С. В. Гринев-Гриневич, В. П. Гринева, Л. П. Минкова, Т. Г. Скопюк. Указатель терминологических диссертаций

174 Jonas JoNAs KLimA ičiUs Lie u ių kalbos ins i u ai С. В. Гринев-Гриневич, В. П. Гринева, Л. П. Минкова, Т. Г. Скопюк. УКАЗАТЕЛЬ ТЕРМИНОЛОГИЧЕСКИХ ДИССЕРТАцИй. Справочное пособие Belos okas […] Mask a, 2006, 752 p. An s alo guli i dažnai a oma, žiū ima mielo kolegos p o . Se giejaus G inio o-G iniewicziaus mūsų Te minologijos cen ui au og a uo a knyga. P o eso ius i isi šios bibliog a ijos engėjai, aip pa isi 19462005 m. 2165 dise acijų au o iai (kai ku ie d iejų) i Rusijos e minologijos d augija (ROSSTERM) gali pag įs ai didžiuo is p ieš pasaulį sa o didžiuliu da bu (deja, knygos spauda mena so ie inio sku do laiką...). Į ado au o ius Se giejus G inio as-G iniewiczius kalba apie kompleksinę mokslo discipliną e minologiją (sinonimiškai a ojama e minologija i hib idas e minologija), šiuo laiko a piu susiklosčiusią jos p oblema iką, mini pe inius 20 me ų išsisky usias pasku is k yp inamąją, onomasiologinę, semasiologinę, ipologinę, unkcinę, is o inę, kogni y ią e minologiją, pagal pagalą pa akinę e minologiją, aip. Au o ius kelia eikalą sumuo i i apibend in i ezul a us e minologijos a ei į lemia bū inybė ei i nuo ap ašymų p ie aiškinimų. Tai dik a o i bibliog a ijos sanda ą. I dalis y a sis eminė e minologijos k ypčių bibliog a ija: 1. Te minologija i jos pag indiniai sky iai. 2. Tipologinė e minologija. Specialios leksikos i e minijos ipai (p o o e minai i liaudinė specialioji leksika, ama ininkys ės leksika, p o esionalizmai, mik o e minijos, a ealinės i au inės e minijos, au o inės e minijos; is o inė e minologija i diach oninis e minijos ap ašymas; g e inamasis e minijų ap ašymas). 3. Ap ašomoji (desk ip y ioji) e minologija. Klima ičius | Te minologija | 2007 | 14 175 4. semasiologinė e minologija. 5. Onomasiologinė e minologija. Te minų da yba. 6. Funkcinė e minologija. 7. Taikomoji e minologija. Te minologijos da bas. 8. Te minog a ija. 9. Kogni y ioji e minologija. II dalis sis eminė e minijos s ičių e minologijos bibliog a ija: pi miausia konk ečių bend ųjų dalykų (specialioji leksika, e minai, mokslinė leksika, bend amokslinė leksika, echnikos i bend oji echnikos leksika), paskui mokslinių s i ų 8ys 88 k yp ys (pasku inė iš jų kalbo y os e minologija 85 dise acijos). III dalis abėcėlinė. Da kime p ie S. G inio o Į ado. eigia Au o ius, kad mokslo y oje ienu iš pag indinių mokslo s i ies aidos g eičio i plė ojimosi k ip imis odiklių laikoma publikacijų skaičius i jų ema ika. Taigi publikacijos ( isų) dinamika okia (XX a. dešim mečiai): IV 11, V 11, VI 44, VII 480, VIII po 150200 kasme . Dise acijos S. G inio o laikomos pag indiniais 176 Jonas Klima ičius | y imais pagal analizės išsamumą i gilumą. Jų skaičiaus augimas 147. Te minologijos dise acijos suda o dešim adalį kalbo y os dise acijos. 