Pastogė senovėje ir dabar

198 Pastogė anovemente e ora JONAS KLIMAVIČIUS L'istituto delle lingue Lietuvių Quando gli astronauti americani salirono in spazio, questo glegė non solo in Ziemės rutulį, ma ocimis cercavano prima di tutto il suo piccolo terra lopinėlio, da dove essi erano provenę, dove vivono loro vicini persone. Quel senso di casa molto profondamente li permeò precisamente nello spazio. Jiři Marvan prof. (Mokslo Lietuva, 2008 11 7) I vestiti sono la continuazione delle nostre stesse pelle, custodendo e dirigiante il nostro calore e energia, e l'abitazione è kolektyvinė famiglia o gruppo lo stesso strumento destinazione. Homai, come pastogė, è il nostro meccanismo di controllo del calore corporeo continuazione kolektyvinė oda o drabužis. Marshall McLuhan (Come capire i media. Žmogaus tęsiniai, 2003, 128) Žmogaus (ir dar prožmogio) atsiradimą, išlikimą ir įsitvirtinimą pasauir šalčio, nuo žvėrių ir... gentainių (padermės Homo sapiens), negreitai apparado e įsikūnijo proprio artimo samprata. Uomous guardava in nes lyje, tra tutto ko, lėmė galėjimas malšinti alkį ir pastogė nuo karščio labai zverių guolius, laužus, loro e natura creatius urvus (buvo urvinis žmogus), pukščių gūžtas e manėsi come potendo. Nokia e future progressivissima archiarcheologija neatras e neatkas di quei pirmykščių natura ervyrių mani dei lavoro pastogi. Perieia, fino adesso in variuri luoghi del mondo si vive in primitivissimi alloggi (o si s'abita fino bebūsčio vegetazione sonvartynes, patiltėse...). Allora mettiamoci, cosa qui può rivelare la scienza della lingua. Jonas Klimavičius | Pastogėsenovėjeirdabar Terminologia | 2008 | 15 199 NAMAI NAMUČIAI A aniai A raides Iscritto, Io mačiau Kai disio già Ir stačiau, Verodį mAmA. E era nA-mAs Balys Sriubas (Tave mylėti, 2006, 61) Filosoficamente guardato il più naturale e universale nome dell'uomo astogè sarebbe vita 8. luogo di residenza; abitazione, case; appartamento; kambarys. Tuttavia la sua anovialità testimonianza raggiunge solo Mikalojaus Daukšos Postilę (1599): In casse pativo mio abitimenti molti ci sono, e ulteriormente storia skęsta am ūžiųkanose... Vartoto ancora e F. Kuršaičio slodyne (Samdytas gyvenimas), anche J. Jablonskio (Jedi był jakiś mebliuotas gyvenimėlis, lepiej byłoby). Vienenimas 9., vartoto già K. Sirvydo, sebbene gyvojoj kalboje davvero ancora vivo, LKŽ III 1956 marcato psn. (t. y. pasenęs) sodyba, žemė, ūkis: La vita buonj vietoj ir gers жизнь Skisnemunė. Gaspadorius muore, e la vita diventa Šãtės. Niente in un dizionario accademico non menzionato, ma anche ancora per gli utenti di lingua comunrinese ancora parlanti già benché šypsninga vita 11. aũkštas: Pasistatė namą due insediamenti riškiai. Tra le altre, DŽ1 1954 vita 5., DŽ2 1972 vita 4. aukštas contrassegnato šnek., ma DŽ3 1993 di lui già non c'è. Dar Mažosios Lituania parole gyvata 4. abitazione, sodyba, ūkis e vivnamoji. Incidentalmente, simili denominazioni ha e altre lingue latv. appartilis (butas), rus. жилье, lenk. mieszkanie, vok. Wohnung, angl. dwelling. Reikšmės motyvacijos punto di vista abbastanza simile e luogo [plg. sen. sl. vitati gyventi (rus. обитать и обитатель, anche обитель būstas, luogo)] 18. būstas, namai, buveinė: Vietukė tale, che lovukės lįstų Drùskininkai (19. kiemas, ūkis, sodyba, gyvenimas: Aš iš savo vietos niekur neisiu, tik į kapines Plviškiai. Tutte le luoghi già iscomparso, į gyvenvietę išėjo Grškabūdis) XIX LKŽ 1999. Tra l'altro, luota è e l'oggetto 3 e l'oggetto 4. ūkis, sodyba: Questo belžus diiktelis: e gražioj vietoj, e presso il cammino Miroslãvas (LKŽ II2 1969). Rus. luogo vieta altri slavų miestas: lenk. città, brus. места vieta, aikštė, miestas (etimologicamente siejama con liet. misti, maistas) da qui nostro skolinys miestas. I nostri racconti spesso iniziano con la parola viveo, rusų жил был, ma nostro essere 1. vyventi: Namie, questo vis namie, come būvi, così būvi Ramýgala. 