Terminologijos istorijos ir dabarties problemos
Full text
REVENZIJOS
. APZVALGOS.
INFORMACIÓN, BIBLOGRAFIA También se han incluido las publicaciones de la Comisión Eu opea.
TERMINOLOGIJOS HISTORIJOS Y DABARTIES PROBLEMOS el que se ha dicho es que la
Casimie Gai eniu en ecue do
Mlnius: Li u iq ins i u o de lengua edi o a, 2004, 380
p.
S o oji lib o de e minología pasaba con
se iedad, pe o ambién de humo , nenuobodZiu
apda u Al onsas Z ilius). o denado
(ca ille o
make u
(Neda
Ma cinkiene y
Aud one S anislo ai iene)
- cien í icines li e a i os leidyboje
Lie u iq kalbos ins i u o edikla
di e encia sa i u modo: en él Zymu
humani a in6 espi i ua. a 5 ai ai
mi guliuoja y po apda u, espa ios más
papie iaus-dalyje
I - os a si sendin o
Kazimie as Gai enis - imogus y moksIininkas (13-82).
Fundamen 4jai da e lingüís ico e minólogo
(1934-2003)
70-medio minejimas. Dalis in memo iam kalbininkes
Jolan os Gai eny ds-Bu le comienzaama
a siminimais i5
Te o
con a jimq e uZ a5q
- sob e gim ing
S ndiq kaimelele
Siau ineje
Tau agno
Seimos his o ijq aikys g, Jie apildy i e i5kes namo, e 6 mazydio
pok an eje, escuelas iemposus.
Kaziuko con da maZesne sesu e, Saunaus sep in oko o og a ías.
Más adelan e según c onologías, deja,
nepaisandiq abecelg a y mokslap amai5iui d augiq
i bend ada bi l a minimai, y al inal
- de uno bend aklasio dieno aidio y K. Gai enio lai5kq jam (1954-1959) i5 aukos.
Bend ada biq y e minologías bend azygiq a5iniai gana i ai us - dia y casi
(1953)
a ículo con desc ipend inimais de ac i idades y e e o b uoZais, y casi
o icial in o me de coope ación, su eikSmin a gilia aga ba os i iesos spinduliais
y yikiu indeliu (32), pana5iais e minologías ac s
(26),
(32)
P ensais, y
abajo común p esen a
en endidam-
en e
(casos ya y p imi 5 i, ne ike ai a gyjan ys), y
g aZus Za djimasis y esniu, jo a i5kas
líde , su a sida imu mokslui, mokslininko
pokalbe i, despues ue ne ikd a, que i5 sakyq
kuklumu, Zmoni5kumu. Recenzui, p o5y am solo
a siminimq e [spDdZiq
[So a eike q
p epa eng i
eks q
- kalbe i es aba p epa adoqs, apa eode no[ possible, bu edaguo q a siminimq
suknygin i
megejq a sip a5au... K. Gai enio bend amoksliqa siminimai Sildo lejano iempo is
usenandiomis Za ijomis. Adi[ jó enesys es
Jonú I oniui, Romualdui SimkDnui, Rydiu T imoniui; S asiui Keiniui, Palmi ai
Zemle idi l ei; Kos ui U5paliui, Adelei T ediokai ei, Nijolei Dudlauskienei. Sólo
neZinia kodel sin ningún edi o ialhl os Zenklo en un ex o quedó palu a ka,
kalnie ius, galulaikis (galos de cabla), pagulione, and a o i, ead liukas (4546).
l5l
Moksline pa e Te minología de his o ia y p esen e
es udiinejimai comenzada
Kazimie o Gai enio dise ación Sude iniai
e mininai daba ineje lie u i4 kalboje (1969)
sexión Sude iniy e min4 p esen ación y
acla ación e min4 iodynuose con angliSka
(85 ll5) publicación
esumen
(ll6-117).
Duomenys Lie u iSk4 e min4ioy a i5
dyn4 umpa ca ac e is i a y con
17 Lodyn q0954-1966), adiau I sk.
anks esnio
(85-89) indica au o iq susipaZinus iempo
lie u iq y uZsienio e minog a ija L.odliais,
(au o iaus e minq Zodynq leksikog a ija). 2
s uk l ai y e minq a ankai. Be abejo,
sk. des inado e minq Zodynq a ículosq
maZiausiai iempo dan ies ocada
3 sk. Sude iniy e minq aiikina ion lie u iSkuose e minin liodynuose (101-ll3).
