scieee Open visual document viewer

Pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto vaizdinys: nominacijos ir vertinimai

Diana Dambrauskienė

Abstract

Remiantis geolingvistikos ir perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, straipsnyje analizuojamos pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto nominacijos ir vertinimai. Savojo kalbos varianto atpažinimas grindžiamas paprastojo kalbos bendruomenės nario dialekto kompetencijos (angl. dialect competence) ir dialekto vaizdinio (angl. dialect image) analize. Dialekto kompetencija apima pasąmonėje susiformavusias stereotipines kalbos varianto ar jo vartotojo charakteristikas, o dialekto vaizdinius lemia stereotipiniai kalbinių požymių panašumai ir (ar) skirtumai. Tiriamųjų manymu, pagrindinė ir skiriamoji pietų žemaičių varniškių ypatybė dūnininkavimas būdingas tik pačių vyriausių kalbos bendruomenės narių kalboje, jaunimas ir atsikėlusieji iš kitų vietovių kalba arba su bendrine (arba jai tapačia aukštaičių tarmei) kalba, arba su kitomis žemaičių patarmėmis maišytu kalbos variantu. Būdingiausia ypatybe, pagal kurią atpažįstamas savasis kalbos variantas, įvardijamas galūnių trumpinimas. Geografiniai (erdviniai) atstumai – vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką savojo kalbos varianto nominavimui: įprastai varniškiai suteikia arba gyvenamosios vietovės, arba administracinio ar savivaldybės centro, į kurį migruojama, pavadinimą. Tiek vyresniosios ir vyriausios kartos varniškių nuostata, kad jaunimas nekalba tarmiškai, tiek jaunesniosios kartos tiriamųjų savojo kalbos varianto vaizdinio artinimas prie bendrinės kalbos gali rodyti žemaičių varniškių tarminės ir bendrinės kalbos konvergenciją, o apibūdinimai ir nominacijos – tarminio ploto kalbinį heterogeniškumą.

Full text

Ac a Linguis ica Li huanica 2026, . 94, p. 119 Re e encia del con enido Con en s link / ISSN 2669-218X (elec ónico en línea) Copy igh © 2026 Diana Damb auskienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Isleido Li u ians idioma ins i u o. Es e a ículo es de acceso abie o, dis ibuido bajo los é minos de licencia de C ea i e Commons a ibución, pe mi iendo sin lími es usa , dis ibui y ep oduci el con enido en cualquie sopo e, indicando au o es y uen e. Recei ed: Gau a: 2025-02-06./ Accep ed: Adop ado: 2026-04-09. / 1 SUET ZEMAIČI VARNIŠKI SELOBO LANGUAS VARIANTO RAIZDINIS: NOMINACIONS Y VALLINAMAI Pe cep ions o he Na i e Language Va ian among Sou h Samogi ians: Naming and E alua ion DIANA DAMBRAUSKIEN Ins i u o de lenguas Lie u ių E-mail: diana.damb [email protected] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-0346-8421 Las di ecciones de in es igaciones Mokslinių: geoling is ika, pe cep i ioji dialek ologija, socioling is ika. h ps://doi.o g/10.35321/all94-03 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIÓN el Basándose en geoling is ica y pe cep y iosa dialec ología me odologías, en a ículo analizándose pie ų žemaičių a niškių sa ojo idioma a ian o nominaciones y alo aciones. Sa oyo a ian e del idioma a endiendo basado en la simple lengua comunidades na io dialec o compe encias (angl. dialec compe ence) y dialec o imagdinio (angl. dialec image) análisis. La compe encia del dialec o incluye pasąmonía susi o madús es e eo ipines a ian e del idioma o su consumido ca ac e ís icas, y el dialec o igu dinos lemb a es e eo ipías lingüí'os signos similumai y (o) ski umai. Ti iamųjų opino, p incipal y dis inguamiji peculia idad me idiones ie asaichos a niškių dūnininka anje ca ac e ís ico solo de los mis mismos homb es language comunidad miemb os leng oje, jó enes y a sikėlus de o os luga es de la lengua o con bend ine (o a ella apačia aukš aičių a mei) lengua, o con o as ie asaičių pa a mėmis maišy u a ian e de la lengua. Bingūdiausia peculia idad, según la cual se econoce sa asis a ian e del lenguaje, ing es a dijamos galūnių ab euación. Geog a inie (e d iniai) dis anumai uno de los más impo an es ac o es, da ančių in luencia a nomina imui a ian o de suyo idioma: acos umai a niškiai p opo ciona o habi amsias localidades, o adminis a i o o sa i aldybės cen o, al cual mig ujada, nomb e. Tan o la disposición a niškių de las gene aciones mayo es y mayo es, que el jo en no habla a miškai, an o la ap oximación imagina io del a ian e de suyo idioma de los in es igado es de la gene ación más ju enil al idioma bend inés puede mos a la con e gencia de la lengua a niškių y bend inés, y la desc ipción y nominaciones del plo o a minio he e ogeniškumą. ESMINIAI VOODŽIAI: pe cep i ioji dialek ologija, kalbinės