Pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto vaizdinys: nominacijos ir vertinimai

Ac a Linguis ica Li huanica 2026, . 94, p. 1–19 Tu inio nuo oda / Con en s link ISSN 2669-218X (elek oninis / online) Copy igh © 2026 Diana Damb auskienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-02-06. Accep ed: / P iim a: 2026-04-09. 1 PIETŲ ŽEMAIČIŲ VARNIŠKIŲ SAVOJO KALBOS VARIANTO VAIZDINYS: NOMINACIJOS IR VERTINIMAI Pe cep ions o he Na i e Language Va ian among Sou h Samogi ians: Naming and E alua ion DIANA DAMBRAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as E-paš as: diana.damb [email protected] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-0346-8421 Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, pe cep y ioji dialek ologija, socioling is ika. h ps://doi.o g/10.35321/all94-03 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA Remian is geoling is ikos i pe cep y iosios dialek ologijos me odologijomis, s aipsnyje analizuo- jamos pie ų žemaičių a niškių sa ojo kalbos a ian o nominacijos i e inimai. Sa ojo kalbos a ian o a pažinimas g indžiamas pap as ojo kalbos bend uomenės na io dialek o kompe encijos (angl. dialec compe ence) i dialek o aizdinio (angl. dialec image) analize. Dialek o kompe encija apima pasąmonėje susi o ma usias s e eo ipines kalbos a ian o a jo a o ojo cha ak e is ikas, o dialek o aizdinius lemia s e eo ipiniai kalbinių požymių panašumai i (a ) ski umai. Ti iamųjų manymu, pag indinė i ski iamoji pie ų žemaičių a niškių ypa ybė dūnininka imas būdingas ik pačių y iausių kalbos bend uomenės na ių kalboje, jaunimas i a sikėlusieji iš ki ų ie o ių kalba a ba su bend ine (a ba jai apačia aukš aičių a mei) kalba, a ba su ki omis žemaičių pa a mėmis maišy u kalbos a ian u. Būdingiausia ypa ybe, pagal ku ią a pažįs amas sa asis kalbos a ian as, į a dijamas galūnių umpinimas. Geog a iniai (e d iniai) a s umai – ienas s a biausių eiksnių, da ančių į aką sa ojo kalbos a ian o nomina imui: įp as ai a niškiai su eikia a ba gy enamosios ie o ės, a ba adminis acinio a sa i aldybės cen o, į ku į mig uojama, pa adinimą. Tiek y esniosios i y iausios ka os a niškių nuos a a, kad jaunimas nekalba a miškai, iek jaunesniosios ka os i iamųjų sa ojo kalbos a ian o aizdinio a inimas p ie bend inės kalbos gali ody i žemaičių a niškių a minės i bend inės kalbos kon e genciją, o apibūdinimai i nominacijos – a minio plo o kalbinį he e ogeniškumą. ESMINIAI ŽODŽIAI: pe cep y ioji dialek ologija, kalbinės nuos a os, pie ų žemaičiai a niškiai, dūnininkai, sa asis kalbos a ian as. ANNOTATION This a icle ocuses on he nomina ions and pe cep ions o one’s own linguis ic a ian wi hin he Sou he n Samogi ian subdialec o Va niai, which a e analysed using geolinguis ic and pe cep ual dialec ological me hodologies. Recogni ion o one’s own linguis ic a ian is based on he s udy o dialec compe ence and dialec image displayed by egula membe s o he speech communi y. Dialec compe ence encompasses all s e eo ypical cha ac e is ics o he language a ian and i s use o med wi hin one’s subconscious, while dialec images esul om s e eo ypical simila i ies and/o di e ences be ween linguis ic ea u es. 2 Acco ding o he subjec s analysed, he p ocess o eplacing he S anda d Li huanian p onuncia ion o uo o o o ū (dūnininka imas), which is he main and dis inc i e cha ac e is ic o he Sou he n Samogi ian subdialec o Va niai, is e lec ed only in he language o he e y oldes membe s o his speech communi y. Younge gene a ions and indi iduals who ha e a i ed he e om o he pa s o he coun y a e pe cei ed as using a a ian mixed wi h ei he S anda d Li huanian (o he Aukš ai ian dialec iden i ied wi h i ) o wi h o he Samogi ian subdialec s. Reduced endings a e seen as he mos ypical ea u e which helps o iden i y one’s own linguis ic a ian . Geog aphical (spa ial) dis ance is one o he main ac o s a ec ing he nomina ion o one’s own linguis ic a ian . Speake s o he Va niai subdialec ypically assign o hei a ian he name o hei esiden ial a ea o he adminis a i e (municipali y) cen e hey a e mig a ing o. The s udy also shows ha olde and oldes gene a ion speake s o he Va niai subdialec belie e ha young people do no use he dialec , while he image o hei own a ian p e alen amongs he younge gene a ion is close o S anda d Li huanian. Bo h o hese indings sugges a con e gence o dialec al and s anda d language wi hin he Va niai subdialec , wi h cha ac e isa ions and nomina ions poin ing owa ds he linguis ic he e ogenei y o his dialec al a ea. KEYWORDS: Pe cep ual dialec ology, language a i udes, Sou he n Samogi ian subdialec o Va niai, dūnininkai, own linguis ic a ian . 