scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Benennung und Umbenennung von Fließgewässern. Der Fall Schwappach. Ein Nachtrag zum Deutschen Gewässernamenbuch

Albrecht Greule

Abstract

Wann und von wem warum die Fließgewässer so benannt wurden, wie sie jetzt heißen, können wir heute nicht oder nur mit Hilfe etymologischer Hypothesen nachvollziehen und vermuten. Warum wurde z.B. der Rhein zum ersten Mal *Reinos oder die Donau *Dānewjos genannt? Das Problem hängt mit dem hohen Alter der Hydronyme zusammen und hängt davon ab, wie lang bzw. bedeutend ein Fließgewässer ist. Anders ist die Lage, wenn es um die Umbenennung eines Gewässers geht. Wie der im Beitrag beschriebene Fall zeigt, können wir dann genau verfolgen, welche Mitspieler in der Neuzeit an einer Um- oder Neubenennung fördernd oder hinderlich beteiligt sind. Es ist symptomatisch, dass beim Beispielfall aus Bayern der Schwappach benannte Flusslauf relativ kurz, aber ein Zufluss eines großen Flusses, des Mains, ist. Darüber hinaus ist interessant und bezeichnend, dass das Engagement zweier Heimatforscher notwendig war, um eine Umbenennung in Gang zu bringen. Mit ihren Initiativen verbunden sind Fragen der Geographie, Siedlungsgeschichte und Namenüberlieferung. Ferner spielt dabei die Namenetymologie des Hydronyms Schwappach eine wichtige Rolle und wird neu diskutiert.

Full text

Acta Linguistica Lithuanica 2025, t. 92, p. 1–10 Turinio nuoroda / Turinio nuoroda ISSN 2669-218X (internete / elektroninis) VANDENS TELKINIŲ PAVADINIMAI IR PERPAVADINIMAI. SCHWAPPACHATVEJISVOKIŠKAME VANDENS TELKINIŲ PAVADINIMŲ ŽODYNE. Upėvardžių įvardijimas ir pervardijimas. Duomenų apie Schwappach papildymas Vokietijos vandenvardžių žodyne ALBRECHT GREULE Regensburgo universitetas El. paštas: [email protected] ORCID ID: – Mokslinių tyrimų kryptys: teksto gramatika, teolingvistika ir dvasinė giesmė, onomastika, istorinė sintaksė. https://doi.org/10.35321/all92-04 ANOTACIJA Kada, kieno ir kodėl tekantys vandenys buvo pavadinti taip, kaip dabar vadinasi, šiandien negalime nustatyti arba galime tik spėti remdamiesi etimologinėmis hipotezėmis. Kodėl, pavyzdžiui, Reinas pirmą kartą pavadintas *Reinos, o Dunojus – *Dānewjos? Ši problema susijusi su didele hidronimų senove ir priklauso nuo to, kokio ilgio ir reikšmingumo yra tekantis vanduo. Kitokia padėtis susidaro, kai kalbama apie vandens telkinio pervadinimą. Kaip rodo šiame straipsnyje aprašytas atvejis, tuomet galime tiksliai atsekti, kurie naujaisiais laikais veikiantys asmenys prisidėjo prie pervadinimo ar naujo pavadinimo suteikimo arba trukdė tai padaryti. Simptomiška, kad Bavarijos pavyzdyje Schwappach pavadinta upės atkarpa yra gana trumpa, tačiau tai didelės upės Maino intakas. Be to, įdomu ir iškalbinga, kad pervadinimo procesui pradėti prireikė dviejų kraštotyros tyrėjų pastangų. Su jų iniciatyvomis susiję geografijos, gyvenviečių istorijos ir vardų perdavimo klausimai. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka hidronimo Schwappach vardo etimologija, kuri čia iš naujo aptariama. RAKTINIAI ŽODŽIAI: upės pavadinimas, pervadinimas / naujas pavadinimas, gyvenviečių istorija, vardo etimologija, fantominis vardas. Autorių teisės © 2025 Albrecht Greule. Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos ir platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atgaminti kūrinį bet kokioje laikmenoje, jei nurodomi autorius ir šaltinis. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Gauta: / Gauta: 2025-01-12. Priimta: / Priimta: 2025-03-12. 1 SANTRAUKA Hidronimų ištakos, tai yra kada, kieno ir kodėl tekantys vandenys pirmą kartą buvo pavadinti taip, kaip vadinami šiandien, dažnai lieka nevisiškai suprantamos. Galime tik spėlioti, remdamiesi etimologinėmis hipotezėmis. Pavyzdžiui, kodėl Reinas pavadintas *Reinos, o Dunojus – *Dānewjos? Tokie klausimai glaudžiai susiję su šių vardų senumu ir jų žymimų vandentakių reikšmingumu ar dydžiu. Tačiau padėtis pasikeičia, kai kalbama apie vandens telkinio pervadinimą. Kaip rodo šiame straipsnyje nagrinėjamas atvejis, galime tiksliai atsekti šiuolaikinio pervadinimo procese dalyvavusius asmenis ir veiksnius arba jam trukdžiusias kliūtis. Iškalbingas Bavarijos pavyzdys iliustruoja šią dinamiką: Schwappach, nors yra palyginti trumpas Maino intakas, tapo pervadinimo pastangų objektu. Pažymėtina, kad procesui pradėti reikėjo dviejų vietos istorikų atsidavimo. Jų pastangos išryškina platesnius klausimus, susijusius su geografija, gyvenviečių istorija ir vardų perdavimu. Be to, svarbų vaidmenį atlieka hidronimo Schwappach etimologija, kuri, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, iš naujo nagrinėjama. RAKTINIAI ŽODŽIAI: upės pavadinimas, pervadinimas, gyvenviečių istorija, vardo etimologija, fantominis vardas. 1. VANDENS TELKINIO PAVADINIMAS DIE SCHWAPPACH Vandens telkinio pavadinimo Schwappach Vokiškame vandens telkinių pavadinimų žodyne (DGNB) veltui ieškotume. Ir gyvenvietės pavadinimas Schwappach slypi po sudėtinių pavadinimų Unter-Schwappach ir Ober-Schwappach vardais. Abi bažnytinės gyvenvietės yra Knetzgau savivaldybės, Haßberge apskrities, Žemutinės Frankonijos (Bavarija) dalys. Abi jos įsikūrusios prie Steinsfelder Mühlbach. Jo ištakų upeliai Löhrenbach ir Eschenauer Mühlbach prasideda Steigerwald gamtos parke. Steinsfelder Mühlbach kartu su Löhrenbach yra daugiau kaip 10 km ilgio ir įteka į Seebachą ties Wonfurtu (Haßberge apskritis, Žemutinė Frankonija, Bavarija) iš kairės; Seebachas įteka į Mainą. Žemupyje jis dar vadinamas Schwappach¹. Neatitikimas tarp pavadinimo Schwappach, vartojamo kaip gyvenvietės pavadinimas Steinsfelder Mühlbach aukštupyje, ir jo pasirodymo kaip pavadinimo varianto žemupyje leidžia patyrusiems vandens telkinių pavadinimų tyrėjams daryti išvadą, kad iš pradžių visa upė, bent jau nuo ištakų upelių santakos iki žiočių, vadinosi Schwappach, o pavadinimas buvo suteiktas pradedant nuo žemupio. Hanso Krahe įkurtoje ir Wolfgango P. Schmido leidžiamoje serijoje Hydronymia Germaniae, kurioje sukaupti beveik visi vokiški vandens telkinių pavadinimai su istoriniais jų paliudijimais, vietovardžiai Ober-, Unterschwappach pateikiami prie antraštinio žodžio Schwappacher See; pagal topografinį žemėlapį (Topographische Karte 1:25000, be datos, Nr. 5934) šis ežeras dešinėje pusėje įteka į Höckerseegraben (intakas: Pfaffbach, intakas: Mainas). Istoriniai paliudijimai nenurodyti². Pagal šiandienos žinias vieta nurodyta klaidingai. Todėl DGNB nėra antraštinio žodžio Schwappach. Unterschwappach užaugę broliai Heribert Muser ir Ernst Muser, kaip kraštotyros tyrėjai, skirtingais būdais – vienas kaip istorikas, kitas kaip teisininkas – išsikėlė tikslą atkurti senąjį vieningą Steinsfelder Mühlbach pavadinimą, ¹ Schwappach-Vikipedija. Plg. iliustruotą upės vagos aprašymą, pateiktą Muser 2024a ir 2024b, taip pat kitokius vandentakio pavadinimus 2 skyriuje. ² Sperber 1970: 211. 