Iš lietuvių literatūros mokslo terminijos istorijos: XIX amžius

110 As a Mi ke ičienė | Aus Aus li auischen li e a u wissenscha e minijos is o ijos: XIX amžius As mi AKE ičiEN li auischen Sp achins i u Li e a ū ologija als sa a ankiška Disziplin in Li uanien begann sich zu o men ū os Ende XX a. An ang (LTE VII 1981: 55), jedoch li e ada bų pagausėjo, sie wu den wissenscha agnissen ski ende We ks wa a schon äl e e. XIX a. solchen XIX a. e schiedenie ni, obwohl die meis en sink e iški, ihnein gib es und li e a u heo ien, und li e a u geschich en, und li e a u k i ikbeg enzen (LLI 2001: 206). XIX a. die A bei en d uckdin i und lie u iš k ai, begonnene ku i li a iška li e a u ologijas e minija. TERMINJOS CHOLTINIAI In E s e hal des XIX a. wu den Li e a u sachen besp ochen nich in einzelnen Geschälen, und e schiedene Publikinien p a a mnissen ode ande en Teilse. 1824 m. Ezopo und K. Donelaičio pasakėčių Ve ö en lichung L. Rėza se z e li auischšką p akalbą übe pasakėčią, pasakė ininkus und k . In den selben Jah en ausgegebene K. Nezabi auskius elemen o iaus Anhang Sammlung isokie Raš ų li auische , žemai iische und p üsiisch li auische is e s e su es liche li auische Raš ų bibliog aphia li auische Sp ache (joje gegebene e was ku ze Kommen a e) (Ginei is 1982: 125, 126). S. S ane ičius zu 1829 m. pe sp üdig en la inischen li auischen Sp achg amma ikos üg e p a a mę Skai ysian iems (k umpai disku ie li auische aš ija). Unbekann e Au o J. J. V. Lie u is on Š en os upės k aš o pa ašė p akalbą (da ie 1828 m.) 1829 m. S. S ane ičiaus und S. Daukan o e bunden pasakėčių e ö en lichung, die is e s e mi poe ika Tex , gesch ieben li auische Sp ache (Gi dzijauskas 2006: 77). E mu li auisch gesch iebeni em heo e ischen poe ikos We k gil S. Daukan s im Buch Pasakos Fed o (ausged ück 1846, be ei e a 1824 m.) einge üg e seine s udia Pasakos Me hode (labai b ei i beg ei amas pasakos i pasakėčios eo ija) ( enib: 79; LLI 2001: 214). Da in S. Daukan as api äß und e klä Beg i e, g undig ih ganzes Sys em, häl sich s enge loginische Konsis enz (Gi dzijauskas 2006: 79). M. Valančius Zemaičių yskupys ėje (1848) konzen ie eligiöse Li e a u . XIX. a e s enje li auensische Li e a u wissenscha e minijos... Te minologija | 2007 | 14 111 au de Sei e li auisch wu de gesch ieben und übe au osaką. T umpas p a a mes kann inden S. S ane ičiaus, mokslynynka ly e a u as, in den Büche n Dainos zemaičių (1829) und Pažymės žemai iškos gaidos (1833). S. Daukan as liaudies dainas disku e ia Dainės žemaičių (1846) p a a mėje, in de pasako solche Dinge, die wich igüs nich nu olklo is ikai, abe und poe ikai abgelehn (Gi dzijauskas 2006: 82). Glaus ai übe pasakėčias sch ieb J. Žel a ičius I. K ylo o pasakėčių Sammelns Pasakos (1863) p akalboje. Li e a ū os da bų (ypač k i ikos) padaugėjo XIX a. Ende, gausėjan g ožinei li auensische Li e a u , en s eadus li auens pe iodikai. wu den ged uck li e a u liche A ikel, Rezensionen, ano a ionen, Sch i s elle s biog aphien und Nek