scieee Open visual document viewer

Keletas pastabų apie sistematikos terminiją

Kazimieras Gaivenis

Full text

SVARSTYMAI. SIULYMAI MALETES PASTABU APIE SISTEMATIKOS TERMINUA También se han es ablecido DidZiajame ,,Lie u iq palab as Zodyne" ( oliau - LKL) ni a LodLio ka alys i, ni an e Lodlio ka alija no halimos o ganismoqpasaulio auk5diausio lie upa adinimo.,,Daba ines iq axono p incipal del idiomas Lodyne" ( oliau - DZ) an e i,odLio ka alys i ediosios - p k. - Neces5mes donde alguno y auja, ,,s i is, ilius acini ka alys i, pe o no como sis epa yzdig yb4 él ie5pa auja" andame p esen ado ma ikos é mino. Algunos bo ánicos 5i axson4 llaman el é mino ka a-ys e AAS 17, y o os - ka alija G 170. / DaZnesnis y más la go usado é mino - ka alys i. Ji y necese q conside a no ma i o. Además, a eces ne aisyklingai nomb ados (Sui in e piniai aksonai an ka alys d ,p z. ; pe egnum) y poka alys i (Sub egnum). Tu e q bi i: an ka alys is y poka alys is. Kai ku iq especiales aksonq iene nomb inimai y la yni5kas, y lie u i5kas P a yzdui, augalq p iesagas. nomb a sky iam consumLi ama lie u i5ka apesaga klas6ms -unai (lo . -phy a), -ainiai (lo . -opsida), eildms -ieiiai (lo . -ales),Seimoms -iniai (lo . -aceae). Tadiau a jas ojan eque ido eilems nomb i i consecuencia aún n6 a. An ai augalq Salia adhesag- -ieiiai se u iliza aún y sandas -iiediiai. ai uoja ie e q e os a- eisliq Pana5ius ne ienodumus denominainimas. paSalin i gale q jun o con e minologais. A sólo ellos q s idiq specialis as musq Sios s i ies e minq con inuación discu i emos kele 4 da ypas ebe q bos y a osenos nenuoseklumq. 1. La e minología en omología aún no se ha es abled Te igonia i idissima! Te igonia i idissima! NoZno que nomb e es Sim mediq, - kele q - él mismo, su Sauk cuan o solo quie as pie oj o y uose - nadie Nea silieps ni la yni5kai, ni lie u iSkai, ni después mue e. S. ,,Zaliasis Jonauskas Ziogas' 138 Ci uo ame eile ai yje poe a a siLaidLia la yni5ku nomb e. Ziogo Thdiau panaSiai eikale a5oma e académico ,,Fauna de Li uania' (I, V., 1995), p z. : ,,Tik Li uania paj l yje andama halo iliniq abalq. Tai [Sys, adap adas po i i en d usking suelos Cicin- (p.ej., dela ma i ima, Dyschiius obscu us, D. impuna ipennis, Bembidion pal- Iidipenne, Pogonus chalceus, Dichei o ichus u i ho ax, Ce cyon li o alis, Aegiala a enacia, C o ccinella undecimpunc a a, Phyllon gibbus) This Regula ion shall en e in o o ce on he wen ie h day ollowing ha o i s publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union. (p.24). Tik dia ya no poe inis Smaik5 a imas, dia - cien í ico i a dijimo. Thdiau codel ne a ojami lie u i5ki e mininai? Juk adelan e ame padiame mine qjq abalq llamados Cicindela Dischi ius - nyl<i ukiygis, eikale muchos ya lie u i5kai, p z. : Bembidion - ba z- - ioklys, duk gis, Dichei o ichus u i ho ax - udak u inis iyg s, Ce cyon - pu esinuka, Aegiala a ena ia - kopinis miila abalis, Coccinella - bo