nuos a os, pie ų žemaičiai a niškiai, dūnininkai, sa asis a ian e del lenguaje. ANNOTATION This a icle ocuses on he nomina ions and pe cep ions o ones own linguis ic a ian wi hin he Sou he n Samogi ian subdialec o Va niai, which a e analyzed using geolinguis ic and pe cep ual dialec ological me hodologies. Recogni ion o ones own linguis ic a ian is based on he s udy o dialec compe ence and dialec image displayed by egula membe s o he speech communi y. Dialec compe ence engloba all s e eo ypical cha ac e is ics o he language a ian and i s use o med wi hin ones subconscious, while dialec images esul om s e eo ypical simila i ies and/o di e ences be ween linguis ic ea u es. 2 Acco ding o he subjec s analyzed, he p ocess o eplacing he S anda d Li huanian p onuncia ion o uo o o o ū (dūnininka imas), which is he main and dis inc i e cha ac e is ic o he Sou he n Samogi ian subdialec o Va niai, is e lec ed only in he language o he e y oldes membe s o his speech communi y. Younge gene a ions and indi iduals who ha e a i ed he e om o he pa s o he coun y a e pe cei ed as using a a ian mixed wi h ei he S anda d Li huanian (o he Aukš ai ian dialec iden i ied wi h i ) o wi h o he Samogi ian subdialec s. Reduced endings a e seen as he mos ypical ea u e which helps o iden i y ones own linguis ic a ian . Geog aphical (spa ial) dis ance is one o he main ac o s a ec ing he nomina ion o ones own linguis ic a ian . Speake s o he Va niai subdialec ypically assign o hei a ian he name o hei esiden ial a ea o he adminis a i e (municipali y) cen e hey a e mig a ing o. The s udy also shows ha olde and oldes gene a ion speake s o he Va niai subdialec belie e ha young people do no use he dialec , while he image o hei own a ian p e alen amongs he younge gene a ion is close o S anda d Li huanian. Bo h o hese indings sugges a con e gence o dialec al and s anda d language wi hin he Va niai subdialec , wi h cha ac e isa ions and nomina ions poin ing owa ds he linguis ic he e ogenei y o his dialec al a ea. KEYWORDS: Pe cep ual dialec ology, language a i udes, Sou he n Samogi ian subdialec o Va niai, dūnininkai, own linguis ic a ian . 1. ĮVADAS Hacia diez años la nue a e aluada a miné si uación mos ó que del su de los ie as a niškių pa a mės á ea cae en al ededo Telšius besi o muojančio žemaičių egiolek o zona, po lo que la lengua de las pe sonas locales debe ía p escindi de un cie o es abilumu, nulem u an o ue es adiciones de a mas, como y es able compa ų žemai iškųjų geolek ų (šiau inėje 1 Plùngės, en la pa e su […] Tau agės) (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014b: 257, 260). Da os mos a oné que a n iškiai, o mando a un común egiolek ui, en el u u o end á a simila se á sus ecinos del no e (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014b: 260). T adiciniai a niškiai y kaimyniniai šiau inia i zemaičiai ( elšiškiai y k e ingiškiai) iene y one inių panašumų, y ski umų. De los ecinos del no e los dis inguía, como y los ecinos del su aceiniškius, dūnininka a ki čiuo ų d ibalsių ie, uo a liebimas unbalsias [iː], [uː] ó di ongoidais [iːi ], [uːu ] (p.:ˈuːj iɪi n s] siênas; [2ˈjuː ks] juokas), y de los aseiniškių d íga sių an, am, en, emimas [on], [om], [om], [n], [n], [n], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], 1994: 106107; Gi denis 1970: 143145; LKA II 7778, 80, 83, 84, 86, 87, mapa. No 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71; Bukan is 1984: 9394; LKTCH 2004: 206, 222223 y k .). Con o os zemaicios común dis inamji ca ac e ís ica kamieno y ki čiuo as galūnės ilgųjų balsių ė, a palab a d ibalsinimas (p z.:ˈdɛji jɪ ] d i; [bjiɛ1ˈjuɔ jɪ ] bėgió i) (Zinke ičius: 73, 74, 473 (zem. n . 28), 475 (zem. n . 30), 476 (zem. n . 31), 479 (zem. n . 483), 34 (zem. n . 38), 485 (zem. n . 40); 1966 [1]. 1994: 90; LKA II 45, 48, 51, 53, 56, 57, abajo. No 27, 33, 35, 39; LKA II 45, 48, 51, 54, 57, abajo. No 28, 31, 33, 36, 39; Salys 1992: 36; LKTCH 2004: 223 y k . ). Además mencionados asgos, a a niškies le ca ac e izan y o as asgos one icas: uni e sal a ocamien o ki cio; co o de balsios u, i y d iga sios ul, u , il, y bei d ibalsio ui p ime os dėmens pla inación (p z.: bù o [ˈbʋɑ], [ˈboɑʋ]; mškas [ˈmjɪ ks], [ˈmjeks]; pùl i [1ˈpolj je]; kù i [1ˈk j ɪj ], [1ˈko j je]; g ˈˈjɪ , [ˈ ]; mu las [2ˈmls], [2ˈmoɪls]); galūnių balsios ab euación (p z.: ka pas [2ˈkɑmps]); d ibalsių ai, ei ienbalsinimas (p z. ý ai [1ˈʋjiː1 ɑː]; aše [ ɑ1ˈjɛː]); en algunas o mas en luga a ika ų č, dž u imi p iebalsiai , d (p z.: jáučio [1ˈjɛæ j];ɛ mẽdžio [ˈmjɛdje], pe o jáučių [1ˈjæju]; mẽdžių [ˈmjæju]) (Zinke ičius 1966: 32 1 Geolek u laiky ini adicionales pa a més undamen o se o ma on he e ogenišk i, es ic os geog á icos bo dos ne u in ys a ian es del idioma, a egiolek u a ian es del lenguaje, su gidas a la lengua común pa eik us geolek ą (-us) y (o) a ian es egionales del lenguaje (Hoppenb ouwe s 1983: 125; Aue 2005: 742; Taeldeman 2010: 355374; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 4144). En el no e de las ie as plo e s abilūs geolek ai o manse sob e Skuõdą, Maže kius, K ẽ ingą y Plùngę, en el su de las ie as plo e sob e Taũ agé, pe eiginiai sob e Kemę, Rasé inius (NTA 2014 (žemėl. N . 