scieee Open visual document viewer

Mečislovo Reinio laisvai versto „Psichologijos vadovėlio“ psichologijos terminų reikšmė ir kilmė

Rita Katelytė

Full text

Medislo o Reinio eiwei e s o P sichologij os u adou e/io psychologij os e minq eik5me und kilme RITA KATEI-YTE Li uui4 sp ach ins i c s M e i i s I o , o R ei n - io 1 2 5 o in s.qimimo sio n m e i m s 009 eb ua 5 d. iSpi nqiq n. sukako lZ5-e i Jah e, kai gime ein lie u i l Reinys Medislo as Tai psychologg (1884-1953). Zymi, S iesi asm en be - kuni gas, yskupas, a ki'"--skupas. gogas, p o eso i s, -is omenininkas, peda Poli ik. poli inis kalin, s. Sei 1922 n. iome inian e Kauno uni e si e e M. Reinys lei e e Theologijos- iioso ijos Fakul e e Psichologios Ka ed ai, auch also des e gemeins4j4 ligginam4j4 Damals gab es iokio li a iiko psychologies Handbuchelis. psychologij4, und pedagoging psychologQ. lei e e psychologi os übungen. odel M. Reinys eiwai iS e e i lie u i l kalb4 p o . Geo giiaus Celpano o Psichc logijos uaclo eli. o p akalboje behaup e , dass,, e imas a eiwas, kacl nebu q sowohl Zymu emimos sp ach. kai kas ände n, Be o, wa eikalo kai 1921: IV). Pakeis os ilus a ionen, kas p ide i" (Reinys sumaZin as pa eiksleliq sky iai skaidius, suski s y i wa mi e minis, I pa ag a us. M. Reinys skundZiasi. dass snnku e .,nu zes i5 odei e minis L Vabalo Gudaiiio..Asn en- ybes i inejimo p og amm'l und Rygi5kiq |ono,,Musq Zodyn lio", Z. Zenai 'io ,,Geome ijas igonome ijas e minq': M. Sik nio,,A i hme ik und algeb os e minq Zodynelio'i e min l p ojek " und kai kuo ande e" I. Elisono .,T umpas zoologijos (Reinys 1921:V). Da das Handbuch übe se z eie, iel Tex is wah M. Reinio. odel M. Reinio a iknyic olia is ,,'adinamas ado elis wi d Psichologies oadoueliu (ial inis san umpa - MR). M. Reinio Psichologies uadouelis is nemaZos (242 um angs p.), sie bes eh d ei eile e Teil aSoma übe o geleg en de allgemeinen Zinios apic' paZinimo psychologi 38 schy iai. Pi moio gij4, ju im4, zwe oioi - übe jausn-n1 psychologologie4, e - übe gene elle )inios übe 'lpano (18{ 2 1936) usq Psychologe. philosoph. jausn s, I Cieo gijus i. des omas ediojo locikas. Ri a Ka cly e j, 1984/eiis/ou . Rei io loisi ai oe slo Psichologilos ado .elio willos psychologij4, alingus und ne alingus Vado elio p adZio e judesius. is iSspausdin a au o ia " s p akalba, in de gezeig wi d psychologies wich igkei , paaiSkin as lei elie scha ungsp inzip. P aigoje ide as nedidelis psychologi os e min l Zodynelis. Beides, handbuchelei ialia eil lie u iSk p e minq skliaus uen angegeben wi d eine ode meh e o kalbq ( usq. okiediq, lenkq, anglq, p ancuzq, lo ynq) a i ikmen l. Sio Zweck des A ikels - bedü nisse und he kün e a Zwilgiais zu besp echen 505 psychologischen e minen, die ge unden mine ame Psichologies Pi mojo Teil zeig omas uadouelyje. e A ikels e min .l eikSmes sky iq Beziehungis, an ojoje - Kilmes. Ki u A ikeln beabsich igen zu behand i M. Reinio ado elio e minq sanda 4. I. TERMINU REIKSME Psichologies e minq Auswahlung wu de gemach basie end au un e suchungsmedZiagos Kon ex , M. Reinio Psichologies uudouilio Ende angeg u umpu psychologies e minq Zodyneliu n 7993 m. iileis u Psichologies iodynu (PZ). Te ninai we den o ges ell so, wie is pa aiy i Sal inyje, Salia angegeben Sei e, wo Te minus pi m4 ka 4 pa a o . Relyan is A. acike idiaus, A. Gudo, E. Rimku es Allgemeine Psychologie Ku s üh e eliu und M. Reinio Psichologies uadoueliu, Psychologies Beg i e suski s y i i okias eikimine G uppen: allgemeie Psychologies Beg i e, Psychologies Sakq nameninime, psychologies desni l, heo iiiq nameninime, physiologiniq p ocesq nameninime, psichiniq p ocesq nameninime. emocij l und jausmq benennungen, Pe sönlichkei en psychichikos dis u imq und cha ak e io b uoZq benennungen, paZinimo p ocesq benennungen und asmc'nq benennungen. 