1. ĮVADAS P ieš dešim me į naujai į e in a a minė si uacija pa odė, kad pie ų žemaičių a niškių pa a mės plo as pa enka į aplink Telšius besi o muojančio žemaičių egiolek o zoną, odėl ie inių žmonių kalba u ė ų pasižymė i am ik u s abilumu, nulem u iek s ip ios adicinės a mės, iek i palygin i s abilių žemai iškųjų geolek ų 1 (šiau inėje dalyje Plùngės, pie inėje – Tau agės) (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014b: 257, 260). Duomenys pa odė, kad a n iškiai, o muojan is bend am egiolek ui, a ei yje „bus linkę panašė i į sa o šiau inius kaimynus“ (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014b: 260). T adiciniai a niškiai i kaimyniniai šiau inia i žemaičiai ( elšiškiai i k e ingiškiai) u i i one inių panašumų, i ski umų. Nuo šiau inių kaimynų juos, kaip i pie inius kaimynus aseiniškius, ski ia dūnininka imas – ki čiuo ų d ibalsių ie, uo a liepimas ienbalsiais [iː], [uː] a ba di ongoidais [iːi ], [uːu ] (p z.: [²ˈʃʲ iːi n s] šienas; [²ˈjuː ks] juokas), o nuo aseiniškių – d iga sių an, am, en, em a imas [oˑn], [oˑm], [ɛˑn], [ɛˑm] / [ʊn], [ʊm], [ɛˑn], [ɛˑm] (p z.: [¹ˈkʊnd], [¹ˈkoˑnd] kánda; [¹ˈbʊmb], [¹ˈboˑmb] bámba; [ɡʲiˑ¹ˈʋʲɛˑnʲ ʲɪ ] gy én i; [¹ˈpʲɛˑmʲpʲɪ ] pémpė) (Zinke ičius 1966: 13, 14, 85–86, 101–102, 503 (žemėl. N . 58, 67, 68), 505 (žemėl. N . 60), 512 (žemėl. N . 67, 68); 1994: 106–107; Gi denis 1970: 143–145; LKA II 77–78, 80, 83, 84, 86, 87, žemėl. N . 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71; Bukan is 1984: 93–94; LKTCH 2004: 206, 222–223 i k .). Su ki ais žemaičiais bend a ski iamoji ypa ybė – kamieno i ki čiuo os galūnės ilgųjų balsių ė, o žodžio d ibalsinimas (p z. : [¹ˈdʲiɛ ʲɪ ] d i; [bʲiɛ¹ˈɡʲuɔ ʲɪ ] bėgió i) (Zinke ičius 1966: 73, 74, 473 (žemėl. N . 28), 475 (žemėl. N . 30), 476 (žemėl. N . 31), 479 (žemėl. N . 34), 483 (žemėl. N . 38), 485 (žemėl. N . 40); 1994: 90; LKA II 45, 48, 51, 53, 56, 57, žemėl. N . 27, 33, 35, 39; LKA II 45, 48, 51, 54, 57, žemėl. N . 28, 31, 33, 36, 39; Salys 1992: 36; LKTCH 2004: 223 i k .). Be minė ų ypa ybių, a niškiams būdingos i ki os one inės ypa ybės: isuo inis ki čio a i aukimas; umpųjų balsių u, i i d iga sių ul, u , il, i bei d ibalsio ui pi mojo dėmens pla inimas (p z.: bù o [ˈbʊʋɑ], [ˈboˑʋɑ]; mškas [ˈmʲɪ ʃks], [ˈmʲeʃks]; pùl i [¹ˈpoˑlʲ ʲe]; kù i [¹ˈkʊ ʲ ʲɪ ], [¹ˈkoˑ ʲ ʲe]; g as [¹ˈɡʲɪ ʦ], [¹ˈɡʲeˑ ʦ]; mu las [²ˈmʊɪˑls], [²ˈmoˑɪls]); galūnių balsių umpinimas (p z.: ka pas [²ˈkɑmˑps]); d ibalsių ai, ei ienbalsinimas (p z.: ý ai [¹ˈʋʲiː¹ˌ ɑː]; aše [ ɑ¹ˈʃʲɛː]); kai ku iose o mose ie oje a ika ų č, dž u imi p iebalsiai , d (p z.: jáučio [¹ˈjæˑʊ ʲɛ]; mẽdžio [ˈmʲɛˑdʲe], be jáučių [¹ˈjæˑʊʧʲu]; mẽdžių [ˈmʲɛˑʤʲu]) (Zinke ičius 1966: 32– 1 Geolek u laiky ini adicinės pa a mės pag indu susi o ma ę he e ogenišk i, g iež ų geog a inių ibų ne u in- ys kalbos a ian ai, o egiolek u – kalbos a ian ai, a si adę bend inei kalbai pa eik us geolek ą (-us) i (a ) egionines kalbos a mainas (Hoppenb ouwe s 1983: 1–25; Aue 2005: 7–42; Taeldeman 2010: 355–374; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 41–44). Šiau ės žemaičių plo e s abilūs geolek ai o muojasi apie Skuõdą, Maže kius, K ẽ ingą i Plùngę, pie ų žemaičių plo e – apie Taũ agę, pe eiginiai – apie Kemę, Rasé inius (NTA 2014 (žemėl. N . 13, 14); Mikulėnienė 2014: 20; Aliūkai ė, Mikulėnienė: 2014a: 260). 3 49, 64-66, 142–143, 447, 515–516, 518 (žemėl. N . 2, 70, 71, 73); 1994: 106, 110–111; LKA II 123–126, žemėl. N . 105, 106; LKTCH 2004: 200 sp. įklija, 223–226 i k .) i k . Pas a aisiais me ais dėl besikeičiančios sociokul ū inės, socioekonominės aplinkos (į ai ių įs aigų eo ganiza imo i op imiza imo) pie ų žemaičiai a niškiai, a ba dūnininkai, ampa is mobilesni, plečiasi jų socialiniai yšiai. Ka u, ikė ina, keičian is jų požiū iui į ie inį, y ime adinamo sa uoju, kalbos a ian ą, keičiasi i kalbinis elgesys (plg. Jawo ski i k . 