Sinonimai latvių kalbos terminų žodynuose

IŠ UŽSIENIO TERMINOLOGIJOS Regina KVAŠYTĖ Latvių kalbos institutas, Ryga SINONIMAI LATVIŲ KALBOS TERMINŲ ŽODYNUOSE Įvairių kalbų terminologijos teorijoje keliamas reikalavimas, kad terminai būtų vienareikšmiai bei neturėtų sinonimų, terminologijos praktikoje sunkiai įgyvendinamas. Tai pasakytina apie daugelį kalbų. Pradiniame mokslo sričių terminijos formavimosi etape sinonimija yra neišvengiamas reiškinys, nes ne tik terminai, bet ir pačios sąvokos bei jų apimtys dar nėra pakankamai aiškios. Sinonimiškų terminų buvimą (atsiradimą) dažniausiai lemia daugybė veiksnių: „a) noras daug racionaliau negu iki šiolei pavadinti sąvoką; b) naujo termino sudarymas nepaisant jau esamų pavadinimų; c) įvairių terminologijos mokyklų ar krypčių savų terminų siūlymas; d) kalbinės interferencijos padariniai ir pan.“! Sinonimų atsiranda ir dėl objektyvių (galimi kalbiniai modeliai, sąvokų pokyčiai), ir dėl subjektyvių (terminologo asmenybė, jo kalbinis nuovokumas, mažesnio ar didesnio specialistų būrio požiūris ir pan.) priežasčių. Neretai vieno ar kito sinonimo pasirinkimą lemia tik tam tikro kolektyvo susitarimo, t.y. konvencinės normos. Sinonimų išvengti nepavyksta ir latvių kalbos terminijoje, jų aptinkama įvairių sričių terminų tekstuose bei žodynuose. Pasirinkus su ekonomika, finansais, verslu susijusių sričių terminų žodynus (visi šių gretutinių sričių terminai sąlygiškai vadinami dalykiniais terminais), nagrinėjamas sinonimų pateikimas bei jų pokyčiai įvairiu laiku išleistuose latvių kalbos terminų žodynuose nuo pat norminių terminijos rinkinių leidimo pradžios. "Kaulakienė A. Fizikos ir technikos terminų sinonimijos vertinimas // Lietuvių kalbotyros klausimai: Kalbos normalizacijos klausimai. Vilnius, 1991. T. 31. P53. 76 Pirmasis moksliniais pagrindais parengtas latvių kalbos mokslinės terminijos žodynas* išleistas 1922 metais. Įkūrus Latvijos Respubliką 1918 metais pasidarė būtina plėtoti nacionalinį mokslą bei kultūrą, todėl 1919 metais Švietimo ministerijos iniciatyva buvo įsteigta Terminologijos komisija, kurios užduotis — kurti vienodą terminiją. Komisijos veikloje dalyvavo ir žymūs latvių kalbininkai Janis Endzelynas (Janis Endzelins), Pėteris Šmitas (Pėteris Šmits), Ernestas Blesė (Ernests Blese), Jėkabas Dravniekas (Jėkabs Dravnieks). Žodynas yra šios komisijos darbo rezultatų apibendrinimas — jame sukaupti latvių terminai bei jų atitikmenys rusų ir vokiečių kalbomis, apimantys 19 sričių: kalbotyra; filosofija; muzika; tapyba, skulptūra ir statyba; gamtos mokslai; miškininkystė; chemija ir chemijos technologija; matematika; geometrija ir piešimas; fizika; mechanika; mašinos ir metalų apdirbimas; statyba; elektra ir elektrotechnika; kariniai mokslai; jūreivystė; knygų pramonė, taip pat tyrinėjimų objektą atitinkantys liaudies ūkio bei finansų ir teisės terminai. 1921 metų balandžio mėnesį Terminologijos komisijos veikla nutrūko dėl biudžeto lėšų stygiaus. Daug liko nebaigtų darbų, tačiau ir nuveikta nemažai. Finansų ir ūkio bei teisės terminų skyriai laikomi geriausiai parengtais, jų apimtis taip pat solidi (31 puslapis iš 162 visų žodyno puslapių — iš viso 1346 terminai).