1.1. Bend ieii psychologios e ninai. Sios G uppen e minis. ku iq is 40 ode 7,9o/o isq e minq, a dijama allgemeine Psychologieos Un e suchungs Me hoden, Zmogaus s4 okos, psychichos ap aikos und k . MR : ape cepcija ak o ius MR 94, g ynoji e dui 93, MR 149, zugiaslis MR 147 , ep odukcija MR 72 (5is e nine Apib eZie als,,P ozess, de uns begib sens im4 obwohl Pae zinimo schon nich selbe Subjek MR 141, subs ancija MR 15l, olydine e elueMF. l4B, ueiksnys MR l4I, uienaly e e due MR 148. P ie bend 4jq psychologijs e minq p iski ini e dui MR 147,ai as MR 147, p ieias ingumas / MR 150. skaiiius MR 147. Ano M. Reinio,,,e clues und Zei sE okos sind bl inos daik q und yksmq isi aizda imo s4lygos. Solche s4 oken wi nennen g undlegenden empi ischen PaZimen s Elemen e is" MR 149. Te min ,,s aiiius ha empi ing kilmg, . y. skaiiius is e häl lich ii Tc minologija 2009 | 16 99 po ldiq po _ io. <...> Skai iaus s4 oka is en s anden i5 poindiq daik l e lebimo und odel sie esan i e i iamojo pob ldZ" MR 150. P ieias ingu no s4 okq M. Rein s ai5kina, dass es,,y a g undleginiq paZinimo ein Elemen q" MR 151. Lau Au o aus, ha wissenscha s4 ok4, die beiZas ingumo jede behaup e isi ikinim4, dass wel wei p eisgeh pa a us ddsniai. Wie und gan os handniai imme wa , so und beiZas ingumo s4 oka imme sein MR 150. Te min4 Syn hese MR 131M. Reinys ligam e wendamu e misu medZiag4 möglich schlüssels y i chemiioie nu, wenn sude ingE Teil i bes andedam4sies und machen medZiagos analg. Sis Psychologie in:,,<...> eich galin e Te minus ? und selbs und p o auja nuen y-ksm os a aizdus Einhei en iung i i eine 4 und dami bucl bekommen s:1 okq" MR 131. gemeinsE a aizd4 ode soga und Ras a und ki q bend qjq e minq: do as budas jos psycholog MR 197. expe imen ine MR 14, elemen a us 179, empi ine ilme kino n edliaga paZinimoayksmas MR ii aiika MR 160, MR 150, pasekamasis z. aizdas MR 54, p o inis wissenscha MR 89, Psychologie MR I, psychologios expe imen l zs MR 14, Psychologies mohs/as MR 1, Psychologie sis/emc MR 3, Psychologie Zodis MR 1, psychologine MR 7, MR 212, Analyse psychologini sqlyga supanaiejigung MR l3I, ol),dinis sielos eiikiniq sq yiis MR 18. Pamine ini 6 Sios e minai, G uppen s . siela:sie/a be eg MR 1, sielos bisena MR 21, sie/os esme MR 2, sielos pa , bi MR 2, sieios judesy's MR 160, eiSkini l seelos Ve meh ung MR 3. Sag M. Reinio, sielos eilkinys MR 3 -,,sielos, ode psychichiniais, eiSkiniais nennen wi mus l men is, jausmus, willis n a imus und . . Sie we denog auch nenn die psychischen wohnungen ode s4monds b[sena" MR 3. Reich zu e wähnen, dass M. Reinys lei e ei und li au i5k4 e m bie e psychologija a i ikmeni - sielo y q MR I. o eigim ,,,sielo y os e min is zusammenges ell nach ip as 4 sp achbau sudu imo modell, denn psychologija, ode sielo y a, is psichiniq ei5kini l ode sielos pa a sic hologi e ninas. Lebenswisslas" MR l, adiau li au i5kas ik ien4 ka 4, oliau a ojamas ik p ih 1.2. Psichologios Sakq pa adini nai. Siame sky elyie apZ elgiami M. Reinio e wendamipsychologies wissenscha Sakq benennungen, die e glichen we den mi je z e wendamais Te minis. 11 Sios G uppen e minq bes eh 2,20h is l e min l: expe imen ine psychologia MR I2B, empi ini psychologila MR 2. gyuuli4 psychologija MR 10, MR 20, jausmq psychologie masiq psychologie MR 11, e gleichende Psychologie MR I0, paiinimo Psychologie MR 20, ocioneline Psychologie MR 2, au q psychologia MR 10, oaileo psychologia MR 10. ualios Psychologie MR 20. 