scieee Open visual document viewer

Pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto vaizdinys: nominacijos ir vertinimai

Diana Dambrauskienė

Abstract

Remiantis geolingvistikos ir perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, straipsnyje analizuojamos pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto nominacijos ir vertinimai. Savojo kalbos varianto atpažinimas grindžiamas paprastojo kalbos bendruomenės nario dialekto kompetencijos (angl. dialect competence) ir dialekto vaizdinio (angl. dialect image) analize. Dialekto kompetencija apima pasąmonėje susiformavusias stereotipines kalbos varianto ar jo vartotojo charakteristikas, o dialekto vaizdinius lemia stereotipiniai kalbinių požymių panašumai ir (ar) skirtumai. Tiriamųjų manymu, pagrindinė ir skiriamoji pietų žemaičių varniškių ypatybė dūnininkavimas būdingas tik pačių vyriausių kalbos bendruomenės narių kalboje, jaunimas ir atsikėlusieji iš kitų vietovių kalba arba su bendrine (arba jai tapačia aukštaičių tarmei) kalba, arba su kitomis žemaičių patarmėmis maišytu kalbos variantu. Būdingiausia ypatybe, pagal kurią atpažįstamas savasis kalbos variantas, įvardijamas galūnių trumpinimas. Geografiniai (erdviniai) atstumai – vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką savojo kalbos varianto nominavimui: įprastai varniškiai suteikia arba gyvenamosios vietovės, arba administracinio ar savivaldybės centro, į kurį migruojama, pavadinimą. Tiek vyresniosios ir vyriausios kartos varniškių nuostata, kad jaunimas nekalba tarmiškai, tiek jaunesniosios kartos tiriamųjų savojo kalbos varianto vaizdinio artinimas prie bendrinės kalbos gali rodyti žemaičių varniškių tarminės ir bendrinės kalbos konvergenciją, o apibūdinimai ir nominacijos – tarminio ploto kalbinį heterogeniškumą.

Full text

Ac a Linguis ica Li huanica 2026, . 94, p. 1–19 Tu inio nuo oda / Con en s link ISSN 2669-218X (elek oninis / online) Copy igh © 2026 Diana Damb auskienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-02-06. Accep ed: / P iim a: 2026-04-09. 1 PIETŲ ŽEMAIČIŲ VARNIŠKIŲ SAVOJO KALBOS VARIANTO VAIZDINYS: NOMINACIJOS IR VERTINIMAI Pe cep ions o he Na i e Language Va ian among Sou h Samogi ians: Naming and E alua ion DIANA DAMBRAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as E-paš as: diana.damb [email protected] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-0346-8421 Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, pe cep y ioji dialek ologija, socioling is ika. h ps://doi.o g/10.35321/all94-03 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA Remian is geoling is ikos i pe cep y iosios dialek ologijos me odologijomis, s aipsnyje analizuo- jamos pie ų žemaičių a niškių sa ojo kalbos a ian o nominacijos i e inimai. Sa ojo kalbos a ian o a pažinimas g indžiamas pap as ojo kalbos bend uomenės na io dialek o kompe encijos (angl. dialec compe ence) i dialek o aizdinio (angl. dialec image) analize. Dialek o kompe encija apima pasąmonėje susi o ma usias s e eo ipines kalbos a ian o a jo a o ojo cha ak e is ikas, o dialek o aizdinius lemia s e eo ipiniai kalbinių požymių panašumai i (a ) ski umai. Ti iamųjų manymu, pag indinė i ski iamoji pie ų žemaičių a niškių ypa ybė dūnininka imas būdingas ik pačių y iausių kalbos bend uomenės na ių kalboje, jaunimas i a sikėlusieji iš ki ų ie o ių kalba a ba su bend ine (a ba jai apačia aukš aičių a mei) kalba, a ba su ki omis žemaičių pa a mėmis maišy u kalbos a ian u. Būdingiausia ypa ybe, pagal ku ią a pažįs amas sa asis kalbos a ian as, į a dijamas galūnių umpinimas. Geog a iniai (e d iniai) a s umai – ienas s a biausių eiksnių, da ančių į aką sa ojo kalbos a ian o nomina imui: įp as ai a niškiai su eikia a ba gy enamosios ie o ės, a ba adminis acinio a sa i aldybės cen o, į ku į mig uojama, pa adinimą. Tiek y esniosios i y iausios ka os a niškių nuos a a, kad jaunimas nekalba a miškai, iek jaunesniosios ka os i iamųjų sa ojo kalbos a ian o aizdinio a inimas p ie bend inės kalbos gali ody i žemaičių a niškių a minės i bend inės kalbos kon e genciją, o apibūdinimai i nominacijos – a minio plo o kalbinį he e ogeniškumą. ESMINIAI ŽODŽIAI: pe cep y ioji dialek ologija, kalbinės nuos a os, pie ų žemaičiai a niškiai, dūnininkai, sa asis kalbos a ian as. ANNOTATION This a icle ocuses on he nomina ions and pe cep ions o one’s own linguis ic a ian wi