ologien. li auische li e a u k i iken behaup e , dass wäh end e s en des li auischen pe iodischen p esses zwanzigjäh ig das Leben in ih e schien e wa 400 k i iken ašinių li e a u , sp ach und nau osakos agen, on denen die häl e wu de ausged uck Auš oje und Va pe (LLK I 1971: 138). Va pe wu de s ändig ano uojamas und ecensuie li auischisches Buch. Li e a ū as agen sch ieb Auš oje J. Šliūpas, J. Mikšas, J. Konce ičius, S. Dagilis, M. Da ainisSil es ai is, J. Mačys-Kėkš as, J. Zaue einas und k ., Va pe (XIX a. Ende) P. Mašio as, V. Mačys, V. Kudelka, J. Jablonskis, A. K iščiukas-Ai ku ė, S. Ma ula Kudkai is und k . V. Va pe e ö en lich en die e s e li auische Poe ik Tiesos (1898). a. zwei e Sei e übe Li e a u und Sch i s elle n ode einzelnen We ken auch meh ode wenige wu de gesch ieben in Li u iškoje cei ungoje, Ga se, Zemaičių i Lie u os apž algoje, Naujoje lie u iškoje cei ungoje, Tė ynės sa ge, ūkininke, Žinyčioje, sowie in leis uose pe iodis ischen Publika ionen Lie u iškajame, JAVenybėje lie u ninkų, JAVšnie, Naujoje gadynėje, Lie u e lie u ių, Ame ikiečių, Tė ynės i Lie u os apž algoje a XIX wu de Ende 1887 die e s e Ausgabe de Geschich e de li auischen Li e a u J. Aplipo Š iškis ja ausi (1890), publizie aus A ikeln aus de Aušššš. In Ame ika J. Žilius-Jonila ausgelie e knygelę Lie u iški dainiai an angs XIX Jah hunde es (a s audas aus Di as). XIX. a. li auische Li e a u en abž algü p äsen ie e A. Milukas Lie u iško albumo zwei em Teil (1900). Ausnami i We ke, aus denen und wu de gesammel Ma e ial ü diesen A ikel1 (z . Haup quellenlis ), e minijos hinsich lich seh e schiedi üs (beide Zwei eless, 1 Pe iodische Li e a u neskai a aus esai. Nu zo asi solchen Pe iodiken e ö en lich en A ikeln, Rezensionen und k ., welche besp echen a mini li e a u ologen ( em asi A. Sp indžu 1957, LLK I 1971, L. Gineičiu 1982, LLI 2001, J. Gi dzijausku 2006). So auch zusä zlich übe p ü e ein paa ande e pe iodike e (p z., Naujoje lie u iškoje cei ungoje) e ö en lich en We ken Li e a u agen. 112 As a Mi ke ičienė | Von li auensische Li e a u wissenscha Beispiel, e wa 6 sei ie ige V. Kudi kos poe ikoje sind übe 120 li e a u es wissenscha e minen, und s ie 234 sei ie ige J. Šliūpo li auische li e a u geschich e ih e e gleich is nich iel (um 150 mi Ve lags e minen). Ki i We i Te miniehis o iei sind eben alls he e odes We e: in einem kaum ein ande es Te min, und in ande en kann man inden Te minų apib ėžčių, anme kungen wegen pačių e minų und pan. Dieses A ikels Fokus cen e die We ke, in denen gu sich ba e minų sis ema, Te mine de inie we den. Wegen solche Te minen Te minlichkei no male weise Zwei el nich e heb . Sie imami als G undlage XIX a. Li e a u wissenscha Te minies Lage und Me kwožam o engeleg . Meis e Au me ksamkei wi d nich an Einzelnen Te minen, und Te minäg uppen, Te minä Ve bindungen, Sys emeškumu, . y. dem allgemeinen Te minijsbild gewidme . Remiamasi und Li e a u wissenscha le n je z o gelegendem Beg i s und Te minuswe ungen. TERMINAI UND