe; • -o i, -o, -ojo: sa conse a e (sa conse a e PK 37,15), [-o], -ojo (sawgaia PK 19,17): sicu ous ‘p o egi o da pe icoli; ise e i . . LKŽe; • -ou i, -uoja, -a o: meluo i (mełuo a PK 139,27), [-uoja], [-a o]: melas ‘ne eisybė, melagys ė LKŽe. Pe lo più PK sequen i ì sono uguaskiemenni p eesaga -in i edini. P ecisamen e ques 'appendice è la più ca a e is ica a ques a ca ego ia. Inol e, spesso ques a ca ego ia e ques a p ecessaga edinių pama iniai pa ole sono a ibu i i, in ale caso edinių signi ica o co isponde comple amen e al gene ale daybos ca ego ia signi ica o (DLKG 1997 [1994]: 387), ad esempio, di e min i da y i linksmą, pla in i da y i pla ų. Da ipichi agg ed a dini sequen i ì a in i all sangu in i, qui è a enu a haplologia (k u inas > k u in-in i > k u -in i). Da daik a a džių con p eesaga -in i è a a meno edinių, i lo o signi ica i i hanno a iei esnių signi icazioni a spal ių. Daik a a dinių p eesagga -in i sek en y ų PK pama iniai pa ole spesso sono abs ac a: d augė, ga bė, gėda, liaupsė, šlo ė. Tokių edinių signi ica o ha b illan i concessiimo, p o ocazione signi ica o i l ì, ad esempio, gėdin i sukel i gėdą, šlo in i su ecchi šlo ę. I imanen i p e ix -in i sequen i ì dei signi ica i co ispondono comple amen e alla gene ica ca ego ia signi ica o (ženklin i da y i ženklą) o hanno signi ica i pa icoleggi di colo i (šaknin i da y i, p omuo e e che c escano le adici). Anche se PK è ela i amen e mino e on e, in esso sono a udi i a i casi, quando sequ en i ų con p eesaga -in i pama iniai pa ole sono p e eiksmiai e į a dis: a i, g e a, oli e sa as. Vedinių signi icazioni co ispondono comple amen e il signi ica o della ca ego ia gene ale, ad esempio, accin i da y i, che osse a i, sa in i da y i p op io, p op io (DLKG 1997 [1994]: 388). Più pakomen io i e ebbe o -y i, -ija, -ijo edinius. La maggio pa e di ques a p ecessaga edinių sono daik a a diniai (LKG 1971: 261), pe ò, sebbene čiau, pas iccio e al okių pama inių žodžių būd a džių. In gene ale ali p eesaga edinių signi icamen i sono quasi iden iškos p eesaga -in i edinių signi icmazioni. delle lingue Li uani e nelle ecchie lingue Li uane sc i e a ol e ques e due p ecessazioni engono u ilizza e pa allele, ali casi ci sono e PK: o bin i ga by i /; a o za i a o za e. Nell'a uale linguaggio li uano įsi y auja a ian e su -in i (p z., aušin i aušy i; gesin i gesy i e e c.). / Anche qui ale p es a e a enzione a eiksmažodžius alnin i e pečė y i. Come già menziona o, in ques o a icolo si iene opinioni, che se nel linguaggio li uanio aki aizdamen e p es a e šaknies eiksmažodis accan o ha paliudy ą skolinį a dažodį, . i. po enzių pama inį žodį, ale eiksmažodis non è au oma icamen e conside a o ediniu della lingua li uanea. Veiksmažodis alnin i a ibui i a hib idimi della lingua li uani pe una e iden e agione p eesaga -in i non ha co ispondmenų sla ų kalbose, in al e pa ole, egli co esponde hyb idų apib ėžimą: Tai pa ole, be, u in ys i ki ų kalbų nekai ybinių mo emų. Gli ib idi gene almen e so gono a causa calchiazione, debili i la o azione oppu e pe pa ole di da ybą, usando già pascoli o mo emes (LKE 2008 7 [1999]: 207). Anche se qui a enu a menziona a p eesaghi cambiamen o e alnin i è pe di binys da alny i (shis eiksmažodis PK nepaliudy as), p imo, adizionalmen