scieee Open visual document viewer

Ch. Lemcheno sukaktuvių knyga

Stasys Keinys

Full text

S asys KEINYS CH. LEMCHENO SUKAKTUVIY KNYGA P aci ais años ba y del lenguaje a ojui Chackeliui Lemchenui suéjo no yniasdeSim me y (gimé 1904 m. balandéio 21 d. Papiléje, aho alinia- me Akmenés dis i o, una ez de o a a mane a elacionada su ne con la ida de un abajado de lengua, empezando bene Kaliks u Kasakauskiu i Simonu Daukan u. Kas Zino, al ez amsiis c as o del o lenguaje da by P anokéjai paku s e i §j papiléni8kj). Sukak u iy p oga Li uania alslybin- is Zydy muziejus suskubo ispues o dailiq lib o Da bai i polékiai!, ku iq suda é Polina Pailis i Judi a Rozina, 0 edaga o y cien í icai consul ado Ey is T imonis. P ie an ad inj página del lib o Salia sukak u ininko de o og a ías jdélas an e 70 m. ay as J. Jablonskio espipio, en el cual, o a be co, dicho: nedaug é a s uden y, “<> quienes an bien, como él, nusimano sob e lie u iy lengua emas <...>”. Toks mÉXIMO bend inés lengua adminis - y ojo Zodis bu y muy an e Si dies u bi bu ku iam kalbininkui. O Ch. Lemchenui en onces e a sólo d ide&im ... El lib o comienza an e p a a me jdé u E. Zinge io a ículosneliu Kul ii y sua in ojas. Cia suminé i Ch. Lemcheno abajos, u in ys alo e lie u iy i Zydy kul i ai, ku iy ilgame is in e medii- nkas es sukak u in- inkas, emin as jo golgo os. Follos anunciosbi- nas da secy iais. | p ime a de lib o sky iy sudé i a ículos sob e Ch. Lemchena. Cap ius iniciándose Z. Zinke iciaus s cikinamuoju Zodziu. K. Ul ydas aco diminé an eSka inj sukak u ininko como Zydy gimnazijy lie u iy idioma maes o de abajo, me eé Z ilgsnj pa ay us j jo edaguo us i Zodynus, ac i idades de cul i os del lenguaje ugdomaja, Sabaliauskas A. placiau pag ildeno Ch. Lemcheno lib os Lie u iy idiomas j aka Li uania Zy a mei dy impo ancia, Vi kauskas V. s engési apZ elg i odos los abajos de lengua. G aziy jo Zodziy puoks g sukak u ininkui j eiké Docen e de la Uni e sidad de Ox o d H.D. Kacas, Ju nalis a G. Smoliako , spaudos ' Da bai i polékiai: Kalbininko Chackelio Lemcheno 90-os ani e sin- éms de su nacimien o. - V.: Lie u os als ybinis Zydy muziejus, 1994. - 208 p. 80 empleado D. Gelpe no i asy oyj G. Kano idius. Cia jde as i Ch. Pa a Lemchenu A. Chu gino cilé as is y maes oyo J. Lazausko laigkas. Todos Siamui capí ulo a¢ lingüis as, be ki y Ch. Lemcheno abajo, mini edi o y i e minologo eiklg. Más como is deSim medius sukak u ininkas algé duong del edi o . Be ki y leidiniy, i iima él | palydeéjo dalj lie u iy kalbos mokslo da by, en e jy i undamen ine i ome akademing Lie u iy kalbos g ama ika, ambién bemaz odos pe ke i j Sim medio me y edi o ialos i8lcis us i ai iy s igiy e miny zodynus. ‘El abajo de e minología el lingüis a abajó p o esionalmen- e, los p ime os pocos poka io deSim mecius Él pa icipó ac i am- en e, puede deci se, en odos Sios s ies abajos- os, ma y , daZnokai a damas lemiama Zodj. Leidykloje Ch. Lemcheno edaguo i eisés, biblio ekininkys és, geologías izinés geog a ías, i