scieee Open visual document viewer

Mečislovo Reinio laisvai versto „Psichologijos vadovėlio“ psichologijos terminų reikšmė ir kilmė

Rita Katelytė

Full text

Medislo o Reinio lib emen e e s o P sichologij os u adou e/io psicologij os e minq eik5me y kilme RITA KATEI-YTE Li uui4 lengua ins i c s M e i i s I o , o R ei n - io 1 2 5 o in s.qimimo sio n m e i m s 009 eb e o 5 d. iSpi nqiq n. sukako lZ5-e i año, kai gime uno lie u i l Reinys Medislo as Tai psicologg (1884-1953). Zymi, S iesi asm en be - kuni gas, yskupas, a ki'"--skupas. gogas, p o eso i s, -is omenininkas, peda polí ico. polí ico kalin, s. Desde 1922 n. iome inian e Uni e sidad de Kauno M. Reinys di igió Teología- iioso ías acul ado Psichologios ka ed ai, ambién des e bend 4j4 liginam4j4 psihologij4, y había iokio Li u iiko psicología manualelio. pedagoging psihologiQ. di igía psicologi os eje cicios. En ese momen o no odel M. Reinys lib e ai iS e e i lie u i l kalb4 p o . Geo giiaus Celpano o Psichc logijos uaclo eli. o p akalboje a i mada que,, e imas a lib e as, kacl nebu q an o Zymu es animos Be o, ue eque alo kai 1921: IV). Pakeis os kas p ide i" (Reinys ilus aciones, sumaZin as pa eiksleliq kalbos. kai kas pakeis i, sky iai skaidius, suski s y i ue con e minis, I pa ag a us. M. Reinys skundZiasi. que snnku odei .,usas i5 L e minis él Vabalo Gudaiiio..Asn en- ybes i inejimo p og amas'l y Rygi5kiq |ono,,Musq Zodyn lio", Z. Zenai 'io ,,Geome ías igonome ías e minq': M. Sik nio,,A i me ica y álgeb as e minq Zodynelio'i e minin l p oyec o" y kai kuo o a" I. Elisono .,T umpas zoologijos (Reinys 1921:V). Dado que manualel aducido lib emen e, mucho ex o es e dade o M. Reinio. odel Reinio a ículosnyic olia is ,,'adinamas guíaelis se á M. Psichologías oadoueliu (ial ino san umpa - MR). M. Reinio Psichologías uadouelis es nemaZos (242 olumen de p.), ella cons i uye es pa es e chap i as. Pi moio gij4, p esen adas de las en pa e aSoma sob e paZinimo psicoloi 38 gene ales Zinios apic' ju im4, en segundoio - sob e jausn-n1 psicologi4, e - sob e gene al )inios sob e 'lpano (18{ 2 1936) usq psicólogo. ilóso o. jausn s, I Cieo gijus i. des omas ediojo locikas. Ri a Ka cly e j, 1984/eiis/ou . Rei io loisi ai oe slo Psichologilos ado .elio olos psicologij4, alingus e ne alingus Vado elio p adZio e judesius. es iSspausdin a au o ia " s p akalba, en la cual demues a la impo ancia de psicología, paaiSkin as p incipio de composición manualelio. Payaigoje ide as nedidelis psicologi os e min l Zodynelis. Además, en el manual ialia pa e lie u iSk p e minq skliaus uas se p esen a una o a ios kalbq ( usq. okiediq, lenkq, anglq, p ancuzq, lo ynq) a i ikmen l. Sio obje i o del a ículo - necesidades y o ígenes a Z ilgiais discu i 505 é minos de psicología, encon ados mine ame Psichologías Pi mojo pa e mues a uadouelyje. e a ículo e min .l eikSmes sky iq elaciónis, an ojoje - o ímes. Ki u a ículos en los que se p e ende examina 6 i M. Reinio di igelio e minq sanda 4. I. TERMINU REIKSME Psichología e minq selección se ha hecho basado en el con ex o de la in es igación medZiaga, M. Reinio Psichologijas uudouilio inal dado u amppu psicología e minq Zodyneliu n 7993 m. iileis u Psichologijas iodynu (PZ). Te ninai se p esen an así, como es á pa aiy i Sal inyje, Salia indicado la página, donde e mis pi m4 ka 4 pa a o o. Basándose A. acike idiaus, A. Gudo, E. Rimku es Gene al de psicología cu so manualeliu y M. Reinio Psichologijas uadoueliu, psicologías e mininai suski s y i i okias eikimines g upos: gene aliey de psicología e mininei, psicologías Sakq nomb es, psicologías desni l, eo iiq nomb es, isiologiniq p ocesq nomb es, psichiniq p ocesq nomb es. emocij l y jausmq nomb ilimas, pe sonalidades psíkos su ikimq y ca ac e io b uoZq nomb ilimas, paZinimo p ocesq nomb ilimas y asmc'nq nomb ilimas. 