Kirčio atitraukimas XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių patarmės rankraštiniuose šaltiniuose

Ac a Linguis ica Li huanica Il es à no e que la Li uanie es l'un des pays les plus peuplés du monde. 2025, . 92, p. 115 Con en s link Tu inien é é ence / ISSN 2669-218X (online élec onique) / Copy igh © 2025 Vilija Ragaišienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Issue pa Li u iens Ins i u de langue. Ce a icle es un accès ou e , dis ibué sous les condi ions de licence da ibu ion C ea i e Commons, pe me an de u ilise , dis ibue e ep odui e sans es ic ion le con enu en n'impo e quel suppo , indiquan les au eu s e la sou ce. Recei ed: Gau a: 2025-04-18. / Accep ed: Adop é: 2025-05-14. / 1 KIRČIO ATITRAUKIMAS XX A. 67 DEŠIMTMEČI EYT AUKŠTAIČI UTENIŠKI PATARMS RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE S ess Re ac ion in he Manusc ip Sou ces o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o U ena om he 1950s and 1960s VILIJA VAGIŠIEN Ins i u des langues Li uanies E. paš as: ilija. [email protected] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5026-4667 Les di ec ions de eche ches scien i iques: accen ologie, dialec ologie, e noling is ique, lexicog aphie. h ps://doi.o g/10.35321/all92-07 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme. S aipsnyje du poin de ue du ki chiaissemen es examiné des des Li uiniens Ins i u de langue Geoling is ikos cen e Ta mių a chi e conse ées XX a. 67 deš. eas e n aukš aičių u eniškių šnek ų manusc i s sou ces de ma é iau. L'é ude ise à dé e mine , quelles son le désa eu de ki čio dėsniai exe çai au milieu XX a. u eniškių pa a mėje, discu e du phénomène ca ac è e e épa issemen pa a mės plo e. A lik a analyseé indique nonolyges e assez a dly ą ki čio a ai emen comme dėsnio u eniškių pa a mėje o m imąsi. S'appuyan y inių y ų kupiškėnų, anykš ėnų e u eniškių aukš aičių Le pcige okiečių kalbininko F anco Špech o dans édi ion Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski publiuo ų XIX a. 79 deš. ex es e XX a. 67 deš. šnek ų ap ašų données es p ésen ée de nou eaux insj algų su ki čio a i ac ion du ca ac è e u eniškių pa a mėje. Daimai p émisse que des a las de langues Li uaniennes (1982) suda y ojs silpnojo condi ionnel ki čio a i aukima plo ui a ibués u eniškių šiau inėse šnek ose e aka iniuose pak aščiuose XX a. 67 deš. o ma osi in ensi es de plus, e non aibnoyo, condi ionnel ki čio a i ac ion du dėsnis. ESMINIAI VOODŽIAI: y ų aukš aičių u eniškių pa a mė, ki čio a i aukimo dėsnis, d i i šūnis ki is, skiemuo, hand aš inis šal inis. ABSTRACT Il es à no e que The a icle examine manusc ip sou ces o he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena om he 1950s and 1960s, s o ed in he Dialec A chi e o he Cen e o Geolinguis ics a he Ins i u e o he Li huanian Language, om he pe spec i e o accen ua ion. The s udy aims o iden i y he s ess e ac ion phenomena ha we e in e ec in he U ena subdialec in he mid-20 h cen u y and o discuss he na u e and dis ibu ion o his phenomenon wi hin he 2 subdialec a ea. The analysis e eals an une en and a he la e o ma ion o s ess e ac ion as a ule in he U ena subdialec . D awing on 19 h-cen u y ex s ( om he 1860s o he 1880s) co e ing he subdialec s o