uid, Phylan gibbus y . . I5 Siq ma o- - pajuinis juod abalis ejemZiq me, que en omólogos la yni5ki p o esionalizmai con eniesni, cien í icin6je li e a l oje un jais daLnai y e diamasi. Li u i5ka en omología e minija ge okai pa a ky a p o . S. Pileckio knyleidZian gas auna". Tadiau y su a lqy uose e academini eikal4 ,,Li uu os publicaciones oda ía pasa iko aisy inq a ejq. Pa yzdli i, omémos dos e minus: usuo iikasis juod abalis (Upis ce amboides L.) y ilsuo i.ikasis dulkiag aal (Pseudocis ela ce amboides) LF II 63,66. Exis e i abalq Seima usuoiiai (Ce ambycidae) LF II 87. Ne a iq en lenguas sólo b id a dZio usuo iikas. En omólog- os ella susiku ia u ilizandood- ami ei5kiandi4 Vadinasi, Upis p iesag4 -iikas. panaSum4 ce amboides - eso i usuo i panaSus juod abalis. También mo i ado y é mino k ypuniliikasis juod abal s (C yp icus L.) - i k ypilneli quisquilius pa- na5us o Tadiau é mino mismo axono juod abalis. kailia abalinis juod abalis (Cllind ino us pa b idamas ales de mes oides), mo i aciones, hecho Beda dia mala; apéndices ya -inis. con apéndice -in s bld a dZiai ambién Kalbininkas puede Kniuk5 a, panaSum4. P. necesi a enugniai y inejgs apéndagos -i zis bud a dZius, así a5o: ,,Sinonimi- 3ki i -inis p iesag 4 -iikas ya es amos bedami sob e pana5umo bld a dZ- iai, como bld a dZius, iene eikmes ski ybiq. BUd a dLiai con minejg, kal- u i b ldingosios eik5- -i.ikas peculia idades Zym4j4 kokybing mg, o con daik q L83. -inis - zymi Vadinasi, 5iai apezaga [Si" PB i a dy i Siuo caso pe o con Sia mejo ik q -inis, apésaga 39 en omologías aplazaga e minijoje doomi de o ookios mo i acijos lS k yp iniai e minai, kini a pinisundlz's p z. : (Pa omalus pa allelipipedus),pjaklelinis pan. iia indicoma no pana- aisias aubi s c ux) (Cu culio i Sumo, pe o gene al i ensenes pana5ui ni ibos neces5me. Pues mui eik5 i Sios s i ies e minijā apesaga y o os -iicas u ilizada casos kiauiiniikoji dusia (Hyphyd us (p z., L.), o a us u uliikasis kud a abalis (Coelos oma o bicula e) apéndagos y es o -in s eik5me ne eike q usa . pan. ), Sia Thdiau adhesagos Jcas iSinius b d a dZius hay i a dZiu i, ej.: k iauiiikns (: k iaui iikasis) iliuialygis (L.), gaub lii -, ka s (= gaub lii ka s is) ke p ab alis C.lch us ce aboides (Amphicyllis globi o mis) y pan. Es e bl q e minologinis bend ines a ian e de la no ma de la lengua. Peik ini uo uo oj i e minai s j ia (P linea us) o hyd us p udadus i pap as o- ji halensis). Uno (Sca ody es asun o na adusia - ne a o inasLodisp udas, y o o - sudu inio -ia, b i no be -i (plg. pap as oji i,odLio gallne u e q kud aduse - G ap ody es g anula is L.). Todokai neai5ku, con qui necese q sie i cons i uu inio ZodZio na adusia p ime qii sand4. Ka ais abalq denominainimas es i demasiadog g emezdi5kos da ybos, p z. ; colonoides) e pan. Muchos ausia abaliikasis (Nemadus pap asdiau abal4 u a abalis llama i i, ejemLi i, sí; bl q puede llama se é mino ausia abaliikasis b i q 