Mečislovo Reinio laisvai versto „Psichologijos vadovėlio“ psichologijos terminų reikšmė ir kilmė
Full text
Medislo o Reinio eiwei e s o
P
sichologij os u adou e/io psychologij os
e minq eik5me und kilme
RITA KATEI-YTE
Li uui4 sp ach ins i c s
M e i i s I
o , o R ei n
-
io 1 2 5 o
in s.qimimo
sio n m e
i m s
009 eb ua 5 d.
iSpi nqiq n.
sukako lZ5-e i Jah e,
kai gime ein
lie u i l Reinys
Medislo as Tai
psychologg
(1884-1953).
Zymi, S iesi asm
en be
- kuni gas, yskupas, a ki'"--skupas.
gogas, p o eso i
s,
-is omenininkas, peda
Poli ik. poli inis kalin, s.
Sei 1922 n.
iome inian e
Kauno uni e si e e M. Reinys
lei e e Theologijos- iioso ijos
Fakul e e
Psichologios Ka ed ai, auch also des e gemeins4j4 ligginam4j4
Damals gab es iokio li a iiko psychologies Handbuchelis.
psychologij4, und pedagoging psychologQ. lei e e psychologi os übungen.
odel M. Reinys eiwai
iS e e i lie u i l kalb4
p o . Geo giiaus
Celpano o
Psichc logijos uaclo eli.
o p akalboje
behaup e ,
dass,, e imas a
eiwas, kacl nebu q
sowohl Zymu emimos
sp ach. kai kas ände n,
Be o, wa eikalo kai
1921: IV). Pakeis os
ilus a ionen,
kas p ide i" (Reinys
sumaZin as pa eiksleliq
sky iai skaidius,
suski s y i wa mi
e minis, I pa ag a us.
M. Reinys
skundZiasi.
dass snnku
e
.,nu zes i5
odei e minis
L Vabalo
Gudaiiio..Asn en-
ybes i inejimo
p og amm'l und
Rygi5kiq
|ono,,Musq
Zodyn lio", Z. Zenai 'io
,,Geome ijas igonome ijas
e minq': M. Sik nio,,A i hme ik
und algeb os e minq
Zodynelio'i e min l p ojek "
und kai kuo ande e"
I. Elisono
.,T umpas
zoologijos
(Reinys
1921:V). Da das Handbuch übe se z eie, iel
Tex is wah
M. Reinio. odel
M. Reinio a iknyic
olia is
,,'adinamas
ado elis wi d
Psichologies
oadoueliu
(ial inis san umpa
- MR).
M. Reinio Psichologies
uadouelis is nemaZos
(242
um angs p.), sie bes eh
d ei eile e Teil aSoma übe
o geleg en de
allgemeinen Zinios apic'
paZinimo psychologi 38
schy iai. Pi moio gij4,
ju im4, zwe oioi
- übe jausn-n1
psychologologie4, e - übe
gene elle )inios übe
'lpano (18{ 2 1936) usq
Psychologe. philosoph.
jausn s, I Cieo gijus i.
des omas ediojo
locikas.
Ri a Ka cly e j, 1984/eiis/ou . Rei io loisi ai
oe slo Psichologilos ado .elio willos
psychologij4, alingus und ne alingus
Vado elio p adZio e judesius.
is iSspausdin a au o ia " s p akalba,
in de gezeig wi d psychologies
wich igkei , paaiSkin as
lei elie scha ungsp inzip.
P aigoje ide as
nedidelis
psychologi os
e min l Zodynelis.
Beides, handbuchelei ialia eil lie u iSk p e minq
skliaus uen angegeben wi d eine ode meh e o
kalbq ( usq. okiediq, lenkq, anglq, p ancuzq,
lo ynq) a i ikmen l.
Sio Zweck des
A ikels
- bedü nisse und he kün e
a Zwilgiais zu besp echen 505
psychologischen e minen, die
ge unden mine ame
Psichologies
Pi mojo Teil zeig omas
uadouelyje. e A ikels
e min .l eikSmes sky iq
Beziehungis, an ojoje
- Kilmes. Ki u A ikeln beabsich igen zu
behand i M. Reinio ado elio e minq sanda 4.
