Iš lietuvių literatūros mokslo terminijos istorijos: XIX amžius

110 As a Mi ke ičienė | Da Da Li uanei le e a u a scien i ica e minijos is o ijos: XIX sec. As mi AKE ičiEN L'is i u o delle lingue Lie u ių Li e a ū ologija come sa a ankiška disciplina in Li uania cominciò o ma si ū os VII 1981: 55), u a ia li e ada bų pagausėjo, essi sono di en a i di e sii e, anche se mokslo klausimams ski ų da bų bū a già aniau. XIX a. ali XIX a. ine XX a. inizio (LTE maggio anza sink e iški, in lo o c'è e eo ie della le e a u a, e s o ia della le e a u a, e le e a u a c i ica inizimenų (LLI 2001: 206). XIX a. quelle ope e s ampdi i e lie u iš k ai, inizia a c ea e Li u iška li e a ū ologijos e minija. TERMINJOS CHALTINIAI Nella p ima me à XIX a. le ma e ie della le e a u a e ano discusse non in singoli negozi, e nelle p a a messe di a ie pubblicazioni o in al e pa i. 1824 m. Ezopo e K. Donelaičio pasakėčių pubblicazione L. Rėza mise lie u išką p akalbą su pasakėčią, pasakė ininkus e k . Quegli s essi anni cedu o K. Nezabi auskio elemen o iaus appendice Su inkimas isokių aš ų lie u iškų, žemai iškų i p ūsiškai lie u iškų è p ima su es inė lie u iškų aš ų bibliog a ija lie u ių kalba (koje pa eik a qualche b e e dei commen i) (Ginei is 1982: 125, 126). S. S ane ičius a 1829 m. pe sp in i a la yniškos lie u ių kalbos g amma ikos aggiun e p a a mę Skai ysian iems ( umpai discu e ama lie u ių aš ija). sconosciu o au o e J. J. V. Lie u is dal Š en os upės k aš o pa ašė p akalbą (da oa a 1828 m.) 1829 m. S. S ane ičiaus e S. Daukan o ela i a pasakėčių leidimui, che è p ima su poe ica es o, sc i o in li e ian kalba (Gi dzijauskas 2006: 77). P immu la o o poe ica eo ica sc i u in Li u iano è conside a a S. Daukan o nel lib o Pasakos Fed o (isp in din a 1846, p epa a a 1824 m.) inse i a la sua s udia Pasakos eo ija būdas (mol o ampiamen e in endomi pasakos i pasakėčios eo ija) ( enip: 79; LLI 2001: 214). In essa S. Daukan as api ėžia e spiega i conce i, ondazia u o il lo o sis ema, ade isce a una igo osa consis enza loginia (Gi dzijauskas 2006: 79). M. Valančius Žemaičių yskupys ėje (1848) a enzione des ina alla le e a u a eligiosa. XIX a. p imoje Li uanian le e a u a scienza e minijos... Te minologija | 2007 | 14 111 sulla pagina lie u iškai è s a o sc i o e su au osaką. T umpas p a a mes si può o a e S. S ane ičiaus, mokslynynka ly e a u as, nei lib i Dainos žemaičių (1829) e Pažymės žemai iškos gaidos (1833). S. Daukan as liaudies dainas discuia Dainės žemaičių (1846) p a a mėje, nella quale pasaco di ali cose, che impo an iūs non solo olklo is ikai, ma e poe ikai in gene ale (Gi dzijauskas 2006: 82). Glaus ai su pasakėčias sc isse J. Žel a ičius I. K ylo o pasakėčių accol o Pasakos (1863) p akalboje. Li e a ū as da bų (ypač k i ikos) padaugėjo XIX a. alla ine, gausėjan g ožinei lie u ių li e a ū ai, a si adus lie u ių pe iodikai. Sono s a i s ampa i a icoli le e a i, ecenzie, ano azioni, sc i o i biog a iche e nec