13, 14); Mikulėnienė 2014: 20; Aliūkai ė, Mikulėnienė: 2014a: 260). 3 64-66, 142143, 49, 447, 515516, 518 (žemėl. No 2, 70, 71, 73); 1994: 106, 110111; LKA II 123126, bajo. No 105, 106; LKTCH 2004: 200 sp. įklija, 223226 y k .) y k . En los úl imos años debido bes iician es sociookul ū ines, socioeconomicas ambien e (į ai ių įs aigų eo ganización y op imiza imo) sudos zemaičiai a niškiai, o dūnininkai, se uel en cada ez mobilesni, expandiasi sus socialines elaciones. Al mismo iempo, es espe able, cambiando su ac i ud a lo local, es udiamos llamado suoju, a ian e del lenguaje, cambia y el compo amien o lingüís ico (plg. Jawo ski y k . 2004: 5; Ga e 2010: 1936; Ramonienė 2022: 1113 y k .). Pe cep y iosios dialec ologijos p incipales apoy i in es igaciones de disposiciones lingüís icas e ec ua i en di e sas egiones de Li uania (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016a; 2016b; Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016; Aliūkai ė y k . 2017; 2020; Ge žo ai ė 2019a; 2019b; 2019c; B azai ienė 2024 y k .). Sin emba go dūnininkų a eale disposiciones debido a suyo idioma a ian e de alladamen e examinada sólo su eños ie asaičių aseiniškių pa a mės plo e, a niškiai es e pun o de is a mayo a ención in es igado es has a šiol sulaukę no ue. Raseiniškių es udios con i ma on que an o 2 obje i os (con e gencia y exiguinamien o) como subjec i ios (p ohibiciones del usua io del lenguaje o dina io) mo i os a ec an la ac i ud de los miemb os de la comunidad lingüís ica a el local idioma a ian e: kin a adicionales asgos de a minio nomenkla ū ines alo es y su ealización (Damb auskienė 2003: 107124; plg. Hickeynien: 351; Mikulė 2020: 3 y k .). Raseiniškių kalbinė si uación, p es ižiškesnio a ian e buscada inicijuya has a šiol ne i ų a niškių nuos a ų po suyo idioma a ian o pe žiū ą (Damb auskienė 2020: 228; 2021: 7779). 3 El obje o de es e es udio del su de los ie as a niškių suyo idioma a ian e nominaciones y alo aciones. Tíclas a e iguškin i pie ų žemaičių a niškių sa ojo 4 idioma a ian o nominaciones y alo inimus. A in de log a se esclikan los siguien es obje i os: 1) Isolaliza in es iga i os me aling is inos comen a ios y a e iguškin i a niškių sa o kalbos a ian o nominacije; 2) basado en subjec i iaisiais ex aling is iniais da os, de e mina los asgos ca ac e ís icos de su a ian e de lengua y de e mina las alo aciones de su a ian e de lengua; 3) examina su os ie asaiños a niškių concien iña a ianzado del a ian e local de la lengua y e alua posible el a niškių pa a mės kalbinės kai os escena ios. Ty ime baséase en 2025 años ene o eb e o meses de su os zemaičių a n iškių plo o a ículo au o ė y Li uanian Language Ins i u e Geoling is ikos cen o cien í ico empleada d . Simonos Vyniau ai ės ecopilada y en dic o oną g abada empi ine me džiaga de Li uanian language a laso (LKA 1977; 1982; 1991; adelan e LKA) 11 pun os: Ku š nų (LKA) 5 10 Va nių (LKA 191), ž enčio (LKA 193), T ẽ ų (LKA 220a), Laũk u os (LKA 252), Š kšnos (LKA 282), 290 da nos (LKA 288), Ka inėnų (LKA 322), Pajū K io (LKA 322), Šilãlės (LKA 323) y Žema čių Naũmiesčio (LKA 355), e el cuad o 1. 2 Sob e su os ie asaicios aseiniškių y imus más a de é. Vai monienė 2017; Damb auskienė 2020; 2021. 3 A ipsnyje elegido é mino sa asis a ian e del lenguaje, po que él bien e leja an o los p opios es udiables, an o su luga de esidencia u ilizado en concep o del a ian e del lenguaje. Es e é mino ha sido u ilizado al es udia las disposiciones asiniškių del su de los ie as (ž . Damb auskienė 2020; 2021: 7781). Lie u os geoling is iniuose y imuose habi ual é mino local idioma a ian e, eniendo a i ikmenį anglų kalboje e nakulas (angl. e nacula ) (ž . Labo 1972a: 208209, 222224; 1972b: 8791; T udgill 1974: 1719, 3235; Chambe s, T udgill 1980: 36, k 1214 y.). 4 Los é minos en oque y disposiciones en el a ículo se u ilizan sinónimamen e. 5 Dado que en odos ijuos LKA olumes los pun os nume amen e coinciden, más adelan e en es e a ículo omai de es a publicación nebenu odomi. 