ísicos, poli echnikos, melio aciones, chemías, li e a ii os, bo ánicos, economía, skaiciamien o écnicas, me eo ologías, medicina e miny Zodynai ue ebé a eik§minno minami- eji lie u iy e minologijos abajos. i gi Casi odos esos Zodynai ue pe Ziii é i Lie u os kalbos i li e a d os ins i u o Te minologij- os komisijos, en onces ellos solo diegé no minius ne e minus, pe o déjo undamen os ul e io am s iciy e miny i a kymui o ganizuo am e minologij- y os labui, odé gio abajo di ecis i apsk i ai. I no impo a que pa e uose Zodynues deci y e miny nep igijo, que Siek ick eliau ue ju co egis- y a cambiis a a que po in algunos i p iS keliasdeS- im me y i8leis i ellos Zodynai aho a ya es paseng sens cléjg, ileis a a naujy. Su abajo, didelj e minijos no minamajj olj ellos ealizo ilgai a na o, mayo ía aho a i ebe a nauja como más impo an es i s igiy pa yzdinés e minologías Sal iniai. y O dél nep igiji- mo ai nemaza i J. Jablonskio, i J. Baléikonio, i ki y Zymiyjy kalbininky eikiniy pa e quedó neiSpli usi kalboje, en luga jy jsigaléjo o os, un o o caso incluso a egi i Zodziai i pasakymai. Tiempo hace enmiend- as. Pe o él nepajégus sumazin i aidmens, ku j esas ob as desempeñ- ó. Pe puikiy sukak u iy Su mulj no ue señalado démesys lo que que didziai j impo an es- im lie u iy e minologijai es ac i liausiai i Ch. Lemchen- ui i isian p epa a- du dos e s iniai Ta p au iniy Zodziy Zodynai 81 (1951 y 1969). Ellos mucho ayudée i nusis o - e i onc ini- am, acen olo- giniam, g ama i- niam muchos j esos Zodynus sudé y adinam- yjy a plau - iniy e miny aplie u i- nimui, o aleci paius ha aplie u i- nimo, 0 nepagail- e ais jdé i lie u isk- ais a i ikme- nimis o sinonima- is ody a, que pa a se puede i8si e s i y sin skoliniy. O kg ya habla é sob e p opio Ch. Lemche- no pa eng - us usy-lic - u iy kalby Zodynus, que muchosui j ai iau- siy s iciy lib o, knygeliy, s aipsn- iy e éjy ue pa ankin- és lib os (es o indica y Sil i Da buos y polékiuo- se imp udi- do J. Lazausk- o, aduci- do kazkokiq lib o de medicina, laiSko Ch. Lemchen- ui Zodziai). Bje, uZ didZiaus- ig i8 y Zodyny, ke u - om Rusy-lic - u iy kalby Zodynq, iSleis q 1982-1985 m., Ch. Lemche- nu jun o con o os au o es asignada 1987 m. Li uania TSR es a ali- ne p emia de ciencia y écnica. Kad e minol- ogías ma e ias Ch. Lemchen- ui es nemazai ipéj¢, indica y a ios de su Kalbos kul ii os publicaci- ón en así como pe iód a- Sciuose public y a ículo- sniy. Dalis Sios y o as emá ic- as del lingüís i- co, maes o, Zodynini- nko y e minól- ogo, a ículo- sniy jdc a y | ap a ia- mg su sukakCiai dedicada lib o, sus an ajj sky iy (paila, que la mayo ía y da by imp usdi- nama su ump- ida, y algunos y del odo disgus o. Tokia g azia p oga bi y muy ike nepagail- e i lanko o o e sude i odos j ai ios- os publicaci- ones en iSsiméGi- usius anuncia - ios. Aho a segu am- en e end á que espe a o a, aún ga binge- snés sukak ie- s). Se puede deci , os p asiau us gue a aud ai, 1951 m. Li e a ii o- je i mene publicado en a ículo