scieee Open visual document viewer

Keletas pastabų apie sistematikos terminiją

Kazimieras Gaivenis

Full text

SVARSTYMAI. SIULYMAI KELETAS PASTABU APIE SISTEMATIKOS TERMINUA DidZiajame ,,Lie u iq kalbos Zodyne" ( oliau - LKL) né p esso LodLio ka alys i, né p esso Lodlio ka alija non oime o ganismoqpasaulio auk5dissimo lie upa adinimo.,,Daba ines iq assono p incipale delle lingue Lodyne" ( oliau - DZ) p esso i,odLio ka alys i - ediosios p k. - bisogno5mes do qualcuno ,,s i is, ilius acini ka alys i, ma non come sis epa yzdig yb4 y auja, ie5pa auja" andame egli p esen a o ma ikos e mis. Alcuni bo anici 5i axson4 chiamano il e mine ka a-ys e AAS 17, men e al i - ka alija G 170. / DaZnesnis i più a lungo usa o e mine - ka alys i. Ji e eike q i ene e no ma i o. Inol e, qualche ol a ne aisyklan emen e nomi (Sui in e piniai aksonai an ka alys d ,p z. ; pe egnum) e poka alys i (Sub egnum). Tu e q bi i: an ka alys is e poka alys is. Kai ku iq speciali aksonq ha nomiinime e la yni5kas, e lie u i5kas P a yzdui, augalq p eesagas. denomina e sky iam consumLi ama lie u i5ka apesaga classe6ms -unai (lo . -phy a), -ainiai (lo . -opsida), eildms -ieiiai (lo . -ales),Seimoms -iniai (lo . -aceae). Tadiau a jas ojan ichiama o eilems chiami i consis enza anco a n6 a. An ai ege alq Salia appenda- -ieiiai iene usa o anco a e sandas -iiediiai. ai uoja ie e q e gos a- eisliq Pana5ius ne ienodumus appellinimi. paSalin i gale q solo insieme con e minologai. Toliau s essi q s idiq specialis i s i ies e minq da ypas ebe q discu e emo kele 4 musq Sios bos e a osenos nenuoseklumq. 1. La e minologia en omologia non anco a s u i djusi Te igonia i idissima! Te igonia i idissima! NeZino che suo nome è Sim mediq, - kele q - lui s esso, il Sauk quan o solo uoi pie oj o y uose - nessuno Nea silieps né la yni5kai, né lie u iSkai, né dopo mo e. S. ,,Zaliasis Jonauskas Ziogas' 138 Ci uo ame eile ai à poe a a siLaidLia la yni5ku nome. Ziogo Thdiau panaSiai eikale a5oma e accademico ,,Fauna di Li uania' (I, V., 1995), esempio. : ,,Tik Li uania paj l yje i ama halo iliniq abalq. Tai [Sys, ada a osi a i e e in d usking suoli Cicin- (p.g., dela ma i ima, Dyschiius obscu us, D. impuna ipennis, Bembidion pal- Iidipenne, Pogonus chalceus, Dichei o ichus u i ho ax, Ce cyon li o alis, Aegiala a enacia, C o ccinella undecimpunc a a, Phyllon gibbus) (p.24). Ti dia già non poe ico Smaik5 a imas, dia - scien i i- co i a dijimo. Thdiau codel non ojami lie u i5ki e mininai? Juk ul e io e ame padiame mine qjq abalq chiama i Cicindela Dischi ius - nyl<i ukiygis, shopale mol i già lie u i5kai, p z. : Bembidion - ba z- - ioklys, duk gis, Dichei o ichus u i ho ax - udak u inis iyg s, Ce cyon - pu esinuka, Aegiala a ena ia - kopinis miila abalis, Coccinella - bo uid, Phylan gibbus e . . I5 Siq ma o- - pajuinis juod abalis esempioZiq me, che agli en omologi la yni5ki p o