Keletas pastabų apie sistematikos terminiją
Full text
SVARSTYMAI. SIULYMAI
KELETAS PASTABU APIE SISTEMATIKOS TERMINUA
DidZiajame
,,Lie u iq
kalbos Zodyne"
( oliau - LKL) né p esso
LodLio ka alys i, né p esso Lodlio
ka alija non oime
o ganismoqpasaulio auk5dissimo
lie upa adinimo.,,Daba ines iq
assono p incipale
delle lingue Lodyne"
( oliau - DZ) p esso i,odLio ka alys i
-
ediosios p k. - bisogno5mes do qualcuno
,,s i is, ilius acini ka alys i, ma non come sis epa yzdig yb4
y auja, ie5pa auja" andame
egli p esen a o ma ikos e mis. Alcuni bo anici 5i axson4
chiamano il e mine ka a-ys e AAS 17, men e al i - ka alija G
170. / DaZnesnis i più a lungo usa o e mine
- ka alys i. Ji e eike q i ene e no ma i o. Inol e,
qualche ol a ne aisyklan emen e nomi (Sui in e piniai
aksonai an ka alys d
,p z. ; pe egnum) e poka alys i
(Sub egnum). Tu e q bi i:
an ka alys is e poka alys is.
Kai ku iq
speciali
aksonq ha
nomiinime e
la yni5kas, e
lie u i5kas
P a yzdui, augalq
p eesagas. denomina e
sky iam consumLi
ama lie u i5ka
apesaga classe6ms
-unai (lo . -phy a),
-ainiai (lo . -opsida),
eildms
-ieiiai (lo . -ales),Seimoms
-iniai
(lo . -aceae).
Tadiau a jas ojan ichiama o
eilems chiami i
consis enza anco a n6 a. An ai ege alq
Salia
appenda-
-ieiiai iene usa o anco a e sandas
-iiediiai. ai uoja ie e q e
gos a-
eisliq Pana5ius ne ienodumus
appellinimi. paSalin i gale q solo
insieme con e minologai. Toliau
s essi q s idiq specialis i
s i ies e minq da ypas ebe q
discu e emo kele 4 musq Sios
bos e a osenos nenuoseklumq.
1. La e minologia en omologia non anco a s u i djusi
Te igonia i idissima! Te igonia
i idissima!
NeZino che
suo nome è
Sim mediq,
- kele q -
lui s esso, il
Sauk quan o solo uoi pie oj o
y uose
- nessuno
Nea silieps né la yni5kai, né lie u iSkai, né dopo mo e.
S.
,,Zaliasis
Jonauskas Ziogas'
138
Ci uo ame eile ai à poe a
a siLaidLia la yni5ku nome.
Ziogo
Thdiau panaSiai eikale
a5oma e accademico
,,Fauna di
Li uania'
(I, V.,
1995), esempio. :
,,Tik Li uania paj l yje i ama
halo iliniq abalq. Tai [Sys,
ada a osi a i e e in d usking suoli
Cicin-
(p.g., dela ma i ima, Dyschiius
obscu us, D. impuna ipennis, Bembidion
pal-
Iidipenne, Pogonus chalceus,
Dichei o ichus u i ho ax, Ce cyon
li o alis, Aegiala a enacia, C o ccinella
undecimpunc a a, Phyllon gibbus)
(p.24).
Ti dia già non poe ico
Smaik5 a imas, dia
-
scien i i-
co i a dijimo.
Thdiau codel non ojami lie u i5ki
e mininai? Juk ul e io e ame
padiame mine qjq abalq chiama i
Cicindela Dischi ius - nyl<i ukiygis,
shopale mol i già lie u i5kai, p z. :
Bembidion - ba z-
- ioklys, duk gis,
Dichei o ichus u i ho ax -
udak u inis iyg s, Ce cyon -
pu esinuka, Aegiala a ena ia -
kopinis miila abalis, Coccinella -
bo uid, Phylan gibbus e . . I5
Siq ma o-
- pajuinis juod abalis esempioZiq
me, che agli en omologi la yni5ki
p o essionalizmai con o en i,
scien iin6je li e a l oje un jais
daLnai e e diamasi. Li u i5ka
en omologia e minija ge okai
pa a ky a p o . S. Pileckio
knyleidZian gas auna". Tadiau e
su a lqy uose e academini
eikal4
,,Li uu os pubblicazioni
anco a pas iccio
aisy inq a ejq.
