Lauryno Ivinskio keturkalbio žodyno terminai

72 Albina Aukso iū ė | Lau yno Lau yno I inskios ke u kalbio Wö e ino Beg i e ALBiNA AUKsoRiŪ Ė li auische Sp achins i u ĮVADAS Lau yno I inskio (18101881), zymaus XIX a. li auischen kul u Wi ke e, d uusdi i We i und meis en seine Hand aščių sind y inė i. Übe die ausgebließen L. I inskios Wo yns hand aščius sind sch i e e kalbininkai J. K uopas, V. Vi kauskas, O. Kažukauskai ė und dieses A ikels au o ė (ž . K uopas 1960, K uopas 1963; Vi kauskas 1996; Vi kauskas 1997; Aukso iū ė 1999; Kažukauskai ė 2003). aus üh lich sind besch ieben bikalbige Wö e ne: Lenkisch polsko-zemai ige Sp achen Wö e yn (Słownik polsko-żmudzki) (WEB LŽ) und Rusųlie u ių Sp achen Wö e yn (Slo a ь российско-литовский) (WEB RLŽ), o Rusųlie u apie la ynųlenkų kalbų wö de no (Slo a ь российско-литовский съпольско-политическим ) hand sch ieb Ghana nu J. K uopas L. I inskios leksikog aphischen We ke (K uopas 1960: 191198). J. K uopas e s e ziemlich de aillie besch ieb ke u kalbio Wodyno hand aš į und s elle e seine au o iä: ank aščio Fo ma : Länge 21,5, B ei e 13,5 cm. Manusk ip is gesch ieben seh kla a und schöne Sch i ysena. Sein papie ius schlank, schlanniai melswas a ben, mi aiškiu in einigen sei enblä e n (24, 92) Einsch i : obenuje k ūna, ech se sei s p e dlio, kai ėje löū o kop a, und un en die insch i wha man. Noch au o ius, noch Jah e Wodyno Handsk i ese nepažymě . Nu aus Sch eibens, Sch eibens, Sp ache Besonde hei en und Ve gleichen mi dem e wähn en b ikalbiu Wo yn Словарь российско-литовский d ąsig möglich und schi ą e u kalbio Wodyno hand aš į zusch eiben L. I inski (K uopas 1960: 194). A ipsnyje angegeben wi d Wö e ns um ang, übe blick sich sein pobūdis, sanda a, Sch i , leksikos besonde hei en, o ges ell wi d nemažai beispielj aus Wö e no, au ge üh ijami L. I inskio e s ellen neue ada ai ode aus ande en Quellen noch nich zuž iksuo i Wö e . L. I inskio Rusųlie u ių kalbų žodino und Rusųlie u iųla ynųlenkų kalbų žodino hand aščiai gespeiche Russland geog a ų d augijos a chy e Sank Pe e bu ge, wo 1947 m. sie su da D. Zeleninas. Wie und wann diese Handsch i en gelang en in die Russischen geog a ische Gesellscha , iksliche Kenn nisse gib es nich , nu kann ge a en, dass I inskio ke u kalbio Wö e no aus Te minologija | 2007 | 14 73 nach 1869 m., als L. I inskis zamezge e Ve bindungen mi diese Gesellscha , susi ašinėjo mi ih en Mi gliede n V. Kulinu und J. Kuzneco u. m. V. Kulinas schlug o , L. I inskij zu akzep ie en in die ussischen geog a ischen Gesellscha 1871 Mi gliede (meh übe L. I inskio Ryšius mi diese Gesellscha siehe Pe ke ičiū ė 1988: 8690). Aus L. I inskios Laicho, gesch iebenem 1869 m. Janua Mona V. Kulin, sužinamen, dass e begann zu e s ellen Rusųžemaičiųlie u ių kalbų žodyną und 8 blä en hand aš į siun ė V. Kulinui pe žiū ė i (ž . I inskis 1995: 484), dann aišku, wann L. I inskis begann zu sch eiben d ikalbį woo den. Übe ke u kalbio Wö de ino Be ei s ellungsda um nich s unbekann , nu kann ge a en, dass ihn Au o ius sch ieb spä e . li auische Sp ache Ins i u im 2006. e hiel genė o ke u kalbio Wodyno Handsch i s digi ale Fo okopien, so kann dieses Handsch i ein wei e es e le nen1. Manusk ip is sunume uo eigens L. I inskio, le z e Bla ma kie 95 Numme n, jedoch zwei Blä e ha das gleiche 21 Nume iä, ad aus dem ganzen Manusk ip is is 96 Blä e . Das is nu ke u kalbium Wodyding An ang on A bis Ay. Es en hal en 358 usiški an aš iniai Wo e mi li awiškais, la yniškais, lenkiškais a i ikmenimis und 23 nuo odiniai an aš iniai Wo e, beispielsweise, Авангар,..