Mokslinė konferencija „Kalbos teorija ir praktika“

Auš a Rimku ė | Mokslinė Mokslinė kon e encija Teo ia e p a ica delle lingue AUŠRA RimKU Ė L'is i u o delle lingue Lie u ių 9 no emb e dell'anno 2007 a enne Kaunas echnologijos uni e si ekalbos ins i u o akul e o Kalbo y os ka ed os i Lie u ių su gen a mokslinė kon e encija Kalbos Kalbos kul ū os sky iaus i Te minologijos cen o o humani a inių mokslų eo ija i p ak ika. Kon e enciją a ida ė e pa ecipan i si sono cong a ula i edėja Kalbo y os ka ed os Ju gi a Mikelionienė e p o . Gied ius Kup e ičius. Nella sedu a plena ia sono s a i le i due appo i. Uni e si à ecnologica di Kaunas Kalbo y os ka ed os p o esso essa Aldonos Paulauskienės ema della elazione Opozizioni e la lo o neu alizzazione pa adigmiche delle ca ego ie g amma icali. Opozizioni iškojimas pa adigmose, ano p anešėjos, ques o è della gene ale linguo y os de e mina o p incipio di desc izione dei enomini linguis ici. Immagina amen e applicando p incipi di opposizioni a mo ologia ap ašuene si può acilmen e isol e e da p imo sgua do di icilmen e isol e e p oblemi. A. Paulauskienė de aglia amen e pa la a su g amma icine ca ego ie dell'azione e bio pe sona, nuosaką, specie e eikslą, ma memb i di u e ques e ca ego ie pa adigmi collega i opposicinie connessioni, in u e le ca ego ie isible ma ca o ejo e nežymė ojo na io con op ieša. Ju gi a Gi čienė (Vilniaus pedagogical uni e si y) nel appo o Ve s inės li e a ū os naujažodžiai: pasi ink ys i nea i ik ys esaminò 19902006 m. pe iodo naujažodžius, unkcionuojančius į lie u ių kalbą iš e s uose g ožiniuose eks ose. Lei ha dis in o due p incipali p oblemi nuo i di ealijen in odu ijimo naujažodžiais. La p ima lega a con nuo i degli s e imžodžių e nuo i composi i i denominimimi o naujada ai esp esse dei lo o co ispondmen compe izione, la seconda con nuo i degli s e imžodžių adap a im. Dopo la sedu a plena ia il la o o è s a o p osegui o in due sezioni. Una seczione e a dedica a alla e minologia e alla aduzione p oblemi. Auš a Rimku ė (Lie u ių kalbos ins i u as) pe skai ė p anešimą XIX a. ine XX a. inizio e minijos eligijos a kyba. Ano p anešėjos, lie u iška eligijos e minija è una delle più an ichie lie u iškų e minijų. XIX. a ine kon e encija La eo ia del linguaggio 194... Te minologia | 2007 | 14 195 XX a. inizio u p eoccupa a la lingua di sc i i eligiosi, im a no min i mol o neg yna e minija della eligione. pa icola men e impo an e il la o o della Po e ių commissione is i ui a m. 1909, quando coope ando sace do ininkam e kalbininkam u su o ky a più impo an i maldų, po e ių kalba, maggio anza s aniimas o igine e minų pakeis i lie u iškais, lasciik i usa e solo quelli, che non hanno co ispondmenų lie u ių kalboje. Dianos Šilob i ai ės (Lie u ių kalbos ins i u as) appo o Synonymija e minų ado os ma ema ikėlių Pi mos XX a. pusės ski as ma ema ikos e minijai. Secondo sanda ą e kilmę lei discu è XX a. inizi e medio e mini di ma ema ica guidėlių sinonimi, ichiese a enzione, che ques a s e a e minija non è ecchia, e discussione pe iodo u mol o impo an e c eando la e minologia della ma ema ica scolas ica. Dalia Masai ienė (Vy au o Maggiojo uni e si à) nel appo o In acca della lingua Inglese nei e mini di linguis icas da ybai esaminò, quale signi ica o la lingua inglese ha nelle più ecen i e mino y as dei linguis i li