scieee Open visual document viewer

Terminologijos istorijos ir dabarties problemos

Jonas Klimavičius

Full text

REVENZIJOS . APZVALGOS. INFORMACIÓN, BIBLOGRAFIA También se han incluido las publicaciones de la Comisión Eu opea. TERMINOLOGIJOS HISTORIJOS Y DABARTIES PROBLEMOS el que se ha dicho es que la Casimie Gai eniu en ecue do Mlnius: Li u iq ins i u o de lengua edi o a, 2004, 380 p. S o oji lib o de e minología pasaba con se iedad, pe o ambién de humo , nenuobodZiu apda u Al onsas Z ilius). o denado (ca ille o make u (Neda Ma cinkiene y Aud one S anislo ai iene) - cien í icines li e a i os leidyboje Lie u iq kalbos ins i u o edikla di e encia sa i u modo: en él Zymu humani a in6 espi i ua. a 5 ai ai mi guliuoja y po apda u, espa ios más papie iaus-dalyje I - os a si sendin o Kazimie as Gai enis - imogus y moksIininkas (13-82). Fundamen 4jai da e lingüís ico e minólogo (1934-2003) 70-medio minejimas. Dalis in memo iam kalbininkes Jolan os Gai eny ds-Bu le comienzaama a siminimais i5 Te o con a jimq e uZ a5q - sob e gim ing S ndiq kaimelele Siau ineje Tau agno Seimos his o ijq aikys g, Jie apildy i e i5kes namo, e 6 mazydio pok an eje, escuelas iemposus. Kaziuko con da maZesne sesu e, Saunaus sep in oko o og a ías. Más adelan e según c onologías, deja, nepaisandiq abecelg a y mokslap amai5iui d augiq i bend ada bi l a minimai, y al inal - de uno bend aklasio dieno aidio y K. Gai enio lai5kq jam (1954-1959) i5 aukos. Bend ada biq y e minologías bend azygiq a5iniai gana i ai us - dia y casi (1953) a ículo con desc ipend inimais de ac i idades y e e o b uoZais, y casi o icial in o me de coope ación, su eikSmin a gilia aga ba os i iesos spinduliais y yikiu indeliu (32), pana5iais e minologías ac s (26), (32) P ensais, y abajo común p esen a en endidam- en e (casos ya y p imi 5 i, ne ike ai a gyjan ys), y g aZus Za djimasis y esniu, jo a i5kas líde , su a sida imu mokslui, mokslininko pokalbe i, despues ue ne ikd a, que i5 sakyq kuklumu, Zmoni5kumu. Recenzui, p o5y am solo a siminimq e [spDdZiq [So a eike q p epa eng i eks q - kalbe i es aba p epa adoqs, apa eode no[ possible, bu edaguo q a siminimq suknygin i megejq a sip a5au... K. Gai enio bend amoksliqa siminimai Sildo lejano iempo is usenandiomis Za ijomis. Adi[ jó enesys es Jonú I oniui, Romualdui SimkDnui, Rydiu T imoniui; S asiui Keiniui, Palmi ai Zemle idi l ei; Kos ui U5paliui, Adelei T ediokai ei, Nijolei Dudlauskienei. Sólo neZinia kodel sin ningún edi o ialhl os Zenklo en un ex o quedó palu a ka, kalnie ius, galulaikis (galos de cabla), pagulione, and a o i, ead liukas (4546). l5l Moksline pa e Te minología de his o ia y p esen e es udiinejimai comenzada Kazimie o Gai enio dise ación Sude iniai e mininai daba ineje lie u i4 kalboje (1969) sexión Sude iniy e min4 p esen ación y acla ación e min4 iodynuose con angliSka (85 ll5) publicación esumen (ll6-117). Duomenys Lie u iSk4 e min4ioy a i5 dyn4 umpa ca ac e is i a y con 17 Lodyn q0954-1966), adiau I sk. anks esnio (85-89) indica au o iq susipaZinus iempo lie u iq y uZsienio e minog a ija L.odliais, (au o iaus e minq Zodynq leksikog a ija). 