I. TERMINU REIKSME
Psichologies e minq Auswahlung wu de gemach basie end au
un e suchungsmedZiagos Kon ex , M. Reinio Psichologies uudouilio Ende
angeg u umpu psychologies e minq Zodyneliu n 7993 m. iileis u
Psichologies iodynu (PZ). Te ninai we den o ges ell so, wie is pa aiy i
Sal inyje, Salia angegeben Sei e, wo Te minus pi m4 ka 4 pa a o .
Relyan is
A. acike idiaus, A. Gudo, E. Rimku es Allgemeine Psychologie
Ku s üh e eliu und M. Reinio Psichologies uadoueliu, Psychologies
Beg i e suski s y i i okias eikimine G uppen: allgemeie
Psychologies Beg i e, Psychologies
Sakq nameninime, psychologies
desni l, heo iiiq nameninime,
physiologiniq p ocesq
nameninime, psichiniq p ocesq nameninime.
emocij l und jausmq
benennungen, Pe sönlichkei en
psychichikos dis u imq und
cha ak e io b uoZq
benennungen, paZinimo p ocesq
benennungen und asmc'nq
benennungen.
1.1. Bend ieii psychologios e ninai. Sios
G uppen e minis.
ku iq is 40 ode 7,9o/o isq e minq,
a dijama allgemeine Psychologieos
Un e suchungs Me hoden, Zmogaus
s4 okos,
psychichos ap aikos und k . MR : ape cepcija
ak o ius MR 94, g ynoji e dui
93,
MR 149,
zugiaslis
MR 147
, ep odukcija
MR 72 (5is e nine
Apib eZie
als,,P ozess, de uns
begib sens im4 obwohl
Pae zinimo schon nich
selbe Subjek
MR 141, subs ancija
MR 15l, olydine e elueMF.
l4B,
ueiksnys
MR l4I,
uienaly e e due
MR 148.
P ie bend 4jq psychologijs
e minq p iski ini e dui MR
147,ai as MR
147,
p ieias ingumas /
MR 150. skaiiius MR 147.
Ano M. Reinio,,,e clues
und Zei sE okos sind
bl inos daik q und
yksmq isi aizda imo s4lygos.
Solche s4 oken wi nennen g undlegenden empi ischen
PaZimen s Elemen e is" MR
149. Te min
,,s aiiius ha empi ing kilmg, .
y. skaiiius is e häl lich ii
Tc minologija 2009 | 16 99
po ldiq po _ io.
<...> Skai iaus s4 oka is en s anden i5 poindiq daik l e lebimo und odel
sie esan i e i iamojo pob ldZ" MR 150. P ieias ingu no s4 okq M. Rein s
ai5kina, dass es,,y a g undleginiq paZinimo ein Elemen q" MR
151. Lau Au o aus, ha
wissenscha s4 ok4, die
beiZas ingumo jede
behaup e isi ikinim4, dass
wel wei p eisgeh pa a us
ddsniai. Wie und gan os handniai
imme wa , so und beiZas ingumo
s4 oka imme sein
MR 150.
Te min4 Syn hese MR 131M.
Reinys ligam e wendamu e misu
medZiag4 möglich schlüssels y i
chemiioie nu, wenn sude ingE
Teil i bes andedam4sies und
machen medZiagos analg. Sis
Psychologie in:,,<...> eich galin e
Te minus ? und selbs
und p o auja nuen y-ksm os
a aizdus Einhei en iung i i eine 4
und dami bucl bekommen
s:1 okq" MR 131.
gemeinsE a aizd4 ode soga und
Ras a und ki q
bend qjq
e minq: do as budas jos
psycholog
MR 197. expe imen ine
MR 14, elemen a us
179, empi ine ilme kino
n edliaga
paZinimoayksmas MR
ii aiika MR 160, MR 150,
pasekamasis z. aizdas
MR 54, p o inis
wissenscha
MR 89, Psychologie MR I,
psychologios expe imen l zs
MR 14, Psychologies
mohs/as
MR 1, Psychologie sis/emc MR 3, Psychologie
Zodis
MR 1, psychologine
MR 7, MR 212,
Analyse psychologini sqlyga
supanaiejigung
MR l3I, ol),dinis sielos
eiikiniq sq yiis MR 18.