Siolei Iki niekas i5 lie u iq kalbininkq ne a uZ K. Gai en! logís icos pladiau
domejgsis e minologías e ypad apib eZdiq dalykais. Ap a i d ina iai,
ealiniai, pilnieji, nominaliniai, sinoniminiai, i| a dijamieji, palyginamieji, o
nuliniai, nepilnieji, nuo odiniai
- lexicog a niai. pamind i y enciklopediniai desc eiimai. Siandien, po
jeje, e minologijoje ( ilologinis) ellos se llaman apib ei imis, adiau
i5lieka y sis emá ico aiikinimas, plg. aiikinamasis iodynas (i e minq).
[Domu i equiminga que en onces K. Gai enio usado el e minis e minine
(o c e minologine) necesi imos
(l0l-104, 107), como y e minind
sq oka 107), aunque, deja,
(105,
e minologine sis ema
(107). K. Gai enio dise acind
publicacióncia ealmen e
gale q b i i gai e i ma as i
aho a ies e minologías
dise an ams, y no un4
colección a ículosni
Sio ealmen e
p ánoks a.
I5 22 lib os a ículosniq l8 p epa a 2003 m. in e nacionalinds
cien í icas con e encias Te minologij a III uks an me io
p adiioje (P ane5imq heses, 2003, 72 p.) skai y p ane q5imq (lq
ue 22) pag indu, y 4 - especialmen e pa a5i i colección.
Cia eike q i ienq
deci casoj[
u u o eng in4
- iSsky us i aZ4 y lib oje ide q lie u i5kq san auk4 Ddl in o maciniq i
komunikacijos echnologij7 e minqku imo iiiukil ]5T-158) Ju io Bo zo o y llzes
Ilzilos a ículo Abou he Challenges o Coining ICT k ms (150-157) odos5kai
apa us eziq eks ui
(14-20). Es o no an o no de alúa p opio
ex o, i5 cuyo y lie u iq e minologijai
ypad pe spejimasj alioso
,,("') Angli5ki é minos no siemp e son g eL i pa a sepa a del p o esional
La gono, y bajo las exigencias plan eadas pa a la iq é minos es o se
conside a ukumu" (157). No solo Siame, sino ambién en no una o a en o a
no icia mambej o A noldo Toynbee'o Zodis challenge
- iiiukis, aunque daZniausiai
abs acakdia muchoiskai a. Eso al
de ejo an e illcs an meiio
p adiios, pe o 3 i5 1000
- aún muy maLa o juk y
más impo an e
conc e ous
p adL a, kiek ienas
espues a.
52
I lie u iq pa lo y ai
neces5mingas Valen lnos Skujiqos a ículo
,[uua uxa ceMaHmuKu
3auMcm6o6auuu KoHmaKmoq
coepaneuuoil mepHo Muozuz
e.l'cnoeu x,l Ho)oHa uoHaJlbHb x
(con lieh iSka y angliSka educciones).
In e p au ini l
LodLi seman iniai p ieS a a imai, del ko
j ie ne egai llamados usua iosjq
engaidin ojais angl. alse iend
(a bap anc.. aux amis du aduc eu , ok.
i eJilh ende
F emdwd e ), ningunaip pe manen emen e
poslinkya necesa ios muy iksliq e inimq.
nei5 i iamos, y is nue os seman iniai
I e os P eles a ículo o6pa oeauun
npo$eccuil s cospeileHHoM amb wcKoM
uaseauuil lleKomopb c ocodeu uocmu
nswxe
(Cualquie ac uales
lani4palbos doybos
p o esijypa adinim4
ca ac e oii) calba na y sob e
debinius, y sob e
jq
in e au inim4 y maZiausia
- sob e la i5kus
co espondimenis, jq
pe o sólo no sob e
da ybq.
Taigilie u i5kaidia u i bU inep o esijqpa adinimq
da yba,ne neda ymas,o ku imas (uk e angli5kai name building,
a no wo d- o ma ion). Kalbo y oje e minologija iei
ling is ind) no a as eces apa e.
imagínojamasi muy
La i l kalbininkas Oja as Bu5as
s aipsnyje Te mini un on mi: daias
kop gas iez mes
(Té minos y con oles nomb es: algunos ca ac e es comunes)
ando ie5ko i e minq con con oles nomb es pana"umo
(onimais) negigando la mayo ía
onomas ikos eigini, los nomb es no
(gal y gene al de semasiologías)
specialisq que leksines eik5m6s.
ienen
Es q e minologijai en la
colección ep esen a solo Mai e
Raadik con el a ículo Resea ch
o he Si ua ion in he Sphe es
Languoge
Usage
oJ'Es onian as a Means
Mapping he LSP Landscape o .
