Lauryno Ivinskio keturkalbio žodyno terminai

72 Lau yno I inskio ke u kalbio žodyno e minai ALBiNA AUKsoRiŪ Ė Lie u iųkalbosins i u as ĮVADAS Lau yno I inskio (1810–1881), žymaus XIX a. lie u ių kul ū os eikė- jo, spausdin i da bai i dauguma jo ank aščių y a y inė i. Apie išlikusių L. I inskio žodynų ank aščius y a ašę kalbininkai J. K uopas, V. Vi kaus- kas, O. Kažukauskai ė i šio s aipsnio au o ė (ž . K uopas 1960, Круопас 1963; Vi kauskas 1996; Vi kauskas 1997; Aukso iū ė 1999; Kažukauskai- ė 2003). Gana išsamiai y a ap ašy i d ikalbiai žodynai: Lenkų–žemaičių kalbųžodynas (Słownik polsko-żmudzki) ( oliau – LŽŽ) i Rusų–lie u ių kalbųžodynas (Словарь россійско-литовскій) ( oliau – RLŽ), o apie Ru- sų–lie u ių–lo ynų–lenkųkalbųžodyno (Словарь россійско-литовскій съ латинско-польскимъ) ank aš į ašė ik J. K uopas s aipsnyje „L. I ins- kio leksikog a iniai da bai“ (K uopas 1960: 191–198). J. K uopas pi ma- sis gana išsamiai ap ašė ke u kalbio žodyno ank aš į i nus a ė jo au o ių: „ ank aščio o ma as: ilgis 21,5, plo is 13,5 cm. Rank aš is pa ašy as labai aiškia i g ažia ašysena. Jo popie ius plonas, š elniai mels os spal os, su aiškiu kai ku iuose puslapiuose (24, 92) įspaudu: i šuje ka ūna, dešinėje pusėje – a klio, kai ėje – liū o gal a, o apačioje į ašas „wha man“. Nei au- o ius, nei me ai žodyno ank aš yje nepažymė i. Tik iš ašysenos, ašybos, kalbos ypa ybių i palyginimo su minė uoju d ikalbiu žodynu „Словарь россійско-литовскій“ d ąsiai galima i ši ą ke u kalbio žodyno ank aš į p iski i L. I inskiui“ (K uopas 1960: 194). S aipsnyje nu odoma žody- no apim is, apž elgiamas jo pobūdis, sanda a, ašybos, leksikos ypa ybės, pa eikiama nemažai pa yzdžių iš žodyno, iš a dijami L. I inskio suda y i naujada ai a iš ki ų šal inių da neuž iksuo i žodžiai. L. I inskio Rusų–lie u iųkalbųžodyno i Rusų–lie u ių–lo ynų–lenkųkal- bųžodyno ank aščiai saugomi Rusijos geog a ų d augijos a chy e Sank Pe- e bu ge, ku 1947 m. juos su ado D. Zeleninas. Kaip i kada šie ank aščiai pa eko į Rusijos geog a ų d augiją, ikslių žinių nė a, ik galima spė i, kad Albina Aukso iū ė | Lau ynoI inskioke u kalbiožodyno e minai Te minologija | 2007 | 14 73 po 1869 m., kai L. I inskis užmezgė yšius su šia d augija, susi ašinėjo su jos na iais V. Kulinu i J. Kuzneco u. 1871 m. V. Kulinas pasiūlė L. I inskį p iim i į Rusijos geog a ų d augijos na ius (plačiau apie L. I inskio yšius su šia d augija ž . Pe ke ičiū ė 1988: 86–90). Iš L. I inskio laiško, ašy o 1869 m. sausio mėn. V. Kulinui, sužinome, kad jis p adėjo eng i Rusų–že- maičių–lie u iųkalbųžodyną i 8 lapų ank aš į siun ė V. Kulinui pe žiū ė i (ž . I inskis 1995: 484), ad aišku, kada L. I inskis p adėjo ašy i d ikalbį žodyną. Apie ke u kalbio žodyno engimo da ą nieko nežinoma, ik galima spė i, kad jį au o ius ašė ėliau. Lie u ių kalbos ins i u as 2006 m. ga o minė o ke u kalbio žodyno ank- aščio skai menines o okopijas, ad galima šį ank aš į išsamiau pa y inė i1. Rank aš is sunume uo as pa ies L. I inskio, pasku inis puslapis pažymė as 95 nume iu, ačiau du puslapiai u i ą pa į 21 nume į, ad iš iso ank aš is y a 96 puslapių. Tai y a ik ke u kalbio žodyno p adžia nuo A iki Ay. Jame pa eik i 358 usiški an aš iniai žodžiai su lie u iškais, lo yniškais, lenkiškais a i ikmenimis i 23 nuo odiniai an aš iniai žodžiai, p z., Авангардія,..іи. ж.смотри: Передовойотрядъ(3). Žodynas p adedamas imis s aipsniais, ku ių usiškas an aš ines dalis suda o ne žodis, o ik aidė A, kaip pi moji abėcėlės aidė, jung ukas i jaus ukas, p z.: А.Азбукиперваябуква.Balśiŭ èjłōs pi mòjé òdbałsa.Alphabe hip imali e a.Pie wszagłoskaAbecadła (1); А.союзъ.A ,i ,i -gi, àgi- a .Ac,a que,e ,e iam,idque.I, eż,a, akże, o- eż,owoż[...] (1); А.