* Kadangi tuometinė Terminologijos komisija priklausė Švietimo ministerijai, to laikotarpio latvių terminijos tvarkybos eiga atsispindėjo Švietimo ministerijos leidžiamame mėnraštyje*, kur visuotiniam aptarimui buvo skelbiami įvairūs pasiūlymai, tarp jų nemažai sinonimiškų tam tikros srities terminų, bei laukiama atsiliepimų. XX a. pirmojoje pusėje išleisti keli latvių terminų žodynai, ir visuose aptinkama įvairių sinonimiškų terminų — dalis jų išliko kaip sinonimai iki šiol, kiti ilgainiui išnyko arba išsiskyrė jų reikšmės. Si- * Zinatniskas terminologijas vardnica. Riga, 1922 (toliau tekste ZTV). * Blinkena A. 1922 gada „Zinatniskas terminologijas vardnica“ mūsdienu skatijuma // Nacionala terminologija: vėsture, tagadne un perspektivas: Referatu tėzes. Riga, 1996. Lpp. 37. * Izglitibas Ministrijas Mėnešraksts (toliau tekste IMM). 77 nonimai atspindi kiekvienos mokslo srities terminijos raidą, tačiau tik praktinis terminų vartojimas padeda atsirinkti tinkamiausią. „Sinonimija terminologijos praktikoje liudija, kad atitinkamos srities terminų (dažniausiai ir sąvokų) sistema dar nėra nusistovėjusi, ji dar kuriama ir terminologizacijos procesas tęsiasi. Moksliniais pagrindais sudarytoms terminų sistemoms sinonimija nebūdinga, nes jos kiek galima stengiamasi išvengti jau juos rengiant“.* Šis procesas atsispindi ir terminografijos šaltiniuose, kai įvairiu laiku išleistuose vienos ir tos pačios srities terminų žodynuose aptinkami skirtingi tam tikros sąvokos pavadinimai bei jų apibrėžimai. Juos lemia pastangos ieškoti racionaliausių bei patogiausių pavadinimų naujai ar pasikeitusiai sąvokai. Dažnai norminis terminas įsigali ir įsitvirtina iš kelių sinonimų ar variantų. Tai pasakytina ir apie standartizuotos terminijos kūrimosi procesą. Dalykinė terminija šiuo atžvilgiu ypač išsiskiria, nes būtent jos vartojimo srityse įvairiais laikotarpiais vyko (ir pastaruoju metu tebevyksta) daug pokyčių, todėl sinonimų vartojama žymiai daugiau. Kadangi daugelis naujų reiškinių bei jų pavadinimų ateina iš užsienio, vis dažniau terminologai susiduria su savos kalbos ir tarptautinių terminų sinonimijos atvejais arba absoliučiąja sinonimija. Tai bene populiariausia terminologijoje sinonimijos forma, tik tokių sinonimų pateikimo būdai įvairiuose žodynuose būna skirtingi. Dažniausiai pirmas minimas svetimos kilmės terminas, o greta atskirtas kableliu jo latviškas sinonimas /pastaruoju metu terminų žodynuose laikomasi bendro principo — pirmoje vietoje minimas plačiau vartotinas terminas, nesvarbu, kokios jis kilmės, tačiau sunku pasakyti, ar šis principas galiojo ir rengiant ankstesnius terminų žodynus/: protests, iebildums , prieStaravimas”® (IMM 1920, IX);" reklamacija, iebildums „prieštaravimas“ (IMM 1921, IV; ZTV 30); kompensacija, atlidzinūšana „at/si/lyginimas“ (IMM 1921, IX); referents, *Skujina V. Latviešu terminologijas izstrades principi. Riga, 1993. Lpp. 49. * Latviško termino vertimas į lietuvių kalba apytikris, tai gali nebūti terminas. 7 Skliausteliuose po atitinkamos santrumpos minimi metai bei leidinio numeris (romėniškais skaitmenimis) arba puslapis (arabiškais skaitmenimis). 