1.1. Bend ieii psicologios e ninai. Sios g upos e minis. ku iq es 40 ó7,9o/o isq e minq, a dijamas gene al de psicologios mé odos de in es igación, Zmogaus psichikos ap aiikos y s4 okos, k . MR : ape cepcia ac o us MR 94, g ynoji e dui 93, MR 149, accesiaslis MR 147 , ep odukcija MR 72 (5is e nino Apib eZi se como,,p oceso, que nos pooa sen imin4, aunque pae zinimo ya no es el suje o MR 141, subs ancia 15 MRl, olydine e elueMF. l4B, ueiksnys MR l4I, uienaly e e due MR 148. P ie bend 4jq psicología e minq p iski ini e dui MR 147,ai as MR 147, p ieias ingumas / MR 150. skaiiius MR 147. Ano M. Reinio,,,e clues y iempo sE okos son bl inos daik q y yksmq isi aizda imo s4lygos. Tales s4 ocas noso os llamamos undamen ales elemen os de empí ico paZinimo" MR 149. Te mino ,,s aiiius iene empi ing kilmg, i. y. skaiiius es ob enido ii Tc minologija 2009 | 16 99 po ldiq po _ io. <...> Skai iaus s4 oka es su gida i5 poindiq daik l expe imen imo y odel ella esan i expe imen i amojo pob ldZ" MR 150. P ieias ingu no s4 okq M. Rein s ai5kina, que es o,,y a undamen iniq paZinimo uno elemen q" MR 151. Según l au o , iene s4 ok4, que a i ma isi ikinim4, que p Zas ingumo kiek ienas mokslas en el mundo p e alece pa a us ddsniai. Como y gan os dennies siemp e ha sido, así y p ieZas ingumo s4 oka siemp e se á MR 150. Te min4 sin eze MR 131M. Reinys ligina u ilizadoamu e misu medZiag4 puede desglosa se chemiioie nu, cuando sude ingE pa e i cons i uedam4sias y hace medZiagos analizg. Sis psicologíaía:,,<...> eikia galin e y é mino ? y misma p o auja nas y-ksm os a aizdus unidos iung i i uni 4 y u bucl ob ene bend E a aizd4 o incluso e s:1 okq" MR 131. Ras a e ki q bend qjq psicologi budas jos e minq: do as MR 197. expe imen aline MR 14, elemen a us 179, empi ine ilme kino n edliaga paZinimoayksmas MR ii aiika MR 160, MR 150, pasekamasis z. aizdas MR 54, p o inis mokslas MR 89, psicología MR I, psicologios expe imen imenl zs MR 14, psicología mohs/as MR 1, psicología sis/emc MR 3, psicología Zodis MR 1, psicologine MR 7, MR 212, analisi psicologini sqlyga supanaiejimo MR l3I, ol),dinis sielos eiikiniq sq yiis MR 18. Pamine ini 6 Sios g upos e minai, elaciong MR s . siela:sie/a 1, sielos bisena MR 21, sie/os esme MR 2, sielos pa , bi MR 2, sieios judesy's MR 160, eiSkini l sielos mul iplicamien o MR 3. Diga M. Reinio, sielos eilkinys MR 3 -,,sielos, o psichiniais, eiSkiniais llamamos mus l men is, jausmos, olis n a imus y . . Ellos ambogi se llaman las habi ancias psíquicas o s4monds b[sena" MR 3. Necesi a menciona que M. Reinys manualele y lie u i5k4 é mino p opo ciona psicologija a i ikmeni - sielo y q MR I. o eigim ,,,sielo y os é mino es á compues o según ip as 4 calbai sudu imo modelo, po que psicología, o sielo y a, es psichiniq ei5kini l o sielos ida mokslas" MR e ninas. l, adiau Li hu i5kas pa a o as sic hologi ik ien4 ka 4, oliau a ojamas ik p sus 1.2. Psichologios Sakq pa adini nai. Siame sky elyie apZ elgiami M. Reinio u ilizados la psicología ciencia Sakq nomb es, que se compa an con aho a consumamais e minis. 11 Sios g upos e minq o man 2,20h is l e min l: psicología expe imen al MR I2B, empi ini psicologila MR 2. gyuuli4 psicología MR 10, MR 20, jausmq psicología masiq psicología MR 11, psicología compa ada MR I0, psicología paiinimo MR 20, ocioneline psicología MR 2, au q psicología MR 10, oaileo psicología MR 10. ualios psicología MR 20. 2 0 Il,i a Ka ely e Meiislouo R 'inio kisuai oe s o Psichologi su aclo elio. Reike l señala i demesi i es o. que M. Reinys us aba e min4 gyuuli4 psicologijc MR 10. aiiau aho a se usan é minos - gyuun l psicologija, zoopsichologiia (PZ 7993 329) M. Reinys a i ma que al es udia maZos kul u os nau os psicologiE, es posible i5siai ú il in o mación masT sob e i sukaup i nemaZai psicologijq MR 11 (ac ualmen e - psicología de la p opaganda | QLOVZ:225). Tau y psicología se llama MR 10 aho a de la psicología o <' nopsichologija (PZ 1993: B0). I M. Reinio e s ame Psichologías uadouelyje. Psichologías