scieee Open visual document viewer

Lietuvių ir latvių kalbų ekonomikos terminijos anglybės

Regina Kvašytė

Full text

Regina KVASYTE Sia uli as 4 i a si e- LIETUVITJ IR LATVIV I(ALBV EKON ON{IKOS TBRMINUOS ANGL TES . { adin€s osse azioni O a sline lingu e minija, come pa i linguis ico, i le i nazionali del lessico gy cnimo pokycius, sono socialinio g e a sa os ne icnodos o igmes: consuma a lingu LodLi l nemaZa pasiskolin q c minq, pe iodipi is i ai iais secondo i quali g adi di maggio classi ica i assimila imosi daZ I annosius ik uosius debini, in e nazionali ZodZius e s animybes, o ba ba ismus (Gai enis 2002: -58). Li u iq e gininingoje lz iu kalboje e mine mol iiuusia i. p uu iniq b lna g aikiikos o la yni5kos kilmds. è i lusiu. Thiiau a p aL inilis nemaZa i ki q kalb l, en e lingua, iodii l i anglq (Jakai iene jq 1980: 60; LK I -5: 36: Laua 1981 199: 116). Skolinius i5 anglq lingua la iq kalbo.le iSsamiai y inejgs kalbininkas p ipaZls a, Ju is Baldun ikas che nc e ai pe cepi e come jqind leksika in e nazionale, pe anglybcs kalb4 e i p o 'esing in gene ale, leksik4. Bl cn jq odel daus nesip ieSinama pa ekimui i i bcnd ing dipendyn zis p ic in e nazionali - in mol e kalbq di use - lessikos è uno ii p incipale skolinin osi mo y l. Ypai ques o accony ina didZiL q kalbq p esso adinamqjq su indipendandias kalbas lic u iq, - la iq, iekq, suon iq e pan. Tokiq ZodZiq pa eki na i mlsq ka]bas skalina e il a o che essi i o a i didZiosiosc lingue okiediu) ( usq, (A 198c): l1). PanaSiai anglybiq pli imq g indZia e lie u i : e minologi: .jos iene con insieme nuo e pe cezioni I iL kalbininkai ne su a ia dcl pa ics c mino - conco e o ma angli: l . (A 1989) (Skujina u gli.s - ,Tc mino a ,qlicis is aiclZiq sa nplaika ga) : nc u i .s 1993). (p ics - scman inio k l io, ode l, e n ian is c minun s cikala in uis kcliamais ki akosq kalbq i , pi n cnl'bi e usun ncmo ) 'u() ()s i n mpe su cikia nu sne i o n aigli a . ;" (NA 20()2: 113). Li u iu pa lo y os e minijojc sinonin iikai consum Ln i c n inai nglici:n us, ungli nu ,517 l9(){l), anche ungl 'bc 198[i: e alcune in e nazionali es i mol o pana(ios iinius ZodZius" (Gai enis 2002: (Dn inas 58). Ul imamen e nell'economia di me ca o e -50). 31 ple ojan comme 4 s4lygomi anglq lingua maggio men e sc e biasi i lingue nazionali. ca blybes is I lie u iu e i la iq kalbu anglybiq - : p au iniq c clii , o i neno mine a osen4 e anglq - pa eko di e ingu ku i del p ieZasiiq, odel ski ingq jq kilmes s e in ybiq lai- alu azione ekono likos e ncgali bl i uni o modas. La iq g e u iniq s iiiq e minijojc c minologe Valen ina Skuji4a pab eZi . che dcl nazionale peculumo skoliniai i5 kilmes la iu pa enka anglq kall.x s (ypad anglu e minai) colboje ne I in e nacionalismoq , o i ii al e konk edios lingua skolin q ZodZiq ca ego iaijq. anche come skoliniai i5 okiediq al e usq, a cui nacionalinds lingue. Tokie ZodZiai la iq pa icola men eingq supplemen omq e kalboje daZ maggio pa e sono diami, p ieZasdiq nimuisi 1997:241). Si osse a che le kokiq no s se jq skoline a lingue (Skujina sis emc' je bes amen e p igyja ie anglq o igmes in e nazionie ZodZiai, ku iq a is a iy a mesne os anglybes, ku iq suo uoZ u dallo aSymo, solo a imas mol o jq di e alybai, s4lygiSkai esegue Lod bend inds lingua leksikai, ma e in e na ioniniqLiq unk ions. Sios disposizioni algono non solo e minijai. Anglybiq pli imas e lie u i l, kalbq economia e minijoje lyko aniau e ebe yks a abbas anzakamz i spa diai, pa icola men e ques o pasaclabz ky ina skoliniq saky ineje kalboje. i la iq ci ca a osen4 2. a djg Th p au iniai kalbq anglq pe e minai, Esama casojq, quando anglq lingua è dall z usi e minq bo inimosi p ocesso in e mediininke ap ik i e economicaip - okiq pa yzdZiq possibile kos e minijoje. i5 P ie anglq delle lingue an e io men e u iSkai asipasiskolin q, apusiq e minq i lie u iq, e miliuo q e in e nau iniais la iq lingue Tb iau complessend- in ai denomina o ko u mikos en i ij . La iu c ninas o kalbo y oje lie u