ologi. La c i ica della le e a u a Li uani a e ma che du an e il p imo pe iodo della s ampa pe iodica li uana di en icen o anni di esis enza in essa appa se ci ca 400 c i iche sc i inie le e a u e, lingua e nau osakos ques ioni, di cui me à u espubli a Auš oje e Va pe (LLK I 1971: 138). Va pe e a cos an emen e ano uoja a e ecensiona a lie u iška lib i. Su ques ioni della le e a u a Auš oje sc isse J. Šliūpas, J. Mikšas, J. Konce ičius, S. Dagilis, M. Da ainisSil es ai is, J. Mačys-Kėkš as, J. Zaue einas e k ., Va pe (XIX a. ine) P. Mašio as, V. Mačys, V. Kudi ka, J. Jablonskis, A. K iščiukas-Ai a Kudkė, S. Ma ulai is e V. Va pe pubblica ono la p ima linea poe ica di Tiesos (1898). a. nella seconda pa e sulla le e a u a e sc i o i o singoli la o i anche più o meno eni a sc i a in Li uaniškoje cei ungoje, Ga se, Žemaičių i Lie u os apž algoje, Naujoje lie u iškoje cei ungoje, Tė ynės sa ge, ūkininke, Žinyčioje, nonché leis uose pe iodiniuose Lie u iškajame, JAVenybėje lie u ninkų, JAVšnie, Naujoje gadynėje, Lie u e Lie u os lie u ių, Ame ikosjų, Tė ynės i Lie u os apž algoje. Alla ine del XIX secolo u s ampa a la p ima s o ia Lie u ių li e a ū os J. Aplipo Š iškiai i aš ai (1890), pp. 188-1889 (un a icolo pubblica o dal m os. In Ame ica J. Žilius-Jonila isc isse una lib igelė Lie u iški dainiai inizi del XIX sec.mečio (a spaudas iš Di as). XIX. le e a u e li uane apž algą hanno p esen a o A. Milukas Lie u iško albumo nella seconda pa e (1900). Isc i i la o i, dai quali e è s a o accol o ma e iale a ques 'a icolo1 (ž . elenco delle p incipali on i), igua do e minija mol o di e sii ūs (senza dubbio, 1 Pe iodinė li e a u a neskai a is isai. U ilo asi ais pe iodikoje pubblica i a icoli, ecensioni e e c., quali discu ia a mini li e a u ologi ( em asi A. Sp indžu 1957, LLK I 1971, L. Gineičiu 1982, LLI 2001, J. Gi dzijausku 2006). Anche ul e io men e pe žiū a a qualchee a al i pe iodicane (p z., Naujoje lie u iškoje cei ungoje) pubblic i la o i di le e a u a ques ioni. 112 As a Mi ke ičienė | Da Li uanei le e a u a scienza e miniji... anche pagine di V. Kudi kos poe ikoje ci sono ci ca 120 e mini della scienza della le e a u a, e s e i 234 pagine di J. Šliūpo Li uanian li e a u es is o ijoje di lo o ispe o non c'è mol o (ci ca 150 con e mini della pubblicazione). Al e ope e e minie alla s o ia sono anche dei alo i desiguoda: in uno appena uno al o e mine, e nelle al e si può o a e e minì de ini i, no abù pe pačių e minì e pan. Ques o a icolo cen o a enzione quelle ope e, nei quali ben isibile sis ema dei e mini, i e mini engono de ini i. A causa di ali e mini e mini di soli o dubbi non so ge. Essi imami come ondamen o XIX a. le e a u a della scienza e minìa posizione e b uožam i ela o. Mol a a enzione iene assegna a non a singoli e mini, e a g uppi di e mini, a e minì leghi, sis emiškumui, . y. a comune immagine della e minì. Remiamasi e le e a u a s udiosi o a p esen abili alu azioni di conce i e e