2004: 5; Ga e 2010: 19–36; Ramonienė 2022: 11–13 i k .). Pe cep y iosios dialek ologijos p incipais pa em i kalbinių nuos a ų y imai a lik i į ai iose Lie u os ie o ėse (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016a; 2016b; Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016; Aliūkai ė i k . 2017; 2020; Ge žo ai ė 2019a; 2019b; 2019c; B azai ienė 2024 i k .). Tačiau dūnininkų a eale nuos a os dėl sa ojo kalbos a ian o išsamiai iš i os ik pie ų žemaičių aseiniškių pa a mės plo e, a niškiai šiuo požiū iu didesnio y ėjų dėmesio iki šiol sulaukę nebu o 2 . Raseiniškių y imai pa i ino, kad iek objek y ios (kon e gencija i išlyginimas), iek subjek y ios (pap as ojo kalbos a o ojo nuos a os) p iežas ys eikia kalbos bend uomenės na ių požiū į į ie inį kalbos a ian ą: kin a adicinių a minių požymių nomenkla ū inės e ės i jų ealizacija (Damb auskienė 2021: 107–124; plg. Hickey 2003: 351; Mikulėnienė 2020: 3 i k .). Raseiniškių kalbinė si uacija, „p es ižiškesnio“ a ian o siekimas inicijuoja iki šiol ne i ų a niškių nuos a ų dėl sa ojo kalbos a ian o pe žiū ą (Damb auskienė 2020: 228; 2021: 77–79) 3 . Šio y imo objek as – pie ų žemaičių a niškių sa ojo kalbos a ian o nominacijos i e inimai 4 . Tikslas – išsiaiškin i pie ų žemaičių a niškių sa ojo kalbos a ian o nomina- cijas i e inimus. Tikslui pasiek i išsikel i šie užda iniai: 1) išanalizuo i i iamųjų me aling is inius komen a us i išsiaiškin i a niškių sa ojo kalbos a ian o nominacijas; 2) emian is subjek y iaisiais eks aling is iniais duomenimis, nus a y i sa ajam kalbos a ian ui būdingus požymius i nus a y i sa ojo kalbos a ian o e inimus; 3) iš i i pie ų žemaičių a niškių sąmonėje įsi i inusio ie inio kalbos a ian o aizdinį i į e in i galimą a niškių pa a mės kalbinės kai os scena ijų. Ty ime emiamasi 2025 me ais sausio– asa io mėnesiais iš pie ų žemaičių a n iškių plo o s aipsnio au o ės i Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o mokslo da buo ojos d . Simonos Vyniau ai ės su ink a i į dik o oną į ašy a empi ine me džiaga iš Lie u ių kalbos a laso (LKA 1977; 1982; 1991; oliau – LKA 5 ) 11 punk ų: Ku š nų (LKA 102), Va nių (LKA 191), Ùž enčio (LKA 193), T ẽ ų (LKA 220a), Laũk u os (LKA 254), Š kšnos (LKA 285), K da nos (LKA 288), Ka inėnų (LKA 290), Pajū io (LKA 322), Šilãlės (LKA 323) i Žema čių Naũmiesčio (LKA 355), ž . 1 pa eikslą. 2 Apie pie ų žemaičių aseiniškių y imus plačiau ž . Vai monienė 2017; Damb auskienė 2020 ; 2021. 3 S aipsnyje pasi ink as e minas sa asis kalbos a ian as, nes jis ge ai a spindi iek pačių i iamųjų, iek jų gy enamojoje ie oje a ojamo kalbos a ian o koncep ą. Šis e minas bu o a ojamas i ian pie ų žemaičių aseiniškių nuos a as (ž . Damb auskienė 2020; 2021: 77–81). Lie u ių geoling is iniuose y imuose įp as as e minas ie inis kalbos a ian as, u in is a i ikmenį anglų kalboje e nakulas (angl. e nacula ) (ž . Labo 1972a: 208–209, 222–224; 1972b: 87–91; T udgill 1974: 17–19, 32–35; Chambe s, T udgill 1980: 3–6, 12–14 i k .). 4 Te minai požiū is i nuos a os s aipsnyje a ojami sinonimiškai. 5 Kadangi isuose ijuose LKA omuose punk ų nume iai su ampa, oliau s aipsnyje šio leidinio omai nebe- nu odomi. 4 1 pa eikslas. Ti iamieji pie ų žemaičių a niškių LKA punk ai (žemėlapio agmen as iš Aliūkai ė i k . 2014: 143, 75 pa eikslas) Iš iso į ašy i pokalbiai su 44 i ia maisiais, bend a pokalbių ukmė – 22 al. 12 min. 23 sek. Siekian kuo objek y iau ealiuoju laiku iš i i kalbinę si uaciją pie ų žemaičių a niškių plo e, i iamųjų imčiai p i aiky as ne ikimybinės a ankos būdas 6 , . y. kalbin i a si ik inai su ik i i moksliniame y ime daly au i su ikę asmenys. Tai lėmė iek ne ienodą i iamųjų im į pagal sociodemog a inius duomenis (ž . len elę), iek ski ingą į ašų ukmę (ž . 2 p iedą). Len elė. Ti iamųjų sociodemog a inių duomenų cha ak e is ika Ti iamųjų skaičius Ti iamieji pagal ka as Ly is Vy ai Mo e ys 10 Jaunesnioji ka a 2 8 19 Vidu inė ka a 3 16 15 Vy iausioji ka a 3 12 44 Iš iso 8 36 6 Ne ikimybinės a ankos būdas inkamas, kai i iamųjų im is nė a didelė i apklausų duomenys naudojami a liekan ž algomąjį (a bandomąjį) y imą (plačiau ž . Gaižauskai ė, Mikėnė 2014: 36–37). 