Lie u iskosi- os mokslinés e minologi- jos kle simu Ch. Lemchenas a k eipé sociedadés ocis j bi inumg ipin is j ai iy s iciy e minis, agino s eig i nuola ing iSmananciq e minologí- as komisijq am abajoui a ky i. 1963 m. Kalbos kul ii oje jdé ame a ículo Veiksmazodi- niai daik a a dZ- iai su p eesaga -(i)acija señal o démesys, que los llamados in e nau in- os é minos, u in ys p eesaga -(i)acija/-cij- a, no un caso en su eiksme al menos cuán di e encia y pa eiksmazod- ziy ediniy su p eesaga -imas. O en el a ículo Keli e miny da ybos klausimai (1961 m.), glaus ai apz elgus, kas pada y a i da oma, iskeliamas undamen a- lis e minologi- jos da bo dalykas i in важно, ku ian naujus a ba a kan senuosius e minus, laiky is kalbos mokslo desniy i aisykliy (p. 55), ginami su p eesaga -inis, -é suda y i bid a dziai, a ojami sudé iniuose e minose, pa odomas jy unkcinis su ikimas su i a do iném- is bid a dziy ly imis, abo diama i kele as ki y dalyky. Cia eiké y deci , que en a ículo peikiami química Zodyno 82 ecenzen a, laike d imolekulin- is noadecuada- men e suda y u Zodziu, is dél o ue eisiis. al au o del a ículo ni en í p ime a no ais DZ, (1954) ejempldzía- s, ni siquie a J. Jablonskio miné omas be ankiném- is siu amosiim- as maSinos no pudo jacina , que igualmen e acep able deci se, a kim, y mélynaké, y mélynakiné balginé, que J. Baléikonis se á sin necesalo pu kS a es consumi sin sus sen encias y que sékai kalbjungmen galé mingus kokius d iskiemeni- nius zodzius (nebi inai ienikal us d iskiemenii- s). Tic de desniai, ku iy hay que segui y e minologí- as abajo abajando, okiy mis ios da ybos Zodziy ne emia. O aSoma es o cia dél de lo, que okiy e miny oda ía pa a oja- ma e incluso naujy pada oma. Toda ía más necesi a ginéy is dél kai ku iy jun o con A. Suminu pasi aSy o a ículo Dél kai ku iy e minologí- as klausimy (1967 m.) eiginiy. Siame a ículo kli i a y medikams, y jy alkininkei kalbininkei A. Kudinskai ei dél lie u isky sinonimy llamadosesi- ems in e nacion- aliniams medicinos e minams ieSkojimo. Keis as, muy keis as cons an em- en e Siame a ículo epi ióamo el a gumen o, que li ión más di ícil se á en ende lie u iskq Zodj negu skolinj. Nokiu bidu no puede p i a Ui p incipalina a ículo au o iy disposicióna- i, que Salia, que y jsigaléjusiy, adinamyjy in e p au i- niy e miny ne e a ku i sa y a i ikmeny. Va gSui es udian e, cuyo a ículo lamen oasi, po que él eksig y isy e miny ap ende , bii y aún más acili o, si medikai e a o y ien la yniskus e minus. En onces li e iskai nada ne eiké y ap ende , incluso y in e p au i- niy! Juk § Siaip sí a Zi i ési, mediky kalba, aikliu o o nemazo kul i ininko A. Zi gulio obse éjimu, iene odos za gono pozymius. Tad Zmones, sumaniusius al menos cuan o jg pale u in i, eiké y apoya , skaln i, necesi ánd- ose aconseja , cómo es o mejo hace . Demasiada suin e naci- onalización de la lengua es un kenksming cosa. Li u iui pinka que e é i y siek i, que su lengua ba y lic u i8ka. T e iajj Da by e polékiy sky