iodyne e mininai empi ind psicología MR 2 y acionaline psicología MR 2 se u ilizan sinónimosSkai y se discu en jun os, sólo aho a en luga del é mino acionaline psicología se u iliza cionalis ini psicología. Según M. Reinio, compa a amqjq psicolog,lq MR 10 (aho a - psicología compa ada) cons i uye las da os de psicología nacional, psicología animalq y psicología del niño MR 11-I2. Psichologios d6sniq, eo iiq 1.3. pa adini nai. Siame sky elyje p esen aa na 12 psicología ciencia e min l (2,40/o isq e minq), i a dijandiq psicologias ciencia desnius y eo ías. Didi.i4j4 Esos g upos dali o man psicología eo ijq nomb es (7 é minos): a ek 4 ca imo eo ía MR 160, Be keley'o eo ía MR 120. galiq eo ía MR 16, Teo ía Helmhol zo MR 52, Teo ía He ingo MR 55. Teo ía igim oio do o sen ido MR 175, Teo ía pedsak y MR 75. Siek an o maZiau es psicología (5 e minas):Fechne o desniq pa adinim l desnls MR 69. psico isín Webe o-Fechne o desnis MR 66. sielos g uenimo desnis MR 10, sie/os ei5kiniq desnis MR 3, especi icin de ene gía desnis MR 65. I5 pa ,1'zdZiq se e, que en é minos pe sonales a dZiai p esen an o isinalia ai ba con lie u iSko nis gai lnimis. 1.4. Fisiologiniq p oces l pa adini nq g upg comp ende 73 é minos (I4,49 , isq e minq). Es e es el caso de los p oduc os ag ícolas. | lais a dijan a gy , ybine ac i idades, unkciios. mecanismos de egulación, yi jqiai con kin andia en o noka:y'ziologija MR 14, isiologine bisena MR eiikinys isiológico 164, MR 21, isiológico uylesmas MR 158, g il aminisueiksma MR 31, audonauimas MR 21, e lejo MR 34, eJ'lexinis ueiksmos MR 3I, e lexinis uyeksmos MR I85, egejimo a uaizdas MR 85, egeiimo cen as MR 34, sapnas MR 79, snaudulys MR 214 (g e a Sio e m ado el. je a oiamas sinónimo d iemo uojas MR 211), so umas MR 39, susiualdymcs MR 195, olkulys MR 39. P ocesos isiológicos nomb inandiq e minq g upeie didi,i1ja dal! cons i uye ne q sis emE desc udinan s e mininai. q as a 20, po ejemplo: cen i ugalis di ksnis Te minología | 2009 | 16 201 MR 31, cen ipe alis di snis MR 31, di ksni7 cen os MR 37, d ksniq e zini no esme MR 29, di ksni l galq in o mocil MR 66, di ksni4 sis/ema MR 22, di ksni4 sis emos elemen o Mi{ 25, icen inis di ksnis 3MRI, iicen inis di ksnis MR 3 i, iioidi nis pae zini na.s MR 39 , iiuidinis expe iencia MR 4, iudimen sis di ksnis MR 31 di hsn s MR 3l, klausos . di snis MR jun amasis 3T,ly ejimo di hsnis MR 58, egejimo di hsnis MR 65, s onies di snis MR 59. M. Reinio Psichologilos uadouelyje,.ne o" necesime u ilizado el é mino di ksnis. Sio a ian e del é mino di gsni |. Slinpo abajosose ya usado e V Kudi kos Zu nale (Zemle idiu e Vu po 2008: 1-16). Fisiologiniq sinóni ni5kq nemaZai es p ocesq g upie e ming: mudinamieji di ksniai - cen ipe olis di ksnis MR 31, di junicen inis snis MR 3I; amieji di ksniai (en inglés) - cen i ugalis di ksnis MR 3L, iicen is di ksnis MR 31. 15 l pa eik pa yzdZiq e se, que pi menybe p opo cionada lie . i5kos kilmes sinoni na ns. Reike l no e i que aho a es a o ami e minai iudinamieii (mo o iniai), iun amieji y (senso iniai) uege aciniai (sin pa iniai o pa asimpa i- niai) ne oai (ME 1993:66). M. Reinys iisci ia cua oas g l bn ybiq judesio u5is, a las cuales nomb i i a oja B e minus. T ys iSys i a dijamas en é minos sinónimos: au on a ingi juclesiai judesiai MR 184 - impulsi os mo imien os MR 184: e lexi os MR 184 MR i84, - e lejos mo imien os g jl aminiai ludesiai MR 184; ualingi pa a mo esi MR 184 MR - que ingi mo esiai 1B'1. ulis Una judesio i a dijama sin sinonimq - ins inc i os iudesiai MR 184. Necesi a pab eZ i. MR i84 a banokad é mino ualingijudesiai ingi aho a sus i ui a oii mas MR ualingieii e minas judesia judesic l (PZ I993:320). FisiologU i5ski ini g upoje plocesU ly eiimE é minos desc ibido es (B e n inai): e due ly djin o pojuiio u iuilgiu MR 107, l1, ejimo poju io e doe MR 107, ly ejimo bei aumenq a uoizdas MR 119, ly' ijimo s i/is MR 34, aumenq bei ly e mo po y is MR 12I, aumen y y a ei del impues o MR 120. Sinónimo5kai se usan é minos ly ejimo poju is MR 1Il n ly ejimo po y is MR 122. Ti iama 7 Sal inl'je e mininai, ame encon a cuales isioi a dijamas uno i5 loginiq p ocesq - ega. Delis M. Reinio a ojamq e minq aho a cambig, ej.: duiakas MR 115 o binoLeulia us egejimas egijimas MR 115 aho a llamado ega y abiake ega binokulia ine (PZ 1993 11). Según eg4 e d inie daik q elaciones e ninais e due a iuilgiu MR 112, ege imo i a dijami egeiimo pojniio e due Ml 107. P oces Regejimo? a dija e mas egejimo p oceso. MR 34. 