4 1 dibujo. Ti iamieji pie ų žemaičių a niškių LKA pun os (zemėlapio agmen a desde Aliūkai ė y k . 2014: 143, 75 g á ico) Del o al g abadas con e saciones con 44 i ia maisias, o al du ación pokalbių 22 h. 12 min. 23 sec. Con el in de examina lo más obje i amen e en iempo eal la si uación lingüís ica del su de las ie as de a niškių plo e, los in es igado es imčiai adap ados mé odo de selección 6 noikimybinės, i. e. pe sonas que hablin e coinciden emen e acep an y acep a on pa icipa en el es udio cien í ico. Es o lėmė an o desiguodá una mues a de es udios según da os sociodemog á icos (ž . len elę), como di e en e du ación de egis os ( ése apéndice 2). Len elė. Ti iamųjų da os sociodemog á icos ca ac e ís ica Ti iamųjų po núme o Ti iamieji ca as Ly is Homb es Hemb as 10 Jaunesni- oji ca a 2 8 19 Vidu inė ca a 3 16 15 Vy iausi- oji ca a 3 12 44 De o al 8 36 6 El mé odo de selección noicimybinas es adecuado cuando el sample de es udiables no es g ande y los da os de encues as se u ilizan en ealiza el j algomąjį (a bandomąjį) es udio (plačiau é. Gaižauskai ė, Mikėnė 2014: 3637). 5 Pe pokalbius g aba se es udia i os me aling is iniai comen a ios (pa yみに, disposiciones po suyo idioma a ian o, suyo y o os idiomas a ian es alo aciones y k .), sociodemog a ines ca ac e ís icas (l is, amžius, luga de esidencia) y k . In es igamą ma e ialá cons i uye me aling is iniai 44 in es iga i os comen a ios sob e su p opio idioma a ian e y o as lengua a ian es. Ti iamųjų disposiciones i as basándose pe cep y iosa dialec ologías 7 me odológicos p incipios, apun in os analizando suyo idioma a ian e en endamum, pa auklumo (g ažumo), eglasingumo alo aciones. Ti iamųjų amžius es impo an e da os al inamien o po gene ación. 2. METODAI IR METODOLOGINS PRIEIGOS Es a in es igación se basa de la pe cepción y e aluación de la p opia a ian e lingüís ica, da os empí icos, que ecogidos median e la combinación de encues as y giluminio in e iu (pokalbio) mé odos. La combinación de con e sación y encues a opo us, cuando hay que acumula di e sos da os no sólo sob e el p opio in es igado, sus disposiciones, sino ambién g aba su habla, u iliza g abación de sonido pa a egis o de da os lingüís icos, in es igación (Au ekoe xea, O mae xea 2006: 157162; Schilling 2013: 66133). Pa a con e saciones con i iamaisiais pasi elk os semi es uc u ado y gilumino ca ác e in e iu de inys (plg. Rupšienė 2007: 65; Ka delis 2017: 257 y 8 allí mencionada li e a u a y k .). Con e saciones con in es igados ealizados elegus cues ionimyno es uc u a es uc u ao umo me odología, cuya esmė lexibilidad, i. i. aunque cues ionymn p epa ado de an icipo, sus p egun as u ilizo asi nebū emen e iempo n is eilidades o o muluo ės y eniendo en in es igado enseñcomas men is. Klausimyn se compone sob e la base de la colec i i esa monog a ía de las a ian es de la lengua li uanas in es igó y de la simple 9 lengua comunidad de na io pe spec i a au o es seleccionados y en es e a ículo analizóiamos es udiom adap aki i as pe cep y inės anke os p egun as (ž . Aliūkai ė and k . 2020: 301306) (ž . 1 p iedą). Klausimynus pokalbių du an e cumplía encues a ejecu agojas. Es e mé odo de ecopilación de ma e ial es pa e de una me odología de es udio cuali a i a con iable y de al a calidad de da os (Gaižauskai ė, Mikėnė 2014: 61). O pokalbio kon olė pe mi e ag upa da os de lengua quan i a i o a da os de lengua (pa y example, a mičnos i indicikliam kalkulciuo i) es udio. Las p egun as Klausimyno ab ie on obje os iuosius (luga de esidencia i ia i o, amžius, ly is, da os educa imas, judumas y k .) y subjek y iuosius (geoling is inė kompe encija, disposiciones po suyo idioma a ian o, suyo idioma a ian o alo inmai). Con el in de acla a los da os obje i os, some idos a es udios p egun as ce adas, y la acumulación de da os subje i os ap o echasi p egun as abie as y di e encial semán ico e aluada en una escala. Las espues as a las p egun as abie as buscaban acla a in es igados geoling is ina compe encia y lengbin es disposiciones, y los da os de escala del di e al semán ico pe mi ie on de e mina suyo a ian e de lengua comp ensibilidad, egula idad, a ac i lidad alo aciones pun uaciones, complemen uzus y pa ikslinusius disposiciones in es iga i as (ž . 