5i u unilis. Buna ia ab alius (Mic opeplidae) biauniliai. Ypad eike q paisi i gendiq pa adinimq sencillez. Tada e iSiq b i q más simples. denominaciones 2. Augalq a dq k aipiniai B k a laidi i buena ;,'w. z olnclam Duillul. Ku s aún no5moko Su nomb e la ini5ko, Musca domes ica! A. Nyka-Nili nas,,Musei" Todas las plan as y he aldlías ya pagan sus Juos la yni5kus nomb es. o iSmokd K. Linejus y sus alumnos. Sólo lie u i5kq a dq aún [ks a 40 o ellos son i5k aipomi. Pa yzdZiui,,,FLOREXLIT PASASARIS 1998" anunciado geld, Ienk aiiedis imiiius (Salpiglossis gasinua a) o a dq lenk aiiedis inyiius. Tokio na do nd a ni LKZ, niLBZ, donde su a5y i no sólo cien í icos, sino y a miniai plalq nomb inimas. Pensa íamos que al é mino nebu dlis su gió i5 ko ek u os e o es. O el o o ejemplo. Muy puo5niai y o denkingai i5leis oye lib oe (V, 1996) andame ,,Sodo gdl6s" e minq i ginini kalaba pup i (Physos egia i giniana). Lib os pasi aisoma en indicillal : i ginine kalaba pupi. Y aún así malos. Physos egia es pus a au is, Physos igma o - calaba pupe. Así sumi5i i dos odas5ca di e en es plan as. Jq lie u i5ki apdai ambién, puede deci se, nadiekam ikg. Pus a au i se puede deja solo odel, que es él usado LBZ, o ie oje kalaba pupes mejo ik q lie u i5kas Zodispupudld. Li u i5kiem augalq a dams eikd q p opo ciona pi menybg. Pa yZiui, aho a concu en los é minos ii as y elebo as. Thi muy emp i p azys andio, pe o poisingo nomb e. de plan a El p ime é mino es a od J. Pab eZos, pe o LI(Z se p esen a sin k yZelio (i. y. a o inas), y el - sug ama izado segundo g eiki5kos kilmds la yni5kas é mino Hellebo us. J. Pab eZos é mino ne eike q ol id5 i. Algunos la yni5ki skoliniai di ícilmen e i5 a iami, incluso nepana5us iaugalq nomb esus. An ai g aLiai i5leis oje gdl6s" (V., lib oje ,,Kamba ines andame 1997) insu icien emen e sulie u in q augalq a dq. Uno okiq a dq - el heimija (Vel heilmia). J4 bl q puede llama se naujada u pluoi aiiddi, nesjos Ziedynas cons a i5 de muchos maZq a pelio o ma Ziedeliq. Keis i geliq denominainimas nidula ijus, p e is, ia le a. P im414 gelg b i q puede llama se lodL u lapoki, po que sus hojas i5 aizd is. An 4j4 gelg gale ume i a dy i naujada u papa inas, po que sus,,gen ía hay ace ca de 280 lSiq asa Zaliq, semiau isZaliq y isZaliq papa diq" KG 221. Tiediajai gelei nomb ini gald q ik i naujada as iakd i, po que su iebui muy bldingas Sakojimasis. Lie u i5kus naujada us bl q se puede usa Salia skoliniq, que ilgainiui isi i in q Sios s i ies nomenkla [ oje. Algunos lauko o kamba iniq geliq p es in i denominainimas noi iksliai a5omi g ama inami. o inadecuadamen e Pa yzdLili, i5 Pe ú y Ecuado o iginado el ag adablemen e ama illen e llama el é mino k apnusis elijo opas Ti e q bi i: k apnusis helio opas, (Helio opium a bo escens) SG 86. po que sus Ziedeliai g gZiasi ku i g eiki5kai adinas saulg, ma i,odLiu helios. 