діяии. ж. смотри: Передовой отрядъ (3). Wodynn beginn d ei A ikeln, de en ussisch i aš ine Teile bilden nich Wo , und nu Buchs aė A, wie e s e abėcėlės Buchs aė, Schal e und geus uk, beispielsweise. : A. Азбуки первая буква. Balśiŭ èjłōs pi mòjé òdbałsa. Alphabe hi p ima li e a. Pie wsza głoska Abecadła (1); A. союзъ. A , und, i -gi, àgi- a . Ac, a que, e , e iam, idque. I, eż, a, akże, o- eż, owoż [...] (1); A. межд. Aj, o, ak. Heu, ah, aha. O, ach [...] (1) (ž . o okopien). Bei obe sch i lichen ussischen Wö e n angegebenen g amma ikalischen Ka ego ien bei daik a o dzungen gegeben wi d kilmininko linksnio galūnės und giminės san umpa, bei ieliskai lichen daik a o dzungen noch und gezus san umpa, beim Anzahl on Eigwa dnissen gegeben wi d mo e iškosios, be a dės giminės galūnės und eigwa dnis san umpa, eiksmažodžių e s e und zwei e Pe sonen eilend ande en Sp achen san umpa, : Актриса, сы. ж. Āk o ka, kòmedijōnka, òdi ojé s ēbŭklìnes dà būn. Ac ix. Ak o ka scenická (20); Abba skyj,..aja,..oe. beil. B ōs wiszkas, p igŭłans bei b os wińìćzes; klosz o ìnis. An is i us. Opa ski, klasz o ny (2); Anamićmлю Rajmiš. г.d.kì i, iszwejzdiè i kùna...... 1 Dėkoju LKI Mi a bei e des Leksikog a ijas cen a. Onai Kažukauskai,kopa Li eiinskio I inskio ke u bio, den Wo e wo ben, Lei e des docus des S aa lichen Uni e si ä s on Sank Pe e bu g. Alekseju And ono , gehol eam zu e hal en L. I inskios Rusųlie u iųla ynųlenkų sp achliche Wö e buch handsch i lichen digi alen Fo okopien, und LKI Leksikog a ijas cen o ondų edėjai d . Ri u ei Pe okienei, gewäh ukussi die Möglichkei zu nu zen diesen Kopien. 74 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio Wö e no-Te mine Te minologie | 2007 | 14 75 Ex a e ana omiae disseca e, incide e co pus animan is, disseca e cada e . Ana omizować, dyssekciję ana omiczną obić (44). Kai wo gegeben we den Wö e n Bedeu ungen E klä ungen, negausūs Ve b auch Beispiele, angegeben nach einige Synonymen ode na imos Bedeu ungs Wö e n, beispielsweise. : Augus.... a. m. Rugpiū is, asz uon āsis mē ŭ miènŭ. Augus us. Sie pień (4); Анархия,..ии. ж. Nè iedzia, nèwāldzia, be waldzios bŭwìmas. Rieda keineèjimas. Ana chia. Con usae ac pe u ba ae es. Cic. Ana chia, nie ząd (43);,.. A apnikъка. м. Bo āgas, wà é, błāksz as, ìnagis. Flagellum, lag um. Sue . Scu ica. Ho . Bicz, ha apnik (63). J. K uop mein , L. I inskis e wende e ieliakalbiu ussische Sp achen Wö e yn, sch ieb lie u iškus Übe einsmenis, was wo aussp ach E klä ungen und ilius acinie Ma e ial, anscheinend, e woll e he s ellen e u kalbį Wö e yn, dessen An angs wu de inzeich e Geog a engesellscha Pe e bu ge kennen zu le nen (K uopas: 1960 195). Minčiai, dass L. I inskis aussp ach ussische Sp ache Wö dyno, dem benu z e, aiškinimus in li auischen Sp ache, kann man pap ieš a au i, denn ein wo usiški Wö e sind ohne e klä ungen, Teils li auische Wö e aiškinimai sind ieu esni negu usų, manchmal ähnüschen in lenkiškus ode la yniškus ode pla esni und aus üh ni als ande n Sp achen, e wa. : Ak isa, сы. ж. Āk o ka, kòmedijōnka, òdi ojé s ebŭklìnes dà būn. Ac ix. Ak o ka scenická (20); Allea, lei. ж. Dā ža ākas isz abejun szaliun mēdejs swadìn as. Wajksćiò iné. Ambulac um, a bo ibus u imque sep- Ambulac um, a bo ibus u imque sep-Ambulac um, a bo ibus u imque sep um. Ambula io. Xys us. Aleja, alea, chodnik (27), Ala as ie, тра. m. Es gib so eine Po oda. De g aunis oga-Gipssa. Àlabōs a, gipsas skil is. Gypsum g anula e. Gips blas W. W. W. W. W. W. W. W. Alabas o. Alabowie naczynie. Meis im Wö e buch angegeben daik a o dzes, sie bilden e wa 71,5 % alle Übe sch i enwö e , wei wenige sind ande e Sp achen Teile: Eigwo zien übe 17 %, eiksmajodžių übe 4 %, ande e Sp achen Teile p ie eiksmiai, e bind uke, geus ukai zusammen bilden übe 7 % alle Übe sch i enwö e . Unge äh 53 % de Obik a o zungen können als Te minen ode Nomenais be ach e we den. Sie we den im A ikel wei e disku ie . Aus nich ap a iabenden daik a a dzungen menė ini mi ki chis leksika e bundene wo e, Mona en, Geld, Lände n und ih en Bewohne n benennungen und k ., beispielsweise. : Abassi,..sóвъ. множ. Sidab ìnis Pe sijes pìńingas u es sawieje 50 ska ìkŭ. Abasius, Pe sicus a gen eus numus cohibens 50 assium. Pieniądz s ebny Pe ski We e 50 g oszy (2); Австрiецъ, ца. м. Aus ijōkas. Aus iacus. Aus ijak (5); Австрiя,..iи. ж. Aus ije. Aus ia, ae. Ös e eich (5); Апостолъ..ла. м. Apāsz ołas. Siuns āsis nuog K ìs aus. Ch is i Apos olus. Ch is iane legis Magis e . Apas ół, posłaniec Ch is usa (58) und k . Einige Eigennumme n gebo enen einge nžiuo ische und G adnisse (und soga polaips- 76 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio Wodyno e minai nių) Fo men, beispielsweise. : Алый,..