78 priekšūcėlėjs „pristatytojas“ (IMM 1920, II) /plg. latviškas sinonimas — žodžių junginys priekša cėlėjs (ZTV 4)/; paritate, vienvėrte „vienavertiškumas“ (IMM 1920, XI; ZTV 22) /tiek tarptautinis, tiek latviškas gimininis terminas įeina ir į rūšinio termino sudėtį — naudas paritate, naudas vienvėrte „pinigų vienavertiškumas“ (ZTV 16)/; maklers, starpnieks „tarpininkas“ (VLT 22)® /vok. Makler/; cirkulars, apkartraksts „aplinkraštis“ (VLT 34); akreditivs, pilnvara „įgaliojimas“ (VLT); konfiskacija, atjemšana „atėmimas“ (VLT); rabats, atlaids „nuolaida“ (IMM 1920, XI; ZTV 31); memorands, ielūdze „atmintinė“ (ZTV 16). Būtina taip pat paminėti, jog terminų žodynuose atsispindi ir savo laiko rašybos normos — dabar remiantis dabartinės latvių kalbos normomis kai kurie tarptautiniai (o kartais ir latviški) terminai rašomi kitaip. Ypač dažnai keitėsi tarptautinių žodžių rašybos reikalavimai latvių kalba.? Aptinkama ir atvirkščiai pateiktų terminų — pirmas minimas latviškas terminas, po to jam sinonimiškas tarptautinis: izredze „perspektyva“, vakance (VLT 31); lietpratis „žinovas, iSmanantis reikalg®, eksperts (ZTV 6) (plg. eksperts, lietpratejs VLT); parvede „pervedimas“, indosaments (VLT) /pries tai išleistame žodyne tarptautinio termino nebuvo — plg. parvedu uzraksts, parvede ,,pervedimo užrašas, pervedimas“ (ZTV 22)/; pirmteksts, originals ,,pirminis tekstas“ (ZTV 5) /rus. podlinnik/; piemaksa „priemoka“, adzio (VLT) ir pan. Tokia absoliucioji tarptautinių bei latviškų terminų sinonimija yra pagrįsta. Tačiau neretai norima jos išvengti: „visuotinė absoliučiųjų sinonimų vengimo tendencija, nors ir apribota ... reiškiasi dvejopai: 1) tokių porų semantine diferenciacija; 2) visišku skolinio išstūmimu iš kalbos sistemos“.* Gali atsirasti terminijai nepageidautinų reiškinių, pavyzdžiui, savosios kalbos bei tarptautinio termino neek- *Dravnieks E. Vacu-latviesu tirdznieciska terminologija. Riga, 1935. Lpp. 35 (toliau tekste VLT). ? Pabrauktos dabartinės latvių kalbos rašybos neatitinkančios raidės — dabar tai dažniausiai ilgosios balsės. "Klimavičius J. Tarptautinių ir lietuviškų terminų sinonimija terminografijoje // Lietuvių kalbotyros klausimai: Lietuvių terminologija. Vilnius, 1975. T. 16. P. 92. 79 vivalentiškumas. Neretai žodynuose pateikiami vienam tarptautiniam terminui sinonimiški skirtingi latviški terminai arba vienas latviškas terminas turi skirtingus tarptautinius sinonimus, pavyzdžiui, prieš tai minėti pavyzdžiai reklamacija, iebildums ir protests, iebildums. Panašūs santykiai pasireiškia ir kitais atvejais: galvojums „laidavimas“, garantija (VLT) /vok. Garantie/ ir drošibas nauda „piniginis užstatas“, galvojums (VLT) /vok. Kaution/. Kai kuriuose terminų žodynuose fiksuoti ir pagal formą skirtingi tarptautinio termino kalkulacija latviški atitikmenys: vienazodis terminas — priesaginis vedinys aplėsums „apskaičiavimas“ /ZTV tarptautinis terminas — kalkulacija (16) — plg. vok. Kalkulation, Berechnung/ ir dvizodis rūšinis terminas, į kurio sudėtį įeina galūnės vedinys aplėse: kalkulacija, iepriekšėja aplėse „išankstinis apskaičiavimas“ (VLT). Kitados J. Endzelynas priešinosi nelatviškam skoliniui iš vokiečių kalbos rėkins ir siūlė vietoje jo vartoti būtent senąjį baltizmą /ėse"!. Tai atsispindėjo ir terminų žodynuose — lėse (rėkins) (IMM 1920, IX; ZTV 34), vis dėlto dabartinėje kalboje įsigalėjo rėkins ir jo vediniai, nors lėse retkarčiai pavartojamas ir kai kuriuose oficialiuose, pavyzdžiui, įstatymų tekstuose — skyriaus pavadinimas „Nodokla aplėse un maksasanas