Amplifikacija kaip stiliaus figūra
Full text
Juozas
ABARAVICI-
US
AMPLIFIKA-
CIJA KAIP
STILIAUS
FIGURA
(Pas abos
sob e
apibiidinam-
uosius
posimius)
Sob e
ampli icaç-
ão ago a
mazai onde
eiSgi si.
Ela, pode
dize , é
o nada
p incipalm-
en e
akademiniy
( e o icos,
poe ikos,
es ilis ikos
e pan.
discipline)
skai ymy e
nag inéj-
my sa oka.
Lyg and
niekam i8
lie u iy
ilology
ne dpi
ampli icaç-
ões como
e mo
con eúdo,
apibiidinam-
ieji
pozymiai,
sis eminé
p iklauso-
mybé,
angas.
Li uiy
y éjy
es ilis ikos
abalhos
nãoendem-
os ela
nag inéja-
mas en e
sa a anki-
Sky s iliaus
ig i y.
An ai J.
Pikéilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis ikoje
ampli ikaci-
ja
abo da-se
como
linguagem
j aigumo,
em azés
ki imo
p iemoné.
Cia ji
(g e a
acumiaçõe-
s)
a éjama
como um i
ipy de
es ylis inio
is a dijim-
o!. K.
Gai enio e
S . Keinio
Kalbo y os
e miny
Zodyne a
aiskos
p iemoné
oda
legalmen e
conside a-
da apenas
s iliaus
igii a.
Tokia Gia
o necida
ela como
e mo
p imei oji
eiksmé.
Ampli icaç-
ão cia é
chamada 1.
S iliaus
igii a, na
qual
pag ediu
são usados
á ios
elemen os
lingüís ic-
os
jspiidziui
e o ça :
Zmonés
idsia,
plusa laimei
k as o
sa o (A.
Venclo a)?.
E a
segunda
cia é
o necida
aquela
sa okos
eiksmé 2.
Pailgéjimo
do ex o,
e dian i§
de uma
língua j
ou a (...)
Siom
comen á i-
os
nãoak uali.
En endea-
ma,
minimojo
Zodyno
o necido
exemplo de
ampli icaç-
ão mui o
elemen a -
us. P ieS
abo dando
neelemen -
a ias,
ipiskesne-
s, mais
iSplé o as
os
es ilaus
igii os
a ainas,
sem
dú idaes,
p eciso
a i iba -se
do às ezes
keliamo
i e an is-
ko,
nekons u-
k y aus
ampli icaç-
ões
pozymio
esq ji
u in i
inal
apibend in-
amajj
na j. No
que ela esq
di e e do
acumuliaç-
ão, que al
na io não
i e . Toks
podiii is,
exemplosz-
iui,
dés omas
algumas
okiediy
linguagem
s ilis ikas.
An ai W.
Fleische io
e G.
Michelio
Daba inés
okiediy
idiomas
s ilis ikoje
sakoma:
G e a
simples
iS a dijim-
o-akumulia-
cijos é
ampli i1Pik-
éilingis J.
Li uiy
idiomas
s ilis ika.
V. 1971. T 1.
P. 202-205.
?>Gai enis
K,Keinys S.
Kalbo y os
e miny
Zodynas.
Kaunas,
1990.
18.
50
kacia,
pela qual
é
chamado
i8 a diji-
m, endo
o inal
apibend -
inamajj
na j>.
Analogik-
as
podii is
a espi a
e J.
Pikéilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis iko-
je ( oliau
ik
S ilis ik-
oje),
onde
exempjd-
ziais
ilius mua-
do E.
Riesel a
ese de
que y
d iejy
is a diji-
mo ipy
ski um
esas isai
o malus:
akumulia-
cija (?)
u in i
apibend -
inamajj
na j,
ampli ika-
cija (?) jo
ne u in -
i*. Cia
S ilis ik-
oje (p.
202)
apsi ik a:
sukeis i
is a diji-
mo ipos.