Kupiškis, Anykščiai, and U ena (which belong o he eas e n pa o he Eas e n Aukš ai ian dialec ), published by he Ge man linguis F anz Spech in Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski in Leipzig, as well as 20 h-cen u y desc ip ions o subdialec s ( om he 1950s and 1960s), he a icle p o ides new insigh s in o he na u e o s ess e ac ion in he U ena subdialec . Il es supposé que be ween he 1950s and mid 1960s, a mo e in ensi e a he han weak condi ional s ess e ac ion ule was o ming in he no he n pa and wes e n pe iphe y o he U ena subdialec , une zone p écédemmen assignée o he weak condi ional s ess e ac ion by he compile s o he A las o he Li huanian Language (1982). KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena, s ess e ac ion ule, double-peaked s ess, syllable, manusc ip sou ce. ĮVADAS Ry ų aukš aičių u eniškių pa a mėje eikian ys ki čio a i aukimo eiškiniai jusqu šiol les che cheu s on a i é peu d'a en ion. Dans la li é a u e scien i ique ki čio a ai emen pobūdis ce e pa a mės plo e discu é assez agmen iquemen . Le plus sou en il es indiqué que ki is du umposios galūnès dé ou né seulemen dans une pa ie u eniškių plo s des šnek es du no d oues e des aka iniuose pa aščiuose aup ès anykš ėnų e ši in iškių pa a mių (Zinke ičius 1966: 447, žml. N 2; LKT 1970: 3435). Dans des a aux de dialec ologie an é ieu s, il a é é a i mé qu'il y agi deux doux condi ionnel e in ensi emen condi ionnel découpage d'un ci que: Mol abou us, Suginčiùs, Debeikiùs, Debeemun lį, Sù ieką ki is découpé du umposios galūnės į skiemenį, qui cons i ue ilgasis illimi é e ie, uo, Rõkiškio e Obėlio apylinkėse kokįkį kokįkį longimen (LKA II 123124, žl N 105; 74 Ma čičiū ė-ke ienė, G ina eckis: 1992: 12; Zinčiūnas 1994: 74; Ma ke ičienė 1999: 16). Ces de niè es années, il es enu comp e qu'il y a su la supe icie des schnek es en ques ion seulemen plus in ensi e condi ionnel e ai du ki cium (LKTCH 2004: 126127; RAU 2010: 35). O au même u eniškių plo o en pé iphé ie Vabalniñko šnek os dans la pa ie no dique ki is a i ai de umposios galūnės en a an pasku inį an le long, an le cou skiemenį (Zinke ičius 1966: 447, žml. 2; No LKA II 124, zml. No 105; LKTCH 2004: 126). La li é a u e académique donnée des données su ki ius a ac ionmen , comme dėsnio, kai ą no ds occiden ales angpe e dans ce ains aka iniuose pa aščiuose peu mon e yks ančius ce phénomène changemen s dans ou pa a mės plo e. Sou ces, bu , mé hodes. Ti iamoji ma é iau assemblée de l'ins i u Li uanien de langue Geoling is ikos cen e Ta mių a chy e conse és XX a. 67 décennies u eniškių pa a mės man aš inių šal inių. En encon an ma é iel au a las de langue Li uanien, pendan deux 1 décennies dialek ologues on é é exho és à é udie eas e n aukš aičių u eniškių plo ui appa enan ises habi a ionnelles (poin s) e p épa és leu s g ammai es desc ip i s (ž . ig. 1.). Des données ecueillies p esque de 2 3 1 LKA I; LKA II; LKA III. 2 Ti ines habi a ionnelles (nommés e numé iaux des poin s) dé e minées a lases de langue Li uanienne o ganisa eu s. 3 Rank aš inį punk o šal inį cons i uen géné alemen i es égion, šnek os linguines ca ac é is iques e pa eikėjų p ésen a ion, éponses à Li u ians langue a laso ma iè e de collec e p og amme lexique, phone ica, mo phologie e syn axe ques ions, ansk ibuo i exs ai (plačiau ž . Ragaišienė 2024: 181183). 