mini. TERMINAI E I T RISCHIAI Te ì elazioni meglio si ede da ope e di eo ia della le e a u a. S. Daukan o nel la o o Pasacos modo a sp ende accon a pasakojimo hie a chinė sis ema. Te minas pasaka è pa ininis, e suo specieini e minai 1) wejkalĩne pasaka a ba is o ĩja DaukPB VII (apie ciò che è s a o), 2) môkslĩne pasaka DaukPB VII (apie ciò, kieno ce umas dubo ino) didac inis (li e a ū inis) accon i, 3) źebele o DaukPB VIII (apie ciò che non è s a o) pasakėčia8.2. La base della classi icazione chia a, e e minus collega solo elazioni seman iche. Da plg.: isc i a a ola wadinas jeau padawĩmu, Ło iniszkaj adicijĩ DaukPB VII. Sis emiškais da ybiniais an onimais sùmesgĩmas ĩ ĩssĩmesgĩmas DaukPB X S. Daukan as chiama i conce i užuomazga e a omazga. m. 1883 Auš oje uscp i o J. Konce ičiaus a icolo su K. Donelai į con J. Šliūpo no a i in is naš. Ques o è p imo kuklus en a i o di classi ica e la le e a u a, comp ende e u o il suo sis ema <...> (Gi dzijauskas 2006: 85). P incipali hie a chiche e minì mic osis emi: asz ai A 1883 7 204: nau iniai asz ai A 1883 7 204 au osaka (siūloma keis i e min źodinis ē A 1883 7 204) e dailus asz ai moki u i u sudē i A 1883 7 204 (pagal kilmę); au inii asz ai: acconos A 1883 7 204 e dainos A 1883 7 204; dailus asz ai: p osa A 1883 7 205 e poēzija A 7 1883 205 (pagal kalbą, plg. poēzija da i a chiama a jung inę kalbą A 1883 7 205). J. Šliūpas subi o c i ica J. Konce ičių, che ques o nea ski ia dailę oppu e p iemonę (a s) 2 La eo ia del accon o S. Daukan as o ha c ea o lui s esso, o ha p eso quella di un al o (mums sconosciu o) au o e, e la eo ia pasakėčios da e o è neo iginali (p imi a polkiška S. Če skio p a a mė Fed očių pasakė leidimui) (ž . Gi dzijauskas 2006: 465, 466). di e isce lingubialmen e e sogge ikiamen e). Alcuni, pe esempio, ci ca 6 Te minologija | 2007 | 14 113 nů scienza A 1883 7 204, . y. g ožinės li e a ū os nuo dalykinės. m. Auš oje pubblica o in incomple a o a icolo S. Dagilio la suddi isione della p osa e della poesia secondo linguà ( o mą) espinge come senesnių gadynių enomenyo, pe ò il cambiamen o di pe cezione si i le e solo nel senso a li ello del sis ema dei e mini (keičiasi base di classi icazione e piano di con enu o), e e mini as 1886 A ai 1 6 ipiini e mini imangono gli s essi p oza A 1886 1 6 ieē mokslinė li e a u a i k e poezia 1886 A 1 6 ~g ožinė li e a u a3. L'au o e la di e enza già desc i e abs akčiai: la p ima mos a daig us, comeie esse isz ik o sono, e la seconda kokeis u o ne u bu i A 1886 1 7. Egli sepa a e minus poēzija e giesmininkys ē A 1886 1 6: l'ul imo conside a o più s e o giedojimo o dainazione eilės. Pe žiū ėjus elenca i la o i, ede e maggio i o mino i e mini di signi icminè g uppi, chiiskissimo di lo o cos i uisce eilėda os e mini, nominazioni di s umen i a is ici, nominazioni di le e a u e gene i. Ei lė da o s e mi na i. J. J. V. Li uio dal Š en os upės k aš o p akalboje, sebbene eilėda a sepa a amen e neap a iama, sono alcuni e