200 Dio diac a uno nascere, non a uno essere Miroslãvas (LKŽ I2 1968). Vi è e abitamas kambarys Skisnemunė. Tarmėse principalmente žemaičių, ma e vakarų aukštaičių, lietuvininkų vivo (o būtas) appartamento 1. livanamasis namas, troba, pirkia: Aukšti butai šalti barščiai (J. Brodovskio slovynas). Miduje bosco stava piccolo appartamento Daukšia (ir botelis kampininkui destinato namelis Slavkai, Žvirgždáičiai). Pastai un bottiglio su marių krantelio, kalbinau mergelę dodici metelių Plviškiai (ir buta 1. trobesys, casa; 2. qualsiasi edificio, trobesys, 3. sodyba, buta, vita (ir buta 2. ūkis, vita (con casa, terra e tutto attrezzito), 4. kambarys“ K. Sirvydo žodynas, M. Daukšos Katekizmas, S. Daukantas), valstiečio trobos priemenė (ppr. su ugniakuru) (ir butukas). Bendrinėje kalboje l'appartamento forse solo prima di un secolo è diventato daugiabučio namo alloggio (LKŽ I2 1968 appartamento 5. parte di casa da uno o più stanze e cucina indicati non solo da scritti, ancora tarmiški namai, troba, rūmas. Purtroppo, nello non esiste allora molto diffuse, ma queistine stranimezza kvatiera. All'introduzione buto in bendrinę lingua principalmente bet ir iš laikinosios sostinės Kauno!). Jurgio Šlapelio SNŽŽ 1907 buta,butas contribuirono i grandi kalbistici Jonas Jablonskis e Kazimieras Būga. 1918 m. Jablonskis scrisse: ėmė nepaprastai belsti nella mio b u t o doris J. Jabl R I 1932 212, mio b u t e krato J. Jabl R I 1932 213 [nežinia czemu nawet po 10 anni appare un appartamento abitabile J. Jabl R I 1932 289 (2x)]. K. Būga 1921. VII. 31 lettere a Jurgi Geruliu scrisse: Kebliausia sarà su b u t u (g y v e n a m a t r o b a). <...> <...>. Ūniversito consiglio dovrà preparupinti nuovi b u t ų s t a t y m u. Io anche fino a quest'orei non sono ancora stato a sé b u t o e costretto a vivere anche senza un certo camaro Kabinetui K. Būg RR 1961 904. Prisidevano e noti intelligenti, sociali attori: Come passò gimnazia dello anni? Menkai teatsimenu. I-je e II-je classe in k v a t i e r ą turėjau pas tūlą Jakobsienę presso Bažnytinė gatvės; primi anni b u t o senior-perdėtiniu era Petras Kriaučiūnas, <...> J. Basan MGK 1997 25. Netrumpą tempo l'appartamento era non solo abitativo, ma e amministrativa stanza: Lietuvių Draugijos appartamento J. Basan MGK 1997 282 (1916 m.); [ m.] apsigivenau io [Lietuvos aido] redazioni e amministrazione (Benediktinų gatvėje Nr. 2) P. Klim Ats 1990; ordodyno redakcijos bute (1923 m.) K. Būg RR III 485, redakcijos bute K. Būg RR III 1961 486 [dar J. Jabl L 1985 601917 (1922 m.); K. Būg RR III 1961 904 (1921 m.); J. Balč RR II 265 (1922 m.)]. molto caratteristiga controprieša: Ir lankytis tekdavo ormai in suo puošnų g y v e n a m ą bu t ą, ma nella v i s u o m e n i š k ą j į, <...> B. S R R VI 550 1957 (1946 m.). e già butpinigi per 80 anni. Jonas Klimavičius | Pastogėsenovėjeirdabar Terminologia | 2008 | 15 201 Žemaičių buveinė 1. būnamoji, luogo di abitazione (ir buvainė 1.setos; 2. sodybos vieta, butvietė, anche buvainė 2.) nel comune linguaggio radosi prima di 100 anni būnamoji, vieta de rezidencija SNŽŽ 1907, anche buvanamoji, Dùamoji vieta, ma piuttosto specializzata, eg.: buveinė (teis.) DŽ3 1993. Nel linguaggio vivo dei necessari parole c'erano ancora di più, solo loro di solito sono pluriareikšmii: bkla 3. ricovero di casa, sede Miroslãvas, K. Jaunius; cabina 1. stato, luogo di vita, būstinė Panevėžỹs, Vaižgantas, A. Sabaliauskas-Žalia Rūta [K. Sirvydo e būstinė (mergų būklas), e guolis (guolis žvėrių, būklas)]; condizione 7. ricevimento di luogo, buveinė, sodyba J. Brodovskis, P. Ruigys, Kalesniñkai, Marijámpolė; stato 3. būvamoji luogo, condizione, buveinė F. Kuršaitis viato, ūkis Mažosios Lietuvos raštai [o buvys, -ė Geistara, Šunska, būvys Vilkavškis gyventojas]; sede 4. būvamoji luogo, condizione Vilkijà; btinė būvamoji vieta, buveinė: Čia mano gimtinė, ugtinė ir btinė A. Juškos žodynas, anche Vilkavškis, Geistara, Kazl Rūdà; 1būtùvė 2. buveinė: Nė būtùvės, nė pareituvės neturu, nieko Šãtės (būtuv 1. buitis, gyvenimas Laznai) LKŽ I2 1968. Bendrinessa al linguaggio ancora prisikurta. A. Juškos slodyno naujadaras buvykla būstinė, buveinė nepaplito. Būstas pastogė, namai, apartas probabilmente J. Jablonskio naujadaras (žr. 1907 J. Jabl R I (1932, 22, 313 m.)), forse nusi guardare stato dal S. Daukanto būstinės, direas J. Šlapelio SNŽŽ: būstas namuose vieta, gyvenimas, kvatera (kvatera nepateikta) e ilgai glaustas slovynėse pastogė, namai, butas: školos, teatro, būstas DŽ1 1954, sargybos būstas DŽ2 o DŽ3 1993 be ili true namustracijos, only gimininą wordą (hiperonimu) tutskiras gyvenamasis būstas bendi, bendyabu name, name, arba now findsime. Bereikalingo solo abitazione (incidente anche molto įkyriai), perchè quale altro […] ex stato abitazione del vescovo J. Jabl R I 1932 (1893 313 m.) o redazione appartamento K. Būg RR III 1961, 485 sen virtęs arba būstine (S. Dau kan to naujadaras, vartotas i J. Jablons 1968) vieta, dove kieno abitazione, dove kieno permanentemente esista, abitama LK I2 […]Žvieta, un locale, dove kieno sia tenuto: komenna būstė vado, sargybos, rinkstė D3, o min buveine (con queste due parole concorre). J. Jablonskio bendrabutis LKŽ I2, suo e hotelbutis (J. Jabl R I 1932 3 (1884 m.)) LKŽ XIX 1999 dettoas fraseys da Aušros (1884 273) è Jablonskio. All'inizio l'albergo era a lungo inseparato dall'albergo 2. (Vilniaus žinios 1904 1) e viešnamių (Aušra 1885 49) (viešnamis buvęs ir 1. smuklė, užeiga, gerokai più tardi 3. viešieji namai LKŽ XIX 1999; albernamio non 202 DŽ14). Miname J. Šlapelio SNŽŽ 1907 hotel hotelis, gostinica. Quindi circa 100 anni fa comunrinessa parboje konkuravo e differenziavosi vita, abitabile luogo, appartas, būstas, būstinė, buveinė buvainė. 1917 m. Kaune Krašto difesa ministeri èleistas (nenurodyta, ma noto che parengė Petras Ruseckas) KarŽ già neblogai sciria: būstas квар-квартира войскахъ, помщенiе (bet помщенiе bustas, b u s t i n ė ), butas (o жительство amoji vieta, būstinė), buva е mстопребыванi. Nella vita civile l'alloggio lungo tempo è stato quasi irrilevante. SNŽ 1924 è futo nellečiamybė teisė, che entrare in жилье,квартира (ir butininkas–квартирмейстеръ), būstinė–жительство strimą casa o ba apartą è possibile solo a quel casa padonkui permesso oppure giudice ordakius. Ilgainiui citerai. L'appartamento rimane 1. parte di casa da diverse stanze e cucina DŽ1 1954 (da uno o diversi DŽ2 1972 e DŽ3 1993). Būstas nontrumpò tempo era abbastanza indefinito pastogė, namai, butas: scuole, teatro būstas DŽ1 1954, DŽ2 1972 sargybos būstas (plg. LKŽ I2 1968: Gaila, che la nostra Dailė draugija non ha permanentemente un alloggio rš. Le scuole spesso stinga di rš tinkamų būstų o.), LKŽ I2 1968: Sargybos būste pasigirdo riksmaiš (DŽ3 beustra ili) , anche se DŽ1 1954 e stinė vieta, dove kieno già abitama, : kariuomenės, teatro, studentų būst. Più tardi būstinė assegnata pieta, stanza, dove kieno temporaneamente costruama: kariuomenės vado būstinė, rinkimų būstinė DŽ2 1972; DŽ3 1993 ancora aggiunta sargybos būstinė. Būstinei chiaramente separato dal alloggio, e l'alloggio si è molto separato dal futo: ora, ristabilito l'indipendenza, l'alloggio è una persona o famiglia abitazione casa, appartamento, camerys fute o bendrabut: dweling alloggio (casa, appartamento, ecc.) V. BitTT MokALŽ housing costs compensation, housing subsidija 1998, SocApsTŽ 1999. Purtroppo, dal 1993 non aggiornato DŽ ritraggia: abitazione namai, appartamento, pastogė DŽ4 2000, DŽ5 2003, DŽ6 2006. Ž m o ga u s b ū s t a s