1 anexo). Geoling is inė compe encia en el discu so cien í ico de ine se como la habilidad de un usua io de lengua 10 o dina ia de econoce a ian es lingüís icas, ellos localiza geog a icamen e, socialmen e, cul u almen e en espa emen e (P es on 1989: 4; 1999: xxiiixxi ; Die cks 2002: 5253; Aliūkai ė, Komen a ai ma cimi códigos, en ellos enc ip ada in o mación sob e el in es igado: luga de esidencia ė, amžius, ly is y o den nume is desde pun o (cua o mayúsculas le as LKA p ime as le as del nomb e del pun o; núme o 1 pe sona has a 35 años, 2 3655 años, 3 mayo de 56 años.; y homb e, mo muje ; úl imo dígi o ila numbe is) po ejemplo, Ku š nų ju en nio gene a iones ep esen an és comen a o código KURŠ1_mo 2). 7 8 Giluminiai semioes uc u a in e iu lingüís icos da osim ecolec a acos umb adamen e aplicados cuali a i os, socioling is ís icos mé odos basados en es udios, po ejemplo, es e mé odo aplicado in es igando Li uania socioling is ína pano ama, su de ie asaichos aseiniškių ho izon al y e icalųjį a ian iškumą (plg. Damb auskienė 2021: 14; Ramonienė 2022: 1518 y k .) 9 Sob e cues ionimyno es uc ū uo umo me odología y o as kok ybinio in e iu o mas más amplamen e é. Gaižauskai ė, Vala ičienė 2016: 1822. 10 El di e encial seman ino e aluado po escala es habi ual a minių a ian ų aisyk lingumo y a a aclumo en es udios de e aluación (plačiau é. P es on 2013: 170). seman inio di e encial escala del uso en las in es igaciones más ampliamen e é. 2011: Dikčius 59. 6 Mikulėnienė 2016a: 92 y k .). Los es udios de disposiciones lingüís icas pa icula men e impo an es pa a las compe encias geoling is as, que e elan la in e elación de las a ian es lingüís icas imaginadas del usua io de la lengua o dina ia y su iden idad sociocul u al, mues an que la a ian iškumu del lenguaje iene in luencia an o ideológicamen e cons uidos dialec os imaginados, como ambién pasąmonė que se han o mado es e eo ipadas a ian de lenguaje de las ca ac e ís icas (plg. Chambe s, T udgill: 28 2019; ambién éase Aliūkai ė, Mikulė 2016b: 1730; Ge ži ė 2019c: 1; Dambienė: 76 y e c.). Uno de los componen es más impo an es en los es udios pe cep i os se conside a c i e io de a ayen ad de la a ian e lingüís ica, y basado en los comen a ios me alingis ís icos del usua io de la lengua o dina io, concep ualizada alo es e ico de la a ian e lingüís ica (Aliūkai ė 2007: 212213 y allí indicada li e a u a). Las disposiciones a niškių del su de los ie as sob e suyo idioma a ian e se analizan basado en me odologías de la dialec ología pe cep i iosa, o o gadas […]papildomų dimensiones de a ian iškumo en sen ido ancho a in en o ización, en endimien o, alo ación y p ognos inei (cai os y aidos) a ian iškumo žiū ai, como unidad de impo ancia del idioma a ian iškumo y in o eisina[n] la ca ego ía de imagen del a ian o (A liūkai ė, Mikulėnienė 2016b: 18; plg. 157:158). Sa oyo lenguaje a ian e imagendinys (iai) especi icado(i) examinando es é ica alę de alizuojančius en endan amumo, eglasingumo, a auklumo ali amuosius balus. Es e a ículo con inúamos los es udios de disposiciones de pe cep y iosa dialec ología, apoy i geoling is ikos ( egional a ian iškumo) me odología. 3. SOVOJO LABOR VARIANTO NOMINACIONS Y SAMPRATA También P ime o es udiia mųjų solici ada in i a a su habi amojese us ojamá a ian e de la lengua. Beque dos e çdales es udiables (64%) sujam a a ian e del idioma asignó de un conc e o nomb e de ciudad o poblillo nominaciones, las cuales clasi icao inos en 3 g upos: 1) a ian e del idioma, nominado po el nomb e del luga de esidencia; 2) a ian e lingüís ica, nominado po el nomb e del adminis a i o y (o ) sa i aldybės cen o, al cual (iuos) mig a po los públicos (pa y ať, į sa i aldy bę, seniūniją), económicos (pa y ať, į pa duo u es, u gų), a amien o(si) o o os mo i os, aquí en adelan e se llama s nomb e de la localidad adminis a i a e i o ial; 3) mix us a ian e del lenguaje, é. 2 pa eikslą. Ilus ación 2. Nominación de la a ian e del p opio idioma apasci s amien o 7 Su p opia a ian e lingüís ica po el nomb e de la zona habi ada más a menudo nominado Va nių (LKA 191), T ẽ ų (LKA 220a) y Šilãlės (LKA 323) i iamųjų, ej.: luga es a niškiai (VARN2_mo 4), e iške (TVER2_mo 2), Šilalės a mė (ŠILA1_mo šilališkių kalba (ŠILA2_mo 3), Šilalės a mė, šilališkių a mė (ŠILA2_mo 5). Ne e ai i -namosios nomb e de la zona 11 complemen ado adminis a i as e i o iales de la(ių), en ku- ią(ias) mig ujada, nomb e(ais), ej.: a niškių į Plungę biški panaši (VARN2_ y 2); simila a Telšių, al ez sólo žuodei dis inción (VARN3_mo 1), Va nių y Telšių no di ie en (VARN3_mo 3); e iškiai, lauku iškiai, a niškiai homodai šnek (TVER3_mo 2); Tau agė, Šilu ė ambién (ŠILA2_mo 5). Las úl imas denominaciones a ibuí ini al 3-aja g upo de nominaciones. Sólo con adminis a i e e i o ialine luga o e sie inas nominaciones suelen o o Ku š nų (LKA 10 K da nos (LKA 288), Ka inėnų (LKA 290) y Pajū io (LKA 322) i iamieji, p z. : Šiaulių kalba (KURŠ1_ y 1); Vie inė a mė <...