mini di ques a signi ica i aminės g upės. In p imo luogo, si a a an onimini e mini su ysz a kaba, ay i a, eyos lie V (eyłos ay i a su ysz a kałba Lie VII) e liuosa kaba Lie IV. A en iamo che i composi i an onimai o ma e sis emicamen e: su ysz a liuosa (da plg. p eceden emen e ci a o J. Konce ičiaus jung inē kalba). S. Daukan o la o o ques a con a ie à es eiks a e mini dajnĩne kałba e p ip as ĩne kałba DaukPB XVI. J. J. V. Li u is collega e minus piedos pėdos Lie IV e mie os Lie IV me ai? (LKŽe mie a 1. uni à di misu a, ma as, plg. g . me on ma as): ey piedomʼs i a mie omʼs ay ay gàl pied aszi y IV, szima bù Lie om (pedes poe ici) o peace ay as ey su ysz û Lie os kabos VII. Se essi ela i i sinonimie, o ge a chiniais appo i, è di icile di e. Nel nono decennio usa o il e mine hexame as e le sue a ian i. J. Konce ičius ci a o nell'a icolo b e emen e desc i e ques o signi ica o del e mine: eksamē ai, . i. szeszmie inēs eilēs A 1883 7 208 (da plg. heksamē ai, . e. szeszmē inės eilēs Šliūp 22). O o se non è un'in e p e azione, ma sinonimo? Te miną hegzame as de inie M. Juodišius Vienybėje lie u ninkų (1887 m. N . 4142) un a icolo pubblica o su K. Donela P adžioje (Keli besede o sup a imą poezijos...)4: Kada kožnoje eilėje y a šešios mie os, 3 V. Kudi ka pačioje la e XIX a. usa a e minus eposas i ly ika (V p 3 1898 42), epiška poezija i ly ika (V p 93 1898 6). Pasquinio decennicio on i o a e e mini g aži li e a u a V p 1894 3 36 ( en pa belle is ika V p 1894 8 116), dailioji li e a u a Mlk. 4 Ques o a icolo o iginale non è iusci o o a e, quindi u ilizzo asi LPP 1985: 327331 pubblica a suo es a o ada a o es o. 114 As a Mi ke ičienė | Da Li uanei le e a u a scien i ica e miniji... o così g eikiško seišių pėdų eilė). In igan e, che iene usa o egzame o, anche se è mie os, e non me o (da plg. eilės mie uo os). Inol e, l'au o e e miną eilės, p esumibilmen e, empo non aškiu, pe ché accan o pa ašo lenkiškai: iskas ašy a eilėmis (wie szami) (plg. 1824 m. K. Nezabi auskio bibliog a iją: ap aszi as Eyłomis (a ba wy szays) Nz 47). Uno dei ondamen ali 1886 m. Lie u iškajame balse espubli o o J. Adomaičio-Še no a icolo igua do musu poesia e miną su a inumas [eilu] LB 172. Con ques o e mine iene chiama o e eilėda os sis ema, e imas (ž . Gi dzijauskas 2006: 86). Vengono usa i e e mine su a inumas eilėda a specie e mini: syllabiszkas su a inumas LB 172, mē inis su a inumas LB 172 (plg. mē a [eilu] LB 172 me as, syllabiszka mē a mē a syllabiszka LB 172), 17 aleksand iszkas skambēsinis su a inumas LB (skambēsinis su a inumas LB 172; silabo oninė eila a?