2 0 Il,i a Ka ely e Meiislouo R 'inio kisuai oe s o Psichologi ih aclo elio. Reike l a k eip i demesi i das. dass M. Reinys benu z e e min4 gyuuli4 psychologijc MR 10. aiiau je z e wende e Beg i e - gyuun l psychologija, zoopsichologiia (PZ 7993 329). M. Reinys behaup e , dass bei de Un e suchung maZos kul u os nau os psychologE, möglich i5s use ul in o ma ion i sukaup i nemaZai masi T übe psychologijq MR 11 (de zei - P opagandapsychologie | QLOVZ:225). Tau y Psychologie MR 10 je z des olkes genann wi d psychologie ode <' nopsichologija (PZ 1993: B0). Und M. Reinio e s ame Psichologies uadouelyje. Psichologies iodyne e minai empi ind psychologie MR 2 und a ionine psychologie MR 2 e wende we den synonymSkai und besp ochen zusammen, nu je z s a Te min a ionine psychologie e wende wi d cionalis ini psychologie. Lau M. Reinio, e gleichamqjq psycholog,lq MR 10 (je z - e gleichende Psychologie) bes eh aus olk lpsychologien, ie uliqpsychologien und kinde psychologien Da en MR 11-I2. Psichologios d6sniq, heo iq 1.3. pa adini nai. Siame sky elei pa eikia na 12 psychologies wissenscha e min l (2,40/o isq e minq), i a dijandiq psychologologiios wissenscha desnius und heo ien. Didi.i4j4 Diese G uppen dali bilden Psychologie heijq Namen (7 Te mine): a ek 4 kap imo Theo ie MR 160, Be keley'o Theo ie MR 120. galiq Theo ie MR 16, Helmhol z-Theo ie MR 52, He ingo-Theo ie MR 55, igim oio do os Ge ühls Theo ie MR 175, pedsak y Theo ie MR 75. Siek so iel maZiau sind Psychologies (5 Te mine):Fechne o desniq namensinim l desnls MR 69. Psychophysinis Webe o-Fechne o desnis MR 66. sielos g uenimo desnis MR 10, sie/os ei5kiniq desnis MR 3, spezi ische Ene gies ich MR 65. I5 pa ,1'zdZiq gesehen, dass Te minen Pe sonenwa dZiai angegeben o isinalia ai ba mi lie u iSko nis gai lnimis. 1.4. Fiziologiniq p oces l namensini nq g upg bes eh 73 Te mine (I4,49 , isq e minq). | lais a dijan a gy , ybine Ak i i ä en, unkciios. egulie ungsmechanismen, yi jqiai mi kin andia Umwel ka:y'ziologija MR 14, physiologi- ne bisena eiikinys physiologische MR 164, MR 21, physiologi- sche uylesmas MR 158, g il aminisueiksmas MR 31, audonauimas MR 21, Re lex MR 34, eJ'leksinische ueiksmus MR 3I, e lexinische uyksmus MR I85, egejimo a uaizdas MR 85, egeiimo cen as MR 34, sapnas MR 79, snaudulys MR 214 (g e a Sio e m ado el. je a oiamas synonym d iemo uojas MR 211), so umas MR 39, susiualdymcs MR 195, T olkulys MR 39. Physiologische P ozesse namensinandiq e minq g upeie didi,i1ja dal! bilde ne q sis emE beschudinan s Te inai. q as a 20, beispielsweise: cen i ugalis di ksnis Te minologie | 2009 | 16 201 MR 31, cen ipe alis di snis MR 31, di ksni7 cen os MR 37, d ksniq e zini no esme MR 29, di ksni l galq in o mocil MR 66, di ksni4 sis/ema MR 22, di ksni4 Sis emos Elemen Mi{ 25, icen inis di ksnis 3MRI, iicen inis di ksnis MR 3 i, iioidi nis pae zini na.s MR 39 , iiuidinische E lebnis MR 4, iudiges di ksnis MR 31 di hsn s MR 3l, klos di snis MR . jun amasis 3T,ly ejimo di hsnis MR 58, egejimo di ksnis MR 65, s onies di snis MR 59. M. Reinio Psichologilos uadouelyje,.ne o" eikime e wendame Te minus di ksnis. Sio e m a ian di gsni |. Slinpo A bei enose schon benu z und V Kudi kos Zu nale (Zemle idiu e Vu po 2008: 1-16). Fiziologiniq sinoni ni5kq nemaZai is p ocesq g uppeje e ming: mudinamieji di ksniai - cen ipe olis di ksnis MR 31, di junicen inis snis MR 3I; amieji di ksniai - cen i ugalis Di ksnis MR 3L, iicen is Di ksnis MR 31. 15 l pa eik BeispielZiq gesehen, dass pi menybe gewäh ama lie . i5kos kilmes sinoni na ns. Reike l beme ke i, dass je z is a o ami e minai iudinamieii (mo o iniai), iun amieji (senso iniai) und uege aciniai (sin pa iniai ode pa asimpa i- niai) ne oai (ME 1993:66). M. Reinys iisse ie ie as g l bn ybiq judesio u5is, denen namensi i a oja B e minus. T ys iSys iwa dijamen synonymen Te minen: au on a ingi juclesiai judesiai MR 184 - impulsi e Bewegungen MR 184: e lexige MR 184 MR i84, - Re lexe Bewegungen g jl aminiai ludesiai MR 184; ualingi zu bewegesi MR 184 MR - no ingi bewegesiai 1B'1. ulis Eine judesio i a dijama be sinonimq - ins ink i e iudesiai MR 184. B ech b auch pabz i. MR i84 s a in Beg i ualingijudesiai ingi a banokad je z a oii mas MR ualingieii e mas judesia judesic l (PZ I993:320). PhysiologU i5ski ini G uppeje plocesU ly eiimE besch eibenden Beg i e (B e n inai): e due ly djin o pojuiio u iuilgiu MR 107, l1, ejimo poju io e doe MR 107, ly ejimo