Pa yzdli i,
p endiamocchi due
e minus: usuo iikasis
juod abalis
(Upis ce amboides L.) e
ilsuo i.ikasis
dulkiag aal
(Pseudocis ela ce amboides)
LF II 63,66. È i abalq
Seima usuoiiai
(Ce ambycidae)
LF II 87. Ne a iq pa la in lie u solo
b id a dZio usuo iikas.
En omologi
lei siiku ia
u ilizzando
poni
panaSum4
Vadinasi, Upis p iesag4
-iikas.
ei5kiandi4
ce amboides
- ques o i usuo i
panaSus juod abalis.
Anche così mo i a o e e mine
k ypuniliikasis juod abal s
(C yp icus
L.) - i k ypilneli
quisquilius pa-
na5us o
juod abalis.
Tadiau e mine
s esso
assono
kailia abalinis
juod abalis
(Cllind ino us pa
b idamas ali
de mes oides),
mo i azioni, a o
Beda dia mala;
appendici già con
-inis.
appendice
-in s
bld a dZiai
anche può
Kalbininkas
a e
Kniuk5 a, panaSum4. P.
bisogno
poisugniai y inejgs
appendaggi
-i zis bud a dZius,
così a5o:
,,Sinonimi-
ki i -inis
p iesag 4
-iik già siamo bedami su pana5umo bld a dZius, hai
bld a dZ-
iai,
come
bisognomes ski ybiq. BUd a dLiai su u i
minejg, kal-
b ldingosios eik5-
-i.ikas
peculia i à
Zym4j4 kokybing
mg, o su daik q
L83.
-inis - zymi
Vadinasi, 5iai
appendaga [Si" PB
i a dy i
Siuo caso
ma con Sia meglio
ik q
-inis, apposaga 39 en omologijos
appe aga
e minijoje doomi unokios mo i i acijos
lS k yp iniai e minai, kini a pinisundlz's
p z. :
(Pa omalus
pa allelipipedus),pjaklelinis
pan. iia indicoma non pana-
aisias aubi s c ux) (Cu culio i
Sumo, ma gene ale li ensenes
pana5ui die e bos eik5me. Poiché
mui eik5 i Sios s i ies e minijoje
p eesaga e al i
-iicas u ilizza a
casi kiauiiniikoji
dusia (Hyphyd us
(p z., L.),
o a us
u uliikasis
kud a abalis
(Coelos oma
o bicula e)
appendaggi
ques o
-in s eik5me ne eike q usa e.
ed e c. Sia ),
Thdiau a esaggi
Jcas iSinius b d a dZius bisogno
i a dZiu i, ecc.: k iauiiikns (: k iaui
iikasis) iliuialygis (L.), gaub lii -, ka s (=
gaub lii ka s is) ke p ab alis
C.lch us
ce aboides
(Amphicyllis globi o mis) e pan.
Ques o bl q e minologico è una
a ian e della no ma della lingua
bend ines.
Peik ini
uo uo oj i
e minai s j
ia (P
linea us)
o hyd us
p udadus
i pap as o-
ji halensis).
Uno
(Sca ody es
cosa
na adusia
-
ne a o inaLodisp udas, ed al o
- sudu inio -ia,
b i ne be -i (plg.
pap as oji
i,odLio gallne u e q
kud aduse
- G ap ody es
g anula is
L.). Tu okai neai5ku, con cui necesse q sie i
compu inio ZodZio na adusia pi mqii sand4.
Ka ais abalq denomininimi
es i pe nelyg g emezdi5kos
da ybos, p z. ; colonoides) e
pan. Daug ausia abaliikasis
(Nemadus pap asdiau abal4 chiami i,
u a abalis
esempioLi i, sì; ausia abaliikasis
e mine biauniliai. Ypad eike q
b i q 5i u unilis. Buna ia ab alius
(Mic opeplidae) bl q si può chiama e
pazi i gendiq pa adinimq semplicumo.