2 s uk l ai y e minq a ankai. Be abejo, sk. des inado e minq Zodynq a ículosq maZiausiai iempo dan ies ocada 3 sk. Sude iniy e minq aiikina ion lie u iSkuose e minin liodynuose (101-ll3). Siolei Iki niekas i5 lie u iq kalbininkq ne a uZ K. Gai en! logís icos pladiau domejgsis e minologías e ypad apib eZdiq dalykais. Ap a i d ina iai, ealiniai, pilnieji, nominaliniai, sinoniminiai, i| a dijamieji, palyginamieji, o nuliniai, nepilnieji, nuo odiniai - lexicog a niai. pamind i y enciklopediniai desc eiimai. Siandien, po jeje, e minologijoje ( ilologinis) ellos se llaman apib ei imis, adiau i5lieka y sis emá ico aiikinimas, plg. aiikinamasis iodynas (i e minq). [Domu i equiminga que en onces K. Gai enio usado el e minis e minine (o c e minologine) necesi imos (l0l-104, 107), como y e minind sq oka 107), aunque, deja, (105, e minologine sis ema (107). K. Gai enio dise acind publicacióncia ealmen e gale q b i i gai e i ma as i aho a ies e minologías dise an ams, y no un4 colección a ículosni Sio ealmen e p ánoks a. I5 22 lib os a ículosniq l8 p epa a 2003 m. in e nacionalinds cien í icas con e encias Te minologij a III uks an me io p adiioje (P ane5imq heses, 2003, 72 p.) skai y p ane q5imq (lq ue 22) pag indu, y 4 - especialmen e pa a5i i colección. Cia eike q i ienq deci casoj[ u u o eng in4 - iSsky us i aZ4 y lib oje ide q lie u i5kq san auk4 Ddl in o maciniq i komunikacijos echnologij7 e minqku imo iiiukil ]5T-158) Ju io Bo zo o y llzes Ilzilos a ículo Abou he Challenges o Coining ICT k ms (150-157) odos5kai apa us eziq eks ui (14-20). Es o no an o no de alúa p opio ex o, i5 cuyo y lie u iq e minologijai ypad pe spejimasj alioso ,,("') Angli5ki é minos no siemp e son g eL i pa a sepa a del p o esional La gono, y bajo las exigencias plan eadas pa a la iq é minos es o se conside a ukumu" (157). No solo Siame, sino ambién en no una o a en o a no icia mambej o A noldo Toynbee'o Zodis challenge - iiiukis, aunque daZniausiai abs acakdia muchoiskai a. Eso al de ejo an e illcs an meiio p adiios, pe o 3 i5 1000 - aún muy maLa o juk y más impo an e conc e ous p adL a, kiek ienas espues a. 52 I lie u iq pa lo y ai neces5mingas Valen lnos Skujiqos a ículo ,[uua uxa ceMaHmuKu 3auMcm6o6auuu KoHmaKmoq coepaneuuoil mepHo Muozuz e.l'cnoeu x,l Ho)oHa uoHaJlbHb x (con lieh iSka y angliSka educciones). In e p au ini l LodLi seman iniai p ieS a a imai, del ko j ie ne egai llamados usua iosjq engaidin ojais angl. alse iend (a bap anc.. aux amis du aduc eu , ok. i eJilh ende F emdwd e ), ningunaip pe manen emen e poslinkya necesa ios muy iksliq e inimq. nei5 i iamos, y is nue os seman iniai I e os P eles a ículo o6pa oeauun npo$eccuil s cospeileHHoM amb wcKoM uaseauuil lleKomopb c ocodeu uocmu nswxe (Cualquie ac uales lani4palbos doybos p o esijypa adinim4 ca ac e oii) calba na y sob e debinius, y sob e jq in e au inim4 y maZiausia - sob e la i5kus co espondimenis, jq pe o sólo no sob e da ybq. Taigilie u i5kaidia u i bU inep o esijqpa adinimq da yba,ne neda ymas,o ku imas (uk e angli5kai name building, a no wo d- o ma ion). Kalbo y oje e minologija iei ling is ind) no a as eces apa e. imagínojamasi muy La i l kalbininkas Oja as Bu5as s aipsnyje Te mini un on mi: daias kop gas iez mes (Té