ėd). Come is o, specieini dėmenys o ma e di e samen e. Pa lando di imą au o ius g e a il suo nome li u iško su a inumas scliaus i o nisce e in e azionale sinonimą su a inumas ( ymas) LB 172, pa ą ol e pa a oja solo ymą LB 172 (plg. TŽŽe imas < p anc. ime < g . hy hmos da numas, p opo cingumas). S aipsnyje usa o e simile aiškos e mis su a imas (be solo come p incipale dėmuo) widu inis su a imas LB 172 (plg. su a imai syllabiszki LB 172). Si può pensa e che così innomina o i mo, pe ché dopo kablello a bałsakia ( y mas) LB 172 ( oliau solo bałsakia LB 172)5. J. Adomai is-Še nas e minų neapib ėžia, solo legge men e nusako e minų poēzija mē inē LB 172 e eilēs ba os 172 LB b uožus. Eilėda os e mini di sis ema chia amen e is o V. Kudi kos s udio in Tiesos alle ope e sc i e e, nella quale consis en emen e spegna e i conce i, esse classi ica e, qualche do e p esen a a e mini degli co ispondmen di al e lingue. Te mini sia lie u iški o lie u in i, sia e non lie u in i esclusi i in co sy. Visco a p ima de ini i e mini di se ie pa i šinė poezijos o ma, che si sepa a dal p ozos V p 1898 1 14, eilė V p 1898 1 14 eilu ė (anksčiau V. Kudi ka a ojo eilė V p 1895 6 100, successi amen e en ambi a ian i eilė 1898 V p 6 93, nel suo s udio è anche esis u a eilu ė V p 1898 1 14), in e nazionale e mis i mas V p 1898 1 14 (plg. i mi pėdos V p 1898 15, V p 1898 15) 1 all'isilimas V p 1895 1 14 imas V p 5 Ki ići i as uo empo a ojo pe la i ma ALA 1884 56 ALA, 1895 22 17, V p 100, 6 TS 8 33 e k 1898. 6 A siliepimas (plg. S. Didžiulio eilelių a siliepimas ŽLA 1892 7 50) alla ine XIX a. conco e a con sinonimo imas ŽLA 1895 22 174, L 1897 49 2. chiama e pėdos, cioè è sei ac e, allo a ila si chiama hegzame u ( dal Te minologia | 2007 | 14 115 1 14 cezu a, pėda V p 1898 1 14 e k ., inale posmas V p 1898 3 1898. Mie a7 con g eikišku a i ikmeniu pa a o a solo e mine pėda de inizione. P e, ma y , meno conoscin e o nonpubblica e e minhi aggiungendo la inisch co ispondmenys, например.: pe ki imas, (caesu a) V p 1898 1 14 ( oliau a ijuoja ai pe ki imas (plg. TŽe lo . caesu a pe skėlimas), ai caesu a, da plg pe d aė caesu a V p 1898 28, 2 y iška mo e iška caesu a V p 1898 2 28), p (diae esis) V p 1898 3 40 die ezis (plg sa i LTŽ II 1998 g . diai esis plyšimas, padalijimas), eil. V p 1898 29, 2 eil. V p (us e sus) V p 1898 2 2 29 (l. V ps) V ps 1898 2 ad ad ad ad l. A igmio si sc i e e a egsame as V p 1898 1 15, pe ò solo la p ima ol a, ul e io men e egli uno e a ojamas, da lui appia i o e mine hesame inis eikalas V p 1898 3 40. V. Kudi ka spiega non solo ginnini, ma e specieini e mini. Rūšiniai e mini p incipalmen e cos i ui i sis ema icamen e, ecc.: i mo: me iškas i mas V p 1898 1 14 an ikinė kiekybinė eilėda a, oniškas i mas V p 1898 2 28 silabo oninė eilėda a, siliabiškas i mas V p 1898 3 41 silabinė eilėda a; // ile V p 1898 1 14: me iche // oniche delle siliabiche ile V p 1898 1 14 (pagal i mo), ile cho ejinės jambinės // am ib achinės anapes inės // maišy os V p 1898 2 29 (pagal pėdas) (pagal maišy os: eilės sa iškos // adoniškos V p 1898 2 29), i iškos mo e iškos V p 1898 3 40 (pagal pasku inį skią), akemen ka ali ės ka alek inės V p 40 3; p V p 1898 1 14 1898 d isiliabė pėdos dos pėdos d iski p V p 1898 1 14, piliabė pėds is pėdos V p 1898 1 14 (pagal 13 siab 11 33) e linia di ile V p 1898 4 3 Pėdos