scieee Open visual document viewer

Mokslinio stiliaus morfologijos ypatybės

Audronė Bitinienė

Full text

Aud oné BITINIENE MOKSLINIO STILIAUS MORFOLOGIJOS YPATYBES Mokslinis s ilius ino Siol né a isapusiskai iS i as, pe ché sop a u o domé asi e minija, la sua o dinamen o, 0 non scien i ico s iliaus s uk i a. I§ ik o lexicikos e sin aksés elemen y unkciona im- as aki aizd7iau apibiidina s iliaus peculia uma negu mo ologia. Todel daZnai si i iene che lei nonin o ma i - i, non possa o ma e ipisky mezzi di lingua klodo (Mis ik, 1965, 44-45). Taciau già i p imi s udi s a is ici eleMen y della mo ologia (losslinio e g oZinio s iliaus, e e u Sio S aipsnio au o és (Pikéilingis, 1971, 284-286), indicano che e Sis li ello linguis ico può di e enzia e e in eg a e di e en i di e se bend inés a ian i linguis iche. Si a a in ques 'a icolo non di u i mo ologinés scien i ico s ilaus s u u d o ap agas, ma solo pochi ling is iniy pozymiy pa ame i, che possono dipendi i dal nekalbiniy e kalbiniy a iy e e o. Di e enciné pa ame y galia ypa¢ in o ma i i, quando si pa agonano kokybiSkai di e si s ili di e siamen e scien i ico e g ozinis. Tale con on o ha senso, se s udiando mo ologing s uk ii g analizés uni à iene p eso non agmen as es o, e aseys, mos an e ealy linguis i daliy pasiski s ymg i jy ko eliacija. Poiché quan i a i i lingu is iniy pozymiy cambiamen iGi- ai possono dipende e da conc e éiy s ilis iniy a o iiy, scien i ico s ilius p ende e (38,5 iks andio Zodziy) s a i ica a, i. a siz elg a j pdS ilius i scienza Sakas (k yp is). Skiliando pos ilius, a siz elgiama j conc e ciy eks y unkciona ima scienziininky s e a di a i i à e neling is iniy ak o iy ad esan o e ad esa o ySio sa i uma. Che cosa Sie pos iliai e come essi di e iscono? Teo inio pos ilio es ii assegna i quali ico am des ina a ui (abiejy comunicazioni ak o daly iy Ziniy ondas quasi non scegna), che gemas y i abs akciomi ca ego ie, sin e in i sudé inga moksliin o ma- zione, ki ybiskai pe im i. ba ng jq Ad essan e quasi iden i ica se s esso con des ina a - o: asme e paciq naujausig in o mazio- ni, a pe seguen- do obie i i à, daznai su polemizuoja os pacios a cone imas ilia specialis i e aspe a adegua aus o ni u a in o mazio- ni pe cezione. 11 Mokomojo pos ilio des ina an e non pa ina sa es con des ina a o ~ski iasi abiejy komunikacji ak o daly iy Ziniy ondas. Sio ipo nei es i des ina a ui assegna o speciale: démesys ad essan a domina, come — jsimenama scien iiné in o mazioni, cioè. jam upi g jZ amasis ySys. Nei es i dida ici mazio ogge i i in o mazioni, dida icai sis ema izza- a solo la s essa a ualia, co isponden- i conc e ii obie i i di app endimen- o. Teiginiai ick j odinéjami g indZiami isul a i spe imen y, quan o aiskinami, pasi ulcendo ne esempiozius, ilus azioni e a al i non e balini es o o ganizazione elemen i. Specialimi cos uzioni collegabili abb éZiamo ySys con singole pa i del es o e uo badu a i a o indi a o démesys. L'indi izza o de e jsmen i non solo in o mazioni, ma anche la sua o ma di consegna. Quindi a iene implici iskas comunicazioni a o daly iy comunic a im. Sciclinio me odinio pos ilio des ina an e k ali ica o specialis a di una o al a a ea, des ina a o specialis a, che p a iSkai ba i jdieg iussi ul imi, più adeguamusi scope i scien i ici. Sio pos ilio es i, sulla base conc e Giei ice che scien i iche o espe imen ii, engono p esen a e j ai ios accomandaz- ioni (nu odoma e ica i ecnologia di p oduzione, idamissimo o ege y, i iny — bido di