scieee Open visual document viewer

L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai

Albina Auksoriūtė

Full text

Albina AUKSORIUTE L. IVINSKIO PRIGIMTUM- ENES TAKSONU PAVADINIMAI Lau ynas I inskis (1810-1881) ienas Zymijiy XIX a. iduTiO Zemejaiciy S ie iausy {Li u os kul i os is o ija jjojo p ime o como kalendo iy leidéjas lie u iy kalba. Su Kalendo ius o Me u skaj lus ukiszkas ue publicZiados desde 1846 has a 1867 me y. Kalendo iy con enido muy j ai us kadangi ellos ue on des inados als ieciam- s, es o nemaza L. I inskis juose pa eiké p ak isky pa a imy Zemés ukio cues iones, his o ia y as onomí- as Ziniy, au osakos ki inéliy, ai8kino zoologías, bo ánica emas. I§ calenda ios p esen amy a ículosn- eliy bo anikos cues iones obse ado, que L. I inskis doméjosi Sia ámbi oimi y neblogai ue él mismo con ja susipazings. En es calenda ios (1862-1864) él i8spausdino sus a ículosnj P igim ine, donde apla e gy aja y negy aja na u aleza, bo ánicos, zoologijos, mine alogij- os emasus. Siame en el a ículo L. I inskis p opo ciona plan ay clasi icación según Linejy y Fiasié. Pe o el mayo Zísi- mo L. I inskio na u al os moksly abajo P igim ume- né es pocos a kinoma, pues quedó sólo su man as is. Siame abajo au o ius a siskleidzia como buen bo anikos Zino as y lie u i8ky bo anikos e miny ki éjas. L. I inskis planeaba pa asi a es P igim ume- nés pa es, aciau has a aho a encon ad- os sólo dues Sio hand a8¢io pa es. P ime aji hand aS¢io pa e P igim ume- né. Taj i a: su aszimas dalijku Zemies, Zoliun y giwoliu con pa odimo anun wa ojimo (iii Siame en los a ículos se llama simplemen e P igim ume- né) es gua dada jq Li uanyiy li e a u a y au osakos ins i u o ins i u eko- je, cons i uye 42 páginas. Da bg L. I inskis comienza jZanga, en la aiSkina ZodZio p igim ume- né da yba: <...> p igim ume- né, pasida eé isz dwijun zodziu: P igim is i minia. Siuo caso L. I inskis u bi klydo, es g eigiausiai p iesaginés da ybos, y no sudu inis Zodis. P igim ume- ne L. I inskis di i s o j es pa es: <...> pasida ie ins didiejej A skie ej, como pap as aj neku ie na u aleza moki ojej wadin: na u aleza ka alis iemi- s: 1. Ka alis é negiwojé o Lemie as. 2. Ka alis é pus-giwoje o Zolenes, Ka alis é giwojé o 58 3. Giwolenes (p.1). La Comisión iene en cuen a las obse aciones de los Es ados miemb os. Toliau jZangoje au o ius aSo, que dél aigkesnio en endimo ismogimo él didZiuosius a sky ius i ski s o de allan más p opo ciona lie u iskus, la yniskus len kiSkus i sis ema ikos ka ego ijy e minus: i Anajs pa ski imajs i a: A ski ius. Regnum. K éles wo. Skajdma. Di isio. Dzial. Nuodalis. Classis. Oddzial. Podalis. Sub-classis. Pod-dzial. Ejla. O do, Rzed. Paejla. Sub-O do. Pod zed. D augmie. Familia. Rodzina. Riez as. T ibus. P ok ewiens wo. Gamas. Genus. Rodzaj. Pagamas. Sub-genus. Pod odzaj. Wejslé. Species. Ga unek. Pawejslé. Sub-especies. Subga unek. A majna. Va ie as. Odmiana. Paa majnis. Sub- a ie as. Pod-odmiana (p.2) Ca ego ías- om nomb a L. I inskis se es ue za po encon a lie u iskus o é minos, algunos de