O mais
discu in-
do
exempzi-
us já
mo i uo-
ai
pab ézZi-
ama: Cia
u ésime
akumulia-
cijg
is a dij-
amieji
g andin-
és
memb os
<...>
inigiami
be
apibend -
inimo. E
ou ou :
Cia
desc en-
d inamie-
ji Zodiiai
é udo,
udo.
Sakiniai
cons i u-
i
ampli ica-
ção.
Quando é
le an a-
do al
o malus
ampli ica-
ção
poZymis,
não
di ic i e
e i i,
nea siZ -
elg i j
esme. E
ela é
di e en -
e. By he
way, e
pacioje
S ilis ik-
oje
indica-se
esmingas
acumula-
ção e
ampli ica-
ção
di e enz-
a, ku j é
kéles
p ancizy
s ilis as
A. Albala
e ele se
seguindo
M.
Meye is.
Acumulia-
ção
cons i u-
indo uma
em
seguida
ou a
einandéiy
de aliy
abundum-
a, a
ampli ika-
cija,
a i kS¢-
iai,
abundu-
ma
palyginim-
y,
sud ejin-
y
me apho-
y,
a ijuo-
y
imagens,
isokiau-
siy
epi e y®.
Isso já
esmingi
pozymiai,
embo a
quan o e
não ieni-
si. I§y
di e am-
en e
akumuliu-
ojan
su elkia-
ma
de aliy,
que is ka
embo a
no a
con a,
p idu ia,
apildo
com quem
que e
pan. E
ampli ica-
ndo
pleciama-
s,
o alec-
e-se
con eúdo
da men e,
a é
g jZ am-
ai
a ijua-
mada e
e c.
Akumulia-
cijg
andame
M.
Ma inai-
dio
eilé aS -
yje
Sa a y-
ne
encon -
ado
Seimos
albumas.
Ves u i-
né
o o a-
uka. Com
no oagi-
miu. Pi mi
Zingsniai
/. Tai bi
gi lsi és.
Kiek
paaugusi
/. Bal a
a é
Zemés
suknelé.
Su gélém
/.
Kon i m-
acija,
yskupa-
s. Ta
mesma
/jau
paauglé,
neg azi,
ilgom
kojom.
MMA 23.
Isso,
pode-se
dize ,
ípica
exemplo
de acumulação. Nomina y i3Fleische W, Michel G. S ilis ik de deu schen Gegenwa ssp ache.
Leipzig,
1975. S.
126.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik. P.
202; Riesel
E.
S ilis ik
de
deu sch-
en
Sp ache.
Moskau,
1963. S.
320.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik., P.
203. ‘Z .
lá mesmo
e lá
ci ados
au o e
Sal inius.
51
n ases,
des di idido
sen ício
p idu iamai-
siais
démenimis e
ou okiais
g ama inia-
is bidais ( ai
ne esmé)
a dijama
mui o
de aliy,
ku iy
kiek iena
is p ideda
ka no s
no a, o que
isoma,
Z elgian j
seng
o aukg. E
esse
is a dijam-
en o
esiamo em
ou os
eilé aScio
passmuos,
nada não
epe indo,
g jZ amai
não
di igindo.
Da plg.
an ajj
posma:
Ap ymasis
chambin i.
Aulas de
balle .
Smuikas,p i-
sp us as
smak u (nuo
muzikos
neissi ysci-
usios
K i ys)./S -
aigus
me gai isk-
as
su eséjim-
as /.
S elnuskakl-
as /. Jdémus
z ilgsnis.
Olhos! Siek
an o
e uSuo a.
Vy as, kie a
apikaklé /.
Pe o do
al a , com
inque o.
(Ten pa ).
Tiezdziai
g aiai
mos ou
acumulação
esmg.
Ki okia se á
ampli icaçõ-
es esmé.
Sob e jq já
se disse.
Tepa odo ja
exempzdzia-
i. Mozii y
Jonuso
pajauniai
siandieng
a um
basij
p a ije
a kakliai
apsi alde e
ylis, palaidg
plepumg
kandZiai
apsiciaupe.
PO inEK 136.