minos y con oles nomb es: algunos ca ac e es comunes) ando ie5ko i e minq con con oles nomb es pana"umo (onimais) negigando la mayo ía onomas ikos eigini, los nomb es no (gal y gene al de semasiologías) specialisq que leksines eik5m6s. ienen Es q e minologijai en la colección ep esen a solo Mai e Raadik con el a ículo Resea ch o he Si ua ion in he Sphe es Languoge Usage oJ'Es onian as a Means Mapping he LSP Landscape o . (Es 4kalbos a osenos s iii4si uaciones , imas como especialos lengua bukles de e minado no i imai y Es q p iemond). 2004-2010 me q es a egia Si uación de la lengua obje i os, ac o es, especialización de la lengua ple os i akos, plani ica mos a , obje i os y:,,specialización de la lengua b[kles análisis u d q como Si ikslqpasiek i" obje i o (293)1.. Kai en e muy la guamen e o mulado i yo pe seguimo da como aspi a , o el mismo obje i o aún más [si e pia es udio, nenu ols a? Lie u iq 17 Zinoma, Sob e lie u i qi e minologijai la i ls ilis ikos e minijq q skaiiiq dedicada a ículosniq. K ainos Reg5y es ema 0,5 da aunque s aipspamaZina, nio Kazimie as e E como jus aumen a. da sólo Be ikslq e ini n4 dia gale q Zupe kai lie u i l s ilis ikos e minijos uno k[ ejq, sus no min ojq, y g e inamosios lie u iq y la iq kalbq s ilis ikos au o . iddjos Lie u iq [ ai ius mokslo e minologai gana pladius sa o lib oje incluye y ba us. Pama iniu o p og aminiu bu q puede llama se g andes S asio Keinio a iknl Te minologijos aida, bukle, aidmuo y uida iniai i XXI amii4iie gas. Au o 53 nuo5aly ilks an me l deja (mini ik ilks an m eiiq ibq),nelinksniuoja iiiuki4. Tal ez aún kai p opo cingai iSdidina. pe o P incipales - beje, - las kqne oda XX a. cosas pa an en sus luga es: iSaugo, iSpli o, su a osena sis ema muy e mininai i5 lenguaje e minija muy a eja (gal leksikos?) pak a5diq an e cen o ( ik, Zinoma, no oda e minija, ike i" y,, u i o acabado -,, ac ualliekainemis sElygomis, i5laikyi* (237) su b anduolys). El mismo Zinoma, h i gana siau qi muy nelinksm4konk e izacij4 -,,los e minologos quedan a c ee se sólo a sí mismos" y,,kalbininkai ieni ienen i5laiky i". Si Si a neno maliausia nesikeis, eso,, muy ápido espi i u" lie u iq de lenguas lie u iSkai pade is d i is ca as uks an me is po puede ediasis apaga se nebea gau inai. Pbeuskal be ji puedes qued i, - pus au ei... An as g ande y eik5mingas, pe o o as di ecciones - lie u iq e minijos is o ijos - b q Albinos Aukso i es a ículo NeaiSkios da ybos L. I inskio P igim lmends noujaiodiiai. Es ales nue asZodZías, ku iq no pueden conside a se ai5kiais da iniais (Siaip is del o hace , solo y a ha iba, e da iniai neai5k s), po que n€ a ai5kiq o maliq da ybos poZymiq ^ undinio LodZio, mo i aciones, aunque algunos baigmenys ka ojasi, puede uZdiuop i y kok[ neai5k l nesup an amq pama u ej.: bandonis, d uimas, g iedmas, g yn as, l umlys, lemd as, lui is, s i p s as, s kamo unh' i ai I as. I on s. au o es suda d, is, s s, k i Zinoma o mule,,ne i b o simplemen e sugg ojo" (148) aún sos end á examen6 pe o 5[yas a ículosn] iap posible examina o us u €s bien [siguieis. T edi4 eike q iSski i jó enes e minologes I mos Zelle a ículosni Tb min4 descansai ex l inione posibilidades y peculia umai. El