3 de ous u eniškių habi a ions de locali és a chy e ou e 89 sou ces (en i on 2100 pages) de 66 poin s. Analyuojan les sou ces manusc i es, le ma é iel es basé e 1970 m. éluis oje 4 ch es oma ijoje Li u ias kalbos a mės publi ais u eniškių pa a mės ex ais. Apibend an dans les sou ces é udiées ou és données, on peu a i me , que leu su isan pa a mės plo e XX a. au milieu p é alus polinkies d'a ibu ion de ki čio discu e . L'objec i de l'a icle déc i e le milieu du XX a. eas e n aukš aičių u eniškių pa a mėje ac i s des phénomènes de dé ac ion du ki čio e di ulgue a ealinį leu p opagulimą pa a mės plo e. Les p incipaux âches de l'enquê e son les sui an es: 1) é abli dans les sou ces manusc i es ou és des mo s de ki is, dans lesquels ki is peu ê e a ai é, conjugé; 2) é alue ki į du mo au bou énée e le appo des o mes qui l'on main enu e le a an p épendan skiemenį a apés; 3) dé e mine le ca ac è e a eignemen du ki ius pa a mės plo e. Lo s de l'exécu ion de l'enquê e, appliquée une mé hode analy ique desc ip i e, ainsi que pasi elk i des mé hodes compa a i es e in e nes de econs uc ion. L'é ude e ec uée de ai ê e ac uelle non seulemen des changemen s des phénomènes d'accen ua ion des a miques Li uiniens, mais e des che cheu s du dé eloppemen du ki chiaissemen des langues bal es. Tou d'abo d pa ce que les conclusions p ésen ées dans l'a icle complédo publiés kupiškėnų e anykš ėnų ada mių XX a. 67 deš. des sou ces manusc i es ou nissen des ésul a s de eche ches e de nou elles données su les phénomènes de e ai du ki ius dans les plo s des pa a mies de hau - aiches de l'es (Ragaišienė 2018: 176201; 2020a: 8594; 2020b: 211226). KIRČIO ATITRAUKIMO REIŠKINIAI: KAITA IR POLINKIAI Le ma é iau des sou ces Rank aš inių indique que le XX a. 67 deš. eas e n aukš aičių u eniškių pa a mės ki čia imo sys ème ayan é é assez complexe. Au cou s de l'é ude, onc ionnaien plusieu s phénomènes d'accen uaison in e connec és: alignemen de pa adigmes accen inai es, deux ypes de ki chia emen coloninien e limūnional se o ma ion, accen ua ion analogie, ancien châssin ki chiaissemen elik ų (pa y, u kamieno cha ac e a džių) main ien e ki iaissemen d'a ibu ion d'un d oi o magaies (Ršienė 2024: 184185). Ce n'es pas oujou s clai , lesquelles kamiene ki chiquées o mes son appa ues due au pa adigmas élignemen ou colonial ki chiaissemen ype des o ma ion, e lesquelles sie inos a ec ki ius a i ac ionim. Especiellemen cela di ei su šnek as, dans lesquelles ki ius a ac ionmen es i egulia us. Au es e us, discu e en des phénomènes d'accen ua ion, sau ki čio a i aukimą, liés a ec di e niuojamųjų mo s d'accen uacija. Ainsi é aluan le ca ac è e dé ou nemen du ki ius dans des schnek os conc e s nécessai e se base des o mes eiksmažodžių e nekai omų mo s accen uacija. Le ma é iel é udiable indique que XX a. 67 deš. dans une pa ie u eniškių pa a mės plo o ki is a é é a aqué égalodi in ensémen ienu éguliè emen , au eu p amaišiui ou seulemen pa ienėse o mes (ž . 1 igu e.). Selon le ca ac è e du phénomène (in ensi i é) discu é, l'ai e di isée en is a ealus. Šiau inėse u eniškių šnek ose, . y. 5 a eale Užùbaliai (87) Õnuškis 4 Da omenă n'a de ois poin s Vyžuon (275), Aknys lių (307) e Deguli (345). Ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės p ésen é seulemen Vyžuon šnek oje insc i e le ex e, dans lequel cas de ki čio a i aukimo ne ou e (LKT 1970: 321322). 5 Skliaus ues indique le numé o de poin de l'a las de langue Li uanien. 4 (88) Rõkiškis (147) Obẽliai (148) S õbiškis (150) ki is a é é éguliè emen dé ou né du umposios galūnès dans n'impo e quel a an pask longąjį skiemenį, comme: ani eini, du nu, ga a, uñka anka, 6 b da, ka us, luñkus lankus, nu e ni ožñini, nu e si isi, su m su sa, nue sep s ín i, nu ni s íni ne, 7 uks i ano i, pi pi pi, a, i, na, š š, me ka, me na, na, na, na, na, na, na, na, na; sk a, a ni eini, anu einu, 8 ga a, li psna, li us, jaũni, ka bi Bč; a ni eini, a u a siu eisiu, a ga, a i, ke i ke i, ši dis, ba zdu ba zda, gi u en endžiu, su ka nu ka ūna, la ku, ma i, me gu me ga, piñ us penkius, sõdi sode, ša a ž, šma kš us, ema šũnis šlaunis, a kus, jauni, eni, nuõga Rk; a nu ais, neuže nu, ba su, di na, ka bu mald las maldeles, la ki laike, p ake k a me ga, še ma, žm na Ob; a si eisi, di na, di nas, du na, ga a, la ki laike, pi la, piñkis penkis, piñus penkius, uñka anka, i na S b. Réguliè emen ki is é ai a acué e du no d occiden al angpe, anapus anykš ėnų e kupiškėnų si ués dans les u eniškių šnek ose, exemple.: a.si eisi, bu kus, a ec d aũksmu džiaugsmu, ga. a gal a, ga a, g. i gy i, ju s a, kap. š. kopūs us, lu.kus lankus, a, pi nebka pilka, pi nebki penki, su u.ku anka, u.ka šal a, i na, i ni G ;.č. a.ni eini, ba.u baigiu, ba. i blan i, bla.ũzda blauzda, ge.s i gels i, di na, duñ.gus cielus, a es , ka. u 9 ensemble, ki.u ki iu, la.ũki lauke, li.ksma linksma, li.ksmi linksmi, me.ga suk, mi gu, pa a sukks i 10 pa a gs i, piki , pa kasia, u cinq mains, sa.di suc di, ku. i al i (pon s), u.pi. umpi, a, a. a au o i é, a. us a us, i na, ž.si.s žąsis D š. Vabalniñko e Da siškių šnek ų manusc ip i s sou ces ou en pa ienies cas d'a ac ion de ki čio condi ionnel in ensi ioio, exemple: su k u ki a, èdi Vb; àkis, šàku šaka, si D š. Ap am a ealui a ibués de šnek ų manusc i s sou ces ne ou e cas de ki čio depuis umposios galūnès dans longąjį skiemenį nei aukiančių o mes e šalu inio ou d i i šūnio ki čio. 11 12 13 6 dans Ti iamu sou ces a ieioi des mo s ansk ipcija, appaikoi ne ikslumų ou ki čia imo ik ų. Les signes de ansc ip ion des exemples donnés dans l'a icle ne co igen pas, ik ai ne aisomi. 7 Po ildės ženklo ( ) son indiquées des o mes de mo s ansponuées, qui ne ki chiuojamos. Si la o me ansponuée, sau ki į, ne di è e pas du ansk ibuo a, elle ne ien pas. 8 Skolinys du nas, -à (4) u ilisé au signi ica ion ‘k ailas, neišmin ingas. 9 Sla isme pielà (4) u ilisé au sens ‘pjūklas. 10 L'a iclegne ou nis son pas ous dans les sou ces manusc i es ou e des exemples, n'énumè e pas leu équence d'éc i u e. Nemažai des mo s des šnek ų ap ašues paludi e ap ès quelques ou quelquesdouze ois. Pa exemple, Da siškių šnek os a minių ypa ybių ap aše o ma i na donnée 11 ois, a es 10 ois, a ec p u ponia 4 ois e . . 11 Regula emen ki is a ai u es e ch es oma ijoje Li uanies langue a mes publiéé Da siškių šnek os eks e (LKT 1970: 273). 12 Ces o mes ne de aien pas ê e considé ées ik ais. Da siškių šnek os a minių pa icula i és ap ache indiqué que a mė ki į a i aukia condi ionnellemen . <...