kartiba“ „Mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimo tvarka“!2, Gali pasikeisti santykiai tarp sinonimų poros elementų — vieni jų išnyksta, kiti įgauna diferencijuotą reikšmę arba determinologizuojasi. Ypač akivaizdžiai tai matyti nagrinėjant terminų imports bei eksports pokyčius. Abu jie nuo pat pradžių turėjo latviškus atitikmenis ievedums „įvežimas“ bei izvedums „išvežimas“, kurie žodynuose pateikiami tiek kaip rūšiniai terminai, tiek kaip sudėtinių gimininių terminų sandai arba kaip sudurtinių terminų dėmenys: izvedtirdznieciba „išvežamoji prekyba“, eksports (VLT) /vok. Ausfuhrhandel/; ievedtirdznieciba „įvežamoji prekyba“, importtirdznieciba (VLT 17) /vok. Importhandel/. Žodyne taip pat fiksuoti veikėjų pavadinimai eksportiers, izvedėjs „išvežėjas“ (VLT 13) /vok. Exporteur/; importiers, ievedėjs „įvežėjas“ (VLT 17) /vok. Importeur/. Tačiau vėliau terminų " Valodas prakses jautajumi / red. J. Endzelins. Sakart. P. Ozolinš. Riga, 1935. > Par uznémuma ienakumu nodokli // Diena. — 1995, kovo 8. 80 žodynuose šie latviški atitikmenys jau pasirodo tik kaip paaiškinimai skliausteliuose — plg. eksports (ari izvedums) (ETV 72); eksports (izvedums) (ETSV 77)"; imports (ievedums) (ETSV 90) /1975 mety žodyne termino imports nėra — tik du terminai, kurių sudėtyje yra dėmuo import-: importmuita „importo muitas“ bei importprece „importo prekė“ (ETV 95)/. Pastaruoju metu dėmenys ievedbei izvedišlikž tik sudurtiniuose terminuose ievedmuita „įvežimo muitas“ (ELDO 237) ir izvedmuita „išvežimo muitas“ (ELDO 237) bei sudėtiniuose terminuose, kur jie atlieka pažyminio funkcijas. Kaip teigia latvių leksikologė A. Laua, kartais tarptautiniai žodžiai turi terminų reikšmę, o jų latviški atitikmenys nėra terminai, ir nurodo būtent šiuos terminus. Taip pat dažnai greta vienažodžio tarptautinio termino terminų žodynuose pateikiamas sudėtinis terminas, kurio sudėtyje yra tiek latviskas, tiek tarptautinis dėmuo: festators, testamenta taisitūjs „testamento darytojas“ (IMM 1920, II); trasants, veksela devėjs „vekselio davėjas“ (IMM 1920, XI; ZTV 35); trasats, veksela maksatajs „vekselio mokėtojas“ (IMM 1920, XI); skonts, konta atlaids „sąskaitos nuolaida“ (IMM 1920, XI) /atsispindi ir gramatinis pokytis — dabartinėje kalboje vietoje termino atlaids (žr. taip pat rabats, atlaids) vartojama moteriškosios giminės forma atlaide/; kurtaža, maklera atlidziba „maklerio atlyginimas“ (ZTV 15) /prieš tai mėnraštyje latviškas atitikmuo pateiktas skliausteliuose — kurtaža (mūklera atlidziba) (IMM 1920, X1)/; obligacija, kilu zime „įkeitimo raštas“ (IMM 1920, IX); adopcija, pienemšana bėrna vietū „priėmimas vaiko vietoje“ (IMM 1921, IV) /vienažodį tarptautinį terminą rekomenduojama pakeisti trižodžiu sudétiniu latvišku sinonimu (vėliau žodyne tarptautiniai terminai dvejopai: adopcija (ZTV 6) ir adoptėšana (sulatvinta forma su priesaga -Sana), pienemšana bėrna vietū (ZTV 7)/; averss, monétas priekšpuse „monetos priekinė pusė“ P Ekonomikas terminu vardnica. (Ser. Terminologija. Nr. 11.). Riga, 1975 (toliau tekste ETV). "4 Ekonomikas terminu skaidrojoša vardnica (red. prof. A. Moisejeva). Riga, 1981 (toliau tekste ETSV). “Laua A. Latviešu leksikološija. Riga, 1980. Lpp. 200. 