hin he Sou he n Samogi ian subdialec o Va niai, which a e analysed using geolinguis ic and pe cep ual dialec ological me hodologies. Recogni ion o one’s own linguis ic a ian is based on he s udy o dialec compe ence and dialec image displayed by egula membe s o he speech communi y. Dialec compe ence encompasses all s e eo ypical cha ac e is ics o he language a ian and i s use o med wi hin one’s subconscious, while dialec images esul om s e eo ypical simila i ies and/o di e ences be ween linguis ic ea u es. 2 Acco ding o he subjec s analysed, he p ocess o eplacing he S anda d Li huanian p onuncia ion o uo o o o ū (dūnininka imas), which is he main and dis inc i e cha ac e is ic o he Sou he n Samogi ian subdialec o Va niai, is e lec ed only in he language o he e y oldes membe s o his speech communi y. Younge gene a ions and indi iduals who ha e a i ed he e om o he pa s o he coun y a e pe cei ed as using a a ian mixed wi h ei he S anda d Li huanian (o he Aukš ai ian dialec iden i ied wi h i ) o wi h o he Samogi ian subdialec s. Reduced endings a e seen as he mos ypical ea u e which helps o iden i y one’s own linguis ic a ian . Geog aphical (spa ial) dis ance is one o he main ac o s a ec ing he nomina ion o one’s own linguis ic a ian . Speake s o he Va niai subdialec ypically assign o hei a ian he name o hei esiden ial a ea o he adminis a i e (municipali y) cen e hey a e mig a ing o. The s udy also shows ha olde and oldes gene a ion speake s o he Va niai subdialec belie e ha young people do no use he dialec , while he image o hei own a ian p e alen amongs he younge gene a ion is close o S anda d Li huanian. Bo h o hese indings sugges a con e gence o dialec al and s anda d language wi hin he Va niai subdialec , wi h cha ac e isa ions and nomina ions poin ing owa ds he linguis ic he e ogenei y o his dialec al a ea. KEYWORDS: Pe cep ual dialec ology, language a i udes, Sou he n Samogi ian subdialec o Va niai, dūnininkai, own linguis ic a ian . 1. ĮVADAS P ieš dešim me į naujai į e in a a minė si uacija pa odė, kad pie ų žemaičių a niškių pa a mės plo as pa enka į aplink Telšius besi o muojančio žemaičių egiolek o zoną, odėl ie inių žmonių kalba u ė ų pasižymė i am ik u s abilumu, nulem u iek s ip ios adicinės a mės, iek i palygin i s abilių žemai iškųjų geolek ų 1 (šiau inėje dalyje Plùngės, pie inėje – Tau agės) (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014b: 257, 260). Duomenys pa odė, kad a n iškiai, o muojan is bend am egiolek ui, a ei yje „bus linkę panašė i į sa o šiau inius kaimynus“ (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014b: 260). T adiciniai a niškiai i kaimyniniai šiau inia i žemaičiai ( elšiškiai i k e ingiškiai) u i i one inių panašumų, i ski umų. Nuo šiau inių kaimynų juos, kaip i pie inius kaimynus aseiniškius, ski ia dūnininka imas – ki čiuo ų d ibalsių ie, uo a liepimas ienbalsiais [iː], [uː] a ba di ongoidais [iːi ], [uːu ] (p z.: [²ˈʃʲ iːi n s] šienas; [²ˈjuː ks] juokas), o nuo aseiniškių – d iga sių an, am, en, em a imas [oˑn], [oˑm], [ɛˑn], [ɛˑm] / [ʊn], [ʊm], [ɛˑn], [ɛˑm] (p z.: [¹ˈkʊnd], [¹ˈkoˑnd] kánda; [¹ˈbʊmb], [¹ˈboˑmb] bámba; [ɡʲiˑ¹ˈʋʲɛˑnʲ ʲɪ ] gy én i; [¹ˈpʲɛˑmʲpʲɪ ] pémpė) (Zinke ičius 1966: 13, 14, 85–86, 101–102, 503 (žemėl. N . 58, 67, 68), 505 (žemėl. N . 60), 512 (žemėl. N . 67, 68); 1994: 106–107; Gi denis 1970: 143–145; LKA II 77–78, 80, 83, 84, 86, 87, žemėl. N . 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71; Bukan is 1984: 93–94; LKTCH 2004: 206, 222–223 i k .). Su ki ais žemaičiais bend a ski iamoji ypa ybė – kamieno i ki čiuo os galūnės ilgųjų balsių ė, o žodžio d ibalsinimas (p z. : [¹ˈdʲiɛ ʲɪ ] d i; [bʲiɛ¹ˈɡʲuɔ ʲɪ ] bėgió i) (Zinke ičius 1966: 73, 74, 473 (žemėl. N . 28), 475 (žemėl. N . 30), 476 (žemėl. N . 31), 479 (žemėl. N . 34), 483 (žemėl. N . 38), 485 (žemėl. N . 40); 1994: 90; LKA II 45, 48, 51, 53, 56, 57, žemėl. N . 27, 33, 35, 39; LKA II 45, 48, 51, 54, 57, žemėl. N . 