2 būtent Schwappach, kaip jis vadinamas liaudyje ir kraštotyros literatūroje. Kokias administracines kliūtis ir kokia sėkme teko įveikti, išdėstyta 2 skyriuje „Bandymas pervadinti“. 2. BANDYMAS PERVADINTI 1980 m. Bavarijos žemės matininkystės tarnybos išleistuose topografiniuose žemėlapiuose (L 6128) vandentakis, prasidedantis Steigerwalde ir įtekantis į Mainą Horhausene (Theres savivaldybė, Haßberge apskritis), dar buvo pažymėtas pavadinimu Schwappach. Tačiau 2020 m. paskelbtuose oficialiuose žemėlapiuose tas pats vanduo pavadintas Steinsfelder Mühlbach. Per 40 metų oficialus pavadinimas buvo pakeistas, Knetzgau savivaldybės administracijai ir Ober- bei Unterschwappach gyventojams to nepastebėjus ir apie tai nebuvus informuotiems. Priešingai bendrai nuomonei, kad vietos gyventojams nesvarbu, kaip oficialiai ir žemėlapiuose vadinasi vandens telkinys, prie kurio jie gyvena, kraštotyros tyrėjai Ernst ir Heribert Muser išsikėlė užduotį kartografiškai parodyti ir oficialiai atkurti sąsają tarp vandentakio Schwappach pavadinimo ir gyvenviečių pavadinimų (Ober-, Unter-)Schwappach. Heribert Muser savo straipsnyje etimologiniais tyrimais išnagrinėjo istorinį vardo Schwappach senumą (žr. 3 skyrių toliau), o teisininkas Ernst Muser nenorėjo tylomis susitaikyti su tuo, kad minėtas vandens telkinys „jau kurį laiką be jokios matomos pateisinamos priežasties oficialiai vadinamas ‚Steinsfelder Mühlbach‘ ir taip turėtų vadintis ateityje. Juk pirmiausia slėgė mintis, kad pervadinus vardą iš abiejų Schwappach kaimų buvo atimta jų vardo ‚globa‘. Nebuvo galima atmesti, kad į visuotinai pripažintą istorijos mokslo tezę, jog prie vandens telkinių įsikūrusios gyvenvietės paprastai perimdavo senesnį vandens telkinio pavadinimą kaip gyvenvietės vardą, nebuvo atsižvelgta. Be to, vietos gyventojams nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę. Dėl to galėjo būti smarkiai įžeisti jų interesai ir jausmai.“ Oficialiu prašymu patikrinti hidroniminę aplinkybę ir „paskatinimu“ grąžinti vandentakiui pirminį pavadinimą Schwappach Ernstas Museris 2023 m. birželio 9 d. pradėjo oficialų susirašinėjimą, kuris 2024 m. liepos 29 d. baigėsi „Pranešimu apie dalinį vandentakio Steinsfelder Mühlbach in Schwappach pervadinimą“. Prieš tai procese dalyvavo „Skaitmeninimo, plačiajuosčio ryšio ir geodezijos valstybinė įstaiga“, Bad Kissingeno vandens ūkio tarnyba, susijusios savivaldybės ir Bavarijos valstijos aplinkos ir vartotojų apsaugos ministerija. Po kelių sprendimų, kuriais buvo atmestas prašytojo siūlymas pervadinti, netikėtai 2024 m. vasario 29 d. Bad Kissingeno vandens ūkio tarnyba pranešė, kad ³ Muser 2024: 1 ir toliau. 