Ampli icada
Gia
umaa iémis
ou
sinoniminé-
mis
p iemonén-
mis,
o alinanc-
iomas
min ies
u inj,
a ijuojan-
ciomas ja.
Cia
encon am-
os
pa alelismo
seman ino,
aigi e
aiSkos
p iemoniy
pe ekliy
( a um
basij
p a ije;
a kakliai
apsi alde e
ylis, palaidg
plepumg
kand?jai
apsiciaupe).
Mas não
di ás que
ele não
mo i ado
excesso.
F azeologic-
amen e
compa im,
epi e ais
(beje, e
me a o in)
pasakomi
no ojo i§
Mozii y
pajauniy
elgsenos
T aky pilies
menéje
ylumo
biidas,
imagem
nsacomas
quan o i8
ski ingy
pusiy,
suac i ina-
mados do
que
ep esen a-
a, ie os,
os
b uoéeliai,
signi icmés
a spal iai.
IS o, i
didesnés
seman inés
isumos
aiSkéja
eikéjy
egsenos
mo i ação.
Raiy oja P.
O in ai é
mégs a
ampli icaçõ-
es. NemZa
jy Kes ucio
e Bi u és
duk e s
Danu és
es u iy
ap aSymam-
en os. Da
um pa
exemplozdz-
iy:
Basimoji
nuo aka e a
keis ai ami: já
udo ainda uma,
nes impo a.
Galu inai
nusp es a.
T em ies
Zenklas kak on
jb éz as
nusme k a
nea saukiama -
... O odési
sen imen o
sklidina, i
no os sulos
au é. Mas
apsi amd@ius-
i. POEK in 129;
Tik ai Danu é
nele iginan
aos deuses
pas es a
gabyjos auka.
Vi o skobniu
aps ingusi,
sa in jsigiZusi,
nada ne egin i,
nejaucian i.
PO inEK 130.
Tuose
exemplosZiuses
a e e-se a
ampli icação
biidingas men i
con en inho
plé imas,
in ensi inam,
jspidzio
s ip inam
seman iskai
a imais
elemen ais do
discu so,
ku ian
saikinga
aiskos
pe ekliy.
52
Plg-:
Gyskobniu
u
aps ingusi,
sa in
jsigiZusi,
nada
ne egin i,
nejaucian i
pan.
i
de ales de
ídeo.
Mui as ezes
specialiy
da by
ampli icação
abo da-se
como
discu so,
pensamen o
con eúdo
plé imo,
sa u ação
biidas
(lo .
ampli ica io
—
isple amen o,
ac éscimo,
mul iplicação;
a .
e o ço;
uzg iozdiname-
n o não
necessá io
Zodéiais).
An ikoje
dalykiné
(dalyko),
es ilis ine des inada
i
Zod%io
ampli icação.
Dalyko
ampli icação
oi
elacionado
su
kalbéjiapie
mu
embo a
ka
j ai iu biidu,
sickian , que
bii y pa eiku,
j ikima.
Isso bii a a si
padidinamojo
e o inés
suges iões
idlo:
su elkiama
p elaidy,
a gumen sy,
pelos quais
sickiama
ensina ,
a e ik i.
ne
o
I
s ilis iampli -
ng
icação,
a o a
An ikoje,
y éjai lygina
su
elescópio,
que ao
aumen a
indica
campos
nemabéjui
(odbio cy)
(obsza-
Ty) min ies
slypindiy
i
he e
eikmiy,
mais
impo an e
emociniy.
O
Zodzio
ampli icação
isso simplesy
—
posakiy
plé imas
pa ieniais
ZodZiais
jun i os, que
ap y
a
jy
pa eikesni?.
Em mui as
e ó icas
es ilis ikos
da by
ampli icações
i
com
apibend inam-
uoju a na iu
não
mencionados.
né
Mas
Siaip já às
ezes
nag inéjama
especi iciske-
i
sniy os
s iliaus igi as
a mainy.
Pa yzdziui,
alguns y éjai
nag inéja
ampli icação,
g oundZiama
emas
a dininko
plé ojimu ou
eksp esy iu
de inimu'. Não
pula emos
isy
se i iné i.