Pamine ini 6
Sios
e minai,
G uppen
s . siela:sie/a
be eg MR 1, sielos bisena
MR 21, sie/os esme MR 2, sielos
pa , bi
MR 2,
sieios judesy's
MR 160, eiSkini l
seelos
Ve meh ung MR 3.
Sag
M. Reinio, sielos eilkinys MR 3 -,,sielos, ode
psychichiniais, eiSkiniais nennen wi mus l
men is, jausmus, willis n a imus und . .
Sie we denog auch nenn die psychischen
wohnungen ode s4monds b[sena" MR 3.
Reich zu e wähnen, dass M. Reinys lei e ei
und li au i5k4 e m bie e psychologija
a i ikmeni - sielo y q MR I. o
eigim ,,,sielo y os e min is
zusammenges ell nach ip as 4 sp achbau
sudu imo modell, denn psychologija, ode
sielo y a, is psichiniq ei5kini l ode sielos
pa a sic hologi e ninas.
Lebenswisslas" MR l, adiau li au i5kas
ik ien4 ka 4, oliau a ojamas
ik
p
ih
1.2. Psichologios Sakq pa adini nai. Siame sky elyie apZ elgiami M. Reinio
e wendamipsychologies wissenscha Sakq benennungen, die
e glichen we den mi je z e wendamais Te minis. 11 Sios G uppen
e minq bes eh
2,20h is l e min l: expe imen ine
psychologia MR I2B, empi ini
psychologila MR 2. gyuuli4 psychologija
MR 10, MR 20,
jausmq
psychologie
masiq
psychologie
MR 11, e gleichende Psychologie MR I0,
paiinimo Psychologie MR 20, ocioneline
Psychologie
MR 2, au q
psychologia MR 10,
oaileo psychologia
MR 10. ualios Psychologie
MR 20.
2
0 Il,i a
Ka ely e Meiislouo R 'inio kisuai oe s o Psichologi
ih aclo elio.
Reike l a k eip i demesi i das. dass M. Reinys benu z e e min4
gyuuli4 psychologijc MR 10. aiiau je z e wende e Beg i e -
gyuun l psychologija, zoopsichologiia
(PZ 7993 329). M. Reinys behaup e ,
dass bei de Un e suchung maZos
kul u os nau os psychologE,
möglich i5s use ul in o ma ion
i sukaup i nemaZai
masi T übe psychologijq MR 11
(de zei
- P opagandapsychologie
| QLOVZ:225). Tau y
Psychologie
MR 10 je z
des olkes
genann wi d
psychologie
ode
<' nopsichologija
(PZ 1993:
B0).
Und M. Reinio e s ame Psichologies
uadouelyje.
Psichologies iodyne e minai empi ind
psychologie MR 2 und a ionine psychologie
MR 2 e wende we den synonymSkai und besp ochen
zusammen, nu je z s a Te min a ionine psychologie
e wende wi d cionalis ini psychologie.
Lau M. Reinio,
e gleichamqjq psycholog,lq
MR 10 (je z
- e gleichende Psychologie) bes eh aus
olk lpsychologien, ie uliqpsychologien und
kinde psychologien Da en MR 11-I2. Psichologios d6sniq,
heo iq 1.3. pa adini nai. Siame sky elei pa eikia na 12
psychologies wissenscha e min l (2,40/o isq e minq),
i a dijandiq psychologologiios wissenscha desnius und
heo ien.
Didi.i4j4
Diese G uppen dali bilden Psychologie heijq
Namen (7 Te mine): a ek 4 kap imo Theo ie MR
160, Be keley'o Theo ie MR 120. galiq Theo ie
MR 16, Helmhol z-Theo ie MR 52, He ingo-Theo ie MR
55, igim oio do os Ge ühls Theo ie MR 175, pedsak y
Theo ie MR 75. Siek so iel maZiau sind Psychologies (5
Te mine):Fechne o desniq namensinim l desnls MR 69.
