С. В. Гринев-Гриневич, В. П. Гринева, Л. П. Минкова, Т. Г. Скопюк. Указатель терминологических диссертаций

174 Jonas JoNAs KLimA ičiUs Ins i u os de língua li uana С. В. Гринев-Гриневич, В. П. Гринева, Л. П. Минкова, Т. Г. Скопюк. УКАЗАТЕЛЬ ТЕРМИНОЛОГИЧЕСКИХ ДИССЕРТАцИй. Справочное пособие Belos oc […] Moscou, 2006, 752 p. An s alo guli i dažnai a oma, žiū ima mielo kolegos p o . Se giejaus G inio o-G iniewicziaus mūsų Te minologijos cen ui au og a uo a knyga. P o esso ius i isi šios bibliog a ijos engėjai, aip pa isi 19462005 m. 2165 dise ações au o iai (kai ku ie d iejų) i Rusijos e minologijos d augija (ROSSTERM) gali pag įs ai didžiuo is p ieš pasaulį sa o didžiuliu da bu (deja, knygos spauda mena so ie inio sku do laiko...). Į ado au o ius Se giejus G inio as-G iniewiczius kalba apie kompleksinę mokslo discipliną e minologiją (sinonimiškai a ojama e minologija i hib idas e minologija), šiuo laiko a piu susiklosčiusią jos p oblema iką, mini pe inius 20 me ų išsisky usias k yp is g e inamąją, onomasiologinę, semasiologinę, ipologinę, unkcinę, is o inę, kogni y ią e minologiją, pagalą pa akinę e minologiją, aip. Au o ius kelia eikalą sumuo i i apibend in i ezul a us e minologijos a ei į lemia bū inybė ei i nuo ap ašymų p ie aiškinimų. Tai dik a o i bibliog a ijos sanda ą. (em inglês) I dalis y a sis eminė e minologijos k ypčių bibliog a ija: 1. Te minologia i jos pag indiniai sky iai. 2. Tipologia da e minologia. Speciosios leksikos i e minijos ipai (p o o e minai i liaudinė specialioji leksika, ama ininkys ės leksika, p o esionalizmai, mik o e minijos, a ealinės i au inės e minijos, au o inės e minijos; His ó ia e minológica e diac onismo e minologia desc ição; G e inamasis e minijų ap ašymas). 3. Ap ašomoji (desk ip y ioji) e minologia. Klima ičius | Te minologia | 2007 | 14 175 4. Semasiologia e e minologia. 5. Onomasiologia e e minologia. Te minação da yba. 6.Te minologia do cinema. 7. Te minologia do Taikomoji. Te minologia do abalho. 8. Te minog a ia. 9. Kogni y ioji e minologia. II sis ema de e minologia de e minologias s ičių bibliog a ija: pi miausia bend ųjų dalykų (specialioji leksika, e minai, mokslinė leksika, bend amokslinė leksika, echnikos i bend oji echnikos leksika), paskui s i čių mokslų 8ys 88 k yp ys (pasku inė iš jų kalbo y os e minologija 85 dise acijos). III pa e […] abėcėlinė. Da kime g įž p ie S. G inio o Į ado. (em inglês) Au o ius eigia, kad mokslo y oje ienu iš pag indinių mokslo s i ies aidos g eičio i plė ojimosi k yp imis odiklių laikoma publikacijų skaičius i jų ema ika. Taigi publikacijų ( isų) dinamika okia (XX a. dešim mečiais): IV 11, V 11, VI 44, VII 480, VIII po 150200 kasme . Dise ações S. G inio o laikomos pag indiniais 176 Jonas Klima ičius | y imais segundo análises de alumą i gilumą. Jų skaičiaus augimas 147. Te minologijos dise ações cons i uem dešim adalį kalbo y os dise ações. 