202 Ri a Ka ely e I A'le isboo Rcinio laisuai og slo Psichok gijos .uado clio.. P ie e lexiniq eiksmq a ibui ini 4 e minai. ej.: a sikosejimo uyksmas MR 184, iiaudejimas MR 31, kosejimas MR 32, mi kiiojimas MR 32. Kele u e minq i a di ama ki okia o ganismo daliq ac i idades (ju imas, uosie, klausa, ce eb q ac i idades): daik 7 dydlio paju imas MR 12l, lenguo alsaoimo ju imas MR 39, poju is MR 4; leuaps a uaniesizdas MR 81, uos/es a uaizdas MR 85, uos/es di ksnio galcs MR 59; klausos a uaizdc s MR 85; mqs ymo galic MR 18. Oi i M. Reinio u ilizados po é minos e due judesio pojuiio a luilgiu MR I07, judesio a uaizdas MR 85, judesio poiu is MR 171, e lexing l mo esi4 p ecisión MR 184. 1.5. Gausiausi4 e minll g upg cons i uye psichiniq p ocesq pa adini nai (98 e mininai ó 19,4ok al g upo se asignan isq e mine). Siai psicuinius eiSkinius, que se o man al e mininai, desc udinan es dinamSkus ejecu a iSo iniams así como in e nos i i giklios y i5nyks a ellos in e upus. Psichiniai acciones, , yksmai y eiSkiniai i a dijami Siais e minis: cbs akcijos p ocesas MR 93, ano mal psíquico del e i o eilkinys ueikimas MR 14, p oceso MR 93, alc{ asis psíquico MR 34, i3o inis ualios ueiksmo MR 183, iiuidinis ualios oeiksmas MR 183, básico psihinis oy smas MR 183, p o aoimo uyksmas MR 143, p oceso psíquico MR 5, psicinis p o' cesas MR 34, psicinis eiShinys MR 1, psicinis ueiksmos MR 92, psicinis uyksmas MR 136, sud ingo ullios ueiksmo MR 190, aalios eiikinis MR 1.5, ualios ueiksmo MR 183, ualios uyksmas MR 188, uieninis ualios ueiksmas MR 190. Asociacion- es i a dijamos Siais e mina s'. asociación MR 80, a uaizd4 asociación MR 2L5, a uaizd y panalumo asociación MR 82, cole u inum asociación MR 8l, con as o asociación MR 82, asociación conección a uaizd y pan{umo MR 82, asociación MR 80. Ras i 72 ki q psichiniq p oces l e mininai: abs acakcija MR 130, asociacij l aspelimas MR 83, asociacii4 uisuo inumo MR 84, egaminamie- n o MR 72, echazo MR L32, a i au is MR I30, ec eaiamien o MR 73, esponsomingumo MR 198, e siuaizdauimas MR a uaizdauimas MR 1, a uaizd4 man enimien o 72, MR 74, a uaizd4 pynimasis MR 79, bend asis p o auimas MR 147, deducción MR 146, deduccijosiip o auimas MR 147, ex i pación b Tdcs MR 33, e duis pachu i- MR 1L8, análisisesgclia MR 4I, mas ga s4 inducciia MR 146, p o auimas de inducció MR 147, in ospecció MR 1, isi ik inismo MR 178, isioaizdauimo galia MR 18, iipl'l o a ualia MR 196, iip o auimas MR 146, i aiga MR 216, in encion MR 1,92, conue gencia MR 113, Iinkimas MR Te minología 2009 116 203 793, men is MR I, no as MR I, nuouoka MR 32, ealidad obje i a MR 142, p incipal empí is paiamien o elemen os MR 149, panudimo MR 189, pasqmonio miemb o MR 83, paiini ncs MR 1,5, pi mykl is 35. p ime ki elemen o psihinis asociacijos ah as MR pojuiio sqmones MR onna MR 38, poiuii4 ap i ikimas MR 143, po y is MR 12, ecue do MR 128, p isispy imas p o as psichine galic MR 193, MR 210. MR 2, p o auimas MR 3, psichine sude is MR 94, psiinis buuimas MR 214, psíquico buoinys MR 3, psiinis c as MR lB5, psiinis paiinimo buuinys MR 184, psiinis uaizdas geneze Ml 5, sqMR 7, psichini4 abilejimq paZinimo psiinis MR 36, psichini y ei{kini4ejimas MR 212, paueldijimas MR 209, sqmoni mones gelme 80. saoisqmoni MR 203, sauilii a MR 4, sqiini MR 173, suy auimas obuli sia oal a MR. ualios elemen o MR 1BB, MR 1.12, ualios iipli imas MR lib es, ualiosue MR, ualios momen o MR i1980, ualios nusilpnejimas MR 223, ualios nu c imas MR 193 3, . alios ple o e MR 195, ualiosimc s MR 196 MR 183. M. Reinys en el manual usaba 183,5a1ia e ga e minq uc idini7 MR ag adciendo e ga sinonim4 MR 183. juusm4 U ojado y uno o o a ming o m4 . in is é mino - ie' o e ac uales o mas de lengua bend ines pasi aiko y q dalely e -ai (Lie uuiq auk( aidiq i a dZiuo ines o n a s pab eZiamqja kqlbos g ama ilea 1965:494), ej., a gamin c saiuaidinys MR 144 i. . ( ambién i.7, 1.8.1, 1.8.2, 2.3.1). 