col i azione, me odi di insegnamen - o, ecc.) di una o al a a ea scien i ica a i i à miglio a i. Sio pos ilio nei es i scien iiné in o mazione asmessa conc e e es- ne, non ale o ma concen a a. Nuo ankséiau ap a yjy i§ esmés di e isce scienza popula inama- sis pos ilis. Il suo des ina an e quali ica o specialis a, e des ina a o u a neapib éa as (dazniausiai al e s i es specialis o specialaus ssila inimo ne u en e sogge o), odél a uali, jdomi scien iine in o mazioni asmikiama ada a a, pap as a o ma: engiama specialiyjy scienza e miny, sickiama conc e umo, j aigumo, anche indi idualumo. G e a p anesimo unzioni a eksp esy iné, apelia i ine (Zupe ka, 1983, 104). Mokslo popula i inam- ojo pos ilio cos u i us- is p incipiop mokslinio, publicis inio, quo idiano abi ino e anche g ozinio s ilaus peculia ybiy i ling is iniy pozymiy kon aminacij- a. Li uiy kalbos s ilis ikos la o i (Pikéilingis, 1971; Zupe ka, 1983) u a pag js ai p ipazjs ama solo di una di ezione scien i ico s ilius di e enciacij- a, asi ibojama dal y scien i ico s ilius a mainy, ku- 12 TiOs sono Releg su associa edus conc e a scienza i specilika desc é i come lingbo elemen y selezione- i jy ca elazione gli s essi ema ici eks uose (Anmpees 1967, 27; Xocdma 1986). Toks scien i ico s iliau skaidymas né a unkcinis s ilis inis, pe ché igno a o nekalbiniy ak o iy, de e minuojanéiy unkcinj s iliy i jo pos ilius, complesso, Pi menybé o ni a solo a un a o e di — con enu o ( ema ikos). ‘Ta- Ciau scien iinj s iliy y inéjan me odi s a is ici, p a a u jsi ikin i, di una scienza a di ezione (Sakos) eks ai di e isce da al a mokss i ies eks y, pe ché s essi lo unkciniy s iliy y iné ojai i cos an eme- n e accen ano esan della scienza du Saky polius humani a iniy — ma ema os i bei echnikos (Cenkesuu, 1976, 42; Galpe in, 1977, 310). Ty iné i a ski y scienza Saky eks us, appa y , né a a ge inga: Siuo empo p e ale ick moksly ne di e enciazioni, kick in eg azioni endenzioni, odél possibile limi o is humani a iniy, na u al es ma ema os nonché ecnica moksly a mainomi. i P ima discu e emo della lingua daliy unkciona ima (Z . | abell). 1 abelé. Pa li daliu daZnumas. Fankcinis S ilius Pa i di lingua Daik a a dis Skai a dis VeiksmaZodis P iclinksnis Bid a dis Jung ukas I a dis Dalely é Sciclinis| 40,0 18,1 | 63 | 3,8 | 7,6 G o inis | 29,8 23,7| 7,9 | 66 [8,9 Mokslinio i g oZinio s iliaus es i in u o lingu daliy ig dazniausiai u ilizza i daik a a d iai, a¢iau pasiski s ymas né a ienodas. Daik a a dziy pe s a a nello s ile scien i ico — nomina i ino s iliaus pozymis. Ne di media lunghezza 17-22 Zodziu scien i ico S iliaus salzionale può bi i nuo ino daik a a dziy 7 14 ( okie sen iniai cos i u 41,6%). P z. : Fonologie classiikai (pa yzdziui, Tiubeckojus) è s a o jsi iking, che one ica onologia è u i8kai i sa a ankikos scienza Sakos (Gi d, F, 14). Da ybos eikSme lemia u a da inio s uk a a (da ybos ondamen , o man as 13 speci inis san ykis), is ySkéjan is i jy posizioni da inio ondiniu su Zodziu one (U b, ZDT, Moksliniame 149). s iliuje ypaé impo an e kokybinés ca a e is iche; daik a a dio pe eikia jas ol e dazniau negu be g oziniame s iliu a ojamas du bid a dis. je Si sia en ambe le pa i della lingua aumen a l'in o ma i- i à del es o, aiu a asme e- e ak ing in o mazio- ni (Taxbnepun, 1981, 28). Daik a a dziy i biid a dziy pe s a a sie ina su speci ine scien i ico s iliaus peculia ybe abs ac umu — nespeci inémis i glaus umu, — s aliskumu. G oZzionale s ile in endenzioni p iSingos: g