Ch. Lemcheno sukaktuvių knyga
Full text
S asys
KEINYS
CH.
LEMCHENO
SUKAKTUVIY
KNYGA
P aci ais
años ba y
del lenguaje
a ojui
Chackeliui
Lemchenui
suéjo
no yniasdeSim
me y
(gimé
1904
m.
balandéio
21
d.
Papiléje,
aho alinia-
me Akmenés
dis i o,
una ez de
o a
a
mane a
elacionada
su
ne
con la ida
de un
abajado
de lengua,
empezando
bene
Kaliks u
Kasakauskiu
i
Simonu
Daukan u. Kas
Zino, al ez
amsiis
c as o del
o
lenguaje
da by
P anokéjai
paku s e
i
§j
papiléni8kj).
Sukak u iy
p oga
Li uania
alslybin-
is
Zydy
muziejus
suskubo
ispues o
dailiq
lib o
Da bai
i
polékiai!,
ku iq
suda é
Polina
Pailis
i
Judi a
Rozina,
0
edaga o y
cien í icai
consul ado
Ey is
T imonis.
P ie
an ad inj
página del
lib o
Salia
sukak u ininko
de
o og a ías
jdélas an e
70
m.
ay as
J.
Jablonskio
espipio, en
el cual, o a
be
co, dicho:
nedaug é a
s uden y,
“<>
quienes an
bien, como
él, nusimano
sob e
lie u iy
lengua
emas
<...>”.
Toks
mÉXIMO
bend inés
lengua
adminis -
y ojo
Zodis
bu y muy
an e
Si dies
u bi bu
ku iam
kalbininkui.
O
Ch.
Lemchenui
en onces
e a sólo
d ide&im ...
El lib o
comienza
an e
p a a me
jdé u
E.
Zinge io
a ículosneliu
Kul ii y
sua in ojas.
Cia
suminé i
Ch.
Lemcheno
abajos,
u in ys
alo e
lie u iy
i
Zydy
kul i ai,
ku iy
ilgame is
in e medii-
nkas es
sukak u in-
inkas,
emin as
jo
golgo os.
Follos
anunciosbi-
nas da
secy iais.
|
p ime a de
lib o
sky iy
sudé i
a ículos
sob e
Ch.
Lemchena.
Cap ius
iniciándose
Z.
Zinke iciaus
s cikinamuoju
Zodziu.
K.
Ul ydas
aco diminé
an eSka inj
sukak u ininko
como
Zydy
gimnazijy
lie u iy
idioma
maes o de
abajo,
me eé
Z ilgsnj
pa ay us
j
jo
edaguo us
i
Zodynus,
ac i idades
de cul i os
del lenguaje
ugdomaja,
Sabaliauskas
A.
placiau
pag ildeno
Ch.
Lemcheno
lib os
Lie u iy
idiomas
j aka
Li uania
Zy a mei
dy
impo ancia,
Vi kauskas
V.
s engési
apZ elg i odos
los abajos de
lengua. G aziy
jo
Zodziy puoks g
sukak u ininkui
j eiké Docen e
de la
Uni e sidad de
Ox o d
H.D.
Kacas,
Ju nalis a
G.
Smoliako ,
spaudos
'
Da bai
i
polékiai:
Kalbininko
Chackelio
Lemcheno
90-os
ani e sin-
éms de su
nacimien o.
-
V.:
Lie u os
als ybinis
Zydy
muziejus,
1994.
-
208
p.
80
empleado
D.
Gelpe no
i
asy oyj
G.
Kano idius.
Cia
jde as
i
Ch.
Pa a
Lemchenu
A.
Chu gino
cilé as is
y
maes oyo
J.
Lazausko
laigkas.
Todos
Siamui
capí ulo
a¢
lingüis as,
be
ki y
Ch.
Lemcheno
abajo, mini
edi o y
i
e minologo
eiklg.
Más como is
deSim medius
sukak u ininkas
algé duong del
edi o .
Be
ki y
leidiniy,
i iima él
|
palydeéjo
dalj
lie u iy
kalbos
mokslo
da by,
en e
jy
i
undamen ine
i ome
akademing
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
ambién
bemaz odos
pe ke i j
Sim medio me y
edi o ialos
i8lcis us i ai iy
s igiy e miny
zodynus. ‘El
abajo de
e minología el
lingüis a
abajó
p o esionalmen-
e, los p ime os
pocos poka io
deSim mecius
Él
pa icipó
ac i am-
en e,
puede
deci se, en odos
Sios
s ies
abajos-
os, ma y ,
daZnokai
a damas
lemiama
Zodj.
Leidykloje
Ch.