bei aumenq a uoizdas MR 119, ly' ijimo s i/is MR 34, aumenq bei ly e mo po y is MR 12I, aumen y und a ei des lieho üh ens MR 120. Synonime5kai e wende we den Beg i e ly ejimo poju is MR 1Il n ly ejimo po y is MR 122. Ti iama 7 e minai, inden denen eine ame Sal inl'je i5 izioi a dijamas loginiq p ocesq - ega. Teil M. Reinio a ojamq e minq je z e ände g, beispielsweise: duiakas MR 115 binokulia ine ode binoLeulia us egejimas egijimas MR 115 je z genann ega und abiake ega (PZ 1993 11). Nach eg4 e d inige daik q Beziehungen e ninais e due a iuilgiu MR 112, ege imo i a dijami egeiimo pojniio e due Ml 107. Regejimo P ozess? a dija e mas egejimo P ozess. MR 34. 202 Ri a Ka ely e I A'le isboo Rcinio laisuai og slo Psichok gijos .uado clio.. P ie e leksiniq eiksmq p iski ini 4 Te inai. beispielsweise.: a sikosejimo uyksmas MR 184, iiaudejimas MR 31, kosejimas MR 32, mi kiiojimas MR 32. Kele u e minq i a di ama ki okia o ganismmo daliq Ak i i ä en (ju imas, uosie, klausa, smegenq Ak i i ä en): daik 7 dydlio paju imas MR 12l, lenguo alsaoimo ju imas MR 39, poju is MR 4; leuaps a uaniesizdas MR 81, uos/es a uaizdas MR 85, uos/es di ksnio galcs MR 59; klausos a uaizdc s MR 85; mqs ymo galic MR 18. Ki i M. Reinio e wende en Beg i e e due judesio pojuiio a luilgiu MR I07, judesio a uaizdas MR 85, judesio poiu is MR 171, e lexing l bewegesi4 Zielgenauigkei MR 184. 1.5. Gausiausi4 e minll g upg bilde psichiniq p ocesq pa adini nai (98 e minai ode 19,4ok de G uppe zuge eil we den isq dinamiSkus psychinius ReiSkinius, die e mine). Siai Te inai, beschudinan ys en s ehen un e Wi kung iSo ischen sowie innigen I giklien und i5nyks a ihnen un e b ech s. Psychische Ak ionen, , yksmai und eiSkiniai iwa dijami Siais Te minis: cbs ak ionsp ozess MR 93, ano malus psychinis Abzug eilkinys ueikimas MR 14, P ozess MR 93, auk{ asis psychinis MR 34, i3o inis ualios ueiksmas MR 183, iiuidinis ualios oeiksmas MR 183, g undleginis psychinis oy smas MR 183, p o aoimo uyksmas MR 143, psychos P ozess MR 5, psychinis p o' cesas MR 34, psychinis eiShinys MR 1, psychinis ueiksmas MR 92, psychinis uyksmas MR 136, sudd ings ullios ueiksmas MR 190, aalios eiikinys MR 1.5, ualios ueiksma MR 183, ualios uyksmas MR 188, uieninis ualios ueiksmas MR 190. Asociacijas i a dijamos Siais e mina s'. assozia ion MR 80, a uaizd4 asociacija MR 2L5, a uaizd y panalumo asociacija MR 82, G e u inumo asociacija MR 8l, kon as o asociacija MR 82, asociacija e ne zungs pana{umo MR 82, a uaizd y asociacija MR 80. Ras i 72 ki q psichiniq p oces l e minai: abs akcija MR 130, asociacij l e legimas MR 83, asociacii4 uisuo inumas MR 84, Regamina ion MR 72, Abs oße MR L32, a i au is MR I30, En speinigung MR 73, an wo oming MR 198, e siuaizdauimas MR a uaizdauimas MR 1, a uaizd4 hal ymas MR 72, 74, a uaizd4 pynimasis MR 79, bend asis p o auimas MR 147, Deduk ion MR 146, dedukcijosiip o auimas MR 147, eks i pacijos b Tdcs MR 33, e duis paß imas MR 1L8, analesgclia MR 4I, induk iia ga s4 MR 146, induk ions p o auims MR 147, in ospek ion MR 1, isi ik inung MR 178, isioaizdauimo galia MR 18, iipl'l o a ualia MR 196, iip o auimas MR 146, i aiga MR 216, Beabsich igung MR 1,92, Kon e genz MR 113, Iinkimas MR Te minologie 2009 116 203 793, men is MR I, no as MR I, nuouoka MR 32, objek i e Reali ä MR 142, wich ige empi is Paiinimo Elemen e MR 149, panudimas MR 189, pasqmonio Mi glied MR 83, paiini ncs MR 1,5, pi mykl is MR 35, e s e ki is Elemen psychinis associa ions ah as pojuiio sqmones MR onne MR 38, poiuii4 apsi ikimas MR 143, po y is MR 12, e inne nis MR 128, p isispy imas p o as psichine galic MR 193, MR 210. MR 2, p o auimas MR 3, psychine sude is MR 94, psychinis buuimas MR 214, psychische Buoinys MR 3, psychinis c as MR lB5, psychinis paiinimo buuinys ei{kini4ejimas MR 212, psychinis uaizdas geneze Ml 5, MR 184, paZinimo psychinis MR 36, psichini y sqMR 7, psichini4 kabilejimq