3 dalinis pervadinimas jau nuspręstas ir belieka jį įgyvendinti⁴. Kas paskatino valdžios institucijas persigalvoti, nežinoma. Galutinis Haßberge apskrities administracijos svarstymas ir Teisės skyriaus patikra lėmė apskrities oficialiajame leidinyje paskelbtą tokio turinio pranešimą: „Vandens telkinio ‚Steinsfelder Mühlbach‘ atkarpa nuo ‚Löhrenbach‘ ir ‚Eschenauer Mühlbach‘ santakos prieš Oberschwappach (Knetzgau savivaldybė) iki ‚Zabelbach‘ įtekėjimo ties Hohenmühle (Knetzgau savivaldybė) pervadinama į ‚Schwappach‘.“ Kraštotyros tyrėjų pastangos oficialiai ir administraciniu būdu atkurti, remiantis istoriniais duomenimis numanomą pirminį visos upės pavadinimą Schwappach, davė tik dalinį rezultatą: hidronimas Schwappach paskelbtas Steinsfelder Mühlbach atkarpos, tekančios per Ober- ir Unterschwappach, pavadinimu. Pavadinimas Steinsfelder Mühlbach išlieka žemupio atkarpos pavadinimu. – Apie oficialaus dalinio pervadinimo padarinius vardų leksikografijai žr. 5 skyrių. 3. VARDŲ ISTORIJA / ETIMOLOGIJA Pageidaujamą, tik iš dalies sėkmingą Steinsfelder Mühlbach pervadinimą moksliškai reikšmingai paskatino Heribert Muser tyrimai apie vardo Schwappach etimologiją ir senumą, 2024 m. paskelbti leidinyje Der Steigerwald. Zeitschrift einer fränkischen Landschaft⁵. Postūmį suteikė diskusija su Heimatbuch für das Tal der Schwappach⁶ pateikta vardo etimologija, paremta, kaip manoma, seniausiu dokumentuotu vardo Schwappach paminėjimu. Jis skamba Suabaha, randamas XII a. sudarytame Fuldo vienuolyno kartuliarų rinkinyje Codex Eberhardi ir datuojamas „apie 800 metus“ (daugiau apie Suabaha žr. 4 skyrių). Patikimi vardo paminėjimai susiję su Schwappach gyvenvietėmis: 1285 (?) Swapach, 1303 Swopach; tarmėje vardas tariamas Schwabb⁷. Vėlesni istoriniai paliudijimai lengvai išvedami iš seniausios formos Suabaha (skaityti Swab-aha); /-b-/ rašybos kaita į Suabaha ir vėlesniuose paliudijimuose į /-p-/ gali būti aiškinama bavarų raštvedybos tradicija rašyti <p> vietoj <b>. Ir antrasis dūrinio dėmuo Suab-aha, senąja vokiečių kalba reiškęs „tekantį vandenį“, pietų Vokietijos vandens telkinių pavadinimuose reguliariai susilpnėja į -ach (kaip savarankiškas apeliatyvas Ach, Ache ir pan.). ⁴ Muser 2024: 4. ⁵ Muser 2024a; 2024b. ⁶ Wailersbacher 1986: 12–19. ⁷ Paliudijimai pagal Muser 2024a: 4; Muser 2024b: 8. Abi Schwappach gyvenvietės Codex Eberhardi I, 177va, lokalizuojamos kaip „Esh inowe ubi est curia sicut Hamelenburg. In quam curiam pertinent, Swapach, Swapach“; Oberschwappach – kaip „sita iuxta ecclesiam Gangolfi“. 4 Muser argumentacija nukreipta ne prieš fonetinę vardo raidą, o prieš jo aiškinimą kaip „Švabų upė“. Kaip Wolf-Armin v. Reitzenstein, remdamasis Vidurio Frankonijoje esančiu Schwabach miestu prie Schwabach upės, įtekančios į Mainą (XII a. metraščiuose vadinamos Suabach), dėmenį Suab-(ach) sieja su alemanais8, taip ir Heimatbuch für das Tal der Schwappach aiškinama, kad vardas Schwappach (< Suabaha) esą susijęs su „Maino suebių“ buvimu II a. pr. Kr. pabaigoje / I a. pr. Kr. pradžioje9. Apie 60 m. pr. Kr. svebai ir kitos germanų gentys įsiveržė į teritoriją tarp Maino ir Alpių; archeologiniai šaltiniai rodo, kad prie Maino ir į šiaurę nuo jo tikrai būta nuolatinių gyvenviečių. Šiuos vadinamuosius „Maino suebius“ 10/9 m. pr. Kr. nukariavo Druzas10. Tačiau tai, kad svebai iš tiesų nuolat gyveno prie Maino ir Steigerwaldo pakraštyje, turėtų būti įrodyta archeologiniais radiniais. Taip pat abejotina, kad jų vardas būtų įsitvirtinęs hidronime