1.6. E nociiq y iaus nq pa adini nq g upg o man 106 é minos (2101 isq e minq), MR emocija MR l, 158, ej.: pe sonal sen imien o cusmcs MR 163, a gaminamas- jausmas is MR 162, qukl esnis jausmas MR 158, g ynasis MR ii MR 168, 154, sen ido pajun amie- sen imien - os pi myki is sen ido MR 162. socialinis jausmas MR 163, socialus jausmas MR 163, uisuomenico sen ido MR 163. lem sen imien o in e io MR 158. Digai able es o. que M. Reinio oje, a i idiai clasi icaci ni ac ualidadinije. s4 oka sen imien os eiSke Zemesniuosius sen imien os, o emociones -S esnie oso- s: ,, im eisi ne i und4 mayo es o maZesni sude ingum4 clasi icación a aizdq i s4 okq, isipynusiq i jausmus, mes suski s y i gal6sime jausmus d i bigeli g up: 1) isinius i Zemesnius ó y 2) i so-conducamuosius jausmus jausmus aukS esnius i <...> Auk5 esnieji son o oko y llamados en e sen imien os emociones" MR 158. En la p esen ina psicologi oie emociones ligadas li e a i os j Saliikais en o no eiSkiniq i si uacij l eiki iq iSgy enimais 0)Z I993: 75), y con sen imien os - sai ykiq al o e cons an es (PZ 1993: iSgy enimais i30). Vado elio p incipalin! indiuidualin s au o como e ninE us oja cusmcs 204 Ri a Ka ely e I Meiislooo Reinio e s o laisuui Psichologías manualelio... y p opo cionan dos de sus sinónimos: indiuidualus sen imien o, pe sonal iausmas, pIg. : ,,Sensos, que iSasi con uno asnlells i as man enimien o, aclinasi indiuidualus o pe sonales sen imien os <...>" MR 163. ,.lndiuidualinyi sen imien os son los que pueden es a se en pe sonas, no enandias sociedadis ida ida suomenis jausmns a osena: quienes son susip ng con ki q pe sonasq ,, ausmai, gy ybes apoyo, a llamados socic/us, a bauisuomeniniai, ausmc i' MR 163.,,Sociales su gen y ple oiasi ida sociedades" sen imien osc i jun o con la 163. PaLy ne ina, que daZniau u ilizado el é mino uisuomeniniai iausmai. Ti iamalame Sal inyje. p esen ados Sios indi idualiq i sociedadini l sen imien osn "1 1lys (38 e minas): sen ido de dedicación al uis a MR 169, sen ido MR 177, ca ac e ingc s do os sen idon as MR 179, dekingumo ausm zs MR 177, Dieuo MR ga bis meiles 177, Dieuo iausmas Dieuo MR 177, sen ido ualía sen ido de dedicación MR 777, do ines do os iausmas MR 173. debe igos jausmas MR 173, egoís a jausmas MR 168, elemen a us sen ido es é ico MR 179, es e icos icusmcs ísico MR 158, iausmo es é ico MR 178, iausmas MR 158, ge ooes sen ido MR 62, MR 163, indiuidualinis sen ido indiuidualus MR 163, in elec ino sen ido MR 178, ildidumo sen ido- mas MR I57, jigos sen ido MR 165. ke { o sen ido MR 164, sensación de place N4R 62, sensación de desag ado MR 38, iausado de no sa is acción MR 164, nesmagumo iausmo MR lB5. El p ga binamien o sen ido MR 177, sen ido de espe o MR 163, del jausmas MI{ 173, MR cumplimien o pasi o jausmas 165, es ue zo sa is acción sen ido MR 192, MR 92, de en o picnaudliauimi- sensación sensación MR 164, pi n ino es é ico jousmas MR 179. pyk io ausmas MR 164. MR puikumo ausmus 157, eligión sen ido MR 173. jousma de g a edad MR 165, sensación de cons usión MR 191. Al isiologiniq ja smq se asignan Sie B e mi ai: baimesiausmcs MR 9, sen imien o de dliaugo MR 161, diiuguuyo sen ido 18MRI, sen imien o de gedos MR 2I. humo ismo sen ido MR 181 . ken ejimo jausn c s MR 9, simpa ías iausn as MR 168, shaude imo sen ido MR 153. Ras i 27 e mininai. que mues an