scieee Open visual document viewer

Terminizacija ir determinizacija

Kazimieras Gaivenis

Full text

TERMINOLOGIES il es impo an de se eni au cou an de l'é olu ion de la si ua ion. PROBLEMES Kazimie - as GAIVENIS es TERMINISATIONS Elle es IR DETMINISATIONS elle es la p emiè e ois que je me e ou e dans un el con ex e. Te minalisa ion - Zodziy i imas e minais, de e minisa ion 0 e miny — i imas pa as ais Zodziais. Sie p ocessus du di è en un de l'au e p incipalemen en ce que le p emie peu bi i églemen é, le second au oiminis, non eguliuojama- jy s. Te minisa ion daznai keicia zodziy g ama inj o leksinj pobidj: — pakin a e miny junglums, ce aines g ama inés pa iculiybés, synonymijas, an onymijas i ySiai k . i Pa yzdziui, bend inés langue zodis d uska n'a pas beaucoupisk- ai os, ses daZniausi 0 i8iniai dénomina io- ns son deux: pasa iné algomoji d uska. i Alo s que la chimie e minijoje Zodis d uskos j a dija cheminiy junginiy classe, y. c is ales medZiagas, u inéies joning s uc u e. Chemijoje saluskos peu ê e no maliosios, iigS¢iosios, bazinés, d igubosios k . i Aussi peu bi i ienaskai iniy iSiniy e my i su Zodziu saluska, exemple. : Be ole o d uska, Glaube io d uska, ka cioji d us- ka i k . Ou el au e exemple. Plain e Zodzio si/uma an onime es Zodis sal is, o e me si/uma an onimo n'a pas, ca Zodis Sa is/ dans la e minologie physique es ne e minizué. ,Saléio sq okos physikos e minijoje i8 is né a. Te minalisa ion S. Salkauskis adino ,,Z0dzio p écisza imu. Il a- 8é: ,,Madamme- n de l'exposi ion subi Zodis, en an j moksliSkajq e minija alo s, kai Si amui a ai e elieka seuleme- n p écisém- en dé e min- e alpa e isa celle sq okos, qui gliidi jo bas inde. Si as é ksme e minologiq- ue peu bi i nommé zmoniy Zodzio p écisza im, ou p écisinimu. Il es oujou s nei8é i able, quand 'a scienceli8kajai e minijai emp un in is zodziy simplesos Zmoniy i langues, ca Sioji cesa oji niekadas nepasizy- mi au p écision, don peu en exige les objec i s de science. L'absence de p écision du Zodique acinai mon e ce que sa oka, qui gliidi bas inde, né a jo sqmoningai dé e min- ée alpos e isos a z ilgiu. Jei, exemplezi- ui, zmonés a oja Zod ,,gy ul, c'ils daZ su ou neiSsiduoda saskai os, quelle Zymés cons i ue animalil sa okos capaci é i espec i e- men quie indi idus ou même isys peu bi Si uo ZodzZiu ei8kiami. C'es ai, chacun, qui é udia animaux Zodj, maziau a plus ai8kiai nusimon que l animal sa okoje oui a Siaip es i ybés zymé, mais uZ a nela in - as Zmogus a emen quand galés dé e min- e , kokiy enco e es Zymiy gy ulio sa okoje Salia gy ybés zymés. Si okiy zymiy en géné al ne ipazinsi- me, c'es alo s u ésime , i ulio Zodj applique même aux égé ins, ca les égé ins d'un ce ain sens pasimie iebe, bi en augamaja. Jei, a i k& iai, Salia gy ybés Zymés asons au moins une enco e au e zyme, au éons dû nous ha monise selon, i ul- io Zodzio besoinm- e, -y. applique ji à un é u esniam dik y la geu . Il s'a è e que elle zymé es juslingu- me (sensibili as) qui ne i pe me pas applique ,,gy ulio zodzio égmeni- ms, ca il a bi i limi é juslingos i ybés plo u. Ainsi am ob enons que ,,gy ulio Zodis é a appliquy in seulemen là où con ien k i on gy ybé juslingumas'. i Donc e miniza ions es a an ou liées su ZodZio ex ensions i in ensi és p écisinimu. Dans ce ains domaines de science e miny ki imas e miniza imo bidu es ès daZnas ei8kinys, dans d'au es a e. o — Pa yzdziui, bo anikos, zoologijos, Zemdi bys és, gy ulininkys és, me eo ologijos ki y s iéiy i e minijoje es begalé e minizuo y bend inés langues a miy i Zodziy, de la chimie, in o ma iques, as onomies e minologie jy ès peuug. Te minisa ion es d ilypis p ocessus: un cas e minizués bend inés langues a miy i Zodziai, o dans un au e — cas g e imy s