ая,..ое. пр. Raudònas, ŭżāwas. Rube . Cze wony, óżowy. Op . To ъ, de алыj is . Raudònāsis. Is, qui ube es . Ten, co cze wony jes . Сравн. ст. Raudonēsnis. Rub io . Cze wieńszy. Срав. s . op . Raudonēsńīnsis. Is qui ub io es . Ten co cze wieńszy jes . Срав. s . смяг. Raudonièlēsnis. Is qui aliquan um ub io es . Co ochę cze wieńszy jes . Превос. s . Raudoniàusis, as неутребляется (34). In diesem A ikel we den un e such na u wissens und ande e Be eichen Te mine. L. I inskios ke u kalbio Wö e no-Manusk ip en häl 145 Te mine, zusammen mi einigen Wö e no-A ikeln liegenden A enis ischen Te minen und Nomenais. mine AlogiJoS e minAi Meis im Wö e buch angegeben Mine alennamen übe 30, as alle sie sind Skoliniai, beispielsweise. : Albynъ, na. m. Albinas ~ albinas. Akmun bał aj skâjs ŭs kajpo źiamćziūgas. Albini es. Albin W. kamień mający blask pe łowy,.. (21) Acha es. Aga ~ aga as, àkmun isz ejłos Kwā ćziaus kŭ saj ŭ da Ame ìs a o pawejksłŭs is òda: kāspins, pilònes, miês ŭs, sawiejedàlesChalcedōna,Jasida,Kwā ćziaus,Ragìnia,K wàwńinkai neka- k ms ŭs, k ms ùs, minùs, kees, żwâjzdikes, piê kas, piê kas, acha es, sc. agilma, Ps ąg, gem. zwiekel. Kjacu zwałczku, amilkułkułku, chalced, człka, oca, og, jas, k z, k z, wcz, wczek, wczek, wczek, wczek, wczek, wczek, wczek, wczek; Alumini,..тъ. m. Po oda blљлой глины. Alumini as ~ aliumini as, ā majna bàł oja mòlia. Alumini es. Glinka czys a. (31); Ame ús í i Ame ús í,..s a. m. D ago sљny s einen K a цовой po odi. Ame ìs as ~ ame is as, b angŭs àkmun Kwā ćziaus ā majnas wiśzniawaj mielina wā sa ode pìłkaj bàł as. Ame hys us. Kwa c Ame ys , kamień d ogi ijole owo błęki ny lub sza o biały (39); Андалузутъ... a. м. Камень изъ фельдспата породы. Andalūźi as ~ andalūzi as, akmun aumens audonuma ode iamcziūgiszkaj pìłkas. Andaluzi es. Andaluzy kamień z amilij Feldspa a mięsno-cze wonego kolo u niekiedy zak awającego na pe łowo-sza y (4748); An h akoli , .. a. m. Kaмень известковой породы. An akoli as ~ an akoli as, àkmun kālkia ā majnas. An acolli es. An akoli , kamień z amilij Wapiennych (55); A agonтъ,.. a. m. Kaмень известковой породы. A agōni as ~ a agoni2 Pa yzdžiai we den o ges ell so, wie wodyne zunächs an aš inis usiškas wo , nach ihm li a iškas wo mi e klä ungen und la yniški sowie lenkiški Übe einsmenys. Lie u iškas Te minus aus e inie , po ildės Zeichen zu ich e in gene inę Sp ache ansponuo e Fo m. Te minologija | 2007 | 14 77 as, akmun kalkiu a mains. A agoni es. A agoni , kamień z odzaju wapiennych); Авантуринъ,..на. м. Камень кварцовой породы. Awan u ìnas ~ Qua zum A an u inum. Kwa c pospoli y mający w sobie jakby oz zucone lis ki miki, w a an u inas.Akmunkwà ćziausā mainas, u essawiejeblizganćzesskelàudes. ymo on nazwa. się an u ynem na u alnym albo. kami słonecznym (Min Jakow) Aw (75-34); Au oмолитъ,.. a. m.(Фатеръ). Au omōli as ~ au omoli as. B angŭs àkmun amsej mièlinas o ankiàusej paduodans ing świēsej żāli. Au omoli hus. Wal. Au omoli . Kamień d ogi z amilij Rubinu kolo u kaczo-błęki nego, zbliźającego się do gó no zielonego, mający w sobie: glinkę, zynk, źelazo, k zemionkę i sia kę niekiedy (5); Akkwama inъ,..na. m. Be ŕi lŭs b àngēsis ~ be ilus b angiasis, akmun swiēsej żālas, sŭdie ada isz i nagìnia, mòlia, glŭcìnas, kālkiŭ und gèlźiēs. Sma agdus s ia us. Ka . Be Be us. Wal. Be yl szlache ny; klejno kolo u świa ło zielonego złożony z k zemionki, glinki, glucyllyny, wapna; i żelaza (18) Adamánтъ,.. a. m. Dējman as ~ deiman as. Adamas. Diamen (9); Алмазъ,..за. m. Dējman as, dēman as ~ deman as. Adamas. Vall. Plin. O id. Dijamen (28); An h aksъ,..sa. m. Rù binas ~ ubinas, b angŭs àkmūn. Rubinus. Lips. Ca bunculus. Plin. Ka bunkuł, ubin (56) und k . Mine ale Nameninungen L. I inskis s ell e und in einem ande en seine handsk i lichen A bei wissenscha lichen We kale P igim ūmenė (plačiau siehe Aukso iū ė 1998, Aukso iū ė 2001), e s joje seinem Teil. Tad kann man e gleichen einige ke u kalbios Wodyno und P igim ūmenės Te minen. Übe lebę du P igim ūmenės e s en Teils Va ian en: Lie u ių li e a ū os i nau osakos ins i u o biblio ekos hand aš yne gespeiche Zemė os und Polnische