> pa ois ema qué un e ai uni e sel du ci cus, mais de els cas son ès a es (Ga gasai ė, Misiūnai ė 1958: 67). 13 À cause du e me d i i šūnis ki is plus la ge ž . Gi denis 1978: 7576. D i i šūnis ki is onc ionne dans les aka ų aukš aičių kauniškių, y ų aukš aičių anykš ėnų, u eniškių, ilniškių e k . pa a mėse (Gi denis 1978: 7576; Mikulėnienė, Mo kūnas 1997: 16; Ma ke ičienė 2001: 1516; U bana ičienė 2006: 224; Ragaišienė 2020b: 214, 219 e k .). Ce ki is a en egis é e sud des hau es aiches plo e (Leskauskai ė 2004: 164). 5 1 image. Ki čio a ac ion du pobūdis XX a. 67 deš. Les sou ces manusc i es u eniškių Ki čio a ibuen du poin de ue de l'in ensi é de l'a ai Ki čio au même a ealau les no dines Panemun lio (177) Aleksand a lės (180) K iaun (179) Sù ieko (181) šnek os e les éca inie pa a mės plo o pak aščiai kiškių (274) Sugiñčių (379) Bijù io (479) Giški čių (504) Alan õs (377) Debe apylinkės (ž .1 pa ed a.). Vienu ki is a é é eplié a emen ( as a seulemen des cas pauzienes), d'au e i éguliè emen (ki į eplian les o mes cons i uen géné alemen en i on 2632 %.). Selon le ca ac è e dé achemen du ki ius, la supe icie en ques ion pendan la pé iode d'enquê e n'é ai pas non plus ien isis. a las des Li uiniens a i me que ici au milieu du XX a. exe çai aibnoyo condi ionnel ki čio a i aukimo dėsnis (LKA II 123124, žml. N . 105). Le ma é iau des sou ces Rank éc i es indique que dans les no diques u eniškių šnek os o ma osi in ensy es plus in ensignis condi ionginis ki čio a i aukimas ki į ici a é é ends ama a i auk i nuo umposios galūnės į be kokį p iešpasku inį ilgąjį skiemenį, no ammen : αnu einu, pi na a, li us, pa di as, di na, di a, pi as ka ias, p igi is, da k i dažu, i na, gi u ponia, p a u, ka anka, u i an i, gujmi gu, na žen, na Alk. Dèsni o ma ionsi émoija i o mų su d i i šūniu ki čiu a ojimas (plg. U bana ičiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis 1992: 12; S undžia 1995: 70; Ragaišienė 2020b: 214215; 185), plg. dans la même šnek oje insc i des o mes a ec 2024 d i i šūniu e 14 a i auk iniu ki čiu, 15 comme.: i kùs c iekus, kala a. ù kala a u, 14 C iẽkas (4) ‘ inis. 15 Kala a ce (2) ‘ e piamasis a elis. 6 la.ũkùs champs, i. ùs penkius, i ùs déus, i.k penk i, se gù se gu, sk à skū a, i. à shil a, a.kùs en an s, i nà ka i, laũ.kus champs, i. us penkius, i na Pnm; a n eini, i nà une a u eisiu, i na, ši us, 16 a pus K n /. In ensy esse, e non aibnojo, condi ionnel ki čio ixa ion dans šiau inėse šnek es mon en deux choses. P emiè emen , des o mes dans lesquelles il de ai ê e a ac é dans le long skiemenį, a imas a ec d i i šūniu ki čiu, comme: s nùs sūnus, a.nùs se nus, sald ùs saldo us, ka nàs ka ūnas, à es , e.n eini, mašù maišu, i. ùs penkius, š ùs chokius, e.gù me ga, žm gùs homme, a.dù nom, e.k i nà i nà chaque jou née, e neu , u.k ô , ka. ùs ois, e. ù ke u, i nà une, 17 nebep a e.k à p akeik a, Rg o e. An a, ki į main enikančių e le lui dans a an pasku inį longąjį skiemenį a aukiančių o mes de consomma ion p amaišiui, no ammen : iednà i dna biedna, i. à a es , i i i cinq, e s k i is ši dis i / /. Rg. Une au e si ua ion é udiée au cou s de la pé iode u use dans les aka iniuose pa a mės plo o pa aščiuose aup