(Es 4kalbos a osenos
s iii4si uaciones , imas
como especialos lengua
bukles de e minado no
i imai y Es q p iemond).
2004-2010 me q es a egia
Si uación de la lengua
obje i os, ac o es,
especialización de la lengua
ple os i akos,
plani ica mos a ,
obje i os y:,,specialización
de la lengua b[kles análisis
u d q como
Si ikslqpasiek i" obje i o
(293)1..
Kai en e muy
la guamen e
o mulado i yo
pe seguimo da
como
aspi a , o el
mismo obje i o aún más
[si e pia es udio, nenu ols a?
Lie u iq
17 Zinoma, Sob e lie u i qi
e minologijai
la i ls ilis ikos e minijq q skaiiiq
dedicada a ículosniq. K ainos Reg5y es ema
0,5 da aunque s aipspamaZina, nio
Kazimie as
e E como jus aumen a. da sólo
Be ikslq e ini n4 dia gale q Zupe kai lie u i l s ilis ikos e minijos uno
k[ ejq, sus no min ojq, y g e inamosios lie u iq y la iq kalbq s ilis ikos au o .
iddjos
Lie u iq
[ ai ius mokslo
e minologai
gana pladius sa o
lib oje incluye y
ba us.
Pama iniu o p og aminiu bu q puede llama se g andes S asio Keinio a iknl
Te minologijos aida, bukle, aidmuo y uida iniai i XXI amii4iie gas. Au o 53
nuo5aly ilks an me l deja
(mini ik ilks an m eiiq ibq),nelinksniuoja iiiuki4.
Tal ez aún kai
p opo cingai
iSdidina. pe o
P incipales
- beje, - las
kqne oda
XX a.
cosas pa an
en sus luga es:
iSaugo, iSpli o,
su a osena
sis ema
muy e mininai
i5 lenguaje
e minija muy
a eja
(gal leksikos?)
pak a5diq an e
cen o ( ik, Zinoma,
no oda e minija,
ike i" y,, u i
o
acabado
-,, ac ualliekainemis sElygomis,
i5laikyi* (237) su
b anduolys). El mismo
Zinoma, h i gana siau qi muy
nelinksm4konk e izacij4
-,,los e minologos quedan a
c ee se sólo a sí mismos"
y,,kalbininkai ieni ienen i5laiky i".
Si
Si a neno maliausia
nesikeis, eso,,
muy ápido espi i u"
lie u iq de lenguas
lie u iSkai pade is
d i is ca as
uks an me is
po puede
ediasis
apaga se
nebea gau inai.
Pbeuskal
be ji puedes
qued i,
- pus au ei...
An as g ande y eik5mingas, pe o o as di ecciones - lie u iq e minijos
is o ijos - b q Albinos Aukso i es a ículo NeaiSkios da ybos L. I inskio
P igim lmends noujaiodiiai. Es ales nue asZodZías, ku iq no pueden
conside a se ai5kiais da iniais (Siaip is del o hace , solo y a ha iba, e
da iniai neai5k s), po que n€ a ai5kiq o maliq da ybos poZymiq
^ undinio LodZio, mo i aciones, aunque algunos baigmenys ka ojasi, puede
uZdiuop i y kok[ neai5k l nesup an amq pama u ej.: bandonis, d uimas,
g iedmas, g yn as, l umlys, lemd as, lui is, s i p s as, s kamo unh' i ai I as. I on
s. au o es suda d, is, s s, k i Zinoma o mule,,ne i b o simplemen e sugg ojo"
(148) aún sos end á examen6 pe o 5[yas a ículosn] iap
posible examina o us u €s bien
[siguieis.
T edi4 eike q iSski i jó enes e minologes I mos Zelle
a ículosni Tb min4 descansai ex l inione posibilidades y
peculia umai. El p opio a ículo ambién iene
peculia umq.
Pi masis
- g an di e encia
desde p aneiimo eó iniq
(?) p ielaidq.