Psychophysinis
Webe o-Fechne o desnis MR 66. sielos g uenimo
desnis
MR 10, sie/os
ei5kiniq desnis
MR 3, spezi ische Ene gies ich
MR 65. I5 pa ,1'zdZiq gesehen, dass
Te minen Pe sonenwa dZiai
angegeben o isinalia ai ba mi
lie u iSko nis gai lnimis.
1.4.
Fiziologiniq p oces l namensini nq g upg bes eh
73 Te mine
(I4,49 , isq
e minq).
| lais a dijan a gy , ybine
Ak i i ä en, unkciios.
egulie ungsmechanismen, yi jqiai
mi kin andia Umwel ka:y'ziologija
MR 14,
physiologi-
ne bisena
eiikinys physiologische
MR 164,
MR 21,
physiologi-
sche uylesmas
MR 158, g il aminisueiksmas MR 31,
audonauimas
MR 21, Re lex
MR 34, eJ'leksinische ueiksmus MR
3I, e lexinische uyksmus
MR I85, egejimo
a uaizdas MR
85, egeiimo cen as MR 34, sapnas MR 79, snaudulys MR 214
(g e a Sio e m ado el. je a oiamas synonym
d iemo uojas
MR 211), so umas
MR 39, susiualdymcs MR 195,
T olkulys MR 39.
Physiologische P ozesse
namensinandiq e minq
g upeie didi,i1ja dal!
bilde ne q sis emE
beschudinan s Te inai.
q as a 20,
beispielsweise:
cen i ugalis di ksnis
Te minologie
| 2009 | 16 201
MR 31, cen ipe alis di snis MR 31, di ksni7 cen os MR 37, d ksniq
e zini no esme MR 29, di ksni l galq in o mocil MR 66, di ksni4 sis/ema
MR
22, di ksni4 Sis emos Elemen Mi{ 25,
icen inis di ksnis
3MRI, iicen inis di ksnis MR 3 i, iioidi
nis pae zini na.s
MR 39
, iiuidinische E lebnis MR 4,
iudiges di ksnis MR 31 di hsn s
MR 3l, klos di snis MR
.
jun amasis
3T,ly ejimo di hsnis MR 58,
egejimo di ksnis MR 65, s onies
di snis
MR
59. M. Reinio Psichologilos uadouelyje,.ne o" eikime e wendame
Te minus di ksnis.
Sio e m
a ian di gsni
|. Slinpo A bei enose
schon benu z und V
Kudi kos
Zu nale
(Zemle idiu e
Vu po 2008: 1-16).
Fiziologiniq
sinoni ni5kq
nemaZai is
p ocesq g uppeje
e ming:
mudinamieji di ksniai
- cen ipe olis
di ksnis MR 31, di
junicen inis
snis MR 3I;
amieji di ksniai
- cen i ugalis Di ksnis MR 3L, iicen is Di ksnis MR 31.
15 l pa eik BeispielZiq gesehen, dass pi menybe
gewäh ama lie . i5kos kilmes sinoni na ns.
Reike l beme ke i,
dass je z is
a o ami e minai
iudinamieii
(mo o iniai),
iun amieji
(senso iniai)
und
uege aciniai
(sin pa iniai
ode
pa asimpa i-
niai) ne oai
(ME 1993:66).
M. Reinys iisse ie ie as g l bn ybiq
judesio u5is, denen namensi i a oja B
e minus. T ys iSys iwa dijamen
synonymen Te minen: au on a ingi juclesiai
judesiai
MR 184 - impulsi e
Bewegungen
MR 184: e lexige
MR 184 MR i84,
- Re lexe
Bewegungen
g jl aminiai ludesiai
MR 184;
ualingi
zu bewegesi
MR 184 MR
- no ingi
bewegesiai
1B'1. ulis
Eine judesio
i a dijama
be sinonimq
- ins ink i e
iudesiai
MR 184.