ès anykš ėnų e ši in iškių pa a mių. Plus de la moi ié des schnek es dans les ex es paludi é i egulia us ki čio a ac ion dans n'impo e quel a an pasku inį longąjį skiemenį, exemple.: a nu einu, a u eisiu, b da, ju di, me ga, pi š u, ši us, š i sa, uñ a an a, i na, žm na kʹi ʹ ù ki iu, miegù, aikùs e k . Čkn; k i daik e, d du dūda (g oja), ju da, aũlas kiaules, pa e k i pas eiksi, pi is penkis, p u p o u, ši us, i na aism eisme, baisùs, ba zdù ba zda, bu nà, aišlaidùs nišlaidus, ni ù neisiu, nuspe k, pi às cinqas, k daù, šeimù amille, aikùù, aikùs e di icul . Skd; a ĩ u eisiu, keliñ a, laũki lauke, liñdi lendi, li us, miẽs i ille, nu ga p a ponia, piñ us penkius, pi ki cinq, ši dis, š i sa, a ks u a gs u, i na, i a, ži ma ainù ais, aisì eisi, aus s, baigì, dainà, ka bì kalbi, nebein ù, ni neisiu, su seimù amille, pinkì ù, pinùs penkius, sup an u e ks, u k , e ô , e ô . Sgn; da juus, nekuñ i nekan i, ó a, ši us, i na lie ùs, me gà, mi ù mi siu, piŋkì cinq, hau ùs e k . / G s; a u eisiu, li us, piñ. us pen kius, i s a, ška ožka, sk las skyles, a.kus en an s ai ù eisiu, ba zdà, ilg, jaunà, i à es , suŋkù di icile, zadė à e k . Vdn. Dans d'au es šnek es insc i e pa ienies cas, quand ki is a ai e du umpojo galinis skiemens į skiemenį, qui cons i ue longgasis oix, ie, uo ou d ibalsiai ei, ui, exemple.: ka i a, ku nu, ku nus, .bus ūbus (plg. u.bùs ūbus) Lln. De els cas dans la discu able a eale ou é peu. 18 19 20 16 Panemun lio poin de appa enance Robli illage a mę y usios kalbininkės a souligné que les in o man s de la géné a ion la plus âgée ne e aien le ki čio du umposios galūnės dans la longue longue châ imen , les ep ésen an s de la géné a ion moyenne dans de els mo s a ia du ki čius, e les jeunes ki į a i aukia is isai (G ina eckienė, Ga gasai ė 1956 4): Dans les données données des éci s des ep ésen an s de la plus âgée géné a ion, on ou e pa ienies cas d'a ac ion du ki čio, combien plus insc i e d i i šūnio cas du ki čio. 17 Saldõ as (2) ‘ka ei is. 18 Sugiñčių šnek os dans les ex es, o mes dans lesquelles ki is es a apé de umposios galūnės en n'impo e quel a an pasku inį longąjį skiemenį, cons i uen en i on 38 % (51 cas su 13), Gi e iškių pasakojimuose en i on 26 % (8 cas su 31), Vidẽniškių apylinkėse en i on 22 % (7 cas su 33). 19 La o me es insc i e ois ois. 20 Une pa ie de ces o mes peu en ê e associées e a ec un mo phologique pa adigme alignemen ou colonial ki čiaison ype o m imusi (Ragaišienė 2020b: 222; 2024: 185). 7 XX a. 67 deš. ki čio a i aukimo ap aiškų obse ée y inėse e pie y inėse u eniškių šnek ose, lesquelles Li u iens langues a laso suda y ojų n'on pas a ibuées plo hu du silpnojo wa uninio ki čio a i aukimo. Le ma é iau des sou ces manusc i es indique que ce a eal e les oues a ines plo s pak aščiai ki čio au poin de ue de l'a ibu ion en subs ance ne di è en pas. E inai es e mé y inai es šnek os es égalemen insc i e o mų a ec d i i šūniu ki čiu, exemple.: α.nù einu, aud jà, su kù sunku, e kùs eliokus, u ks anks i, a.kù aiku, i nà Sp e k . Comme e les sou ces 21 noc u nes šnek ų, y inių e pie y inių šnek ų manusc i aščiuose cas de ma quemen de ce ype ki čio es égalemen ou é peu. Cela indique que XX a. 67 deš. u eniškių pa a mėje discu e é phénomškinys pou ai ê e ne