iq kalplac'iai i ien ac:ionalis s. la ojumas boje e min i in enncionalinns i inle nacionah'ba è Li u iikojo u p uu inis iodls sinoni nai (K' Z 1990). Bcjc, cigiama che lie u iq pa oje e minos in e na onaliz i.,jau e a cmgs s um i ip as ini c ninu a plau uiai iodZiai" p iski ini p incipalmen e anglq pe kalbq pa ekE la yniSkos o (Klima idius 2001: 1 1). g eikiSkos o igmes ckonomikos e mini ( iesa, kai Sal iniai ku ie akjuos uoja come di e amen e i5 klasikiniq kalbq pasiskolin us): lie . capi aleas (angl. TZ cupi al < o . capi alis ,,G ondinis") 2001 -indelis gamyb4, i in es endo i ma e ialqji capi ale4,, (p.g., imones, js aigas, j angzl, i ankius) e in ellek inl capi ale4 (p.g., bend qji iSsila inima, p o essini p epa im4) <...>" AIVTZ.2000 [nei più ecchi in e nazionaliq ZodZiq Zodynuche, pa yzdLiu| SNZZ l90l, STZZ 1923, indic che si a a la ynq o igmes Zodis; bejc, ne e ai mine as e mos aiSkin as lie u i5ku a i ikmeniu as (L 1915; LL I922)l - la . capi als ( ok. Kapi al, angl. capi al < lo . capi ule ,,nuosalybe"), o omonimo - b[d a dis capi als ilo . capi all.s ,,so os an e' (SV 1999); pio e. espo azione (angl. expo < lo . expo 'lo ,,i5 eZu' ) TZZ 2001 -,,p ekiq, se iziqi pag indiniokapi alopi da da imasuZi adinialim<...- >.. AIVTZ 2000. Lic u iq pa la Sis Zodis pa eikian as i ai i a XX. P adZios Zodynuose, adiau in alcuni lexicog a ije Sal iniuose i i inka ji lie u iSki ediniai iigabenin us (L 1915) o ii eiin as (SNZZ 1901). Ri iu a e Sio in e nazionale ZodZio e e s is ap aomojo pob[dZio cos uzioni p akiy ii eiin us i uisieni; i isieniii eZan osios p ekes oppu e gallnes cdiniu ii aiu è sillgs P anas Ska dZius QTZA 1913). La iq della lingua anglybiq Zodyne (SV 1999) minima, jog pi m4 ka 4 e minas la . espo azioni pa eko I 1891 m. iSleis 4 encyclopedinio Zodyno sqsiu ini , adiau egli a o o, come indica ilius aciniai p lyzdZiai, mol o anksdiau (A 1989); pi- (angl. impo as in po < lo . in po o,,Lui e")TZZ 2001 -,,p ekiq, se iziq e acquis o del capi ale p incipale uZsienio i5 Saliq <"'>" AIVTZ 2000. Li u iq kalboje Sis in e nazionale, beje, conside a o semplicemen e la ynq kilmes, Zodis i auk as già i 1907 m. in e nazionaleq ZodZiq Z-odynili (SNZZ 1907) e al i ele sniq mc q Zodynus (STZZ 1923:TZZ 1936). Vis del o 1938 m. i5leis ame I Enciklopcdinis Zodynas Kon sac'ijus anln ca comincia o pe me sepa a ois silsiu iniais. Pi masis leidijas - J. D a nicks. Dal 1891 ino al 1898 m. Jclga ojc iScjc 27 sqsiu iniai; da m. Zodynas lcidZiamas Rygojc: Kon e sucijas a dn c 1-99, 1904l()21; La iei'u kon e sacijas a dn ca 1-21, l92l-1940. .-) -) comme ciale - jikeidia ko espondencijos Zodyne iio e mine ne a lie u- iSkas pa (PIg 1938). P. Ska dZiaus secondo. ii così bu q può pc eik i i i i cii s p op i odiiu,junginiaisp eki l i 'eian osi , s p ckes o gallnes ediniu imi 'ain l ZA k ui l, l eiin as ii ki l 1973). La . po is (SY 1999), come e an oniminds cikimds e minas ekspo s.pa eko la ynq kilmes angl l kalbil i l i9l m. Zodyn4 (A 1989). Mine i pe a ejg ha i p op i in e nau iniai linguaggi co ispondmcnis LodLiai e la iq pa ole: - iz 'eclunl.s 'ii eZimas- k. T s in pc ls - ia 'cd u s ". 'Zi eimas'. Pe s a ojo de5i n meiio c minq Zodynai oclo, che la iiki co ispondmcnys u ilizza i e come e mini oppu e come sudu iniq e mine ddmenys: i e e lum s ms d mui : e e ln u i a' i eZimo mui as', i z e du a'i S eZi- ; iz ' e mo doganali' (ELDO 199-5; ESV 2000). Thip pa la iq economia e minijoje plin a nuo i sude iniai e mininai'. ie ed n a amewo k2oiana j eZimo limi iin as',ie e l na quo 'i eLimo quo a', ie ecluma l ie ieno as ; bas nodoklis iz cd- ' "Zi eZimcl p ide ines e es asse". subs dij a'i5 eZimo subsid uma k o a' li eLimo k o a', L eija', iz e l duma u ie edun a cenu a iec ba'iS eZimo i i eZimo san ykainq kis' (ESV 2000). Naujausia ne ai5kinamz jame la iq e mine economico Zodyne pe sino i iu a e s animos osse e a endenza kilmes e n ing: ekspo Ts L . inedums i in po s L . ie c lums (ESV 2000). Lie iu e minijoje ks a