Lemcheno
edaguo i eisés,
biblio ekininkys és,
geologías izinés
geog a ías,
i
ísicos,
poli echnikos,
melio aciones,
chemías,
li e a ii os,
bo ánicos,
economía,
skaiciamien o
écnicas,
me eo ologías,
medicina e miny
Zodynai ue ebé a
eik§minno minami-
eji lie u iy
e minologijos
abajos.
i
gi
Casi
odos
esos
Zodynai
ue
pe Ziii é i
Lie u os
kalbos
i
li e a d os
ins i u o
Te minologij-
os komisijos,
en onces ellos
solo diegé
no minius
ne
e minus,
pe o déjo
undamen os
ul e io am
s iciy e miny
i
a kymui
o ganizuo am
e minologij-
y
os labui, odé
gio abajo
di ecis
i
apsk i ai.
I
no
impo a
que pa e
uose
Zodynues
deci y
e miny
nep igijo,
que
Siek ick
eliau ue
ju
co egis-
y a
cambiis a
a
que po
in
algunos
i
p iS
keliasdeS-
im me y
i8leis i
ellos
Zodynai
aho a ya es
paseng
sens cléjg,
ileis a
a
naujy.
Su abajo,
didelj
e minijos
no minamajj
olj ellos
ealizo ilgai
a na o,
mayo ía aho a
i
ebe a nauja
como más
impo an es
i
s igiy
pa yzdinés
e minologías
Sal iniai.
y
O
dél
nep igiji-
mo
ai
nemaza
i
J.
Jablonskio,
i
J.
Baléikonio,
i
ki y
Zymiyjy
kalbininky
eikiniy
pa e
quedó
neiSpli usi
kalboje,
en luga
jy
jsigaléjo
o os, un
o o caso
incluso
a egi i
Zodziai
i
pasakymai.
Tiempo
hace
enmiend-
as.
Pe o él
nepajégus
sumazin i
aidmens,
ku j esas
ob as
desempeñ-
ó.
Pe puikiy
sukak u iy
Su mulj no
ue señalado
démesys lo
que que didziai
j
impo an es-
im lie u iy
e minologijai
es ac i liausiai
i
Ch.
Lemchen-
ui
i isian
p epa a-
du
dos e s iniai
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynai
81
(1951 y
1969).
Ellos
mucho
ayudée i
nusis o -
e i
onc ini-
am,
acen olo-
giniam,
g ama i-
niam
muchos j
esos
Zodynus
sudé y
adinam-
yjy
a plau -
iniy
e miny
aplie u i-
nimui,
o aleci
paius
ha
aplie u i-
nimo, 0
nepagail-
e ais
jdé i
lie u isk-
ais
a i ikme-
nimis o
sinonima-
is ody a,
que pa a
se puede
i8si e s i
y sin
skoliniy. O
kg ya
habla é
sob e
p opio
Ch.
Lemche-
no
pa eng -
us
usy-lic -
u iy kalby
Zodynus,
que
muchosui
j ai iau-
siy s iciy
lib o,
knygeliy,
s aipsn-
iy
e éjy
ue
pa ankin-
és lib os
(es o
indica y
Sil i
Da buos
y
polékiuo-
se
imp udi-
do J.
Lazausk-
o,
aduci-
do
kazkokiq
lib o de
medicina,
laiSko Ch.
Lemchen-
ui
Zodziai).
Bje, uZ
didZiaus-
ig i8 y
Zodyny,
ke u -
om
Rusy-lic -
u iy kalby
Zodynq,
iSleis q
1982-1985
m., Ch.
Lemche-
nu jun o
con
o os
au o es
asignada
1987 m.
Li uania
TSR
es a ali-
ne
p emia
de ciencia
y écnica.
Kad
e minol-
ogías
ma e ias
Ch.
Lemchen-
ui es
nemazai
ipéj¢,
indica y
a ios de
su Kalbos
kul ii os
publicaci-
ón en así
como
pe iód a-
Sciuose
public y
a ículo-
sniy. Dalis
Sios y
o as
emá ic-
as del
lingüís i-
co,
maes o,
Zodynini-
nko y
e minól-
ogo,
a ículo-
sniy
jdc a y |
ap a ia-
mg su
sukakCiai
dedicada
lib o, sus
an ajj
sky iy
(paila, que
la
mayo ía
y da by
imp usdi-
nama
su ump-
ida, y
algunos y
del odo
disgus o.
Tokia
g azia
p oga
bi y muy
ike
nepagail-
e i lanko
o o e
sude i
odos
j ai ios-
os
publicaci-
ones en
iSsiméGi-
usius
anuncia -
ios.
Aho a
segu am-
en e
end á
que
espe a
o a, aún
ga binge-
snés
sukak ie-
s).
Se puede
deci , os
p asiau us
gue a
aud ai, 1951
m.