nelleciamas. Senza il consenso del residente entrare nell b ū s t ą non è consentita, pubblicò ripristurtos Repubblica Lituana Konstitucija (24 str.). C'è e Būsto programma legge. Fu il Ministero della Costruzione e urbanistica Būsto dipartimento. Bu t ų f o n d a s, che costituì circa 1 mln. 306 mila. b u t ų e circa 1 mila. b e n d r a b u č i ų LA 1999 144 11 virto Būstų fondu. Il giornale scrive che, digiamo, Danijoje è l'abitazione e il ministro delle costruzioni LA 1995 182 3. Ma... Immediatamente slystelėta al verbo abitazione come anuomet presso appartas imtas liputati come vacvei balnas tinkantis pažyminys abitamasis, esempio.: 69,3 perc. apprestųjų vive poliabuchiiaa poliukščiuose Jonas Klimavičius | Pastogėsenovėjeirdabar Terminologija | 2008 | 15 203 nelle case. Įspomo che questa cifra quasi coincide con tale indicatore, come b ūs to Stato. G y v e n a m o j o b ū s t o proprietarii sono solo 8 perc. nuosavybėsforma–68proc.respondentųgyvenab u t u o s e,priklausančiuose interpellati LA 1995 107 9; g y v e n a m o j o b ū s t o miglioramento LA 2000 35 1; abitanti ų j ų b ū t ų stygius Dnvd 2000 58 13. Infine dovrebbe separarsi più chiaramente abitazione e buveinė. Buveinė è vivas žemaičių (ir pažemaitės) parola 1. būnamoji, abitazione, 2. sodybos vieta, butvietė (3. Vivime, būvis, buitis Skisnemunė) LKŽ I2 1968. Anche e sede LKŽ I2 1968 si spiega luota, dove è kieno alloggio, dove kieno costantemente esama, abitama, ma così forse era solo questo naujadaro kūrėjui S. Daukantui, a balsamento applinkių sede trš šitai neigia. Vartosenoje ancora confusa, ecc. : Lgą tempo non avendo i proprio b u v e i n ė s, FSBK ora ha modesti uffici a Praga, Varšuvoje, The Hague e la principale b u s t i n ę Vienna LA 1994 195 6. chiaramente distingue V. Gana Bit MokALTTŽ 1998: house namas, building; buveinė; office 2. būstinė, kontora; headquarters štabas, pagrindinė būstinė; compañ headquarters rinkimų kampanijos būstinė. Buveinė ta rezidencija: residence 2. buveinė, rezidencija (1. luogo di abitazione; <...>) V. Bit MokALTTŽ 1998. Invece, già SNŽŽ 1907 rezidencija karaliaus, kunigaikščio o semplicemente alta particolare vita, luogo di residenza, buveinė (e la stessa buveinė fuorbolo, luogo di vita), TŽŽŽ 1936 buveinė; <...> abitazione[…]. Quando l'alloggio viene trascinato nell'alloggi registą indicando indirizzo, viene usato il termine abitabile luogo. Quando era stato orgogliosamente parlato di 1/6 della superficie mondiale ampia madrevynę e cantata Ir platus gi kraštas mūs gentasis, apparve e įstabusis area abitabile, costringęs e lessicnici a fare separato l'area significato 3. Distinto a qualunque scopo luogo DŽ1 1954, DŽ2 1972, DŽ3 1993. Nors e l'abit, e uomo trimačiai1. Del tutto senza istidezza fissata nel nobeliniame B. Pasternako romane Daktaras Živaga: Ma fin che k a m b a r i u o s e schvaru. Ora residentii noi forniremo altra l'area abitativa, <...> B. Past DŽ 1991 213. flat questo è solo tale appartamento, di cui tutte le camere in un pavimento ALKŽ 1975, o quel abitabile p l o t a s living dwelling space taivadinasig y v e n a m a s i s p l o t a s B. Past DŽ 1991 177. Dirbantiems (space erdvė, 1 Beje, vokieć fascism i nacionalsocializmas siekė ne ploto, o živybnej prostorě mat tą vokieć etnografą Fritzo Ratzą od 1890 before m. della geografia geopolitica in geopolitica, o geografo Karlo Stoferio paverstanas paverstine Lebensraum 1926 m. (Tauta be Volk) H. Grimma introdusse nella politica attualiana (Kopaliński 2001). 