IHÄŠIAI Te minä e bindungen am bes en sehen aus li e a u heo ie We ken. S. Daukan s A bei Dasakos Me hode a spiegel pasakos pasakojimo hie a chische Sys em. Te minus sagaka is e wininis, und seine A en e mininai 1) wejkalĩne pasaka ode his o ĩja DaukPB VII (bei dem, was wa ), 2) môkslĩne pasaka DaukPB VIII (bei dem, kiens Bes immumas zwei o inn) didak inis (li e a ū inis) e zählung, 3) źebele ode DaukPB VIII (bei dem, was nich wa ) pasakėčia3. Klassi ika ionsg undlage kla es, und Te minus e binde nu semmliche Beziehungen. Da plg.: eingesch iebenes Fabel wadinas jeau padawĩmu, Ło iniszkaj adicijĩ DaukPB VII. Sys emiškais da ybiniais an onimais sùmesgĩmas ĩ ĩssĩmesgĩmas DaukPB X S. Daukan as benenn die Beg i s užuomazga und a omazga. m. 1883 Auš oje ausged uck J. Konce ičiaus A ikel übe K. Donelai į mi J. Šliūpo Anme kungen ausnašose. Es is e s e kuklus Ve such, Li e a u zu klassi izie en, sein ganzes Sys em zu beg ei en <...> (Gi dzijauskas 2006: 85). Haup lichen hie a chischen Te minens mik osis emen: asz ai A 1883 7 204: nau inische asz ai A 1883 7 204 au osaka (siūloma keis i e m źodinis ē A 1883 7 204) und dailus asz ai moki u i u sudē i A 1883 7 204 (pagal kilmę); nau inische asz ai: pasakos A 1883 7 204 und dainos A 1883 7 204; dailus asz ai: p osa A 1883 7 205 und poēzija A 7 1883 205 (pagal kalbą, plg. poēzija da i a genann e bind ine kalbą A 1883 7 205). J. Šliūpas so o k i isie J. Konce ičių, dass diese nea ski ia dailę ode p iemonę (a s) 2 E zählungs heo ie S. Daukan as en wede selbs gescha en, ode nahm nahm eines ande en (muss unbekann e ) Au o s, und pasakėčios Theo ie wi klich is neo iginali (übe nimm lenkiška S. Če skio p a a mė Fed očių pasakė leidimui) (ž . Gi dzijauskas 2006: 465, 466). e minijos... auch un e scheide sp achlich und dalykie end). Wennen, zum Te minologija | 2007 | 14 113 nů wissenscha A 1883 7 204, . y. g ožinės li e a ū os nuo dalykinės. m. Auš oje e ö en lich e un ollende e S. Dagilio-A ikel die Teilung p osa und poesie nach sp ach ( o m) ablehn als senen gadynių phänösys, doch Wah nehmungsände ung wide spiegel sich nu in de sinnlichen e minensys emsebene (keichiasi klassi ika ionsg undlage und inhal ensplan), und de Beg i as 1886z A ai 1 6 A enische Te mine bleiben dieselben p oza A 1886 1 6 ie moksline li e a u und k und poezie 1886 A 1 6 ~g ožinė li e a u 3. De Au o den Un e schied schon besch eib abs akčiai: de e s e zeig daig us, wieie sie isz ik o sind, und die zwei e kokeis u ode ne u bu i A 1886 1 7. E un e scheide Te minus poēzija und giesmininkys ē A 1886 1 6: le z e e gil schmale em giedojimo ode daina imo eilės. Pe blick einen au ge üh en A bei en, gesehen g öße e ode kleine e Te minen bedeu mines G uppen, scha s es on ihnen bilde eiläda os Te mine, kuns igs Ins umen ennamen, Li e a u gen ennamen. Ei lė da o s e mi na i. J. J. V. Li uio on Š en os upės k aš o p akalboje, obwohl eilėda a ge enn neap a iama, sind einige diese bedeu mines G uppe e minen. E s ens, es sind An oniminen Te