B ech b auch
pabz i. MR i84
s a in Beg i
ualingijudesiai ingi
a banokad je z
a oii mas
MR ualingieii e mas
judesia
judesic l (PZ I993:320).
PhysiologU
i5ski ini
G uppeje
plocesU
ly eiimE besch eibenden Beg i e
(B e n inai): e due ly djin o pojuiio u iuilgiu MR 107,
l1, ejimo poju io e doe MR 107, ly ejimo bei aumenq
a uoizdas MR 119, ly' ijimo s i/is MR 34, aumenq bei
ly e mo po y is MR 12I, aumen y und a ei des
lieho üh ens MR
120. Synonime5kai e wende we den Beg i e ly ejimo poju is MR 1Il n
ly ejimo po y is
MR 122.
Ti iama 7 e minai,
inden denen eine
ame Sal inl'je
i5 izioi a dijamas
loginiq p ocesq
- ega. Teil
M. Reinio a ojamq e minq je z
e ände g, beispielsweise: duiakas MR 115
binokulia ine
ode binoLeulia us egejimas egijimas MR 115
je z genann ega und abiake ega
(PZ 1993 11).
Nach eg4 e d inige
daik q Beziehungen
e ninais e due
a iuilgiu MR 112,
ege imo i a dijami
egeiimo pojniio
e due Ml 107.
Regejimo P ozess?
a dija e mas egejimo
P ozess.
MR 34.
202 Ri a Ka ely e I A'le isboo Rcinio laisuai og slo Psichok gijos
.uado clio..
P ie e leksiniq eiksmq p iski ini 4 Te inai. beispielsweise.: a sikosejimo uyksmas
MR 184, iiaudejimas
MR 31, kosejimas MR 32, mi kiiojimas MR 32.
Kele u e minq i a di ama ki okia o ganismmo daliq Ak i i ä en
(ju imas, uosie, klausa, smegenq Ak i i ä en): daik 7 dydlio paju imas
MR 12l, lenguo alsaoimo ju imas MR 39, poju is MR 4; leuaps a uaniesizdas
MR 81, uos/es a uaizdas
MR 85, uos/es di ksnio galcs MR 59; klausos a uaizdc s MR 85; mqs ymo
galic MR 18.
Ki i M. Reinio e wende en Beg i e
e due judesio pojuiio a luilgiu MR
I07, judesio
a uaizdas
MR 85,
judesio poiu is
MR 171, e lexing l
bewegesi4
Zielgenauigkei
MR 184.
1.5. Gausiausi4 e minll g upg bilde psichiniq p ocesq
pa adini nai (98 e minai ode
19,4ok de G uppe zuge eil we den isq
dinamiSkus psychinius ReiSkinius, die
e mine). Siai Te inai, beschudinan ys
en s ehen un e Wi kung iSo ischen sowie
innigen I giklien und i5nyks a ihnen
un e b ech s.
Psychische Ak ionen, , yksmai
und eiSkiniai iwa dijami Siais
Te minis: cbs ak ionsp ozess
MR 93, ano malus psychinis Abzug eilkinys
ueikimas
MR 14, P ozess MR 93, auk{ asis psychinis
MR 34, i3o inis
ualios ueiksmas
MR 183, iiuidinis ualios oeiksmas MR
183, g undleginis psychinis oy smas
MR
183, p o aoimo uyksmas
MR 143, psychos P ozess
MR 5, psychinis
p o' cesas
MR 34, psychinis
eiShinys MR 1, psychinis
ueiksmas MR 92,
psychinis uyksmas
MR 136,
sudd ings
ullios
ueiksmas MR
190, aalios eiikinys MR
1.5, ualios ueiksma
MR 183, ualios uyksmas
MR 188, uieninis ualios
ueiksmas
MR 190.
Asociacijas
i a dijamos
Siais e mina s'. assozia ion
MR 80, a uaizd4 asociacija MR 2L5, a uaizd y
panalumo asociacija
MR 82,
G e u inumo asociacija
MR 8l, kon as o asociacija
MR 82, asociacija
e ne zungs
pana{umo MR 82,
a uaizd y asociacija
MR 80.