elacióncio con en o no, o os Z nonemis e padiu suimi iSgy eni nus:ais/ a MR 189, emido MR 159, diiaugs nas MR 159, digauiilimas MR 159, gailesys MR 174, geidulys MR 189, i5gqs is MR I59, i ilimo MR 159. MR 181, juokingumos kan ia MR 165, hen ijimas MR 152, nesmagL mas MR 152, nuobodulys MR 128, desminición MR 159, nub i as MR 159, pijaudinación MR I9I, pali íjimas MR 58, semibijeu ejimas MR 159, pasigailejimas MR I74, sa is accionismo MR 152, p1' is MR Te minología 2009 I | 16 205 I59. sqiines g aulimas MR I74. g a edad MR I52, suiadinimas MR 37. lal ak aujumns MR 210, leimynos simpa ía MR 17I, ok{ as MR 189. Ras a pa adinim l emocijq e jausmq g upese y ki g e minq (21 e minas), a ek as memo ia MR 162, p z. : MR I57, a ek 7 as eninis a ec MR 159, dosp p iualomybe o iginme MR sen ido iausmo 174, dosp MR 174. e zinimas MR 37, isiologiniai iSo inis ja smq pag inclai MR 154, e zinimas MR 91, iio inis pae zinimc s MR 39, jausmingumcs MR 210, jausmoii aiika MR 160, memo ia a gamini- MR 161, sen idom7 m s MR 162, sen idom4 sen idom4 eiga IB3, jausm4 panaujinim- MR 757, MR cs eciminim y komingumo saoybe sen imo l8l, place MR 161. mecanismo de simpa íacs MR 168. simpa ías ple o e MR 171 . s enini i a eh ai MR 159. 1.7. As nenyb6s psichikos su iki nq e ca ac e io pa adini nq g upoei pe enece 51 e minas is l (10,106 e minq),! a dijan is i ai ius pe sonalidadybds psichikos as o nos (psichikos, men e, espasios discapaci as, ambién m4s imo, compo amien o, e min l, jausmq as imai), así como 18 e leindi - iq pe sonalidades indi idualuma. sa i umq, igim q o igy l sa ybiq, compo amien o especialybig isum4. Pe sonas con as o nos de la pe cepción a di manualely se usa 12 e minq, ej.: abulijc MR 223. al uis a ueiksmcs MR 69. pe sonalidadis suuokimq ille ypimas ue inación MR 222. 204,,,snugs" duasinio MR isinio ,,saogs" a uaizdas MR 203, hipe bulija MR 224, iluzija MR i43, le a{ u inis p isispy imczs MR 224, manija MR 223, neno ingas mo es; 's MR 184, neL)alingas mo esys MR 183. Pa ológicos halucinaciones, as o nos, Zymi de es o es pe cepción son 7 é minos: audi i as halucinación MR 2I9. halucinacijc MR 79, uaidinys de halucinación MR 2I9.ly iiimo hal ucinaciic MR 219, egimoji haliucinacilc MR 219, s onies halucinacia MR 219, uoslis halucinacia MR 219. Psichologías iodyne indica haliucinacijq u5iq denominaciones Siek an o di e encia desde M. Reinio aclo elyje a oja lq haliucinacii l uSiq pa adinimq. Mine ame Psichologías )odyne uosles. audios, li os, idu iq y comúnjo skonio, a iiski os egos. d i daZniausiai su imo halucinaciones. M. Reinys haliucinacij l u5is: haliucinacia egimoji y audimoji i a dila pasi aikandias haliucinacija. Ras i 4 lenguaje, 3 egos, 2 ai mo, 5 as imq psíquicos denominaciones:a aziin MR 33, Ku umas del lenguaje MR 220, lealbos in e e dimas MR 220, neb lys i MR 220; psicinis aclumas MR 33, spaluq aklumas ai o aklumas MR 221, MR 54; ag a ija ne a MR 33,{imas MR 22I; iik ypima i3 no mas MR 223, 206 Ri a Ka ely e J Meiislo x Reinio oe slo su laisuai Psichologi manualelio. 2.3.2. Te mininai con in e nacionalis ddmenimis. Sioje g upoje'" y a ja e mininai, ku iq Salu inis ddmuo i5 eiki as daik a a dZio kilmininku (10), ej.: abs akciios p ocesos MR 93, Helmhol zo MR 52, in os eo iia pekcijos me ode MR 8, p oceso psichikos MR 5. Sólo po a e minq iene 5al ini s demenis, b ld a dZiais iS eik5 us obje oí me odi MR 8, suje oí me odi,! MR 8. 