Allo a e iSiq b i q sempli ici.
denominazioni
2. Augalq a dq k aipiniai
B k a laidi i buona
;,'w.
z olnclam Duillul.
Ku s anco a non5moko
Al suo la yni5ko
nome, Musca
domes ica!
A. Nyka-Nili nas,,Musei"
Tu e le pian e e
ege aldlia già pagano i
lo o Juos la yni5kus
nomi. o iSmokd
K. Linejus e i suoi mokiniai. Tik lie u i5kq
a dq anco a [ks a 40 o lo o sono
i5k aipomi. Pa yzdZiui,,,FLOREXLIT
PASASARIS
1998" eklamoje geld, Ienk aiiedis imiiius (Salpiglossis
gasinua a) o a dq lenk aiiedis inyiius. Tokio na do nd a ni
LKZ, niLBZ, do e su a5i i non solo scien i ici, ma e a miniai pialq
nomiini.
Pense emmo che ale
e mine nebu dlis sia
appa so i5 co ek u os
e o i. Oppu e el al o
esempio.
Labai puo5niai e
o dinandoi i5leis oje
knygoje (V, 1996)
,,Sodo gdl6s"
e minq i ginini
andame
kalaba pup i
(Physos egia
i giniana). Lib i
Pasizionoma in
indicola
: i ginine kalaba pupi. E anco a male.
Physos egia è pus a au is, Physos igma
o
- kalaba pupe. Quindi sommi5i i
due u i5ca di e se pian e. Jq
lie u i5ki nomi anche, si può di ,
nien e a ikg. Pus a au i si può
lascia e solo odel, che è è egli
a o o LBZ, o ie oje
kalaba pupes meglio ik q
lie u i5kas Zodispupudld.
Li u i5chiemi ege alq a dams
eikd q o ni e pi menybg.
Pa yZiui, o a compe ono e mini ii as e
elebo as. Thi mol o p es o p azys andio,
ma poisingo nome.
di pian a
P imo
Te mine
è
a o o
J. Pab eZos, ma LI(Z)
iene p esen a o
senza k yZelio (i. y.
a o inas), e
-ag ama i o
secondoas g eiki5kos
kilmds la yni5kas
e mine
Hellebo us.
J. Pab eZos e mine
ne eike q dimen i5 i.
Alcuni la yni5ki skoliniai
di icilmen e i5 a iami,
pe sino nepana5us iaugalq
nomius. An ai g aLiai
i5leis oje gdl6s" (V.,
lib oje
,,Kamba ine andame
1997)
insu icien emen e
sulie u in q augalq
a dq.
Uno okiq
a dq
- el heimija (Vel heilmia).
J4 bl q si può chiama e naujada u
pluoi aiiddi, nesije Ziedynas consis e i5 di
mol i maZq a pelio o ma Ziedeliq. Keis i
geliq denomininimai nidula ijus, p e is,
ia le a. Pi m414 gelg b i q si può chiama e
lodL u lapoki, pe ché le sue oglie
i5 aizd is. An 4j4 gelg gale ume i a dy i
naujada u papa inas, pe ché le
sue,,gen ille ci sono ci ca 280 lSiq
asa Zaliq, semiau isZaliq e isZaliq
papa diq"
KG 221.
Tiediajai chiamini
gelei
gald q ik i
naujada as
iakd i, pe ché la
sua s iebui mol o
bldingas
Sakojimasis. Lie u i5kus
naujada us bl q si può
usa e
Salia skoliniq, che ilgainiui
isi i in q
Sios s i ies
nomenkla [ oje.
Alcuni lauko o kamba iniq geliq
p es i i nomiimai noniksliai a5omi
g ama inami.
oppu e inadegua amen e
Pa yzdLili, i5 Pe ù e Ecuado o igina o
dolcemen e giallo p o uma o si chiama
e mine k apnusis elijo opas
Ti e q bi i: k apnusis helio opas,
(Helio opium a bo escens) SG 86.
pe ché le sue Ziedeliai g gZiasi ku i
g eiki5kai chiamini saulg, ma i,odLiu helios.