ir išlikęs iki viduramžių12. Nesaugiai vardo Schwappach etimologijai kaip „Švabų upė“ Heribert Muser priešpriešina alternatyvą, paremtą „geografiniu-hidrologiniu vandens telkinio, jo ištakų ir tėkmės jį formuojančiame ir jo formuojamame kraštovaizdyje tyrimu“13. Atkreiptinas dėmesys, kad Schwappach vandens lygis priklauso nuo klimato sąlygų jos ištakų teritorijoje – Steigerwalde, kurio aukštumos sulaiko lietinguosius debesis, atslenkančius iš vakarų; ilgiau trunkant krituliams, susidaro atitinkamos vandens masės, kurios mažai nuolaidžiame laukuose ir pievose esančiame reljefe sukeldavo didelius potvynius ir užliedavo pakrantėse esančias sodybas. Unterschwappach ir žemiau esančiame Steinsfelde valstiečiai kūrėsi netoli vandentakio ir kentėjo nuo potvynių. „Upės polinkį išsilieti galima pastebėti ir pastaruoju metu.“14 Paprastai, aiškinant vardo etimologiją, ieškoma tam tikram vardui tinkamo pavadinimo motyvo. Šiuo atveju yra priešingai: referentui, Schwappach upei, turimas įtikinamas pavadinimo motyvas, tačiau ieškoma jį atitinkančio apeliatyvo. Apeliatyvas, geriausiai apibūdinantis iš Steigerwaldo atitekančią upę, kurios žemupyje vanduo linkęs išsilieti ir sukelti pelkėjimą, buvo vokiečių kalbos žodis schwappen. DWB, t. 15 (DWB XV), sk. 2281, pateikia tokią schwappen reikšmę: „iš esmės apie skysčius, 8 Remiamasi dalykiniu (senosios vokiečių kalbos) Suāba ‘švabai’ tapatinimu su alemanais ir prielaida, kad „Maino suebiai“ vadino save arba buvo vadinami Suāba. 9 Reitzenstein 2009: 203. 10 Wailersbacher 1986: 18 ir toliau. 11 Svebai: Vikipedija. 12 Apie Schwab pavadintų vandens telkinių senumą taip pat žr. Fastnacht 2002: 13–18. 13 Muser 2024b: 4–7. 14 Muser 2024b: 6. 5 taškantis, pliaukšintis atsimušti, išsilieti (šalia schwippen, schwuppen), išlieti, apipilti, užpilti; apie nepritvirtintas, kempiniškas, minkštas, riebias mases – virpėti, svyruoti ir pan.“ ir kaip seniausią paliudijimą nurodo: Joh. Barth, weiberspiegel, 1565: „mit dem wasser etc. im tragen schwappen“. Šiame etimologiniame kontekste Schwappach priskirtina Maino ir Nekaro baseinų tekančių vandenų grupei, pavyzdžiui, Schwabbach ir Schwabach15, kurioms, tikėtina, buvo būdingos panašios geologinės-hidrografinės sąlygos kaip ir anksčiau aprašytai Schwappach. Visų šių pavadinimų istoriniai paliudijimai iš esmės sudaro tokį vaizdą: VIII a. Suabaha, IX a. Suabah, XI a. Suapaha, Svaba, XII a. Suaba, XIII a. Swapah, Swapach, XIV a. Swabach, XV a. Swapach, Schwabach. Rašytiniuose pavidaluose per istoriją pastebimus vardo pokyčius galima paaiškinti žinomais fonetiniais kitimais. Visų pavadinimų pradine forma galima laikyti senosios vokiečių kalbos *Swab-aha, su fonetiniu poslinkiu *Swap-aha. Pirmasis upės pavadinimo *Swab-aha dėmuo etimologiškai gali būti siejamas su naujosios vokiečių kalbos veiksmažodžio schwabb-en kamienu, (su fonetiniu poslinkiu) schwapp-en (žr. pirmiau), tačiau skirtumas tas, kad veiksmažodžio kamieno galinis priebalsis, palyginti su daiktavardiniu kamienu *swab, yra padvigubintas; taip siekta sustiprinti (iteratyvaus) išsiliejimo proceso žymėjimą, be to, tai susiję su onomatopėja (plg. jaustuką schwapp!). Tolesnė germanų *swab etimologija neaiški; tai tikriausiai vakarų germanų garsų simbolikos žodžių darinys. Semantiškai ir morfologiškai artimas angliškas žodis swamp – užlieti vandeniu, užtvindyti; pelkė16, jei šalia germanų *swab pripažįstamas germanų *swap galinio priebalsio variantas, papildytas nosiniu intarpu (–m–)17. 