mine su ysz a kaba, ay i a, eyos lie V (eyłos ay i a su ysz a kałba Lie VII) und liuosa kaba Lie IV. Ach en do hin, dass zusammengese z e An onimai sys ema isch bilden: su ysz a liuosa (da plg. zu o zi ie en J. Konce ičiaus jung inē Sp ache). S. Daukan o a bei e e diese Gegenhei aus eikš a Te minim dajnĩne kałba und p ip as ĩne kałba DaukPB XVI. J. J. V. Lie u is e binde e minus piedos pėdos Lie IV und mie os Lie IV me ai? (LKŽe mie a 1. maßungseinhei , ma as, plg. g . me on ma as): ey piedomʼs i a mie omʼs ay ay gàl pied aszi y IV, szima bù Lie om a pied (pedes poe ici) ode i a ayomʼs ey su ysz û Lie os kabos VII. Ob sie e bunden Synonymien, ode hie a chischen Beziehungen, schwe zu sagen. Im neun enden Jah zehn e wende e de Beg i hexame e und seine Va ian en. J. Konce ičius e wähne em A ikel besch eib ku z die Bedeu ung dieses Beg i s: eksamē ai, . i. szeszmie inēs eilēs A 1883 7 208 (da plg. heksamē ai, . e. szeszmē inės eilēs Šliūp 22). Ode is das nich E klä ungs, sonde n Synonym? Te min hegązame as de inie M. Juodišius Vienybėje lie u ninkų (1887 m. N . 4142) e ö en lich e A ikels übe K. Donela An angi į (Keli Wo e übe sup a imą poezijos...)4: Kada kožnoje eilėje sind sechsos mie os, 3 V. Kudi ka paße Ende XIX. e wende e Te minus eposas und ly ika (V p 3 1898 42), epiška poezija und ly ika (V p 93 1898 6). Lasz em Jah zehn ius Quellen inden Te mini schönži li e a u a V p 1894 3 36 ( en pa belle is ika V p 1894 8 116), dailioji li e a u a Mlk. 4 Dieses A ikels o iginalalo konn e nich inden, deshalb benu z o asi LPP 1985: 327331 e ö en lich sein Auszug adap io u Tex . 114 As a Mi ke ičienė | Aus li auensische Li e a u wissenscha nenn asi hegzame u (ish g eikiško sechšių pėdų eilė). In e essan , dass e wende wi d hegzame es, obwohl is mie os, und nich me as (da plg. eilės mie uo os). Auße dem, Au o ius e minü eilės, anscheinend, zei neaiškiu, denn neben pa ašo lenkiškai: iskas ašy a eilėmis (wie szami) (plg. 1824 m. K. Nezabi a Nzkious bibliog a iją: ap aszi as Eyłomis (a ba wy szays) 47). Ein g undlegende 1886 m. Lie u iškajame balse ausged uck en J. Adomaičio-Še no A ikels Übe musu poeziją e minų su a inumas [eilu] LB 172. Mi diesem Beg i genann wi d und eilėda os sys em, und imas (ž . Gi dzijauskas 2006: 86). Ve wand we den d ei Beg i s Ve aginumas eilėda a A en e minei: syllabiszkas su a inumas LB 172, mē inis su a inumas LB 172 (plg. mē a [eilu] LB 172 me as, syllabiszka mē a mē a syllabiszka LB 1722), 17 aleksand iszkas skambēsinis su a inumas LB (skambēsinis su a inumas LB 172; silabo oninė eila a? Wie gesehen, A enische Kleidmenys bilden un e schiedlich. Sp echend übe imą au o ius g e a sein li auischische Namens su a inumas skliaus en s ell und in e au inį Synimą su a inumas ( ymas) LB 172, paa a Mal pa a oja ein ymą LB 172 (plg. TŽŽe imas < anc. ime < g . hy hmos da numas, p opo cingumas). S aipsnyje e wende wi d und ähnliche Raiškos Te minus Ve einba imas (be nu als Haup dėmuo) widu inis Ve einba imas LB 172 (plg. su