ienodo de o ce, donc, ko ge o, pas dans ous les cas secondau inis ki is ma ked. A an passe de nie longs skiemuo p emie d i i šūnio ki čio dėmuo pou ai ê e p é endu même longėlese que ki čiuo as e opelyg ne dis ingue du a éuk inium ki čio (plg. S undžia 1989: 184; Gi denis 2003: 95; Ragaišienė 2018: 435). Nea missible possibili é que dans ce ains cas šnek ų pa icula i és che cheu s ki į pou ai indique seulemen a an pasku iniame skiemenyje. Reiškinio pli imen dans la pa ie o ien ale e sudo ien ale du pa a mės su le e ain émoigne e se p oduisan pa ilionne cas d'a ibu ion ki čio (plg. Ragaišienė 2024: 185). Dans ce ains schnec es ki is plus sou en dé ac é de umposios galūnès en skiemenį, qui es o mé ie, uo ou longgasis oix, comme: li us (plg. ie ùs pluis, e. aũs pluieus), aud.ni audoni (plg. audan.s audonos), s nus sūnus (plg. su. sūnu ), i d us ied us, i na (plg ienà iena), i i i ieni 22 (plg. ie seuls) Kk ; di na, gel óna (plg. gel a.n. gel onų), neg. a negy a, n a, s nus, i na (plg. ienà) B č. Dans d'au es šnek es, comme e dans aka iniuose pa a mės pak aščiuose, ki is 23 a i ai dans n'impo e quel long Skiemenį, comme: a me eime, a ec ba zdu ba zda, di nas, g bus champybus, a ec pl gu plūgu, la ški laiške, li us, qui mains, sup uñ u ši sup an u, us, i na kape ka, žm na Jnš; ba i, je m kus, ka bi, ka u a nu ais, ki u ki iu, k a k ū a, mi gu, piñ as cinqas, di nas, ši dis nes e ka, bl ga žm na mau aise emme, supi i A n. E ienu , e ailleu s les o mes 24 a ec a i auk iniu ki čiu pou ai ê e u ilisées comme g e imines, exemple.: dienà di na, skū à sk a, sūnùs s nus, ienà i na, o à a e k / /. Lb; bais ba si, ba.si baisi, gi. à g. a i , ji. à 25 j. a es , kapeikàs kape kas, p ne po.nè ponia, su.nùsūnus s.nus s, šim ùs ši us, ienà. k i na e i / / / / Bj ; i. à a es , pink piñki, pi i cinq, uneà i na Jnš. / / Fau a i e l'a en ion que ki is de umposios galūnès s'a ape dans son de an allan longąjį an ci kum leksinį que akū inį 26 skiemenį (analogiški 21 A i auk inium ki cium o ma ionnemen is sie as a ec d i i šūniu ki čiu. Spi nų šnek os des ca ac é is iques linguis iques ap ache a i me, que ki čio a i aukimo p ocessus a déjà ouche ęs e ce e a mę. Ce ains mo s dans lesquels clai emen en endimi deux ki čiai (U bana ičiū ė 1966: 5). 22 Viẽd as (2) ‘kibi as. 23 Fo mes a ec a ac i i de c osse cons i uen moins de 10 pou cen . 24 Skolinys je m kas pa a o au sens ‘ilgas apsiaus as, milinė. 25 Indicées ou es les manusc i s des deux šnek ų ou ées ki į epoussan es o mes (suda o espec i emen 11 pou cen e 9 pou cen . ). 26 Labanó o a mės ap ache Jonas Šukys (1958: 5) es indiqué, que ki čio a i aukimas ema qué seulemen d iskiemeniues mo s, quand chaudnis ilga, e galūnė umpa. 8 accen ua ions polinkiai ca ac é is iques e eas e n aukš aičiams anykš ėnams, oi Ragaišienė 2020b: 215 216, 222). Le ma é iau des sou ces manusc i es a lik a indiquen des inégales e assez a dly ą ki ius a ac ion comme dėsnio u eniškių pa a mėje o ma imąsi: au milieu du XX. la même plo e au no d e au no d occiden aux angpe eiškinys é ai déjà acquisalėjęs, au no diniame Panemun lio (177) Aleksand a lės (1809) Sùun ieko (181) a eale e aux pak ašči anykš ėnų i in iškų pa a mių besi o man is. Que eiškinys u eniškių plo e aien commencé à se o me ela i emen a d, con i me de la XIX a. seconde pa An ano Ba anausko ex ai (Spech 1920: 5283). 