2165 disse ações ai Rusijos (i bu . SSRS) e minologijos a uodas. Jame […] i A. Balašaičio (1961), K. Gai enio (1969), A. Kaulakienės (1983), S. Keinio (1968) disse ações. É mais li uanos kalbininkų da bų: A. Sabaliausko (pa eik i klaidingi inicialai I. I.) P oísição de nomes de plan as ag ícolas em línguas bál icas J. Ka aciejaus Social Te minologie do idioma li uano (1987), R. Žuka Bui ydienės Te minos de pa en esco ma i al em idioma li uano (1992), aip pa A. Denze ičiū ės nichd onimas e de i ados de educação em línguas bál icas (P incipi nominacija) (Kaunas, 1988), D. Eigi ija Li uano ska na odna e minologia (Vilnius, 1989). (Vilnius, 1989) e po ou o lado, Pas a ųjų d iejų dise acijų nė a li e a ū os odyklėje Lie u ių kalbo y a. (Pas a ųjų d iejų dise acijų nė a li e a ū os odyklėje Lie u ių kalbo y a. Nė a i Z. Ba eiky ės Uстойчивость словосочетаний в научной речи (Mask a, 1982), L. Ju e ičiū ės Процесс интернационализации научно-технической терминологии в условиях развития русского двуязычия (Mask a, 1992). Nė a i Z. Ba eiky ės Устойчивость словосочетаний в научной речи (Mask a, 1982), L. Ju e ičiū ės Процесс интернационализации научно-технической терминологии в условиях развития русского двуязычия (Mask a, 1992). P ie anglis ikos p iklauso R. Jasuda ičiū ės His ó ico es udo de pala as-ob asão de gnezdas de pala as (na ma é ial imën subs an i as, pa es de á o es em inglês (Lening adas, 1979). Su li uanis ika ik ai siejasi Z. Daunienės disse ação Lêxica de comé cio em esc i ó io de esc i ó io bielo usso em 15[…]нач. 17 вв. (Vilnius, 1965) e R. Dailidėno Li uanizmy em esc i u as de negócios elhos bela us (Minskas, 1989), be minė oje odyklėje jų i gi nė a. Z. Babickienės disse ação Polissémia egula na usso e li uano lexicog a ia (Lening adas, 1983) não em e minologia de abalho. P ie li uanis ikos iš dalies p iklauso L. Ne skajos dise acija Балтийская географическая терминология в сопоставлении со славянской (Москва, 1973), o odyklėje ne iksuo a. E. Telešo (E. Yu. Тяляшоc) disse ação In es igação e implemen ação de modelo concei ual de á ea de assun o pa a apoia o diálogo homem-máquina (Kaunas, 1983) pa a o es udo humani á io cien í ico. *** A me us li uanis ikos, aip pa isų bu usių SSRS i esamų Rusijos au ų, užsienio kalbų e minologijos dise acijas, usų dalis lik ų didžiausia. Neži nia, kaip lie u ių e minologija a ody ų p ieš, sakykim, kazachų a ne u kmėnų e minologiją. Kaip p ieš usų ne eikia nė saky i... Dise - įspūdingas: V 6, VI 64, VII 226, VIII 483, IX 972, no s čia p asideda mažėjimas: X 269, 2001 2005 m. Te minologia | 2007 | 14 177 acijomis be liaudies e minijos pasiekusi ik abiejų ankų pi š ų skaičių (ž . A. Rimku ė. Lie u ių e minologijos dise acijos. Te minologija 14, 179187). 1949[…]1989 m. apgin os 141 ilol. m. candida o i 22 dak a o dise acijos (Aukš asis mokslas. In o macinis biule enis, núme o qua o. Lie u os kalbininkų, li e a ū ologų i au osakininkų dise acijos (1949-1989), Vilnius, 1991) […] aigi iš iso 163 (o e minologijos uo laiku […] 4). Tiek ge ai, kad bu ome, o po pe aukos ėl galime bū i iesiogiai a ne iesiogiai mokiniai, o mūsų žu nale i kolegos. Ne eikia įsis o i į pesimizmą, be u im ge ai į e in i padė į. A nossa p oblemá ica é siu oka. Be u im apsigin i nuo e minologijos p o anų e inimų i ka š akošiško adybiško s a ega imo. Rašo, kad