2.3.3. Te minoi con mii iais ddmenimis. Te minq con miS iais demenimis g l pg o ma keliLl ipq e minai. Según demenq ai5k4 is o, que Siek an o más es e ming, ku iq Salu inis dimuo es iS eiki as bhd a dZiu. SiE g upg cons a: a) é minos con híb ido Salu inio demeni y p incipal Li u iKku demeniu (39), ej: egois/inis sen ido MR 168, expe imen al ne mediiaga MR 14, o igen empi ine MR 150, es e ini ki yba MR 105, es é ico sen ido MR 178, MR 158, isiologine busena MR 164, isiologinis sen ido ísico eilkinys MR 21, J'iziologinis o.y smas MR 158. impulsingasiudesys MR I84, ins in i o MR mo esys 184, in elec ual MR sensación di ksnis 178, i(cen inis 3I, mecha ini a min s MR 89, mechaninins mo slas MR 89, me a izine squoka MR 148. e lexi o MR 76. e lexi o ueiksmas mo imien o MR 31, e lexi o MR 185, sen ido socialinis b) é minos sn lie u iiku Salu iniu demeniu y in e nacional p incipal demeniu (7), ej.: hea dimoii hallucinacija MR 279, c .yksmcs MR 163; g il aminis ca ac e is MR 138, k ai u inis ealismo MR 63; c) e ninos con híb ido ialu ínico demencia y in e nacional p incipal dimensión (7): expe imen alini psicología MR 128, empi ini psicología MR 2. mecheninis cha ah e is MR 97, psíquinis p oceso MR 34, psicologine analize MR 7, acionaline psicologija MR 2, e lexinis ca ác e MR 138; d) e n inai hib idiniu ialu iniu y hib idiniu p incipal demenenio obje inga ealybd MR 142, obje.k ingas ealumas MR 142. su (2): Siek an o maZiau es e minq, ku i l ialu inis de nuo a iS eik5 as daik a a d2io kilmininku. G up Si4g cons a: a) e minos con in e nacional Salu inio y Li u iSku p incipal de neniu (22), ej.: a ek 4 min is MR 162, eks i pacijos budas MR 33, es e ihos iausmas MR i58, ] ec'hne o desnis MR 69, hallucinación uaidinys MR 219, inducción p o auimas memo ia MR 147, in e ualq MR 88. in iucijos k ypsnys MR 175, lokalizacil- MR 160, os MR 34, on7 memo ia judes s mimikos squoka MR 88, onq de inimcs MR 179; b) é minos con lie l iSku Salu inio demeniu y in e nacional p incipal Te ninologia 2009 | 16 zI3 | demencio (2I), ej.: di ksniq lokclización MR 34, eo ía sis ema galiq MR 22, gali4 g e u inumo asociación MR MR 10. 81, MR 16, gyuuli4 psicologila jausm4 psicolog- MR 20, uaiko psicología ía uelios MR 10. elemen o MR 188, onlio momen o MR ualios 190, psicología MR 20. 2.4. Sud6 iniai iL,odZ,iai e ninai. Be eik puse is l sude iniq iZodZiq e minq su demenimis ej.: pe sonalidadybds es odos los Li u iikais suookimq Sude iniq ii.odl)4 e min l con miH iais ciemenimis iik ypi nas MR 222, gen asis poiymis MR BB, ilo ini es á casi an o como y con odos los demenimis a min ies pae zinimq u5is 39, MR alsauimo 39, MR (38), ly imasis ju deg imas im MR 153, simple ialiio ju MR 59. lie u i5kais (37), ej.: cuyo uaosiosizduo es mechanismo MR I03, speci inis ene gía desnis MR 65, psichini y gali7 localización MR 32. S d e ini .l dem ne a ii.o enimis di) 1 e minq con s a. in e au inías 2.5. Sude iniai mucho ia ,odi.iai e ninai. Daugiai,odi.iai e mininai i iamajame Sal iny e gana a a 11 - as a da andi l 3,9% is .1 muchiaZodZiq e minq, su- sude ini l e minq. Didi.i4i4 sude iniq mul i udiaZodZiq e n inq dali (8) cons i uye iie iSkos o ímes é minos: Dieuo ualiai a sidouimo jausmc s MR 177, e due judesio pojuiio a 2uilgiu MR 107, iio a iuilgiu MR 107, p ada e due ly jimo segu o- esencial MR 142, ueixeimo y 121, aumenq aumen y y p o auimo aumenq s uaizdas MR I 79, así l ejimo po y is MR le ejimo p oducid olydinis MR 120, sie/os ei! ini4 sg yiis MR i8. Nedaug e minq es á (3): sen ido lgim ojo eo ila MR 175, p incipal elemen o empí ico del con miS iais demenimis do os palimen o MR 149, psico isnis Webe o-Fechne o disnis MR 66. ISVADOS l. Ti iamas M. Reinio lib emen e i5 us l aducción del idioma Psichologías uadouilis es impo an e Sal inis y psicologías, poZiu i . Es e y p ime o e miniogías Li u i5cas manualel, manual6liu psicologías pade i y ad puede a i ma se que iiuo psicologías ciencia. y e minías de manualelio e minij4 claugiausia psicología basicas. 2. Re'ikSminiq gmpiq a Z ilgi is o, que cons i uye y emociones y jausm s psichini s p ocesosus e minai. i a dijan es Nedidelg e minijos dali o man é minos po los cuales nomb adas psicologías 5, d6sosniai, eo ías y con la ciencia de psicología elacionadag pe sonas. 3. NemaZai deliai psicologías sE okq a dy i M. Rein s us ojo po uno4 casos pa eike po 2 o incluso e min4, pe o en algunos z 1 po 3 sinónimos. Ri a Ka el 6 | Me islouo Reinio Psichologías laisuui e slo manualelio.. 