4. SUABAHA (KNETZGAU) – FANTOMINIS VARDAS? Ar Codex Eberhardi paliudijimas Suabaha iš tiesų susijęs su ON Schwappach (Knetzgau savivaldybė)? Žvilgsnis į Codex Eberhardi rankraščio skaitmeninę kopiją I, 152rb (skaitmeninė kopija Nr. 304) rodo, kad Suabaha (be skiriamojo taško) prieš Suabheim parašyta vietovių grupėje, kurioje yra Biergila (=Marktbergel, Vidurio Frankonija) ir Vrbareshei(m) (=Urfersheim, Vidurio Frankonija), „in pago R angewe“ (= Rangau, Vidurio Frankonija), kurią „die comitissa Reginsuinit“ padovanojo Fuldo vienuolynui. Tai kopijuota ištrauka iš IX a. datuojamo tradicijų dokumento; Codex Eberhardi leidime ji pažymėta numeriu 9318. 15 Plg. DGNB 484; DONB 573. 16 DWB XV, sk. 2198, prie antraštinio žodžio Schwamm (senosios vokiečių kalbos swamp) sieja anglišką swamp su vokiečių schwappen. Pradinė žodžio Schwamm reikšmė, pagal DWB, buvo „paslanki, svyruojanti masė“. 17 Plg. IEW I 1052. 18 Meyer zu Ermgassen 1995: 259. 6 Kyla klausimas, ar sintagma Suabaha Suabheim reiškia dvi vietoves, ar tik vieną. IX a. paliudijimas Suabheim pagrįstai siejamas su šiandieniniu Schwebheimu (Burgbernheim) Wikipedia–Schwebheim – o ne, kaip Reitzenstein (2009: 205), su Schwebheimu (Schweinfurto apskritis, Žemutinė Frankonija). Prie Schwebheimo (Vidurio Frankonija) išteka žuvų gausi Aisch. Galima manyti, kad Codex Eberhardi šaltiniuose buvo parašyta <suabah heim> kaip gyvenvietės, dabartinio Swebheimo (Vidurio Frankonija), pavadinimas, o kopijuotojas iš jo atsitiktinai arba tyčia padarė du vardus: Suabaha ir Suabheim. Nemanau, kad <suabah> buvo vandentakio pavadinimas; tai veikiau vietovardis, susijęs su Aisch ištakų teritorija, esančia maždaug kilometru ir ketvirčiu į pietus nuo Schwebheimo centro. Pradinė vietovardžio forma (senąja vokiečių kalba) *Suab-ahi n., vėliau *Swebech, *Swebich, kildinama iš germanų *swab- (žr. 3 skyrių), prijungus kolektyvinę senosios vokiečių kalbos priesagą -ahi¹⁹. Kai *Suabahi buvo sujungta su pagrindiniu dėmeniu -heim, *Suabah(i)heim dėl haplologijos sutrumpėjo į Suabheim, vėliau taip pat *Suebichheim į Swebheim ir t. t.; tarmiškai šwēbb. Palyginimui galima pasitelkti vietovardį Schwebda (Meinhardo savivaldybė, Šiaurės Heseno Werra-Meißner apskritis), esantį rytiniame Meinhardo šlaite prie Werros: IX a. Suebada (Fuldo imperinės abatijos dokumentas), 1243 Suevede, 1269 in Swebede, iš pradžių vietos pavadinimas *Swab-idi, sudarytas iš germanų *swab- (žr. pirmiau) ir kolektyvinės senosios saksų kalbos priesagos -ithi n.²⁰. Taigi turime sinoniminę vietovardžių porą *Swab-ahi (Vidurio Frankonijoje) ir *Swab-idi (Šiaurės Hesene); abu vardai sudaryti iš tos pačios germanų šaknies *swab- ‘išsiliejimas’, bet su skirtingomis priesagomis. Kita vertus, aišku, kad Suabaha paminėjimas nėra fantominis vardas, tačiau jis sietinas ne su Schwappach (Žemutinė Frankonija), o su Schwebheimu (Vidurio Frankonija). 