Te minologija y a p ak ikos žu nalas, o pap ašius pag įs i kad siau ai specializuo as, u i aiškų aikomąjį (kalbos p ak ikos) pa eik į, ai u im, kad jie, ką nežino žu nale (i ologijos cen e) Te min hese dalykų iš labai maža jie daba kiasi eik Lie u os kalbos komisijos pakomisijos (no ska bea s s a e o a ai s in which hei employees pa icipa e šlubu abiem, ypač ling is ine). Pa ikėję sa o galia aginimais s aigiai už plaukų iš auk i lie u ių e minologiją į aukščiausią lygį iman is g ynosios eo ijos kū imo, nežinia kodėl mano, kad ai ge iausia da y i ma šu iš Ry ų į Vaka us. Beje, S. G inio o duomenimis, e minologijos i is o inės leksikologijos dise acijos en 100 ka ų mažiau... Moksle apsk i ai nė a okios akosky os, juoba šuoliais pakei ę k yp į ne apsime eu opiniu e minologijos cen u. Li u ian e minologijos eo iją po Jono Jablonskio (ling is inę, žinomą iš negausių eiginių i iš p ak inio įgy endinimo) i S asio Šalkauskio (daugiau bend ąją, iš dalies loginę) nuosekliau, be su pe ūkiais kū ė ik Kazimie as Gai enis, iš dalies kū ė, daugiau mokė S asys Keinys. Ago a pauzė, da ge ai, kad mūsų i iamieji da bai, no s neapkaišy i mokslingumo plunksnomis, be u i neblogą eo inį pamušalą (iš pa i šiaus jo nema y i, be y a). No en an o, é necessá io que o eng i ben um pla esnio mas o g yną eo e iką, iš ku io bū ų galima lauk i monog a ijos a p adžiai ben ado ėlio a ba ku is elk i g upę kolek y inei monog a ijai. Tem que p imei o en a emsisa in i ai, kas suku a i išlaikę empo bandymą. Aqui é p eciso i sisąmonin i: usų e minologai labai daug ką išplė oję epopėjiškai, be jei mes aip da y ume, mūsų, kelių e minologų kalbininkų, pajėgų už ek ų mažai daliai p oblema ikos. Nesid o ėkime pe im i, s a biausia mokėkime ai nuodugniai, ūpes ingai, 178 Jonas Klima ičius | apos a em kumulia y iai, aze de o ma sis emá ica. Kalbą apie lie u ių ling is inės e minologijos k yp is eikia p adė i nuo pasiek ų (i nepasiek ų) ezul a ų. (Kalbą apie lie u ių ling is inių e minologijos k yp is eikia p adė i nuo pasiek ų (i nepasiek ų) ezul a ų. (Kalbą apie lie u ių ling is inių e minologijos k yp is) P imei o, é necessá io da melho subsis yguo i nosso p incipalmen e cul i uojamą ap ašomąją onomasiologinę e minologiją. Bū ina yž ingai šalin i ieną nege ą pe k ypį ne ai, kad ši k yp is pe daug da ybiška, be ai, kad e minizacijos būdu suku ų e minų da ybinė analizė išk eipia e minijos kū imo aizdą. Redak o iaus plunksna ienu gais u ši o nepašalins, eikia bend os nuos a os: da ybos analizė naujada ams, e iniams. ou os de c ip os u im ik pačius bū iniausius papildus, eikalingus pag indinei k ypčiai i jai pa em i (didžiausias, u in is i da žadan is dise acinių ezul a ų is o inė e minologija), a ba į ai ių p admenų, plė o ė i a ei is da isai neaiški. Vieno mui o s a baus aiškumo p ecisa bū inai i ápido: kiek ūks a, kad e minologijos dise acijos i e minologų skaičius suda y ų dešim adalį kalbo y os, i kada suda ys. Gau a em 2006-12-04 Jonas Klima ičius Ins i u os de língua li uana P. Vileišio g. 5, LT - 10308 E. paš as e [e-mail p o egido] A ualumas i pe spek y umas mus čia u ė ų es i.