204 luogo; o area area); floorspace LAKŽ 1991, abitazione lodging, dwelling, apartment, room LAKŽ 1991. Dar keisčiau sebbene l'accelerazione del crescita raggiungesse circa 15 cm, l'altezza dell'abitazione sovietijoje da 34 m smuko fino pustrečio. Kareivine più alte, ma lì nello stesso parco c'era guldoma e due, e anche trim pianištais... Prisiregistravimo e area per 1 persona norma non cosa superava kapo area... Daniilo Charmso fissata: Reikėtų, che tutti nella propria abitazione area lieessero D. Charms 1998 N 116. Questa era vera sovietica lotta per lo stato per il piccoloitio plotelio larghio nella nazione. Molti, e la nostra località maža K. Bagd VDP 1973, descrisse lo scrittore Kazys Bagdonavičius nel libro humoristikos Vargas per l'area. Più tardi scrittore Rimantas Černiauskas scrisse: Stoviu fila in [buto, e non arelsinų] 104-tas e vivou pulnakraujį la vita. Rūpestis per l'abitabile area sollevava doloremus cuore plote. E quando le persone appresero dicendo non ho ho un abitativo di area, apartamenti allocamento regole apparso melaginga formululuotè migliorare futo condizioni, precedentemente applicata solo a coloro che già ha futo, ma ha diritto ottenere e migliore, più grande. Dar keistenybė in tia abitabile plotte era utilizasis plota, in cui non venne baris, virtuvė, vonia, tualetas, balkonas (balkonai). neiškamJaunimėlis nerūpestingai nusquabo quella plota solo non abitativo, e libvą gimdieni, altrochiem samburriam vienų, sen genitori, ma... con padarinie. Questo è stato chiamato plotavoti M 1985 1 22. giornraščiai scrydava, dicodynai, purtroppo, nonfiksavo. La gente, scritto creatori suko la testa e per causa di un altro area stampa, edizioni, ecc.: <...> secondojo tomo parengėjai assegnì ploto V. Montvilai, ma perse M. Sluckis e Alf. Bielkasiaus Prg 1983 12 121. <....> P. Cvirka è stato dedicato enorme area: monografici chiscriia terzio tomo nella seconda parte e quarto volume. Reikėjo pasticciare kuklesniu area Prg 1983 12 123. <...> essi ora hanno davvero abbastanza spazio e per i loro publicistiniams, esseistiniams meditazioni, e gražina creazione pubblicati L e M 1986 29 4. Perché area, e non semplice posto? Diventata diversamente dall'Anno della Rinascita e Nepriklausomybės ripristino anni? E sì, e, purtroppo, no. Del tutto comprensibili combininiai mostre, esposizioni, stendų area, area pubblicitaria, ma perché area computerio [10 megabaitų] LA 1997 240 2? Comprensibile negozio della vendita area, lavoro locali area, ma perché lotta per le aree nel senatiustino R 1990 60 5, area farmacinea, e non plotto, luogo? Trupučiuką ritasi novità, ma apsukus ritortama alla vecchia, pvz. : Tutto g y v e n i m o t e r p ė occupata combattonanti gruppi, <...>. <…>. Tutto il giovamento g y v e n i m o e r d v ė si fa semplicemente più affubata, e noi ancora praJonas Klimavičius | Pastogėsenovėjeirdabar Terminologia | 2008 | 15 205 troviamo possibilità di essere specie noi stessi, avere nella propria cosdienybėje libertàvą p l o t ą, tarsi tarkovskišką z o n ą, nella quale esseremmo sinceriūs dei propri spessi desideri LA 1994 194 15. Sovietico area abitativa primi anni tenersi molto salda, es.: 1, deve dotare g y v e n a m u o j aptartasg y v e n a m o j o  p l o t o s t a t y b o s <…>klausimas VlnL 1991 21 u p l o t u LA 1992 13 6, g y v e n a m o j o p l o t o settore LA 1994 224 13. Anche buitionale livelloin: Vilnietė, našlė, <...> ha l'abitazione area. Susipažinčiau. 1992 m. è stato adottato anche Gyventojų provvedimento ad un'area abitativa legge. Givenamasis plotas ėjo pascu' abitazione abitazione, pvz. : Continuamente si rivolgono le persone a variorissimi quesiti. Uno g y v e n a m o j o b ū s t o problema. <...> g y v e n a m u o j u p l o t u bisogna equipaggiare gli abitanti delle case restituite agli proprietari, scrive nell'articolo Op 17. g y v e n a m a s i s b ū s t a s LA 1995 101 E apparadus all'abitazione greta laikėsi e l'abitabile area, مثلاً. : LDDP si guiderà dal principio che b u s t a s sono un valore nazionale e una priorità nazionale, garanzia dell'esistenza e sopravvivenza della nazione nonché condizione di plenavertibilità familiare, <...