81 (ZTV 7); revers, monėtas mugurpuse „monetos užpakalinė pusė“ (ZTV 30) — tarptautiniame termine gali būti spausdinimo klaida — dabartinėje kalboje reverss /vėliau reverss (monétas mugurpuse) (JTV 142)'¢/. Dar būtina paminėti, jog sinonimai padeda perteikti kelias šio tarptautinio termino reikšmes, kurios siejamos su lot. reversus „nukreiptas atgal, grazintas“! ir atsispindi dabartinės latvių kalbos žodyne - iš viso jų minėta penkios — „2. Prekybos teisėse — įsipareigojimas, pažadas, kuris pasirašomas, kai kas nors užstatoma. 3. Garantinis raštas, kurį krovinio šiuntėjas išduoda laivo kapitonui“ (LLVV 634)'* — plg. garantijas vėstule „garantinis laiškas“, reverss (TSV 4, 497).” Dabartinės latvių kalbos dalykinių terminų žodyne tarptautinis terminas fiksuotas tik viena reikšme, o latviškas žodžių junginys pateiktas skliausteliuose kaip paaiškinimas (kitu šriftu — žodyne kursyvu) — reverss (monetas mugurpuse) (ELDO 353). Sinonimija pastebima tiek tarp vienažodžių terminų, tiek tarp sudėtinių terminų dėmenų. Šiuo atveju sinonimų gali turėti bet kuris sudėtinio termino dėmuo — tiek gimininis terminas, tiek rūšinio termino pažyminys — dažniausiai daiktavardžio kilmininkas, rečiau dalyvis ar būdvardis: tranzita, caurvedu muita „pravežimo muitas“ (IMM 1920, XI); prioritates, priekšrocibas akcijas „pirmenybės akcijos“ (ZTV 27); komisijas (starpniecibas) darijums „tarpininkavimo sandoris“ (ZTV 14); galvota (garantėta) akcija „laiduota akcija“ (IMM 1920, IX); galvota (garanteta) obligacija (ZTV 19). Tokie sinonimiški dėmenys pateikiami skliausteliuose arba po kablelio, nekartojant gimininio termino. Su keliais latviškais dėmenimis rūšinį terminą gali sudaryti ir tarptautinis terminas, ir senas skolinys ar latviškas žodis, pvz.: atvieglots (priekšrocibas) tarifs „Jengvatinis (pirmenybės) tarifas“ (JTV 22), sakarigas, atkarigas cenas „priklausomos, susie1 Juridisko terminu vardnica. Riga, 1942 (toliau tekste JTV). " Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 1969. P. 661. '* Latviešu literaras valodas vardnica. Riga , 1987. Sėj.-6(2) (toliau tekste LLVV). Tautsaimniecibas vardnica. Riga. 1943-1944 (toliau tekste TSV). 2 Ekonomikas, lietvedibas un darba organizacijas termini. Riga, 1995 (toliau tekste ELDO). 82 tos kainos“ (ZTV 12); iepriekšėja kontrole (revizija) „išankstinė kontrolė“ (ZTV 25) ir pan. Skliausteliuose po tarptautinio termino pateiktas latviskas atitikmuo suvokiamas ir kaip sinonimiSkas terminas dublikats (divotnis) „dvigubas“ (ZTV 12); taksators (novertétajs) „įvertintojas“ (JTV 159); magnats (lielmanis) „didžiūnas“ (JTV 92), ir kaip paaiskinimas, ypač jeigu tai yra keliazodis junginys: koncesija (tirgoSanas atlauja) „prekybos leidimas“ (IMM 1920, XI; ZTV 15); remedijs (pielaiZama starpiba) „Jeistinas skirtumas“ (IMM 1920, XI) /plg. vėliau remedijs, pielaizama starpiba (ZTV 30)/; majorats (mantojums péc pirmdzimtibas) „paveldėjimas pagal pirmgimyste“ (IMM 1920, XI); embargo (apkilasana, aizliegums) „aprašymas, draudimas“ (ETV 78). Rečiau pirmoje vietoje pateikiamas latviškas terminas, o skliausteliuose tarptautinis jo atitikmuo: pirmtiesiba (prioritūte) „pirmenybės teisė“ (JTV 133); pirmraksts (originals) „pirminis raštas“ (JTV 133) Iplg. pirmteksts, originals (ZTV 5)/; piekritiba (kompetence) „priklausymas“ (JTV 128) /vok. Zustindigkeit, Kompetenz; rus. podsudnostj, vedomstvo/; drošibas