essionalizmai con o en i, scien iin6je li e a l oje un jais daLnai e e diamasi. Li u i5ka en omologia e minija ge okai pa a ky a p o . S. Pileckio knyleidZian gas auna". Tadiau e su a lqy uose e academini eikal4 ,,Li uu os pubblicazioni anco a pas iccio aisy inq a ejq. Pa yzdli i, p endiamocchi due e minus: usuo iikasis juod abalis (Upis ce amboides L.) e ilsuo i.ikasis dulkiag aal (Pseudocis ela ce amboides) LF II 63,66. È i abalq Seima usuoiiai (Ce ambycidae) LF II 87. Ne a iq pa la in lie u solo b id a dZio usuo iikas. En omologi lei siiku ia u ilizzando poni panaSum4 Vadinasi, Upis p iesag4 -iikas. ei5kiandi4 ce amboides - ques o i usuo i panaSus juod abalis. Anche così mo i a o e e mine k ypuniliikasis juod abal s (C yp icus L.) - i k ypilneli quisquilius pa- na5us o juod abalis. Tadiau e mine s esso assono kailia abalinis juod abalis (Cllind ino us pa b idamas ali de mes oides), mo i azioni, a o Beda dia mala; appendici già con -inis. appendice -in s bld a dZiai anche può Kalbininkas a e Kniuk5 a, panaSum4. P. bisogno poisugniai y inejgs appendaggi -i zis bud a dZius, così a5o: ,,Sinonimi- ki i -inis p iesag 4 -iik già siamo bedami su pana5umo bld a dZius, hai bld a dZ- iai, come bisognomes ski ybiq. BUd a dLiai su u i minejg, kal- b ldingosios eik5- -i.ikas peculia i à Zym4j4 kokybing mg, o su daik q L83. -inis - zymi Vadinasi, 5iai appendaga [Si" PB i a dy i Siuo caso ma con Sia meglio ik q -inis, apposaga 39 en omologijos appe aga e minijoje doomi unokios mo i i acijos lS k yp iniai e minai, kini a pinisundlz's p z. : (Pa omalus pa allelipipedus),pjaklelinis pan. iia indicoma non pana- aisias aubi s c ux) (Cu culio i Sumo, ma gene ale li ensenes pana5ui die e bos eik5me. Poiché mui eik5 i Sios s i ies e minijoje p eesaga e al i -iicas u ilizza a casi kiauiiniikoji dusia (Hyphyd us (p z., L.), o a us u uliikasis kud a abalis (Coelos oma o bicula e) appendaggi ques o -in s eik5me ne eike q usa e. ed e c. Sia ), Thdiau a esaggi Jcas iSinius b d a dZius bisogno i a dZiu i, ecc.: k iauiiikns (: k iaui iikasis) iliuialygis (L.), gaub lii -, ka s (= gaub lii ka s is) ke p ab alis C.lch us ce aboides (Amphicyllis globi o mis) e pan. Ques o bl q e minologico è una a ian e della no ma della lingua bend ines. Peik ini uo uo oj i e minai s j ia (P linea us) o hyd us p udadus i pap as o- ji halensis). Uno (Sca ody es cosa na adusia - ne a o inaLodisp udas, ed al o - sudu inio -ia, b i ne be -i (plg. pap as oji i,odLio gallne u e q kud aduse - G ap ody es g anula is L.). Tu okai neai5ku, con cui necesse q sie i compu inio ZodZio na adusia pi mqii sand4. Ka ais abalq denomininimi es i pe nelyg g emezdi5kos da ybos, p z. ; colonoides) e pan. Daug ausia abaliikasis (Nemadus pap asdiau abal4 chiami i, u a abalis esempioLi i, sì; ausia abaliikasis e mine biauniliai. Ypad eike q b i q 5i u unilis. Buna ia ab alius (Mic