Tal ez sob e
emas de
nomeado
ampli ica ima
e p ecisa
dize .
§j
a
IS
iesy emas
a dininkas
ne e ai es i
ex o
ampli icado,
pleciamo,
o necida pagauli
ca ac e ís ica.
jo
P z. :
bondumas
bondumas
bondumas
—
p imei op a-
dis nebi as
i
uzmi s as
/
nej iké inas
como mélyna
gulbé
j a inas
/
como
mediudienio
o pas
paslap ing
/
como egliy
espa as
<...>JDegPA
24.
Si
emaina
quan o
Pla iau
sob e
isso Z :
Ko olko
M.
Sz uka
e o yki.
P zewod-
nik
encyklop-
edyczny.
Wa saw-
a, 1990. S.
74.
* Z . lá
mesmo. P.
121.
* Placiau
sob e
isso Z . lá
mesmo. P.
121 -122.
oem
yko a
N,Baskako a
L.
G ama i eskij
op
i
ampli icação.
—
P oblemy
eksp es-
si noj
es ilis ik-
i. Izd- o
Uni e si-
dade de
Ros o s-
kogo,
1987. S. 84
86.
53
lemb ança
Zodgio
ampli icacijg.
Ampli icação,
emocional
plé imas
i
e o ço
Cia
começeda
já emas
a dininko
ca ojimo.
A segui
o neci-
da
ge umo
j ai iapusé
ca ac e ís ica,
onde se es enda
an o no osy
ne
de aliy,
especialybiy
i8 a din i, quan o
aze
bend ajjijima
a d aiSky,
emocingg.
No s
Gia é possí el
j2 elg i
acumuliação
i
kokj
elemen o
ki a.
Da plg. :
Raidés!
P as u és,
plangios
homodos
i
minus i és /
PTa GS éia
14.
I
biidingas
emas
a dininko
ca ojim.
O
na li e a ii o
especialio,
pa ecemos,
comple amen-
e
semmo i ado
a i ma que a
ampli icação
não se
elaciona nem
su
ca ojim, nem
elipse, nem
su
in e sija''.
su
Dél
pas a yjy
d iejy
s iliaus
igd y gal
ne e a
i
gincy is.
dél odo a gu
ka ojim não
pode bi i
a
ampli icações
sudedamasis
eiemen as.
Juk ele
iSplecia
língua
u inj,
e o ça
aiskuma,
jo
emocinguma,
ealijy
eiskimosi
in ensi uma.
Ana a
como
J.
Ma cinke i-
Giaus
poemas
Homo sum
ig aukéléje
epe ição
mui o bem
ansmi e
isso, como
emiko
gale oje
p ikaus y o
ly inis sujei o
g umiasi pik a
bi inybe.
su
HOMO
SUM!
/
Laiko gale oj
p icous i ad-
o, com
/
di iculdade
i kluoju,
/
i kluoju,
i kluoju...I /p-
akai as
Ziiaugia pe
e da,i
nuogg nuga g
caizo pik i /
/
BU
TINYBES
bo agai,
/
Tik ai
oceanas.
/
Só i
oceano.
/
Só
ho izon e.
/
Só
ho izon e,
/
cu sai nem
a éja,
nem ols a.
/
I kluoju,
i kluoju
/
i
sukepusiom
lipom
ka oju:
/
HOMO
SUM...
JMa cR
III
39.
Aí
nenhumau
biudo não
di ás que
Zodziy,
jy
junginiy
ca ojimo
não ajuda a
ampli ica ,
plés i,
in ensi ica
gaacko/e os
me a o as,
peskaus
i kla imo,
mono oniscida-
de semân ica /.
jo
Zmogaus
p ikaus ylaiko
gale oje
jspiidis semp e
mo
o aléja, pois
ep ojimas:
sunkiai i kluoju,
i i kluoju,
i kluoju.../ ;
“
Tik al
oceanas.
/
Só i
oceano.
Tik ai
ho izon -
as /.