panaS[s p ocessi - g e a e minq espo aas, espo aas, (RETZ 1994; BBBTZZ g'l+; g y-nasis in y o os NITZ 2002), i npo o nui as (ETZ 1994), I in po o k o a, I impn o licenza AIVTZ l0()0, sebbene mol o ediau, espo alo espo a usa i i Li u i5ki co ispondmenis l 'ciin as, ii eZimas (BBBTZZ 1994). Li u iikos ki1mcs e minq i eiimas e ii eiimas oppu e co ispondamq eiksmaLodLiq i ei i, ii 'ci i o mq pasi aiko i kai ku iq is a ymq s4 okq aiikinime GVSZ 2000). Th inkes a iene k ie ii klasikiniq kalbpinq ak ualizuoja aidmeni anglq kilg e minai. esempioZiui, lie . audi as lingua e allo a, kai mi kai (lo . " ) audi us,,klausimen o TZZ 200l -,,o icialus indipenden i imonis buhal e ines con abili à e inanincs ii skai omybes con ollo s La i l lingu e minu paZodiniai e imi Z mimi icngubomi kabu dmis --) + e iS adq g azie. Obie i o p incipale dell'audi * i alu i, se inanziind a skai on ybe indica ik 4iq imonds a i i à buklg, o 5i a skai omypz eng a secondo buhal e incs no m alojandius con abili osi ini a i. Audi as be eseguz mo secondo audi o (uZsako o) conco da i. imonds e lkio sogge o I isul a i dell'audi elazione dell'audi che engono o ma i in una o nisce anche ii azione sul I'inansine accoun abili à eisingum:1" AIV T Z 2000, a udi on s., as m u n, u i n i s a u d i qu al i i kac ij ij i i o i us di nel e eisg e e ua e audi E e la o ando audi o imoncje, j egis uo oje jmoniq cgis e" AIVTZ 2000. Sie 4, Lie u os Respublikos ZodZiai XX p adZioje a. passiZymejo se n ik a lie u iSkq a i ikmenq i ai o e:nudi - peiiu ejilnas, pe k a4 nms ok ndLl, a uli - e iso e, pe iu e ojas occup ndu L l9l5; audi o 1. XVIII a ,,ligi nei ibunali mili a i ine. Li uania in e oga o e e p ocu a o e"; 2.,,senosic. se scuoleose .y esnysis ,,kanonq ins ukcinis eisdjas, che p ocesso conduce mokinys"; 3. nella seconda a dym4, ma s esso ne eisia" TZZ 1936. In a uine pa oli audi buh. - pu ik i izza o. e izij , audi as DALKZ 2000; e minq Zodynuose uudi - e izija ETZ 1994, aucli as ( . p. con abili os palik inimas I kon ole I e isione) (BBBTZZ l9e4). Dcl po eikio p es in is 5i e min4 bend os nu )m )nis non hanno la iq lingua economia specialis i - ieni jq linkg Lsileis i i p op io kalbzl anglybg, al i p op io uoZ u si ilo usa e solo seniai Zinom4 anche pa o lo ynq kilmes enninzl c i:ija. mo i ando che è lo s esso ea enino: audi s sk. e zija; audi o s sk. audi o s; audi o i n a sk. e ide Jimm ESY 2000. Anglu-la iq Zodyne 5io LodLio co ispondenze sono (nnRCliin , pa ska u) pa baL de; c zija'(a siskai ymq, appo oi u) con ollo; e izija' ALV 1 997. La ijos mokslq akade nijos Te minologijas komisija è pa eikusi o icialq 3iq e minq ski umq aiSkinin- 4, che a e ma che e minil"c ,lzija i e ide s la iq kalboje a ojamiiq adicinc eik5me, o c minai audi s e a cli o s pasiskolin i i3 anglq lingue XX a. deiim ajan e deiim mc yje l a di a e da e isione e a izo ials di e si, sebbene i5 pa i e co ela i, p ocessi e eikejui: uu li as - ques o,,p ocesso, che inicia o lizino compe cn ingil spccialis a k dl pe sona, is aiga, lmone pak icsdamas s elly Ll o (l di o iq egli ). js aigos. jmonds di pe sona isica Ikine s ciclos blklg, possibili lkumus e c., ed gau q consigliimq b iklei miglio a e; bisogno esegui o, mos ascolan isaudi as in o mazioni o enkan i5 dokumcn q e pan. ; scopo dell'audi o ji1 35 - neleis i is aigai, imonei o isico indi iduo a bank u a, ukine a i i à paSali i possibile smu i, ecc., empo il is" come mol o compe en e4 specialis 4 pa- (TJ 3, 21-22), audi o ius ku i o -pe sona, k iodi con olla e ce e a i i à di unziona io4, Ls aigos o che de e mine q pade i o con ollinq p ossimi4 p og amma di Tc minologijos komisijos a i i à4 (Ki i e 1995). Di ek o d dell'Is i u o Ekonomikos, La ijos Economica so ocommissione p esideninke e mini Rai a Ka ni e e ziju'. iZ elgia anglybes ne eikalingumzl e le sue equi al e iSkum4 e mine ,,ne a mo i o di e en emen e adu e e ai5ni i Siuos e minus, e zija audi s adeguami a uno e am padiam p ocey a sinonimai, uni o modai sui desc ldin i <...