skapitis (ari a. seifs) „saugumo spintelė“(TSV 370). Rečiau sinonimiški terminai žodynuose susieti jungtuku jeb „arba“ — tai liudija, jog jų reikšmės sutampa, nes latvių kalboje šis jungtukas jungia visiškai tapačių reikšmių žodžius: klienta jeb pienaksnieka iraidiba „kliento buvimas“ (IMM 1921, IX) /rus. naličnostj po sčetu klienta — vėliau žodyne be jungtuko: klienta, pienaksnieka iraidiba (ZTV 17)/; formulari jeb veidlapas „blankai“ (TSV 4, 497); gramatvesana jeb gramatu veSana (ari gramatosana vai iegramatosana) „knygų vedimas“ (TSV 4, 542). Vėliau latvių kalbos terminų žodynuose to nepastebėta, dažniausiai naudojamasi nuoroda skat. / žr./: talrunis sk. telefons (JTV 159) ir atitinkamai telefons (talrunis) „tolkalbis“ (JTV 160). Dabartinės latvių kalbos vartosena rodo, kad latviškas terminas talrunis (vertinys iš vok. Fernsprecher) yra gana populiarus, pavyzdžiui, įvairiuose laikraščiuose spausdinamuose oficialiuose skelbimuose bei kitur. Dabartinių dalykinių terminų žodynuose jie lieka sinonimais: talrunis sk. telefons (ELDO 407) ir telefons, talrunis (ELDO 411). 83 Kartais kaip sinonimai žodynuose pateikiami ir keli latviški terminai. Tai gali būti tiek vienažodžiai, tiek sudėtiniai terminai, tačiau tokių atvejų nėra daug (gal kiek dažniau dabartinėje dalykinėje terminijoje): aizbildnis, aizgadnis, parvalditdjs „globėjas, rūpintojas, valdovas“ (VLT) /vok. Kurator/; atzinums „išvada, nuomonė“, atsauksme „atsiliepimas“ (IMM 1921, VII) /dabartinėje kalboje šių terminų reikšmės diferencijuotos/; iejitkums, iestradasands „i/si/dirbimas“ (ZTV 16); piedavūjums, piesolijums „pasiūla, pažadėjimas“ (ZTV 25); dieninieks, dienas stradnieks, algadzis „padienis darbininkas, padienininkas“ (ZTV 23) /algūdzis — senas indoeuropiečių kilmės skolinys*/; parvedu uzraksts, parvede „pervedimo užrašas“ (ZTV); uzzina „informacija“, norūde „nuoroda“ (ZTV 6; 33) /diferencijuotos reikšmės dabartinėje terminijoje/; galvotajs, galvinieks „Jaiduotojas“ (VLT) /skirtingos latvių kalbos priesagos — ir -fdjs, ir -nieks tinka veikėjų pavadinimams daryti/; ligumdarbinieks, darbnėmis „Sutartinis darbuotojas, darbo ėmėjas“ (ZTV 23); vėrtibas krišanas, vėrtibas zudums „vertės kritimas, vertės praradimas“ (TEV 134)%; ieilgšana, ievilcinūšana ,uztrukimas, uždelsimas“ (TEV 40) /diferencijuotos reikSmes/; straddjosie, stradataji „dirbantys“ (TEV 123); naudas iztéréSana, naudas izdoSana „pinigų sunaudojimas, išleidimas“ (ELDO 164). Įvairiu laiku išleistuose terminų žodynuose atsispindi ir kiti sinonimijos atvejai, pavyzdžiui, sudėtinių ir vienažodžių terminų sinonimija, ypač produktyvus terminų sudarymo būdas dabartinėje latvių kalboje: muitnica, muitas valde „muitinė“ (IMM 1920, XI); laika strūdnieks, laikstradnieks „Jaiko darbininkas“ (TEV 123); caurlaides spėja, caurlaidspėja „pralaidumas“ (TEV 122); ipatsvars, ipatnejais svars „lyginamasis svoris“ (ELDO 404); saskarigas piegades, saskarpiegūdes „susijžs pristatymas“ (ELDO 309); galaraditaji, galigie raditaji „galutiniai rodikliai“ (ELDO 340) /sudurtinis terminas ir sudėtinis dvizodis terminas, kurio sudėtyje yra pa- "Karulis K. Latviešu etimologijas vardnica. Riga, 1992. Sėj. 1. Lpp. 66. * Tirdzniecibas ekonomikas, organizūcijas un parvaldes termini. Riga, 1992 (toliau tekste TEV). 84