scieee Open visual document viewer

Apie du tarpukario laikų terminų žodynėlius

Kazimieras Gaivenis

Full text

Kazimie as GAIVENIS APIE DU TARPUKARIO LAIKY TERMINY ZODYNELIUS 1.8. Salkauskio pedagogikos e miny Zodynélis Filoso o S. Salkauskis sukii é non solo o iginalig e minologij- os eo ija, no mino iloso ijos e minus, ma doméjosi e pedagogikos e minija. Del suo incomple o ke u kalbis pedagogikos e miny Zodynélis, in i ola o Bend oji pedagogikos e minija (lie u iy-p an- ciizy- okieCiy- - usy kalbomi), isspausdi o RaS y an ajame omo (V., 1991). Zodynélio paaikinimuose aSoma: Su ankio a i8 iso 1600 pedagoginiy e miny. jy 600 paim i is Bend osios i- loso ijos e minijos. [8 jy 600 paim i is Bend osios i- loso ijos e minijos. Lo o pazymé i Zenklu +. 400 e my sono s imos kilmés. Lo o pazymé i Zenklu -. Pe lo o è impo an e bii y o a e lie u iskyjy con o mi àm- eny. Liekan ieji 600 e miny sono lie u iSkos kilmés e ha speci iskai pedagoginj pobiidj. Jie nepaZymeé i jokiu Zenklu. Tu i i e mini en a a ki éia i(277). Zod Sisynélis è s a o conside s i o Li uiy lingua amicizia Te minologij- os sekcijoje e Siek ick supplemen a- o, ma imase incomple o. P incipali della e minog a - ia egli maZai quan o di e isce dal Bend osios iloso ijos e minijos. Pas a ajj Zodynélj, come Zinoma, è ki cia gs kalbininkas P. Ska ddius. Di conseguenz- a, si può i ene e che i piùus pazimé i e mini siano P. Ska dZiaus ki ia i. Siame nell'a icolo non ce che emo S. Salkauskio e minijos pedagogikos j e i i Sios s e es sq oky sis eminimo a é ilgiu, domes iim- és solo a o due lingbiniais sogge i, bi en : 1) S. Salkauskio e minizuo os leksikos pobiidziu i 2) S. Salkausk- io pedagogi- kos e miny¢ ki ia imu. 1.8. Salkauskis, apibiidando e miniji Sal inius, a8é: Se p endiamo be ku j moksla, u éjusj o ma si scien iiska- ja e minija, ques o acilmen e a emo espe ienza, che Si a jo e minija è pasem a i8 eje o Sal iniy. Bi en ieni sue e mini sono p esi i osios i8 Zmoniy di lingue solo i è ada aliz- za i specialiam causa della scienza; al i e mini sono nuo ame- n e cos i ui i secondo la lingua désnius i Siaip già secondo analogia ipigoni delle su sue desc izioni; in ine ecia e miny g upé semplicemen- e p es in a ki y kalby solo maziau i§ più modi ica a i secondo one ine bei a mo ologine ca a e is i- che della lingua, cui 89 Zodziai sono p es i i (Salkauskis 1991 24). S. Salkauskis u ilizza a u e i im miné ais e minijos Sal iniais, aéiau naujada y ki é ela i am- en e nedaug. Pense em- mo che S. alkauskio pedagogikos e minijos naujada ai sono Yodziai a kak/a (obs ina ion, en é emen ; Eigensinn, T o z), aumenybé (in elligen- ce; In elligenz), e d émenis (a despace; Raumkuns ), im/a ( écep i- on; Rezep ion, Au nahme), A o ings (obje su lequel examine; P ii ungsgegens and), on moks/aamd2is (scola i é, Schulal e ), pe gy ena (su i ance), as/i mas (Iéc i u e lec u e), s/elinguimas (ca ac é e e la de ce qui es animé, Seelenha igkei ), sauna (b o ou e; B a ou ) k . i S o una a- men e, quasi u i lo o e ano blankias da ybes o j a dijo a i iciine sa okas odél élesnéje i pedagogikos e minijoje nep igijo. Cos'al o S. Salkauskio e minizia i a o ma e ZodZiai, che Lie u iy di lingua Zodyne ( ul e io men e LKZ) o ni i solo ne a so ie iniy i8 as y, p z.: g/obd inis (pupille; P legling), paaugiys é (adolescence; Adoleszenz) i k . Esse sono u ilizza e i nell'a uale misy e minijoje. Nelie u iskus Zodynélio supplimen i S. Salkauskis 3yméjo minusu, ma j jy a pa u bi pe apsi ikimg pa eko alcuni i lie u isky e miny, ecc.: jdémus, jdémy (a en i ; au me ksam), kidikis (pe i en an ; Wickelkind), miégas, do magi (sommeil; Schla ), spe imen inis (empé imen als expe imen alell) i k . odynélyje andame e miny, che o a sono conside a e neno minie o aomai ne aisyklingai, ecc.: p amd ymas (p é oyance; Vo aussehen), p ama y i (p é oi ; o aussehen), pusidus y as, (équipondé a- -a n ; das Gleichgewich hal end), pusius y y mas (quali é de ce qui es équipondé an ), sa igina, -os (dé ense de soi-méme; Sebs e eidi- gung, Selbs schu z). Il p imo e mine o a cambi¢ia o Zodziu numda ymas, secondoasi p e ede e, — eciasis pusidus i as, -a, — qua oasis pus/aus i iimas, penk asis sa igyna. — — Mol i S. Salkauskio j i in y pedagogikos e miny u ilizza i i o a. Pa yzdziui, L. Jo aisos Zodyne Te mini Pedagogici (K., o e emo 1993) ali, già allo a in uso, abs acakiyjy i sq oky nomi, eg.: a gaminimas, a kakla, a pazinimas, a sakomybeé, ilassa a ajima- s, culinam, aukléjimas, socia imas, b endimas, da bingumas, da bs umas, démesys, dés ymas, do o é, d ausmé, ge ingumas, d asumas, gabumas, globaikin, issiblaskymas, jugiidis, jminimas, jp o is, isi imas, jspimas, Jau éjimas, ki , 90 la inimas, pa e, pamégdiojimas, pamiga, pasaukimas, expe iyba, po , p a imas, pazangumas, pomis, eldis, po ég is, p igim, po, s okimas, s o pa Imas k . i Te minologijas sekcijos posédziose a e Sio Zodynélio papildymai p incipalmen- e susije in e p au in- su és e minijos pa eikimu. Ti ienu al u Salia in e p au iniy e miny p i aSomi da lie u iski i sinonimai, ecc.: a i umas eiKlumas, a i me ica skaiciamokslis, — chole ikas s aiguolis, — degene acija issigimimas, di uzija — issklidimas, egoizmas — sa imyla, e ika do omokslis — k . — — i S. Salkauskio e minologijos eo ijoje iSei ies a3kas è s a o Zodis, o ne sa oka, odél e minijos jo inkiniuose an ax iniais Zodéiais engono p esen a i solo daik a a dZiai, ne ma bid a dziai, eiksma%odziai, pe ino i pa ecipan i. Taciau in gene ale jo Zodziy a anka, e minizazione i i p incipi della e minog a ia e ano abbas anza al oS o li ello scien i ico. 2. Te miny ki éiazione — keblus la o o noni uanis am- s. Come già menéjam- o, dalj S. Salkauskio pedagogikos Zodynélio e miny è ki - Cia es P. Ska dZius. Ki us e minus ki éia o lui s esso. I8 is neki éiuo y lasciik a mol o pochi, solo alcuni, ecc.: encyclopedini- s, jausminis*, jus i*, klausumas, k yp is*, Kiino y a, mi é i, Pa iskas, pozi y inis (s . pozi i us), iisis *, Zmoginis* (Z aigzdu émis pazZymé i e minai iloso ijos e minijoje e a ki éiuojami). Iisdomi ie i Bend osios iloso ije e minije p esi e miniini, ku iy ki ia imas non su ampa a uinémis su accen ologijos no mami. Tokiy e miny è plu olika, ecc.: j aka, -6, ak/g (={ aka DLKZ, LKT2), j aiga, -0s, { aiga (={ aiga DLKZ, LKTZ), i ykdy i (=j ykdy- i DLKZ), quan i a i o (=kiékinis 1 DLKZ, LKTZ), Alia is, -iés (=klid is DLKZ, LKTZ), caninis (=kiininis DLKZ), a inis (=méninis DLKZ, LKTZ), moks inis (=mékslinis DLKZ, LKTZ), néigiamas, - 4 (=neigiamas, -A DLKZ), eikimé, -és, eiksme (= eikimé 3 DLKZ, LKTZ), s4Ziningas (=saziningus DLKZ, LKTZ), éigiamas, -a (= el. giamas, -’ DLKZ), u