>: LDDP promette di prioritarmente sostenere i progetti g y v e n a m u o j u b u s t u. <...> sono state proposte che a quelli che s t a t o s i g y v a n a m ą j p l o o a, fosse annullata la tassa LA 1996 186 3. I giornraščiai uscijuosę costruì quella piazza. Se, parlando di abitazione dimensione e prezzo ( già 1 m2), serve area, questo deve essere area dell'abitazione. Anche ora dalla cancellieria del Seimo viene diffusa l'area abitativa LŽ 2008 241 1. Šiaip non peidabile il nome abitamòsìa palalpos, ma se già c'è termine abitust, questo anas nome degenera necessario. Žiūrint etimologicamente soprattutto menėtinas indoeuropietiškas parola namas. Capitalizzata Tamazo Gamkrelidzės e Viačeslavo Ivanovo monografijoje Indoeuropiešu kalba ir indoeuropiečiai (1984, 1332 p.) secondo la tradizione buveinė, sodyba compresi non come palazzo, abitazione, e come sovisų indoeuropiečių, turinčių čia priebalsį d sen. ind. dma-, gr. dómos, lot. domus, sen. sl. domū. Questo può essere un semplice fonetico fenomeno tókiu caso ricenamas namudaris <*damudaris, ma egli veikiausiai è relativamente nesenas K. Sirvydo naujadaras, questo mostrytų e suo variante namudarytojas, e completamente akivaizdus to naujadaro esempio K. Sirvydo cialinės organizacijos vienetai – giminės. Liet. namas garsu n skiriasi nuo grodyne greta esantis lot. aedificator. Pertanto abbastanza ragionevolmente si pensa a un altro tipo di casa, juoba che dati non manchiksta gr. nómos nom ganykla; kaimenė; mangimi; abitė, noms, -dos nomeviets piemuo, némein ganyti /; gestire; vivere, némomai mangiantis; vivere, essere; gestire. Fariausiai questa strada ne andò germanista Vytautas Balaišis namą legò con Nemunu (plg. gr. nemos e lot. nemus miškelis, krūmynai con ganyklmi). Qui è importante notare che la sinonimia in questo settore nelle lingue indoeuropee buonava dall'anno, per esempio, maggiore per namą unità viešė (la sua signora vieš-pats), ma e sala (rus. село); o viešės namo isolas aptvaras gardas e kas aptverta 206 gardas (rus. город), ma e pilis (gr. polis), got. / baurgs (vok. Burg), sen. angl. dūn (angl. town). Non gia perché gli etimologi non abbiano attirato attenzione in basso. numo animališkumą: Numas è tičiomis budavot per animali con dum galum, aplubotas; a uno lato stoi raguočiai, e nell'altro cavkliai, a vidu ugnis kūrenas par šaltį, par speigą (A. Juškos žodynas, LKŽ VIII 1970), plg. num(o)galis senov namo galas, dove sono tenuti animali. Non a caso apparve casa 4. tvartas K. Sirvydo vocynas, Šiaulia, Šeduvà, Survliškis, Ramýgala, Panevėžỹs. Pasidarè differenza: Del persone troba, o del gyvuolių kūtė, numas (A. Juškos žodynas, LKŽ XVI 1995). dell'inglese lituano il verbo namas cartografato solo nel significato tvartas, e namas, come nome del abitativo casa, valutato come retesnis (greičiausiai naujesnis), vientiso ploto nesudaro (tikriau passagio quasi tutta l'inglese lituano plote) e per questo nekartografuotas (Lietuvių kalbos atlasas. I. Leksika, 1977 34). La casa prima è 1. livelamasis o comunque qualche trobesys. Nei vecchiosi scritti e tarmėse il casa ha e la sua variante polincitinius namus (singio significato!). A visur casai ha anche il suo significato nonabitualmente 2. nuolatinė abitabile luogo. Quindi uomo statosi namą, namas stovi, griūva, namas forte, gražus, su mansarda (namas palatas), ma vive e qualcosa funziona nelle case, viene (namie), va da casa, (par)eina in namus (namo), longisi, visko namus. Può vivere non in una singola casa, e fute (daugiabučiame name) o comunrabutì, ma questo suo casai, lì egli namie. Atreggiamo attenzione ad un altro uno niuansà: mia casai e sua casai, io namie e lui namie, vado a casa e lui va a casa, ma io vado da lui in namus (e non casa), io a sua casa (e non namie). Reikšmėmis 