Ras i 72 ki q psichiniq p oces l e minai: abs akcija MR 130, asociacij l
e legimas
MR 83,
asociacii4 uisuo inumas
MR 84,
Regamina ion
MR 72, Abs oße
MR L32, a i au is MR I30, En speinigung
MR 73,
an wo oming
MR 198, e siuaizdauimas
MR a uaizdauimas MR 1, a uaizd4
hal ymas MR 72, 74, a uaizd4 pynimasis
MR 79, bend asis p o auimas
MR 147,
Deduk ion
MR 146, dedukcijosiip o auimas
MR 147, eks i pacijos b Tdcs MR
33, e duis
paß imas
MR 1L8, analesgclia MR 4I, induk iia
ga s4
MR 146, induk ions p o auims MR
147, in ospek ion
MR 1, isi ik inung MR 178, isioaizdauimo galia MR 18,
iipl'l o a ualia MR 196, iip o auimas MR 146, i aiga
MR 216, Beabsich igung
MR 1,92, Kon e genz MR 113, Iinkimas
MR
Te minologie 2009
116 203
793, men is MR I,
no as MR I,
nuouoka MR 32,
objek i e Reali ä
MR
142, wich ige empi is
Paiinimo Elemen e MR
149, panudimas
MR 189, pasqmonio Mi glied MR
83, paiini ncs MR 1,5, pi mykl is
MR 35, e s e ki is Elemen
psychinis associa ions ah as
pojuiio sqmones MR onne
MR 38, poiuii4 apsi ikimas MR
143, po y is MR 12, e inne nis
MR 128, p isispy imas p o as
psichine galic MR 193, MR 210.
MR 2, p o auimas MR 3,
psychine sude is MR 94,
psychinis buuimas
MR 214, psychische Buoinys
MR
3, psychinis c as MR lB5, psychinis paiinimo buuinys
ei{kini4ejimas MR 212, psychinis uaizdas geneze Ml 5,
MR 184, paZinimo psychinis MR 36, psichini y
sqMR 7, psichini4 kabilejimq paueldijimas MR 209, sqmoni
mones gelme
80. saoisqmoni MR 203, sauilii a MR 4, sqiini MR 173, suy auimas
obuli sia oal a MR. ualios elemen MR 1BB, MR 1.12, ualios
iipli imas MR lais, ualiosue MR, ualios momen as MR i1980, ualios
nusilpnejimas MR 223, ualios nu c imas MR 193 3, . alios ple o e MR
195, ualiosimc s MR 196
MR 183.
M. Reinys
Handbuchelei wähl e
183,5a1ia e ga
e minq uc idini7 MR
dankdamas e ga
sinonim4 MR 183.
juusm4
Geb auch und ein ande es a ming o m4
. in is Te min
- ie' o e gegenwä igen
bend ines sp ach o men
paschaiko y q auk( aidiq
(Lie uuiq kqlbos
i a dZiuo ines o n a s
pab eZiamqja dalely e -ai
g ama ilea 1965:494),
beispielsweise,
a gamin c saiuaidinys MR
144 i. .
(auch i.7, 1.8.1, 1.8.2,
2.3.1).
1.6. E nociiq und iaus nq namensini nq g upg
106
bilden Beg i e
(2101 isq
e minq), MR
beispielsweis-
158,
l, pe sönliche
e: emocija MR
Ge ühls
cusmcs MR
163,
jausmas
a gaminamas-
is MR 162, qukl esnis
jausmas
MR 158,
g ynasis MR
ii MR 168,
154,
Ge ühls
pajun amie-
Ge ühls
pi myki is Ge ühls
MR 162. socialinis
jausmas
MR 163, socialus
jausmas
MR 163,
uisuomenische Sinn
MR 163.
lem e e
Ge ühl
MR 158.