P aneiimas
p asidejo
Si aip:
,,T[ks an mediq sandl oje
e minologija a sidu ia ddl
naujulioq e minq p o e Zio
akla ie eje: una e us, didZi
adicionaliciniais budais ap ep i
uel e neimanoma i suno min i
Sio obje o de ciencia, segundo e us, spa ejan cien í ico, económico
y poli iniam gl enimui así yks an ac i ai cienciaq ans e encii, eali
lenguaje a osena aplenkia u imq e minq s4 aSus. Así
e minologijoje uel e impo an e no é mino k[ imas, sino a osena.
Demesio asladdlimas desde é mino ku imo I ya
suku q e minq a osen4 i5 esmds keidia
e minologías da b4 nes kin a y e minologías Sal iniai,
y mé odos.
El salino p incipal de la
con ie e en g andes
e minología se
olumenes elec ónicos
eksq ecopiliniai -
eks ynai" eses, 58).
(P ane5imq
Así
dia ue.
cons a ada. .
ca ás o e de e minología
- akla ie e, neimanoma no min i, incluso
ku i e minus nes impo a (gal no
necesi a); o si más impo an e a osena,
154
es y e minología más impo an e cl ejas,
no igl a - no e minías su y ine ojas, o...
consumie a. o is del o dise an €s?
consumido ? Be 5 in o meima ue
S aipsnyje o su5 elnida, pe o queda;
Si ai o paSalin a,,,Taigi eal
coincide é mino
é mino a osena no
apib eZimo, daZnai pladiqja
sen ido l4).
- no mas'
(3
Tadiau qué no se dijo: ese a oseno
con su ema paZ[s an is y su e minij4.
suje o iSai5keja, ka aliends n€ ajoks
Dalykas i sin esa ans e enció. e mq
cuyo algo de ema especialis a, jun o
aslado
,,S aigus
I o os s i is y uso
suje ikines en con ex os de
i a ioas eik5memis" n6 a
lengua di e en esas en
e minologías po iai
,,ena
p oblema"
(314).
Te minos
asladados
- i3 ma emá icos i
izikq, i5 química I
echnik4, i5
biologías i Zemes
[ki, alimen os
echnologijq e
e c. bu be
agi5kq i be
- no be p oblemq,
g imasq e minq
au oma i5ko
a paZinimo
pada gq.
Au o es lemq
nue ajoj o p ob
ik qi l ik l
(i5 iempo e minijos ocu smai, pe o no uimo, y
causela o os
a osenos
- pla os y spa us
[ ai i l mokshl
e minilq lujo
(os ZodZiais,
aslado) i
i iim4
-ki, poli ikq eisg y jq ans imas. Dalykineje ámbi o e minija nesikeidia, e minus
keidia no p incipales consumido es, y Si ie an iniai,pa yzdLiui, eises ak qk i ejai
i e ejai, a quienes Zodynq a e minija nesik iedia, e minq
jq
- e a incogni a. Specialis q neZi l i.
Rezul a q somos ma g! .. Kas nemoka
I aisE.
a paZin i e minq sin maSinos
- ex o, po que de su neike a. a egasi
a paZin i... aún nopo sdío
- o ma ex yn4 algun
aunque e minq
a paZinimo suniekina
bu ... g iZ a e minq
e minologij4",
bazemis o o as lenguas
p og ame,,, adicing
i-, jq,paleci con esamais
Zodynais,
da os" iia no
(326).
ayudan inkas,
ge biamoji, dia
- compe en e
lemeyo! O con qué
e minq Zodyno
ne a
liginsi , s i ies aún
si cualesquie a
(ne o oilbio)?
TodosSkai es á de
iS ada: no
acue do con
.,<"'> e minq no minimo.
p oceso de
ón o
desde <"'>
con i maci-
simplemen-
eks yno
e u e q
p ipaZinimo
Siikinuolaemis
(pusiau)
comenze i
p iemonemis"
(328).
y imo au oma indmis Kas
Jupi e io,
deiki e
A Júpi e
- o ien uoki es
i,,2) e imq s i i,
3) in o mación en
paieSkq
ex os
elec ónicos", no
i,,l) p ak ing
i eo inE
be
e minologij4'' l6).
(3
Nusleejemos
pasiZ algykemos
dausq i5 y
i Zemg
po
conc e e esnius y inejimus.
Nemaiaijq
his o ia de e minía
es i5 s i ies.