e skolinių pe di biniai conside a i ib idais, secondo, dopo analisiē s abili o, che e eiksmažodis alny i p obabilmen e sono è della lingua li e ians edinys da skolinio alnas (< sen. us. вольный ‘добровольный, совершаемый по собственному желанию; obladdabile po e e, di i o поступать pe p op ia olon à; c obodny, non incon an e os acoli; cвободный, независимый (SRJA III 17); usėnų вольный, волный ‘вольны, свабодны; не вінаваты, апраўданы; незалежны, непадуладны; дабравольный (HSBM IV 165); len. wolny ‘swobodny, niezależny, nieog aniczony; aki, z cui qualcuno possa swobodnie uscia e; possieden e wolność osobis ą; i d. (SS X 292)). Veiksmažodis pečė y i po ebbe esse e p ele a o da sla ų kalbų (iš y ų sla ų), pu ché osse conside a a solo in p eesagą, u a ia nei diziona i di lingue sla ų del ispe i o e à non si o a eiksmažodžių, che po ebbe o da e p ecisamen e pečė y i da i pa emia solo do e paludi a a o ma (< us. печатовати, печатывать, прикреплять, запрещать пользоваться) (JAJA 36 XVII); usėnų прикладывать печать, запечатывать печатью, скрепив края документа; закрывать, печатовати, печатовать ‘прымацоўвать пячать (да документа); ača oza e; pe an. conclusać, chiude e; paцвярждаць (HSBM XXIV 284); plg. len. pieczę ować ‘opa ywać pieczęcią (SPol XXIV 44)). Quindi, pečė y i po ebbe esse e conside a o ediniu dal debi o e pečė is (< sen. us. печать ‘знак, символ, след, отпечаток чего-л.; прибор с выпуклыми знаками для оттискивания их на чем-л; печать, печатка; ž. igu a i amen e; ‘oттиск печати (печатки), no malmen e su pezzoчке ce a, свинца, который привешивался, прикреплялся к документу; imp on a (SRJA XVII 36); usėnų pєчат, пєчат, пєчть, пєчт ‘(невеликий металевий або каяний предмет с вирiзаним на нем знаком для вiдбивания на воску, свинцi i под. с целью пiдтверждения змiсту документа) печатка, печать; ( idbi ok di ques o segno, a oio su ce a, s inci i pod. i p ik iepleeny šnu om do documen o zamiсть pidпису) seča (SSM II 143). Mol a PK pa iaskiemenių sek en y ų sono ipiški lie u ių kalbos šios ka ego ijos ediniai, quan o neįp as i sono eiksmažodžiai amy i e meluo i. Ques 'ul imo eiksmažodis si dis ingue con il suo ondamen o pa ola DLKG minima, che p eesaghių -uo i, -uoja, -a o pada omosios signi icazioni edinių ondamen o pa ola più spesso a konk e ieji daik a a džiai (DLKG 1997 [1994]: 388), pe ò meluo i, -uoja, -a o è es e no dal abs ac o menas. Fo se pe ciò il suo signi ica o quan o allon ana o dal signi ica o della ca ego ia gene ale e è di e meną. L'al o eiksmazodis è più in e essan e pe la sua o ma. Rami i nell'a uale linguaggio li uani e in gene ale ecchie sc i e non è equen e, abi uale è amin i, pe ò sapendo, che è p eesaghių -in i -y i pa allelė, ale eiksmazodis è comple amen e ikė inas, pe ò a o. Da ques a squad a quan o si dis ingue nonl'askiemeniai sequen y ai di lo o sono signi ica i amen e meno. Nell'a uale lingua li uanea mol o mol o p eesaga -ė i e le sue a ian i di eiksmažodžių già nebesiejama con nessuna a dažodžiais, nonos an e la da ybos opozicija be ween žymė i e žymė è yški, quindi eiksmažodis p iski as alle da ybiškai skaidžių. 