iomeninis (= isuomeninis DLKZ, LKTZ), 2méniska (= méniskas DLKZ, LKTZ) k . i Alcuni ki éia i - $y a ian y mo (p.g., j aka, néigiamas i k .) né a alcuna e o i, sono s a i p esen a i 91 LKZ i8 M. Niede mann- o, A. Senno, F. B ende io e A. Salio Lie u iy asomosios kalbos Zodyno (Heidelbe g, 1932-1968) e ki y Sal iniy. Ol e a, esama i apsi ikimy. Pliusu pazyme y Zodziy s4moné i (de éni conscien ; bewuss we den), sg anga, -os, s anga (cons uc i- on, s uc u e; Ge iige, Bau, S uk u ), sa eika, -6s, s elka (in e ac ion; Wechselwi - kung) Bend ojoje iloso ijos e minijoje i8 is né a, a e minai ski umas, -di é ence; Un e schied, s ajé ( é e; T aum), amdy i (domp e ; zugeln) miné ame ki ajuje (ski , Sal né e émdy i) in un al o modo. S. Salkauskio pedagogikos e miny Zodynélyje pasi aiko e pap as y ki ia imo¢ ik y (a ba ko ek i os klaidy), ecc.: nacija, -os (na ion; Na ion), pagilinimas (app o ondi- ssemen ; Ve ie ung), pa e, -os (pa i; Pa ei), sa a ankisk- imas (indépendan- ce; Selbs andig- kei ), siel a as, -a (a lic ion; Seelenkumm- e ), uni à, -ai (uni é; Einhei ), Zymium ( aleu , eminence; He o ang- sein) e k . Kasi a al a ale e miny ki diazione, eg.: an i ezé (=an i ézé DLKZ, LKTZ), ené gija (=ené gija DLKZ, LKTZ), idéja, -éjosidéja DLKZ, LKTZ), jzanga, -6s, jZanga (=|zanga DLKZ, LKTZ), jaunys é (=jaun s é DLKZ, LKTZ), konku sas lig konki s- as DLKZ, LKTZ), mégis as (=ligis as DLKZ, LKTZ), méginys, méginio (=mégin 3a DLKZ, LKTZ), nejs, néjs, néjsiginio (=b 3b DLKZ, LKTZ), 6dsd iginas DLZ, pa inas, DLKZ, LKTZ), aggiedam- as (=p aded- amas), p émoga, -os (=p amoga DLKZ LKTZ), p éza, -os skai p ozi (=DLKZ, LKTZ), p ozinink- as (=p ézinin- kas DLKZ), sa andudi- skas (=sa anaii- diskas DLKZ, LKTZ,), is6 (=s elo is DLKZ, LKTZ), sin ézé (=si i ezé DLKZ, LKTZ), sieli as, -aluskau - as DLKZ), e e ua- e (= ykdy i DLKZ, LKTZ), 24 (=), -ism, sa mas DLKZ, LKTZ) e k . Mol a siy e miny ki dia imo nonikslu- my sono ipiskos in eligen- y a e e o i. Esse biidingos e agli a uali es i della scienza lingua. Ki éiuoda- mas p eesagos -/nis bid a dzi- us, daZniausi- ai einandius sudé iniy e miny pazyminia- is, S. Salkauskis e a anche non del u o nuoseklus. Vienu egli solo Siek an o allolo dal ki ciamen- o no ma (a), oki u kii é anche hipe no - malizmo (b), esempio. : a) Aigieninis, higiénisk- as (=higiénini- s, higiénikas DLKZ), kiekinis (=kiékinis DLKZ, 92 LKTZ), kdninis (=k ninis DLKZ), Li u ginis (=li u gin- is DLKZ), no minis (=nd minis DLKZ, LKTZ), p o esinis (=p o ési- nis DLKZ, LKTZ), isinis (= iisinis DLKZ, LKTZ), in e medi- nis, -é (= 4 pinis DLKZ, LKTZ); b)kollek i- y inis (=kolek j- inis DLKZ, LKTZ), kul a inis (=kul i in- is DLKZ, LKTZ), li i e a i- inis (=li e a ii- inis DLKZ), ma ema i- nis (=ma emi- inis DLKZ), me odinis (=me ddi- nis DLKZ, LKTZ), pedagogi- nis (=pedagd- ginis DLKZ, LKTZ), ma p iésmok- klinis (=p iesm- okklinis DLKZ) e k / App end - endo append i de o pensie o, bii y si possono a e ali umpas iS adas: 1. S. Salkausk- io pedagogi- kos e miny Zodynélis è abécélinis, i8iniai e minai nello non o ni i. Li uiy kalbos d augijos Te minol- ogijos sekcijoje egli discussio- na o maZdaug ino m aidés (ul ima o posédis di i lessio- ne j yko 1940 06 12). Zodynélis e minog- a iskai su o ky- as panasiai come e Bend oji iloso ij- os e minija. 