4. No di ícilmen e puede obse a se que en compa ación con la ac ual e minía de psicología, M. Reinio a o i e mininai ge okai paki o - nemaZai e minq nebe a ojama, paki o jq clasi icación. 5. Vado elio e minq análisis a ojo que e ejas pa ode. mul i udiansia lie u i5kus Lie u i5ki y cons i uye claugiau que sude iniai e minus. pusg, a in e nacionalind isq unaZodiai e mininai ap a iamq e minija deiim adali - os e minq. Be eik .isi in e nacionales son kilg i5 la ynq adia " gana daZnai g e a e minin l e mininai de psicología o g aikq kalbq, in e nacionalq p opo ciona na y ie u iSk l sinon im ;. I 6. S - dc ing e ninij4 je eelio p incipalmen e cons i uye d iZociZiai e minai. DidZi4iE d iZodZiq s , de ini l e minq dali cons i uye e ninai con abiem lie u iSkais y e minai con mi5 iais de nenimis. Según demeni nis e minq Salu iniai demenys eiSkia ni daik a a dZio kilmininku. T iZodZiai sude iniq d iZodZiq e minq demen l aiik4 ma i, que daZ menudo y ilgesni sude iniai e mininai o man noZymiE e minijos sude inis clali. S,T N s l A ,1R Rc'i s M. Psichologijos iudo ilis. ViiniLLs. 1911. I. ITERATURA [)aha inis lie uulu lenguaje io / 'nas (leidin as elec ónico). 6 as 1c'id. ilnius. 2006. I lch e chsis. Kompiule inis u S a p au iniu )o llil lod nus ( 'lck oninis lcidin as). A s. !'d. A. Ki , lc s. Vilnius. 2 )02. El Consejo iene la obligación de adop a las medidas necesa ias pa a que la Comisión pueda adop a las medidas necesa ias pa a que la Comisión pueda adop a las medidas necesa ias pa a que la Comisión pueda adop a las medidas necesa ias pa a que la Comisión pueda adop a las medidas necesa ias. acikc iiius A.. (iuias A.. llin k e'l-. Ru cl ojl psic oiogiTc. Vilnius. 191'16. Lie L iq hullx:s g amo iho.l. V . edi o us K. Ul clas. Vilnius. 1965. I-i uu[u kalhos iod],nas (J-XX. 194]-2(]02). Viluius.20 )5. In e. ne o iciga:. :h :,//u, w.lkz.l >. N4 i o s E I 99 -l:,4 lc lic L V ' c i h I < p el i j I iini s. P), 1c193:'sic o1ogi7os Sp c / iod, nus. eci. A gis l{.. Koi'i lnas R.. Viln jus. Vai ke iii e Y. Ta p au ini l )odli l iodl'nc s (leicii las elec ónico). Vilnius. 2003. Zen le iii iP200l : Lie u i ki .incoK di kosn cdici os e mjnai. 'le mi uilopiju15- 112 15-5. MEANING AN ORIGIN OT TERMS OF PSYCHOTO6Y IN ME(ISLOVAS REINYS' FREELY TRANSLATED "PSICHOTOGIIO5 VADOVEI. IS' This a icle dcals i h c minolog in he cx book o psychology by one o hc i s Li h - anian psychologis s Rcin s. A he beginning o he 2(J' ' cen u he c Nlciislo is as s ill no e book o psycholog, in Li huanian. Reinys mz cle a ee ansla ion o Geo gii Cl elpano 's ex book VqeO ux ncuxo: ozuL (3: n zu* uc . u i u camoo6pasoaauux) (Psychology ( o ex book an l g n nasiu ns sei -ed ca ion)). QL i e a lo o c s Reinys' own. 505 e ms ou Psichok gijos uad nilis (Ps cholog, c book) published in 1921 wc c' analyzc'd in esl- c'c o o igin and mcaning. Te ninology 2009 | 16 215 The e ms analyzed allow he conclusion ha Reinys mainly used Li huanian e ms. Pu ely Li huanian one-wo d and complex e ms make up mo e han hal o he e ms analyzed. In e na ional e ms make up only en pe cen oi all he c ms esea chcd. Almos all in e na ional one-wo d e nls camc om La in and G eek' The majo i y o{ e ms name emo ions and celings, psychical and physiological p ocesses, p ocesses o cogni ion. The e a e se e al e ms nami g men al cliso de s, cha ac e ypes. b anches, laws and heo ies o psychologl'. The n ajo i y o complex e ms a e wo-wo d e ms. 'I'h ee-u'o c1 and longe e ms a e e y a e. The compa ison o e minolog used by Reinys and he p esen e minology o psychology shows ha qui e a lo o e ms ell ou o use, hei classi ica ion changed and ne$' e ms eme ged. Recibió 2009-12-07 Ri a Ka ely e Lie u iq idioma ins i u o P. VileiSio g. 5, LT:l0308 Vilnius E. pai as: i a.ka ely e@ lki.l 216 Ri a Ka ely e I Meiislouo Reinio laisuai oe s o Psichologiios manualelio.