>. Co isponden emen e i audi o e dia o come audi o s jeb6 audi o s e ques o è la usq lingua pe sona che ha eisg e e ua e e izij4 o audi 4" (TJ 8, che 20). Pas ebi ina, pi m4 ka Sis4 e mine issa o aiSkinamaje ine a. XX lessikos Zodyne eikSme,,nep iklausoma imones inansiniq apo q ekspe izd, ku iq alieka quali ica i (audi o ii)", eikej4 pa aspecialis ai p op io aggiZ u dinan is audi o ius e mine già s a o in al i degliSim medio usq lingugs Zodynos (TCP.{ 2000). Pe anglq kalb4 come a pininkg e lie u iq, e la iq delle economie è appa ado klasikiniq kalbq kilmes e minijoje e minq - alcuni jq già nusis o djg e del jq nekyla jokiq abejoniq, ki q a osen4 anco a si en a a ge in i. 3. Anglq kilm6s Te mini in e nazionali Dalis Zinomq e a ojamq in e nazionali ekopladiai p ipaZis amq kalbq no me: lie . nomikos pasiskolin i i5 anglq linguis i e sulie u e minq è di e amen e in i o sula in i, . y. app esen a lie u iq o la iq b o iko as b o1, c o ) (angl. - ZZ 2001 -,, isijkas oppu e pa ziale econominiq appo oq su o ganizz, asmeniu) pa ne iu em ik q p ekiq e la o a e con em de e min a ( als ybe, i ma, in e uzione, i iu o acquis i lo " La iq pa liamo leb semp e unia solo l gia e dius ZodZius, . y. absoliuiiuosius sinonin us. 36 p oduzione, pa ecipa e agli e en i, comunica e" AIVTZ 2000 (ap ik o SNZ 1901; STZZ 1923; SNZ 1924;TZZ 1936) - la . boiko s SY 1999 iksuo i s 1904 m. la iq encyclopediniame Zodyne, o es i in SioZio già XIX a. ediniaipabaigo- iek s cheque, check)TZZ200l je (A 1989): lie . (angl. -,,mone ini documen o, secondo do e! banca ha iSduo ipinigus ii co en eamosios pe so s4cai os, e ice i a, che con e ma. che il clien e nepinieiniq a sikai ymq, ga ():a oseli ap) e imokq che le i endica imai /. k cdi o. i ip pa cekiu abipusiai l con abilizza i e liquida i, documen o <...>" AIVTZ 2000 (plg. i.,,s abilimen o o n os aiy inis isakimas bankui iSduo i oppu e I ki 4 s4skai q as e i i de e min de e min4 pinigq sum4 i5 deklusio pasi aii enamosios 2. s4skai os'; ,,casos ice u a alone che uZ con iene p ekes oppu e casai paga a ZZZ lOy. In più ecchie somma' Sal iniuose 5 ZodioZio b ma e a i as.,bankos iSduo as aS elis, con cui 2mogus.gali i5 al e bankos dena o, a siim i inei us p imojon bankon" SNZ 1907 oppu e iekas SNZZ 1924, o iekis - L 191,s, TZZ 1936,PKZ 1938 - la . ieks (SV 1999). J. Baldundiko cons a a a, che pi mqja eikSme e mas la iq a p au iniq Lodii 4 Sis già 18,36 m., e la seconda issa a Zodyne è nel 1934 (A 1989); damping. pioggia (angl. dumping,,nume i- nas' )' ZZ ZOO I -,, a p au i niuose p ekiq mainuose, ce cando igy i ge esnius me ca i, Sansus ki q Saliq uZsienyje endu iem me ci iene issa o Zemesnd d audZiama" AIVTZ2000.Lie . dumping è p ezzo nei endendoli Salyje, poli ica e è usa o da e eik5me a e ybiniq papie iq ea- no s okia kainq ,, alu au os liza imas Zemesniu pap as aisiekian negu co so 2001 - la . dumpingings - solo me ca o, numuS i kainq" TZZ p ekiq endi e desc [di i (SV 1999; A 1989). Kai ku ios senosios anglybes e la iq lie u iq ski iasi jq gimine: lie . banknolas (angl. kalboje è ski ingq g ama iniq ka ego ijq, pa yzdLiul bonk-no e) ZZ ZOOL -Salies della banca nazionale emissione (cen ale) i5leis i c edi inii moniginiai Zenklai, as ozan i me allini dena o come ci culazioni e mezzi di pagamen o" A VTZ 2000 - la . bankno e (angl. bank no e) SY 1999. Lie u iq kalba Sis e minas issuo as XX a. p adZios Zodyn . ose - STZZ 1923,TZZ 1936, adiau suo bn a e made i5kosios pa en ine o me ba kno a L 1915. LL 1922. La iq in e nazionaleiniq 2od2 Zodyne - Sis Zodis pi m4 ka q issa o 1850 m. (A già e ags dal 1878 , 1989). 37 I lie u iq, e la iq kalbq economia e minijoje esama i5 anglq pasiskolin u ealiju kalbos iesiogiai pa adinimq, già da empo apusiq sudedamqja leksikos a dalimi sula in i i placiai - ques o sulie u in i ami i e min consuma o i i. n ys in e nazionali a nc u i a p op ia lingua co ispondmcnu. 