i los cuales él mismo c ea. Po co u es jZangos, ya en la e ce a página, au o p adeka al- da ys és noy osios o Zemé y ap asa. Sioje en pa e él ap auolienas, di ozemius, So didziausius zemaiciy colnus, pelkes, eze- Tus, i es, apmenis, me als i o a negy aja gam a. Tije pacioje biblio eque hay gua damos i Sios L. I inskio de abajo odykliy hand aS is Su aszimas zemieminu. Index Fossilio um. ¿Qué es es o? Spis mine a ow, en el que p esen ad- as cua o odyklés lie u isky, — la yni§ky, lenkiSky oki8ky é mino. i Polonia en biblio eca MA K kuwie es á p o egi- da segunda L. I inskio P igim umenés pa e P igim ime- né u en e sawieje dalijkus Zemies, zoliun giwunun i pa odimu su anun wa ojimo. Spis mine a ow, oglin i wo 6w zyjacych (zwie zgcych), su ejk a pa L. I i iski. Delis 2. CzeSé 2. Zoliémin- a. RoSliny. Vege abilia. K okuwa. C aco iae, K akow, K akau. Sio ank a8cio copia es Sozly en la biblio eca de la academia, o sob e hay jj 59 as¢ K. Janke idius y R. Janke igien- e'. Jie ap a é Sig K oku oje as a hand aS¢io dalj, a pues o que hand aS is empieza sólo desde 43 página, es o pada é i8 ada, que L. I inkis nepa ases planio as abajo iZangos. Ellos noZabían, que jZanga y p ime a pa e abajo pa aSy a y p o egoma Li uania. An ojoje L. I inskio en la pa e de abajo ap aSomi Zemesni esnieji ege alai. Didziaja dalj cons i uye p esen ado sis emá ico plan ay sq asas, en el cual minima 2521 gen is, pe enean i 215 Scimy. Se p esen a lic u iskas, la ynikas, lenkigkas, y kai donde y oki8kas nomb e de gen es. Toliau L. I inskis p opo ciona abécclines plan asy pa adinimy odykles Su agzimas Zoleniu, aj i a Zoliun y en eu paga odba su ej os 1. Lie uwiszka- j. Ki os odyklés nomb adas la yni8kai - Index plan a um, lenkigkai Reges oslin y okiSkai Ve zeichniss de P lanzen. Augalus en su abajo L. I inskis iSdés o, basándoseis Ziusjé sis ema, que es la p ime a iS na i aliyjy sis emy. L. I inskio en abajo hay mucho jdomiy y o iginaliy genciy pa adinimy, ku iy né a uZ iksuo a ni Lie u iska- me bo anikos Zodyne (LBZ, 1938), ni Lie u iy kalbos Zodyne (LKZ). Au o ius jdéjo y kele a iSiy pa adinimy, aciau plan asy isiy e miny es p esen ada muy nedaug. Siame a ículonele no se á abo déjami gen¢iy nomb es, pa a eikeé y bas an e ampios es udios, se á in en y a b e emen e abla i sis ema ik- os ca ego ijy aksony nomb es. Todos sus abajos a ados plan as L. I inskis di ids o j 3 skaidmas belapés, ienlapés y d ilapés: skajdma I -Belapes. Aco yledon- eae, skajdma an ojé -Wienlapes. Monoco yle- doneae e skajdma ecziojé Dwilapes, Dico yledon- eae. Zodis skajdma se p esen a LKZ XII 659, jj andame no solo en L. I inskio abajo, sino y en o a iesias esc i u as. L. I inskis skaidmg a ojo capí uloui nomb i i. Skaidmas au o o ius con inúa disc is o j nuodalius, pyz. : Nuodalis IT. classis II. Ke pes. Lichenes. ajce. Flech en (ke pés) (p. 71), Nuodalis II. classis HI. Zalumina. Chlo ophy a (Zalumina) (p. 77) y k . L. I ins- ‘Janke icius K,Janke iéie- ne R. Algunos nue os da os sob e L. I inskio abajos lie u iskos bo aninés e minijos en el campo//Bo - anika cues iones. V., 1962. T.Il. P. 151-163. 