a imai syllabiszki LB 172). Man kann meinen, dass so einbenam e Rhy hmus, denn nach kableli geh bałsakia ( y mas) LB 172 ( oliau nu bałsakia LB 172)5. J. Adomai is-Še nas e minų neapib ėžia, nu e was nusako e minų poēzija mē inē LB 172 und eilēs ba os 172 LB b uožus. Eilėda os Te minensys em deu lich gesehen V. Kudi kos S udijoje Tiesos eilenden sch eiben, in de konsequen e klä we den Beg i e, sie klassi izie we den, wann wo o ges ell wi d Te minen en sp echendmen de ande en Sp achen. Te mine sowohl lie u iški ode lie u in i, sowohl und nich e u in i aussch ei en ku sy u. Visų zue s de inie we den Te mine de Reihe pa i šinė poezijos o ma, die sich on p zos V p 1898 1 14, eilė V p 1898 1 14 eilu ė (anksčiau V. Kudi ka a V pėė V pė 1895 6 100, spä e beide Va ian en und 1898 V pė V pė 6 93, in seinem S udio gib es auch eilu ė V p 1898 1 14), in e na ionales Te minas hy hmus V p 1898 1 14 (plg. i mi pėdos V p 1898 15, V p 1898 15) und noch ein Visi us V p V pkas 1898 1 14 imas V p 5 Ki isi kas 1895, Ki ias das e p las e e Rhy hmus ALA 1895 56 ALA, 1895 22 17, V ps 1894, 6 TS 8 33 und k 1898. 6 A siliepimas (plg. S. Didžiulio eilelių a siliepimas ŽLA 1892 7 50) Ende XIX. konku ie e mi Synonym imas ŽLA 1895 22 174, L 1897 49 2. e minionen... ode so genann we den pädes, das is sechs Tak e, dann Reihe Te minologie | 2007 | 14 115 1 14 cezū a, pėda V p 1898 1 14 und k ., Ende posmas V p 1898 3 41. Mie a7 mi g eikišku Übe emeniu pa a o a nu Beg i pėda de ini ioni. Bei, ma y , wenige bekann en ode nepapli ischen e minen hinzuge üg la yniški a i ikmenys, beispielsweise.: pe ki imas, (caesu a) V p 1898 1 14 (wei e a iuje das pe ki imas (plg. TŽe lo . caesu a pe skėlimas), das caesu a, da plg. an a pe dė caesu a V p 1898 28, 2 y iška mo e iška caesu a V p 1898 2 28), V p 1898 3 40 die ez V p (plg sa i LTŽ II 1998 g . diai esis plyšimas, padalijimas), eil. V p 1898 29, 2 eil. V p. V ps (li e al) V p 29 (li e al 41), V p 1898 2 ad ad ad. A ikmuo sch eib und bei hesame as V p 1898 1 15, jedoch nu zum e s en Mal, wei e e allein e a ojamas, aus ihm pass e e Te min hesame inis eikalas V p 1898 3 40. V. Kudi ka e klä nich nu ginnische, sonde n und A enine Te mine. Rūšiniai Te mine bes ehen haup sächlich sys emisch, beispielsweise: Rhy hmus: me iškas i mas V p 1898 1 14 an ikinė kiekybinė eilėda a, oniškas i mas V p 1898 2 28 silabo oninė eilėda a, siliabiškas i mas V p 1898 3 41 silabinė eilėda a; // eil. // V p 1898 1 14: me iškos // oniškos silabiškos eil. // V p 1898 1 14 (pagal i mą), eil. // cho ejinės jambinės // am ib achinės anapes inės // maišy os V p 1898 2 29 (pagal pėdas) (pagal maišy os: eil. sa iškos // adoniškos V p 1898 2 29), männisch-mo e iškos V p 1898 3 40 (pagal le z es skiß), akek ika alek ischen V p Ve dos 40 3; p V p 1898 1 14 1898 14: d isiliablischen pėdos d iski pp V p 1898 1 14 piliablischen pėdos 13 14 14 (p. 11 siemen 1891) und l.a. Pėdos A enischen Te minen einaskai os a dininkas wi d o ges ell nelie u in as (la