Angeles Kaulakienes a ículo Físicos e min4 isigaldjimo ul+ nds
ac o es ne be modemumo nuo sinoniminiq y axio
- os obs áculos
dependiomybd a ian iniq
o mq skaidiaus au o ds
i3 eikS a ne o mule.
Pe o los mismos ac o es
- lingüis as
( aisyklingumas, p ecisión, aiSkumas),
in e ling is iniai y ex aling is iniai nenag ind i.
- sólo
i5 a dy i, pe o
155
I5 esa padios de la
zona
g an a ículo es Palmi os
Zemle idiu es
"Nominio g dy ojo" é minos médicos, Robe lo Ged imo Sudu iniai liediniq
nomb es de plan as4
Ju gio
Pab dios iendaale
,,Ta1'sl6s
Amb aziejaus augum yms'
(sólo no-
Zinia
kodel esos
e minus,
Pab eZos
consumidos i dabaq adina
que ac uales).
Sios s ías Gi os
a ículosnelis
y inejimq p oblema ikq pai ai ina
Kazlauskai es
Fone ikos e mi ul an onimij os b uoiai.
Geno ai -
I monienes é minosi Albinos
quimo endencias y consumion o his o ia
es Spo o
P ibu5auscai es a ículosnelyj e n4
p oblemas lomen ai sólo suminimi, y oda
y g indZiama (
análisis e min4 2odyno 1996 y 2002) da os
Spo o
p oblema ica.
Exis e y
iepai ienes dia
ik a
- Gied es y Reginas K aSy es a ículo
naujo e
Lyiiys udij lZodynas: e min l
selecciones y acikinimo c i e ios.
lec o ojos, eque ingq pe o s idiai
Dalykas naugana ellas no solo
al y au o es
-jos a i man que
,,Siai e minq I 79),
mucho es u ilizada
ai5kinimais
p i eik a, pe o
s4 okq
(
i ai iq ciencia s idiq
abajosos" jq con
con enidoose
mokslu
- e minq base en je ismos puede di e i .
¿Nujai s idiai suip necesi a esos con enidos
nusa a a y sq okas de inilL | y no c i ica
aquellos, al obje i o no pudo ene e i?
cuales
Kele q
ki iniui son
pa a5q e minologai
a ículosniq no kalbis as.
Fizikes Egles Maka i nienes y
kalbininkes Angeles Kaulakienes en el a ículo
S asio
Dabuiio popula a inam4i4 gan , s
moks14 leidini4 e mininai
apZ elgiama mucho Sio
[ a iai amdjusio y besiga sinusio kalbininko, edi o io y e djo da b 5
a o q e minq que juose su si[ly q izikos y echnikos y da oma i5 ada,
i5 e minq lsigalejp o i ai as, bo g ukas, kii ukas, skc iiiuoklis.
T ij4 au o esq
- Lo e os AleSiunai es, Vy au o Ged imo y Elenos Moly es
- neilgas a ículo
Ana omías e min4
no minimo
comieneda umpa
nep oblemos
lie u iq ana omías
Zmogaus a dyno k[ imo
e no minimo apZ algele.
NeiS eng a dia
neapib eZ umq y
incluso
ka ojimosi, p z. ;
,,S aipsnyje no ima ap7 elg i no
solo ana omías enninq kai q bu
obse e i y pas o'uumo p incip4, I
pas . ).
<"'>" (118,
,,En es e abajo que emos abLga se solo
kai de ana omía4 pe o no5laid ne enninq
akiq y p incipio de pe manencia" (120,
pas .).
i5
Pu suima
,,i5le i algunos conside s y inus asun os" I I 8) casi y limi oj solo jq iSkelimu. Y
a algunos a i maciones muy [ks a p ecisión. Muy ex año es a a i mación:
(
asi
,pc a oja ne, cuando Zymima luga palei y bajo
daik u, ej.: paausine liauka, ageli, padang e
panoses pasmaA d, pasmilkinys, paZandine
(smegeneli l, lia ka,
paiandinis mazgas i k .;
po a ojame, cuando
Zym me k4esan i daik o
apap No muy p ecisamen e
156
(ioje,p z. : poakiduobind siul€, anga,
poakine aga, poakind polieiu inio ne uo
pomen ind a e ija, poodinis maiSelis,
b anduolys, polieiu inis huulas.
k . " (120). nd a así apib eZdiq, Cia
po ak ini,s awnuo, poiie inis cen as y
eque ingq pe o i5 au o i l posi i as
ha ybos neces5mds apib eZdi l i5ei q,
kadpolieiu inis huulas es á no po
lieZu iu, o lieZu io apadioje, aigi is
del o lieLu yje, padiame poodinis
maiielis
- odoje!..