ande azioneZodzio * (i maggio e p ie eiksmio) daZnumas indica Sio ipo eks y dinamiskuma, pe ché p ima pos o iskyla ap aSymas samp o a im, j bidingi scien iiniam s ile, ne acconjione su a j ykius, eikejy busenos pokyéius pan. 0 i (asmenuojamyjy eiksmazodio o me esama 66,5 %, nello s ile scien i ico -— 43,9 %). Todél possiamo, appa en emen - e, a e ma e che il ele an e linguis ico scien i ico g ozinio s ilius poZymis daik a a dziy i eiksmaZodziy appo ois eks e — (coe icien e di sos anziali à i — 2,2 i 1,5). Pa bamus uncinius s ilius di e enzia a j a dZiai. Esse eciau sono u ilizza i scien i ico, daZniau — g oZzionale s ile. Tokj ne olyj a dz- gy iy pasiski s ymg lemia di e so eks y o ganizazione pobidis. G oziniame s ileuje j a dziai - daik a a dziy pakai ai (asmeniniy esama 63,2 %, scien i ico 31,2 %, pa odomyjy — 30,5 % i 23,5 Ye), nello s ile scien i ico si mi a p ecisione, odél incls ama ka o i padius sq oky nomi. P ecisumas lemia mazesnj dalelyciy daznuma, obie i umas emociniy eksp esiniy lingu daliy — Zodz iy elimina ima. G oZ nello s ile in cui junginiy su p ielinksniu pe s a a lemia ques o, che il p incipale memb o jy dazniausiai es i eiksmazodis, eciau usa o nello s ile scien i ico. D'al a pa e, didesnj junginiy p ielinksnio dagnumg nello be s ile scien i ico suppõe speci iné lo s ile scien i ico i pa icybé abs ak umas, nes — p ielinksniniy kons ukcijy eik8mé konk e esné uz linksniy eiksmes (Paulauskiené, 1994, 387). Ki y lingu daliy dZnumo ski ybés né a ali aki aizdzios e, ma y , dipendono dal ko eliuojanciy lingu daliy daZnumo. Kokj e e oikj del linguiy unkciona imui ha idiné 14 scien i ico s iliaus dile enciacija? Daik a a dziy daznumas come ele an inis moks linio s ilians | Zymis mazai dipende dal pos ilio specialilik- os (sop a u- o daik ayi dziy esama mokomojo pos ilio nei es i dello ~ 42,2 %) a k yp ics (di e is- ce solo la na u a sciencely es is ai - 42.1%). Anco a più s abil dispe si s- e bid a dZiai, pe ché s y a imo ampli ude nonpe goka nemmeno del uno pe cen o limi e. J a dziy daZnumu di e is- cono me odici es i ai (4,5 %), che endono cos an - emen e a ipe o quei pa- sq Gius oky nomiinimus ( u a ichialo). be P iesinga endenza dinga ai es i bu umani a i (j a dziai cos i uiscono 9,0 %). Jy au o iai sickia aiskos j ai o és, ieSko naujy compoinio ysio a spal iy, pa ySkini- mo (dalely és cos i u 2,4 %). Maizesnis daik a a dziy (36,3 %), biid a dziy (9,8 %0 d mas didesné i j a dziy eiksmazodziy (8,8 %), (19,0 %), p ic eiks- miy (7,7 %) i e en dalelyciy la pa e pa ignoji (3,7 %) della scienza popula i inamuo- si nei es i indica, che o ien acija nek ali ikuo g ad esa g o maoja sa i a delle daliy j pasiski s yma. Toliau panag inésime anco a d iejy pa ame y daik a a dziy — linksniy eiksmazodzio laiky i pasiski s yma. 2 abelé. Daik a a dZio linksniy daznumas u- a|2|és g . : “6 3 Funcinis s ile < = 2 = Sie3 |2) 8 / S2/2)|6)|8 Mokslinis 27,2 41,7) 4,2 13,8 6,3 6,8 - G oZinis 30,6 268) 2,9 24,0 7,8 6,8 1,1 Come is o, mokslinj e g oZinj s iliy di e en- zuoja sa i a daik a a- dZio linksniy s uk i - a. Kalbine cos an - e, -y. ne ele a- n iniu pozimiu, è possibile es i i ic ininko linksnj, olygiai u ilizza a abiejy unkciniy s iliy es iose, 0 aki aizd- ziu ele an - iniu ling is in- iu poZymiu kilmininko linksnj. Il pe s a a di Kilmininko (con i con a dinin- ku cos i ui- sce ino 68,8%) nei es i scien i i- ci si collega con spe- 15 ci ine s ilius peculia iby abs ak um- u: daik a a dZ- iu eiskiamas poZymis pe