межд.Aj,o,ak.Heu,ah,aha.O,ach[...] (1) (ž . o okopiją). P ie an aš inių usiškų žodžių nu ody os g ama inės ka ego ijos – p ie daik a a džių eikiama kilmininko linksnio galūnės i giminės san umpa, p ie daugiskai inių daik a a džių – da i skaičiaus san umpa, būd a džių duodama mo e iškosios, be a dės giminės galūnės i būd a džio san um- pa, eiksmažodžių – pi mojo i an ojo asmens galūnės, p ie ki ų kalbos dalių – jų san umpos, p z.: Актриса,сы.ж.Āk o ka,kòmedijōnka, òdi ojé s ēbŭklìnesdà būn.Ac ix.Ak o kasceniczna (20); Аббатскій,..ая,..ое. прил.B ōs wiszkas,p igŭłansp ib os wińìćzes;klosz o ìnis.An is i us.Opa s- ki,klasz o ny(2);Анатомить,..млю,..мишь.г.д.Rajkì i,iszwejzdiè ikùna. 1 Dėkoju LKI Leksikog a ijos cen o da buo ojai Onai Kažukauskai ei, o ganiza usiai L. I inskio ke u kalbio žodyno kopijų įsigijimą, Sank Pe e bu go als ybinio uni e si e o Bal is ikos cen o ado ui doc. Aleksejui And ono ui, pagelbėjusiam gau i L. I inskio Rusų–lie u ių–lo ynų–lenkųkalbųžodyno ank aščio skai me- nines o okopijas, i LKI Leksikog a ijos cen o ondų edėjai d . Ri u ei Pe okienei, su eikusiai galimybę pasinaudo i šiomis kopijomis. 74 Albina Aukso iū ė | Lau ynoI inskioke u kalbiožodyno e minai Te minologija | 2007 | 14 75 Exa eana omiaedisseca e,incide eco pusaniman is,disseca ecada e . Ana omizować,dyssekcijęana omiczną obić(44). Kai ku duodami žodžių eikšmės aiškinimai, negausūs a ojimo pa- yzdžiai, pa eikiama po kele ą sinonimų a a imos eikšmės žodžių, p z.: Августъ,..та.м. Rugpiū is,asz uon āsismē ŭmiènŭ.Augus us.Sie pień (4); Анархія,..іи.ж.Nè iedzia,nèwāldzia,bewaldziosbŭwìmas.Rieda ne u ièjimas.Ana chia.Con usaeacpe u ba ae es.Cic.Ana chia,nie ząd (43);Арапникъ,..ка.м.Bo āgas,wà é,błāksz as,ìnagis.Flagellum, lag um. Sue .Scu ica.Ho .Bicz,ha apnik(63). J. K uopo nuomone, L. I inskis naudojosi daugiakalbiu usų kalbos žo- dynu, į ašė lie u iškus a i ikmenis, kai ku iš e ė aiškinimus i ilius acinę medžiagą, ma y , jis no ėjo pa eng i ke u kalbį žodyną, ku io p adžią į eikė Geog a ų d augijai Pe e bu ge susipažin i (K uopas 1960: 195). Minčiai, kad L. I inskis iš e ė usų kalbos žodyno, ku iuo naudojosi, aiškinimus į lie u ių kalbą, galima pap ieš a au i, nes kai ku usiški žodžiai y a be pa- aiškinimų, dalies lie u iškų žodžių aiškinimai y a siau esni negu usų, ka - ais panašūs į lenkiškus a lo yniškus a ba pla esni i išsamesni nei ki omis kalbomis, p z.: Актриса,сы.ж.Āk o ka,kòmedijōnka, òdi ojés ebŭklìnes dà būn.Ac ix.Ak o kasceniczna (20); Аллеа,леи.ж.Dā ża ākasiszabejun szaliunmēdejsswadìn as.Wajksćiò iné.Ambulac um,a bo ibusu imquesep-Ambulac um,a bo ibusu imquesep-Ambulac um,a bo ibusu imquesep- um.Ambula io.Xys us.Aleja,alea,chodnik (27), Алавастръ,тра.м.Есть топородазернистогогипса.Àlabōs a,gipsasskil ìnis.Gypsumg anula e. Gipsblaszkowy.WpiśmieG.znaczy:Alabas owenaczynie (21). Daugiausia žodyne pa eik a daik a a džių, jie suda o apie 71,5 % isų an aš inių žodžių, ge okai mažiau y a ki ų kalbos dalių: būd a džių – pe 17 %, eiksmažodžių – apie 4 %, ki os kalbos dalys – p ie eiksmiai, jung- ukai, jaus ukai – ka u suda o pe 7 % isų an aš inių žodžių. Apie 53 % daik a a džių galima laiky i e minais a nomenais. Jie s aipsnyje bus oliau ap a iami. Iš neap a iamų daik a a džių minė ini su bažnyčios leksika su- siję žodžiai, mėnesių, pinigų, šalių i jų gy en ojų pa adinimai i k ., p z.: Абасы, ..сóвъ.множ. Sidab ìnisPe sijespìńingas uˇ essawieje50ska ìkŭ. Abasius,Pe sicusa gen eusnumuscohibens50assium.Pieniądzs ebnyPe ski wa ości50g oszy (2); Австрiецъ,ца.м.Aus ijōkas.Aus iacus.Aus ijak (5); Австрiя,..iи.ж.Aus ije.Aus ia,ae.Aus ija(5); Апóстолъ..ла.м. Apāsz ołas.Siuns āsisnuogK ìs aus.Ch is iApos olus.Ch is ianelegisMa- gis e .Apas ół,posłaniecCh is usa (58) i k . Kai ku ių būd a džių duodamos į a džiuo inės i laipsnių (i ne polaips- 76 Albina Aukso iū ė | Lau ynoI inskioke u kalbiožodyno e minai nių) o mos, p z.: Алый,..ая,..ое.пр.Raudònas, ŭżāwas.Rube .Cze wo- ny, óżowy. Опр.