Quei a que luga 4 y no po eiSkiapa-, po- (plg. poiemis, pog indis,
poodis); pa ei5kiqs aún y ki okiE luga q - palei, aunque Siuo caso
ip as esnis y aiSkesnis ieQ iek u ini,s.
se indica o a is).
li ela li a,p z. ;
,,Akademin es
Lie u, iqkalbo.s g
ama iko. segundo omo
indica se que i ai iq s idiq
e minams suda y' i es
no malmen e a lojami
[Sies noikiamosios
pa icipan es
esamojo iempo
i a dZiuo iniai
(LKG 1971:337-343)'
(120).
Nu ody oje
LKG luga es á odo posk.
El p esen e iempo
inac i ados pa icipan es,
i a dZiuo ini o mq
es án en unas páginas, pe o
eiginia de ellas - sólo 339 y
340.
Los
au o es dicen:
,,<"'>obse dm que no siemp e Sio
ins uccionesimo" pe o opepaisoma
moja ya y ekiamosios uSies
sky imE mucho, y ki q asun o4
pa icipan es, además, i5 eces, pe o
(120),
sin ningún ai3kinimo p iplaka il5i 1
- daly iq i
nesky im4
-Ziq o ejemplo solución
neaiSkus. Hablamos de
dl ini l jungiamojo
balsio desnl e analogij6
o despuiniu: da ybos
baigia na neai5kiu
,,Gal e minq iene y p incipios
his o ing adicij4 cuya
noenuoseklamen e p ici uada,
neno ima keis i" (122). Daug y
pe o innecesa ia y inco ec a
al c í ica:,,M lsq pe scai y a
li e a u a[ a le dZia hace
iS ad4, que kalbininkai ne a una
opinionds, cuando consumi y
cuando
-inis, -e kilmininko aleg ni
sude iniame e mine" (123).
Tal ez os li e a u a[ os
somos leyg más y sup a g
mejo es el, cuando anas,
pe o
- lingüis as ai5kiai
indicag, cuando y
ediE ema
synonymija)
- cuando abu
(g ama ine
ne a lenguaje
e o . Zinoma,
e minólogo
adiau elegi ,
necesi a
eso no puede
e minq
hace sin
apib eZdi l
(uk hay que sepa a
eikSmes!) y mik osis e nq análisises.
Hay lengua ei5kiniq
aiSkios lími es. pe o
hay y ansicionales
Si o nesup a E es
(zonas
g kosios).
cin as
au o es en
ellas e óneja
y eSkia
nepasi enkini-
o ado e-
m4.
s..
.Iu gi os Mikelionienes a ículosnelis
Daba ines sinonim4i lie u iq iloso ios
sólo au o ei impo an es Z algybos y
da . ,bos p iemoni4 i ai o d es al ez aún
p a ybos eks ynq habo y os mucho
p ipeduo ose accesigos.
S asio
Zajankausko a ículo
knninus h'a lq"kim
esponsablemen e, no
pakniops om, no mucho
gal ,o kiiuis
-_pagalpa adinimq: liepiniq y agini nq, mucho neiginiq y plikq eiginiq, ku iq
ne[manoma be a gumen q sp enpa ik in i, nemalai g ei q
dimqi ne i qsihlymq. S a,wo d-i i elcikiminis,i pag indinis,i esminis
iodi.s, o esmeiodis. O u bu más p eciso bi 4 ke inis
Zodis
(i ke ind sq oka).
57
Muy noisinga la idea de que,,pa a algunos pal inis as
daZ lo más impo an e solo es que Zodis bl q
lie u i5kas y co ec amen e ki diuado"
(305). I5 cie aqiq e minq exac i ud es p ime o
subjec ko specialis q compe encia, pe o
cuando lelubincos nop eclusion aiSkus, muy
jokiu b ldu nd a,,se deja sp gs i a subjec ko
specialis a"
(305). Niekq Sneka es que
leidiiamojl ( ie oj
leis inosios) s o d
- es a,,,quio
no malmen e (308).
elemen o" nd a
( okios
P ime a, s4 okos
ales
s oyds segundo a,
pe misZiama kokiu
hay que leído y
g ama ik4 si
en ende d5ies),
imamasi sus de algun
algo dalyko. P as q
[sp[d[ hace y des ymo
pad ikumas.