p opio a ículo ambién iene peculia umq. Pi masis - g an di e encia desde p aneiimo eó iniq (?) p ielaidq. P aneiimas p asidejo Si aip: ,,T[ks an mediq sandl oje e minologija a sidu ia ddl naujulioq e minq p o e Zio akla ie eje: una e us, didZi adicionaliciniais budais ap ep i uel e neimanoma i suno min i Sio obje o de ciencia, segundo e us, spa ejan cien í ico, económico y poli iniam gl enimui así yks an ac i ai cienciaq ans e encii, eali lenguaje a osena aplenkia u imq e minq s4 aSus. Así e minologijoje uel e impo an e no é mino k[ imas, sino a osena. Demesio asladdlimas desde é mino ku imo I ya suku q e minq a osen4 i5 esmds keidia e minologías da b4 nes kin a y e minologías Sal iniai, y mé odos. El salino p incipal de la con ie e en g andes e minología se olumenes elec ónicos eksq ecopiliniai - eks ynai" eses, 58). (P ane5imq Así dia ue. cons a ada. . ca ás o e de e minología - akla ie e, neimanoma no min i, incluso ku i e minus nes impo a (gal no necesi a); o si más impo an e a osena, 154 es y e minología más impo an e cl ejas, no igl a - no e minías su y ine ojas, o... consumie a. o is del o dise an €s? consumido ? Be 5 in o meima ue S aipsnyje o su5 elnida, pe o queda; Si ai o paSalin a,,,Taigi eal coincide é mino é mino a osena no apib eZimo, daZnai pladiqja sen ido l4). - no mas' (3 Tadiau qué no se dijo: ese a oseno con su ema paZ[s an is y su e minij4. suje o iSai5keja, ka aliends n€ ajoks Dalykas i sin esa ans e enció. e mq cuyo algo de ema especialis a, jun o aslado ,,S aigus I o os s i is y uso suje ikines en con ex os de i a ioas eik5memis" n6 a lengua di e en esas en e minologías po iai ,,ena p oblema" (314). Te minos asladados - i3 ma emá icos i izikq, i5 química I echnik4, i5 biologías i Zemes [ki, alimen os echnologijq e e c. bu be agi5kq i be - no be p oblemq, g imasq e minq au oma i5ko a paZinimo pada gq. Au o es lemq nue ajoj o p ob ik qi l ik l (i5 iempo e minijos ocu smai, pe o no uimo, y causela o os a osenos - pla os y spa us [ ai i l mokshl e minilq lujo (os ZodZiais, aslado) i i iim4 -ki, poli ikq eisg y jq ans imas. Dalykineje ámbi o e minija nesikeidia, e minus keidia no p incipales consumido es, y Si ie an iniai,pa yzdLiui, eises ak qk i ejai i e ejai, a quienes Zodynq a e minija nesik iedia, e minq jq - e a incogni a. Specialis q neZi l i. Rezul a q somos ma g! .. Kas nemoka I aisE. a paZin i e minq sin maSinos - ex o, po que de su neike a. a egasi a paZin i... aún nopo sdío - o ma ex yn4 algun aunque e minq a paZinimo suniekina bu ... g iZ a e minq e minologij4", bazemis o o as lenguas p og ame,,, adicing i-, jq,paleci con esamais Zodynais, da os" iia no (326). ayudan inkas, ge biamoji, dia - compe en e lemeyo! O con qué e minq Zodyno ne a liginsi , s i ies aún si cualesquie a (ne o oilbio)? TodosSkai es á de iS ada: no acue do con .,<"'> e minq no minimo. p oceso de ón o desde <"'> con i maci- simplemen- eks yno e u e q p ipaZinimo Siikinuolaemis (pusiau) comenze i p iemonemis" (328). y imo au oma indmis Kas Jupi e io, deiki e A Júpi e - o ien uoki es i,,2) e imq s i i, 3) in o mación en paieSkq ex os elec ónicos", no i,,l) p ak ing i eo inE be e minologij4'' l6). (3 Nusleejemos