Тотъ,которыйалыйесть.Raudònāsis.Is,qui ube es . Ten,cocze wonyjes . Сравн.ст. Raudonēsnis.Rub io .Cze wieńszy.Срав. ст.опр.Raudonēsńīnsis.Isqui ub io es .Tencocze wieńszyjes .Срав.ст. смяг.Raudonièlēsnis.Isquialiquan um ub io es .Co ochęcze wieńszyjes . Превос.ст.Raudoniàusis,почтинеутребляется (34). Šiame s aipsnyje nag inėjami gam os mokslų i ki ų s ičių e minai. L. I inskio ke u kalbio žodyno ank aš yje y a 145 e minai, ka u su kai ku iuose žodyno s aipsniuose esančiais ūšiniais e minais i nomenais. mine AlogiJoS e minAi Daugiausia žodyne pa eik a mine alų pa adinimų – pe 30, be eik isi jie y a skoliniai, p z.: Албинъ,на.м.Albinas ~albinas.Akmunbał ajskâjs ŭs kajpoźiamćziūgas.Albini es.AlbinW.kamieńmającyblaskpe łowy(21)2; Агáтъ,..та.м.Agā as ~aga as,àkmuniszejłosKwā ćziauskŭ saj ŭ  sawiejedàlesChalcedōna,Jasida,Kwā ćziaus,Ragìnia,K wàwńinkai neka- daAme ìs aopawejksłŭsis òda:kāspinŭs,pilònes,miês ŭs,k ùmŭs,kìminŭs, dēbeses,żwâjzdikes,àkeles,piê mas.Acha es,ae.scilgemma.Plin.Aga z a- milijK a cumine ałzłożonyzcząs ekchalcedonu,jaspisu,k a cu, ogowca, k wawnikuiczasemame ys u,ukazującywsobiemalowidławs ąźek, o y- ikacyi,widokówmias ,k zaczków,mchów,obłoczków,gwiazdeczek,oczek, plamek(6); Алуминитъ,..а.м.Породабљлойглины.Alumini as ~aliu- mini as,ā majnabàł ojamòlia.Alumini es.Glinkaczys a. (31); Аметúстъи Амефúстъ,..ста.м.ДрагоцљныйкаменьКварцовойпороды. Ame ìs as ~ ame is as,b angŭsàkmunKwā ćziausā majnaswiśzniawajmielinawā saa ba pìłkajbàł as.Ame hys us.Kwa cAme ys ,kamieńd ogi ijole owobłęki nylub sza obiały(39); Андалузúтъ...та.м.Каменьизъфельдспатапороды.An- dalūźi as ~andalūzi as,akmun aumens audonuˇmaa baŹiamcziūgiszkaj pìłkas.Andaluzi es.Andaluzy kamieńz amilijFeldspa amięsno-cze wonego kolo uniekiedyzak awającegonape łowo-sza y(47–48); Антраколитъ, ..та.м.Каменьизвестковойпороды. An akoli as ~an akoli as,àkmun kālkiaā majnas.An acolli es.An akoli ,kamieńz amilijWapiennych(55); Аррагонитъ,..та.м. Каменьизвестковойпороды.A agōni as~a agoni- 2 Pa yzdžiai pa eikiami aip, kaip žodyne – pi miausia an aš inis usiškas žodis, po jo lie u iškas žodis su pa- aiškinimais i lo yniški bei lenkiški a i ikmenys. Lie u iškas e minas iš e inamas, po ildės ženklo eikiama į bend inę kalbą ansponuo a o ma. Te minologija | 2007 | 14 77 as,akmunkalkiua mainas.A agoni es.A agoni ,kamieńz odzajuwapien- nych(75);Авантуринъ,..на.м.Каменькварцовойпороды.Awan u ìnas ~ a an u inas.Akmunkwà ćziausā mainas, u essawiejeblizganćzesskelàudes. Qua zumA an u inum.Kwa cpospoli ymającywsobiejakby oz zuconelis ki miki,w ymoon azienazywasię.Awan u ynemna u alnymalbokamieniem słonecznym(Min.Jakow)(3-4); Автомолитъ,..та.м.(Фатеръ).Au omō- li as ~au omoli as.B angŭsàkmun amsejmièlinaso ankiàusejpaduodans ingświēsejżāli. Au omoli hus.Wal. Au omoli .Kamieńd ogiz amilijRubinu kolo ukaczo-błęki nego,zbliźającegosiędogó nozielonego,mającywsobie: glinkę,zynk,źelazo,k zemionkęisia kęniekiedy(5); Аквамаринъ,..на. м. Beŕilŭsb àngēsis ~be ilusb angiasis,akmunswiēsejżālas,sŭdiè asisz i nagìnia,mòlia,glŭcìnas,kālkiŭi gèlźiēs.Sma agduss ia us.Ka .Be yllus. Wal.Be ylszlache ny;klejno kolo uświa łozielonegozłożonyzk zemionki, glinki,glucyny,wapnaiżelaza(18); Адамáнтъ,..та.м.Dējman as ~dei- man as. Adamas. Diamen (9);Алмазъ,..за.м. Dējman as,dēman as~ deman as.Adamas.Vall.Plin.O id.Dijamen (28); Анфраксъ,..са.м. Rùbi- nas ~ ubinas,b angŭsàkmūn.Rubinus.Lips.Ca bunculus.Plin.Ka bunkuł, ubin(56) i k . Mine alų pa adinimų L. I inskis pa eikė i ki ame sa o ank aš iniame da be – moksliniame eikale P igim ūmenė (plačiau ž . Aukso iū ė 1998, Aukso iū ė 2001), pi mojoje jo dalyje. Tad galima palygin i kai ku iuos ke u kalbio žodyno i P igim ūmenės e minus. Išlikę du P igim ūmenės pi mosios dalies a ian ai: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u o bi- blio ekos ank aš yne saugomos Žemė os i Lenkijos mokslų akademijos biblio ekos ank aš yne K oku oje – Žemėmina. I ieno, i ki o ank aščio pag indinės dalys, ku iose ap ašoma negy oji gam a, be eik nesiski ia, ad lyginami mine alų pa adinimai paim i iš Vilniuje saugomo P igim ūmenės pi mosios dalies ank aščio ( oliau – P ). Po a mine alų žodyne į a dy i skolin ais e minais, o P igim ūmenėje eikiami lie u iški pa ies L. I ins- kio suda y i naujada ai, p z.: Антофиллитъ,..