28, 31, 33, 36, 39; Salys 1992: 36; LKTCH 2004: 223 i k .). Be minė ų ypa ybių, a niškiams būdingos i ki os one inės ypa ybės: isuo inis ki čio a i aukimas; umpųjų balsių u, i i d iga sių ul, u , il, i bei d ibalsio ui pi mojo dėmens pla inimas (p z.: bù o [ˈbʊʋɑ], [ˈboˑʋɑ]; mškas [ˈmʲɪ ʃks], [ˈmʲeʃks]; pùl i [¹ˈpoˑlʲ ʲe]; kù i [¹ˈkʊ ʲ ʲɪ ], [¹ˈkoˑ ʲ ʲe]; g as [¹ˈɡʲɪ ʦ], [¹ˈɡʲeˑ ʦ]; mu las [²ˈmʊɪˑls], [²ˈmoˑɪls]); galūnių balsių umpinimas (p z.: ka pas [²ˈkɑmˑps]); d ibalsių ai, ei ienbalsinimas (p z.: ý ai [¹ˈʋʲiː¹ˌ ɑː]; aše [ ɑ¹ˈʃʲɛː]); kai ku iose o mose ie oje a ika ų č, dž u imi p iebalsiai , d (p z.: jáučio [¹ˈjæˑʊ ʲɛ]; mẽdžio [ˈmʲɛˑdʲe], be jáučių [¹ˈjæˑʊʧʲu]; mẽdžių [ˈmʲɛˑʤʲu]) (Zinke ičius 1966: 32– 1 Geolek u laiky ini adicinės pa a mės pag indu susi o ma ę he e ogenišk i, g iež ų geog a inių ibų ne u in- ys kalbos a ian ai, o egiolek u – kalbos a ian ai, a si adę bend inei kalbai pa eik us geolek ą (-us) i (a ) egionines kalbos a mainas (Hoppenb ouwe s 1983: 1–25; Aue 2005: 7–42; Taeldeman 2010: 355–374; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 41–44). Šiau ės žemaičių plo e s abilūs geolek ai o muojasi apie Skuõdą, Maže kius, K ẽ ingą i Plùngę, pie ų žemaičių plo e – apie Taũ agę, pe eiginiai – apie Kemę, Rasé inius (NTA 2014 (žemėl. N . 13, 14); Mikulėnienė 2014: 20; Aliūkai ė, Mikulėnienė: 2014a: 260). 3 49, 64-66, 142–143, 447, 515–516, 518 (žemėl. N . 2, 70, 71, 73); 1994: 106, 110–111; LKA II 123–126, žemėl. N . 105, 106; LKTCH 2004: 200 sp. įklija, 223–226 i k .) i k . Pas a aisiais me ais dėl besikeičiančios sociokul ū inės, socioekonominės aplinkos (į ai ių įs aigų eo ganiza imo i op imiza imo) pie ų žemaičiai a niškiai, a ba dūnininkai, ampa is mobilesni, plečiasi jų socialiniai yšiai. Ka u, ikė ina, keičian is jų požiū iui į ie inį, y ime adinamo sa uoju, kalbos a ian ą, keičiasi i kalbinis elgesys (plg. Jawo ski i k . 2004: 5; Ga e 2010: 19–36; Ramonienė 2022: 11–13 i k .). Pe cep y iosios dialek ologijos p incipais pa em i kalbinių nuos a ų y imai a lik i į ai iose Lie u os ie o ėse (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016a; 2016b; Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016; Aliūkai ė i k . 2017; 2020; Ge žo ai ė 2019a; 2019b; 2019c; B azai ienė 2024 i k .). Tačiau dūnininkų a eale nuos a os dėl sa ojo kalbos a ian o išsamiai iš i os ik pie ų žemaičių aseiniškių pa a mės plo e, a niškiai šiuo požiū iu didesnio y ėjų dėmesio iki šiol sulaukę nebu o 2 . Raseiniškių y imai pa i ino, kad iek objek y ios (kon e gencija i išlyginimas), iek subjek y ios (pap as ojo kalbos a o ojo nuos a os) p iežas ys eikia kalbos bend uomenės na ių požiū į į ie inį kalbos a ian ą: kin a adicinių a minių požymių nomenkla ū inės e ės i jų ealizacija (Damb auskienė 2021: 107–124; plg. Hickey 2003: 351; Mikulėnienė 2020: 3 i k .). Raseiniškių kalbinė si uacija, „p es ižiškesnio“ a ian o siekimas inicijuoja iki šiol ne i ų a niškių nuos a ų dėl sa ojo kalbos a ian o pe žiū ą (Damb auskienė 2020: 228; 2021: 77–79) 3 . Šio y imo objek as – pie ų žemaičių a niškių sa ojo kalbos a ian o nominacijos i e inimai 4 . Tikslas – išsiaiškin i pie ų žemaičių a niškių sa ojo kalbos a ian o nomina- cijas i e inimus. Tikslui pasiek i išsikel i šie užda iniai: 1) išanalizuo i i iamųjų me aling is inius komen a us i išsiaiškin i a niškių sa ojo kalbos a ian o nominacijas; 2) emian is subjek y iaisiais eks aling is iniais duomenimis, nus a y i sa ajam kalbos a ian ui būdingus požymius i nus a y i sa ojo kalbos a ian o e inimus; 3) iš i i pie ų žemaičių a niškių sąmonėje įsi i inusio ie inio kalbos a ian o aizdinį i į e in i galimą a niškių pa a mės kalbinės kai os scena ijų. Ty ime emiamasi 2025 me ais sausio– asa io mėnesiais iš pie ų žemaičių a n iškių plo o s aipsnio au o ės i Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o mokslo da buo ojos d . Simonos Vyniau ai ės su ink a i į dik o oną į ašy a empi ine me džiaga iš Lie u ių kalbos a laso (LKA 1977; 1982; 1991; oliau – LKA 5 ) 11 punk ų: Ku š nų (LKA 102), Va nių (LKA 191), Ùž enčio (LKA 193), T ẽ ų (LKA 220a), Laũk u os (LKA 254), Š kšnos (LKA 285), K da nos (LKA 288), Ka inėnų (LKA 290), Pajū io (LKA 322), Šilãlės (LKA 323) i Žema čių Naũmiesčio (LKA 355), ž . 1 pa eikslą. 2 Apie pie ų žemaičių aseiniškių y imus plačiau ž . Vai monienė 2017; Damb auskienė 2020 ; 2021. 3 S aipsnyje pasi ink as e minas sa asis kalbos a ian as, nes jis ge ai a spindi iek pačių i iamųjų, iek jų gy enamojoje ie oje a ojamo kalbos a ian o koncep ą. Šis e minas bu o a ojamas i ian pie ų žemaičių aseiniškių nuos a as (ž . Damb auskienė 2020; 2021: 77–81). Lie u ių geoling is iniuose y imuose įp as as e minas ie inis kalbos a ian as, u in is a i ikmenį anglų kalboje e nakulas (angl. e nacula ) (ž . Labo 1972a: 208–209, 222–224; 1972b: 87–91; T udgill 1974: 17–19, 32–35; Chambe s, T udgill 1980: 3–6, 12–14 i k .). 