ūšinių e minų ienaskai os a dininkas iene o ni o nelie u in as (la ynų kalba), p z. :Py hichius, Spondeus, T ochaeus o Cho eus, T ib achys, Dac ylus, Anapaes us (V p 1898 1 14), Dispondeus, An ispas us, Jonicus a majo i didysis jonikasʼ, Epi i us I, Epi i us II (V p 1898 1 15), a cui al i sinis a e mol iskai os po apos o o aggiedama galūnė, p z.: o išchaeusai, spondeus k ʼu p iesag 1898 1 15 e., anche se i modi di a e lo o con il lie u iano. Su Li u iškai leksiniais an onimais sis ema icamen e o ma e con addi i conce i in odijan i e mini iš isinės eilės V p 1898 2 29 e pe pin inės eilės V p 1898 2 29 (d'o a isosilabinės eilės e he e osilabinės eilės). 7 Tais s essi anni Vaižgan as in una ecenzione us a a ques o e mine lie u išką pakai ą mąs as mas as S 1898 8 30 (da plg. maiszy as mas as TS 1898 8 30) (plg. LKŽe 1 scala 4. ma as; 3 maglia 3. s o a, posma (eilė aš yje)). 116 As a Mi ke ičienė | Da e mini scien i ici della le e a u a li uana... V. bal osios eilės V p 1898 3 40 (da plg. minė ą J. Adomaičio-Še no a ian ą), pe ò, pe esempio, solo liuosos eilės V p 1898 3 40. Alcuni con enu i dei e mini o a è cambia o, ad esempio, il e mine iz isinės eilės nei nos i empi engono chiama e as o inės eilės (ž . LTŽ II 1998: 10), e quello che V. Kudi ka chiamò ka elek iškomis eilėmis V p 40, 1898 3 a ualmen e i iene in odo o e mine hipe ka alek inės eilu ės ( en pa : 26). Pačioje XIX e XX a. sandū oje (1900 m.) Žinyčioje u s ampa o pla us K. Maciaus (Samogi os) a icolo su liaudies dainas. No s ques o è au osakos a icolo, u a ia in esso è eilėda os e minų. L'au o e usa e mini me as Žnč 1900 1 72, me ika Žnč 1900 1 83, e mie as Žnč 1900 1 82, semb a, signi ichi sia me a che i mo (a ha musų poezija eilinį mie ą, a ba i mą . i. a puola gius amen e le oci pa oleuosę eilių an ap ibuo ų a s Žnč 1900 1 82). Us ojano dell'ul imo e mine specie di e mini: mie as me iškas me iškas mie as Žnč 1900 1 82, oniškas mie as Žnč 1900 1 82, silabiškas mie as Žnč 1900 1 82, p iegaidžiuo as mie as Žnč 1900 1 83, okaiškas mie as Žnč 1900 1 83, dak iliškas mie as dak iliškas Žnč 1900 1 83, mie as okaiškai - dak iliškas Žnč 1900 1 83, jambi 1900 mie as Žnč 1900 1 83 / Tu i o igine s aniima specie e es imenys a e con la s essa apesaga. Li u išku e mine a liepimas Žnč 1900 1 82 innominijamas imas (plg. V. Kudi kos a siliepimą). È impo an e che K. Macius si sia scel o in e p au inį e miną s o a Žnč 1900 1 83 (in ci uose on i nepas ebė a) in ece di an e io men e consuma o i bal a usiškos o igine e mine posmas. Ques 'ul imo e mine si può o a e già nei la o i di S. Daukan (DaukD VII)9, ques o e mine con il da lui più an ico della s essa aiškos liaudies e mine (siūlų pluoš as) pe palyginimą susseja J. Konce ičius: Poēzija da i a si chiama jung inę kalbą, nēs joje isadas a si inka źodźiai, pa ogiai sujung i, ankiai posmůse, ligiai sumes os i posiedis su su su siulu s ągosiaus a ba aczisz g aźie źai, isz da źu i lauku i su ink i i dailiai su k onkon ( iszelin) A ien 1883 205. S. S ane ičius posmo nel signi ica o us a a in segui o nonsi i inusį e miną a g ana S nD 52/5310. 