2. farm di famiglia, sodyba e 3. šeimyna, persone, insieme vivanti termesse viene usato e namas, e namai (e in vecchie scritte), ma alla lingua comune secondo sistema pritiktų solo namai (non così come LKŽ VIII 1970). Indoeuropietiška, sebbene poco meno, e troba (tarm. ir trioba) 1. casa d'abitazione, compraia, 2. patalpa pastate, kambarys drauge esanti persone, šeimyna (dar trobesys, trobėsys, trobėsis e triobesys, triobesis, triobėsis koks nors ūkio palazzo e trobos, triobos visi dell'azienda vestibiulis (prišimenė, prieškarisambaris), holas Jonas Klimavičius | Pastogėsenovėjeirdabar Terminologia | 2008 | 15 213 IŠVADOS Natūralisimo e universalisimo nome umano pastogè vita (taip pat gyvata, abitamoji) ha tipologinių bendrybių latv. appartilis, rus. жилье, lenk. mieszkanie, vok. Wohnung, angl. dwelling, ma è più tarminis e affatto non termininis. Motivaciamente abbastanza simile e luogo. Con veiksmažodžiu essere collegati appartas (vivojoje kalboje e più vedinių). Dal buto differisce J. Jablonskio naujadaras būstas (lo anche bendrabutis e hotelbutis), attuale significato definitivamente entrabbęs solo atkūrus indipendemybę. Ancora non c'è tutta chiaramente attorniata terraici di origine buveinė e S. Daukanto naujadaras, vartot e J. Jablonskio, būstinė normalmente temporina. Ypatingas sovietmečio padaras abitabileis area. Egli (taim ben anticamente vartot vivamasis apartas) incoraggiò e semantiticamente troppoklinio nome vivamasis būstas. Vartosena di loro due difficilmente siibūna. Gli alloggi abitativi non peiktini, ma avendo abitazione divosi inutili. Dal indoeuropiešu antività va namas. Quanto meno indoeuropietiška trova. Nemmeno baltiška, ma solo lietuviška pietų aukštaičių pirkia. Quello indoeuropietiška lietuvių anovė e grynumas finisce. Slavai primetė gryčią, seklyčią, pakajų pakajus, germanai bakūžę, stubą stubas, rūmą, da romanų tolybių per lenkus brukosi palocius palociai, stancija. Gryčią, seklyčią, stubą pasilaikom / propria etnografinei senovei, tautosak vartosenai, regioninei koloritui. Rūmai comunrinėje parboje reprezentacinis edificio oppure determinra istituzione. Kitus in comunrinée parliamo varom in pelus. Noujaisiais tempi da largous mondo ėjo prašmatnieji būstai rezidencija, apartamentas (atskiras apartas), vila (vasarnamis), kotedžas (pilaitė). Anovinio casa parti erano savos fondamento, parete, sija, lubos, pavimenti, tetti, porte, finas, slenkstis, prieangis, priebutis, prienamis, priemenė, aukštas, naujadaras kitvė. Origine Svetima kamara, kambarys, gonkos (ntk.=prieangis). Naujoviško, poniško namo dalių daug tarptautinių – veranda,koridorius, (prieškarisambaris), fojė, salė, balkonas, lodžija, net tambūras (prieduris), salonas (svetauris), salka (kambar arda pastogės), mezon (pusaukštis, tarpaukštis, antaukštis, antn), flygelis (nelabai sparnas, preferibiline). Nuovausi anglybės penthauzas (=pastogės butas), loftas (=erdvėbutis, didbutis, aukštabutis). Kalba senza naujãdaros parla senza ateities. 214 ŠALTINIAI ALKŽ 1975 – Anglų–lietuviųkalbųžodynas. Sudarė A. Laučka, B. Piesarskas, E. Stasiulevičiūtė, Vilnius. ALKŽ 1998 – B. Svecevičius. Anglų–lietuviųkalbųžodynas, Vilnius. ArchŽ 2004 – L. Kitkauskienė, N. Kitkauskas. Anglų–lietuviųkalbųaiškinamasisarchitektūros žodynas, Vilnius. ArchŽ 2007 – Cyril M. Harris. Iliustruotasarchitektūrosistorijosžodynas. Sudarytoja ir mokslinė redaktorė A. Jankevičienė, lietuviškų terminų redaktorė G. Kazlauskaitė, Vilnius. K. Bagd VDP 1973 – K. Bagdonavičius. Vargasdėlploto, Vilnius. J. Balč RR II 1982 – J. Balčikonis. Rinktiniairaštai 2, Vilnius. J. Baltr VMI I 1934 – J. Baltrušaitis. Visuotinėmenoistorija, Kaunas. J. Baltr VMI II 1939 – J. Baltrušaitis. Visuotinėmenoistorija, Kaunas. J. Basan MGK 1997 – J. Basanavičius. Manogyvenimokronikairnervųligosistorija.1851–1922m., Vilnius. V. Bit