4 Te minai požiū is i nuos a os s aipsnyje a ojami sinonimiškai. 5 Kadangi isuose ijuose LKA omuose punk ų nume iai su ampa, oliau s aipsnyje šio leidinio omai nebe- nu odomi. 4 1 pa eikslas. Ti iamieji pie ų žemaičių a niškių LKA punk ai (žemėlapio agmen as iš Aliūkai ė i k . 2014: 143, 75 pa eikslas) Iš iso į ašy i pokalbiai su 44 i ia maisiais, bend a pokalbių ukmė – 22 al. 12 min. 23 sek. Siekian kuo objek y iau ealiuoju laiku iš i i kalbinę si uaciją pie ų žemaičių a niškių plo e, i iamųjų imčiai p i aiky as ne ikimybinės a ankos būdas 6 , . y. kalbin i a si ik inai su ik i i moksliniame y ime daly au i su ikę asmenys. Tai lėmė iek ne ienodą i iamųjų im į pagal sociodemog a inius duomenis (ž . len elę), iek ski ingą į ašų ukmę (ž . 2 p iedą). Len elė. Ti iamųjų sociodemog a inių duomenų cha ak e is ika Ti iamųjų skaičius Ti iamieji pagal ka as Ly is Vy ai Mo e ys 10 Jaunesnioji ka a 2 8 19 Vidu inė ka a 3 16 15 Vy iausioji ka a 3 12 44 Iš iso 8 36 6 Ne ikimybinės a ankos būdas inkamas, kai i iamųjų im is nė a didelė i apklausų duomenys naudojami a liekan ž algomąjį (a bandomąjį) y imą (plačiau ž . Gaižauskai ė, Mikėnė 2014: 36–37). 5 Pe pokalbius į ašy i i iamųjų me aling is iniai komen a ai (pa yzdžiui, nuos a os dėl sa ojo kalbos a ian o, sa ojo i ki ų kalbos a ian ų e inimai i k .), sociodemog a inės cha ak e is ikos (ly is, amžius, gy enamoji ie a) i k . Ti iamąją medžiagą suda o me aling is iniai 44 i iamųjų komen a ai apie sa ąjį kalbos a ian ą i ki us kalbos a ian us 7 . Ti iamųjų nuos a os i os emian is pe cep y io- sios dialek ologijos me odologiniais p incipais, ikslin os analizuojan sa ojo kalbos a ian o sup an amumo, pa auklumo (g ažumo), aisyklingumo e inimus. Ti iamųjų amžius s a bus duomenų g e inimui pagal ka as. 2. METODAI IR METODOLOGINĖS PRIEIGOS Šio y imo pama as – sa ojo kalbos a ian o su okimo i e inimo empi iniai duomenys, ku ie su ink i de inan apklausos i giluminio in e iu (pokalbio) me odus. Pokalbio i apklausos de inys pa ankus, kai eikia sukaup i į ai ių duomenų ne ik apie pa į i iamąjį, jo nuos a as, be i į ašy i jo kalbą, ga so į ašą panaudo i kalbinių duomenų egis a imui, y imui (Au ekoe xea, O mae xea 2006: 157–162; Schilling 2013: 66–133). Pokalbiams su i iamaisiais pasi elk as pusiau s uk ū uo o i giluminio pobūdžio in e iu de inys (plg. Rupšienė 2007: 65; Ka delis 2017: 257 i en nu ody a li e a ū a i k .) 8 . Pokalbiai su i iamaisiais ykdy i pasi inkus klausimyno s uk ū uo umo me odologiją, ku ios esmė – lanks umas, . y. no s klausimynas pa eng as iš anks o, jo klausimais naudo asi nebū inai laika n is klausimų eiliškumo a o muluo ės bei a siž elgian į i iamojo dės omas min is 9 . Klausimynas suda y as emian is kolek y inės monog a ijos Lie u ių kalbos a ian ai y ėjo i pap as ojo kalbos bend uomenės na io pe spek y os au o ių a ink ais i šiame s aipsnyje analizuojamam y imui p i aiky ais pe cep y inės anke os klausimais (ž . Aliūkai ė i k . 2020: 301–306) (ž . 1 p iedą). Klausimynus pokalbių me u pildė apklausos ykdy ojos. Toks medžiagos inkimo būdas y a pa ikima i aukš ą duomenų kokybę už ik inan i kokybinio y imo me odologijos dalis (Gaižauskai ė, Mikėnė 2014: 61). O pokalbio kon olė leidžia sukaup i kalbos duomenis kiekybiniam kalbos duomenų (pa yzdžiui, a miškumo odikliams apskaičiuo i) y imui. Klausimyno klausimai apėmė objek y iuosius ( i iamojo gy enamoji ie a, amžius, ly is, išsila inimas, judumas i k .) i subjek y iuosius (geoling is inė kompe encija, nuos a os dėl sa ojo kalbos a ian o, sa ojo kalbos a ian o e inimai) duomenis. Siekian išsiaiškin i objek y iuosius duomenis, i iamiesiems pa eik i užda ieji klausimai, o subjek y iųjų duomenų kaupimui naudo asi a i aisiais klausimais i seman inio di e encialo e inamąja skale 10 . A sakymais į a i uosius klausimus siek a išsiaiškin i i iamųjų geoling- is inę kompe enciją i kalbin es nuos a as, o seman inio di e encialo skalės duomenys leido nus a y i sa ojo kalbos a ian o sup an amumo, aisyklingumo, pa auklumo e inamuosius balus, papildžiusius i pa ikslinusius i iamųjų nuos a as (ž . 