8 Į a džiuo inės ūšinių dėmenų o mas a quel empo a e. 9 1852 m. Kelei yje da Ka aliaučiaus <...> espubli ame F. Ku šaičio nell'a icolo su giesmių eilėda ą pa a o a okie ybė pe kšmas Kl 59, 1852 il cui signi ica o, dice J. Gi dzijausko, è posmas (ž . LPP: 1985 390). Secondo LKŽe pe kšmas eilu ė, pe ò in 'a icolo eilu ė è chiama a eile. 10 J. Lebedys sos iene che ques o e mine co isponde e imologina s o os e an is o os signi ica o (sucimasis, s ol imas indie o) (S ane ičius 1967: 586; plg. TŽe s o a < g . s ophē o imasis, po ūkis; LTŽ II 1998 an is o a < an is oph apg ęžimas). Kudi ka g e a bal os eilės V p 1898 3 40 us a a į a džiuo inį a ian ą8 Te minologia | 2007 | 14 117 Me ni ni ų p iem on ių pa ad i ni ma i. Tame pačiame K. Maciaus a icolo de ini iziami dei nomi dei mezzi a is ici, maggio anza di lo o u ilizza i bene p ima ol a. In esso elencha i e au osakai nonuddinga s umen i a is iche. Au o ius spiega e minus epy e as Žnč 1900 1 72, opas Žnč 1900 1 73, poe iška igu a Žnč 1900 1 72. Ques i e mini sono conside a i dello s esso ango. Di segui o si spiegano opų e poe iškų igu ų ūšiniai e mini (pu i le e a u ici solo paminimi) opai: palyginimas Žnč 1900 1 72, me apho a Žnč 1900 1 76, p ozopopėja Žnč 1900 1 77, gipe bola Žnč 1900 1 78 pe dėjimas acc escimen o e iduzione; me onimija Žnč 1900 1 82, sinekdoka Žnč 1900 1 82; poe iškos igu os: šaukimas (in oca io) Žnč 1900 1 72 ( oliau igu a šaukimo (in oca io), o k eipimos Žnč 1900 1 79; šaukimas Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 82; Žnč 1900 1 92; Žnč 1900 1 92; Žnč 1900 1 92; Žnč 1900 1 92; Žnč 1900 1 92; Žnč 1900 1 92; Žnč 1900 1 92; Žnč 1900 1 92; Žnč 1900 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90; Žnč 1 90 Come ede e, ad alcuni (skolin om, in e nazionali) conce i o a e lie u iški nomiinimen i, al i no. Lie u iški e mini sono s a i scel i enendo con o del e mine in e nazionale (la ynų o g eikų o igine di pa ola) e imologico signi ica o, da plg. apos opa, o a sig ęžimas Žnč 1900 1 43 (apos o a Žnč 1900 1 43; a sig ęžimas Žnč 1900 1 79) (plg. TŽŽe apos o a < g . apos ophō a sig ęžiu). Che e minai a quel empo non anco a e a nusis o ėję, si può ede e da Tė ynės sa go e mine compa azione TS 1898 10 29, pa a o o epi e o signi ica o. In al i la o i del XIX sec. si può anche o a e uno al o nomeamen o dei mezzi a is ici (p.g., pa alėlizmas ŽLA 1895 22 174). Li e a ū as gene i dei nomiinimi. XIX a. on i nei spieghiamo, de iniamo gene i di d amma. Vydūnas Naujoje lie u iškoje cei ungoje nell'a icolo su ea ą (1895) spiega: d ami ku žmogus su ge esneis a ba p as esneis no ais, pe p op ia col u a p ažus a; agēdije du uomo alš u [?] budu e ge u no u pe amsų likimą a ba pik us žmones p ažu a; ko me di je ku i u i noli iimus [?] nella bu la la e čia e u o la de ide, nonžg abbando do ą (NLc 1895 5 1). Egli collega le p ime due de inizioni dei e mini (cosa p o agonis a e pe che cosa egli p ažū a). D ama qui è de ini a come gene e (d ama siau ąja senso?)11, ad u i e e mini sa ebbe o ek onimai. Più a di (1897) ques i e minus d ama us a a (solo d amma chiama a 11 V. Mačys us a a e miną piēsa V p 1893 2 23. 