Mokslinė konferencija „Kalbos teorija ir praktika“

194 Mokslinė kon e encija Kalbos eo ijai p ak ika AUŠRA RimKU Ė Lie u iųkalbosins i u as 2007 me ų lapk ičio 9 dieną į yko Kauno echnologijos uni e si e- o humani a inių mokslų akul e o Kalbo y os ka ed os i Lie u ių kalbos ins i u o Kalbos kul ū os sky iaus i Te minologijos cen o su eng a mokslinė kon e encija Kalbos eo ijai p ak ika.Kon e enciją a i- da ė i daly ius pas eikino Kalbo y os ka ed os edėja Ju gi a Mikelio- nienė i humani a inių mokslų akul e o dekanas p o . Gied ius Kup- e ičius. Plena iniame posėdyje bu o pe skai y i du p anešimai. Kauno echnolo- gijos uni e si e o Kalbo y os ka ed os p o eso ės Aldonos Paulauskie- nės p anešimo ema – Opozicijosi jųneu alizacijag ama iniųka ego ijų pa adigmose. Opozicijų ieškojimas pa adigmose, ano p anešėjos, – ai ben- d osios kalbo y os nus a y as kalbos eiškinių ap ašo p incipas. Išmaningai aikan opozicijų p incipą mo ologijos ap ašuose galima leng ai išsp ęs i iš pi mo ž ilgsnio sunkiai išsp endžiamas p oblemas. A. Paulauskienė išsa- miau kalbėjo apie g ama ines eiksmažodžio ka ego ijas – asmenį, nuosaką, ūšį i eikslą, ma isų šių ka ego ijų pa adigmų na iai susiję opoziciniais yšiais, isose ka ego ijose ma y i žymė ojo i nežymė ojo na io p iešp ieša. Ju gi a Gi čienė (Vilniaus pedagoginis uni e si e as) p anešime Ve s inės li e a ū osnaujažodžiai:pasi ink ysi nea i ik ysnag inėjo 1990–2006 m. laiko a pio naujažodžius, unkcionuojančius į lie u ių kalbą iš e s uose g ožiniuose eks uose. Ji sky ė d i pag indines naujų ealijų į a dijimo naujažodžiais p oblemas. Pi moji susijusi su naujųjų s e imžodžių i naujais sudė iniais pa adinimais a naujada ais iš eikš ų jų a i ikmenų konku encija, an oji – su naujųjų s e imžodžių adap a imu. Po plena inio posėdžio da bas bu o ęsiamas d iejose sekcijose. Viena sekcija bu o ski a e minologijos i e imo p oblemoms. Auš a Rimku- ė (Lie u ių kalbos ins i u as) pe skai ė p anešimą XIXa.pabaigos–XXa. p adžios eligijos e minijos a kyba.Ano p anešėjos, lie u iška eligijos e minija y a iena iš seniausių lie u iškų e minijų. XIX a. pabaigoje– Auš a Rimku ė | Mokslinėkon e encijaKalbos eo ija... Te minologija | 2007 | 14 195 XX a. p adžioje bu o susi ūpin a eligijos aš ų kalba, im a no min i labai neg yna eligijos e minija. ypač s a bus 1909 m. įs eig os Po e ių ko- misijos da bas, kai bend ada biaujan d asininkams i kalbininkams bu o su a ky a s a besnių maldų, po e ių kalba, dauguma s e imos kilmės e - minų pakeis i lie u iškais, palik i a o i ik ie, ku ie ne u i a i ikmenų lie u ių kalboje. Dianos Šilob i ai ės (Lie u ių kalbos ins i u as) p anešimas Pi mos XXa.pusėsma ema ikos ado ėlių e minųsinonimija ski as ma ema ikos e minijai. Pagal sanda ą i kilmę ji ap a ė XX a. p adžios i idu io ma- ema ikos ado ėlių e minų sinonimus, a k eipė dėmesį, kad šios s i ies e minija nė a sena, o ap a iamas laiko a pis bu o labai s a bus ku ian mokyklinės ma ema ikos e miniją. Dalia Masai ienė (Vy au o Didžiojo uni e si e as) p anešime Anglų kalbosį akaling is ikos e minųda ybai nag inėjo, kokią eikšmę anglų kal- ba u i naujausių lie u iškų kalbo y os e minų da ybai. Ji ap a ė naujus anglų kalbos skolinius i jų adap a imą lie u ių