paueldijimas MR 209, sqmoni mones gelme 80. saoisqmoni MR 203, sauilii a MR 4, sqiini MR 173, suy auimas obuli sia oal a MR. ualios elemen MR 1BB, MR 1.12, ualios iipli imas MR lais, ualiosue MR, ualios momen as MR i1980, ualios nusilpnejimas MR 223, ualios nu c imas MR 193 3, . alios ple o e MR 195, ualiosimc s MR 196 MR 183. M. Reinys Handbuchelei wähl e 183,5a1ia e ga e minq uc idini7 MR dankdamas e ga sinonim4 MR 183. juusm4 Geb auch und ein ande es a ming o m4 . in is Te min - ie' o e gegenwä igen bend ines sp ach o men paschaiko y q auk( aidiq (Lie uuiq kqlbos i a dZiuo ines o n a s pab eZiamqja dalely e -ai g ama ilea 1965:494), beispielsweise, a gamin c saiuaidinys MR 144 i. . (auch i.7, 1.8.1, 1.8.2, 2.3.1). 1.6. E nociiq und iaus nq namensini nq g upg 106 bilden Beg i e (2101 isq e minq), MR beispielsweis- 158, l, pe sönliche e: emocija MR Ge ühls cusmcs MR 163, jausmas a gaminamas- is MR 162, qukl esnis jausmas MR 158, g ynasis MR ii MR 168, 154, Ge ühls pajun amie- Ge ühls pi myki is Ge ühls MR 162. socialinis jausmas MR 163, socialus jausmas MR 163, uisuomenische Sinn MR 163. lem e e Ge ühl MR 158. Sag eilige das. dass M. Reinio oje, a i kidiai klassi ikaci nei gegenwä inije. s4 oka Ge ühlmai eiSke Zemesniuosius Ge ühlmus, o emo ionen -S Gold esnien: ,, im eisi ne i g und4 g öße en ode maZesni Klassi izie ung sude ingum4 a aizdq und s4 okq, isipynusiq i jausmus, we suski s y i gal6sime jausmus zwei bigeli G uppe: 1) physinius i Zemesnius ode aukmusmusS esnius jausmus und 2) i so genannamuosius i <...> Auk5 esnieji sind e ko und Ge ühle genann zwischen Emo ionen" MR 158. Heu zu age psycholog oie Emo ionen e bunde en j di ek lichen Saliikais Umwel eiSkiniq und si ucij l eiki iq iSgy enimais 0)Z I993: 75), und wi k o e Ge ühle - sai ykiq mi s ändigen (PZ 1993: iSgy enimais i30). Vado elius Haup in! indiuidualin s au o ius wie e ninE e oja cusmcs 204 Ri a Ka ely e I Meiislooo Reinio e s o laisuui Psichologies Lei eli... und lie e n zwei seine Synonyme: indiuidualus Ge ühl, pe sönliche iausmas, pIg. : ,,Ge ühle, die iSsi mi eines asnlells lebensun e hal , aclinasi indiuidualus ode pe sönliche Ge ühle […]...>' MR 163. ,l.lndiuidualinie Ge ühlen sind die, die sein können Pe sonenisse, nich enandiuche Gesellscha is Lebenig iomenische Ge ühlmns a osena: die sind susip ng mi ki q Pe sonenq ,, ausmai, gy ybes Un e s ü zung, a sogenann en socic/us, a bauisuomeniniai, ausmc i' MR 163.,,Socialische en s ehen und mi dem Leben de ple oiasi Ge ühlmc i zusammen Gesellscha " 163. PaLy ne ina, dass daZniau e wende wi d Te minus uisuomeniniai iausmai. Ti iamalame Sal inyje. o geleg Sios indi idualiq und ö en ini l ühln "1 1lys (38 Te mine): Ge ühl de Abgabe al uis ische MR 169, Ge ühl MR 177, cha ak e ingc s do os ühln as MR 179, dekingumo ausm zs MR 177, Dieuo MR ga bis meiles 177, Dieuo iausmas Dieuo MR 177, Ge ühl ualiai Hingabe ge ühl MR 777, do ines do os iausmas MR 173. P lich en jausmas MR 173, egois ische jausmas MR 168, elemen a us äs he ische Sinn MR 179, äs he os icusmcs MR 158, es e ische iausmas MR 178, physinische iausmas MR 158, ge ooes Ge ühl MR 62, MR 163, indiuidualinis ge ühl indiuidualus MR 163, in ellek uelle ge ühl MR 178, ildidumo ge ühl- mas MR I57, Jigos Ge ühl MR 165. ke { o Ge ühl MR 164, Ve gnügungsge ühl N4R 62, Unbehaglichkei MR 38, nich üllungs iausma MR 164, nesmagumo iausmas MR lB5. p ga binims Ge ühl MR 177, Respek - ge ühl MR 163, jausmas MI{ 173, MR P lich pas üllung jausmas 165, Ans engu- Be iedigung Ge ühl MR 192, MR 92, ng de men Ge ühl piknaudliaue- ge ühl MR 164, pi n inis äs e ische jousmas MR 179. pyk io ausmas MR 164. MR P ikums ausmus 157, Religions Ge ühl MR 173. smagkei s jousme MR 165, Zusamme- n auschensge ühl MR 191. Zu physiologiniq ja smq gehö en Sie B e mi ai: baimesiausmcs MR 9, Niehungsge ühl MR 161, diiuguuhu e 18MRI, Gedos Ge ühl MR 2I. lachendes Ge ühl MR 181 . ken ejim jausn c s MR 9, sympa iias iausn as MR 168, shaude imo Ge ühl MR 153. Ras i 27 Te mininai. die zeigen e häl nis mi umwel , ande en Z nonemis und padiu selbi iSgy eni nus:ais/ a MR 189, be ü ch en MR 159, diiaugs nas MR 159, digauiilimas MR 159, gailesys MR 174, geidulys MR 189, i5gqs is MR I59, i ilimas MR 159. MR 181, juokingumos kan ia MR 165, hen ijimas MR 152, nesmagL mas MR 152, nuagdulys MR 128, disminie ung MR 159, nu spi zung MR 159, s i idigung MR I9I, paly ij im MR 58, bisibgeweu ejjim MR 159, pasigailejimas MR I74, be iedigung MR 152, p1' is MR Te minologie 2009 I | 16 205 I59. sqiines G aulims MR I74. schwe hei MR I52, suiadinimas MR 37. lal ak aujumns MR 210, leimynos sympa hie MR 17I, ok{ as MR 189. Ras a namensinim l emocijq und jausmq g upese und ki g e minq (21 e minas), a ek as I57, a ek 7 beispielsweise. : MR E inne ung MR 162, as eninis a ek MR 159, dosp p iualomybe o iginme MR Ge ühls iausmo 174, dosp MR 174. e zinimas MR 37, physiologische iSo inis ja smq pag inclai MR 154, e zinimas MR 91, iio inis pae zinimc s MR 39, jausmingumcs MR 210, jausmoii aiika MR 160, E inne u- a gamini- MR 161, ngs m s MR 162, jausm7 jausm4 jausm4 eiga IB3, jausm4 panaujinim- MR 757, MR cs e minim y komingumo saoybe Ge ühls l8l, Ve gnügen MR 161. Sympa hy Mechancs MR 168. sympa iies ple o e MR 171 . s enini i a eh ai MR 159. 1.7. As nenyb6s psychikos su iki nq und cha ak e io namensini nq G uppe zugesch ieben 51 e mas is l (10,106 e minq),! a digende i ai ius pe sönybds psychikos dis u imus (psichikos, p o o, spasios behindos, auch m4s ymo, Ve hal en, s ö imai), sowie e lindi - iq 18 e min l, jausmq pe sönlichkei en indi idualuma. sa i umq, igim q ode igy l sa ybiq, Ve hal enes besonde ybig isum4. Pe sönlichkei en Wah nehmungss ö ungen ä di zuhandelyie geb auch 12 e minq, z. abulijc MR 223. al uis ische ueiksmcs MR 69. pe sönybis suuokimq ille ypimas ue nung MR 222. 204,,,snugs" doisinio MR physinio ,,saogs" a uaizdas MR 203, hype bulija MR 224, iluzija MR i43, le a{ u inis p isispy imczs MR 224, manija MR 223, neno ingas mo es; 's MR 184, neL)alingas bewegesys MR 183. Pa hologischen Hallucina ionen, S ö ungen, das Zymi des sind Wah nehmens sind 7 Beg i e: hö ige Hallucinazio MR 2I9. Hallucinacijc MR 79, Hallucinacijos uaidinys MR 2I9.ly iiimo hal ucinaciic MR 219, egimoji haliucinacilc MR 219, s onies hallucinacija MR 219, uoslis Hallucinacija MR 219. Psichologijas iodyne nennen haliucinacijq u5iq namensinimai Siek so un e scheide on M. Reinio aclo elyje a oja lq haliucinacii l uSiq namensinimq. Mine ame Psichologies )odyne uosles. hö os, ly os, midu iq und skonio, a iissi os egos. gemeinsamjo zwei daZmeis du imo Hallucina ionen. M. haliucinacij l u5is: haliucinacija egimoji und hö imoji Reinys i a dila pasi aikandias haliucinacija. Ras i 4 sp ach, 3 egos, 2 ai mo, 5 psychiks s ö imq benennungen:a aziin MR 33, sp ach ku umas MR 220, lealbos s ö dymas MR 220, neb lys i MR 220; psychinis blindum MR 33, spaluq aklumas ai o blindum MR 221, MR 54; ag a ija ne a MR 33,{ymas MR 22I; iik ypimas i3 No men MR 223, 206 Ri a Ka ely e J Meiislo x Reinio oe slo ih laisuai Psichologi Füh ungeli. 2.3.2. Te mininai mi in e na ionalenis ddmenimis. Sioje g uppeje'" y a ja e minai, ku iq Salu inis ddmuo i5 eiki as daik a a dZio kilmininku (10), beispielsweise: abs akciios p ozesse MR 93, Helmhol zo MR 52, in os eo iia pekcijos me ode MR 8, psychikos p ozess MR 5. Nu po a e minq ha 5al ini s demenis, b ld a dZiais iS eik5 us Objek ui me odi MR 8, Subj iui me odi,! MR 8. 