5 Pe pokalbius į ašy i i iamųjų me aling is iniai komen a ai (pa yzdžiui, nuos a os dėl sa ojo kalbos a ian o, sa ojo i ki ų kalbos a ian ų e inimai i k .), sociodemog a inės cha ak e is ikos (ly is, amžius, gy enamoji ie a) i k . Ti iamąją medžiagą suda o me aling is iniai 44 i iamųjų komen a ai apie sa ąjį kalbos a ian ą i ki us kalbos a ian us 7 . Ti iamųjų nuos a os i os emian is pe cep y io- sios dialek ologijos me odologiniais p incipais, ikslin os analizuojan sa ojo kalbos a ian o sup an amumo, pa auklumo (g ažumo), aisyklingumo e inimus. Ti iamųjų amžius s a bus duomenų g e inimui pagal ka as. 2. METODAI IR METODOLOGINĖS PRIEIGOS Šio y imo pama as – sa ojo kalbos a ian o su okimo i e inimo empi iniai duomenys, ku ie su ink i de inan apklausos i giluminio in e iu (pokalbio) me odus. Pokalbio i apklausos de inys pa ankus, kai eikia sukaup i į ai ių duomenų ne ik apie pa į i iamąjį, jo nuos a as, be i į ašy i jo kalbą, ga so į ašą panaudo i kalbinių duomenų egis a imui, y imui (Au ekoe xea, O mae xea 2006: 157–162; Schilling 2013: 66–133). Pokalbiams su i iamaisiais pasi elk as pusiau s uk ū uo o i giluminio pobūdžio in e iu de inys (plg. Rupšienė 2007: 65; Ka delis 2017: 257 i en nu ody a li e a ū a i k .) 8 . Pokalbiai su i iamaisiais ykdy i pasi inkus klausimyno s uk ū uo umo me odologiją, ku ios esmė – lanks umas, . y. no s klausimynas pa eng as iš anks o, jo klausimais naudo asi nebū inai laika n is klausimų eiliškumo a o muluo ės bei a siž elgian į i iamojo dės omas min is 9 . Klausimynas suda y as emian is kolek y inės monog a ijos Lie u ių kalbos a ian ai y ėjo i pap as ojo kalbos bend uomenės na io pe spek y os au o ių a ink ais i šiame s aipsnyje analizuojamam y imui p i aiky ais pe cep y inės anke os klausimais (ž . Aliūkai ė i k . 2020: 301–306) (ž . 1 p iedą). Klausimynus pokalbių me u pildė apklausos ykdy ojos. Toks medžiagos inkimo būdas y a pa ikima i aukš ą duomenų kokybę už ik inan i kokybinio y imo me odologijos dalis (Gaižauskai ė, Mikėnė 2014: 61). O pokalbio kon olė leidžia sukaup i kalbos duomenis kiekybiniam kalbos duomenų (pa yzdžiui, a miškumo odikliams apskaičiuo i) y imui. Klausimyno klausimai apėmė objek y iuosius ( i iamojo gy enamoji ie a, amžius, ly is, išsila inimas, judumas i k .) i subjek y iuosius (geoling is inė kompe encija, nuos a os dėl sa ojo kalbos a ian o, sa ojo kalbos a ian o e inimai) duomenis. Siekian išsiaiškin i objek y iuosius duomenis, i iamiesiems pa eik i užda ieji klausimai, o subjek y iųjų duomenų kaupimui naudo asi a i aisiais klausimais i seman inio di e encialo e inamąja skale 10 . A sakymais į a i uosius klausimus siek a išsiaiškin i i iamųjų geoling- is inę kompe enciją i kalbin es nuos a as, o seman inio di e encialo skalės duomenys leido nus a y i sa ojo kalbos a ian o sup an amumo, aisyklingumo, pa auklumo e inamuosius balus, papildžiusius i pa ikslinusius i iamųjų nuos a as (ž . 1 p iedą). Geoling is inė kompe encija moksliniame disku se apib ėžiama kaip pap as ojo kalbos a o ojo gebėjimas a pažin i kalbos a ian us, juos lokalizuo i geog a inėje, socialinėje, kul ū inėje e d ėje (P es on 1989: 4; 1999: xxiii–xxi ; Die cks 2002: 52–53; Aliūkai ė, 7 Komen a ai žymimi kodais, juose užši uo a in o macija apie i iamąjį: gy enamoji ie o ė, amžius, ly is i eilės nume is iš punk o (ke u ios didžiosios aidės – LKA punk o pa adinimo pi mosios aidės; skai muo 1 – asmuo iki 35 m., 2 – 36–55 m., 3 – y esnis nei 56 m.; y – y as, mo – mo e is; pasku inis skai muo – eilės nume is) pa yzdžiui, Ku š nų jaunesniosios ka os a s o ės komen a o kodas – KURŠ1_mo 2). 8 Giluminiai pusiau s uk ū uo i in e iu kalbiniams duomenims ink i įp as ai aikomi kokybiniuose, socio- ling is iniais me odais pa em uose y imuose, pa yzdžiui, šis me odas aiky as i ian socioling is inę Lie u os pano amą, pie ų žemaičių aseiniškių ho izon alųjį i e ikalųjį a ian iškumą (plg. Damb auskienė 2021: 14; Ramonienė 2022: 15–18 i k .) 