та.м.КаменьЕпидота породы.An o ili as ~an o ili as,àkmuniszPis āci aā majnas.An hophyl- li es.An o ili ,kamieńz amilijPis acy u (54–55), plg. łapējnis ~lapeinis, lo .Ac ino us i gula us,An hophylli es, lenk. An ophylli , ok.An hophylli (P 24); Апатитъ,..та. м. Камень известковой породы.Apā i as ~apa- i as,akmunkālkiaā majnas.Apa i es.Apa y ,kamieńz odzajuwapiennych (57), plg. p òżalis ~p ožalis, lo . Apa eliosspeciosus, lenk. Apa y , ok. De Apa i (P 32). 78 Žodyne p ie ieno skolin o mine alo pa adinimo duodamas lie u iškas sinonimas – Аміантъ,..та.м.горнойиликаменнойленъ.Amijōn as ~ amijon as,źiamesgàu as ~žemėsgau as,i a a akmunĀzbes aā maj- nas.Asbes us lexibilis.Asbes Amian (40), plg. ska ūnis ~ ska ūnis a ba amjōn as ~amjon as,ki aipwadinasda kałnālinis ~kalnalinis, lo . As- bes osAmian us,Linummon anum,Asbes us lexibilis, ok. De Amian (P 24–25). P ie šio žodyno s aipsnio eikė ų paminė i i ieną asbes o ūšį, ku ią L. I inskis pa eikia asbes o s aipsnyje: АзбестъАміантъ.Azbes as Amijon as ~asbes asamijon as.Linummon anum.Pl.Asbes us lexibilis. Asbes Amian (14). Taigi, šis mine alas žodyne pa eikiamas d iejose ie- ose ik iausiai dėl ski ingų usiškų jo pa adinimų, o palyginus L. I inskio abiejuose ank aščiuose eikiamus lie u iškus a i ikmenis ma y i, kad jis a ojo kelis sinonimus, iš jų ne is lie u iškus: źiamesgàu as, ska ūnis i kałnālinis, ku iuos g eičiausiai pa s suda ė. Kaip ma y i iš pas a ojo pa yzdžio, žodyne pa eikiama i ūšinių e minų. D iejų mine alų (asbes o i mu ijaci o) s aipsniuose į auk a po kele ą jų ūšių, p z.: Азбéстъ,..та.м. Azbes as ~asbes as.AkmuniszejłosTàlkŭ duodansskā akajpolìnun, ŭ kia ŭ esā majnas: Asbes us.H. Asbes ,ga unek kamieniaz odzaju alku. 1) Легкiйазбесть. Āzbes aslēngwāsis ~asbes- asleng asis. Sŭdiè asi aisz i nagìnia,magnēzijes,kālkiŭ,gèlźiēs ùdīs,i  molìnia. Asbes ussube mon anum. Asbes ko ekgó nyzłoźonyzk zemionki, magnezyi,wapna,n.żelaza,iglinki. 2) А.Амiант. Azbes asAmijon as ~ asbes asamijon as.Linummon anum.Pl.Asbes us lexibilis.Asbes Amian . 3)ОбыкновенныйАзбестъ. Azbes as pāp as āsis ~asbes aspap as asis, sŭdiè asiszMagnēzijes, i nagìniai gelźies ùdīs. Asbes us ulga is. Asbes  pospoli y,składasięzmagnezyj,k zemionkiin.żelaza, plg. kałnālinispa- p as asis~kalnalinispap as asis (P 25). 4)ДревовидныйАзбестъ. Az- bes as medinis ~asbes asmedinis. Asbes usxyloideus .lignosus. Asbes  d zewogó ne, plg. kałnāmēdis ~kalnamedis (P 25) (13–14); Ангидрúтъ. ..та.м.Каменьизвестковойпороды. Mu ijāci as ~mu ijaci as,akmun kālkiuā majnas. Anhyd i es.Mu ijacy ,kamieńz amilijwapiennych (plg. sausēnissidoklis ~sausenissidoklis (P 33)). Шпатистыйангидритъ. Ma ijāci asśziasz ajnìnis ~ ma ijaci asšeš aininis [pi mame skieme- nyje pa ašy a a g eičiausiai L. I inskio aš o klaida. – A.A.]. Anhyd i es spa osus.Mu ijacy sześcienny. Ан.зернистый. Mu ijāci asAngid i as ~ mu ijaci asangid i as. Anhyd i esg anula us.M.anhyd y . Ан.плотный. Mu ijāci as ukszłuò āsis ~mu ijaci as ukšlo asis. An.densus.M.po- Albina Aukso iū ė | Lau ynoI inskioke u kalbiožodyno e minai Te minologija | 2007 | 14 79 ałdowany. Ан.пло:второй. Mu ijāci asźiamiè āsis ~mu ijaci asže- mė asis. Anhyd i esdensussecundus.Mu ijacy zbi y. Ан.волокнистый. Mu ijāci asska uò āsis ~mu ijaci asska o asis. An. ib osus.M.włó- knis y (48–49). Kaip galima pas ebė i iš pa eik ų pa yzdžių, ne ik usiški i lie u iški, be i dauguma lo ynų i lenkų kalbų a i ikmenų y a d ižodžiai sudė iniai e minai. Da keliems ienažodžiams usiškiems e minams eikiami lie u iški su- dė iniai a i ikmenys, p z.: Анатазъ,..