2. Pedagogi- kos e miny globé inis, paauglys- é non si de e segui eo- ie mediu appa dus- iais Zodziais (caip può a ody i i8 Lie u iy kalbos Zodyno). Si Zoduos%i- us andame già S. Salkausk- io Zodynély- je. Mol iuma S. Salkausk- io si ily y naujada- y (a kakla, ima, k o inys, aslumas e k .) pedagogi- kos e minijo- je nep igijo. 3. Dalj S. Salkausk- io pedagogi- kos Zodynélio e miny è suki éia - es P. Ska dziu- s. Ki us e minus ki cia o s esso Zodynélio au o ius. Ki G a ing ik y è ela i am- en e nemadZai. Essi igua da- no p incipal- men e con non esa o localizzaz- ione ki dio. 2. L. Da gio e A. Salio P ekybin- és ko espon- dencijos Zodynélis 1938 m. Tau os kio Zu nale economis- as L. Da gis insieme con pa lininku A. Saliu u pubblica - og P ekybin- és ko espon- dencijos- %odynélj. Véliau Sis Zodynelis, comple a- o angliskais a i ikmen- imis, è s a o iSspausdi- n o A. Salio RaS uose (Roma, 1979). Tu i Li u i8ki e mini in esso suki ia i, 0 alcuni anco a e b e emen e paaiciu i esempiozdiiais. Zodynélio bend aau o ys é A. Salio S uose aixcina o come: L. Da gis su elké anuo empo jo i ki y da% Più in Li uania 93 usa ous ichiedingissimi dkini e mini, lo o iS e é okiediy, dalj j i j angly pa la, o A. Salys padéio quei e minus sulie u in i, s abili e lie u iskqsias ly is. jy Dalis y e miny (pa yzdZiai, an spauda- s, jmoné, pe laida) u ki y già anks¢iau suda y a, al a pa e o (caip pagamen o, is ankos, pali kanos) già ecchio i8 consuma a. Ta mol eumg e miny, daZ più nelie u isky, eko nuo ajai a a i, susiku i naujy lydiy, is es y is al eady a ojamy i Zodziy. A. Salys, L. Da giui paaiskinus cui e mine sq oka, daznai pasi ilyda o qualche lie u iskus po e miny a i ikmenis, in ine insieme su L. Da giu pasi ink- da o a Zodj bei o ma, jo che a en ambi più piace a. Pa s L. Da gis éliau è (1975) pa eiskes che Gia lie u iskosios dalies naujy e miny p incipale au o e u p o . A. Salys (Salys,I,455). odinélyje asime jdomiy lie u isky e my, che o a anco a non aja ano oppu e a amen e kieno engono usa i, ma gale y ik i i Siuolaikinei inkos economia e minijai. E.g.: apmoka ( ok. Begleichungssumme, angl. paymen ). e miskaing paymen o de bi y possibile adu su li a isku a i ikmeniu inglese documen o apmokos (k i as). bend ask6lis ( ok. Gemeinschulde , angl. ellow debi o ). O a sq oka Si daZnai iene chiama o ne aisyklingu lie u isku e mine bend askolin- inkis. da bimas ( ok. Leis ungs ihigkei , angl. p oduc i i y). Sis Z0dis a pe abibidini pe quello che a mol i. Daba inés li eu iy delle Zodyne (V., 1993; ul e io men e - DLKZ) Zodis la o i paaikin as sinonida b- mu s us. Taciau e minijoje bii y meglio sias sq okas isski i: da bs is kas mégs a — la o a e; da bis (a ba da bliis) kas mol o padapp l- iimo 10. ( ok. Kau k a , angl. pu chasing powe ). Pi klus è colui che può, ha con chi comp a - e. Ekonomikos sui udiy laikais isuomenés pi klumas sumaZéja. sq oka daZ $i O a è chiama o più il e mine pe kamasis pajégumas. Vienazodis e mine bii y più con o e o- le. aé ascio aii ininkas ( ok. F ach b ie duplika , angl. bill lading o duplica e). Zodis aii ininkas dublika o sos i ui a- lo eikSme o ni o i DLKZ. azi s ( ok. anspo abel, ang]. easily anspo able). DLKZ, p esen a- 94 a solo 8io Zod%io eikmé cu is bene eZa. Taciau comme ci- bininkim necessa - ia ki a biid a dz- io adzus eik$mé anspo - abilus. Tokiq bisognome