> se a ibuye Šiauliams (KURŠ3_ y 3), šilalie iška kalba (KVD2_ y 1), šilališkių kalba (KVD2_mo 4), Šilalis k aš o (KVD1_mo 5); šilališkiai (KALT1_mo 1); Šilalės šnek a, inclinę a Telšių pusės lengua (KALT1_mo 2); Šilalės kalba (KALT1_ y 4). Nominación de su idioma a ian e po el nomb e de la localidad (ius) suponía la disposición de los in es igado es, que su luga de esidencia en la localidad se ca ac e iza po una a ian e del idioma que se ca ac e iza sólo po es a locali ei būdinga kalbine aiška. Adminis acinas e i o ial e i o ial de la zona nomb e nomb i o sa asis a ian e del lenguaje, espe ablemen e, asociado con un mayo p es igio imagen de la que iene el cen o de dis i o o mayo ciudad u ilizado al idioma a ian e. Los nomb es del g upo de nominación miš ia no sólo elacionan habi able de la zona y adminis a i a e i o ial de la zona de suyo idioma a ian e nomb es, pe o y mues a, que a niškiai su p opio idioma a ian e apa ina y (o) lega con pasąmonėje susi o ma usiu p es ižiškesniu idioma a ian e, consumido geog á icamen e no olimoje locali ėje. Las espues as a la p egun a Cómo desc ibi ía us ed la lengua de su luga de esidencia? di idini en 3 g upos: 1) žemai iška a miška dūnininkų /; 2) nežemai iška maišy a y 3) ne a miška li e a ū inė bend inė. / / Nežemai iškos maišy os kalbos g upės a saky mai es una a ian e in e medio en e la 1a y la 3a g upo de oposición a miška s ne a miška. Beque dos e čdales es udiados p esen a on no a un solo g upo a ibuidas espues as, los cuales lėmė es udiados insj algos, según gene ación di e enciuojancias suyo idioma a ian e isual. Si las 12 desc ipciones de la lengua a miškos y mezclada p ocen ialmen e se apici s é apylygiai (a i iscamai 68 y 72 po cien o), es o noa miškos lenguas cons i uye menos que (23 cua adal del po cien o) de odas las espues as. 13 Su e sión lingüís ica zemai išku a mišku dūnininkų más a menudo llaman jaunesniosios y mediu inas ka os ep esen an es (co espondien emen e 70 po cien o. y 73 po cien o. espues as), nežemai išku maišy u / mediu inas y mayo es gene aciones (89 po cien o. y 73 po cien o.). Sin emba go nojájosa pa e jó enes a niškių (40 po cien o.) sąmonėje sa asis a ian e del lenguaje ne a miškas, o a imas bend inei lengbai, z . 3 pa eikslą. 11 S aipsnyje i iamųjų me aling is iniai comen a ios insc ibi o iginalia i iamųjų lengua y ne aisy i. 12 Po ejemplo, UŽVE2_mo 3 comen a io Senieji, aš uoniasdešim mečiai y y esni išlaike sa a a me, jaunesni miš ūnai p iski inas a 1 y 3 g upių. 13 Po cen ai calcula de cada g ío de el núme o de espues as. 8 3 dibujo. Sa oyo a ian e del idioma Desc ipciones Pab ėž ina, que aunque más de dos e čdalia es udiables su habi ables de la lengua nomb a on a miška, žemai iška, dūnininkų kalba, casi de odos ellos opinión (90 p oc.), a miškai kalba sólo los p incipales habi an es del luga , ej. : Ta miškai neben muy muy iejo, incluso cincoiasen amečiai, seisiasen amečiai no dice dūna, pyns. Ku šėnai pueblos, odos así šnek (KURŠ1_ y 1); Seneliai e ka čiais pasako dūnikes, pynuka, jaunesni así nebesako (KURŠ1_mo 2); Ta miškai, localene šnek a nadie yašneka. de los bajosaichos aquí niex nesup an , niex ja y nešnek. Sólo algunos iejos, los cuales más de 7080 años. Los jó enes dicen que les se ma a šnekie zemai iškai, ellos no quie en se žemaičiais (UŽVE3_mo 2); Los iejos cuán o más bajoaichiuoja: co auk os galūnės, acanda galūnes, dice yna dūnas ( ieną duonos), ki čiai ki okie, ki u deda. Los jó enes hablan aukš ai iškiau, especialmen e los que se salen a las ciudades, g įžę habla aukš ai iškiau (LAUK2_mo 1). Nežemai iškos mixidas lenguas a ian es se asignan en 3 g upos: 1) mezclas con bend ine li e a ū ine lingua o con ja apa inama aukš aičių a me (62 p oc. espues as /); 2) mezclados con no es ie asaičius pa a mėmis (23 po cien o. a saky mų); 3) mezclados y con bend ine, y con o os zemaičius pa a mėmis (15 po cien o. espues as). Sin emba go, odos es es os g upos unen la pe cepción de la lengua mezclada nežemai iška, que es de e minada po la compa ación de la a ian e de su lengua con la pasąmonėje a aigada ik a zemaičių a me, ej.: nues o maišy a, a eces žemaičiuojam, a eces nežemaičiuojam, upu į žemai iška, laužy a, pap as a (KALT1_ y 4); Ni šiokia, ni al, neg yna, ie aaichos no adís <...