за.м.МеталлъТитанапороды. Ana ask aunìnis ~ana ask iauninis.Ti aniumana as.Ty anok aed y (43); Аквамаринъ,..на.м.Beŕilŭsb àngēsis ~be ilusb angiasis,akmun swiēsejżālas,sŭdiè asisz i nagìnia,mòlia,glŭcìnas,kālkiŭi gèlźiēs.Sma ag- duss ia us.Ka .Be yllus.Wal.Be ylszlache ny;klejno kolo uświa łozielo- negozłożonyzk zemionki,glinki,glucyny,wapnaiżelaza (18); Антрацитъ, ..та.м.КаменьТрофитовойпороды.An āci as ~an aci as,akmunisz ā majnasangłàj ia;angłàj iskāsamāsis ~anglai iskasamasis.An aci es. WęgielkopalnybłyszczącyalboAn acy (55), pas a ajam mine alui pa adin i pa eikiami du sinonimai, ienas ienažodis skolinys i sudė inis lie u iškas e minas. Kaip ma y i iš pa yzdžių, L. I inskis ūšiniais sudė inių e minų dėmeni- mis eikė būd a džius (leng asis,pap as asis,b angiasis,medinis,k iauninis, šeš aininis, ukšlo asis,žemė asis,ska o asis) i daly į (kasamasis) i isų, išsky us p iesagos -inis būd a džius, a ojo į a džiuo ines o mas. Minė ų sudė inių e minų ūšinius dėmenis, g eičiausiai sekdamas lo yniškais a i- ikmenimis, L. I inskis ašė po pag indinio dėmens, no s žodyne y a po a mine alų pa adinimų, ku ių ūšinis dėmuo, kaip i daba įp as a, eina p ieš pag indinį dėmenį, p z.: Амбра,..ы.ж.Смолистоеигорючеевещество, коегосутьдваглавныярода,собственноназываемаяАмбра,ижелтый, Янтарь.Àmb a ~amb a,i a a izsakunsŭdiè asdegansdàjk asdwijun ā majnŭ,wienawadìnama ik òjéAmb a ~ ik ojiamb a;an òjégiał òna, Gin ā as ~gin a as.Amb ag isea.Amb azwyczajna(38); Аспидъ,..да. м. Skiāłamāsisàkmun ~ skelamasisakmuo.Schis us(lapis) issilis.Vi g. Sec ilis.Plin.Scissilis.Cels.Łupny,szczepnykamień.Łupek(88). Baigian mine alų pa adinimų ap a imą, eikia pas ebė i, kad žodyno au o ius ne isiems mine alams pa adin i ado lie u iškų e minų, po os mine alų neį a dijęs pa eikė juos ap ašomuoju būdu – kaip y a i usiškai: Аллохроитъ,..та,м.породакамняАвгита.Àkmunā majnasAuǵì a.G a- na usalloch oi es.Alloch oi ,ga unek odzajuAugi u (27); Анальцимъ,..ма. 80 м.КаменьпородыЦеолита.AkmunCeolì aā majnaspìłkaja bagiałswaj bàł as.Analcimus.Kubicy ,kamień amilijCeoli u(43). BOTANIKOS TERMINAI Ke u kalbiame L. I inskio žodyne bo anikos e minų as a nedaug – ik 16. Į žodyną daugiausia į auk a augalų a dų i ik ienas aisiaus pa a- dinimas: Айвá,вы. ж.Pīgwas~pygwas,dulŭswećziosszalieswājsiŭs.Py- usCydonia.Pigwa,ga unekg uszek (15), plg. k àuśzé,dùlé,g ūśzé~ k iaušė,dūlė,g ūšė,lo .Py us(Pi us), lenk.G usza, ok.Bi ne,lo .Py . Cydonia,lie . G .Pigwa ~pig a(P 202). Augalų a dus galima palygin i su L. I inskio P igim ūmenės an oje dalyje Žolėmina pa eik u sis eminiu augalų są ašu, ku iame ap ašoma 219 augalų šeimų i daugiau kaip 2500 genčių pa adinimų (plačiau ž . Aukso iū ė 1998). Žodyne pa eik i ik ke u i augalų genčių a dai: Акáція,..iи. ж.Akācije ~ akacija,mēdis ŭ esgiał ònŭsźièdŭskajpoźi niŭ.RobiniaCa agana.Robinia G oszekSybi ski(Józ.Jun.) (17), plg. akācja~akacja,źi nikājnis~ži ni- kainis,lo .Acacia(Necke .), ok.Akazie(P 205), ka kłāźi nis~ka klaži - nis,lo .Robinia, lenk.Akacya,g ochowiec, ok.Robinie(P 207); Анисъ,..са. м.Anizis~anizis,żolie.Anysum.Pimpinellaanysum.Bied zeniecAnyż(49), plg. łājpiedis ~ laipėdis, lo . Pimpinella, lenk. Bied zeniec, ok. Bibe nell (P 192); Апельсинъ,..на.м. Àpēlcina~apelcina,ci inasā majna.Ci- ussinensis.Apelcyna,ga unekcy yny (57), plg. cì inas,cù inas~ ci inas,cu inas,lo .ci us(Tou ne .),lenk.Cy yna, ok.Ci one (P 171); Алой,..лоя.м.Ēlosas~elosas,ālosas~alosas.Aloepe olia a e a.Aloes p awdziwy (30), plg. ejlosas~eilosas,ēlosas~elosas,elijōszius~elijo- šius,lo .Aloë(Tou n.),Aloes(K.),lenk.Alona,Halena, ok.Aloe (P 133). Daugiausia į ap a iamą ke u kalbį žodyną, kaip i į Rusų–lie u iųkalbų žodyną (ž . Aukso iū ė 1999), L. I inskis į aukė augalų ūšių pa adinimų, p z.: Арбузъ,..