1920 m. publiée dans l'édi ion Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski ou nissaien dans Vabalniñko (142) 27 šnek os acconjimuose ki is a é é éguliè emen a apié de umposios galūnės en ou quel p olongé skiemenį, Žióbiškio (147) e Vyžuon (275) dans les ex es pa apieux non a apiés, ici ou és seulemen des cas de pa ienies d i i šūnio ki čio, qui ne son pas s a is iquemen 28 signi ica i s (Ragaišienė 180181). A. Ba anausko empsi dans la no d dans la pa ie de la su ace kupiškėnų, u eniškių no ds aka ų kampe e aka iniame anykš ėnų pak aš yje a aignis in ensi esnis condi ionginis ki čio a i ac ion slinko sudų k yp imi (ž . 2 ig.; plus oi Ragaišienė 2015: 180183; 181184; 2018: 2020b: 215). XX a. 67 deš. le ma é iel des sou ces manusc i es indique que ki is é ai déjà éguliè emen a apé dans kupiškėnų pa a mėje, bien que peuod in ensémen , e dans ou e anykš ėnų pa a mės plo e (Ragaišienė 2018: 185; 2020a: 90 93; 2020b: 215216). Ainsi dans ces pa a mēs é ablisis a i auk inis ki is XX a. au milieu se o ma osi dans aka iniame u eniškių pa a mės pak aš yje e slinko en y ines e pie y ines šnek as. 29 27 An anas Ba anauskas, p o esso iaudan Kaũno kunigų semina ijoje, en i on 18671884 m. o ganisai ses élè es collec e a mių ex es, lesquels plus a d nusiun ée okiečių kalbininkui Hugo Webe iui. 28 Žióbiškis An ano Salio a ibué à 147 poin (Ge žo ai ė e k . 2014: 412; plg. da Ge žo ai ė 2015: 147). Žane a Ma ke ičienė (2011: 306) ce e loco ée es égalemen indiziusi comme un poin de pa a mes u eniškių. 29 Ki ius e ai emen dèsnio o m imuisi dans ces ada mées pou ai a oi in luence sèlies subs a es (Zinke ičius 2006: 30, 73). 9 Figu e 2. Ki čio a i aukimo pobūdis A. Ba anausko ou nissoi dans y inių y ų aukš aičių eks ų Remian is A. Ba anausko eks ų i y inių y ų aukš aičių pa a mių ank aš inių šal inių medžiaga da y ina p élude, que XX a. mi-dieu u eniškių pa a mės aka iniuose pak aščiuose o ma osi in ensi esis, e non aibnasis, condi ionninis ki čio a i aukimas. Les cons i u eu s du a las des langues Li uaniennes dé e mine ype d'a ayuk inium ki ius pou ai ê e di icile pou plusieu s aisons. Tou d'abo d pa ce que pendan la pé iode d'enquê e dans les šnek es adjacen s le phénomène ai é é de di é en es in ensi és (z . Fig. 1). Dans ce ains manusc i s des o mes a ec a i auk inium ki čiu cons i ue en i on 2138 pou cen , dans d'au es ou é seulemen pau einies cas d'a ibu ion ki čio e (o ) o mų a ec d i i šūniu ki čiu. Ne eje e pas la possibili é que les che cheu s a ec le déc ochemen du ci ce aien pu isse des cas d'alignemen du pa adigme accen uée mo phologique (Ragaišienė: 2024). Ra emen kį a i aien dans les manusc i s du bo d du soi , des es ins e des sud y ins schnek ų plus de la moi ié des cas examinés cons i uen ci cum leksinium kamien uniskai os įnagininko e plu iskai os galininko o mes (68 cas su 115). L'obse able, que ainsi plus équemmen 30 ki čiuojami seconde ki čiuo ės mo s, don a an pasku inio skiemens baseą cons i ue longgasis oix e ie, uo, p z. : 30 Kamiene endsama c ucio i e o mes du a dinskai uneaskai as, exemple: ma.k kla école, s a. kla camp ‘s a ula In i k . (Ragaišienė 2024: 185).