ynische Sp ache), beispielsweise. :Py hichius, Spondeus, T ochaeus ode Cho eus, T ib achys, Dac ylus, Anapaes us (V p 1898 1 14), Dispondeus, An ispas us, Jonicus a majo i didysis jonikasʼ, Epi i us I, Epi i us II (V p 1898 1 15), und zu ande en links und ieliskai os nach apos o o beigedama galūnė, beispielsweise o išchaeusai, spondus k ʼu p iesag 1898 1 15 und., obwohl die Wege ih en Namen mi li auisch zu machen. Suwiškais leksiniais an onimais sys ema isch bilden gegne ische beg i e e wa dijan ys e mine aus isinės eilės V p 1898 2 29 und pe pin inės eilės V p 1898 2 29 (dabe isosilabinės eilės und he e osilabinės eilės). 7 Dais selbes Jah e Vaižgan as in eine ecenzijā benu zen dieses Beg i li auisch e se z mąs as mas as S 1898 8 30 (da plg. maiszy as mas as TS 1898 8 30) (plg. LKŽe 1 Mas 4. ma as; 3 Mas 3. s o a, posmas (eilė aš yje)). 116 As a Mi ke ičienė | Aus li auischen li e a u wissenscha en einwa žiuo inį a ian 8 bal öses eilės V p 1898 3 40 (da plg. minė ą J. Adomaičio-Še no a ian ą), jedoch, beispielsweise, nu liuosos eilės V p 1898 3 40. Einige de Beg i s Inhal e sind je z geände , zum Beispiel, dem Beg i aus isinene Reihe in unse en Zei en genann we den as o ines Reihe (z . LTŽ II 1998: 10), und das, was V. Kudi ka nann e ka elek iškomis eilėmis V p 40, 1898 3 wi d de zei in die Te min hype ka alek ische Reihe ( eneb: 26) einge üh . Paße XIX und XX a. sandū oje (1900 m.) Žinyčioje wu de ausged uck pla us K. Maciaus (Samogi os) A ikel übe liaudies dainas. Obwohl es nau osakos A ikel, jedoch da in is eilėda os e minų. De Au o benu z Te minus me as Žnč 1900 1 72, me ika Žnč 1900 1 83, und mie as Žnč 1900 1 82, schein bedeu e sowohl me as, als auch i mas (a ha musų poezija eilinį mie ą, ode i mą . i. ode puola ich iglich s ims wo žiuosę eilių an ap ibie en a snių Žnč 1900 1 82). Geb auch wi d des le z e en Beg i s a ische Te ms: mie as me iškas me iškas mie as Žnč 1900 1 82, oniškas mie as Žnč 1900 1 82, silabiškas mie as Žnč 1900 1 82, p iegaidžiuo as mie as Žnč 1900 1 83, okaiškas mie as Žnč 1900 1 83, dak iliškas mie as dak iliškas mie as Žnč 1900 1 83, mie as okaiškai - dak iliškas mie as Žnč 1900 1 83, jambi 1900 mie as Žnč 1900 1 83 / Alle emimas U sp ungs A enischen Kleidemenys machen mi dachsammige Zusa zag. Lie u išku e min a liepimas Žnč 1900 1 82 eingewä igam imas (plg. V. Kudi kos a siliepimą). Wich ig, dass K. Macius siche ges ell ha in e p au inį e minum s o a Žnč 1900 1 83 (ki uose Quellen nepas ebė a) s a in ühe Ve b auche bal a usiškos U sp ungs Te min posmas. Den le z e en Te min kann man inden schon in S. Daukan s A bei en (DaukD VII)9, diesen Te min mi ihm äl e em de selben aiškos liaudies Te min (siūlų pluoš as) pe Ve gleich zu schließen J. Konce ičius: Poēzija da i a nenn sich jung liche Sp ache, nēs joje isados a si inka źodźiai, behaglich zu ügen, dich iai posmůse, ligiai sumes os und posiedis su su su su su os siulu s ů ou acziej g aźie źai, isz da źu i lauku i sammel i i dailiai su k onkon ( iszelin) A ein 1883 205. S. S ane ičius posmo im Bedeu ungs e b auch spä e neįsi i inusį e miną a g ana S nD 52/5310. 