opeplidae) bl q si può chiama e pazi i gendiq pa adinimq semplicumo. Allo a e iSiq b i q sempli ici. denominazioni 2. Augalq a dq k aipiniai B k a laidi i buona ;,'w. z olnclam Duillul. Ku s anco a non5moko Al suo la yni5ko nome, Musca domes ica! A. Nyka-Nili nas,,Musei" Tu e le pian e e ege aldlia già pagano i lo o Juos la yni5kus nomi. o iSmokd K. Linejus e i suoi mokiniai. Tik lie u i5kq a dq anco a [ks a 40 o lo o sono i5k aipomi. Pa yzdZiui,,,FLOREXLIT PASASARIS 1998" eklamoje geld, Ienk aiiedis imiiius (Salpiglossis gasinua a) o a dq lenk aiiedis inyiius. Tokio na do nd a ni LKZ, niLBZ, do e su a5i i non solo scien i ici, ma e a miniai pialq nomiini. Pense emmo che ale e mine nebu dlis sia appa so i5 co ek u os e o i. Oppu e el al o esempio. Labai puo5niai e o dinandoi i5leis oje knygoje (V, 1996) ,,Sodo gdl6s" e minq i ginini andame kalaba pup i (Physos egia i giniana). Lib i Pasizionoma in indicola : i ginine kalaba pupi. E anco a male. Physos egia è pus a au is, Physos igma o - kalaba pupe. Quindi sommi5i i due u i5ca di e se pian e. Jq lie u i5ki nomi anche, si può di , nien e a ikg. Pus a au i si può lascia e solo odel, che è è egli a o o LBZ, o ie oje kalaba pupes meglio ik q lie u i5kas Zodispupudld. Li u i5chiemi ege alq a dams eikd q o ni e pi menybg. Pa yZiui, o a compe ono e mini ii as e elebo as. Thi mol o p es o p azys andio, ma poisingo nome. di pian a P imo Te mine è a o o J. Pab eZos, ma LI(Z) iene p esen a o senza k yZelio (i. y. a o inas), e -ag ama i o secondoas g eiki5kos kilmds la yni5kas e mine Hellebo us. J. Pab eZos e mine ne eike q dimen i5 i. Alcuni la yni5ki skoliniai di icilmen e i5 a iami, pe sino nepana5us iaugalq nomius. An ai g aLiai i5leis oje gdl6s" (V., lib oje ,,Kamba ine andame 1997) insu icien emen e sulie u in q augalq a dq. Uno okiq a dq - el heimija (Vel heilmia). J4 bl q si può chiama e naujada u pluoi aiiddi, nesije Ziedynas consis e i5 di mol i maZq a pelio o ma Ziedeliq. Keis i geliq denomininimai nidula ijus, p e is, ia le a. Pi m414 gelg b i q si può chiama e lodL u lapoki, pe ché le sue oglie i5 aizd is. An 4j4 gelg gale ume i a dy i naujada u papa inas, pe ché le sue,,gen ille ci sono ci ca 280 lSiq asa Zaliq, semiau isZaliq e isZaliq papa diq" KG 221. Tiediajai chiamini gelei gald q ik i naujada as iakd i, pe ché la sua s iebui mol o bldingas Sakojimasis. Lie u i5kus naujada us bl q si può usa e Salia skoliniq, che ilgainiui isi i in q Sios s i ies nomenkla [ oje. Alcuni lauko o kamba iniq geliq p es i i nomiimai noniksliai a5omi g ama inami. oppu e inadegua amen e Pa yzdLili, i5 Pe ù e Ecuado o igina o dolcemen e giallo p o uma o si chiama e mine k apnusis elijo opas Ti e q bi i: k apnusis helio opas, (Helio opium a bo escens) SG 86. pe ché le sue Ziedeliai g gZiasi ku i g eiki5kai chiamini saulg, ma i,odLiu helios. 