2.3.3. Te minoi mi mii iais ddmenimis. Te minq mi miS iais demenimis g l pg bilde keliLl ipq e minai. Nach demenq ai5k4 gesehen, dass Siek so iel meh is e ming, ku iq Salu inis dimuo is iS eiki as bhd a dZiu. SiE g upg bes eh : a) Te mine mi hyb idinem Salu iniu demeni und haup sächlichem lie u iKku demeniu (39), beispielsweise: egois/inis Ge ühl MR 168, ekspe imen ne mediiaga MR 14, empi ine He kun MR 150, es e ini ki yba MR 105, es e ische Sinn MR 178, MR 158, physiologine busena MR 164, physiologische physische Sinn eilkinys MR 21, J'iziologinis o.y smas MR 158. impulingasiudesys MR I84, ins ink liche 178, i(cen inis MR 184, bewegesys Ge ühl in ellek uelle MR di ksnis 3I, mecha ini a min s MR 89, mechaninins mo slas MR 89, me a izine squoka MR 148. e lexische MR 76. e lexische ueiksmas bewegung MR 31, MR 185, sozialische Sinn b) Beg i e sn lie u iiku Salu inem Demen ie und in e na ionalem Haup demen ie (7), beispielsweise: gi dimoii e lexische c .yksmcs MR 163; hallucinacija MR 279, g il aminis cha ak e is MR 138, k ai u inische Realismus MR 63; c) e nine mi hyb idem ialu inem Demenz und in e na ionale Haup dimension (7): expe imen ini psychologie MR 128, empi ini psychologie MR 2. mecheninische Cha ah e is MR 97, psychinische P ozess MR 34, psychologine Analyse MR 7, a ionine Psychologie MR 2, e lexische Cha ak e MR 138; d) e n inai hyb idiniu ialu iniu und hyb idiniu g undlegendem demeniu objekinga ealybd MR 142, objec.k ingas ealumas MR 142. su (2): Siek so iel maZiau is e minq, ku i l ialu inis de nuo a iS eik5 as daik a a d2io kilmininku. Si4g G uppe bes eh : a) Te minine mi in e na ionalem Salu iniu und li a iSku Haup de neniu (22), beispielsweise.: a ek 4 min is MR 162, eks i pacijos budas MR 33, es e ihos iausmas MR i58, ] ec'hne o desnis MR 69, Hallucinacijos uaidinys MR 219, Induk ions p o auims E inne nis MR 147, in e ualq MR 88. in iucijos k ypsnys MR 175, lokalizacil- MR 160, os MR 34, on7 a min is judes s mimikos squoka MR 88, onq de inimcs MR 179; b) Te minale mi lie l iSku Salu iniu demeniu und in e na ionalem Haup iniu Te ninologiia 2009 | 16 zI3 | demeniu (2I), z. di ksniq lokclisie ung MR 34, heo ie sis ema galiq MR 22, gali4 g e u inum associacija MR MR 10. 81, MR 16, gyuuli4 psychologila jausm4 psycholo- MR 20, uaiko gie uelios psychologie MR 10. Elemen MR 188, onlios Momen MR ualios 190, Psychologie MR 20. 2.4. Sud6 iniai iL,odZ,iai e ninai. Behaup Häl e is l sude iniq iZodZiq e minq mi demenimis beispielsweise.: pe sönybds is allen li awiikais MR 59. Sude iniq ii.odl)4 e min l mi miH iais suookimq iik ypi nas MR 222, gen asis poiymis MR BB, ciemenimis sind as so iel, wie und mi allen ilo ini a men ies pae zinimq u5is 39, MR alsauimo 39, (38), MR ly imasis ju deg imas im MR 153, ein achis ialiio ju demenimis li a i5kais (37), z. einem uaosiosizduo es Mechanismus MR I03, speci inis Ene gie desnis MR 65, psichini y gali7 Lokalisa ion MR 32. S d e ini .l dem ne a ii.o enimis di) 1 e minq mi s a. in e au inischen 2.5. Sude iniai iel ia ,odi.iai e ninai. Vieleiai,odi.iai Te mininai i iamajame Sal iny e gana sel en 11 - as a da andi l 3,9% is .1 ieliaZodZiq e minq, su- sude ini l e minq. Didi.i4i4 sude iniq ieliaZodZiq e n inq dali (8) bilde iie iSkos wu mes Beg i e: a sidouimo Dieuo ualiai jausmc s MR 177, e due judesio pojuiio a 2uilgiu MR 107, iio a iuilgiu MR 107, e due ly jimo poji- wesen liche p adas MR 142, sowie l ejimo po y is MR 121, lie ejimo bei p o auimo ueiksmo aumenq s uaizdas MR I 79, aumenq aumen y und lie ejimo e zeugnis olydinis MR 120, sie/os ei! ini4 sg yiis MR i8. Nedaug e minq is mi (3): Ge ühls lgim ojo Theila MR 175, wich iges empi isches miS iais demenimis do os Pal igungselemen MR 149, psychophysinis Webe o-Fechne o disnis MR 66. ISVADOS l. Ti iamas M. Reinio eiwai i5 us l Sp ache e s as Psichologijos uadouilis is wich ig Sal inis und psychologies, poZiu i . Das is auch e s e Te miniogijas li a i5kas behaup en, dass iiuo Lei liu Lei buchel, also kann man psychologies pade i und 2. Re'ikSminiq gmpiq a Z ilgi psychologies wissenscha . und Psychologie e minien G undlagen. gesehen, dass Füh ungeli e minij4 claugiausia bilde be emo ionen und jausm s psichini s p ozus e minai. i a dijan ys Nedidelg e minijos dali bilden Beg i e, mi denen genann we den Psychologien 5, heo ien und mi psychologischen Wissl e bundeng d6kossniai, Pe sonen. 