pasiZ algykemos dausq i5 y i Zemg po conc e e esnius y inejimus. Nemaiaijq his o ia de e minía es i5 s i ies. Angeles Kaulakienes a ículo Físicos e min4 isigaldjimo ul+ nds ac o es ne be modemumo nuo sinoniminiq y axio - os obs áculos dependiomybd a ian iniq o mq skaidiaus au o ds i3 eikS a ne o mule. Pe o los mismos ac o es - lingüis as ( aisyklingumas, p ecisión, aiSkumas), in e ling is iniai y ex aling is iniai nenag ind i. - sólo i5 a dy i, pe o 155 I5 esa padios de la zona g an a ículo es Palmi os Zemle idiu es "Nominio g dy ojo" é minos médicos, Robe lo Ged imo Sudu iniai liediniq nomb es de plan as4 Ju gio Pab dios iendaale ,,Ta1'sl6s Amb aziejaus augum yms' (sólo no- Zinia kodel esos e minus, Pab eZos consumidos i dabaq adina que ac uales). Sios s ías Gi os a ículosnelis y inejimq p oblema ikq pai ai ina Kazlauskai es Fone ikos e mi ul an onimij os b uoiai. Geno ai - I monienes é minosi Albinos quimo endencias y consumion o his o ia es Spo o P ibu5auscai es a ículosnelyj e n4 p oblemas lomen ai sólo suminimi, y oda y g indZiama ( análisis e min4 2odyno 1996 y 2002) da os Spo o p oblema ica. Exis e y iepai ienes dia ik a - Gied es y Reginas K aSy es a ículo naujo e Lyiiys udij lZodynas: e min l selecciones y acikinimo c i e ios. lec o ojos, eque ingq pe o s idiai Dalykas naugana ellas no solo al y au o es -jos a i man que ,,Siai e minq I 79), mucho es u ilizada ai5kinimais p i eik a, pe o s4 okq ( i ai iq ciencia s idiq abajosos" jq con con enidoose mokslu - e minq base en je ismos puede di e i . ¿Nujai s idiai suip necesi a esos con enidos nusa a a y sq okas de inilL | y no c i ica aquellos, al obje i o no pudo ene e i? cuales Kele q ki iniui son pa a5q e minologai a ículosniq no kalbis as. Fizikes Egles Maka i nienes y kalbininkes Angeles Kaulakienes en el a ículo S asio Dabuiio popula a inam4i4 gan , s moks14 leidini4 e mininai apZ elgiama mucho Sio [ a iai amdjusio y besiga sinusio kalbininko, edi o io y e djo da b 5 a o q e minq que juose su si[ly q izikos y echnikos y da oma i5 ada, i5 e minq lsigalejp o i ai as, bo g ukas, kii ukas, skc iiiuoklis. T ij4 au o esq - Lo e os AleSiunai es, Vy au o Ged imo y Elenos Moly es - neilgas a ículo Ana omías e min4 no minimo comieneda umpa nep oblemos lie u iq ana omías Zmogaus a dyno k[ imo e no minimo apZ algele. NeiS eng a dia neapib eZ umq y incluso ka ojimosi, p z. ; ,,S aipsnyje no ima ap7 elg i no solo ana omías enninq kai q bu obse e i y pas o'uumo p incip4, I pas . ). <"'>" (118, ,,En es e abajo que emos abLga se solo kai de ana omía4 pe o no5laid ne enninq akiq y p incipio de pe manencia" (120, pas .). i5 Pu suima ,,i5le i algunos conside s y inus asun os" I I 8) casi y limi oj solo jq iSkelimu. Y a algunos a i maciones muy [ks a p ecisión. Muy ex año es a a i mación: ( asi ,pc a oja ne, cuando Zymima luga palei y bajo daik u, ej.: paausine liauka, ageli, padang e panoses pasmaA d, pasmilkinys, paZandine (smegeneli l, lia ka, paiandinis mazgas i k .; po a ojame, cuando Zym me k4esan i daik o apap No muy p ecisamen e 156 (ioje,p z. : poakiduobind siul€, anga, poakine aga, poakind polieiu inio ne uo pomen ind a e ija, poodinis maiSelis, b