1 p iedą). Geoling is inė kompe encija moksliniame disku se apib ėžiama kaip pap as ojo kalbos a o ojo gebėjimas a pažin i kalbos a ian us, juos lokalizuo i geog a inėje, socialinėje, kul ū inėje e d ėje (P es on 1989: 4; 1999: xxiii–xxi ; Die cks 2002: 52–53; Aliūkai ė, 7 Komen a ai žymimi kodais, juose užši uo a in o macija apie i iamąjį: gy enamoji ie o ė, amžius, ly is i eilės nume is iš punk o (ke u ios didžiosios aidės – LKA punk o pa adinimo pi mosios aidės; skai muo 1 – asmuo iki 35 m., 2 – 36–55 m., 3 – y esnis nei 56 m.; y – y as, mo – mo e is; pasku inis skai muo – eilės nume is) pa yzdžiui, Ku š nų jaunesniosios ka os a s o ės komen a o kodas – KURŠ1_mo 2). 8 Giluminiai pusiau s uk ū uo i in e iu kalbiniams duomenims ink i įp as ai aikomi kokybiniuose, socio- ling is iniais me odais pa em uose y imuose, pa yzdžiui, šis me odas aiky as i ian socioling is inę Lie u os pano amą, pie ų žemaičių aseiniškių ho izon alųjį i e ikalųjį a ian iškumą (plg. Damb auskienė 2021: 14; Ramonienė 2022: 15–18 i k .) 9 Apie klausimyno s uk ū uo umo me odologiją i ki as kok ybinio in e iu o mas plačiau ž . Gaižauskai ė, Vala ičienė 2016: 18–22. 10 Seman inio di e encialo e inamoji skalė įp as a a minių a ian ų aisyk lingumo i pa auklumo e inimo y imuose (plačiau ž . P es on 2013: 170). Apie seman inio di e encialo skalės naudojimą y imuose plačiau ž . Dikčius 2011: 59. 6 Mikulėnienė 2016a: 92 i k .). Geoling is inės kompe encijos y imams ypač s a būs kalbinių nuos a ų y imai, ku ie a skleidžia pap as ojo kalbos a o ojo įsi aizduojamų kalbos a ian ų i jų a o ojų sociokul ū inio apa umo sąsajas, pa odo, kad kalbos a ian iškumui į akos u i iek ideologiškai kons uojami dialek o aizdiniai, iek i pasąmonėje susi o ma usios s e eo ipinės kalbos a ian o cha ak e is ikos ( plg. Chambe s, T udgill 2004: 28; aip pa ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016b: 17–30; Ge žo ai ė 2019c: 1; Mikulėnienė 2019; Damb auskienė 2021: 76 i k .). Vienu iš s a biausių komponen ų pe cep y iniuose y imuose laikomas kalbos a ian o pa auklumo k i e ijus, o emian is pap as ojo kalbos a o ojo me alingis iniais komen a ais, koncep ualizuojama kalbos a ian o es e inė e ė (Aliūkai ė 2007: 212–213 i en nu ody ą li e a ū ą). Pie ų žemaičių a niškių nuos a os dėl sa ojo kalbos a ian o analizuojamos emian is pe cep y iosios dialek ologijos me odologijomis, su eikiančiomis „papildomų ma menų kalbos a ian iškumo plačiąja p asme in en o izacijai, sup a imui, e inimui i p ognos inei (kai os i aidos) a ian iškumo žiū ai, kaip s a bų iene ą kalbos a ian iškumo y imuose į eisina[nčiomis] a ian o aizdinio ka ego iją“ (A liūkai ė, Mikulėnienė 2016b: 18; plg. Inoue 1999: 157–158). Sa ojo kalbos a ian o aizdinys (-iai) ikslinamas (-i) nag inėjan es e inę e ę de alizuojančius sup an amumo, aisyklingumo, pa auklumo e inamuosius balus. Šiuo s aipsniu ęsiami pe cep y iosios dialek ologijos nuos a ų y imai, pa em i geoling is ikos ( egioninio a ian iškumo) me odologija. 3. SAVOJO KALBOS VARIANTO NOMINACIJOS IR SAMPRATA Pi miausia i ia mųjų pap ašy a į a dy i jų gy enamojoje ie o ėje a ojamą kalbos a ian ą. Be eik du ečdaliai i iamųjų (64 p oc.) sa ajam kalbos a ian ui su eikė konk e aus mies o a mies elio pa adinimo nominacijas, ku ios klasi ikuo inos į 3 g upes: 1) kalbos a ian as, nominuo as gy enamosios ie o ės pa adinimu; 2) kalbos a ian as, nominuo as adminis acinio i (a ) sa i aldybės cen o, į ku į (-iuos) mig uojama dėl iešųjų (pa yzdžiui, į sa i aldy bę, seniūniją), ekonominių (pa yzdžiui, į pa duo u es, u gų), gydymo(si) a ki ų p iežasčių, pa adinimu, oliau adinama s adminis acinės e i o inės ie o ės pa adinimu; 3) miš us kalbos a ian as, ž . 2 pa eikslą. 2 pa eikslas. Sa ojo kalbos a ian o nominacijų pasiski s ymas 7 Sa asis kalbos a ian as gy enamosios ie o ės pa adinimu dažniausiai nominuo- jamas Va nių (LKA 191), T ẽ ų (LKA 220a) i Šilãlės (LKA 323) i iamųjų, p z.: ie iniai – a niškiai (VARN2_mo 4), e iške (TVER2_mo 1), Šilalės a mė (ŠILA1_mo 2), šilališkių kalba (ŠILA2_mo 3), Šilalės a mė, šilališkių a mė (ŠILA2_mo 5) 11 . Ne e ai gy e-namosios ie o ės pa adinimas papildomas adminis acinės e i o inės ie o ės (-ių), į ku- ią (-ias) mig uojama, pa adinimu (-ais), p z.: a niškių į Plungę biški panaši (VARN2_ y 2); panaši į Telšių, gal ik žuodei ski ias (VARN3_mo 1), Va nių i Telšių nesiski ia (VARN3_mo 3); e iškiai, lauku iškiai, a niškiai – ienodai šnek (TVER3_mo 2); Tau agė, Šilu ė – aip pa (ŠILA2_mo 5). Pas a ieji pa adinimai p iski ini 3-ajai nominacijų g upei. Tik su adminis acine e i o ine ie o e sie inas nominacijos dažniausiai su eikia Ku š nų (LKA 102), K da nos (LKA 288), Ka inėnų ( LKA 290) i Pajū io (LKA 322) i iamieji, p z.: Šiaulių kalba (KURŠ1_ y 1); Vie inė a mė <...