5. SCHWAPPACH: PAPILDYMAS PRIE DGNB Net ir be paliudijimo Suabaha Codex Eberhardi Schwappach galima priskirti Schwabach vandens telkinių pavadinimų grupei ir ji turi būti įtraukta į DGNB kaip papildymas. Upės pavadinimas die Schwappach gerai dera su Knetzgau apylinkių geografiniu vardynu. Schwappach atitikmuo Schwappach yra kitoje Maino pusėje iš Haßberge atitekanti ir Haßfurte įtekanti Nassach (Haßfurte – į Mainą)²¹. Abu vardai yra dūriniai su senosios vokiečių kalbos pagrindiniu dėmeniu aha ‘tekantis vanduo’, o pažyminys nurodo hidrologines ypatybes (polinkį patvinti, aplinkinę augaliją). Pagal tokį darybos būdą jie gali būti priskirti vienai ¹⁹ Bach 1953: § 193–195, 160–162. ²⁰ Tyrėjai juos paprastai sieja su senosios vokiečių kalbos swebēn ‘banguoti, kilti, judėti, plaukti’, plg. Udolph 2023: 148. ²¹ Apie Nassach žr. DGNB 370. 7 vandenvardžių sluoksniui, kurio pavadinimus ankstyvaisiais viduramžiais suteikė kolonistai. Senesniems vardų sluoksniams priklauso tik priešgermaninis Maino pavadinimas (lot. Moenus) ir vandenvardis germ. *Hasa, įterptas į pavadinimus Habfurt, Hassgau und Hassberge, senasis Nassach pavadinimas 22. Jauniausiam vandenvardžių sluoksniui priklauso pavadinimas Löhrenbach – vienas iš Schwappach ištakų upelių, pavadintas pagal maumedžių gausą (Steigerwalde)23. LITERATŪRA Bach Adolf 1953: Vokiečių vardotyra II: Vokiški vietovardžiai [German Onomastics II: German Place Names] 1, Heidelberg, Winter. Codex Eberhardi: Codex Eberhardi skaitmeninės kopijos [Digital copies of the Codex Eberhardi]: HStAM K 425 und HStAM K 426. Prieiga: https://arcinsys.hessen.de>arcinsys>list.action [žiūrėta 2025-01-20]. DGNB: Vokiškas vandens telkinių pavadinimų žodynas: vandens telkinių pavadinimų ir susijusių teritorijų, gyvenviečių bei laukų pavadinimų etimologija [German Water Name Book: Etymology of Water Names and the Associated Area, Settlement and Field Names], išleido A. Greule, Berlin, Boston: De Gruyter, 2014. DONB: Vokiškas vietovardžių žodynas [German Place Name Book], red. M. Niemeyer, Berlin, Boston: De Gruyter, 2012. Fastnacht Dorothea 2002: Vietovardis Erlangen. Alterlangeno ir Erlangeno gyvenviečių istorija vardotyros požiūriu [The Place Name Erlangen. Settlement History of Alterlangen and Erlangen from an Onomastic Perspective]. – Jahrbuch für fränkische Landesforschung 62, [1–20]. Prieiga: http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00048855/image_15 [žiūrėta 2025-02-03]. Greule Albrecht 2016: Vandens telkinių pavadinimų sluoksniai Maino–Dunojaus regione [Water Name Layers in the Main-Danube Region]. – Romėnai – bavarai – frankai. Archeologija, vardotyra, kalbos istorija Maino–Dunojaus regione [Romans – Bavarians – Franks. Archaeology, Onomastics, Language History in the Main-Danube Region] 7, red. R. Bergmann, S. Stricker, Bamberg: University of Bamberg Press, 9–23. IEW I: Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indoeuropiečių etimologijos žodynas] 1, parengė J. Pokorny, Bernas, Miunchenas: Francke Verlag, 1959. Meyer zu Ermgassen Heinrich, red., 1995: Der Codex Eberhardi des Klosters Fulda [Fuldo vienuolyno Codex Eberhardi] 1, Marburgas: Elwert. Muser Ernst 2024: Teilweise Umbenennung des Fließgewässers „Steinsfelder Mühlbach“ in den früheren amtlichen Namen „Schwappach“. Ablauf des behördlichen Verfahrens. Zusammenfassung [Dalinis upės „Steinsfelder Mühlbach“ pervadinimas į ankstesnį oficialų pavadinimą „Schwappach“. Administracinės procedūros eiga. Santrauka] 22 Su germ. *Hasa plg. DGNB 210. 