141
Vienna i5 alpina iumo
geliq denomina a
i,odLiu e iionema
(Ae hionema)
SG 100. Ti e q bi i: e ionema. DaL più si
col i a solo una sua [Sis g an-
- didZiaiiede
e ionema
(Ae hionema
di lo a).
Daugiame d
p e ijq gele
g ak5diais
Ziedynais
denomina a
sude iniu
e mine a po asis lija is
(Lia is spica a) SG 155. Taisyklingas u d q e minas bi i lia is.
Al e namen e non esa o a"ndsi anche il e mine ii dlialapi
ija dld (Tia ella co di olia). Tu e q bn i: ii dZialapi ia eli.
adijan as
Zema[gis camba inis papa is p es in u e mine chiama o
(Adian um) KG 130. Ti e q bi i: adian as. Kamba inds
palmds, ku iq ogai mol o o iginal ls, bo chie apspu g,
semb a a y um chiama e e mine ka ijo a
(Ca yo a) KG 150. Si e min4
anch'è necessa io spSi i be
j, bu en : kaio i.
Ve s indse lib i in alcuni
alimqjq k a5 q nominalq
ege ali imanga nei5 e s i,
pe ché nd a lie u i5kq
con o mi àmen l, zg.: obe-
Adenium sum, Beaucamea ecu a a, Exacum
ine, Ja opha podag ica, Medinilla magni ica
i k . (IGE 126). Pasi a dando con specialis iis,
e djai lo o chiami i silly i e naujada us,
gald q che kai ku iq pajuoba mine q gdliq
dis in iamiei pozymiai sono mol o. Pa yZi:ui,
Ade ySkls nium obesum bu l si può chiama e
e mine ukli1ji s ieb ind, pe ché le sue
s iebes mol o spossos, pana5us kamien4.
Aga iniq Seimos i medZio
i5
del Messico o iginusi
pian a4Beaucamea
ecu a a bl q può
chiama si sudd iniu
e mine lenk aldpi
aga ini. Delicadi
p o umian ii da
came aina gelei
Exaccum ine pa adini gale q ik i naujada as eni gini iiedundld,
nes ji zydi mol o maZais gausiais Ziedeliais e cu eo dep essioni
bei a i ina pa adiniplaudius. In al i casi la yni5ki augalq mai
ne e diami anche e nel caso in cui co isponden i e mini
lie u i5ki siano usa i nello padioie lib o. Pa yzdL i i, ais inq
mede kq (Calendula o icinalis),, ieni a combina e conAge a um,
Sal ia a inacea, Tage es, Delphinium, Heliopsis, Rudbeckia,
Calamag os , SG,s'
Là s esso, in al i luoghi del es o, Age a um è
chiama o i d unu, Sal ia ainacea mil uo uoju
iala iju, Delphinium - pen inium, Heliopsis 82.
- saulakiu,
Rudbeckia
- udbekija,
Calamag os is
- lend unu.
Toks e minq
a osenos
nenuoseklumas è non
gius i icamas.
Beje, geliq
nomiinime
ne e diami.
eisliq sono
42
ABBORNIMAI
AAS - Galinis V Auki esniqj q plan a4 sis ema ika,Yilnius, DZ -
1984.
Daba inis lie u i4 kalbos iodynas, Mlnius, 1993. - G U bon as Y.
G ybai, Vilnius, 1986. KAE - Ho mann E. K. Kambainiy plan a4
ene gia,Vilnius, 2000.
KG - Kamba inis
gilis, Vilnius, 1997.
LF - Li uania
auna.
Vabalai 1, 2, Vilnius, 1995, 1997. LBZ -
Lie u iikas bo anikos iodynas. Red.
J. Dagys. Kaunas, 1938.
LKZ, - Lie u i4 kalbos odynas
5, Vilnius, 1959. - PB KniikS a P.
Piesagos bud a diial, Vilnius,
-inis
1976.
- He le B., Ky meje is P., Nikig M. Sodogilis,
Vilnius, Kazimie as GAIVENIS Gau a SG 06 10
1995.
Li u iq ins i u o della lingua
An akalnio g.
6,2055 Mlnius
E. Pa.S as
[email p o ec ed]
Kazimie
GAIWNIS
2001
143