Li e a ii o-
je i mene
publicado en
a ículo
Lie u iskosi-
os mokslinés
e minologi-
jos kle simu
Ch.
Lemchenas
a k eipé
sociedadés
ocis j
bi inumg
ipin is
j ai iy s iciy
e minis,
agino
s eig i
nuola ing
iSmananciq
e minologí-
as komisijq
am
abajoui
a ky i.
1963 m.
Kalbos
kul ii oje
jdé ame
a ículo
Veiksmazodi-
niai
daik a a dZ-
iai su
p eesaga
-(i)acija
señal o
démesys,
que los
llamados
in e nau in-
os é minos,
u in ys
p eesaga
-(i)acija/-cij-
a, no un caso
en su
eiksme al
menos cuán
di e encia
y pa
eiksmazod-
ziy ediniy su
p eesaga
-imas. O en el
a ículo Keli
e miny
da ybos
klausimai
(1961 m.),
glaus ai
apz elgus,
kas
pada y a i
da oma,
iskeliamas
undamen a-
lis
e minologi-
jos da bo
dalykas i in
важно,
ku ian
naujus a ba
a kan
senuosius
e minus,
laiky is
kalbos
mokslo
desniy i
aisykliy (p.
55), ginami su
p eesaga
-inis, -é
suda y i
bid a dziai,
a ojami
sudé iniuose
e minose,
pa odomas
jy unkcinis
su ikimas su
i a do iném-
is bid a dziy
ly imis,
abo diama i
kele as ki y
dalyky. Cia
eiké y
deci , que en
a ículo
peikiami
química
Zodyno
82
ecenzen a,
laike
d imolekulin-
is
noadecuada-
men e
suda y u
Zodziu, is
dél o ue
eisiis. al
au o del
a ículo ni
en í
p ime a
no ais DZ,
(1954)
ejempldzía-
s, ni siquie a
J. Jablonskio
miné omas
be ankiném-
is
siu amosiim-
as maSinos
no pudo
jacina , que
igualmen e
acep able
deci se,
a kim, y
mélynaké, y
mélynakiné
balginé, que
J. Baléikonis
se á sin
necesalo
pu kS a es
consumi sin
sus
sen encias y
que sékai
kalbjungmen
galé mingus
kokius
d iskiemeni-
nius zodzius
(nebi inai
ienikal us
d iskiemenii-
s). Tic de
desniai, ku iy
hay que
segui y
e minologí-
as abajo
abajando,
okiy mis ios
da ybos
Zodziy
ne emia. O
aSoma es o
cia dél de lo,
que okiy
e miny
oda ía
pa a oja-
ma e incluso
naujy
pada oma.
Toda ía más
necesi a
ginéy is dél
kai ku iy
jun o con A.
Suminu
pasi aSy o
a ículo Dél
kai ku iy
e minologí-
as klausimy
(1967 m.)
eiginiy.
Siame
a ículo
kli i a y
medikams, y
jy alkininkei
kalbininkei A.
Kudinskai ei
dél lie u isky
sinonimy
llamadosesi-
ems
in e nacion-
aliniams
medicinos
e minams
ieSkojimo.
Keis as, muy
keis as
cons an em-
en e Siame
a ículo
epi ióamo el
a gumen o,
que li ión
más di ícil
se á
en ende
lie u iskq
Zodj negu
skolinj.
Nokiu bidu no
puede
p i a Ui
p incipalina
a ículo
au o iy
disposicióna-
i, que Salia,
que y
jsigaléjusiy,
adinamyjy
in e p au i-
niy e miny
ne e a
ku i sa y
a i ikmeny.
Va gSui
es udian e,
cuyo
a ículo
lamen oasi,
po que él
eksig y
isy e miny
ap ende ,
bii y aún más
acili o, si
medikai
e a o y
ien
la yniskus
e minus.
En onces
li e iskai
nada
ne eiké y
ap ende ,
incluso y
in e p au i-
niy!
Juk
§
Siaip sí
a
Zi i ési,
mediky
kalba,
aikliu o o
nemazo
kul i ininko
A.
Zi gulio
obse éjimu,
iene odos
za gono
pozymius.
Tad
Zmones,
sumaniusius
al menos
cuan o
jg
pale u in i,
eiké y
apoya ,
skaln i,
necesi ánd-
ose
aconseja ,
cómo es o
mejo
hace .
Demasiada
suin e naci-
onalización
de la lengua
es un
kenksming
cosa.
Li u iui
pinka
que e é i y
siek i, que
su lengua
ba y
lic u i8ka.
T e iajj
Da by e
polékiy
sky iy
o ma Ch.
Lemcheno
abajos
sob e
Zydy
habla
i
kul i g.