kalboje, aip pa nag inėjo kai ku iuos būdingiausius kalbo y os e minų a osenos polinkius, odan- čius anglų kalbos į aką, į a dijo kai ku iuos e minų sinonimijos a ejus i ap a ė jų p iežas is. P anešėja ėmėsi naujais kalbo y os da bais i mokslo s aipsniais. Vi ginija S anke ičienė (Kauno echnologijos uni e si e- as) kalbėjo apie Lie u iškųi  a p au inių e minųsinonimijosi  a ian išku- moa ejusekonomikos e minijoje. Naudodamasi Ekonomikos e minųžodynu (R. Vainienė, 2005), mokslo s aipsniais i ado ėliais ji ap a ė ienažodžių i sudė inių ekonomikos e minų kilmę, aip pa sinonimus. Vilija celiešienė (Kauno echnologijos uni e si e as) skai ė p aneši- mą Kompiu e ijosskoliniųi jųa i ikmenų a osenospolinkiai. P anešimo ikslas – išanalizuo i kompiu e ijos skolinių i jų lie u iškų a i ikmenų a - osenos polinkius s uden ų kalboje i nus a y i jų pasi inkimą lemiančius eiksnius. Iš anke inio y imo duomenų ma y i, kad kompiu e ijos skoliniai a ojami ge okai dažniau nei jų lie u iški a i ikmenys: skolinius a oja 60,5 p oc. apklaus ųjų, o lie u iškus e minus – ik 39,5 p oc. S e imybių pasi inkimą labiausiai lemiąs jų įp as umas, pa ogumas i sup an amumas, o no miškumas nesąs s a bus eiksnys. Judi a Džežulskienė (Kauno echnologijos uni e si e as) ap a ė Žo- džių a kąsudė inių e minųs uk ū ose. Ve čian a suda an sudė inius e minus kyla klausimas, kokia u ė ų bū i dėmenų išdės ymo a ka, odėl okių junginių s uk ū ines kon igū acijas paanalizuo i, ano p anešėjos, ikslinga, aip pa s a bu nus a y i žodžių a kos polinkius e minijoje. 196 J. Džežulskienė y ė ižodžius elekomunikacijos e minus i nus a ė, kad daugiausia šie e minai suda y i iš ieno daik a a džio i d iejų jį apibūdi- nančių dėmenų. As a Mi ke ičienė i Albina Aukso iū ė (Lie u ių kalbos ins i u- as) p is a ė e minologijos po alą www.eu o e mbank.com, ku is y a 2005– 2006 m. sep ynių šalių (Lie u os, La ijos, Es ijos, Lenkijos, Veng ijos, Vo- kie ijos i Danijos) ykdy o p ojek o Eu oTe mBank(Eu opos e minologijos iš eklių inkimas,bend ada biaujan  e minologijosins i ucijoms) ezul a as. Tai Eu opos e minų bankas, ku iame g e a la iškų, es iškų, lenkiškų, en- g iškų, angliškų i ki ų kalbų e minų galima as i i lie u iškų. Šiuo me u jame y a daugiau kaip 1,5 milijono į ai ių s ičių e minų, pe 600 000 e - minų s aipsnių. Naujasis e minologijos po alas bus naudingas e ėjams, e minologams, edak o iams i k ., aip pa o ganizacijoms i pa ieniams asmenims, no in iems iešai skelb i sa o e minų inkinius. Gin au as G igas (Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as) p anešime P og aminėsį angossąsajos e imoi adap a imospeci ikaap a ė p og ami- nės į angos sąsajos su žmogumi (langų, meniu punk ų, komandų pa adi- nimų, kompiu e io p anešimų) speci iką, dėl ku ios i a si anda jų e imo sa i umų. Ano jo, enka e s i ne ik eks ą, be i jį adap uo i aip, kad jis iksliai pa eik ų p og amos eiksmą. A i ųjų i kome cinių p og amų lokaliza imo pa i is pa odė, kad šias p oblemas galima į eik i e čian kū- ybiškai, naudojan is e imais į ki as kalbas, a liekan kompleksinį isos lokalizacijos es a imą. E ikos Rimku ės i Jolan os Ko ale skai ės (Vy au o Didžiojo uni e si e as) p anešime Mašininis e imasi /a kalboskul ū a? aip pa g ilden