118 As a Mi ke ičienė | Da Li uanie le e a u e scien i iche e miniji... nuda imą, come uomo g uglia con iskie p ieszingumai, con i p op i ca i i wishingis è ale chiama a in gene ale d ama u, se u o si inisce spa en osamen e è chiama a agediją, se sche zando è come già a mena e 8 TS 25. 1897 Tad agediją e komediją egli nsacco solle ando solo po uno dis in i o il conce o di b uožą. Te mini d amma non a ibu ibili dagli s age musicos eikalų denominazioni: po ope a TS 1897 8 25 e ope e ka TS 1897 8 25 aiškinamas ode ilis umpas juokingas nuda imas be gilesnio eseginimo TS 1897 8 25. Auš oje quan o insegi o ēpas: Isz s ie iszkos poiēsies abbiamo aipogi giesme i ēpus, . i. lau a negozialu ap aszimus A 1883 7 206 (pallydys K. Donelaičio Me ai). Inol e Auš oje scliaus e si spiega il e mine epig ama as: umpos dumos, iszmin ingai i jůkingai eilēmis pa aszi os A 1884 123 16 (J. Šliūpo a ian e epig amas LB 1888 17 132, Šliūp 24). Ki i e mininai on i non de inėž i e neaiškin i (išsky us già menė us S. Daukan o e minus źebele o поси)12, ad spesso di icile s abili e, se conc e us e mis è nomina o del gene e. Kū inių ecensen i, i c i ici p incipalmen e ėme si paan aš ami gen inee delle ope e, pe ò paan aš è non semp e į a dija ope a di gen inę p iklausomybę (Sp indy ė 1996: 53). Ad esempio, e mine apysaka, abbas anza equen e nelle on i, o a pe cepiamo come il nome di gene e, e XIX a. apysakos conce o anco a designa a non an o gene ici, quan o specieuni a ibu i della le e a u a […]...>, apysaka lungokai è s a o un ce o comune nome bele is ica, senzappe me ia e accu a amen e de ini e l'ope a di gene e ( en pa : 54). Apysaka, come e mine di signi ica o più ampio, è anche usa a in ece di poemos (p.g., V p 1898 6 92). Il e mine No elės a quel empo e a nepopulia us, nelle on i pasi aikė una al a ol a. Il suo signi ica o g anmaž è la s essa come apysakos (pa y example, ci a oje naudojama apysaka, a au o iaus eks e no elė V p 1898 3 47). Apsacimen o (non così equen e come apysaka e le sue a ian i) è s a o anche usa o non le e a u a nel gene e signi ic o. Egli ( aim pe sinonimi apsakinējimas A 1883 3 75, apipasakojimas V p 1898 3 42) eiškė pasakojimą apsk i ai (ž . Zala o ius 1971: 19). Juk p ima ie lo o signi icazioni lessinali sono nomi di azioni. J. Šliūpas nel signi ica o del la o o usa a galūnės edinį apsakas Šliūp 220 (dailus apsakas Šliūp 219). Poēma as A 1883 810 246, 1896 NG 19 5, ēpas A 1883 7 206 ēposas Šliūp 21, ēpopēja NG 1896 19 5, kaimiszka idylla NG 1896 19 5, poė12 I e mini Tau osakos in ques o a icolo specialmen e non nenag inėjami. d ama u) e i lo o signi ica i nusakė Vaižgan as Tė ynės sa ge: Jei egime