4.q Angl kilmds i pe anglq kalb4 a djusios s e imybds Anglq LodLiu kilmes i la iu lie u iu ekonomikos ypad e minijojc, naujq i ealijq pa adinimq, sco so Naujas daugeja me u. sa okas ei5kiniq nello l a cliiandios anglyb0s, ques o non in e nau iniai ZodZiai, sol an o e lie u iq. a s giai. e n inijoje naujicji i l iq p ipaZis ami i5 c inln os Kai esmis pu adinimai s e imybemis (poZiD is i s animybes in en ambe le lingue non di e isce), ieSkoma inkamq a i ik nenq joms - sop a u o p op i lingui pe ché non semp e nuju debiniu i a leksikojc. dijamas ogge o è i5 ies nuo o - a ol e gli chiama e nuo o ZodZio.,,Nep iklausom bes deiim nediu ni ujiesiems a p au iniams ZodZia ns nep i eikia - e iem, daZniau p esagiem - Sioki okiuZka d4 pada e Vals ybine lie u iq kalbos komisija Nu a imu N . 42 ne- ,,Del a o inq s e in ybiq naujqjq j bend 4 DidZiqjq lingu sa aSo, iliau j auk o klaidq s4 aS4 (LKKN 1998: 130-132); palymi, inas uno specialus la o o così e minog a ija, - VKNS 1998, pa pla i gausIs a icoli" 2001: l6). (Klin a icius Su alcuni eimuni, in abbie pa en ine kon ak q lingclse ela i i a ilbu p es oio pada i iais, ai a già (K a5y e 1996). NemaZai anglybiu. y' a cui siulomi eikejq lie u iu o la i l pakai ai, nomiinime. u i alu i Thiiau non galin a iena eik(- giamai. An ai lie . lo o mi5kai né e ) b oke isT a n g1. ( b u k ZZ ZO l -..aspe o. senza di i o di p op ie a io. Jo p incipaleine unkcija p ekes a su es i pi kejq i pa di eja. aiu ijui a conco da e" AIVTZ 2{X} ). plg. ,,Zoos in e media io in e media iocheia a (agen e), da ejo, pi kejo e pa - d auclZian ojo (d auclejo) e assicu iko, p op ie a io lai ,s e ach- I Kad bil q lcng iau o ie n uo is kalbq anglybcs. o sos i ui e e i p i ia ni 38 lic u iq e la iq p: yzdZi .u se, sop a u o i pa cikiamas uo ojo" T7.Z2001. Ra amen e come anglybes lcks c. co ispondmen o menzionimas skolinys okiediq i5 i ojin o delle nmkle is i iun i j11 ( ok. Makle ; SE eZ 1991,,,bi Zos a nau ojas sando i ] in e media io" MTZ - bi Zos g eidiau da 2002. Zodi b oka is conside inio debinio, nu u è issa o bc ncs b i q possibile a pi i daug suak ualin u, e non anellessi ial iniuose, de ini o come -i | ;,,, kos, nukle is TZZ 1936. Kai ku iuclse ial iniuose b oke is g e inamas s ZodZiu ag(' l os. o de incZ yse de o, è i Zos che daly- .,p ekiu is, a ende€j<- e pi kijo. in e media iocaujan e uZmezgan kon ak 4 Di e en emen e uo agen o, n b oke is comme ciali elazioniuosc con comp kei e non pa ecipano a a lungo e mine pa cla ei e la o ano secondo lsip obblin us" RETZ 1994. Taip z iSkinamz e a uali lie u iq lingua Zodyne: a pib oke is,.bi Zos a nau ojas e - pi kejo ninkas", enddjo mokleis -,,bi Zos sando iq in e pininkas" DZ 2000. Vis o j ai i nelle e minog a ie kalbamq eikejq Negli sal ini pa adinimq iene non pa ziZimu consis ellumu: h c ke is -,,bi Zos u ilizza o 2lgen as'. o ld . N4 ca abiniLl I on l4 I kapi al4 bi ios b oke is L .. 'inans uis m kle is; b oke is - b oke (bi Zos) JAY1' deale ; inek. jobbe ; bi ios b oke is - s ock jobhe (pp . eseguen e ope azioni p op io ischio): linansi is n ukle is n uklc is - s ock(-)b "okc ; sales - loo a lc BBBTZZ 1994. E in al i Zodynos il e mine esempioLiui, jobbe ETZ co ispondenza ne b[na 1994. b on akle is semp e ke , o, No abilmen e, che già i915 m. Zodyne come b oke co ispond- mekle ius; o ak c, ius. enze mine i jobbe mckle is: - l e pi klis L 1915. La . b oke s p imo LodLio menzionamen o esempio m. Sal inio, a - i5 1908 jis iksuo ls (A l9l{9). e mini dell economia Zodyne api- 197.5 m. Pagi l isla imiche usa o e mine b eZ !, cioè esegue dell'in e mediazione -,,licencia o na u al pe son, LTV 1999. Tadiau l: iq che e ybiniq papie iq me ca o sando ius" disco so SV 1999. anche Zinomas e mine makle is Fo ma makle s la iq kalboje issa a già Geo go Mancelio 1789 m. Zodyne, n . comme cio e minq Zodyne e mine 1935 B oke okieiiq co ispondmen o del s a y nieks' a pininkas' VLTT con linguaggio è nnkle s, o l 4akle - nu1kle s, paZyma kap 1935. ( . y.,,susijgs Zodis makle s su kapi alis ine san a ka, kapi alis ine isuomene") p esen a o e bend