141 Viena i5 alpina iumo geliq llamada i,odLiu e iionema (Ae hionema) SG 100. Ti e q bi i: e ionema. DaL más se cul i a sólo una de su [Sis g an- - didZiaiiede e ionema (Ae hionema di lo a). El nomb e de la especie es Ae hionema di lo a. Daugiame d p e ijq gele g ak5diais Ziedynais llamada sude iniu é mino a po asis lija is (Lia is spica a) SG 155. ¿Cuál es su nomb e? Taisyklingas u d q e minas bi i lia is. Igualmen e no se axiu ambién el é mino ii dlialapi ija dld (Tia ella co di olia). Tu e q bn i: ii dZialapi adijan as ia eli. Zema[gis camba inis papa is p es in u é mino llamado (Adian um) KG 130. Ti e q bi i: adian as. Kamba inds palmds, ku iq hoai muy o iginal ls, endues apspu g, pa ece a y um llamadas é mino ka io a (Ca yo a) KG 150. Si e min4 ambién hay que aSi i sin j, bu en : kaio i. Ve s indse lib os en algunos olimqjq k a5 q plan alq nomb esima quedan nei5 e s i, po que nd a lie u i5kq a i ikmen l, ej.: obe- Adenium sum, Beaucamea ecu a a, Exacum ine, Ja opha podag ica, Medinilla magni ica i k . (IGE 126). Pasi a dando con especialis asis, e djai pa a ellos nomb i i silly i y naujada us, gald q que kai ku iq pajuoba mine q gdliq dis inguamieji pozymiai son muy. Pa yZi:ui, Ade ySkls nium obesum bu l puede llama se é mino ukli1ji s ieb ind, po que sus s iebes muy g ues, pana5us kamien4. Aga iniq Seimos i medZio i5 México o iginusi plan a4Beaucamea ecu a a bl q puede llama se sudd iniu é mino lenk aldpi aga ini. Delicademen e pe umiandos a la chamb ina gelei Exaccum ine nomb in i gale q ik i naujada as eni gini iiedundld, pues ella zydi muy maZais gausiais Ziedeliais y cu ao dep esiones y ac i a ina pa adiniplaudius. En o os casos la yni5ki augalq mai ne e diami incluso y en el caso, cuando co espondien es e mini 5ki se u ilizan en esa padio de lib o. Pa yzdL i i, ais inq mede kq (Calendula o icinalis),, ende a combina se conAge a um, Sal ia a inacea, Tage es, Delphinium, Heliopsis, Rudbeckia, Calamag os , SGs' Allí mismo, en o os luga es del ex o, Age a um se llama i d unu, Sal ia ainacea mil uo uoju iala iju, Delphinium - pen inium, Heliopsis 82. - saulakiu, Rudbeckia - udbekija, Calamag os is - lend unu. Toks e minq a osenos nenuoseklumas es nep ecisionamos. Byje, geliq nomb inimai ne e diami. eisliq son 42 El ABRANCOMIMAI AAS - Galinis V Auki esniqj q plan a4 sis ema ika,Yilnius, DZ - 1984. Daba inis lie u i4 idioma iodynas, Mlnius, 1993. - G U bon as Y. G ybai, Vilnius, 1986. KAE - Ho mann E. K. Kambainiy plan a4 ene gía,Vilnius, 2000. KG - Kamba inis gilis, Vilnius, 1997. LF - Li uania auna. Vabalai 1, 2, Vilnius, 1995, 1997. LBZ - Lie u iikas bo anikos iodynas. Red. J. Dagys. Kaunas, 1938. LKZ, - Lie u i4 kalbos odynas 5, Vilnius, 1959. - PB KniikS a P. Piesagos bud a diial, Vilnius, -inis 1976. - He le B., Ky meje is P., Nikig M. Sodogilis, Vilnius, Kazimie as GAIVENIS Gau a SG 06 10 1995. Lie u iq idioma ins i u o An akalnio g. 6,2055 Mlnius E. Pa.S as [email p o ec ed] Kazimie as GAIWNIS 2001 143