/
Tik a
ho izon as,
ku sai nem
a éja,
nem ols a.
sulé ina
i kla imo
ídeo
kad us,
aigi
i
pik gy
BUTINYBES
bo agy,
éai-
2
imagemymodq.
Essas
e eições
ajudam
aiko
gale os
me a o g
suaus i
j
aliuzy ig
isuma
-
asocia i i
yéj /
su
7
—
18
a.
p ikaus y y
e gy,
nusikal éliy,
ka iy
i kluojamo
bu inio
gue a
nai o
imagem
u ilizadoo i
pa- % :8i ina
L.
Ampli ikaci-
ja sis eme
eksp essi -
nych
s eds .
P oblemy
eksp essi -
noj
s ilis iki.
1987. S. 83.
54
usa como
ona
ago a ies
laiko
gale os
yksmui.
Todél, sem
dú idaeis,
jus iis
aqueles
ilologos,
que
a i mam
que, en e
co ou a,
ampli ica-
da e
j ai iais
epe içõe-
s: Zodziy
ka ojimu,
sinoniminiu
ka ojimu,
opy
ka ojimu,
yskiy
esminiy
poZymiy
dés ymu,
a gumen -
uojamaja
min ies
seka e
e ckuo.
Toks
podi i is,
exempziui,
a espi a S.
K ahlio e J.
Ku zo
Mazajame
s ilis ikos
Zodyne.
Zinoma,
min j
ampli ica
ajuda e
ou as
es ilaus
igi os
(laipsniaçã-
o,
an i ezé,
iS a dijim-
as,
ko ekcija),
mui os
ki y
s iliaus
p iemoniy
(epi e ai,
palyginima-
i, sinonimai
e . .). Cia
ne u é a
ikslo
nag ine i
ampli i
ikacijos
ipy,
a mainy,
seman ico-
s,
sanda os e
uncijy
j ai o és.
Só
pazymé in-
os didelés
daquela
es ilaus
igii as
imaginuoj-
amosas e
p eikumo
iSgalés.
Pa eikios,
exempziui,
são ais
sua
a mainos,
onde
eg esi a-
men e,
e a daci-
Skai
i8dés omi
ne e ai
seman iS-
kai
neda niis,
p ieS a in-
gi
componen-
es. esse
e a daci-
nis
componen-
e de inha
cada lei o
démesj,
a é
inalmen e
iXaiSkéja e
s ilis inés
isumos
p asmé.
Plg. da : V.
B azi ino
Apmaudo
iS aukél¢:
Nesiaigian-
i
naujaku -
ys é,
k aus ym-
asis j
a min j,
onde udo
não seu
luga ,
su e s a e
isblasky a,
nada nebej
impossí el
encon a
en e
18mon uo-
y dieny e
sa aiciy,
sunesio y
a dy e
nub ozdin-
y
ménesiy,
nepaliauja-
mai
slenkanciy
nieku .
VB azAL
39. Cia
ainda nada
nesup asi,
qual a
ampli icaç-
ão sensmé,
a é
a idziai
pe scai y-
si isq
démeny
i ing.
Bidama al
seman i8kai,
s uk i iSkai
e unkciSkai
j ai i e
pa eiki,
ampli icacia
não pode bi i
conside ada
só a maina
es ilis inio
i a dijimo.
ji8kai odos
sa a ankiska
es iliaus
igi a.
Su umpinimai
VB azAL_ -_ V.
B aziiinas.
Alkanoji
aleg niuo é. V.,
1993. JDegPA
-J. Degu y é.
Pu pu u
a s é usi. V.,
1984. JMa cR III
-J.
Ma cinke i iu-
s. RaS ai. T 3.
V., 1982.
MMa A -M.
Ma inai is.
A aquin a. V.,
1996. PO inEK
-P. O in ai é.
E eliy kuo ai.
Kaunas, 1992.
RTGS - P.
Ta ulis. Vi o
milag e. V.,
1993. K ahl
S.,Ku z J.
Kleines
Wo e buch
de S ilkunde.
Leipzig, 1984. S
10.
55