>. Al ima común, pe o no odo (KURŠ3_ y 3); Li e a ū ini pe smelk, pe gali a mes, niños in e ne inie e d ie nuskenden, išmoks mokykloj. Ki i sa ma ijas, la escuela p opia hace. Gal nemadinga mužikų šnek a (LAUK2_mo 4); G ynai žemai iškai nunca aquí nešnekėjo, sólo aún palab as de seno iškų hay. Es am an e ie aaichos. En compa ación con elšiškiai, noso os no žemaičiai. Si no habam žemai iškai, es lie u iškai (ŠVK2_mo 4); No mali lie u iška kalba, neišski inė, ni aukš ai iška, ni žemai iška lie u iškai kalbam, p os a lie u iška, haceos a imesnė bend inei (ŠILA2_mo 3); Mišinukai, miš ūnai, klumpių k aš o, maišy i de odos los žemaičius palab as us ojam, odo gaudan ys. Šilu ėj habla ambién (PAJŪ3_mo 1); La gen e o dina ia así šnekam žemai iškai nelabai. Po la ele isión habla como Šilalėj. Si noso os somos zemaičiai, eso y debíamos habla zemai iškai zemai iškai nekalbam (ŠILA2_mo 4). Ta miškajam opozicinį ne a miškąjį kalbos a ian ą i iamieji suelen a ibui a los ep esen an es de la ju enil gene ación y (o) educados y de o a pa e e o nuidos esiden es, ej. : Jaunims nebie juokiu a miu odos y aukš ai e, li e a u ū iška [calba], sob e a me nenuo gi die . Viene ai niños šnek a miškai, odos li e ū iškai. Y pad es con los chicos šnek li e a u ū iškai (TVER2_mo 1); Jaunimas menos a miškai šneka, más gal bend ine, ne e ai jus i inglés de los á icos sakinius e čia de inglés de los. Ta mė nemadinga (ŠVK1_mo 3); Los jó enes habla aukš ai iškiau, especialmen e los que se salen a las ciudades, g įžę habla aukš ai iškiau 9 (LAUK2_mo 1); y Išsila inę habla eglasingiau, cla iau, neišsila inę us aba o osokios palab as. Nė a ie aaichos lengua, simila a bend iné lengua. Jó enes habla di e en e ápidamen e susaco. Sūnus įjo del ex anje o, habla ambién (ŽENA3_mo 4). Tokia disposición co eliuoja con los ju ennio es ep esen an es de la gene ación exp esados desc úbiimais: po en ialmen e p incipalmen e su p opio idioma a ian e ca ac e iza o como no a mišką (ŽENA1_mo ū inį (ŽENA1_mo 3). Apibend inando su idioma a ian e alo aciones, da y ina conclusión, que, a niškių įsi ikinimu, a miškai da kalba, o dūnininkuoja, sólo los mismos p incipales pie ų žemaičiai a niškiai, y o os, especialmen e jó enes habi an es así como g įž ančiųjų de o as ciudades mišy a con bend ine li e a ū ine kalba apa o con jainama aukš aičių a me. Sólo en la occiden alena pa e pa a més, ce ca bebaigian es sunyk i de los occiden ales ie as si uados en el Žema čių Naũmies í (355), de odos los in es iga i os, a i mación, su lengua es una eglaing (ŽENA2_mo 1), y igualmen e (ŽENA1_mo li e a iné (ŽENA1_mo 2), simila a una lengua gene iné, sólo galūnes nuimam (ŽENA3_mo 3). Tan o la senio ía y mayo es y ka os in es iga i os disposición, 14 que el jo en no habla a miškai, an o la ju enil gene ación de ep esen an es seeki su p opio a ian e del idioma iden i ica con nona miškuoju a ian e puede mos a yks ančią adicines a niškių pa a mės kai ą leng iausiai a pažįs amų yškiųjų a minių ypa ybių, ypač d ibalsių ie, uo ienbalsinimo, a osenos enunciación. 4. SAVOJO LABOROS VARIANTO ĮVERČIAI Basándose en p opios de la lengua a ian e e aluaciones, analiza examinables en la i ienda de la zona de uso mo de la lengua a ian o į e čiai según es ca ego ías: 1) en endimomum; 2) egula idad y 3) he mosu a (pa auklumă). Da os ecolec a u ilizando sep ynbalę seman ino di e al escala de e aluación. Du an e la con e sación los suje os odas es ca ego ías enían que e alua desde posi i iausio (7) has a nega y iausio (1). Una pun uación de 5 a 7 se conside a posi i a, 4 neu al, de 1 a 3 nega i a. Casi odos (93%) a niškiai c een que su lengua local es ácilmen e en endida po odos (ž . 4 pic slą), ya que nocomp endida lengua gene almen e se pe cibe como neįp as ų, síndico que ienen las unidades léxinių uso, ej.: de palab as es ic as nenaudu en endida po odos (VARN3_mo 3); habbu bend ine, po que pienso que o os al ez no en e an, a eces įkišu sa ų žuodžiu (UŽVE3_mo 1); ik i žemaičiai... algunas palab as noleškūs (UŽVE3_mo 2); palab as e minales o as (LAUK2_mo 1); nues a lengua es comp ensible a odos, exp esiskingiausia su zemai iškumu, especí icos de palab as ne u im (LAU2_mo 4); con o o zemaicio di ícil de con e sa , algunos de ellos aseso zii di e en es (LAUK3_mo 2); abuelos, los pad es u ėda a exclusi o, o o modo de deci (gonkos, alkie uks), aho a así no hablamos (ŠILA2_mo 3). Sólo ce ca del lími e de los k e ingiškių de los ie as del no e T ẽ ų municipio (LKA 220a) los es udiamíos con encidos de que la a ian e de la lengua u ilizada en su zona de esidencia a los ep esen an es de o as lenguas son di íciles de en ende , ej.: aukš aičiai, dzūkai laba sunke, a ykę p ašo iš e s (TVER2_mo 1); aukš aičiai nesup on , dice que nukondam galūns (TVER2_mo 3). 