60 kis nuodaliais ski s é belapes y d ilapes skaidmas y $j Zodj consume: en luga aho a u ilizadas klasés. Z poisodisalis dichoo LKZ VII 911, solo diokia su eik8me. Kele u caso no se p esen a e miny poisaliams nomb i , aiau daZ menudo mencionomi jy nomb inim- ai, pa yzdziui, d ilapiy plan asy pa dinimai: Ziedaj dwiwejslej belapenej. Ape alae monoclinae (Ziedai d i eisliai belapeniai) (p. 153); Daugskiau es posieklinin- kines. Polype ala hypogyna (daugskiau- és poséklinink- inés) (p. 160); Aplinkwaj- sininkines. Pe igyna (aplink aisi- ninkinés) (p. 184). Como e i§ dichoy pa yzdziy, L. I inskis klaséms pa adin i - a oja i ai ius e minus ien? ius, d iZodZius y incluso iZodzZiu- s, sus é minos no ienen biidingos sólo Sía ca ego ía p ecesago- s, como que iene aho a us ojamy clasiy denominaci- ones. Belapiy skaidmg L. I inskis smulkiau di i s o j eilas y paeilas, las cuales aho a llamadas eilémis y poeiliais. Zodis eila es Zemai isk- as i aho a Zemaiéiy u ilizado LKZ II 1061 ci a ejemzdziai indican que Sis Zodis encon a- mas K e ingoj- e, Plungéje, Silaléje y que jj a ojo no solo L. I inskis, sino y M. Valandius, él jdé as y j Jukos Zodyngq. G ybus L. I inskis suski s e j es eiles: J Ejla. Dulkmenas. Coniomyce- es (dulkmeno- s) (p. 43). Ejla IL. Pelie énej. Hyphomyc- e es (pelé eniai) (p. 47). Ejla II. Kajlie éne- j. De ma om- yce es (kailé eniai) (p- 54). Él ambién iSsky é es ke piy classés eiles: Ejla 1. Plu énes. Cnopso ae (plu enés) (p. 72). Ejla I. Klés mina. Thallopsos- ae (kles mina) (p. 74). Ejla III. Rem umina. Pode iops- o ae ( em umin- a) (p. 75). Zaluminos p ime oji eilé Mau umina (Wandumina). ¿Qué es lo que quie es deci con eso? Algas (mau umin- a, andumina) Wha is he meaning o he name? (p. 77) disi s o- j ma pocilius. Paejla I. Pligzmina. Schizophy- ceae (plySmina; dél ple. y LBZ 314 J.A. Pab ézos an plysé, Schizophyllum commiine) (p. 79). Paejla IT. G udzaliémina. Gonidiop- hyceae (g udzalémina ?) (p. 84). Paejla II. Dumpliémina. Ascophyce- ae (dumplémina) (p. 91). Paejla IV Suk mina. Gy ophykea (en inglés) (suk min- a) (p. 96). La segunda Zaluminos clasés eilé (Ejla I. O do II. Kiminaj. Musci (kiminai) (p. 97)) poeiliy no ienen, o e cioji - Papa eniszkes. Filicoideae (papa eni8kés) (p. 114) - disi s o- {3 ma poeilius: 1) Papa e- j. Filices (papa Ciai) (p. 114); 2) Szqnd iekéniszkes, Lycopodiaceae (Sund iekeniskés) (p. 116); 3) Geguzeniszkes. Equise aceae (geguzeniskés) (p. 117). Vienlapiy capí ulo iene cua o ciles, o poeiliy 61 neski ia- ma: 1) Zoles wandenin- es (Zolés andenin- és) (p. 118); 2) Ke es, A oideae (ke muse- nés) (p. 120); 3) Pelimina. Glumace- ae (pelumina) (p. 124), y e i o- ji eilé sólo se indica, su nomb e nepa cik- as. D ilapiy sky iaus L. I inskis neski s o j eiles e poeilius. Lic u iski ciliy y poeiliy denomina- ciones son panasis, compues- os con om mismo p e ixag- om, pa yzdzi- ui, con p e ix -mina: eiliy denomina- ciones kles mina, em umi- na, mau umi- na, pelumina, poeiliy