1.2. Būsenos edinių, anche chiama i s a y ais, PK sono 12, essi ma ciano s a išką neapde inėž es du a a būseną, co ela a con quello che de o la pa ola base. Il signi ica o gene ale della ca ego ia 8 può esse e spiega o come bū i a quel, alam; sen i , a e e quello, che de o la pa ola ondamen ale. Di soli o ques o g uppo ediniai sono cos i ui i con u i i p incipali o o a dazodini p ecessagini mo em (DLKG 1997 [1994]: 393). PK s a i ų p iesagų anche sono di e si: • -au i, -auja, -a o: [pa eikau i], [-auja], -a o (pa eikawiman PK 234,20): pa eika ‘palankumas, malonė e . . LKŽe; p ieš a au i (p ies a au i PK 78,25), [-auja], [-a o]: p ieš a a […]p ieš a a imas, ginčas; soluzione, del quale una men is paneigia al a men ì, con adikcia e . . LKŽe; [ eikalau i], -auja ( eykałauia PK 205,25), [-a o]: eikalas ‘a lik inas da bas, zadaniš, in e esas; essenziale ogge o, bū inumas, po eikis e . . LKŽe; ūs au i (ne us au PK 220,19), 195 [-auja], -a o (apsi us awo ‘ PK,8): ūs uspik as, žiau us; šiu kš us, zagaulus e . . LKŽe; • -en i, -ena, -eno: i e e (giwen i PK 71,2), [-ena], [-eno]: i as ‘ u in is gy ybę, gy enan is, nemi ęs e . . LKŽe; •ė i, -i, -ėja: gailė i (gayle i PK 71,11), gaili (gaylis PK 84,15) e -ėja (nesigayleia PK 164.4), [-ėjo]: gailus ‘gailes ingas; appieno alo e, g audus, po e dus, e ksmingas; liūdnas i . . LKŽe; gėdė is (nesigededami PK 82,21), [-isi], [-ėjosi]: gėda ‘nega bė, sa ma a LKŽe; [no ė i], uole (neno in i PK 133,19), [-ėjo]: o as ‘in insimo a i o cosa a e, cosa o ene e, a e e, sel soddis ica e; galia apsiside e, olia e . . LKŽe; • -o i, -oja, -ojo: abejo i (abeio umbim PK 25,6), -oja (neabeioiam PK 214,11), -ojo (abeioimas PK 246,13): abeas ‘abejojimas LKŽe; sielo i (ne siełok PK 59,14), [-oja], [-ojo]: soela ‘in e ninis psichinis umano paulis, il suo sąmonė, sen imi, espe ienze; nella eligione immo ale nema e ius p adas dell'uomo, che conne e uomo con Dio; spi i o i . . LKŽe; • -ou i, -uoja, -a o: syl a uo i (ne silwa uok PK 60,16), [-uoja], [-a o]: syl a as ‘susik im imas, ūpes is, ši dgėla LKŽe; e de (źaluodams PK 43,17), [-uoja], [-a o]: e de ‘è uno dei p incipali colo i dello spe o, che si o a a giallo e žyd o; ali colo i come g olė LKŽe. 12 Dal PK s a i ì solo qua o dei ondamen ali pa ole sono a ibu e igi: ūs us, i as, gailus, g ealias, sebbene come solo s a y ai spesso engono a i da būd a džių. Likusių s a i ų pama iniai pa ole sono daik a a džiai abs ac a. Uno PK s a y o è di ipo mis o (no ė i), anco a uno a uale empo PK a iai uò è paliudi a e nep iesaginė o ma gaili, e p iesagine gailėja. Veiksmažodis zalio i, come is o, ha p eesagą -uo i, e ques a in gene ale dei lingue li uani è mol o da i e ca a e is ica quasi a u e le denomina i ų ca ego ie. Se gialia si e e di si collegino daibiniu yšiu, edinio signi ica i i possono esse e due: da y is gialiam e bū i gialiam. 43, Se edinys è mu a i o s a i , si può a e deduzione solo da edinio signi ica o, e ques a si i ela solo dal con es o: Tas sa à come un legasin o, an pawe smiu wisad zaluodams isod e duos waysiu wisokuy ciesu PK17. Come si ede da PK es a o, nel ca echism ques o azionezodis usa o nel signi ica o più equen e ‘bū i zaliam LKŽe, aigi, ques o è būsenos edinys. Mezzio che s a i ų sono 1.3. della condizione con o mi à signi ica i i ca ego ia edinių. Pe lo più s a e di con o mi à edine da da daik a a džių, la unzione signi icanza gene ale della ca ego ia è a lik i di ques o, la o a e di