iciy e minai. Ce de nie eiskinys es appelé ans e minisa ion. Malheu eusemen , daznai di icile di e, quel que soi le e me es ans e minisé a miisy en langage. La plupa okiy e miny son des aleu s in e na iona- les. Pa yzdziui, le e me in o ma ique A eipinys, don angli8ki co espond- menys es call(ing), call-in e ch(ing), g eiiausiai ix es i8 e s as usisko e me o6pamexue, i8 ca g amma icin- al k eipni angli8ki co espond- menys es allocu ion add ess. Te minus ma héma iq- ue complinys i (aibés sa i poaibio di é enc- eum) sembleusi- ai es appa adgs be e me g amma i- cos complinys i akos, o is e s as i8 ki y kalby espec i - amy e miny (plg. angly complemen , usy ZomHexne i k .) 1§alkauskis S. Ras ai. V, 1991. T. 2. P. 24-25. Ta mése, aussi pa ois bend inéje i pa le langage, ou le paciu Zodziu daznai appellés ousSkai di é en s choses. Pa yzdui, Zodziu gu g2dis en Li uanie son nommées au moins plusieu s plan es: miskinis skudu is (Angelica sil es is), ais iné S en aga s é (A changelica o icinalis), ass unis liubys as (Le is icum o icinale), simple ie ga s a (Aegopodium podag a ia), poisingoji nuokana (Cicu a i osa), démé oji mau- da (Conium macula um) i k . Elle es Bo anikai, plan esy sys éma ik- os e minijoje e miniza e §] Zodj, celui l'appelle seuleme- n ieng plan e — Chae ophyl- Jum. Il appa ien ské iniy (Umbelli e ae) plan ey eimai. Même ex ensions absoluu ieji synonymimai e minijoje peu en pa e s i hiponimais hype onimais. i Pa yzdziui, Zodziu siksnys miisy a mése bend inéje dans le i langage appelé ou quel siknospa nis, a- Giau zoologijos sys ema a i- kos e minijoje (Giau e minologias sys éma iques de la zoologie) es un e me qui es u ilisé dans la e minologie zoologique. is Zodisamas seulemen pa ce aines igims u ilisés nomine , comme an ai: ély asis siksnys (Ep esicus se o inus), plg. angly Se o ine ba , usy no3qHuii KoxaH, Siau inis siksnys (Epi esicus nilssoni), plg. angly No he n ba , usy cesepHsii KoxaH". Le même es a i éike i su Zodziu pliksnys. J. Ba ono Zodyne Siuo Zodziu appelé SikSnospa nis apsk i ai, zoologijos 0 sis ema ikos e minologijoje asime seulemen i8inj e mina d iscol is pliksnys (Vespe ilio mu inus), plg. angly Pa icolo ed ba , usy AByxXUBeTHEL xoxan'. Siuo cas Zodis siksnospa nis es e minizué que bu iui in i ule . Te miny a kybos da be daZnokai pasi aiko nelabai ykusiy Zodziy e minizacijos i a ejy. Pa yzdziui, hyd o echnik- os e minijoje Giu kSlés pa i in e ne à in i ulin i mégin a e minizuo i Zodj b anduolys (Ciu kslés b anduolys). Cia déjà beaucoup mieux ik y Zodis se dis (C u ks- Jés Se dis). Gy uliy ana omie e minolog- ie ne con ien pas Zodis isage (ka és eidas). Zemés ukio e minijoje ba gu bau il es possible pa le é de kuku izy Siaudus, dobily siena . . i De e minisa ion — e my i imas simpleis Zodziais pasizy- — 2 auna Li uanie. Zinduols. V, 1988. T. 1. P. 84. 3 Là même. P. 87 Ten pa . P89. SAnskai is V,Kilas M. Rusy-lie u iy kalby Zemés dkio e miny Zodynas. V, 1971. P. 259, 275. 6 mi en que de e min- iza esis e me nei8nyks- a, mais seuleme- n iSleidzia no a a zala (pa as a Zodj) dans au e domaine a osen- os. An ai le e me de physique géologie epicen - as j a dija eiskinio, yks an¢- io i Zemés pa i Sia- us ou sous lui, cen o p ojekci- ja j Zemés pa i siy, a de e min- ologisé Zodis epicen - as nomma be kokiy socialiniy j ykiy e pe a (p z., me amu- my epicen - as). Snekamo- jede langage ypa¢ daznai u ilisés dé e min- izue physique e echnique des e mes, exemple.: calib e, spec e, appa eil, blocs, impulse, mechanis- me, in is i k . Taïoi dé e min- a ion se dé oule nécessi e ce ains sqlygs, bi en : 1) le e me doi bi i la ïe pali es e Zinomas non seuleme- n aux spécialis- es; 2) ce aines e me e de e min- izué Zodzio semos doi coïncide- .