egli può u é i. Vedici, si può pa la é e su p ekiy azuma. Siame Zodynély- je è e nep iim y e miny, ku iy luogo o a isigaléjo al i Zod%iai o jy junginiai. In al e occasioni jy luogo anco a u ilizza i s e imZo- dziai. P z.: bidiné p ekyba ( ok. Hoke han- del, angl. hawking ade), biid nink- as ( ok. Héke , angl. hawke , peddle ). Dabb iné- je e minijo- je Siam eikalui u ilizza i Zodziai kioskas i kioskinink- as. Né a alcuna spe anza, che lo o galé y sos i u Zodziai bi da e budininka- s. gyi, i ii soldi ( ok. Ba geld, ang.] cash. Già senokai in Li uania p igio il e mine g ynieji penigai. O a né a bisogno Sio del e mine keis i. mékmen- ys ( ok. Zahlungs- mi el, angl. means o paymen ). Te min j a dija nelabai a ualiq sq okq. nuoda bis ( ok. Leis ung des Anges ell- en, angl. piece o wo k, pe o m- ance). O a è jsigaléjes e minas isdi bis. Egli è a o ino. di isal, p o linnis ( ok. Di idende, Ge innan eil, angl. di idend). Siai sa okai chiami i o a usa o il e mine in e naziona- le di idend. Il p imo si ilomyjy lie u isky naujada y da e o nepaplis, e il secondo a gu bau. p esa a ( ok. Blickpunk , Blick angpun- k , blick angende Wa e, angl. eyeca ching (in ad e ising o packaging) wa es). Te minijoje o a non ojamo e Zodynélyje iene p esen a o biid a dis paga is. Egli daZ più cambia o biid a dziu pa auklis. Vediasi, e luogo Z0dzio p esa a e miniei meglio ik y Zodis pa auka/. p ado is ( ok. Vo schuss, angl. ad ance money). Co isponde a ualeinj e ming a ansas. Nyde mano Zodyne Sis e mine è Zodzio handpinigiai sinonimo. pé s o is ( ok. Ube liegen, angl. lying-o e ime, days o demu age). L'a uale Li u iSkas Sios sa oko nome è p as o a. Egli meglio de inasi con eiksmazZod- ziu p as o é i. saug6 e ( ok. S ahlkamme , angl. sa e). Poiché Zodis sei as nell'a uale e minijoje chiamaina solo nedegamajq me aling spin a e ybem conside a e, banco compe pa ali a min om si chiama il e mine saugyk/a, ques o naujada as saugo e pasida o ne equisi o. Zodynélyje an as iniais Zodziais engono o ni i solo solo una%odéiai sudé iniai e mininai, ma in esso 95 o e emo p ielinksniy, p ie eiksmiy, daly iy, bend aciy, Zodziy o me. o su ne i i P z. : apié ( ok. be e , angl. conce ning, abou ); kéininga ( ok. p eiswe , angl. p icewo hy); 4isku / ( ok. b ie lich, angl. by means o a le e ); ndudai ( ok. zu Guns en, angl. o someones a o ); padien ui, padaciui ( ok. nach Tagen, nach Da um, ch onologisch, angl. daily, day a e day); panamici ( ok. om , zum Hause Hause, angl. om house, o house); adlik a ( ok. e ledig , angl. accomplished); paliép i ( ok. ano den, angl. o command, o dec ee); as e i ( ok. ibe agen, angl. o ca y o e ). L. Da gio i A. Salio P ekybinés ko espondencijos Zodynélis e minog a ico ligiu nei8sisci ia ki y me o i mol iiakalbiy o e mini- ny Zodynéliy. P ak ikai, be dubbiooné- s, egli bii y bu es u ile. Ta- Giau Siam Zodynéliui non e a des ina a u é i ySkios j akos lie u iSkai economia e miniei. Tai accadico odél, che egli e a i8leis as ka o i8 aka ése, So ie y Sajungai okupa us Lie u a, o e minija è s a a susie a già più libe a del me ca o, ma planine cen ua a economia. Nondimeno, Sis su su Zodynélis anco a i o a né a pe de a- des a uali - à. Su oninimai DLKZ -Daba inés lie u iy lingua Zodynas. V., 1993. LKTZ -Lie u iy lingua a ies Zodynas/suda- é V. Vi kauskas. V., 1985. 96