Wissenscha sakademie biblio ekos hand aš yne K oku oje Žemėmina. Und, eines und des ande en Manusk ip s Haup eile, in denen besch ieben wi d nich wohige Na u , as nich un e scheiden, also e gleichen sich Mine alennamen genommen aus Vilniuge geschü z em P igim ūmenės e s en Teils Manusk ip ( P . Po a mine ale Wodyne einge üh en K edi is Te minis, a P igim ūmenėje angegebenen li awiški pa ies L. I inskio bilden naujada ai, beispielsweise. : An o ililliтъ,.. a. m. Kaмень Епидота породы. An o ili as ~ an o ili as, àkmun iszāc Pis i a ā majnas. An hophylli es. An o ili , kamień z amilij Pis acy u (5455), plg. łapējnis ~ lapeinis, lo . Ac ino us i gula us, An hophylli es, lenk. An ophylli , ok. An hophylli (P 24); Apa iтъ,.. a. м. Kaмень известковой породы. Apā i as ~ apa i as, akmun kālkia ā majnas. Apa i es. Apa y , kamień z odzaju wapiennych (57), plg. p òžalis ~ p ožalis, lo . Apa elios speciosus, lenk. Apa y , ok. De Apa i (P 32). 78 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio Wodyno e minai Asbes In die Wodyne горной или каменной ленъ. Amijōn as ~ amijon as, ź..iames gàu as ~ gau as E de, i a a akmun Āzbes a ā majnas. Asbes us lexibilis. Asbes an Ami, pl. ska ūnis (40 ~ amjūnis ode amjōn as ~ amjon as, ska inas da kałlinis ~ kalnalinis, lo . Asbes os Amian us, Linum mon anum, Asbes us lexibilis, ok. De Amian (P 2425). Zu diesem Wö e a ikel soll e e wähn we den und eine Asbes oa , die L. I inskis s ell asbes o A ikel: Азбестъ Амиантъ. Asbes as Amijon as ~ asbes as amijon as. Linum mon anum. Pl. Asbes us lexibilis. Asbes Amian (14). Dahe , dieses Mine al wö e in angegeben in zwei O en wah scheinlich wegen un e schiedliche usiische seine Namen, a e gleichus L. I inskios in abweiju Handsch i en be ei ges ell en li awiškus Übe einsmenis gesehen, dass e benu z meh e e Synonyme, aus ihnen soga d ei li awiškus: źiames gàu as, ska ūnis und kałnālinis, die e selbs wah scheinlich bilde e. Wie gesehen aus le z e em Beispiel, Wö e büche wi d o geleg und A enischen Te minen. Zwei Mine alen (Asbes o und mu ijaci o) A ikeln eingeschlossen nach einige ih e A en, beispielsweise. : Azbéстъ,.. a. m. Asbes as ~ asbes as. Akmun isz ejłos Tàlkŭ duodans skā a kajpo lìnun, ŭ kia ŭ es ā majnas: Asbes us. H. Asbes , ga unek kamienia z odzaju alku. 1) Легкiй азбесть. Āzbes as lēngwāsis ~ asbes as leich wasis. Sŭdi I a I a I a isz i nagìnia, magnēzijes, kālkiŭ, gèlźiēs ùdīs, und molìnia. Asbes us sube mon anum. Asbes ko ek gó ny złoźony z k zemionki, magnezyi, wapna, n. żelaza, i glinki. 2) A. Amian . Asbes as Amijon as ~ asbes as amijon as. Linum mon anum. Pl. Asbes us lexibilis. Asbes Amian . 3) Обыкновенный Азбестъ. Asbes as pāp as āsis ~ asbes as ein aasis, sŭdie ada isz Magnēzijes, i nagìnia und gelźies ùdīs. Asbes us ulga is. Asbes pospoli y, składa się z magnezyj, k zemionki i n. żelaza, plg. kałnālinis simpelasis ~ kalnalinis simpelasis (P 25). 4) D e o idny Azbeстъ. Asbes es hölnisch ~ asbes es hölnisch. Asbes us xyloideus . lignosus. Asbes d zewo gó ne, plg. kałnāmēdis ~ kalnamedis (P 25) (1314); Anghid úтъ... a. m. Kaмень известковой породы. Mu ijāci as ~ mu ijaci as, akmun kālkiu ā majnas. Anhyd i es. Mu ijacy , kamień z amilij wapiennych (plg. sausēnis sidoklis ~ sausenis sidoklis (P 33)). Schpa ies yj angiid тъ. Ma ijāci as śziasz ajnìnis ~ ma ijaci as šeš aininis [pi mame skiemenyje gesch iebene a wah scheinlich L. I inskios Raš o ehlada. A. A.]. Anhyd i es spa osus. Mu ijacy sześcienny. An. kö nis yj. Mu ijāci as Angid i as ~ mu ijaci as angid i as. Anhyd i es g anula us. M. anhyd y . An. pлотный. Mu ijāci as ukszłuò āsis ~ mu ijaci as ukšlo asis. An. densus. M. po- bei eines geliehenen Mine als Namens gegodamas li auisches Synonym Амиантъната. м. Te minologija | 2007 | 14 79 ałdowany. An. пло: zwei e . Mu ijāci as źiamiè āsis ~ mu ijaci as nied ė asis. Anhyd i es densus secundus. Mu ijacy zbi y. An. волокнистый. Mu ijāci as ska uò āsis ~ mu ijaci as ska o asis. An. ib osus. M. włóknis y (4849). Wie man beme ken kann aus angegebenenen Beispielen, nich nu usiški und lie u iški, abe und meis en la ynische und polkische Sp achen en sp echmene sind d ižodžiai zusammengese z e Te mine. Noch ein paa Einwö chigen usiškiem Te men we den be ei ges ell li awiški zusammengese z e Übe einsmen, beispielsweise. : Анатазъ,..