denomina- ciones plysmina, g udzalé- mina?, dumplémi- na, suk mina; su p iesaga iskés compone 2 poeiliy nomb es: geguzeni- skeés, Sund iek- eniskes i uno eilés nomb eci- ón papa en- iSkés, Ras as pocilio nomb eci- ón papa ciai, 0 eiliy kiminai, dulkmen- os y unos nomb es eiliyinimy, suda y y con p iesaga -eniai, enés: kailé eni- ai, pelé eniai, ke muse- neés, plu enés. Issiski ia uno eilés nomb e, compues- o iS d iejy Zodziy golés andenin- és. Como is o iS ap a y ejemzdzi- y, L. I inskio e minin- ai, po los cuales él i ulas eiles y pocilius, j ai uoj- a, usadas unas cuan as p eesag- as pa a ellos o ma . Aho a eiliy nomb ini- mas son cons i ui- dos con p e aga -ieciai. L. I inskis su abajo i8ski ia 215 plan asy Scimy, aciau Sig ka ego i- jq él llama no ZodzZiu Seima, y d augmé: d augmie. | LKZ Sis Zodis nejdé as. Él puede ba i L. I inskio naujada - as. Belapiy sección p ime a classés, donde es á ap aSomi hongybai, Seimy nomb ini- mi j aiTuoj- a, p incipal- men e p esen a- da o ma plu ali a: D augmie 1. P oe ibe- j. P ae o - ma i i (p og ybi- ai) (p. 43); D augmie I. Riidminas. U edinei ( aidmino- s) (p. 44); D augmie V. Péliejej (Sqmpliek- énej). Mucedinei (peléjai; plg. LBZ 226 p inc ojo pelésio (Muco ac- eae) sinónimo peléjas; sampléke- niai) (p. 45). D augmie VI. Pli¢kmes. Muso ini (plékmés) (p. 51). Desde ki y nomb ein- imy di e enc- ia 5 Seimy nomb ein- imai: Plonumén- e. Byssacei (plonume- né) (p. 47); Buozmén- e. Sphae ia- cei (buozmen- ce) (p. 55); Ta pudmi- na. Hymenini ( a puom- ina?) (p. 63); Ka po én- ej. Tube cul- a ii (ka po e- niai) (p. 46); Pumpo a- ukszlinej (Skuzbez- dinej). Lycope d- acei (pumpo a- ukéliniai, skuzbezd- iniai) (p. 57). An osios classés Seimy nomb ini- mas o ma con sucesaga -mina, p z. : Raszmina. G aphideae ( aSmina) (p. 73); Bumbélmina. Umbilica ieae (bumbolmina) La siguien e (p. 74); Dwiaszmina. Conioca picae (d iaSmina) (p. 75); Miegumi- na. Lecideac- eae (miegumi- na) (p. 76) y k . Da iniai con 62 p icsaga -mina ambién y auja 3-ias classés Seimy denominac- iones, p z. : K u iémin- a. Oscilla o i- eae (k u émin- a) (p. 85); Umzdiémin- a. UI aceae (umzdémin- a) (p. 88); G udzélmi- na. Sphae oc- occeae (g udzelmi- na) (p. 93); Lapdmina. Phyceae (lapomina) (p. 94), a¢iau ocu ido y o ookios da ybos e miny, ej. : Geguzénis- zkes. Equise ac- eae (geguzenis- kés) (p. 117); Lapg udén- iszkej. Hymenoph- ylleae (lapg aden- i8kiai) (p. 114); Szakniég - udej. Rhizoca p- eae (Saknég id- ziai) (p. 116); Suk minas. Cha aceae (suk mino- s) (p. 96); G i dwa s- es. Nos ochin- ae (g iid a s- és) (p. 84). Vienlapiy sky iaus Seimy pa adinimy con p eesaga -mina nedaug, p e ala ki okie e mininai. La mayo pa e es p opo cio- nada da iniy con p ensaga -iniai, -inés, p z. : Wilkdalgin- ej. I ideae ( ilkdalgini- ai) (p. 136); Posajd in- ej. Cype ace- ae (posaid ini- ai) (p. 121); Lend ielin- es. Sci amine- ae (lend éliné- s) (p. 138); Zgnskuolin- es (Szwénd - es). Typhaceae (Zaskuolin- és, end és) (p.120); Ke muszin- es. A oideae (ke muSin- és) (p. 120) y k . Ki y Seimy nomb ami- en os simplemen- e se p esen an genciy o mas plu isci a- s, ej. : P amauda- j. Res iaceae (p amauda- i) (p. 129); Na cizaj. Na cisseae (na cizai) (p. 135); Sius enej. Mismaceae (sius eniai) (p. 119); We bas. Palmae ( e bos) (p. 128); Ropi wes. Diosco ea- ceae ( opu és) (p. 134) y k . T eciojo d ilapiy seccionado Seimy nomb inim- ai daZ mayo ía pada ylisu apesaga -mina, ej. : Ka kliimina. Salicineae (Amen aceae) (ka klumina) Salicineae (Amen aceae) (ka klumina) Salicineae (Amen aceae) (Ka klumina) Salicineae (Amen aceae) (Ka klumina) Salicineae (Amen aceae) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klumina) (Ka klum) (Ka klumina) (Ka klum) (Ka klum) (Ka klum) (Ka klum) (Ka (p. 145); Pipi mina. Pipe aceae (pipi umina) (p. 148); Szi dimina. Gen ianeae (en sus siglas en inglés) (8i dumina) (p. 263); Ropi mina. Solaneae (en sus siglas en inglés) ( opu mina) (p. 238) i k . Nemazai es i e miny su apesaga -inés, -iniai, ejemplo. : Jowa ines. Pla anaeae, ambién conocido como pla anaea (jo a inés) (p. 145); No nie ines. U icaceae (no né inés) (p. 147); P oka klines. Elaeagnaceae (p oka k- lines) La siguien e es la desc ipción de las sus ancias que se encuen an en el ámbi o de aplicación de la Di ec i a: (p. 136); Winkszninej. Ulmaceae ( ink§niniai) (p. 146) i k . L. I inskio en el abajo p esen a Seimy po nomb e i su apéndice -eneés, -eniai, например. : Kqnko iezénes. Coni e ae (en sus siglas en inglés) (kanko ézenés) (p. 143); Pla ejkénes. Penaceae (pla eikenés) (p. 154); Lapk osénes. Phy olacceae (lapk osenés) (p. 157); Waszkuonénes. My iceae ( aSkuonenés) (p. 145); Rieszi énej. Juglandeae (S ieu eniai) (p. 146) i k . D ilapiy sky iue pasi aiko Seimy pa adinimy, donde p esen aba gen ics pa adinidau- mo giskai os o ma: Tau iines. (Gilend ines). Cupuli e ae ( au anés, 63 gilend inés) (p. 146); Aguo as. Podos eme- ae (aguo os) (p. 149); Muszka éle- s. My is iceae (muSka elés) (p. 149); Miénuwas. Menispe ma- ceae (ménu os) (p. 164) y k . L. I inskio en abajo Seimy nomb inimai j ai uoja, p incipalme- n e pasacoko da iniy con p e iesaga -mina, adiau hay y e miny con p e iesaga -Iniai, ku i aho a consumama nomb ando Seimy suda inimus. Algunos cuales Seimas L. I inskis di idos o peulkiau y despues de eso p opo ciona genciy nomb inimas. Él aún epa e éz us. $j Zodj L. I inskis usa en luga del aho a u ilizado é mino iba, ej. : Riez as J. T ibus I. Rizines. C hyzeae ( izinés) (p. 122); Riez as I]. T ibus II. WikSz ines. Phala ideae ( iks inés) (p. 122). Zodis éz as es dichoo LKZ, XI 511, jj a ojo no solo L. I inskis, pe o y o os au o es, solo oda o a eikSme. Red ai se asignan sólo en la segunda y e cia ia cap iuas. Belapiy sección plan as no se di iden j éz us, sólo algunas Seimos se di iden más inamen e sin nunucia la denominaci- ón de ca ego ía, ad Si aip puede bi i i8ski i poSeimiai, 0 no ibos, ej. : D augmie VI. Pliékmes. Muco ini (plékmés) (p. 51). A. Plewiéd as. Rhacodiei (ple éd os) (p. 52) B. Plewiéd as ik oses. Muco ini genuini (ple éd os ik osios) (p. 