за.м.Арбузецъ,..зца.A būzas ik āsis ~a būzas ik a- sis.Cucu bi aMelopepo.DyniaA buz (64); Артышъ,..ша.м.Kadaģis Saw ìnas~kadagissa inas.Junipe usSabina.JałowiecSawina (81), plg. kàdagīs,ògīs~kadagys,ogys, lo . Junipe us, lenk. Jałowiec,jadłowiec, ok. Wachholde (P 144); Артишокъ,..ка.м.Ka czokasmēzgan ēsis ~ka - čiokasmezgan ęsis.Cyna ascolymus.Ka czochpospoli y (80–81), plg. łājs- zwas~laiš as, lo . Cyna a, lenk. Ka czoch, łājszwase śzke gālwis~ laiš ase ške gal is, lo . C.Scolymus,łājszwasusnelùnas~laiš asus- neliūnas, lo . C.ca dunculus (P 253); Агнецънепорочный,..нца..наго. Albina Aukso iū ė | Lau ynoI inskioke u kalbiožodyno e minai Te minologija | 2007 | 14 87 D iem mokslo šakoms pa adin i L. I inskis a ojo skolinius: Алгебра,ы. ж. […]. Àlgeb a~algeb a, okundamoksłasku iamediełisz adimaneźino- mojaskaj lauswie ojeanunwa ojamasi a odbałsas, ai ali e as.Algeb a. la .Algeb a.polon. (21–22); Архитектура,..ры.ж.Budawōné~buda o- nė.S ūnisina~s ūnysina.Moksłasnamuns a imaiszmedziaołabiausej pilōniŭ.A chi ec onice.A chi ec u a.A sa chi ec onica.Budownic wo,a chi- ek u a(84), plg. s nysena s . (1) „s a ymas“: Eldijoss ūnysena S.Dauk. (LKŽe). Pas a ajame žodyno s aipsnyje į auk i i ys ūšiniai pa adinimai, ku ių ūšiniais dėmenimis eina du į a džiuo iniai p iesagos -iškas būd a - džiai i ienas p iesagos -inis būd a dis: Архитектуравоенная.S unisina ka iòniszkojé~s ūnysinaka ioniškoji.A chi ek u amili a is.A chi ek u a wojskowa.А.Гражданская.S .Ùkiszkōjé~s ūnysinaūkiškoji.A chi ec- onice,a chi ec u aci ilis.Budownic wocywilne. Ар.Корабельная.S unisi- nałajwìné~s ūnysinalai inė.A chi ek u ana alis,nau ica.Budownic wo ok ę owe(84–85). Šiame posky yje eikė ų paminė i a i inkamų mokslo šakų specialis ų pa adinimus: Анатóмикъ,..ка.м.ЗнающійнаукуАнатоміи.Mòki asan  na iòjimakùnun.Kùn- ājkis~kūn aikis.Ana omicus,Ana omices.Dissec- ionisco po umpe i us.Ana omik,uczonywana omij,p ak ykwdyssekcyi ana omicznej (44); Астрологъ,..га.м.Zinispo żwajzdziun~žinyspo ž aizdžių.As ologus.As olog(90); Астрономъ,..ма.м.Zwajzdińīn- kas~ž aizdininkas,mòki asan źiniosapejżwâjzdes.As onomus.As onom, mis znaukigwiazda skiej (90). Specialis us, kaip i ų s ičių mokslo šakas, L. I inskis į a dijo lie u iškai. TERMINŲ AIŠKINIMŲ yPATUMAI L. I inskio Rusų–lie u ių–lo ynų–lenkųkalbųžodyną galima adin i i aiš- kinamuoju žodynu, nes nemaža dalis žodžių, a p jų e minų i nomenų, y a aiškinama. Dauguma bo anikos i zoologijos e minų aiškinimų ne u i, ik p ie kelių y a umpi paaiškinimai, p z.: Ananāsas ìk āsis(żòliei wājsiŭs) (43); Akācije,mēdis ŭ esgiał ònŭsźièdŭskajpoźi niŭ (17); Didziaswećzios szaliesju esżuwisp aŕinan éżmōgŭ.Rijūné, ijūnas (18); Wanden-źiamìnis, ǵìwolisgalensan źiāmesi wandeniejełajkì īs (41). Šie aiškinimai nedaug u i apib ėžčių požymių, panašesnis į apib ėž į y a apelsino aiškinimas: Àpēlcina, ci inasā majna(57), ku iuo nu odomas sis eminis augalų yšys. L. I inskis ank aš iniame gam os mokslų da be P igim ūmenė a maina adino akso- nominę ka ego iją lo . a ie as, ku iai į a dy i daba a ojamas e minas a ie e as. 88 Dauguma mine alų pa adinimų u i aiškinimus, kai ku ie iš jų ku kas pla esni nei bo anikos i zoologijos e minų aiškinimai. P ie ienų mine- alų pa adinimų nu odoma ik kokio mine alo a maina jie y a, p z.: Alu- mini as,ā majnabàł ojamòlia (31); Amijōn as,źiamesgàu as,i a a akmun Āzbes aā majnas (40); An o ili as,àkmuniszPis āci aā majnas (54);An- āci as,akmuniszā majnasangłàj ia;angłàj iskāsamāsis(55); An akoli as, àkmunkālkiaā majnas (55); Apā i as,akmunkālkiaā majnas (57); A agō- ni as,akmunkalkiua majnas(75); Mu ijāci as,akmunkālkiuā majnas (48); Szpā asdejman ìnis,àkmunRubinaā majnas (28). Kaip ma y i iš pa yzdžių, šie aiškinimai y a nepakankami, nes ienodai aiškinami mu ijaci as, an a- koli