2165 dise acijos ai Rusijos (i bu . SSRS) e minologijos a uodas. Jame i A. Balašaičio (1961), K. Gai enio (1969), A. Kaulakienės (1983), S. Keinio (1968) dise acijos. y a daugiau lie u ių kalbininkų da bų: A. Sabaliausko (pa eik i klaidingi inicialai I. I.) Pроисхождение названий сельскохозяйственных растений в балтских языках J. Ka aciejaus Socialinių e minų литовского языка (1987), R. Žuka Bui ydienės e minų брачного родства в литовском языке (1992), aip pa A. Denze ičiū ės nichd onės i jų p odukcijos iš š ie imo bal uosiose kalbose (Принципы номинации) (Kaunas, 1988), D. Eigi ijaus Lie u os народная терминология (Vilnius, 1989). Pas- (Vilnius, 1989). Pas a ųjų d iejų dise acijų nė a li e a ū os odyklėje Lie u ių kalbo y a. Nė a i Z. Ba eiky ės Uстойчивость словосочетаний в научной речи (Mask a, 1982), L. Ju e ičiū ės P ocesas in e nacionaliza imo научно-технической терминологии в условиях развития русского двуязычия (Mask a, 1992). P ie anglis ikos p iklauso R. Jasuda ičiū ės Is o inis y imas žodžioob ažaujamųjų gnezdų žodžių (na ma e ijale imën существительных, žyminčių medžių dalis anglų kalba (Lening adas, 1979). Su li uanis ika ik ai siejasi Z. Daunienės dise acija Торговая лексика в белорусской деловой письменности в 15нач. 17 вв. (Vilnius, 1965) i R. Dailidėno Liтуанизмы в старобелорусской деловой письменности (Minskas, 1989), be minė oje odyklėje jų i gi nė a. Z. Babickienės dise acija Regulia inė poliseemija usų i li o ų leksikog a ijoje (Lening adas, 1983) nė a e minologijos da bas. P ie li uanis ikos iš dalies p iklauso L. Ne skajos dise acija Балтийская географическая терминология в сопоставлении со славянской (Москва, 1973), o odyklėje ne iksuo a. E. Telešo (E. Y. Тяляшоc) dise acija "Iš y imų i ealizacijos koncep ualinės modelio dalyko palaikymui žmogaus-mašininio dialogoa" (Kaunas, 1983) p ie humani a inių mokslų nep iklauso. *** A me us li uanis ikos, aip pa isų bu usių SSRS i esamų Rusijos au ų, užsienio kalbų e minologijos dise acijos, usų dalis lik ų didžiausia. Neži nia, kaip lie u ių e minologija a ody ų p ieš, sakykim, kazachų a ne u kmėnų e minologiją. Kaip p ieš usų ne eikia nė saky i... įspūdingas: V 6, VI 64, VII 226, VIII 483, IX 972, no s čia p asideda mažėjimas: X 269, 20012005 m. Te minologija | 2007 | 14 177 acijomis be liaudies e minijos pasiekusi ik abiejų ankų pi š ų skaičių (ž . A. Rimku ė. Lie u ių e minologijos dise acijos. Te minologija 14, 179187). 19491989 m. apgin os 141 ilol. m. kandida o i 22 dak a o dise acijos (Aukš asis mokslas. In o macinis biule enis, N . 4 Lie u os kalbininkų, li e a ū ologų i au osakininkų dise acijos (19491989), Vilnius, 1991) aigi iš iso 163 (o e minologijos uo laiku 4). Tiek ge ai, kad bu ome, o po pe aukos ėl galime bū i iesiogiai a ne iesiogiai mokiniai, o mūsų žu nale i kolegos. Ne eikia įsis o i į pesimizmą, be u im ge ai į e in i padė į. Mūsųama p oblema ika y a sia apimu oka. Be u im apsigin i nuo e minologijos p o anų e inimų i ka š akošiško adybiško s a ega imo. mokslo