uani. Lei discu é nuo i inglesi lingua p es ini e lo o adap a imen o linguis ici li uani, anche esaminò alcuni alcuni ca a e is iinghius e mino y os a osenes polinkius, mos ančius anglų kalbos į aką, innominò alcuni e mini di sinonimia casi e discu è la lo o agione. P anešėja ėmesi nuo i la o i di pa lo y os e a icolo di scienza. Vi ginija S anke ičienė (Kauno echnologijos uni e si e as) pa lò su Lie u iškų e in e nazionali e minų sinonimijos i a ian iškumo casi nella economia e minijoje. Naudodamasi del diziona io dei e mini Ekonomikos (R. Vainienė, 2005), a icoli di scienza e manuėlii lei discu è unažodžių e sudė inių ekonomikos e minų kilmę, nonché sinonimi. Vilija celiešienė (Kauno uni e si à della ecnologia) legge a la no izia Kompuu e ijos skolinių i jų a i ikmenų a osenos polinkiai. L'obie i o del P esso […] isanalizza e compu e ie debili e le lo o li e iche co ispondmen a osenes polinkius s uden ų kalboje e s abili e la lo o scel a lemiančius eiksnius. Dal da i dell'indagine demog a ica si ede che compu e ije skoliniai engono u ilizza i ben più equen emen e che i lo o li e iški equi alen i: skolinius usa a 60,5 pe c. app es ųjų, e lie u iškus e minus solo 39,5 pe c. S e imybių scel a più decidiąs la lo o consue udine, comodi à e comp ensami à, e no miškumas nonąs impo an e so ence. Judi a Džežulskienė (Kauno echnologijos uni e si e as) ap a ė Žodžių a ką sudė inių e minų s uk ū ose. T aducendo o cos i uendo e mini composi i so ge il p oblema, quale do ebbe esse e dėmenă di disposizione o dine, quindi ali combinazioni s u u ū ines con igu a u azioni paanalizza e, ano no i icazioni, oppo una, anche impo an e s abili e pa ole d'o dine polinkius e minijoje. 196 Auš a Rimku ė | Mokslinė kon e encija Teo ia del linguaggio... J. p incipalmen e ques i e mini cos i ui i da un cosaik a a dzio e due dėmen che lo desc i ono. As a Mi ke ičienė e Albina Aukso iū ė (Lie u ių kalbos ins i u as) p esen ò e minologijos po alą www.eu o e mbank.com, che è il isul a o del p oge o Eu oTe mBank (Collezione di iso se e minologiche Eu opos, in collabo azione con is i uzioni e minologiche) e e ua o nel 2005 2006 di se e paesi (Li uania, Le onia, Es onia, Polonia, Unghe ia, Ge mania e Danima ca). Ques o Eu opa e minų bankas, nel quale g e a la iškų, es iškų, lenkiškų, eng iškų, angliškų e al i lingui e mini di si può o a e e lie u iškų. A ualmen e i è più di 1,5 milione di a i se o i e mini, o e 600 000 e mini di a icoli. Il nuo o po ale e minologico sa à u ile a adu o i, e minologi, eda o i e k ., così come o ganizzazioni e singoli indi idui, che deside ino pubblica pubblicamen e le p op ie accol e di e mini. Gin au as G igas (Ins i u o di Ma ema ica e in o ma ica) nel appo o P og aminese speci ica di in e accia di aduzione e ada a i imo discu è in e accia di so wa e con uomo (langų, menu pun i, comandų pa adinimų, compu e io no i icazioni) speci ica, pe la quale e eme ge il lo o aduzione sa i umų. Ano lui, c'è da adu e non solo es o, ma e a lo ada a e così che egli accu a amen e accon ò azione del p og amma. L'espe ienza di localizzazione dei p og ammi ape i e comme ciali ha mos a o che ques i p oblemi si possono supe a e ascciando c ea i amen e, u ilizzando aduzioni in al e lingue, eseguendo complesso u o es di localizzazione. E ikos Rimku ės e Jolan os Ko ale skai ės (Vy au o Didžiojo