cepi o non solo come sa a ankiSk- esnis, ma anche come più as a o uz pozZymij, che e8kiamas biid a dziu (con il p incipale Zodziu sieja abipusis conc e izac- ijos y$ys). In al e pa ole, dal daik a a dz- io gebéjimo jung is j sudé ingos s uk i os da inius (daZnai e minus) dipende dal kilmininko, i§ pa e e naudininko ( aldo eiksmazZo- diniai daik a a dZ- iai, ypaé dazni eo iniuose es i) daznuma. Nel s ile G oZzionale quasi due ol e negu nello scien i ico daznesnis galininkas. Sio piùno daznumas, senza abejo, sie ino su già miné a s iliaus pa icybe dinamiSkum- u: eiksmazod- is daznai ko eliuoja con daik a a dz- io galininku, o i§ pa i e con jnagininku. Todeél ele an inis ling is is pozymis, a skleidzZia- n is g oZinio s iliaus speci ica galininko daznumas. Abiejy unkciniy s iliy sis emisku- mas lemia ki y linksniy a dininko, naudininko e jnagininko pasiski s y- ma. Kilmininko più di e en i daik a a dz- ie egualmen e si spa is e non solo ski lingy pos iliy, ma e j ai ios di ezione moksly es i (humani a i- niy moksly es i in kilmininko maziau 38,4%). O ki y linksniy s y a imo ampli ude s a is iSkai in o ma i i, ma p a ici indica solo possibile scien i ico s iliaus eks y ki imo j ai o e. Nei eo inis ici es i esama maiziau galininko (10,5%), ma più a dininko (30,0%) aleg nio daik a a dz- iy. Ty paciy linksniy daznumas di e enzia i es i umani a i: sumazéjus kilmininko daZnumui (38,4%), padidéja a dininko (29,2%) e galininko (15,9%) daznumas. Nedidele pa agonama- jq dalj u indiy linksniy naudininko, jnagininko s y a imo ampli udé mazai dipende dal eks aling i- s iniy a o e e e o (s y a imo ampli udé 0,8%). Mokslo populia ina- myjy eks y linksniy daZnumo s uk i a s a isUSkai né a in o ma i i: i8 esmés di e isce solo kilmininko (36,7%), i pa i a dininko (28,8%) daZnumas, a ki y linksniy pasiski s y- mas compa a pas o us. Hen i i, e Sio ipo es iose y8kéja polinkis s e eo iping aiSka; : ijy j ne (kaip g oziniame s ileuje), o d iejy linksniy daik a a dziai cos i uisce diduma es o. Ques e s esse endenze s e eo ipisci- à si osse ano in con on o eiksmazodzio laiky unkciona ima (V . abella 3). 16 3 abelle. VeiksmaZ- odzio laiky daZnumas Pusi eiuis Veiksmaz- odiio laikai s ilius _ ~T Esamasis Bu asis Bi asis Busimasis | ka inis {dazninis | Mokslinis | 73,3 [23,7 0,4 2,5 G oiinis 27,4 | 62,5 | 3,6 6,5 | | Ma i i che eiksma- zodzZio laiky daZnum- as abicju unkciniy s iliy es iose i esmés di e is- ce, nes osse a- e spesinge duiejy ondame- n iniy laiky esamojo e bi ojo ka inio a oji- mo en enzi- oni: nello s ile scien i i- co esamasis empo più di e ol e e siija bii ojo ka inio empo, nello s ile g oZnum da 2,5 ka a daZniau usa o bi asis ka ino empo. Esis en- e empo in es i scien i i- ci p essoSi- ngai negu g oZiniu- ose usa o desc i e- ndamaja eiksme (abs ak- ciy daik a a- dziy kon eks- e), odél possibile jZ elg i as a i- smo e conc e - ezza p iSp ie- a. Nel es o scien i i- co è impo a- n e uZ iksua- e, cons a - a e p esso ik o és eiSkiniu- s, jy ySius, p ocess- us o désningu- mus, a ualius non solo all'indi iz- zan e, ma e anche al des ina - a io. P z. : Quasi u e k emzlin- és Zu ys i ono jii os (Maé SG, 86). Il linguaggio sis ema cos i ui- sce egolaés e as a iis elemen i (Gi d F 71). In alcuni asi in p esen e l'azione eik&mé u a nublanks - a, e eiksmaz- Zodziu Zymima pas o i sogge o pa icola- men ey- bé ( a eiksmé mol o a ima biid a dZ- iy o daly iy eiksmei), esempio. : Albuminai solbi o in acqua (Jas O Ch 65); Mediiai su amsia Zie e i8 soleés pusés mol o jkais a (Dag AE 58); Nei polmoni l'emoglobina si unisce con l'ossigonimi <...