S ai sob e e q aloma
y posk.
Te min4na lg ba
gal o ukiiais al
inal (306), y posk.
Neskubekim keis i
bien
p igij si4 e min-
4(307), aunque es
specialus posk.
Del e min4 eiklme i e e (3 l0-3 I I ).
Co e os pensamien os, que不用 sin
necesalia kai alio i e mIS ku i keisq
naujada y e ejemZiai jus ingi),
(
algunosos noag is ais pe o sus
ase ciones au o , no con i ma ni l su
impo an e y jus o
liepiniq, paila, saky q ni mismo del más
-,, e minq
a kyba is
del o es
abajo cien í ico' (3
I l).
Pumoanai iene y
Vale ijono
e minijq-kai no kalbininkas ima
Zalkausko no as poli echnikos
mucho kalbininkuo i, ne ikslumai
Sob e
- y eso en el lib o
habo e o! Del
nei5 engiami.
p ecesagos
- s eike q que es o edia según gausumq (a im is,
eiksmaZodZiq abs ak q, o eiks nq pa adinimq, p eesaga
eco da , -
baig is, iipaZin is, mi is, slink is. ily is, a is, in is LKG
l29l,...), aunque algunos ediniai (kliu is, es olis) iene y konk ediq
eik según5me; sólo no ena da um4 acción del esul ado ediniq
pa adinimq ne e a apesaga (dang is, kami is, lank is, aii is,
paplo is, s il ys apesaga (ikai| is, 373), incluso y [ ankiq
sklqs is 381).
Ge q
emq
kas pasi iko
S asys y
Zeb aus-
Riman as
Jonas Mukulys
- P oJbso iaus Leono Kaulakio elec o echnikos e mininai: cuales aunque ilia
e minijos kl imosi his o iij y inejimams muy impo an e os ilia
compe encia cien í ica.
Pago in mine inas Rena os Maslauskienes a ículo Te min l
es anda iza im, en el que apZ elgiami y 6 igu a. mos ados Depa amen o
de es anda ización de Li uania em inologías de abajo kokybiniai
indicado es. Pe o ni lingüís icas p oblemá icas, ni calidades c i enjq aquella
apZ algo no e .
O muy eik€ q.
IS ados
Te minologías
a ículosniq ecopinys
p oblei aho a ies n os
Tb minologías his o ías
i5siski ian is,
didZiqia su pa e iSlaiko
sekmingai moksli5kumo
(2004),kiekybiSkai muy
es ymus. Pe o y maZoji
pa e...
es
Suda y oja AlbinaAukso i0 € y
158
edi o
S asys
Keinys,
manding,
pasispendd
spq.s us ya
p epa dami
kon e encijq
- kai sin sie o, es paby a y Siilkq. Linoma,jq mucho i5siyo a
p epa ando lib o4' Be o, kai a ículosniq o den
abeceline, $ilkai no así isible. Pe o si con e encia (ne
ezds) no abecdlind, es kodel inkinys abecelinis?
Puede dia la culpa y la Modlidad
Edi o ial, pe o él ealmen e echa
y innecesa io
- secciones b q no po e E, sino po ema ik4. A eidiai se puede pensa y
ki okiq iseidiu sakysim, que sie as neboq kai kam isai aklinas, des inados
semina inq con e encias dal['
Valinim4 aco ando has a lie u iq e minologías eike q obse e i
y lo que sí muy sma kamen e apa ece
*
ni
e minologías a Sakelg.
Tadiau misma, ni quien no soca la cabeza, si es o
compu ado inq
ji
es y e minologías algún nue o mé odo, sólo
echnine p iemone, aunque lp as a y nenega, que
mé odos yla sólo ling is ines analizes b[dai.
a
En Valo ación
(i
c i iskai)
p esen el
keli4 i
u u o[ ikimes jus in4.
Pe o él - i
kaln4 ik i
kalnq.
Jonas
CLIMAVICIUS
Lie u iq
idioma
ins i u o
Vilei5io g.
UI-10308
5,
Vilnius
E.
pa5 as
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]
Recibió
2005-11-28
159