os e imo p oblemos, kylančios au oma iškai e čian eks us į lie u ių kalbą. Ve imo klausimais kalbėjo i Vilniaus uni e si e o Vokie- čių ilologijos ka ed os lek o ė Eglė Kon u y ė (Įmonių eisinės o mos: okiškųi lie u iškų e minųek i alen iškumop oblemos), Kauno echno- logijos uni e si e o Kalbo y os ka ed os lek o ės Sigi a S anke ičienė (Ta p au iniųžodžių(ne) e imas) i Au elija Leona ičienė (P ancūzų kalbosa i auk ųjųsin aksiniųkons ukcijų e imass ilis iniuaspek u), aip pa Vy au o Didžiojo uni e si e o lek o ės Janina Lia ukai ė (Anglijos ju idinėsins i ucijosi pa eigybės: e imasa su okimas?), Vi alija Liu - inskienė (Rišlumop iemonių e imasįlie u iųkalbą), p o eso ė Milda Dany ė (Li e a ū inio e imono mųpokyčiaipo1990-ųjųme ų), docen ė I ena Ragaišienė (Ad esa oi ad esan o o mųypa umaii in e eks ua- lumo eikšmėHelenFielding omano„B idži osDžounsdieno aš is“ e imeį Auš a Rimku ė | Mokslinėkon e encijaKalbos eo ija... Te minologija | 2007 | 14 197 lie u iųkalbą), Ne inga Dzied a ičiū ė (K eipinių e imop oblema ika: lie u iškasmoky ojoi mokiniodialogų e imas J.D.Salinge io omane„Ru- giuosep iebedugnės“), Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inio akul e o Lie u ių ilologijos ka ed os dok o an ė Lau a Bu ku ė (K.Bo u os o- mano„Bal a agiomalūnas“ azeologizmų e imas). Ki oje sekcijoje bu o g ildenami labai į ai ūs kalbos klausimai. Vi as Labu is (Vilniaus uni e si e as) skai ė p anešimą Beasmeniaisakiniaianglų i lie u iųkalboje, ca men ca o (Vilniaus uni e si e as) – Veiksmažo- džiolaikoka ego ijosp oblema e čian išispanųkalbosįlie u iųkalbąi iš lie u iųkalbosįispanųkalbą. Bū ųjųlaikųseman ika. Saulės Juzelėnie- nės (Kauno echnologijos uni e si e as) i Ilonos Side a ičiū ės-Mic- kienės (Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as) p anešimo ema – G ama iniųlaikų aiškaanglųi lie u iųkalbosmoksliniamedisku se. Danos Š enčionienės (Kauno echnologijos uni e si e as) p anešimas Sin aksiniųp edika ų( a inių)s uk ū iniai ipai,jųmo osin aksinė aiška i anali iškumop oblemaanglųi lie u iųkalbose aip pa ski as sin aksės p oblemoms. As a Kazlauskienė i Gailius Raškinis (Vy au o Di- džiojo uni e si e as) p anešime Saky inėskalbosga sų ondokū imop in- cipai plačiau p is a ė Vy au o Didžiojo uni e si e o saky inės kalbos ga sų ondo kaupimo, pa uošimo publikuo i in e ne e me odiką, ansk ipciją, kalbines i nekalbines žymas. Ingos Be ašienės (Vilniaus kolegija), Vai- dos Bui ydienės i Reginos Žukienės (Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as) p anešimas – Nuo olinismokymo(si)ku sas„Specialybėskalbos kul ū a“ i jo aikymo ealijos. Kon e encijos pabaigoje bu o su eng a dis- kusija Specialybėskalbosmokymasaukš osiosemokyklose:pa i iessklaida, ku ioje daly a o Ju gi a Gi čienė, Regina Žukienė, Vi ginija S anke ičienė, Vilija celiešienė, Saulė Juzelėnienė, Judi a Džežulskienė, E ika Rimku ė, As a Kazlauskienė. Pokalbį edė Lo e a Vaicekauskienė (Lie u ių kalbos ins i u as, Vilniaus uni e si e as). Mokslinė kon e encija Kalbos eo ijai p ak ika bu o įdomi i naudinga ne ik mokslininkams, be i s uden ams. Išleis as kon e encijos p anešimų ezių inkinys. Gau a 2007-11-19 Auš a Rimku ė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]