uni e si à) nel appo o Mašininis e imas i a kalbos kul ū a? anche g ilden os e imo p oblemos, kielančios au oma iškai e čian eks us į lie u ių kalbą. Ve mai pa la ano anche le ques ioni Egle Kon u y ė (Le o essa delle ka ed os di ilologia edesca dell'Uni e si à di Vilnius (P i azioni giu idiche: okiškų i lie u iškų e minų ek i alen iškumo p oblemos), Vi alija Liu inskienė (Le o essa della ka ed o Calbo y os dell'Uni e si à ecnologica di Kaunas) Sigi a S anke ičienė (Ta p au inių žodžių (ne) e imas) e Au elija Leona ičienė (Le u azione di cos uzioni sin a iche a e dalla lingua ancese in aspe o s ilis ico), così come la G andia Vy au o Vy au a Janina Lia ukai ė (Angl: Mil is o Pe cep ion?), Vi alija Liu inskienė (Ru u ismo dei mezzi di aduzione dei li uani), p o esso Dėda ė ė (Le u a o di lingua omana dopo i gio ni 1990), Helenas I ena Džežulskienė s udiò ižodžius elecomunicazione e minus e s abilì che Te minologia | 2007 | 14 197 linguaggio li uano), Ne inga Dzied a ičiū ė (K eipinių e imo p oblema ika: lie u iškas moky ojo i mokinio dialogų e imas J. D. Salinge io omane Rugiuose p ie bedugnės), dok o an ė Lau a Bu ku ė (Kūnas Bo u os omano Bal a agio mal e imas azeologizmų) della acol à umanis ica di Kaunas dell'Uni e si à di Vilnius. Ki oje seczione è s a o g ildenami mol o a iu' ques ioni della lingua. Vi as Labu is (Vilniaus uni e si e as) skai ė p anešimą Beasmeniai sakiniai anglų i lie u ių kalboje, ca men ca o (Vilniaus uni e si e as) Veiksmažodžio laiko ka ego ijos p oblema e čian iš ispanų kalbos į lie u ių kalbą i iš lie u ių kalbos į ispanų kalbą. Bū ų dei empi seman ica. Saulės Juzelėnienės (Uni e si à ecnologica di Kauno) e Ilonos Side a ičiū ės-Mickienės (Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as) ema del appo o G ama inių laikų aiška anglų i lie u ių kalbos moksliniame disku se. Danos Š enčionienės (Kauno uni e si à ecnologica) appo oazione Sin aksinių p edika ų ( a inių) s u u ionali ipi, le lo o mo osin aksinė aiška e anali iškumo p oblema nelle lingue inglesi e Li uanee è anche des ina o sin aksės p oblems. As a Kazlauskienė e Gailius Raškinis (Vy au o Maggio uni e si à) nel appo o P incipi di c eazione del ondo dei suoni Saky inės kalbos plačiau p is a ė Vy au o Maggio uni e si à saky inės kalbos ga sų ondo kaupimo, p epa ašimo pubblica e in e ne me odiką, ansk ipciją, kalbines e nekalbines žymas. Ingo Be ašienės (Vilniaus kolegija), Vaidos Bui ydienės e Reginos Žukienė (Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as) appo o Nuo olinis mokymo(si) co so Specialybės kalbos kul ū a e la sua applicazione ealiji. Alla ine della con e enza è s a a o ganizza a discussione Speciali à insegnamen o della lingua in scuole supe io i: pa i ies sklaida, nella quale hanno pa ecipa o Ju gi a Gi čienė, Regina Žukienė, Vi ginija S anke ičienė, Vilija celiešienė, Saulė Juzelėnienė, Judi a Džežulskienė, E ika Rimku ė, As a Kazlauskienė. Pokalbį edė Lo e a Vaicekauskienė (Is i u o della Li u ių kalba, Uni e si à di Vilniaus). Mokslinė kon e encija La eo ia e p a ica del linguaggio è s a a in e essan e e u ile non solo agli scienzia i, ma e anche agli s uden i. Pubblica o accol o di esi dei appo i della con e enza. Gau a 2007-11-19 Auš a Rimku ė L'is i u o delle lingue Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pos a [email p o ec ed]