as, apa i as i a agoni as. P ie ki ų pa adinimų apibūdinama spal a, p z.: Andalūźi as,akmun aumens audonumaa baŹiamcziūgiszkajpìłkas (47); Akmunbał ajskâjs ŭskajpoźiamćziūgas.Albinas (21), a nu odomas jo e ingumas, p z., Rùbinas,b angŭsàkmūn (56). Šie aiškinimai aip pa da nea i inka apib ėžčių eikala imų, ačiau p ie kai ku ių e minų pa eik- us aiškinimus jau neabejo inai galima laiky i apib ėž imis, p z.: Ame ìs as, b angŭsàkmunKwā ćziausā majnaswiśzniawajmielinawā saa bapìłkaj bàł as (39); Au omōli as.B angŭsàkmun amsejmièlinaso ankiàusejpa- duodansingświēsejżāli(5); Awan u ìnas.Akmunkwà ćziausā mainas, u es sawiejeblizganćzesskelàudes (3–4). Da keli mine alai apib ėžiami nu odan jų sudė į i iš aizdą, p z.: Àmb a,i a a izsakunsŭdiè asdegansdàjk as dwijunā majnŭ,wienawadìnama ik òjéAmb a;an òjégiał òna,Gin ā as (38); Beŕilŭsb àngēsis,akmunswiēsejżālas,sŭdiè asisz i nagìnia,mòlia, glŭcìnas,kālkiŭi gèlźiēs(18); Agā as,àkmuniszejłosKwā ćziauskŭ saj ŭ sawiejedàlesChalcedōna,Jaspida,Kwā ćziaus,Ragìnia,K wàwńinka i nekadaAme ìs aopawejksłŭsis òda:kāspinŭs,pilònes,miês ŭs,k ùmŭs, kìminŭs,dēbeses,żwâjzdikes,àkeles,piê mas (6). Reikė ų paminė i asbes o i jo a mainų apib ėž is: Azbes as.AkmuniszejłosTàlkŭduodansskā akaj- polìnun, ŭ kia ŭ esā majnas(13). Apib ėždamas šį mine alą, L. I inskis nu odė eilę, ku iai p iski iamas šis akmuo, i jo pag indinį požymį, o g e a aiškindamas jo a mainas jau nu odo ik sudė į: Āzbes aslēngwāsis.Sŭdiè as i aisz i nagìnia,magnēzijes,kālkiŭ,gèlźiēs ùdīs,i molìnia (13–14); Āzbes as pāp as āsis,sŭdiè asiszMagnēzijes, i nagìniai gelźies ùdīs (14). Pe ž elgus mine alų aiškinimus, galima pas ebė i, kad dalis jų laiky ini apib ėž imis, nes nu odomi sis eminiai yšiai i būdingi jų požymiai. Apib ėžčių ypa ybių u i i kai ku ie ki ų s ičių e minų aiškinimai, p z.: Na iòjimas, ai a: ājkimaskùnadiełiszwejzdièjimawisundaliuni iszsimo- Albina Aukso iū ė | Lau ynoI inskioke u kalbiožodyno e minai Te minologija | 2007 | 14 89 kimapaźin ianopŕigimima (45); Elemen o ēlŭs.Kńingelép adžiosmòksła skāj ima (14); Skaj lis é,skaj lŭźiniosmòksłas (70); Pabūkłaspaźinìma s ip umawièja.Wiejòmās as (48); Salìné,ju eswie a u en édaugsàłūn (84); Budawōné.S ūnisina.Moksłasnamuns a imaiszmedziaołabiausejpilōniŭ (84);Mòksłasa baźiniaapejżwâjzdes,żwajzdīs é(90) i k . IŠVADOS 1. Nedidelės apim ies – 96 puslapių ank aš yje, ku is y a ik Rusų–lie- u ių–lo ynų–lenkųkalbųžodyno p adžia, L. I inskis pa eikė nemažai e - minų – apie 145. Daugiausia į žodyną į auk a gam os mokslų e minų – mine alų, augalų, paukščių i ki ų pa adinimų. 2. Nag inėjamame žodyne eikiami mine alų pa adinimai daugiausia y a skoliniai, o P igim ūmenėje kai ku iuos uos pačius mine alus L. I inskis jau į a dijo pa ies suda y ais lie u iškais pa adinimais. 3. Ke u kalbiame žodyne, kaip i Rusų–lie u iųkalbųžodyne, daugiausia pa eik a augalų ūšių a dų. Palyginus ke u kalbio žodyno augalų ūšių i P igim ūmenės augalų genčių a dus, ma oma sis eminių ski umų i ne iks- lumų žodyne, ma y , engdamas mokslinį augalų ap ašą, L. I inskis iksliau suski s ė i nus a ė aksonus. 4. Apž elgus ki ų (ne gam os mokslų) s ičių ke u kalbio žodyno e mi- nus, galima pas ebė i, kad L. I inskis dažnai ieškojo lie u iškų e minų, ku iuos pap as ai pa s i suda yda o. Polinkis eik i lie u iškus žodžius ypač ma y i panag inėjus mokslo šakų i p o esijų pa adinimus (skai lys ė,žinys- ė,ž aizdys ė,ž aizdininkas,kūn aikis). 5. Tiek gam os mokslų, iek ki ų s ičių ūšių pa adinimams būdinga, kad jų ūšinis dėmuo eina po gimininio dėmens, o ūšiniais dėmenimis eikiami būd a džiai i daly iai, išsky us p iesagos -inis būd a džius, y a į a džiuo- inių o mų (ananasas ik asis,asbes aspap as asis,mu ijaci asžemė asis, ka iuomenėjū inė,ša ininkai ai iejai). 