3. NemaZai deliai psychologies sE okq a dy i M. Rein s wa ojo nach ein4 Fällen pa eike nach 2 ode 4, abe einigen z 1 Ri a soga nach 3 Synonymen. Ka el 6 | Me islouo Reinio Psichologies laisuui e slo e minelio.. 4. Nich schwe lich kann beme k we den, dass im Ve gleich mi gegenwä ige Psychologies Te minija, M. Reinio a o i Te mininai ge okai paki o - nemaZai e minq nebe a ojama, paki o jq klassi ika ion. 5. Vado elio e minq Analyse kad e ejs lie u i5kus pa ode. meh iansia wa ojo Lie u i5ki und sude iniai pusg, a in e na ionalind isq e minus. eineZodZiai ap a iamq Te minija Te mine bilde claugiau als deiim adali - os e minq. Be eik .isi in e ne inische sind kilg i5 la ynq adia " gana daZnai g e a psychologies e minai o g aikq kalbq, in e na ionalen e mininiq e mlle n anbia na und ie u iSk l sinon im ;. I 6. S - dc ing e ninij4 bes eh lei eli haup sächlich zweiZociZiai e minai. DidZi4iE d iZodZiq s , de ini l e minq dali bilde e ninai mi abiem lie u iSkais und e minai mi mi5 iais de nenimis. Nach demeni nis e minq Salu iniai demenys eiSkia ni daik a a dZio kilmininku. T iZodZiai sude iniq d iZodZiq e minq demen l aiik4 ma i, dass daZmeis und ilgesni sude iniai e minai bilden neZymiE Te minijos sude inis clali. S,T N s l ,1A R Rc'i s M. Psichologijos iudo ilis. ViiniLLs. 1911. I. ITERATURA []aha inis lie uulu Sp ache io / 'nas (elek onische Leidin as). 6 as 1c'id. ilnius. 2006. I lch e chsis. Kompiule inis u S a p au iniu )o llil lod nus ( 'lck oninis lcidin as). A s. !'d. A. Ki , lc s. Vilnius. 2 )02. acikc iiius A.. (iuias A.. llin k e'l-. Ru cl ojl psych oiogiTc. Vilnius. 191'16. Lie L iq hullx:s g amo iho.l. V . Redak o us K. Ul clas. Vilnius. 1965. I-i uu[u kalhos iod],nas (J-XX. 194]-2(]02). Viluius.20 )5. In e. ne o iciga:. :h :,//u, w.lkz.l >. N4 i o s E I 99 -l:,4 lc lic L V ' c i h I < p el i j I iini s. P), 1c193:'sic o1ogi7os Sp c /. iod, nus. eci. A gis l{.. Koi'i lnas R.. Viln euch. Vai ke iii e Y. Ta p au ini l )odli l iodl'nc s (elek onische leicii las). Vilnius. 2003. Zen le iii iP200l : Lie u i ki .incoK di kosn cdici os e mjnai. 'le mi uilopiju15- 112 15-5. MEANING AN ORIGIN OT TERMS OF PSYCHOTO6Y IN ME(ISLOVAS REINYS' FREELY TRANSLATED "PSICHOTOGIIO5 VADOVEI. IS' This a icle dcals i h c minolog in he cx book o psychology by one o hc i s Li h - anian psychologis s Rcin s. A he beginning o he 2(J' ' cen u he c Nlciislo is as s ill no e book o psycholog, in Li huanian. Reinys mz cle a ee ansla ion o Geo gii Cl elpano 's ex book VqeO ux ncuxo: ozuL (3: n zu* uc . u i u camoo6pasoaauux) (Psychology ( o ex book an l g n nasiu ns sei -ed ca ion)). QL i e a lo o c s Reinys' own. 505 e ms ou Psichok gijos uad nilis (Ps cholog, c book) published in 1921 wc c' analyzc'd in esl- c'c o o igin and mcaning. Te ninologija 2009 | 16 215 The e ms analyzed allow he conclusion ha Reinys mainly used Li huanian e ms. Pu ely Li huanian one-wo d and complex e ms make up mo e han hal o he e ms analyzed. In e na ional e ms make up only en pe cen oi all he c ms esea chcd. Almos all in e na ional one-wo d e nls camc om La in and G eek' The majo i y o{ e ms name emo ions and celings, psychical and physiological p ocesses, p ocesses o cogni ion. The e a e se e al e ms nami g men al cliso de s, cha ac e ypes. b anches, laws and heo ies o psychologl'. The n ajo i y o complex e ms a e wo-wo d e ms. 'I'h ee-u'o c1 and longe e ms a e e y a e. The compa ison o e minolog used by Reinys and he p esen e minology o psychology shows ha qui e a lo o e ms ell ou o use, hei classi ica ion changed and ne$' e ms eme ged. Gehab 2009-12-07 Ri a Ka ely e Lie u iq Sp achins i u P. VileiSio g. 5, LT:l0308 Vilnius E. pai as: i a.ka ely e@ lki.l 216 Ri a Ka ely e I Meiislouo Reinio laisuai oe s o Psichologiios Lei eli.