anduolys, polieiu inis huulas. k . " (120). nd a así apib eZdiq, Cia po ak ini,s awnuo, poiie inis cen as y eque ingq pe o i5 au o i l posi i as ha ybos neces5mds apib eZdi l i5ei q, kadpolieiu inis huulas es á no po lieZu iu, o lieZu io apadioje, aigi is del o lieLu yje, padiame poodinis maiielis - odoje!.. Quei a que luga 4 y no po eiSkiapa-, po- (plg. poiemis, pog indis, poodis); pa ei5kiqs aún y ki okiE luga q - palei, aunque Siuo caso ip as esnis y aiSkesnis ieQ iek u ini,s. se indica o a is). li ela li a,p z. ; ,,Akademin es Lie u, iqkalbo.s g ama iko. segundo omo indica se que i ai iq s idiq e minams suda y' i es no malmen e a lojami [Sies noikiamosios pa icipan es esamojo iempo i a dZiuo iniai (LKG 1971:337-343)' (120). Nu ody oje LKG luga es á odo posk. El p esen e iempo inac i ados pa icipan es, i a dZiuo ini o mq es án en unas páginas, pe o eiginia de ellas - sólo 339 y 340. Los au o es dicen: ,,<"'>obse dm que no siemp e Sio ins uccionesimo" pe o opepaisoma moja ya y ekiamosios uSies sky imE mucho, y ki q asun o4 pa icipan es, además, i5 eces, pe o (120), sin ningún ai3kinimo p iplaka il5i 1 - daly iq i nesky im4 -Ziq o ejemplo solución neaiSkus. Hablamos de dl ini l jungiamojo balsio desnl e analogij6 o despuiniu: da ybos baigia na neai5kiu ,,Gal e minq iene y p incipios his o ing adicij4 cuya noenuoseklamen e p ici uada, neno ima keis i" (122). Daug y pe o innecesa ia y inco ec a al c í ica:,,M lsq pe scai y a li e a u a[ a le dZia hace iS ad4, que kalbininkai ne a una opinionds, cuando consumi y cuando -inis, -e kilmininko aleg ni sude iniame e mine" (123). Tal ez os li e a u a[ os somos leyg más y sup a g mejo es el, cuando anas, pe o - lingüis as ai5kiai indicag, cuando y ediE ema synonymija) - cuando abu (g ama ine ne a lenguaje e o . Zinoma, e minólogo adiau elegi , necesi a eso no puede e minq hace sin apib eZdi l (uk hay que sepa a eikSmes!) y mik osis e nq análisises. Hay lengua ei5kiniq aiSkios lími es. pe o hay y ansicionales Si o nesup a E es (zonas g kosios). cin as au o es en ellas e óneja y eSkia nepasi enkini- o ado e- m4. s.. .Iu gi os Mikelionienes a ículosnelis Daba ines sinonim4i lie u iq iloso ios sólo au o ei impo an es Z algybos y da . ,bos p iemoni4 i ai o d es al ez aún p a ybos eks ynq habo y os mucho p ipeduo ose accesigos. S asio Zajankausko a ículo knninus h'a lq"kim esponsablemen e, no pakniops om, no mucho gal ,o kiiuis -_pagalpa adinimq: liepiniq y agini nq, mucho neiginiq y plikq eiginiq, ku iq ne[manoma be a gumen q sp enpa ik in i, nemalai g ei q dimqi ne i qsihlymq. S a,wo d-i i elcikiminis,i pag indinis,i esminis iodi.s, o esmeiodis. O u bu más p eciso bi 4 ke inis Zodis (i ke ind sq oka). 57 Muy noisinga la idea de que,,pa a algunos pal inis as daZ lo más impo an e solo es que Zodis bl q lie u i5kas y co ec amen e ki diuado" (305). I5 cie aqiq e minq exac i ud es p ime o subjec ko specialis q compe encia, pe o cuando lelubincos nop eclusion aiSkus, muy jokiu b ldu nd a,,se deja sp gs i a subjec ko specialis a" (305). Niekq Sneka es que leidiiamojl ( ie oj leis inosios) s o d - es a,,,quio no malmen e (308). elemen o" nd a ( okios P ime a, s4 okos ales s oyds segundo