8 Eingewä žiuo ische A enischen Kleidemen de Fo men zu diese Zei sel enen. 9 1852 m. Kelei yje aus Ka aliaučiaus <...> ausged uck en F. Ku šaičio im A ikel übe giesmių eilėda ą pa a o a okie ybė pe kšmas Kl 59, 1852 dessen Bedeu ung, sag J. Gi dzijausko, is posmas (ž . LPP: 1985 390). Lau LKŽe pe kšmas eilu ė, jedoch in dnem A ikel eilu ė genann wi d eile. 10 J. Lebedys behaup e , dass diese Beg i en sp ich e imologische S o os und an is o os Bedeu ung (suchimasis, umkehimas ückwä s) (S ane ičius 1967: 586; plg. TŽe s o a < g . s ophē sukimasis, posūkis; LTŽ II 1998 an is o a < an is oph apg ęžimas). e minijos... V. Kudi ka g e a bal os eilės V p 1898 3 40 benu zen Te minologie | 2007 | 14 117 Me ni ni ų p iem on ių pa ad i ni ma i. Tame pačiame K. Maciaus A ikel de inie imi kuns lichen Ins umen ennamen, meis en da on e wende ami bene e s mals. Inhin au ge üh en und au osakai nebūdingas kuns ein ich ungen. Au o ius e klä e minus epy e as Žnč 1900 1 72, opas Žnč 1900 1 73, poe iška igu a Žnč 1900 1 72. Diese Beg i e gel en des gleichen Rang. Im Folgenden e läu e n sich T open und poe iische Figu en A en-Te mine ( eine li e a u liche nu paminimi) T opai: e gleichism Žnč 1900 1 72, me apho a Žnč 1900 1 76, p ozopopėja Žnč 1900 1 77, gipe bola Žnč 1900 1 78 übe dėjimas e höhung und e inge ung; me onymie Žnč 1900 1 82, sinekdoka Žnč 1900 1 82; poe iškos igu os: šaukimas (in oca io) Žnč 1900 1 72 ( oliau igu a šaukimo (in oca io), ode k eipimos Žnč 1900 1 79, šaukimas Žnč 1900 1 79) e o inis sušukimas i k eipinys (plg ŽŽ 2007 lo . inā io čukimasis; k eipimas), šaujimas Žnčnu 1900 1 79 (odoma u a om li e a ischen Un e schied), an i eza Žnčimo 1900 80, i onija Žnč 1900 1 81; Žnč (g ad) Žnč 1900 1 822, G ad (Zips) Žnč 1 822, Ausgabe (Eli ) Žnč 1900 1 82, Zipsnu Ž yl Ž yl 1 82. Wie gesehen, einen (skolin om, in e na ionalen) Beg i en zu inden li a iški benennungen, ande en nich . Lie u iški Te mine wu den gewo kami hinsich lich des in e na ionalen Beg i s (la yne ode g iechische U sp ungs Wo es) e imologischen Bedeu ungs, noch plg. apos opa, ode a sig ęžimas Žnč 1900 1 43 (apos o a Žnč 1900 1 43; a sig ęžimas Žnč 1900 1 79) (plg. TŽŽe apos o a < g . apos ophō a sig ęžiu). Kad e minai damals noch nich nusis o ėję, kann man sehen aus Tė ynės sa go Beg i e gleichimas TS 1898 10 29, pa a o o epi e o bedeu me. Ki u in XIX. j. We ken kann auch inden eine ande e Bezeichnung küns le ische Mi el (p z., pa alėlizmas ŽLA 1895 22 174). Li e a ū as Gen übennamen. XIX. a. Quellen e klä en sich, de inie en sich D amas Gen en. Vydūnas Naujoje lie u iškoje cei ungoje im A ikel übe ea ą (1895) e klä : d amas ku Mensch mi ge esnen ode p as esnen No ais, du ch seine schuldigkei p ažus a; agēdije ku Mensch hochš u [?] budu und ge u no u pe amsų likimą ode pik us Menschen p ažu a; ko me di je ku i alle nun igimen [?] ins lauch umčia und alles auslach , nich žg iebend do ą (NLc 1895 5 1). E e binde e s e e zweie Te min-De ini ionen (was Haup da s elle und wegen was e p ažū a). D ama hie is de inie wi d als Gen es (d ama siau ąja sinnes?)11, dann alle d ei Te mine wä e ek onimai. spä e ėl (1897) diese d amas Te minen wähl e (nu d ama nann e 11 V. Mačys wähl e e minum piēsa V p 1893 2 23. 