MokALTTŽ 1998 – V. Bitinaitė. Mokomasisanglų–lietuviųkalbųteisėsterminųžodynas, Vilnius. K. Būg RR III 1961 – K. Būga. Rinktiniairaštai 3, Vilnius. D. Charms N 1998 – D. Charmsas. Nutikimas, Kaunas. Dvnd – Dienovidis (savaitraštis). DŽ1 1954 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ2 1972 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ3 1993 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ4 2000 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ5 2003 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas , Vilnius. DŽ6 2006 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. J. Jabl R I 1932 – Jablonskioraštai 1, Kaunas. J. Jabl L 1985 – JonoJablonskiolaiškai, Vilnius. KarŽ 1919 – Kariškaslietuviškai-rusiškasirrusiškai-lietuviškasžodynėlis, Kaunas. P. Klim Ats 1990 – P. Klimas. Išmanoatsiminimų, Vilnius. LA – Lietuvosaidas (savaitraštis). LAKŽ 1991 – B. Piesarskas, B. Svecevičius. Lietuvių–anglųkalbųžodynas, Vilnius. L ir M – Literatūrairmenas (savaitraštis). LKŽ I2 1968 – Lietuviųkalbosžodynas 1, Vilnius. LKŽ II2 1969 – Lietuviųkalbosžodynas 2, Vilnius. LKŽ III 1956 – Lietuviųkalbosžodynas 3, Vilnius. LKŽ VIII 1970 – Lietuviųkalbosžodynas 8, Vilnius. LKŽ X 1976 – Lietuviųkalbosžodynas 10, Vilnius. LKŽ XII 1981 – Lietuviųkalbosžodynas 12, Vilnius. LKŽ XIV 1986 – Lietuviųkalbosžodynas 14, Vilnius. LKŽ XVI 1995 – Lietuviųkalbosžodynas 16, Vilnius. LKŽ XIX 1999 – Lietuviųkalbosžodynas 19, Vilnius. LŽ – Lietuvosžinios (dienraštis). M – Moksleivis (žurnalas). PONS.ALKŽ 2004 – PONS. Anglų–lietuviųkalbųžodynas, Kaunas. Prg – Pergalė (žurnalas). R – Respublika (dienraštis). rš – raštai. Sav su TV – SavaitėsuTV (savaitraštis). SD 1642 – Pirmasislietuviųkalbosžodynas: Konstantinas Sirvydas. Dictionariumtriumlinguarum [fotografuotinis tekstas], 1979. SNŽŽ 1907 – Svetimųirnesuprantamųžodžiųžodynėlis. Sudarė J. Šlapelis, Tilžė. SNŽŽ 1924 – J. Norkus. Svetimųirnesuprantamųžodžiųžodynėlis, Kaunas. SocApsTŽ 1999 – Socialinėsapsaugosterminųžodynas, Vilnius. B. Sruog R VI 1957 – B. Sruoga. Raštai 6, Vilnius. Jonas Klimavičius | Pastogėsenovėjeirdabar Terminologija | 2008 | 15 215 TechEnc I 2000 – Technikosenciklopedija 1, Vilnius. TLE II 1986 – TarybųLietuvosenciklopedija 2, Vilnius. trš – tarybiniai raštai. TT 1992 – Terminologijostaisymai. Parengė K. Gaivenis, A. Kaulakienė, St. Keinys, J. Klimavičius, Vilnius. TŽŽ 1936 – Tarptautiniųžodžiųžodynas, Kaunas. TŽŽ 1985 – Tarptautiniųžodžiųžodynas, Vilnius. TŽŽ 2001 – Tarptautiniųžodžiųžodynas, Vilnius. Vd – Veidas (savaitinis žurnalas). A. Vir Į 1924 – A. Vireliūnas. Įvardaiarbaterminai, priimti Terminologijos komisijos, Kaunas. VLE X 2006 – Visuotinėlietuviųenciklopedija 10, Vilnius. VlnL Vilniaus giornalista. LITERATŪRA Balais V. 1987: Der lit. Flussname Nemunas und das lit. namas Haus. Kalbotyra 37(3), 1823. Kalbos patarimai. Leksika: skolinių vartojimas. Autorė e sudarytoja D. Mikulėnienė, Vilnius, 2005. Ogni lingua è un mondo separato. Parla con Jiržiu Marvanu. Mokslo Lietuva 2008 11 1, 6; 12 1213. Klimavičius J. 2000: Alkirius, ekeris, alkov. Nativa lingua 46, 2023. Klimavičius J. 2003: Vila vasarnamis, kotedžas pilaitė. Nativa lingua 10, 1013. Kopaliński W. 2001: Zodynas. XX secolo eventi, conceptos e mitii. Vertė N. Kvietkauskas, Vilnius. Litauisches etymologisches Wörterbuch von Ernst Fraenkel, HeidelbergGöttingen, 19551965. Lietuviųkalbosatlasas. I. Leksika. Ats. red. K. Morkūnas, Vilnius, 1977. Sabaliauskas A. 1990: Lietuvių kalbos leksika, Vilnius. Senkus J. 1965: Gyvenamojo namo vardai. Cultura di lingua 8, 3840. Gamkrliidze T. V., Ivanov Вяч. Вс. 1984: Indoeuropeo language i indoeuropeici, III, Tbilisi. Ricevuta 2008-10-24 Jonas Klimavičius L'istituto delle lingue Lietuvių P. Vileišio g. 5, LT-10308 E. posta: ter[email protected]