iy o ma Ch. Lemcheno abajos sob e Zydy habla i kul i g. Be abejo, eik8mingiausias i8 jy es y inejimas Lie u iy kalbos 83 j aka Lie u os zydy a mei, 1970 m. iSleis as 1000 egzemplio iy i aZu. Aho a Gia imp usdinamos (i él 1000 egz.!), deja, sólo Sio impo an eus abajo iS aukos. O, juk p abégus ke i ciui Sim mecio me y, así bia y ike pe sp udi i oda § y Zydy, i lic u iy kalbo y ai nepamainoma, nesens an j y unicoelj okj y inejima be ak y a uoda, iy eiludiy ay ojui da usj p oga da ka q pa ymo i p ic gimosios pa enciy a més Zodziy. Toliau (IV y V sky iai) jdé a Ch. Lemcheno a ículosniy kul i os cues iones, su e imy, imp imdinado 1966 m. ginamasis a8 as TSRS aldaiai dé] leidéjo An ano Kni ikS os. SeS ajj lib os sky iy cons i uye Ch. Lemcheno da by y li e i os sob e jj bibliog a ía. Cia suminé os sukak u ininko pa aiy os lib os (i8 iso iSleis a 15), a ículos (Gia jy su ay a 25), aducciones (27 skelbiniai), edaguo i publikainiai (24 lib os) y nemaZas pluoS as j ai iy skelbiniy, en los cuales sob e jj aSoma a , ma y , al menos se menciona él mismo o sus abajos. Bibliog a ía, sin abejo, necesi a és apildy i. Vien me es akj j edaguo yjy leidiniy sky elj, skai y ojas pasiges 1958 m. iSleis y Fizikos e miny Zodyno y A. No od o skio Angly-lic u iy kalby poli echninio Zodyno, ambién en 1979 m. isleis o didZiojo Fizikos e miny Zodyno. Nepaminé i ¢ia y 1951 y 1969 m. iSleis i e s iniai Ta p au iniy Zodziy Zodynai. Nocuiai susi as y y li e a ii os sob e sukak u ininka sky elio complemen ami- en o. El lib o acabaa- ma lie u iSk- ai, angli8kai y ZydiSkai (jidi8) imp uddi- nados Ch. Lemche- no de ida y ac i idad echas y suda y - ojy paaiskini- mais. Leidinyje saikingai dada o og a- íay i§ Ch. Lemche- no y su Seimo de ida. Dado nemaza pa e del lib o de la lengua des ina- da a emas, es di ícil i8kes i nepamin- éjus y de una lengua nepap a- s ybés. En un a ículo sob e sukak u- ininka pa asi a así: Ge biam- asis Ch. Lemchen- as hono abl- emen e nugi eno AukS¢iau- siojo a él des inad- os años. Hie a mucho, abao - asi naSiai, educasa- si y o os enseñada (p. 28). Né cuan o no dubjoja- ndo, que no p asciau sukak u- ininko se á i ama y adelan e, keis as apa eé con ym- as o os moky a. R S ay y aukidiai, mejo a- men e ma an - es ales daly ius consumi- , Cia no malm- en e dice obje o a dinin- ka, eso muy g aZiu, daZnai ka oja- mu pasaky- mu Sauk e Saukia 84 y A. Ba anaus- kas: Seny miskai mylc a, ilon giesmén dé a; y m isy é eliy odas las giesmés moké a (pab auk- a mano. -S .K.). Signi ica, no enseña - se y o os enseñado- s, sino enseña - se y o os enseñado- s! ¿Es bi y nue a g a uamo ki a a m- iy lyciy consumo e o es p adzia, o al ez Zemaicio ke Sijim- as aukS aiia- m, que esas siemp e e ó a, edinas usies bid a dzi- us a oda- mi? Bajo inando ealmen e plaonu pasidziau- g i Zymia lengua y cul i os Zmogaus sukak imi así palinké i le da Zymesniy sukakciy. Malonu a ocasión ue ec ea - se jdomig skoningai p epa a e neblogai iSlcis a lib o Da bai i polékiai. 85