Be
abejo,
eik8mingiausias
i8
jy
es y inejimas
Lie u iy kalbos
83
j aka Lie u os
zydy a mei, 1970
m. iSleis as 1000
egzemplio iy
i aZu. Aho a
Gia
imp usdinamos
(i él 1000 egz.!),
deja, sólo Sio
impo an eus
abajo
iS aukos. O, juk
p abégus
ke i ciui
Sim mecio me y,
así bia y ike
pe sp udi i oda
§ y Zydy, i
lic u iy
kalbo y ai
nepamainoma,
nesens an j y
unicoelj okj
y inejima be
ak y a uoda, iy
eiludiy ay ojui
da usj p oga
da ka q
pa ymo i p ic
gimosios
pa enciy a més
Zodziy. Toliau (IV
y V sky iai)
jdé a Ch.
Lemcheno
a ículosniy
kul i os
cues iones, su
e imy,
imp imdinado
1966 m. ginamasis
a8 as TSRS
aldaiai dé]
leidéjo An ano
Kni ikS os.
SeS ajj lib os
sky iy
cons i uye Ch.
Lemcheno da by
y li e i os sob e
jj bibliog a ía.
Cia suminé os
sukak u ininko
pa aiy os lib os
(i8 iso iSleis a
15), a ículos
(Gia jy su ay a
25),
aducciones (27
skelbiniai),
edaguo i
publikainiai (24
lib os) y
nemaZas
pluoS as j ai iy
skelbiniy, en los
cuales sob e jj
aSoma a ,
ma y , al menos
se menciona él
mismo o sus
abajos.
Bibliog a ía, sin
abejo,
necesi a és
apildy i. Vien
me es akj j
edaguo yjy
leidiniy sky elj,
skai y ojas
pasiges 1958 m.
iSleis y Fizikos
e miny Zodyno
y A.
No od o skio
Angly-lic u iy
kalby
poli echninio
Zodyno, ambién
en 1979 m.
isleis o didZiojo
Fizikos e miny
Zodyno.
Nepaminé i ¢ia y
1951 y 1969 m.
iSleis i
e s iniai
Ta p au iniy
Zodziy Zodynai.
Nocuiai
susi as y y
li e a ii os
sob e
sukak u ininka
sky elio
complemen ami-
en o.
El lib o
acabaa-
ma
lie u iSk-
ai,
angli8kai
y
ZydiSkai
(jidi8)
imp uddi-
nados Ch.
Lemche-
no de ida
y
ac i idad
echas y
suda y -
ojy
paaiskini-
mais.
Leidinyje
saikingai
dada
o og a-
íay i§
Ch.
Lemche-
no y su
Seimo de
ida.
Dado
nemaza
pa e del
lib o de la
lengua
des ina-
da a
emas,
es di ícil
i8kes i
nepamin-
éjus y de
una
lengua
nepap a-
s ybés.
En un
a ículo
sob e
sukak u-
ininka
pa asi a
así:
Ge biam-
asis Ch.
Lemchen-
as
hono abl-
emen e
nugi eno
AukS¢iau-
siojo a él
des inad-
os años.
Hie a
mucho,
abao -
asi naSiai,
educasa-
si y o os
enseñada
(p. 28). Né
cuan o
no
dubjoja-
ndo, que
no
p asciau
sukak u-
ininko
se á
i ama y
adelan e,
keis as
apa eé
con ym-
as o os
moky a.
R S ay y
aukidiai,
mejo a-
men e
ma an -
es ales
daly ius
consumi-
, Cia
no malm-
en e dice
obje o
a dinin-
ka, eso
muy
g aZiu,
daZnai
ka oja-
mu
pasaky-
mu
Sauk e Saukia
84
y A.
Ba anaus-
kas: Seny
miskai
mylc a,
ilon
giesmén
dé a; y
m isy
é eliy
odas las
giesmés
moké a
(pab auk-
a mano.
-S .K.).
Signi ica,
no
enseña -
se y o os
enseñado-
s, sino
enseña -
se y o os
enseñado-
s! ¿Es bi y
nue a
g a uamo
ki a a m-
iy lyciy
consumo
e o es
p adzia, o
al ez
Zemaicio
ke Sijim-
as
aukS aiia-
m, que
esas
siemp e
e ó a,
edinas
usies
bid a dzi-
us
a oda-
mi? Bajo
inando
ealmen e
plaonu
pasidziau-
g i Zymia
lengua y
cul i os
Zmogaus
sukak imi
así
palinké i
le da
Zymesniy
sukakciy.
Malonu a
ocasión
ue
ec ea -
se jdomig
skoningai
p epa a
e neblogai
iSlcis a
lib o
Da bai i
polékiai.
85