> p iski iama Šiauliams (KURŠ3_ y 3), šilalie iška kalba (KVĖD2_ y 1), šilališkių kalba (KVĖD2_mo 4), Šilalis k aš o (KVĖD1_mo 5); šilališkiai (KALT1_mo 1); Šilalės šnek a, linkę į Telšių pusės kalbą (KALT1_mo 2); Šilalės kalba (KALT1_ y 4). Sa ojo kalbos a ian o nomina imas gy enamosios ie o ės (-ių) pa adinimu (-ais) suponuoja i iamųjų nuos a ą, kad jų gy enamojoje ie o ėje a ojamas kalbos a ian as pasižymi ik ai ie o ei būdinga kalbine aiška. Adminis acinės e i o inės ie o ės pa adinimu į a dy as sa asis kalbos a ian as, ikė ina, siejamas su aukš esnio p es ižo į aizdį u inčiu ajono cen e a didesniame mies e a ojamu kalbos a ian u. Miš ios nominacijos g upės pa adinimai ne ik sieja gy enamosios ie o ės i adminis acinės e i o inės ie o ės sa ojo kalbos a ian o pa adinimus, be i pa odo, kad a niškiai sa ąjį kalbos a ian ą apa ina i (a ) lygina su pasąmonėje susi o ma usiu p es ižiškesniu kalbos a ian u, a ojamu geog a iškai ne olimoje ie o ėje. A sakymai į klausimą „Kaip apibūdin umė e sa o gy enamosios ie o ės kalbą?“ ski ini į 3 g upes: 1) žemai iška / a miška / dūnininkų; 2) nežemai iška / maišy a i 3) ne a miška / li e a ū inė / bend inė. Nežemai iškos / maišy os kalbos g upės a saky mai y a a pinis a ian as a p 1-osios i 3-osios g upės opozicijos a miška s ne a miška. Be eik du ečdaliai i iamųjų pa eikė ne ienai g upei p iski inus a sakymus, ku iuos lėmė i iamųjų įž algos, pagal ka as di e encijuojančios sa ojo kalbos a ian o aizdinį 12 . Jei a miškos i maišy os kalbos apibūdinimai p ocen iškai pasiski s ė apylygiai (a i inkamai 68 i 72 p oc.), ai ne a miškos kalbos suda o mažiau nei ke i adalį (23 p oc.) isų a sakymų 13 . Sa ąjį kalbos a ian ą žemai išku / a mišku / dūnininkų dažniau adina jaunesniosios i idu inės ka os a s o ai (a i inkamai 70 p oc. i 73 p oc. a sakymų), nežemai išku / maišy u – idu inės i y iausiosios ka os (89 p oc. i 73 p oc.). Tačiau nemažos dalies jaunųjų a niškių (40 p oc.) sąmonėje sa asis kalbos a ian as – ne a miškas, a ba a imas bend inei kalbai, ž . 3 pa eikslą. 11 S aipsnyje i iamųjų me aling is iniai komen a ai už ašy i o iginalia i iamųjų kalba i ne aisy i. 12 Pa yzdžiui, UŽVE2_mo 3 komen a as Senieji, aš uoniasdešim mečiai i y esni išlaike sa a a me, jaunesni – miš ūnai p iski inas p ie 1 i 3 g upių. 13 P ocen ai apskaičiuo i nuo kiek ienos g upės a sakymų skaičiaus. 8 3 pa eikslas. Sa ojo kalbos a ian o apibūdinimai Pab ėž ina, kad no s daugiau kaip du ečdaliai i iamųjų sa o gy enamosios ie o ės kalbą pa adino a miška, žemai iška, dūnininkų kalba, be eik isų jų nuomone (90 p oc.), a miškai kalba ik y iausieji ie os gy en ojai, p z.: Ta miškai neben labai labai senas, ne penkiasdešim mečiai, šešiasdešim mečiai nesako „dūna“, „pyns“. Ku šėnai – kaims, isi aip šnek (KURŠ1_ y 1); Seneliai e ka čiais pasako „dūnikes“, „pynuka“, jaunesni aip nebesako (KURŠ1_mo 2); Ta miškai, ie ine šnek a niekas nebešneka. Žemaičių kalbos čia nieks nesup an , nieks ja i nešnek. Tik seni kai ku ie, ie ku iems daugiau nei 70–80 me ų. Jaunimas sako, kad jiems se ma a šnekie žemai iškai, jie neno bū i žemaičiais (UŽVE3_mo 2); Senieji kiek daugiau žemaičiuoja: nu auk os galūnės, nukanda galūnes, sako „ yna dūnas“ ( ieną duonos), ki čiai ki okie, ki u deda. Jaunimas kalba aukš ai iškiau, ypač ie, ku ie iš ažiuoja į mies us, g įžę kalba aukš ai iškiau (LAUK2_mo 1). Nežemai iškos / maišy os kalbos a ian ai ski iami į 3 g upes: 1) maišy os su bend i- ne / li e a ū ine kalba a ba su ja apa inama aukš aičių a me (62 p oc. a sakymų); 2) maišy os su šiau ės žemaičių pa a mėmis (23 p oc. a saky mų); 3) maišy os i su bend ine, i su ki ų žemaičių pa a mėmis (15 p oc. a sakymų). Visgi isas is šias g upes sieja nežemai iškos / maišy os kalbos su okimas, ku į lemia sa ojo kalbos a ian o lyginimas su pasąmonėje įsi i inusia „ ik a“ žemaičių a me, p z.: mūsų maišy a, ka ais žemaičiuojam, ka ais nežemaičiuojam, upu į žemai iška, laužy a, pap as a (KALT1_ y 4); Nei šiokia, nei okia, neg yna, žemaičių nepa adinsi <...