ines la iq lingua Zodyne eiklme,,p ekybos sando iq in e pininkas" e bi Zos LieLaIiZ 1995. Nuo osi Zodynu e app esa nemaZai sude iniq e minq, ku iq p incipale dimuo è mine a anglybe: apd oiinuiaiki pa e ikala imo' ESV 2000; plg. 39 piel as jL nm kon s'pa equamen- o s4cai a (banke)' ELDO 1995. La iq anglybiq Zodyno i da i con e mano che non è nuo o Zodis - onkolkon s 'onkoline saskai a (banke)', c *ol ekins sqskai a "onkoline (dok - men as)'y a.ja - 1911 m. in e nazi- 'Liqzod onale Zodyne (A 1989), così anche e ninq e in al i della economia Zodynus (ET 1975; PV i99-5; SV 1999). PoZih is i economia se o e plin aniias anglq kilmes s e imybes e lie u iq, e la iq linguose sono panaius - joms s enuamasi o a e kalboje già jsi i inusiq pakai q oppu e sa os mezzi di da ybos del linguaggio pasidemis naujada q. Sis p ocesso b ys a cos an emen e. T a l'al o. ku ie kai si llymai, empo su ge esniais, begin , keiiiami se così appa e. 5. e Seman iche s ilis ini anglybiq ski umai Tminai daZc più bIna s ilis iikai neu alIs, s ilis iniai colo i iai neb[dingi e in e nazionali ZodZiams. O di qualche se o e economico a ojamo angl bis, p e enduojandios j in e p au ini l e minq s a us4, pasiZ supplemen ymion a is eksp essi iais componen s, pa yzdZiui, Lodis biznes.s ha Snekamosios kalbos a spal i e la iq kalbos iis 2odyne iene p esen a o con l'app op ia a (Snekamoji sa . indicazione (Laua pa la)] 1981: 118). lbkie ski umai lemia e insu icien emen e iksliq di una al a a a osenq. ca blyb- Kaip la iq es paZymi e ninologe V. Skujina,,,dezo ien uojan i eks 4 aduzioniose b[na in e nacionalizmq seman ikos ski u nai l ai i lingue, che, è deja, gana di li gs ei5kinys, p z., anghlbusincs. uZsiemimas, p o 'esija; ma e ia; 3) comme cio, comme cia, biznis; imone secondo e k . Sa o uoZ u la iq comme ciale, i ma; 5) do iga, pa lando Zodis bizness ha eik5mg - 1) 2) 4) ,.pelningas sando is" (I-LVV 2), quando be- qualiom p iemonemis mi a a p o i o. A i inka nai anglq e la iq LodLio (busi css - bizness) sa okq nesode inamumas iSk eipia e imo u inj, se anglq business pe isada o nama la iSkai biznes.s, i .,uZsiemimas", e,,sando is", in gene ale,, i ma" e k . eikimes. Bu en del . y. Siq p ieZasdiq skolinz n is angli5kq e minq se i ai bisogno piim4s y i su bo inimosi mo y acij4, ypad sen an iniu aspek u. che del anglybes consumo nepakis q con enu o" (Skujin a 1997:241-242). Toki4 co esponde4 disposizioni e lie u iq leksikologes E aldos Jakai ienes opinione del ela i i aus in e nazionaleiniq Zo- 46 dZiq seman ica comune 1 60). Te min as (Jakai iene 980: biznis ne diidiamo sa os lingua da iniu e slas. o businessman -comme cinis a ETZ 1994. Jq apib eZ ys co esponde solo icn4 i5 anglq lodLio eikimiq:,,s o ecla, connessa con p ekiq abb icazione, comme cio e o ni u a se iziq con scopo di o ene e p o i o", a eikej4 nomininandiu e mine i a dijamo .,pe sone che o ganizza a i i à comme ciale (gaminanii4 p oducij4 o o ni anciil se izi) con i p op i lc5i e che aspi a a o ene e p o i o" AIVTZ 2000. Sis debinys e! DKKS 1991J, no s D22000 be doda omq i auk as jokiq komen a q issuo i abu ZodZiai: biznis p o no a i i à, e - ,,duodan i slas" e biznic i s..cas bizni a. c ci a'. Bisogna pensa e. DZ2O0O essi in endono non come e miniini. e o dina ie ZodZiai, la gbe di ques o, nio negu iiandiena a osenos empo. Bandymq aiSkin i o p z.: business keis i angliSkos kilmes Zodl b[ a già Zymiai anksdiau, 5i - uisiemi nas; la bas; mes ia o; e elg s e; L business 1915; ,,in ellig us imasis qualcuno, eddingas uZsiemimas" SNZZ 1924,p elgba, businesslas TZ 1936. La . bizness e biznesn enis si scambiano anche panaios ekmes da iniais - du iniu uzq Em€jda bDa " e slininkys e" e ediniu L z yEmejs" e slininkas" ESV 2000, no s la iq e minq Zodynuose iksuc os i b mos bizness, biznesmenis BTV 1999, ETVU 1997. PaZddina, che nell'in o maczionale biule egno è da a più con o mi àLl, a o inq in ece di angliSkos s e imybd,s: business - kome cda b ba'kome cine a i i à' ; Em€j da b l; a' e