за. м. Металлъ Титана породы. Ana as k aunìnis ~ ana as k iauninis. Ti anium ana as. Ty an ok aed y (43); Аквамаринъ,..на. м. Beŕilŭs b àngēsis ~ be ilus b angiasis, akmun swiēsej žālas, sŭdie ies isz i nagìnia, mòlia, glŭcìnas, kālkiŭ und gèlźiēs. Sma agdus s ia us. Ka . Be yllus. Wal. Be yl szlache ny; klejno kolo u świa ło zielonego złożony z k zemionki, glinki, glucyny, wapna i żelaza (18); An aci a.. a. m. Kaмень Трофитовой породы. An āci as ~ an aci as, akmun isz ā majnas angłàj ia; angłàj is kāsamāsis ~ anglai is kasamasis. An aci es. Węgiel kopalny błyszczący albo An acy (55), le a ajam mine al Synonymen angegeben zwei, ein ein-Sp ach-Skolinys und ein zusammengese z e lie u iškas Te minus. Wie gesehen aus Beispielen, L. I inskis A enis ischen komplexen Te minens dėmenim eike e būd a džius (leng asis, ein aasis, b angiasis, medinis, k iauninis, šeš aininis, ukšlo asis, nied igė asis, ska o asis) und deli į (kasamasis) und alle , auße P eesagas - būd a džius, a ojo inwa džiuo ine Fo men. Menė ų zusammengese z e Te minens A enischen dėmenis, wah scheinlich olgend la yniškais en sp echmenimis, L. I inskis sch iebe e nach Haup inis dėmens, obwohl Wö e ine is Paa Mine ale nennungen, de en A enis dėmeno, wie und je z üblich, geh o Haup inis dėmenis, beispielsweise. : Amb a,..ы. ж. Смолистое и горючее вещество, коегосутьдваглавныярода,собственноназываемаяАмбра,ижелтый, Янтарь. Àmb a ~ amb a, i a a iz sakun sŭdie ada degans dàjk as dwijun ā majnŭ, wiena wadìnama ik òjé Amb a ~ ik oji amb a; an òjé giał òna, Gin ā as ~ gin a as. Amb a g isea. Amb a zwyczajna (38); Аспидъ,..да. м. Skiāłamāsis àkmun ~ skelamasis akmuo. Schis us (lapis) issilis. Vi g. Sec ilis. Plin. Scissilis. Cels. Łupny, szczepny kamień. Łupek (88). Baigiend Mine ale nennungs e ah en, muss beme k we den, dass Wö e au eu nich allen Mine alen benennen zu and li auische Te minen, Paa a mine alen nich benann ijęs s ell e sie besch eibende Weise wie is und usiisch: .. Alloh oy Augтъ a, m. Po oda Kamnia A gi a. Àkmun ā majnas Auì a. G ana us alloch oi es. Alloch oi , ga unek odzajui u (27); Ananalcimъ,..ma. 80 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio Wodyno e minai м. Kaмень породы Kubicy , kamień amilij Ceoli u (43). BOTANIKOS TERMINAI Ke u kalbiame L. I inskios Wö e buch bo anikos e minen inde wenige nu 16. In das Wö e buch haup sächlich eingeschlossen P lanzennamen und nu einen Vaisiaus Namen: Айвá, вы. ж. Pīgwas ~ pygwas, dulŭ swećzios szalies wājsiŭs. Py us Cydonia. Pigwa, ga unek g uszek (15), plg. k àuśzé, dùlé, g ūśzé ~ k iaušė, dūlė, g ūšė, lo . Py us (Pi us), lenk. G usza, ok. Bi ne, lo . Py . Cydonia, lie . G . Pigwa ~ pig a (P 202). Augalų Namen kann e gleichen mi L. I inskio P igim ūmenės zwei em Teil Žolėmina angegu u sys ema ischem genčių pa adinimų (plačiau ž . Aukso iū ė 1998). Wodyn zu geben nu augalų są ašu, ku iame ap ašoma 219 augalų šeimų i daugiau kaip 2500 ie P lanzenen Genčių Namen: Акáция,..iii. Robinia Ca agana. Robinia G oszek Sybi ski (Józ. Jun.)), plg. akācja ~ akacja, źi nikājnis ~ ži nikainis, lo . Acacia (Necke kla. Akazie (P ), ka kłāi nis ka ~ 205ži nis, lo . Robinia, lenk Akacya, g ochowiec, ok Robinie (P . 17 207); Анисъ,..са. м. Anizis ~ anizis, żolie. Anysum. Pimpinella anysum. Bied zeniec Anyż (49), plg. łājpiedis ~ laipėdis, lo . Pimpinella, lenk. Bied zeniec, ok. Bibe nell (P 192); Апельсинъ,..на. m. Àpēlcina ~ apelcina, ci inas ā majna. Ci us sinensis. Apelcyna, ga unek cy yny (57), plg. cì inas, cù inas ~ ci inas, cu inas, lo . ci us (Tou ne .), lenk. Cy yna, ok. Ci one (P 171); Al..лойлоя. м. Ēlosas ~ elosas, ālosas ~ alosas. Aloe pe olia a e a. Aloes p awdziwy (30), plg. ejlosas ~ eilosas, ēlosas ~ elosas, elijōszius ~ elijo Alošius, lo . Aloë (Tou n.), Aloes (K.), lenk. Alona, Halena, ok. Aloe (P 133). Meis in ums i enes ke u kalbį Wo nis, wie und in Rusųlie u ių sp achų Wo nis (ž . Aukso iū ė 1999), L. I inskis į aukė P lanzena en namensinimų, beispielsweise. : A buzъ,..za. m. A buzeцъ,..