quello, agi e così, che de o pa olezzino (DLKG 1997 [1994]: 39), i eiksmažodžiai sono in anzi y iniai. La maggio pa e PK s a o della con o mi à ediniai è a o con da gine di 9 ques a ca ego ia appendice -(i)au i: ka aliau i (ka alau PK 113,10), -auja (ka alauien i PK 207,14), [-a o]: e ‘ aldo o, i olo mona cho in alcuni epa i; quel i olo lo abbia pe sona e . . LKŽe; p a akau i (p a akau i PK 160,18), [-auja], -a o (p a akawa PK 178,3): p a akas ‘a ei ies eiškinių skelbėjas; san o del cielo, il aiu o di Dio LKŽe; se i u i ( a nau umbim PK 22,21), -auja ( a nauia PK 227,5), [-a o]: se nas ‘samdomus domes ico la o a o e, che esegue a i la o i o dina i dal pad one, gli assis e ando; schieg LKŽe; iešpa au i (wieszpa aus PK 85,17), [-auja], [-a o]: iešpa s ‘pe quale po e ią a en e uomo, go e na o e; sup emoji onnipo è esi à, Dio e . . LKŽe. Keli dal menzioni co ispondimen o signi icanze edinių è a e da skolinių ealius e p a akas. Ka alius è ecchio klodo skolinys, lui a kelia ęs da y ų sla ų (plg. sen. us. король ‘король, правитель (SRJA VII 338), usėnų король ‘кароль, манарх (HSBM XVI 21). LKŽ a lui nenu odoma s aniima o igine, dunque almeno pe lo meno LKŽ e ka aliau i nežymimas come hib idas, . i. ne a o inas nell'a uale pa lanza Li uaniana, sebbene o malmen e ka aliau i non si dis ingua dal p a akau i. L'ul imo azione o didi iene assegna o a hib idì, pe ché il suo ondamen ale e bo p a akas ‘p anašas in lingua li auia ad a i a o già in empi più a di (< sen. us. p o okъ ‘p edсказатель, предвестник (SRJA XX 207); usėnų p o okъ, p o ok ‘прарок, прадказальнік (HSBM XXIX 213); len. p o ok ‘człowiek posłany p zez Boga, p zemawiający w Jego imieniu i głoszący Jego wolę (SPol XXX 360)) e p a akau i è edinys di con o mi à dello s a o, oggi pe cepi o come ipicamen e hib ido: il suo appendice non ha analogiej a i in lingue sla ie e nea i inka sla ismów in eg a imo sis ema (da i in conside azione sla icimažodžius, dėsningai do ebbe esse e -a o i); egli ha ondinio pa ola il skolinio, sla išką šaknį. L'assegnazione di un unico azione o do a ques a ca ego ia è p oblema ico. P iesaga -in i, sebbene e a a alla ca ego ia di con o mi à di s a o, ma comunque possibile, pe ciò e eiksmazodis auklin i ( zauklin u [- 239,21), [-ina], appa enino] po ebbe ad essa auki i, la pa ola ondamen ale sa ebbe daik a a dis PKlė ‘nešio ė, aikų auklė oja LKŽe. Tu a ia DLKG sc i e che ali p ecessaga s a o di con o mi à azionimažodžiai sono in anzi y inie, e in ques o caso azionemažodis è anzi y inis. 1.4. Pa ecipazione signi icazioni edinių PK ė a 2: ka iau i (ka iau PK 141,17), [-iauja], [-ia o]: ka as ‘susik im imas, ūpes is, ši dgėla LKŽe; pasnykau i (pasnikaudam PK 88,26), [-auja], [-a o]: pasnykas ‘sussis e e da de e mina i pia i (pp . mėsos, seniau e la e) eligione nei gio ni issa i LKŽe. Men e eiksmažodis pasnykau i sono ib ido, en ambe ques a ca ego ia pa ole sono ipiški pa ecipazione signi ica i i da ybos ca ego ie ediniai essi hanno p eesagą -(i)au i (di ques a ca ego ia eiksmažodžiai doomi solo con p eesagmi -(i)au i e -(i)ou i), le lo o pa ole ondamen ali sono daik a a džiai abs ak a. Glaus ai PK denomina i ì delle classi iche, le lo o equenze delle pa ole ondamen ali e la p odu i i à dei p eessagì engono o ni e nella abellessa (ž . len elę).