> (Jas O Ch 202). La base del ci imo ideo a inio sia del p esen e, quan o già passéjg j ykiai (apibend iname- n o konk ediu immagine). Nel — ne s ile g oziniame p e augen e accon o suponuoja isy eiksmazodzio laiky, a jy e ba ojo dazninio, k yp ingg kai a. Es imo empo daZnumas del u o non appa iene dal scien i ico s ilius b anduolj suda anéiy pos iliy, ma quan o più s y uo in di e so scienza k ypéiy 17 es i, pe ché na u al os sainsly eikaly j adinése dalyse e ap aSan ckspe imen- us quan o daZnesnis bi asis ka inis empo (25,7%, plg. es imo 72,3%). Bi ojo ka inio empo daznumu mol o neZymiai di e j ai iy pos iliy eks ai. Solo nei me odici es i accon iamo di co iniy spe imen y eiga i galimy ezul a i aikym4 p ak ikoje suponuoja didesng Sio empo pa ginamaja dalj. Bisimasis empo, biidamas compa a e egualmen e siiski s es umani a i nelle e na u ali scily es i, di e enzia lizikos e ma ema ica es i. Samp o au- jan e ypaé j odinéjan eo emi bi inas elemen as (Sio pos ilio eks y adicija) biisimasis empo, p z. : O a o i emo comune casuale dydzio medu kio desc ézima. Dall' andom- %io <...>, desc i o p obabili ày- binéje e d éje <...>, mediu kiu chiamiamo in eg ala <...> (Kub TTMS 165). VeiksmazZo- diio laikai di e enzia scienza popula ina - amuosius es i, pe ché pe s a g u ining esamois empo (65,7%), quan o eciau u ilizza o bi asis ka inis (28,8%) e ela i amen- e daZnai pasi aikan - is biisimasis (5,3%) empo cos i uisce sa i a s uk a, cui pa ame i nesusike a con g oZinio s iliaus laiky pa ame i di consumo. I8 ap a yjy pa ame y aiskéja, che mo ologiné unciniy s iliy s uk i a mol o dipende (né a pasy i, come daZnai manoma) dallo nekalbiniy ak o iy e e o e può di e enzia- e di e si s ili uncinius. O scien i ico s ilius den o nella maggio anza pa ame y s y uoja, ma iSsi enka scien i ico s ilius no me. Nonikslu bi y a e ma e, che ski ingy della scienza Saky es s ai aSomi peci u s ile scien i ico. Neaiski imane luogo del pos ilio di ulgina i o della scienza, pe ché esaminé ie pa ame i s y uano una di ezione. Todél scienza popula inamasis s ileus può bi i a éjamas sepa a amen e, come u in is kick ki a s uk i a j ai iy unkciniy s iliy sq eikos lygmeniu. Su umpinimai Dag AE ~ Dagys J. Augaly ekologija. V. : Scienza, 1980. Gi d F Gi denis A. Fonologija. -V.: Scuola, 1981. OCh Jasin Jasskas L. e k . O ganiné chimica. V. : Scienza, 1979. TTMS -Kubilius J. Tikim Kubybiy eo ia e ma ema iné s a is ica. V. : Scienza, 1980. U b ZDT U bu is V. Zodziy da ybos eo ia. -V. Mokslas, 1978. Li e a i a 1,.Mis ik J. Slo ens- ka S ylis ik- a. B a isla- a: Slo en. ped. nakl- o, 1965. 2. Paulauski- ené A. Li uiy lingua mo olog- ia: Paskai os li uanis - ams. V.: Scosso e enciclope- dijy pubblica o ia, 1994. 3. Pikéilingis J. Li uiy linguis i s ilis ica. V.: Scuola, 1971. T. I. 4. Zupe ka K. Li uiy linguis i s ilis ica. V.: Scuola, 1983 5. Aunapee- cs H. JI. C am c - uxo-KoM- OHHaTOp- Hble MeTOsbI B TCOpeTH- eCCKOM H TIpHKAaH- OM s3bIKOSH- AHHH. JI: HayKa, 1967. 6. Xo@®Mau Jl. Hayunn i c im commone- k ~ s3b1kopb- le Gapbeppl COIMLOJ- H eucTu- uecKHiKT ac e HayuHoli peun//Tu- nono usa TeKc a B (PYHKILM- OH@QIbHO CTHITH~ c uueckom acmex e. Ilepmb, 1990. C. 4-10. 7. Cenkesuy MII. Cnunic i- xka nayunoi peu 1 suiTepa - ypHoe pes akT- Hpo~ panne. M.: Ba cu aa uKoma, 1984 8. Paupnep- un VM. P. Texc kak o6bex somi su- c i ueck- o o Mecse oBa oia. M Hayxa, 1981.