зца. A būzas ik āsis ~ a būzas ik asis. Cucu bi a Melopepo. Dynia A buz (64); A yшъ,..ша. m. Kadaģis Saw ìnas ~ kadagis sa inas. Junipe us Sabina. Jałowiec Sawina (81), plg. kàdagīs, ògīs ~ kadagys, ogys, lo . Junipe us, lenk. Jałowiec, jadłowiec, ok. Wachholde (P 144); A išoкъ,..ka. m. Ka czokas mēzgan ēsis ~ ka čiokas mezgan ęsis. Cyna a scolymus. Ka czoch pospoli y (8081), plg. łājszwas ~ laiš as, lo . Cyna a, lenk. Ka czoch, łājszwas e śzke gālwis ~ laiš as e ške gal is, lo . C. Scolymus, łājszwas usnelùnas ~ laiš as usneliūnas, lo . C. ca dunculus (P 253); Агнецъ непорочный,..нца..наго. Diese ie Posky ie soll e e wähnen zu en sp echenden Wissenscha shakų specialis en Namennims: Цеолита. Akmun Ceolì a ā majnas pìłkaj ode giałswaj bàł as. Analcimus. Te minologie | 2007 | 14 87 Zwei Wissens wacken zu benennen L. I inskis wa e wende en Skolinius: Algeb a, ы. ж. […]. Àlgeb a ~ algeb a, okunda moksłas da in dieł isz adima neźinomoja skaj laus wie anunoje wa ojamas i a odbałsas, a i a li e as. Algeb a. la . Algeb a. polon. (21–22); A chi i e a,.. y. ж. Budawōné ~ buda onė. S ūnisina ~ s ūnysina. Moksłas namun s a ima isz medzia o łabiausej pilōniŭ. A chi ec onice. A chi ec u a. A s a chi ec onica. Budownic wo, a chi ek u a (84), plg. s nysena s (1) s a ymas: Eldijas s ūnysena S.Dauk. (LKŽe). Le z ae e Wodynoa ikel en hal en und d ei A enische Namen, de en A enischen Kleidmenimis geh zwei einwa džiuo iniai p eesagen -ischkas būd a džiai und ein p eesagas - ūinis būd a dis: A chi ek u a mili ä na. S unisina ka iòniszkojé ~ s ūnysina ka ioniškoji. A chi ek u a mili a is. A chi ek u a wojskowa. Ailne G aжданская. S . kiszkōjé. ~ s ūnysina a chi ec onice, a chi ec u e ci ilis. Budownic wo. A . Ko abelliche. S unisina łajwìné ~ s ūnysina lai inė. A chi ek u a na alis, nau ica. Budownic wo ok ę owe (8485). Анатóмикъка. м. Знающий науку Анатомии. Mòki as an na iòjima kùnun. Kùn- ājkis ~ kūn aikis. Ana omicus, ana omices. Dissec ionis co po um pe i us. Ana omik, uczony wijyi, p ak yk w dyssekcyi (44); Астрологъ,..га. м. Zinis po żwajzdziun ~ kenn ys po ž aizdžių. As ologus. As olog (90); Астрономъ,..ма. м. Zwajzdińīnkas ~ ž aizdininkas, mòki as an źinios apej żwâjzdes. As onomus. As onom, mis z nauki gwiazda skiej (90). Specialis us, wie und jene Gebie s wissenscha Shaakas, L. I inskis eing a dijo li a iisch. TERMIN AIŠKINIM yPATUMAI L. I inskio Rusųlie u iųlo ynųlenkų sp achüben kann genann we den und e klä amuoju wo ynu, denn nemaža eil wo ze , zwischen ihnen e minen und nomenü, is e klä ama. Viele bo anikos und zoologies Te min de E klä ungen haben nich , nu bei einigen sind umpi e klä ungen, beispielsweise. :Ananāsas ìk āsis (żòlie i wājsiŭs) (43); Akācije, mēdis ŭ es giał ònŭs źièdŭs kajpo źi niŭ (17); Didzia swećzios szalies ju es żuwis p aŕinan é żmōgŭ. Rijūné, ijūnas (18); Wanden-źiamìnis, ìwolis galens an źiāmes und wandenieje łajkì īs (41). Diese E klä ungen haben wenig ha de inich ige Zeichen, ähnliche zu de ini į is O ensinoe klä ung: Àpēlcina, ci inas ā majna (57), dem angegeben wi d sys emische P lanzen e bindung. L. I inskis manusc ip ischem Na u wissenscha swe k P igim ūmenė a maina nann e aksonomische Ka ego ie lo . a ie as, welche einge äh i je z e wendende Te minus a ie e as. 88 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio Wodyno Te mai Viele Mine alen Namen Te minen E klä ungen. Bei einenen minemini as, ā majna bàł oja mòlia (31); Amijōn as, źiames gàu as, i a a akmun Āzbes a ā majnas (40); An o ili as, àkmun isz Pis āci a alų pa adinimų nu odoma ik kokio mine alo a maina jie y a, p z.: Alu- ā majnas (54); An āci as, akmun isz ā majnas angłàj ia; angłàj is kāsamāsis (55); An akoli , àkmun kālkia ā majnas (55); Apā i as, akmun kālkia ā majnas (57); A agōni as, akmun kalkiu a majnas (75); Mu ijāci as, akmun kālkiu ā majnas (48); Szpā as dejman ìnis, àkmun Rubina ā majnas (28). Wie gesehen aus Beispielen, diese E klä ungen sind unzu eichend, denn gleiche maßen e klä en mu ijaci e, an hakoli e, apa i e und a agoni e. Bei ande en