118 As a Mi ke ičienė | Aus li auischen li e a u kunde Vaižgan as Tė ynės sa ge: Jei egime nuda imą, wie ein Mensch g umbel mi iskigen p ieszingumaen, mi seinen schlech en Wünschen es solchen nenn man apsk i ai d ama u, wenn alles sich ende sch ecklich es nenn man agediją, wenn sche zha es wie schon a mena e Komediją TS 8 1897. 25. Tad agediją und komediją e nusako he au s ellend nu nach einem un e scheidenden Beg i s b uožą. D amas Beg i e una ibuie ba en om scenischen Musikos eikalų benennungen: po ope a TS 1897 8 25 und ope e ka TS 1897 8 25 e klä amas ode ilis umpas laukingas nuda imas be gilesnio un e ich inimo TS 1897 8 25. Auš oje wie unsag es ēpas: Isz s ie iszkos poiēsies haben auchogi giesme und ēpus, . i. nau os geschalu ap aszimus A 1883 7 206 (bil yzdys K. Donelaičio Me ai). So auch Auš oje skliaus en e läu e wi d Te min epig ama as: umpos dumos, iszmin ingai i jůkingai eilēmis pa aszi os A 1884 123 16 (J. Šliūpo a ian epig amas LB 1888 17 132, Šliūp 24). Ki i Te mininai Quellen nich ebėž i und neaiškin i (ischsky us schon gemė us S. Daukan o e minus źebele ode Zion)12, ad o schwie ig es zus ellen, ob konk us Te minus is Gen oennennung. Kū inių ezensen en, K i ike haup sächlich ėmėsi gen ininigen We ken paan aš en, jedoch paan aš ä nich imme į a dija We kens gen inę abhängomigkei (Sp indy ė 1996: 53). Beispielsweise, Te min zu apysaka, ziemlich häu nen in Quellen, je z beg ei en wi als Gen enname, und XIX a. apysakos Konzep noch bezeichne e nich so gen inen, wie a inen Li e a u me kmale <...>, apysaka langokai wa ein gewisse allgemeine Namen bele is ikos, nich p lich end genau zu de inie en Gen ennums ( en pa : 54). Apysaka, als b ei nės Bedeu ungs Te min, wi d auch e wende s a in Poemos (p z., V p 1898 6 92). No elės Te min damals wa nepopulia us, in Quellen pass e eine ande e Mal. Seine Bedeu ung is ielmaž dieselbe wie apysakos (pa y example, ci a oje e wende e apysaka, a au o iaus exs e no elė V p 1898 3 47). Apsagym (nich so häu ig wie apysaka und ih e Va ian en) wu de auch e wende nich li e a u liche Gen ens Bedeu ung. E (auch auch synonymime apsakinējimas A 1883 3 75, apipasakojimas V p 1898 3 42) eiškė pasakojimą apsk i ai (ž . Zala o ius 1971: 19). Juk e s e e ih e Leksinės Bedeu ungen sind Handlungsnamen. J. Šliūpas We ks Bedeu ung in b auch e galūnės edinį apsakas Šliūp 220 (dailus apsakas Šliūp 219). Poēma as A 1883 810 246, 1896 NG 19 5, ēpas A 1883 7 206 ēposas Šliūp 21, ēpopēja NG 1896 19 5, kaimiszka idylla NG 1896 19 5, poė12 Tau osakos e minai in diesem A ikel speziell nich nenag inėjami. wissenscha s e minijos... d ama u) und ih e Bedeu ungen nusakė