sl ininkys d' cla j umda b , ba 'sando iq uzn ; a i i à'; da jumi'sando iai', o b sinessman - comme an s TJ 2,24. Nuo ausiame usq bend ines lingua Zodyne iodis 1uzuecueu paZyme as come g lZ an is i a i i4 a osen4, u in is d i eikSmes, seconda jq - b i en Snekamosios kalbos ,, sukapiediq", e la p ima neu ali eik5mes,,o ganizza o e del business; imp endi o e, comme cian e' TCP, 2000. In alcuni casi a anglq lingua e i5 la sua pasiskolinusiq kalbq LodLi 4 si può no a e am ik q seman iniq e (a ) s ilis iniq ski umq - è un a o e aggiun i o, de e minan e di p op ia o s anie a o igini LodL (anche e no miniq e minq) scel aim4. 6. Apibend inamosios iS ados S aipsnyje pa e apZ elg a e la iq kalbq impo an e lie u iq e mini di economia anglybiq - jq pli imas, o mq kai a, leksikologq e e sulie u in i a e sula in i plaiiai u ilizza i i A1 minologq poZi0 is I anglybes. Vede e che ypai negli ul imi empi da e o abbusu abiei nelle lingue, e jq poZil is i anglybes e lie u i l, e la iq nelle lingue i5 esmes quasi non dis inguono. Pe anglq kalbq come a pininkg nella economia e minazione appa so e classiniu kalbq kilmes e minq. Alcuni già nusis o ejg e del jq nekylau jokiu abejoniq, ki q ii osen4 is bandon a anco a p ecisini, esempioLiui,la iq lingua e min4 audi s. Thip pa in abbie lingue esama i5 anglq pasiskolin q s4 okq A i inkamai pa adinimq. kalbos iesiogiai e mini in e nazionali. a i ikn enq, apq già a lungo ne u in ys le p op ie o igmes sudedamqja pa e della lingua (boiko as, iekis, ba kno as). Englq o igmes s aniimybem e lie u iq, e la iq lingue si s en iamasi o a e kalboje pakai q oppu e p op ios già da Englishemis pasida si naujq lsi i inusiq mezzi di linguis ica e minq. Ques o può b[ i e i ie i da ybiniai naujada ai ( ediniai, d[ iniai - unaZodZiai e minai), ne e ai junginiai (sude iniai e minai). Sis p ocesso a iene - kai sillymai keidiami cos an emen e quali ge esniais, se okiq appa e. Kai casi a anglu lingu e i5 pasiskolinusiq quali le (a ) s ilis iniq ski umq, sue kalbq si può no a e exempleLiui, angl. am ik q seman iniu e business lie . biznis llaI /. biznessimas, ypai consum saky ineje kalboje. A 1989 Bal AIVTZ 2000 ALV 1997 Anglu BBB- zz 9e4 sTV AgamclZano a V., 1999 DALKZ 2OOO DKKS I998 200 ) 48 SALTINIAI lan'ieiu dundi ks J. Anglicisn i alo la, R ga. Ma inkus 8., Nc e auskas B.. Saka as A., Venskus R., Zilinskas V. Ailkinama.sis inonas adyl os a ni u iodynas, Kaunas. laniei A dn c:a, Riga. Bu adas A.. S ecc idius B. Lie iu-angl4-lie u i4 biz io, bankq, biios e nin4 lo l nas-ii y:na. . Vilnius Lau cno iia E,., Ke iia I., K aZe S.. Pa lo ska A. Anglu-lu 'iciu-k ic ,u hizncsa c n i u u l c a, P.lg . n Piesa skas B. Didysis angl7-lie u i4 kalb4 iodynas, Vilnius. Dcl didZiqjq delle pa ole klaidq s 1 a5o. - Lia u i l lingu konisijas u u i nui 1977-1998, Vilnius. 124-116. Daba iodynas lie. Vy . ed. S. Dzi cs u i7 kalho,s Keinys, Vilnius. ELDO 199-5 o gunizi ijas anni i ojoii lun'i.ski. ETVU 1997 E E- L 1991 IVSZ 2000 anu! JTVU 1997 a l c L l9l-5 iod. ' us. Su aisi A. Boja c A., Suba nieLL LLW 1972 199( LTV 1999 : z 1973 k a d Z i u s P l.ic lij ki MTz 2002 2002 NA K um i4a V, Skujin'. Y. id ojo.ia l d n cu, Rlga. PKZ IgJS k cspondcncijos 1995 PV RETZ 1994 Rinkos ckono nikos SNZ I9O7 NZZ e21 No kus J. iody ; Ii , Kaunas. 1999 Se ez AuS c jiius P, qq TZ ()36 TZ 2oo1 un Eko onikas lu l>o iu, lia cd bus k ic ' , Skujina u unglu , icu alo lu). in. Sas . V (au . adi- ilja). Riga. (lu iaESV 20 )0 i d :u Eko n ik .s.skaid- Jiunciski, k ic iski. Au . in. ,ad. R. G C ina, Riga. u gliski, lciski, I T i 197 E ko o ka s .5 e n in i, R1gn. ko u n i.; ko d c n i n u u : u j da b bu i (lu h'ic iu-a n gl ). Sas . da bi g . ad. N. G os ina un A. Puclula, Riga. Pasas K., Louzas B.. Dci is L. Ekonon ikos c n i l7 iod ,na . Vilnius. Mock e idiu s R. Lic u . s Rcsp hlikos s 1 ls a y'n uosc a oj- ok .1 io ly nus, Vilni us. Ju idisko en i u z . In ij la b bal. Sas . V. Skuja, Rigu. Lic iiko:; i angli.ikos kulb l cago. Lalis, Chi -icLaKZ Bal . odc kas V. L ell 'i4-la i k lbu. l9c)-5 Balkc iiius J., L., 'o 1lacs, Riga. 1922 Lenk4 i lie u i y Su engc lingu io ly ms. A. Lalis, Vilnius. La ici li a u as akilas u d cu l- i. Riga. Liku nu e min unln cu, RIgu. S i dii l u y u i iu u i ik nc - - ,s, Chicago. Ta n u lc i i Muili s d u s J. L'n in l ii nas,Vilnius. Nonnu y'o ak izs A les NL i993 V i' c i 5 E. Na la Lic u s. Sku okasg - i al i. R ga. SllysA., Da gis L. P ek incs 2ocl1'ni:- Iis. S a I y s A. Ilui ui l. R n a, I 979, 4-5-5 481. pu ci: aks ibus u pa ci:n nus ,dnl cu. La yieiu y'aloda.s Riga. ( nin4 xl ' ali. . Pa cngi A. No ku icnc. 5[lulllu. S c in ( e nesup a n u n u iodiiq i ily Iis. Skoib lojon | pu|cng i in . . J. Sl pe lis. Tilzi'. Sud i S c in 1xlii 1 e S. i cu p unIu l s ZZ 1e2.3 N{. iolli S in u e a p n iik i.o h,nalls, Siauliai. S 'ai dnlu s yu l cu. J. Balcluni'ika ccl.. Riga. S i Pupkc idius D.. T cigicnc D. c ki n i4 c i Ll e nc' i klc c liulbo i.s, Vilnius. Sud. K. ! i ni s l il lu i ku n i Bo u a, P . ecpcnas, A. Si u y c-Ccpicni. ko s ' n n p a s l i L iLl gl l ,okic i n s ! - Tu p au i i l.iodii l iod. ' u.i. Kaunas. Ta p uu ini l iodi.i4 iod na. . A s. ed. A. Kindc ys, Vilnius. ,1 0 VKNS 199E Rudai ie nc V. Wka 4kalb4na jieji skoVLTT To, xoeaui cL L 6 pb x. Jb Ku Vi kauskas Y. inlai, Vilnius. I935 D a u-luh'iciu i lziccisk i n i c k s E. L/ac c ninologija, R1ga. l'cP.q 1000 u u 4u XX ac cu. . l:o xoeo c pl{{'Ko?o L . Hc HL , CaH - Ic cp6yp . I,ITERATURA D o inas V. l9 l8: Dcl lcksikns skolin incs sq okq e c minq. - Lingbo kul il u 54. 48 56. Gi i cnis K.2( 02: Lic .l'iL1 e ninologiju: co ijos i a lqbos n c manys, Vilnius. Gai eny c J. l9! 3: Kelc as mlsq economia e minijai ne eikalingq angliik l skoliniq. - Lingua kul il a 65,4344. Jakai icni E.1980: Lie u i4 kal u s laksikologiju, Vilnius. Kcinys S. 1999: Bcnd inas lie u 'i l kalhos ioclii l l yln, Si uliai. Ki i e M. 1995: Jaunakuis e minologiji . - Lub .07.02. 1995. K I m a Kuo p asikal o i d i i ko la a'! Gin oji u s J. I 996: kalbininkai" e ,,musq kulba 8.5-8. Klima idius J.2001: Kq Jablonskis e pada e geog a ija cosa con quello si a. - k n inologija 8, 1-27. KTZ 1990: Gai enis K., Kcinys S. Kulbo l,* os e ni u io l, nas, Kaunas. K aSy c R. 1996: kul i lic u iq S c imybcsla iq Kalbos u 68,66-70. dalykinejckalboje. L a u a A. 7981: La ieiu leksikologija, R ga. LK 11995: Ba auskai i J., Ccpai icnc G., Mikulcnicnc D., Pab cZa J., Pe kc idicnc R. Lie u i lkalbu l, Vilnius. S k u j in a V. 1993: La ieiu e n inologijas izs adcs p inc pi, R ga. S u k in a V. 1997: Te minu ciclo5anas p incipi ulko5anas aspck a. - Ling is i u La ica 1.236-245. - TI k ninologijas la u uni 1-9,2002-2004. ANGLICISMS IN LITHUAN. IAN AND LATVIAN ECONOMIC TERMINOLOGY Summu y As business inc easingly in cg a cs in o hc wo ld cconomy, in Li huanian ancl La ian e minology hc En-elish he e he o languagc gains sup emacy, o e majo i y cconomic e ms a e bo owcd om English. In his a iclc. economic e ms o bo h hc cogna c languages - Li huanian and l.,a ian - a c compa cd as o hci o igin. o m and mcanings. Te ms bo owed om hc English languagc ca lic , i. e. ully assimila ecl c ns whosc o igin o bo owing is La in o G eek and he sou ce o ak. :po us, i po u. a c 50 b on'ing is English such as kupi ala.s. anal scd as u'ell as c ms bo owed om English di cc ly, c.g.l oiko a ;, lc npingas,bunk,ldd -. Alongsidc wi h cs ablishcd and ccog izcd c- ms in he conlcn po a*- Li huanian and La ian econon ic c minok gy many o cign wo ds a c bcing d. In use s anda d e minology has been p oposed o epl; i cc hcm by analog . cs al eady known ea lic . e.g. b c ke is - n uklc is as ell as ne ologisms (n u kc ingas - incolu u). *e e hcle ss in hc p ac ical usagc c hc Li huanian and La ian languagcs anglicisms qui c a e o e n ancl he c o c hc a e pe cei cd as in c na ional lcxis acceo ablu. Regina KVASYTE Siauliq uni e si c as Viiinskio g. 38, L176352 Siauliai E. pai as ek a(q akas.l Gau a 20()4-10-2-5 ,51