Benennungen besch eib sich Fa be, beispielsweise. :Andalūźi as, akmun aumens audonuma ode iamcziūgiszkaj pìłkas (47); Akmun bał aj skâjs ŭs kajpo źiamćziūgas. Albinas (21), ode angegeben wi d sein We engum, beispielsweise Rùbinas, b angŭs àkmūn (56). Diese E klä ungen auch en sp echen noch nich de ini ionischen An o de ungen, jedoch zu manchen Te minen angegebenen E klä ungen schon neubejo inai können als De ini immichehal en, e wa. : Ame ìs as, b angŭs àkmun Kwā ćziaus ā majnas wiśzniawaj mielina wā sa ode pìłkaj bàł as (39); Au omōli as. B angŭs àkmun amsej mièlinas o ankiàusej paduodans ing świēsej żāli (5); Awan u ìnas. Akmun kwà ćziaus ā mains, u es sawieje blizganćzes skelàudes (34). Noch einige Mine alen de inie sich un e Angabe ih e Zusammense zung und ausseigdą, beispielsweise. : Àmb a, i a a iz sakun sŭdi Jaguans deg dàjk as dwijun ā majnŭ, wiena wadìnama ik òjé Amb a; an òjé giał òna, Gin ā as (38); Beilŭŕs b àngēsis, akmun swiēsej żālas, sŭdie ada isz i nagìnia, mòlia, glŭcìnas, kālkiŭ und gèlźiēs (18); Agā as, àkmun isz ejłos Kwā ćziaus kŭ saj ŭ sawieje dàles Chalcedōna, Jaspida, Kwā ćziaus, Ragìnia, K wàwńinka und nekada Ame ìs a o pawejksłŭs is òda: kāspinŭs, dēònes, miês ŭs, k ùmŭs, kìminŭs, dēbeses, żwâjzdikes, àkeles, piê mas (6). Reikė ų zu e wähnen asbes os und seine a menų de inies: Asbes os. Akmun isz ejłos Tàlkŭ duodans skā a kajpo lìnun, ŭ kia ŭ es ā majnas (13). Abschädigend dieses Mine alą, L. I inskis bezeichne e Reihe, de diese S ein zugesch ieben wi d, und sein haup sächliches Zeichen, und g e a e klä end sein A ains schon e weis nu zusammì : Āzbes as lēngwāsis. Sŭdi I a s s s s s isz i nagìnia, magnēzijes, kālkiŭ, gèlźiēs ùdīs, und molìnia14 (13); Āzbes as pāp as āsis, sŭdie ada isz Magnēzijes, i nagìnia und gelźies ùdīs (14). Übe blickend Mine ale E klä ungen, kann beme k we den, dass Teil ih e hal einen De in imim, denn angegeben sys emische Beziehungen und cha ak e ische ih e Zeichen. Api ėžčių Besonde hei en ha und einige ande e Be eichen Te minen E klä ungen, e wa. : Na iòjimas, a i a: ājkimas kùna dieł iszwejzdièjima wisun daliun i iszsimo- haben E klä ungen, einige on ihnen iel was b ei e als Bo anikos und Zoologijas Te minologija | 2007 | 14 89 kima paźin i ano pŕigimima (45); Elemen o ēlŭs. Kńingelé An angs mòksła skāj ima (14); Skaj lis é, skaj lŭ źinios mòksłas (70); Pabūkłas paźinìma s ä uma wièja. Wiejòmās as (48); Salìné, ju es wie a u en é iel sàłūn (84); Budawōné. S ūnisina. Moksłas namun s a ima isz medzia o łabiausej pilōniŭ (84); Mòksłas ode źinia apej żwâjzdes, żwajzdīs é (90) und k . IŠVADOS 1. In einem ge ingen Um ang 96 Sei en de Handsch i , de nu is de Beginn des Wö e buchs Rusųlie u iųla ynųlenkų Sp achen, lie e e L. I inskis nich wenige Te min um 145. Am meis en in das Wö e buch eingeschlossen na u wissensche Te minen mine alen, P lanzen, Vogelchen und ande e Namen. 2. Nag inėjamame Wodyne angegebenen Mine alennamen sind haup sächlich skoliniai, und P igim ūmenėje ein paa diejenigen selben Mine als L. I inskis schon einge äh ijo seines suda y ais li awiškais Namenimen. 3. Ke u kalbiame Wö e beine, wie und Rusųlie u ių Sp achenwö e beine, haup sächlich angegeben P lanzena ennamen. Palyginus ke u kalbio wodyno P lanzen de A en und P igim ūmenės P lanzen de Genčių Namen, sieh ama sis emischen Un e sumų und ne ikslumų Wodyne, ma y , be ei ungend wissenscha liches P lanzen de Besch eibung, L. I inskis genauige suski s e e und s elle e axsonus. 4. Umblickgend ande e (nich na u es wissenscha s) Be eichen ke u kalbio Wö e no e minus, kann beme k we den, dass L. I inskis o eche chie e li auischische Te minen, die no male weise selbs und suda yda o. Polinkis anbie en li a iškus Wö e besonde s gesehen panag inėjus wissenscha shakä und be u ennamen (skai lys ė, žinys ė, ž aizdys ė, ž aizdininkas, kūn aikis). 5. Sowohl de Na u wissenscha en, als auch ande e Be eiche A ennamen zu cha ak e isie en, dass ih A enis dėmend nach ginnischem dėmens geh , und A enis ischen dėmenim be ei ges ell we den Adwe ben und Teilhabe , auße Zu angs -inis Eige žius, sind inwa džiuo ischen Fo men (ananasas ech e is, asbes os ein achis, mu ijaci as ziemė asis, ka iuomenė jū inė, ša ininkai ai iejai). 