6. Ke u kalbis L. I inskio žodynas y a ne ik e čiamasis, dalį šiame žo- dyne eikiamų e minų i nomenų aiškinimų galima laiky i jų mokslinėmis apib ėž imis, ad iš dalies šis žodynas y a i aiškinamasis e minų žodynas. 7. L. I inskio Rusų–lie u ių–lo ynų–lenkųkalbųžodyno ank aš is y a s a bus i įdomus ne ik lie u ių leksikog a ijos, be i e minologijos is- o ijai. 90 ŠALTINIAI I inskis L. Rusų–lie u ių–lo ynų–lenkųkalbųžodynas (Словарь россійско-литовскій съ латинско- польскимъ) ( ank aš is). LŽŽ – I inskis L. Lenkų–žemaičiųkalbųžodynas (Słownik polsko-żmudzki) ( ank aš is). P – I inskis L. P igim ūmenė ( ank aš is), 1870. RLŽ – I inskis L. Rusų–lie u iųkalbųžodynas (Словарь россійско-литовскій) ( ank aš is). LITERATūRA IR PAPILDOMI ŠALTINIAI Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio ank aščiai K oku oje. – Te minologija 5, 102–110. Aukso iū ė A. 1999: Lau yno I inskio žodynų e minija. – Li uanis ica 2(38), 22–33. Aukso iū ė A. 2001: Lau yno I inskio mine alogijos naujada ai. – Te minologija 8, 95–111. BVŽ 1998: Bo anikos a dųžodynas, Vilnius. I inskis L. 1995: Raš ai, Vilnius. Kažukauskai ė O. 2003: Ne Jumskis, o I inskis. – Leksikog a ijosi leksikologijosp oblemos, 19–31. K uopas J. 1960: L. I inskio leksikog a iniai da bai. – Lie u osTSR MokslųAkademijosda bai 1(8), 191–198. Круопас И. Р. 1963: Из истории литовско-русской и русско-литовской лексикографии XiX в. – Из историисловисловарей, Ленинград, 72–77. KŽ 1995: Sme ona A. Ka ybosžodynas, Vilnius. LKŽe: Lie u iųkalbosžodynas. – www.lkz.l Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynasI inskis:Monog a ija, Vilnius: Mokslas. TŽŽ 2001: Ta p au iniųžodžiųžodynas, Vilnius: Alma li e a. Vi kauskas V. 1996: Lau yno I inskio aš ų kalbos ypa ybės. – Li uanis ica3(27), 23–25. Vi kauskas V. 1997: Lau yno I inskio leksikog a iniai p incipai. –Lau ynoI inskio Kalendo iaus150-mečiui, 29–32. TERMS IN LAURYNAS IVINSKIS’ QUADRILINGUAL DICTIONARY This pape deals wi h e minology in Russian–Li huanian–La in–Polishmanusc ip  dic iona y (Словарь россійско-литовскій съ латинско-польскимъ) o Lau ynas I in- skis. The manusc ip o he dic iona y con ains 96 pages. This is only he beginning o a quad ilingual dic iona y om A o Ay, which p esen s 358 Russian headwo ds wi h Li huanian, La in and Polish equi alen s and 23 e e ence headwo ds. The e a e some explana ions o wo d meanings, a ew examples o usage and a ew synonyms and wo ds wi h con iguous meaning. The manusc ip o Lau ynas I inskis quad ilingual dic iona y con ains abou 145 e ms, including some speci ic e ms p esen ed in a ew en ies o he dic iona y. Mos o hem a e e ms o na u al sciences – names o mine als, plan s, bi ds and o he li ing c ea u es. The majo i y o names o mine als included in he dic iona y a e bo owings. Analy- sis o e ms om o he ields (no na u al sciences) shows ha Lau ynas I inskis ended no o p esen bo owings, bu o sugges Li huanian e ms which he c ea ed himsel . Such a endency is pa icula ly ob ious in names o sciences and names o specialis s o hose sciences (skai lys ė (a i hme ic),ž aizdys ė(as onomy),kūn aikis(ana omis ), ž aizdininkas (as onome )). The e a e wo cha ac e is ic ea u es o he names o na u al sciences and o he ields p oposed by Lau ynas I inskis. The speci ic componen o he name is placed a e he gene ic componen . Adjec i es, apa om adjec i es wi h he su ix -inis, and pa i- Albina Aukso iū ė | Lau ynoI inskioke u kalbiožodyno e minai Te minologija | 2007 | 14 91 ciples, which make speci ic componen s, a e all p onominal. Fo ins ance, (ananasas ik asis (pineapple),asbes aspap as asis(asbes os),ka iuomenėjū inė (na y)). The manusc ip o Lau ynas I inskis’ Russian–Li huanian–La in–Polishdic iona y is impo an and in e es ing no only o he his o y o Li huanian lexicog aphy, bu also o Li huanian e minology. Gau a 2007-11-30 Albina Aukso iū ė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]