Sag eilige das.
dass M. Reinio
oje, a i kidiai
klassi ikaci nei gegenwä inije.
s4 oka
Ge ühlmai
eiSke
Zemesniuosius
Ge ühlmus, o
emo ionen
-S
Gold esnien:
,, im eisi ne i g und4
g öße en ode maZesni
Klassi izie ung
sude ingum4 a aizdq und
s4 okq, isipynusiq i jausmus,
we suski s y i gal6sime
jausmus zwei bigeli G uppe:
1) physinius i Zemesnius ode
aukmusmusS esnius
jausmus
und 2) i so genannamuosius
i
<...> Auk5 esnieji sind
e ko und Ge ühle
genann zwischen
Emo ionen"
MR 158. Heu zu age psycholog oie Emo ionen e bunde en
j
di ek lichen Saliikais Umwel eiSkiniq und si ucij l eiki iq
iSgy enimais
0)Z I993:
75), und
wi k o e Ge ühle
- sai ykiq
mi
s ändigen
(PZ 1993:
iSgy enimais i30).
Vado elius Haup in!
indiuidualin s au o ius wie
e ninE e oja
cusmcs
204 Ri a Ka ely e I Meiislooo Reinio
e s o
laisuui Psichologies Lei eli...
und lie e n zwei seine Synonyme:
indiuidualus Ge ühl, pe sönliche
iausmas, pIg. :
,,Ge ühle, die iSsi mi eines asnlells
lebensun e hal , aclinasi
indiuidualus ode pe sönliche Ge ühle
[…]...>' MR 163.
,l.lndiuidualinie Ge ühlen sind die, die
sein können Pe sonenisse,
nich enandiuche Gesellscha is
Lebenig iomenische Ge ühlmns
a osena: die sind susip ng mi ki q
Pe sonenq
,, ausmai, gy ybes Un e s ü zung, a
sogenann en socic/us, a bauisuomeniniai,
ausmc i'
MR
163.,,Socialische en s ehen und
mi dem Leben de
ple oiasi Ge ühlmc i zusammen
Gesellscha "
163.
PaLy ne ina, dass daZniau e wende wi d Te minus
uisuomeniniai iausmai.
Ti iamalame Sal inyje.
o geleg
Sios indi idualiq und ö en ini l
ühln "1 1lys
(38 Te mine):
Ge ühl de Abgabe
al uis ische MR 169,
Ge ühl
MR 177, cha ak e ingc s do os
ühln as
MR 179, dekingumo
ausm zs
MR
177,
Dieuo MR
ga bis
meiles
177, Dieuo
iausmas
Dieuo
MR 177,
Ge ühl
ualiai
Hingabe
ge ühl
MR 777, do ines
do os iausmas
MR 173.
P lich en
jausmas
MR 173, egois ische
jausmas
MR 168, elemen a us
äs he ische Sinn
MR 179, äs he os
icusmcs
MR 158,
es e ische iausmas
MR 178,
physinische
iausmas
MR 158, ge ooes
Ge ühl
MR 62,
MR 163,
indiuidualinis
ge ühl
indiuidualus
MR 163, in ellek uelle
ge ühl
MR 178, ildidumo
ge ühl-
mas
MR I57, Jigos
Ge ühl MR
165. ke { o
Ge ühl
MR 164,
Ve gnügungsge ühl
N4R 62,
Unbehaglichkei
MR 38, nich üllungs
iausma
MR
164, nesmagumo
iausmas
MR lB5. p ga binims
Ge ühl
MR 177,
Respek -
ge ühl
MR 163,
jausmas
MI{ 173, MR
P lich pas üllung
jausmas
165,
Ans engu-
Be iedigung Ge ühl
MR 192, MR 92,
ng de
men Ge ühl
piknaudliaue-
ge ühl
MR 164, pi n inis
äs e ische jousmas
MR 179.
pyk io ausmas MR
164. MR
P ikums
ausmus
157,
Religions
Ge ühl
MR 173.
smagkei s jousme
MR 165,
Zusamme-
n auschensge ühl
MR 191.
Zu physiologiniq
ja smq gehö en Sie
B e mi ai:
baimesiausmcs
MR
9, Niehungsge ühl
MR 161,
diiuguuhu e
18MRI, Gedos
Ge ühl
MR 2I. lachendes Ge ühl
MR 181
. ken ejim
jausn c s
MR 9, sympa iias
iausn as
MR 168, shaude imo
Ge ühl
MR 153.