6. Ke u kalbis L. I inskios Wö e buch is nich nu übe schiamasis, einen Teil in diesem Wö e buch be ei ges ell en Te minen und nomenų aiškinimų kann man hal en ih en wissenscha lichen De ini imis, ad on Teil diese Wö e buch is und aiškinamasis e minų Wö e buch. 7. L. I inskio Rusųlie u iųlo ynųlenkų sp achens Wö e no-Manusk ip is is wich ig und un e hal sam nich nu li auische Leksikog aphie, sonde n und Te minologies Geschich e. 90 Albina Aukso iū ė | Lau yno ŠALTINIAI I inskis L. Rusųlie u iųlo ynųlenkų kalbų žodynas (Словарь российско-литовский съ латинско- polskimъ) ( anksk i is). LŽ I inskis L. Lenkųžemaičių kalbų žodynas (Słownik polsko-żmudzki) ( ank aš is). I inskis L. P igim ūmenė ( ank aš is), 1870. RLŽ I inskis L. Rusųlie u ių kalbų žodynas (Словарь российско-литовский) ( ank aš is). LITERATÜRA IR PAPILDOMI ŠALTINIAI Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio hand aščiai K oku oje. Te minologie 5, 102110. Aukso iū ė A. 1999: Lau yno I inskios Wo ynų e minija. Li uanis ica 2(38), 2233. Aukso iū ė A. 2001: Lau yno I inskio mine alogijos neue ada ai. Te minologie 8, 95111. BVŽ 1998: Bo anikos namens Wo yns, Vilnius. I inskis L. 1995: Raš ai, Vilnius. Kažukauskai ė O. 2003: Ne Jumskis, und I inskis. Leksikog aphie und Leksikologischen P oblemen, 1931. K uopas J. 1960: L. I inskios leksikog a inie A bei en. A bei de Lie u os TSR Mokslų Akademijos 1(8), 191198. K uopas I. R. 1963: Из истории литовско-русской и русско-литовской лексикографии XiX в. Aus историисловисловарей, Ленинград, 72–77. KŽ 1995: Sme ona A. Ka ybos Wo yns, Vilnius. LKŽe: Lie u ių kalbos žodynas. www.lkz.l Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynas I inskis: Monog a ija, Vilnius: Mokslas. TŽ 2001: In e na ionale Wo echsyns, Vilnius: Alma li e a. Vi kauskas V. 1996: Lau yno I inskios Raš ų Sp achs Eigenscha en. Li uanis ica 3(27), 2325. Vi kauskas V. 1997: Lau yno I inskios leksikog a inie P inzipien. Lau yno I inskios Kalendo iaus 150-mečiui, TERMS IN LAURYNAS IVINSKIS QUADRILINGUAL DICTIONARY This pape deals wi h e minology in RussianLi huanianLa inPolish manusc ip dic iona y (Словарь российско-литовский съ латински-польским) 29–32. o Lau ynas I in. The manusc ip o he dic iona y con ains 96 pages. This is only he beginning o a quad ilingual dic iona y om A o Ay, which p esen s 358 Russian headwo ds wi h Li huanian, La in and Polish equi alen s and 23 e e ence headwo ds. The e a e some explana ions o wo d meanings, a ew examples o usage and a ew synonyms and wo ds wi h con iguous meaning. The manusc ip o Lau ynas I inskis quad ilingual dic iona y con ains abou 145 e ms, including some speci ic e ms p esen ed in a ew en ies o he dic iona y. Mos o hem a e e ms o na u al sciences names o mine als, plan s, bi ds and o he li ing c ea u es. The majo i y o names o mine als included in he dic iona y a e bo owings. Analysis o e ms om o he ields (no na u al sciences) shows ha Lau ynas I inskis ended no o p esen bo owings, bu o sugges Li huanian e ms which he c ea ed himsel . Such a endency is pa icula ly ob ious in names o sciences and names o specialis s o hose sciences (skai lys ė (a i hme ic), ž aizdys ė (as onomy), kūn aikis (ana omis ), ž aizdininkas (as onome )). The e a e wo cha ac e is ic ea u es o he names o na u al sciences and o he ields p oposed by Lau ynas I inskis. The speci ic componen o he name is placed a e he gene ic componen . Adjec i es, apa om adjec i es wi h he su ix -inis, and pa i- I inskio ke u kalbio wö no e minai Te minologija | 2007 | 14 91 ciples, which make speci ic componen s, a e all p onominal. Fo ins ance, (ananass ech e is (pineapple), asbes os ein aasis (asbes os), ka iuomenė jū inė (na y)). The manusc ip o Lau ynas I inskis RussianLi huanianLa inPolish dic iona y is impo an and in e es ing no only o he his o y o Li huanian lexicog aphy, bu also o Li huanian e minology. Emp ange 2007-11-30 Albina Aukso iū ė li auischen Sp achins i u P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. Pos [email p o ec ed]