14 Sob e aka os ie asaichos pa a més des ino é. Zinke ičius 1994: 123; Bukan is 2002: 1213; 2007: 196; LKTCH 2004: 222 y k . Debido a Zema čių Naũmiesčio (355) ha habido pasmuls ymų, que odo es e pá a o hay que a ibui a los su eños žemaičiams aseiniškiams, po que, siendo aseiniškių y a niškių pa ibyje, Zema čių Naũmiesčio y sus a edinquias esiden es, como y aseiniškiai, d ibalsius am, an, em, en išla s eikikous (Jana ičienė, Zinke ičius 1983: 102). Žema čių Naũmies is (LKA 355) pie ų žemaičiams aseiniškiams asignado en la publicación XXI a. inižios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai) publikuojamame žemėlapyje (Aliūkai ė i k . 2014: 143). Sin emba go, el anexo 7 de la misma publicación Žema čių Naũmies is (LKA 355) es á insc i o en los su eños ie asaičių a nišk ių op imizados LKA pun os sąwadą (NTA 2014: 442). Que angi es a šnek os in es igaciones ca ece, ik i šiol laikomasi Z. Zinke ičiaus y A. Gi denio a mių kla si ikacijos (PŽV 2017:mk 55). 16 Rupšienė Liudmila 2007: Me odology o Collec ing Quali a i e Resea ch Da a [Me hodology o Collec ing Quali a i e Resea ch Da a], Klaipėda: Uni e sidad de Klaipėda. Salys An anas 1992: Raš ai. de los idiomas Lie u ių [W i ings. Li huanian Language Dialec s] 4, Roma: Lie u ių Ka alikų Mokslo Akademija. Na alie Schilling 2013: Sociolinguis ic Fieldwo k, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Taeldeman Johan 2010: Linguis ic S abili y in a Language Space. Language and Space. An In e na ional Handbook o Linguis ic Va ia ion 1: Theo ies and Me hods, ed. by P. Aue , J. E. Schmid , Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e , 355374. T udgill Pe e 1974: Sociolinguis ics: An In oduc ion, Ha mondswo h: Penguin. Vai monienė Diana 2017: Image o Li huanian Dialec s on he Men al Map o he Young and Middle-Aged Gene a ion o PŽR (pie ų žemaičių aseiniškiai) [Image o Li huanian Dialec s on he Men al Map o he Young and Middle-Aged Gene a ion o PŽR (pie ų žemaičių aseiniškiai)]. Pe spec i es o Bal ic Philology III. The Apocalypses o he Bal ic Wo lds, Poznan: Wydawnic wo Rys, 345365. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija [Li huanian Dialec ology], Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija [Dialec ology o he Li huanian Language], Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. PRIEDAI 1 apéndice. Pe cep y inės anke os cues ionimyno ejemplo, compilado a ículo au o ės según Aliūkai ė y k . 2020: 301306 17 2 anexo. Regis o de g abaciones Sono as Eil. Luga No LKA pun o Ti iamojo Ti iamojo habi amoji 1. código Regis ó du ación KURŠ1_ - Ku šėnai (102) y 1 Ku šėnai 1 ho as 33 min. 16 sec. 2. KURŠ1_m- o 2 Ku šėnai 48 min. 47 sec. 3. KURŠ3_ - y 3 Už en is (193) Ku šėnai 35 min. 43 sec. 4. UŽVE3_m- o 1 Junkilai 20 min. 53 seg. 5. UŽVE3_m- o 2 Junkilai 1 h. 52 min. Lauku a (254) 49 sec. 6. UŽVE2_m- o 3 Už en is 2 min. 21 sec. 7. 1 ho as 9 min. 27 sec. LAUK2_m- o 1 Billones 20 min. 46 seg. 8. LAUK3_mo 2 Billones 9. LAUK3_ y 3 Billones 18 10. LAUK2_m- o 4 Bilioniai 2 ho as 6 Š ėkšna (285) min. 33 seg. 11. ŠVK2_ y 1 Š ėkšna 12 min. 43 sec. 12. ŠVK3_mo- 2 Š ėkšna 22 min. 22 sec. 13. ŠVK1_mo- 3 Š ėkšna 10 min. 40 sec. 14. ŠVK2_mo- 4 Š ėkšna 30 min. 11 Šilalė (323) 29 sec. 15. ŠVK3_mo- 5 Š ėkšna 1 ho a 27 min. 27 sec. 16. ŠILA3_mo- 1 Šilalė 18 min. 2 seg. 17. ŠILA1_mo- 2 Šilalė 18 min. 17 sec. 18. ŠILA2_mo- 3 Di kin ai min. 34 sec. 21. ŠILA3_mo 6 Šilalė 26. KVD1_mo 5 16 min. 6 K ėda na (288) seg. 19. ŠILA2_mo- 4 Šilalė 10 min. 53 seg. 20. ŠILA2_mo- 5 Šilalė 22. KVD2_ y- 1 K ėda na 28 min. 16 sec. 23. KVD2_mo- Žemaičių K ėda na 31. PAJŪ3_mo 1 Pajū is 38 min. 2 K ėda na 7 min. 27 sec. 24. KVD3_ y- 3 K ėda na 13 min. 4 sec. 25. KVD2_mo- 4 K ėda na 27. KALT1_m- o 1 Kal inėnai 29 sec. 14 min. 32 sec. Kal inėnai (290) Pajū is (322) 20 min. 23 seg. 28. KALT1_m- o 2 Kal inėnai 20 min. 4 seg. 29. KALT2_m- o 3 Naumies is (355) Kal inėnai 21 min. 27 seg. 30. KALT1_ y- 4 Kal inėnai 22 min. 39 sec. 32. PAJŪ2_m- o 2 Pajū is 10 min. 15 seg. 33. PAJŪ2_m- o 3 Pajū is 7 Va nios (191) min. 51 seg. 34. ŽENA2_m- 39. VARN2_ - y 2 Va niai 28 min. 9 seg. o 1 Žemaičių Naumies- is 10 min. 6 sec. 35. ŽENA1_m- o 2 Žemaičių Naumies is 6 min. 54 sec. 36. ŽENA1_mo 3 Žemaičių Naumies is 10 min. 26 sec. 37. ŽENA3_mo 4 Žemaičių Naumies is 20 min. 27 sec. 38. VARN3_mo 1 Telšiai ( aba en Va niuses) 27 min. 44 sec. 40. VARN3_mo 3 Pa andenė 24 min. 9 seg. 41. VARN2_mo 4 Va niai 46 min. 43 seg. 19 TVER2_m- T e ai (220a) o 1 T e ai 44 min. 3 seg. 42. 43. TVER3_m- o 2 T e ai 1 h. 40 min. 9 seg. 44. TVER2_m- o 3 T e ai 21 min. 16 seg. Del o al: 22 ho as 12 min. 23 sec.