a, pe misZiama kokiu hay que leído y g ama ik4 si en ende d5ies), imamasi sus de algun algo dalyko. P as q [sp[d[ hace y des ymo pad ikumas. S ai sob e e q aloma y posk. Te min4na lg ba gal o ukiiais al inal (306), y posk. Neskubekim keis i bien p igij si4 e min- 4(307), aunque es specialus posk. Del e min4 eiklme i e e (3 l0-3 I I ). Co e os pensamien os, que不用 sin necesalia kai alio i e mIS ku i keisq naujada y e ejemZiai jus ingi), ( algunosos noag is ais pe o sus ase ciones au o , no con i ma ni l su impo an e y jus o liepiniq, paila, saky q ni mismo del más -,, e minq a kyba is del o es abajo cien í ico' (3 I l). Pumoanai iene y Vale ijono e minijq-kai no kalbininkas ima Zalkausko no as poli echnikos mucho kalbininkuo i, ne ikslumai Sob e - y eso en el lib o habo e o! Del nei5 engiami. p ecesagos - s eike q que es o edia según gausumq (a im is, eiksmaZodZiq abs ak q, o eiks nq pa adinimq, p eesaga eco da , - baig is, iipaZin is, mi is, slink is. ily is, a is, in is LKG l29l,...), aunque algunos ediniai (kliu is, es olis) iene y konk ediq eik según5me; sólo no ena da um4 acción del esul ado ediniq pa adinimq ne e a apesaga (dang is, kami is, lank is, aii is, paplo is, s il ys apesaga (ikai| is, 373), incluso y [ ankiq sklqs is 381). Ge q emq kas pasi iko S asys y Zeb aus- Riman as Jonas Mukulys - P oJbso iaus Leono Kaulakio elec o echnikos e mininai: cuales aunque ilia e minijos kl imosi his o iij y inejimams muy impo an e os ilia compe encia cien í ica. Pago in mine inas Rena os Maslauskienes a ículo Te min l es anda iza im, en el que apZ elgiami y 6 igu a. mos ados Depa amen o de es anda ización de Li uania em inologías de abajo kokybiniai indicado es. Pe o ni lingüís icas p oblemá icas, ni calidades c i enjq aquella apZ algo no e . O muy eik€ q. IS ados Te minologías a ículosniq ecopinys p oblei aho a ies n os Tb minologías his o ías i5siski ian is, didZiqia su pa e iSlaiko sekmingai moksli5kumo (2004),kiekybiSkai muy es ymus. Pe o y maZoji pa e... es Suda y oja AlbinaAukso i0 € y 158 edi o S asys Keinys, manding, pasispendd spq.s us ya p epa dami kon e encijq - kai sin sie o, es paby a y Siilkq. Linoma,jq mucho i5siyo a p epa ando lib o4' Be o, kai a ículosniq o den abeceline, $ilkai no así isible. Pe o si con e encia (ne ezds) no abecdlind, es kodel inkinys abecelinis? Puede dia la culpa y la Modlidad Edi o ial, pe o él ealmen e echa y innecesa io - secciones b q no po e E, sino po ema ik4. A eidiai se puede pensa y ki okiq iseidiu sakysim, que sie as neboq kai kam isai aklinas, des inados semina inq con e encias dal[' Valinim4 aco ando has a lie u iq e minologías eike q obse e i y lo que sí muy sma kamen e apa ece * ni e minologías a Sakelg. Tadiau misma, ni quien no soca la cabeza, si es o compu ado inq ji es y e minologías algún nue o mé odo, sólo echnine p iemone, aunque lp as a y nenega, que mé odos yla sólo ling is ines analizes b[dai. a En Valo ación (i c i iskai) p esen el keli4 i u u o[ ikimes jus in4. Pe o él - i kaln4 ik i kalnq. Jonas CLIMAVICIUS Lie u iq idioma ins i u o Vilei5io g. UI-10308 5, Vilnius E. pa5 as [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] Recibió 2005-11-28 159