9 Apie klausimyno s uk ū uo umo me odologiją i ki as kok ybinio in e iu o mas plačiau ž . Gaižauskai ė, Vala ičienė 2016: 18–22. 10 Seman inio di e encialo e inamoji skalė įp as a a minių a ian ų aisyk lingumo i pa auklumo e inimo y imuose (plačiau ž . P es on 2013: 170). Apie seman inio di e encialo skalės naudojimą y imuose plačiau ž . Dikčius 2011: 59. 6 Mikulėnienė 2016a: 92 i k .). Geoling is inės kompe encijos y imams ypač s a būs kalbinių nuos a ų y imai, ku ie a skleidžia pap as ojo kalbos a o ojo įsi aizduojamų kalbos a ian ų i jų a o ojų sociokul ū inio apa umo sąsajas, pa odo, kad kalbos a ian iškumui į akos u i iek ideologiškai kons uojami dialek o aizdiniai, iek i pasąmonėje susi o ma usios s e eo ipinės kalbos a ian o cha ak e is ikos ( plg. Chambe s, T udgill 2004: 28; aip pa ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016b: 17–30; Ge žo ai ė 2019c: 1; Mikulėnienė 2019; Damb auskienė 2021: 76 i k .). Vienu iš s a biausių komponen ų pe cep y iniuose y imuose laikomas kalbos a ian o pa auklumo k i e ijus, o emian is pap as ojo kalbos a o ojo me alingis iniais komen a ais, koncep ualizuojama kalbos a ian o es e inė e ė (Aliūkai ė 2007: 212–213 i en nu ody ą li e a ū ą). Pie ų žemaičių a niškių nuos a os dėl sa ojo kalbos a ian o analizuojamos emian is pe cep y iosios dialek ologijos me odologijomis, su eikiančiomis „papildomų ma menų kalbos a ian iškumo plačiąja p asme in en o izacijai, sup a imui, e inimui i p ognos inei (kai os i aidos) a ian iškumo žiū ai, kaip s a bų iene ą kalbos a ian iškumo y imuose į eisina[nčiomis] a ian o aizdinio ka ego iją“ (A liūkai ė, Mikulėnienė 2016b: 18; plg. Inoue 1999: 157–158). Sa ojo kalbos a ian o aizdinys (-iai) ikslinamas (-i) nag inėjan es e inę e ę de alizuojančius sup an amumo, aisyklingumo, pa auklumo e inamuosius balus. Šiuo s aipsniu ęsiami pe cep y iosios dialek ologijos nuos a ų y imai, pa em i geoling is ikos ( egioninio a ian iškumo) me odologija. 3. SAVOJO KALBOS VARIANTO NOMINACIJOS IR SAMPRATA Pi miausia i ia mųjų pap ašy a į a dy i jų gy enamojoje ie o ėje a ojamą kalbos a ian ą. Be eik du ečdaliai i iamųjų (64 p oc.) sa ajam kalbos a ian ui su eikė konk e aus mies o a mies elio pa adinimo nominacijas, ku ios klasi ikuo inos į 3 g upes: 1) kalbos a ian as, nominuo as gy enamosios ie o ės pa adinimu; 2) kalbos a ian as, nominuo as adminis acinio i (a ) sa i aldybės cen o, į ku į (-iuos) mig uojama dėl iešųjų (pa yzdžiui, į sa i aldy bę, seniūniją), ekonominių (pa yzdžiui, į pa duo u es, u gų), gydymo(si) a ki ų p iežasčių, pa adinimu, oliau adinama s adminis acinės e i o inės ie o ės pa adinimu; 3) miš us kalbos a ian as, ž . 2 pa eikslą. 2 pa eikslas. Sa ojo kalbos a ian o nominacijų pasiski s ymas 7 Sa asis kalbos a ian as gy enamosios ie o ės pa adinimu dažniausiai nominuo- jamas Va nių (LKA 191), T ẽ ų (LKA 220a) i Šilãlės (LKA 323) i iamųjų, p z.: ie iniai – a niškiai (VARN2_mo 4), e iške (TVER2_mo 1), Šilalės a mė (ŠILA1_mo 2), šilališkių kalba (ŠILA2_mo 3), Šilalės a mė, šilališkių a mė (ŠILA2_mo 5) 11 . Ne e ai gy e-namosios ie o ės pa adinimas papildomas adminis acinės e i o inės ie o ės (-ių), į ku- ią (-ias) mig uojama, pa adinimu (-ais), p z.: a niškių į Plungę biški panaši (VARN2_ y 2); panaši į Telšių, gal ik žuodei ski ias (VARN3_mo 1), Va nių i Telšių nesiski ia (VARN3_mo 3); e iškiai, lauku iškiai, a niškiai – ienodai šnek (TVER3_mo 2); Tau agė, Šilu ė – aip pa (ŠILA2_mo 5). Pas a ieji pa adinimai p iski ini 3-ajai nominacijų g upei. Tik su adminis acine e i o ine ie o e sie inas nominacijos dažniausiai su eikia Ku š nų (LKA 102), K da nos (LKA 288), Ka inėnų ( LKA 290) i Pajū io (LKA 322) i iamieji, p z.: Šiaulių kalba (KURŠ1_ y 1); Vie inė a mė <...