141 Vienna i5 alpina iumo geliq denomina a i,odLiu e iionema (Ae hionema) SG 100. Ti e q bi i: e ionema. DaL più si col i a solo una sua [Sis g an- - didZiaiiede e ionema (Ae hionema di lo a). Daugiame d p e ijq gele g ak5diais Ziedynais denomina a sude iniu e mine a po asis lija is (Lia is spica a) SG 155. Taisyklingas u d q e minas bi i lia is. Al e namen e non esa o a"ndsi anche il e mine ii dlialapi ija dld (Tia ella co di olia). Tu e q bn i: ii dZialapi ia eli. adijan as Zema[gis camba inis papa is p es in u e mine chiama o (Adian um) KG 130. Ti e q bi i: adian as. Kamba inds palmds, ku iq ogai mol o o iginal ls, bo chie apspu g, semb a a y um chiama e e mine ka ijo a (Ca yo a) KG 150. Si e min4 anch'è necessa io spSi i be j, bu en : kaio i. Ve s indse lib i in alcuni alimqjq k a5 q nominalq ege ali imanga nei5 e s i, pe ché nd a lie u i5kq con o mi àmen l, zg.: obe- Adenium sum, Beaucamea ecu a a, Exacum ine, Ja opha podag ica, Medinilla magni ica i k . (IGE 126). Pasi a dando con specialis iis, e djai lo o chiami i silly i e naujada us, gald q che kai ku iq pajuoba mine q gdliq dis in iamiei pozymiai sono mol o. Pa yZi:ui, Ade ySkls nium obesum bu l si può chiama e e mine ukli1ji s ieb ind, pe ché le sue s iebes mol o spossos, pana5us kamien4. Aga iniq Seimos i medZio i5 del Messico o iginusi pian a4Beaucamea ecu a a bl q può chiama si sudd iniu e mine lenk aldpi aga ini. Delicadi p o umian ii da came aina gelei Exaccum ine pa adini gale q ik i naujada as eni gini iiedundld, nes ji zydi mol o maZais gausiais Ziedeliais e cu eo dep essioni bei a i ina pa adiniplaudius. In al i casi la yni5ki augalq mai ne e diami anche e nel caso in cui co isponden i e mini lie u i5ki siano usa i nello padioie lib o. Pa yzdL i i, ais inq mede kq (Calendula o icinalis),, ieni a combina e conAge a um, Sal ia a inacea, Tage es, Delphinium, Heliopsis, Rudbeckia, Calamag os , SG,s' Là s esso, in al i luoghi del es o, Age a um è chiama o i d unu, Sal ia ainacea mil uo uoju iala iju, Delphinium - pen inium, Heliopsis 82. - saulakiu, Rudbeckia - udbekija, Calamag os is - lend unu. Toks e minq a osenos nenuoseklumas è non gius i icamas. Beje, geliq nomiinime ne e diami. eisliq sono 42 ABBORNIMAI AAS - Galinis V Auki esniqj q plan a4 sis ema ika,Yilnius, DZ - 1984. Daba inis lie u i4 kalbos iodynas, Mlnius, 1993. - G U bon as Y. G ybai, Vilnius, 1986. KAE - Ho mann E. K. Kambainiy plan a4 ene gia,Vilnius, 2000. KG - Kamba inis gilis, Vilnius, 1997. LF - Li uania auna. Vabalai 1, 2, Vilnius, 1995, 1997. LBZ - Lie u iikas bo anikos iodynas. Red. J. Dagys. Kaunas, 1938. LKZ, - Lie u i4 kalbos odynas 5, Vilnius, 1959. - PB KniikS a P. Piesagos bud a diial, Vilnius, -inis 1976. - He le B., Ky meje is P., Nikig M. Sodogilis, Vilnius, Kazimie as GAIVENIS Gau a SG 06 10 1995. Li u iq ins i u o della lingua An akalnio g. 6,2055 Mlnius E. Pa.S as [email p o ec ed] Kazimie GAIWNIS 2001 143