>. A ima bend inei, be ne isai (KURŠ3_ y 3) ; Li e a ū ini pe smelk, pe gali a mes, aikai in e ne inie e d ie nuskenden, išmoks mokykloj. Ki i sa ma ijas, mokykla sa a da a. Gal nemadinga mužikų šnek a (LAUK2_mo 4); G ynai žemai iškai niekada čia nešnekėjo, ik da žodžių seno iškų y a. Esam p ie žemaičių. Lyginan su elšiškiais, mes ne žemaičiai. Jei nekalbam žemai iškai, ai lie u iškai (ŠVĖK2_mo 4); No mali lie u iška kalba, neišski inė, nei aukš ai iška, nei žemai iška – lie u iškai kalbam, pap as a lie u iška, da osi a imesnė bend inei (ŠILA2_mo 3); Mišinukai, miš ūnai, klumpių k aš o, maišy i – isų žemaičių žodžius a ojam, iską gaudan ys. Šilu ėj kalba aip pa (PAJŪ3_mo 1); Pap as i žmonės aip šnekam – žemai iškai nelabai. Pe ele iziją kalba kaip Šilalėj. Jei mes esam žemaičiai, ai i u ė ume kalbė i žemai iškai – žemai iškai nekalbam (ŠILA2_mo 4). Ta miškajam opozicinį ne a miškąjį kalbos a ian ą i iamieji dažniausiai p iski ia jaunesniosios ka os a s o ams i (a ba) išsila inusiems bei iš ki u g įžusiems gy en ojams, p z.: Jaunims – nebie juokiu a miu – isi y aukš ai e, li e a ū iška [kalba], apie a me nenuo gi die . Viene ai aikų šnek a miškai, isi li e a ū iškai. I ė ai su aikais šnek li e a ū iškai (TVER2_mo 1); Jaunimas mažiau a miškai šneka, daugiau gal bend ine, ne e ai jus i anglų kalbos į aka – sakinius e čia iš anglų kalbos. Ta mė nemadinga (ŠVĖK1_mo 3); Jaunimas kalba aukš ai iškiau, ypač ie, ku ie iš ažiuoja į mies us, g įžę kalba aukš ai iškiau 9 (LAUK2_mo 1); Išsila inę kalba aisyklingiau, aiškiau, neišsila inę a oja ki okius žodžius. Nė a žemaičių kalba, panaši į bend inę kalbą. Jaunimas kalba ki aip – g ei ai susako. Sūnus g įžo iš užsienio, kalba aip pa (ŽENA3_mo 4). Tokia nuos a a ko eliuoja su jaunesniosios ka os a s o ų išsaky ais apibūdinimais: p ocen iškai daugiausia jų sa ąjį kalbos a ian ą cha ak e iza o kaip ne a mišką (ŽENA1_mo 3), li e a ū inį (ŽENA1_mo 3). Apibend inan sa ojo kalbos a ian o e inimus, da y ina iš ada, kad, a niškių įsi ikinimu, a miškai da kalba, a ba dūnininkuoja, ik pa ys y iausieji pie ų žemaičiai a niškiai, o ki ų, ypač jaunų gy en ojų bei g įž ančiųjų iš ki ų mies ų kalba – maišy a su bend ine / li e a ū ine kalba a ba su ja apa inama aukš aičių a me. Tik aka inėje pa a mės dalyje, a i bebaigiančių sunyk i aka ų žemaičių esančiame Žema čių Naũmies yje (355), isų i iamųjų eigimu, jų kalba y a iena aisyklingiausių (ŽENA2_mo 1), lyg i aisyklingai (ŽENA1_mo 2), li e a ū inė (ŽENA1_mo 3), panaši į bend inę kalbą, ik galūnes nuimam (ŽENA3_mo 4) 14 . Tiek y esniosios i y iausiosios ka os i iamųjų nuos a a, kad jaunimas nekalba a miškai, iek jaunesniosios ka os a s o ų siekis sa ąjį kalbos a ian ą apa in i su ne a miškuoju a ian u gali ody i yks ančią adicinės a niškių pa a mės kai ą – leng iausiai a pažįs amų yškiųjų a minių ypa ybių, ypač d ibalsių ie, uo ienbalsinimo, a osenos a sisakymą. 4. SAVOJO KALBOS VARIANTO ĮVERČIAI Remian is sa ojo kalbos a ian o e inimais, nag inė i i iamųjų gy enamojoje ie o ėje a oja mo kalbos a ian o į e čiai pagal is ka ego ijas: 1) sup an amumą; 2) aisyklingumą i 3) g ažumą (pa auklumą). Duomenys ink i naudojan sep ynbalę seman inio di e encialo e inimo skalę. Pokalbio me u i iamieji isas is ka ego ijas u ėjo į e in i nuo pozi y iausio (7) iki nega y iausio (1). Į e is nuo 5 iki 7 laikomas eigiamu, 4 – neu aliu, nuo 1 iki 3 – neigiamu. Be eik isi (93 p oc.) a niškiai mano, kad jų ie o ės kalba y a leng ai sup an ama isiems (ž . 4 pa eikslą), nes nesup an ama kalba dažniausiai su okiama kaip neįp as ų, sa i ą eikšmę u inčių leksinių iene ų a ojimas, p z.: g iež ų žodžių nenauduoju – isiems sup an ama (VARN3_mo 3); kalbu bend ine, nes gal oju, kad ki i gal nesup as i, ka ais įkišu sa ų žuodžiu (UŽVE3_mo 1); ik i žemaičiai... kai ku ie žodžiai neaiškūs (UŽVE3_mo 2); a miniai žodžiai ki okie (LAUK2_mo 1); mūsų kalba – isiems sup an ama, iš aiškingiausia sa o žemai iškumu, speci inių žodžių ne u im (LAU2_mo 4); su ki u žemaičiu sunku susikalbie i, jų kai ku ie žuodžiai ki okie (LAUK3_mo 2); seneliai, ė ai u ėda a išski iniu, ki okiu žodžiu (gonkos, alkie uks), daba aip nekalbam (ŠILA2_mo 3). Tik a i šiau ės žemaičių k e ingiškių ibos esančio T ẽ ų mies elio (LKA 220a) i iamieji įsi ikinę, kad jų gy enamojoje ie o ėje a ojamas kalbos a ian as ki ų a mių a s o ams sunkiai sup an amas, p z.: aukš aičiai, dzūkai – laba sunke, a ykę p ašo iš e s (TVER2_mo 1); aukš aičiai nesup on , saka, kad nukondam galūns (TVER2_mo 3). 