> p iski iama Šiauliams (KURŠ3_ y 3), šilalie iška kalba (KVĖD2_ y 1), šilališkių kalba (KVĖD2_mo 4), Šilalis k aš o (KVĖD1_mo 5); šilališkiai (KALT1_mo 1); Šilalės šnek a, linkę į Telšių pusės kalbą (KALT1_mo 2); Šilalės kalba (KALT1_ y 4). Sa ojo kalbos a ian o nomina imas gy enamosios ie o ės (-ių) pa adinimu (-ais) suponuoja i iamųjų nuos a ą, kad jų gy enamojoje ie o ėje a ojamas kalbos a ian as pasižymi ik ai ie o ei būdinga kalbine aiška. Adminis acinės e i o inės ie o ės pa adinimu į a dy as sa asis kalbos a ian as, ikė ina, siejamas su aukš esnio p es ižo į aizdį u inčiu ajono cen e a didesniame mies e a ojamu kalbos a ian u. Miš ios nominacijos g upės pa adinimai ne ik sieja gy enamosios ie o ės i adminis acinės e i o inės ie o ės sa ojo kalbos a ian o pa adinimus, be i pa odo, kad a niškiai sa ąjį kalbos a ian ą apa ina i (a ) lygina su pasąmonėje susi o ma usiu p es ižiškesniu kalbos a ian u, a ojamu geog a iškai ne olimoje ie o ėje. A sakymai į klausimą „Kaip apibūdin umė e sa o gy enamosios ie o ės kalbą?“ ski ini į 3 g upes: 1) žemai iška / a miška / dūnininkų; 2) nežemai iška / maišy a i 3) ne a miška / li e a ū inė / bend inė. Nežemai iškos / maišy os kalbos g upės a saky mai y a a pinis a ian as a p 1-osios i 3-osios g upės opozicijos a miška s ne a miška. Be eik du ečdaliai i iamųjų pa eikė ne ienai g upei p iski inus a sakymus, ku iuos lėmė i iamųjų įž algos, pagal ka as di e encijuojančios sa ojo kalbos a ian o aizdinį 12 . Jei a miškos i maišy os kalbos apibūdinimai p ocen iškai pasiski s ė apylygiai (a i inkamai 68 i 72 p oc.), ai ne a miškos kalbos suda o mažiau nei ke i adalį (23 p oc.) isų a sakymų 13 . Sa ąjį kalbos a ian ą žemai išku / a mišku / dūnininkų dažniau adina jaunesniosios i idu inės ka os a s o ai (a i inkamai 70 p oc. i 73 p oc. a sakymų), nežemai išku / maišy u – idu inės i y iausiosios ka os (89 p oc. i 73 p oc.). Tačiau nemažos dalies jaunųjų a niškių (40 p oc.) sąmonėje sa asis kalbos a ian as – ne a miškas, a ba a imas bend inei kalbai, ž . 3 pa eikslą. 11 S aipsnyje i iamųjų me aling is iniai komen a ai už ašy i o iginalia i iamųjų kalba i ne aisy i. 12 Pa yzdžiui, UŽVE2_mo 3 komen a as Senieji, aš uoniasdešim mečiai i y esni išlaike sa a a me, jaunesni – miš ūnai p iski inas p ie 1 i 3 g upių. 13 P ocen ai apskaičiuo i nuo kiek ienos g upės a sakymų skaičiaus. 8 3 pa eikslas. Sa ojo kalbos a ian o apibūdinimai Pab ėž ina, kad no s daugiau kaip du ečdaliai i iamųjų sa o gy enamosios ie o ės kalbą pa adino a miška, žemai iška, dūnininkų kalba, be eik isų jų nuomone (90 p oc.), a miškai kalba ik y iausieji ie os gy en ojai, p z.: Ta miškai neben labai labai senas, ne penkiasdešim mečiai, šešiasdešim mečiai nesako „dūna“, „pyns“. Ku šėnai – kaims, isi aip šnek (KURŠ1_ y 1); Seneliai e ka čiais pasako „dūnikes“, „pynuka“, jaunesni aip nebesako (KURŠ1_mo 2); Ta miškai, ie ine šnek a niekas nebešneka. Žemaičių kalbos čia nieks nesup an , nieks ja i nešnek. Tik seni kai ku ie, ie ku iems daugiau nei 70–80 me ų. Jaunimas sako, kad jiems se ma a šnekie žemai iškai, jie neno bū i žemaičiais (UŽVE3_mo 2); Senieji kiek daugiau žemaičiuoja: nu auk os galūnės, nukanda galūnes, sako „ yna dūnas“ ( ieną duonos), ki čiai ki okie, ki u deda. Jaunimas kalba aukš ai iškiau, ypač ie, ku ie iš ažiuoja į mies us, g įžę kalba aukš ai iškiau (LAUK2_mo 1). Nežemai iškos / maišy os kalbos a ian ai ski iami į 3 g upes: 1) maišy os su bend i- ne / li e a ū ine kalba a ba su ja apa inama aukš aičių a me (62 p oc. a sakymų); 2) maišy os su šiau ės žemaičių pa a mėmis (23 p oc. a saky mų); 3) maišy os i su bend ine, i su ki ų žemaičių pa a mėmis (15 p oc. a sakymų). Visgi isas is šias g upes sieja nežemai iškos / maišy os kalbos su okimas, ku į lemia sa ojo kalbos a ian o lyginimas su pasąmonėje įsi i inusia „ ik a“ žemaičių a me, p z.: mūsų maišy a, ka ais žemaičiuojam, ka ais nežemaičiuojam, upu į žemai iška, laužy a, pap as a (KALT1_ y 4); Nei šiokia, nei okia, neg yna, žemaičių nepa adinsi <...