23 Apie chronologinę Frankonijos vandenvardžių sluoksniuotę žr. Greule 2016. 8 Ankstesnis oficialus pavadinimas „Schwappach“. Administracinės procedūros eiga. Santrauka] (asmeninis pranešimas A. Greule'i 2024-10-21). Muser Heribert 2024a: Vietovardžio ir vandenvardžio „Schwappach“ reikšmė [Vietovardžio ir vandenvardžio „Schwappach“ reikšmė], 1 dalis. – Der Steigerwald 44(1), 3–7. Muser Heribert 2024b: Vietovardžio ir vandenvardžio „Schwappach“ reikšmė [Vietovardžio ir vandenvardžio „Schwappach“ reikšmė], 2 dalis. – Der Steigerwald 44(2), 4–11. Reitzenstein Wolf-Armin Frhr. v. 2009: Frankonijos vietovardžių žodynas. Kilmė ir reikšmė. Aukštutinė Frankonija, Vidurio Frankonija, Žemutinė Frankonija [Frankonijos vietovardžių žodynas: kilmė ir reikšmė. Aukštutinė Frankonija, Vidurio Frankonija, Žemutinė Frankonija], Miunchenas: C. H. Beck. Sperber Rüdiger, parengė, 1970: Das Flussgebiet des Mains: Hydronymia Germaniae [Maino upės baseinas: Hydronymia Germaniae], Reihe A, Lieferung 7, pradėjo H. Krahe, redagavo W. P. Schmid, Vysbadenas: Steiner. Udolph Jürgen 2023: Namen – Zeugen der Geschichte [Vardai – istorijos liudytojai], redagavo K. Casemir, U. Ohainski, Heidelbergas: Winter. Wailersbacher Rainer 1986: 700 Jahre Swapach – Eschenawe – Wunnawe, Ober-, Unterschwappach, Eschenau, Wohnau [700 metų Swapach – Eschenawe – Wunnawe, Ober-, Unterschwappach, Eschenau, Wohnau], redagavo G. Knetzgau, Haßfurtas: Tagblatt-Druckerei. INTERNETINIAI TEKSTAI DWB XV: Deutsches Wörterbuch von Jacob und Wilhelm Grimm [Jacob’o ir Wilhelm’o Grimm’ų vokiečių kalbos žodynas] 15, skaitmeninė versija. Prieiga: https://Wörterbuchnetz.de [žiūrėta 2025-01-28]. Schwappach: Wikipedia. Prieiga: https://de.wikipedia.org>wiki>Schwappach [žiūrėta 2025-01-10]. Schwebheim (Burgbernheim): Wikipedia. Prieiga: https://de.wikipedia.org>wiki>Schwebheim_(Burgbernheim) [žiūrėta 2025-01-25]. Sueben: Wikipedia. Prieiga: https://de.wikipedia.org>wiki>Sueben [žiūrėta 2025-01-18]. 9 Upėvardžių įvardijimas ir pervardijimas. Duomenų apie Schwappach papildymas Vokietijos vandenvardžių žodyne SANTRAUKA Schwappach – tai Šteinfeldo Miulbacho upės (kairiojo Žėbacho intako, įtekančio į Mainą) dalies vardas. Žemutinės Frankonijos regione, Bavarijoje, Hasbergeno apskrityje, Knecgeau seniūnijoje esama vietovardžių Oberschwappach ir Unterschwappach. Vietovardis Schwappach, t. y. Oberschwappach, minimas XIII a. antroje pusėje (papildymo kopija) Swapach sita iuxta ecclesiam sancti Gangolfi (dab. vok. Gangolfsberg (Steigerwald)), taip pat 1303/13 (1358 kopijoje) minimas vietovardis Nidenswopach, in inferiori Swopach, tarmiškai Schwabbi. Pagrindinė jo forma sen. vok. aukšt. *Swab-aha liudija sudėtinį vardą, sudarytą iš pamatinio sen. vok. aukšt. aha ‘tekantis vanduo’ ir vakarų germanų *swab- ‘vandeniui krentant susidarantis garsas, supli aukštėjimas’. Taip pat anks. žem. vok. aukšt. schwappen → Schwabach, vok. aukšt. (vid. vok. aukšt.) Swapach > Schwappach, pasireiškiant /-pp-/ geminacijai, plg. jaustuką schwapp!, vartojamą pliaukšint išgaunamam garsui nusakyti (Muser 2024a; 2024b). Fakto tikrumą geranoriškai patvirtino dr. Wolfgangas Janka iš Bavarijos mokslų akademijos Miunchene. 10