biu ok a ai (pasi ėmę ekspe izėmis!..) ašo, kad Te minologija y a p ak ikos žu nalas, o pap ašius pag įs i kad siau ai specializuo as, u i aiškų aikomąjį (kalbos p ak ikos) pobūdį, ai u i pasaky i, kad jie nežino žu nale (i ologijos cen e) Te minų šių dalykų iš iso labai maža jie daba y a Lie u os elebijos eikloje komisijos pakomisijos (no sų als ybinių da buo ojų cen o daly a imo šlubuo ė abiem, ypač ling is ine). Pa ikėję sa o galia aginimais s aigiai už plaukų iš auk i lie u ių e minologiją į aukščiausią lygį iman is g ynosios eo ijos kū imo, nežinia kodėl mano, kad ai ge iausia da y i ma šu iš Ry ų į Vaka us. Beje, S. G inio o duomenimis, e minologijos i is o inės leksikologijos dise acijos en 100 ka ų mažiau... Moksle apsk i ai nė a okių akosky os, juoba šuoliais pakei ę k yp į ne apsime eu opiniu e minologijos cen u. Lie u ių e minologijos eo iją po Jono Jablonskio (ling is inę, žinomą iš negausių eiginių i iš p ak inio įgy endinimo) i S asio Šalkauskio (daugiau bend ąją, iš dalies loginę) nuosekliau, be su pe ūkiais kū ė ik Kazimie as Gai enis, iš dalies kū ė, daugiau mokė S asys Keinys. Daba pauzė, da ge ai, kad mūsų i iamieji da bai, no s neapkaišy i mokslingumo plunksnomis, be u i neblogą eo inį pamušalą (iš pa i šiaus jo nema y i, be y a). Tačiau ik ai eikia eng i ben ieną pla esnio mas o g yną eo e iką, iš ku io bū ų galima lauk i monog a ijos a p adžiai ben ado ėlio a ba ku is galė ų elk i g upę kolek y inei monog a ijai. Tam eikia pi miausia įsisa in i ai, kas suku a i išlaikę laiko bandymą. Čia eikia įsisąmonin i: usų e minologai labai daug ką išplė oję epopėjiškai, be jei mes aip da y ume, mūsų, kelių e minologų kalbininkų, pajėgų už ek ų mažai daliai p oblema ikos. Nesid o ėkime pe im i, s a biausia mokėkime ai nuodugniai, ūpes ingai, 178 Jonas Klima ičius | be kumulia y iai, sis emiškai pada y i. Ak ualumas i Kalbą apie lie u ių ling is inių e minologijos k yp is eikia p adė i nuo pasiek ų (i nepasiek ų) ezul a ų. Pi miausia eikia da ge iau susis yguo i mūsų daugiausia kul i uojamą ap ašomąją onomasiologinę e minologiją. Bū ina yž ingai šalin i ieną nege ą pe k ypį ne ai, kad ši k yp is pe daug da ybiška, be ai, kad e minizacijos būdu suku ų e minų da ybinė analizė išk eipia e minijos kū imo aizdą. Redak o iaus plunksna ienu gais u ši o nepašalins, eikia bend os nuos a os: da ybos analizė naujada ams, e iniams. ki ų k ypčių u im ik pačius bū iniausius papildus, eikalingus pag indinei k ypčiai i jai pa em i (didžiausias, u in is i da žadan is dise acinių ezul a ų is o inė e minologija), a ba į ai ių p admenų, plė o ė i a ei is da isai neaiški. Vieno labai s a baus aiškumo eikia bū inai i g ei ai: kiek ūks a, kad e minologijos dise acijos i e minologų skaičius suda y ų dešim adalį kalbo y os, i kada suda ys. Gau a 2006-12-04 Jonas Klima ičius Lie u ių kalbos ins i u ai P. Vileišio g. 5, LT - 10308 E. paš as e [email p o ec ed] pe spek y umas mus čia u ė ų es i.