>. A ima bend inei, be ne isai (KURŠ3_ y 3) ; Li e a ū ini pe smelk, pe gali a mes, aikai in e ne inie e d ie nuskenden, išmoks mokykloj. Ki i sa ma ijas, mokykla sa a da a. Gal nemadinga mužikų šnek a (LAUK2_mo 4); G ynai žemai iškai niekada čia nešnekėjo, ik da žodžių seno iškų y a. Esam p ie žemaičių. Lyginan su elšiškiais, mes ne žemaičiai. Jei nekalbam žemai iškai, ai lie u iškai (ŠVĖK2_mo 4); No mali lie u iška kalba, neišski inė, nei aukš ai iška, nei žemai iška – lie u iškai kalbam, pap as a lie u iška, da osi a imesnė bend inei (ŠILA2_mo 3); Mišinukai, miš ūnai, klumpių k aš o, maišy i – isų žemaičių žodžius a ojam, iską gaudan ys. Šilu ėj kalba aip pa (PAJŪ3_mo 1); Pap as i žmonės aip šnekam – žemai iškai nelabai. Pe ele iziją kalba kaip Šilalėj. Jei mes esam žemaičiai, ai i u ė ume kalbė i žemai iškai – žemai iškai nekalbam (ŠILA2_mo 4). Ta miškajam opozicinį ne a miškąjį kalbos a ian ą i iamieji dažniausiai p iski ia jaunesniosios ka os a s o ams i (a ba) išsila inusiems bei iš ki u g įžusiems gy en ojams, p z.: Jaunims – nebie juokiu a miu – isi y aukš ai e, li e a ū iška [kalba], apie a me nenuo gi die . Viene ai aikų šnek a miškai, isi li e a ū iškai. I ė ai su aikais šnek li e a ū iškai (TVER2_mo 1); Jaunimas mažiau a miškai šneka, daugiau gal bend ine, ne e ai jus i anglų kalbos į aka – sakinius e čia iš anglų kalbos. Ta mė nemadinga (ŠVĖK1_mo 3); Jaunimas kalba aukš ai iškiau, ypač ie, ku ie iš ažiuoja į mies us, g įžę kalba aukš ai iškiau 9 (LAUK2_mo 1); Išsila inę kalba aisyklingiau, aiškiau, neišsila inę a oja ki okius žodžius. Nė a žemaičių kalba, panaši į bend inę kalbą. Jaunimas kalba ki aip – g ei ai susako. Sūnus g įžo iš užsienio, kalba aip pa (ŽENA3_mo 4). Tokia nuos a a ko eliuoja su jaunesniosios ka os a s o ų išsaky ais apibūdinimais: p ocen iškai daugiausia jų sa ąjį kalbos a ian ą cha ak e iza o kaip ne a mišką (ŽENA1_mo 3), li e a ū inį (ŽENA1_mo 3). Apibend inan sa ojo kalbos a ian o e inimus, da y ina iš ada, kad, a niškių įsi ikinimu, a miškai da kalba, a ba dūnininkuoja, ik pa ys y iausieji pie ų žemaičiai a niškiai, o ki ų, ypač jaunų gy en ojų bei g įž ančiųjų iš ki ų mies ų kalba – maišy a su bend ine / li e a ū ine kalba a ba su ja apa inama aukš aičių a me. Tik aka inėje pa a mės dalyje, a i bebaigiančių sunyk i aka ų žemaičių esančiame Žema čių Naũmies yje (355), isų i iamųjų eigimu, jų kalba y a iena aisyklingiausių (ŽENA2_mo 1), lyg i aisyklingai (ŽENA1_mo 2), li e a ū inė (ŽENA1_mo 3), panaši į bend inę kalbą, ik galūnes nuimam (ŽENA3_mo 4) 14 . Tiek y esniosios i y iausiosios ka os i iamųjų nuos a a, kad jaunimas nekalba a miškai, iek jaunesniosios ka os a s o ų siekis sa ąjį kalbos a ian ą apa in i su ne a miškuoju a ian u gali ody i yks ančią adicinės a niškių pa a mės kai ą – leng iausiai a pažįs amų yškiųjų a minių ypa ybių, ypač d ibalsių ie, uo ienbalsinimo, a osenos a sisakymą. 4. SAVOJO KALBOS VARIANTO ĮVERČIAI Remian is sa ojo kalbos a ian o e inimais, nag inė i i iamųjų gy enamojoje ie o ėje a oja mo kalbos a ian o į e čiai pagal is ka ego ijas: 1) sup an amumą; 2) aisyklingumą i 3) g ažumą (pa auklumą). Duomenys ink i naudojan sep ynbalę seman inio di e encialo e inimo skalę. Pokalbio me u i iamieji isas is ka ego ijas u ėjo į e in i nuo pozi y iausio (7) iki nega y iausio (1). Į e is nuo 5 iki 7 laikomas eigiamu, 4 – neu aliu, nuo 1 iki 3 – neigiamu. Be eik isi (93 p oc.) a niškiai mano, kad jų ie o ės kalba y a leng ai sup an ama isiems (ž . 4 pa eikslą), nes nesup an ama kalba dažniausiai su okiama kaip neįp as ų, sa i ą eikšmę u inčių leksinių iene ų a ojimas, p z.: g iež ų žodžių nenauduoju – isiems sup an ama (VARN3_mo 3); kalbu bend ine, nes gal oju, kad ki i gal nesup as i, ka ais įkišu sa ų žuodžiu (UŽVE3_mo 1); ik i žemaičiai... kai ku ie žodžiai neaiškūs (UŽVE3_mo 2); a miniai žodžiai ki okie (LAUK2_mo 1); mūsų kalba – isiems sup an ama, iš aiškingiausia sa o žemai iškumu, speci inių žodžių ne u im (LAU2_mo 4); su ki u žemaičiu sunku susikalbie i, jų kai ku ie žuodžiai ki okie (LAUK3_mo 2); seneliai, ė ai u ėda a išski iniu, ki okiu žodžiu (gonkos, alkie uks), daba aip nekalbam (ŠILA2_mo 3). Tik a i šiau ės žemaičių k e ingiškių ibos esančio T ẽ ų mies elio (LKA 220a) i iamieji įsi ikinę, kad jų gy enamojoje ie o ėje a ojamas kalbos a ian as ki ų a mių a s o ams sunkiai sup an amas, p z.: aukš aičiai, dzūkai – laba sunke, a ykę p ašo iš e s (TVER2_mo 1); aukš aičiai nesup on , saka, kad nukondam galūns (TVER2_mo 3). 