53) C. Spi inaj. Pilobolei (spi iinai) (p. 54). D uugmie XXVI. Kém u iina. Oscilla o ie- ae (k u émina) A. K u iéminej. Oscilla o in- ae (k u éminiai) (p. 85) B. Rinkimina. Lyngbyeae ( inkumina) C. Sliégmina. Ri ula ieae (slégmina) (p. 86). A con inua- ción se p esen - an cada g upés genciy denomina- ciones. T iby como y Seimy nomb es j ai iis, p incipal- men e ellos compon con p e aaga -inés, p z. : Riez as V Smilgines. Ag es is (smilginé- s) (p. 124); Riez as I. Didmines. Ra lesi- eae (didminés) (p. 152); Riez as I]. A buzine- s. Cucu bi - eae (a biiziné- s) (p. 188); Riez as I. Bludwine- s. Ocymoid- eae (blid inés) (p. 227) y k . O a g upé iby pa adini- my suda y a con p eesaga -enés, p z. : Kapunén- es. Cup issi- neae (kapiinen- és) (p. 144); Medgéne- s. Gne ace- ae (medgen- és) (p. 145); Gajlenes. Rhodo a- ceae (gailenés) (p. 214); Szilénes. E iceae (Silenés) (p. 215); Usnénes. Ca duac- eae (usnenés) (p. 253). Pasabai- ko y okiy iby pa adini- my, donde se p esen a el nomb e de gen es o ma plu alisk- ai os, p z. : Ka pienes. 64 Eupho bieae (ka pienés) (p. 150); Balandas. Cyclolobeae (en sus siglas en inglés) (balandos) (p. 158); Rajsz wes, Ced eleae ( ais és) (p. 174); Pipi aj. ¿Qué es es o? Pipe eae (en sus siglas en inglés) (pipi ai) (p. 148); Bézdaj (Aliwas). Sambuceae (bezdai, aly os) (p. 248) i k . Toliau ibos sci s omas j gen is, 0 genciy asiy pa adinimy p esen a- ma sólo uno o o, pyz. : CCL HI. Kal as. Cla iceps. (Scle o i- um. Ppe moedia. Scle : Cla us). Nasionak. Os ozka. Jundz. Ha pilz. Ko keime . Según wejslies g udun isz ku iun pa siwe , wadinas a. Kal as uginis. Cla iceps Secalis. Secale comu um. Balding, diss. 1771. Secale luxu ians. Bauhin. b. K. kwie inis. Cl. T i ici. Wall . c. K. Kaspeninis. Cl. Loli. Wall . d. K. Szwend inis. Cl. A undini. Wall . c. K. Pamieninis. Cl. Dac ylidis, Wall . {. K. Pomininis. Cl. Fes ucae. Wall . g. K. Mieli inis. Cl. Sesle iae. Wall . h. K. nuosmilginis. Cl. Poal. i. K. Saujeninis. Cl. Maydis. (p. 57-58) Apibend inan se ida L. I inskio hand as j, se puede hace umpas iS adas que en segunda L. I inskio abajo P igim umené pa e plan as iSdés y i sis emiskai. Ca ego íasom nomb a L. I inskis usa lie u iSkus e minos, algunos de los cuales, al pa ece , él mismo c ea. Aho a es u ilizado el é mino klasé, o L. I inskis us aba nuodalj (classis), en luga de aho a u ilizado del la ín i lenguaje pasacolin o é mino iba él us aba éz as (T ibus). Zodziai ~ na u im ume- né d augme is is nicku neuZ iksuo i, i ellos u bi us ojo sólo L. I inskis. A ski y sis emalik- os ka ego ijy g upiy nomb esini- uja, pe o L. I inskis a a de homodinia - unos nomb es hace unoom su p issagom, o os o — su ki om, ejemziui, d augmiy nomb inim- ai da% menudo su o ma p ésaga -mina, o éZ y p e aujan- e p icsaga es -inés. L. El abajo de I inskio P igim umené jdomus i impo an e Zelgian j bo anikos e miny ki imo p ad iq. Lás ima que Sis abajo no ue i8sp in adi- no man as is i jo lgai ue neZinomas Li uani bo inicos, aciau sus e és i Siandien él né a pe de ad- es. 65