14 Apie aka ų žemaičių pa a mės likimą ž . Zinke ičius 1994: 123; Bukan is 2002: 12–13; 2007: 196; LKTCH 2004: 222 i k . Dėl Žema čių Naũmiesčio (355) bū a pas a s ymų, kad isą šį punk ą eikia p iski i pie ų žemaičiams aseiniškiams, nes, būdami aseiniškių i a niškių pa ibyje, Žema čių Naũmiesčio i jo apylinkių gy en ojai, kaip i aseiniškiai, d ibalsius am, an, em, en išlaiko s eikus (Jana ičienė, Zinke ičius 1983: 102). Žema čių Naũmies is (LKA 355) pie ų žemaičiams aseiniškiams p iski as leidinyje XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai) publikuojamame žemėlapyje (Aliūkai ė i k . 2014: 143). Tačiau o pa ies leidinio 7 p iede Žema čių Naũmies is (LKA 355) į ašy as į pie ų žemaičių a nišk ių op imizuo ų LKA punk ų są adą (NTA 2014: 442). Kad angi šios šnek os y imų ūks a, ik i šiol „laikomasi Z. Zinke ičiaus i A. Gi denio a mių kla si ikacijos“ (PŽVmk 2017: 55). 16 Rupšienė Liudmila 2007: Kokybinių y imų duomenų inkimo me odologija [Me hodology o Collec ing Quali a i e Resea ch Da a], Klaipėda: Klaipėdos uni e si e as. Salys An anas 1992: Raš ai. Lie u ių kalbos a mės [W i ings. Li huanian Language Dialec s] 4, Roma: Lie u ių Ka alikų Mokslo Akademija. Schilling Na alie 2013: Sociolinguis ic Fieldwo k, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Taeldeman Johan 2010: Linguis ic S abili y in a Language Space. – Language and Space. An In e na ional Handbook o Linguis ic Va ia ion 1: Theo ies and Me hods, ed. by P. Aue , J. E. Schmid , Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e , 355–374.T udgill Pe e 1974: Sociolinguis ics: An In oduc ion, Ha mondswo h: Penguin. Vai monienė Diana 2017: Lie u os a mių aizdiniai pie ų žemaičių aseiniškių men aliniame žemėlapyje [Image o Li huanian Dialec s on he Men al Map o he Young and Middle-Aged Gene a ion o PŽR (pie ų žemaičių aseiniškiai)]. – Pe spec i es o Bal ic Philology III. The Apocalypses o he Bal ic Wo lds, Poznan: Wydawnic wo Rys, 345–365. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija [Li huanian Dialec ology], Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija [Dialec ology o he Li huanian Language], Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. PRIEDAI 1 p iedas. Pe cep y inės anke os klausimyno pa yzdys, suda y as s aipsnio au o ės pagal Aliūkai ė i k . 2020: 301–306 17 2 p iedas. Ga so į ašų egis as Eil. N . LKA punk as Ti iamojo kodas Ti iamojo gy enamoji ie a Į ašo ukmė 1. Ku šėnai (102) KURŠ1_ y 1 Ku šėnai 1 al. 33 min. 16 sek. 2. KURŠ1_mo 2 Ku šėnai 48 min. 47 sek. 3. KURŠ3_ y 3 Ku šėnai 35 min. 43 sek. 4. Už en is (193) UŽVE3_mo 1 Junkilai 20 min. 53 sek. 5. UŽVE3_mo 2 Junkilai 1 al. 52 min. 49 sek. 6. UŽVE2_mo 3 Už en is 2 min. 21 sek. 7. Lauku a (254) LAUK2_mo 1 Bilioniai 20 min. 46 sek. 8. LAUK3_mo 2 Bilioniai 1 al. 9 min. 27 sek. 9. LAUK3_ y 3 Bilioniai 18 10. LAUK2_mo 4 Bilioniai 2 al. 6 min. 33 sek. 11. Š ėkšna (285) ŠVĖK2_ y 1 Š ėkšna 12 min. 43 sek. 12. ŠVĖK3_mo 2 Š ėkšna 22 min. 22 sek. 13. ŠVĖK1_mo 3 Š ėkšna 10 min. 40 sek. 14. ŠVĖK2_mo 4 Š ėkšna 30 min. 11 sek. 15. ŠVĖK3_mo 5 Š ėkšna 1 al. 27 min. 27 sek. 16. Šilalė (323) ŠILA3_mo 1 Šilalė 18 min. 2 sek. 17. ŠILA1_mo 2 Šilalė 18 min. 17 sek. 18. ŠILA2_mo 3 Di kin ai 16 min. 6 sek. 19. ŠILA2_mo 4 Šilalė 10 min. 53 sek. 20. ŠILA2_mo 5 Šilalė 29 min. 34 sek. 21. ŠILA3_mo 6 Šilalė 22. K ėda na (288) KVĖD2_ y 1 K ėda na 28 min. 16 sek. 23. KVĖD2_mo 2 K ėda na 7 min. 27 sek. 24. KVĖD3_ y 3 K ėda na 13 min. 4 sek. 25. KVĖD2_mo 4 K ėda na 14 min. 32 sek. 26. KVĖD1_mo 5 K ėda na 27. Kal inėnai (290) KALT1_mo 1 Kal inėnai 20 min. 23 sek. 28. KALT1_mo 2 Kal inėnai 20 min. 4 sek. 29. KALT2_mo 3 Kal inėnai 21 min. 27 sek. 30. KALT1_ y 4 Kal inėnai 22 min. 39 sek. 31. Pajū is (322) PAJŪ3_mo 1 Pajū is 38 min. 29 sek. 32. PAJŪ2_mo 2 Pajū is 10 min. 15 sek. 33. PAJŪ2_mo 3 Pajū is 7 min. 51 sek. 34. Žemaičių Naumies is (355) ŽENA2_mo 1 Žemaičių Naumies is 10 min. 6 sek. 35. ŽENA1_mo 2 Žemaičių Naumies is 6 min. 54 sek. 36. ŽENA1_mo 3 Žemaičių Naumies is 10 min. 26 sek. 37. ŽENA3_mo 4 Žemaičių Naumies is 20 min. 27 sek. 38. Va niai (191) VARN3_mo 1 Telšiai (di ba Va niuose) 27 min. 44 sek. 39. VARN2_ y 2 Va niai 28 min. 9 sek. 40. VARN3_mo 3 Pa andenė 24 min. 9 sek. 41. VARN2_mo 4 Va niai 46 min. 43 sek. 19 42. T e ai (220a) TVER2_mo 1 T e ai 44 min. 3 sek. 43. TVER3_mo 2 T e ai 1 al. 40 min. 9 sek. 44. TVER2_mo 3 T e ai 21 min. 16 sek. Iš iso: 22 al. 12 min. 23 sek.