14 Apie aka ų žemaičių pa a mės likimą ž . Zinke ičius 1994: 123; Bukan is 2002: 12–13; 2007: 196; LKTCH 2004: 222 i k . Dėl Žema čių Naũmiesčio (355) bū a pas a s ymų, kad isą šį punk ą eikia p iski i pie ų žemaičiams aseiniškiams, nes, būdami aseiniškių i a niškių pa ibyje, Žema čių Naũmiesčio i jo apylinkių gy en ojai, kaip i aseiniškiai, d ibalsius am, an, em, en išlaiko s eikus (Jana ičienė, Zinke ičius 1983: 102). Žema čių Naũmies is (LKA 355) pie ų žemaičiams aseiniškiams p iski as leidinyje XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai) publikuojamame žemėlapyje (Aliūkai ė i k . 2014: 143). Tačiau o pa ies leidinio 7 p iede Žema čių Naũmies is (LKA 355) į ašy as į pie ų žemaičių a nišk ių op imizuo ų LKA punk ų są adą (NTA 2014: 442). Kad angi šios šnek os y imų ūks a, ik i šiol „laikomasi Z. Zinke ičiaus i A. Gi denio a mių kla si ikacijos“ (PŽVmk 2017: 55). 16 Rupšienė Liudmila 2007: Kokybinių y imų duomenų inkimo me odologija [Me hodology o Collec ing Quali a i e Resea ch Da a], Klaipėda: Klaipėdos uni e si e as. Salys An anas 1992: Raš ai. Lie u ių kalbos a mės [W i ings. Li huanian Language Dialec s] 4, Roma: Lie u ių Ka alikų Mokslo Akademija. Schilling Na alie 2013: Sociolinguis ic Fieldwo k, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Taeldeman Johan 2010: Linguis ic S abili y in a Language Space. – Language and Space. An In e na ional Handbook o Linguis ic Va ia ion 1: Theo ies and Me hods, ed. by P. Aue , J. E. Schmid , Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e , 355–374.T udgill Pe e 1974: Sociolinguis ics: An In oduc ion, Ha mondswo h: Penguin. Vai monienė Diana 2017: Lie u os a mių aizdiniai pie ų žemaičių aseiniškių men aliniame žemėlapyje [Image o Li huanian Dialec s on he Men al Map o he Young and Middle-Aged Gene a ion o PŽR (pie ų žemaičių aseiniškiai)]. – Pe spec i es o Bal ic Philology III. The Apocalypses o he Bal ic Wo lds, Poznan: Wydawnic wo Rys, 345–365. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija [Li huanian Dialec ology], Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija [Dialec ology o he Li huanian Language], Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. PRIEDAI 1 p iedas. Pe cep y inės anke os klausimyno pa yzdys, suda y as s aipsnio au o ės pagal Aliūkai ė i k . 2020: 301–306 17 2 p iedas. Ga so į ašų egis as Eil. N . LKA punk as Ti iamojo kodas Ti iamojo gy enamoji ie a Į ašo ukmė 1. Ku šėnai (102) KURŠ1_ y 1 Ku šėnai 1 al. 33 min. 16 sek. 2. KURŠ1_mo 2 Ku šėnai 48 min. 47 sek. 3. KURŠ3_ y 3 Ku šėnai 35 min. 43 sek. 4. Už en is (193) UŽVE3_mo 1 Junkilai 20 min. 53 sek. 5. UŽVE3_mo 2 Junkilai 1 al. 52 min. 49 sek. 6. UŽVE2_mo 3 Už en is 2 min. 21 sek. 7. Lauku a (254) LAUK2_mo 1 Bilioniai 20 min. 46 sek. 8. LAUK3_mo 2 Bilioniai 1 al. 9 min. 27 sek. 9. LAUK3_ y 3 Bilioniai 18 10. LAUK2_mo 4 Bilioniai 2 al. 6 min. 33 sek. 11. Š ėkšna (285) ŠVĖK2_ y 1 Š ėkšna 12 min. 43 sek. 12. ŠVĖK3_mo 2 Š ėkšna 22 min. 22 sek. 13. ŠVĖK1_mo 3 Š ėkšna 10 min. 40 sek. 14. ŠVĖK2_mo 4 Š ėkšna 30 min. 11 sek. 15. ŠVĖK3_mo 5 Š ėkšna 1 al. 27 min. 27 sek. 16. Šilalė (323) ŠILA3_mo 1 Šilalė 18 min. 2 sek. 17. ŠILA1_mo 2 Šilalė 18 min. 17 sek. 18. ŠILA2_mo 3 Di kin ai 16 min. 6 sek. 19. ŠILA2_mo 4 Šilalė 10 min. 53 sek. 20. ŠILA2_mo 5 Šilalė 29 min. 34 sek. 21. ŠILA3_mo 6 Šilalė 22. K ėda na (288) KVĖD2_ y 1 K ėda na 28 min. 16 sek. 23. KVĖD2_mo 2 K ėda na 7 min. 27 sek. 24. KVĖD3_ y 3 K ėda na 13 min. 4 sek. 25. KVĖD2_mo 4 K ėda na 14 min. 32 sek. 26. KVĖD1_mo 5 K ėda na 27. Kal inėnai (290) KALT1_mo 1 Kal inėnai 20 min. 23 sek. 28. KALT1_mo 2 Kal inėnai 20 min. 4 sek. 29. KALT2_mo 3 Kal inėnai 21 min. 27 sek. 30. KALT1_ y 4 Kal inėnai 22 min. 39 sek. 31. Pajū is (322) PAJŪ3_mo 1 Pajū is 38 min. 29 sek. 32. PAJŪ2_mo 2 Pajū is 10 min. 15 sek. 33. PAJŪ2_mo 3 Pajū is 7 min. 51 sek. 34. Žemaičių Naumies is (355) ŽENA2_mo 1 Žemaičių Naumies is 10 min. 6 sek. 35. ŽENA1_mo 2 Žemaičių Naumies is 6 min. 54 sek. 36. ŽENA1_mo 3 Žemaičių Naumies is 10 min. 26 sek. 37. ŽENA3_mo 4 Žemaičių Naumies is 20 min. 27 sek. 38. Va niai (191) VARN3_mo 1 Telšiai (di ba Va niuose) 27 min. 44 sek. 39. VARN2_ y 2 Va niai 28 min. 9 sek. 40. VARN3_mo 3 Pa andenė 24 min. 9 sek. 41. VARN2_mo 4 Va niai 46 min. 43 sek. 19 42. T e ai (220a) TVER2_mo 1 T e ai 44 min. 3 sek. 43. TVER3_mo 2 T e ai 1 al. 40 min. 9 sek. 44. TVER2_mo 3 T e ai 21 min. 16 sek. Iš iso: 22 al. 12 min. 23 sek.