Ras i 27 Te mininai. die zeigen e häl nis mi umwel , ande en
Z nonemis und padiu selbi iSgy eni nus:ais/ a
MR 189, be ü ch en
MR 159,
diiaugs nas MR
159, digauiilimas
MR 159, gailesys MR 174, geidulys
MR 189, i5gqs is MR
I59, i ilimas MR 159. MR 181,
juokingumos
kan ia MR 165, hen ijimas
MR 152, nesmagL mas MR 152, nuagdulys MR 128,
disminie ung MR 159, nu spi zung MR 159,
s i idigung MR I9I, paly ij im MR 58,
bisibgeweu ejjim MR 159, pasigailejimas MR I74,
be iedigung MR 152, p1' is
MR
Te minologie
2009 I | 16
205
I59. sqiines G aulims MR I74. schwe hei MR I52,
suiadinimas MR 37.
lal ak aujumns
MR 210, leimynos sympa hie MR 17I, ok{ as MR 189.
Ras a namensinim l
emocijq und jausmq
g upese und ki g
e minq (21
e minas), a ek as
I57, a ek 7
beispielsweise. : MR
E inne ung MR 162,
as eninis a ek
MR 159, dosp
p iualomybe
o iginme MR
Ge ühls iausmo
174, dosp
MR 174.
e zinimas
MR 37, physiologische
iSo inis ja smq
pag inclai MR 154,
e zinimas
MR 91, iio inis pae zinimc s MR 39,
jausmingumcs
MR 210, jausmoii aiika
MR 160,
E inne u-
a gamini-
MR 161,
ngs
m s
MR 162,
jausm7 jausm4 jausm4
eiga
IB3, jausm4
panaujinim-
MR 757, MR
cs
e minim y
komingumo saoybe
Ge ühls l8l,
Ve gnügen
MR 161. Sympa hy Mechancs MR 168.
sympa iies
ple o e MR 171
. s enini i a eh ai MR 159. 1.7. As nenyb6s psychikos
su iki nq und cha ak e io namensini nq G uppe
zugesch ieben
51 e mas is l
(10,106
e minq),! a digende
i ai ius pe sönybds
psychikos dis u imus
(psichikos, p o o, spasios
behindos, auch m4s ymo,
Ve hal en, s ö imai), sowie
e lindi - iq
18 e min l, jausmq
pe sönlichkei en
indi idualuma. sa i umq,
igim q ode igy l sa ybiq,
Ve hal enes besonde ybig
isum4.
Pe sönlichkei en Wah nehmungss ö ungen
ä di zuhandelyie geb auch 12 e minq, z.
abulijc MR 223. al uis ische ueiksmcs MR 69.
pe sönybis suuokimq ille ypimas ue nung
MR 222.
204,,,snugs"
doisinio MR
physinio
,,saogs" a uaizdas MR 203,
hype bulija
MR 224, iluzija MR i43, le a{ u inis p isispy imczs
MR 224, manija MR 223, neno ingas mo es; 's
MR 184,
neL)alingas
bewegesys
MR 183.
Pa hologischen
Hallucina ionen,
S ö ungen, das
Zymi des
sind
Wah nehmens
sind 7 Beg i e:
hö ige Hallucinazio
MR 2I9. Hallucinacijc
MR 79, Hallucinacijos
uaidinys
MR 2I9.ly iiimo hal ucinaciic MR
219, egimoji haliucinacilc MR 219,
s onies hallucinacija
MR 219, uoslis Hallucinacija MR 219. Psichologijas iodyne nennen
haliucinacijq u5iq namensinimai Siek so un e scheide on M. Reinio
aclo elyje a oja lq haliucinacii l uSiq namensinimq.
Mine ame
Psichologies )odyne uosles.
hö os, ly os, midu iq und
skonio, a iissi os egos.
gemeinsamjo zwei daZmeis
du imo Hallucina ionen. M.
haliucinacij l u5is: haliucinacija
egimoji und hö imoji
Reinys i a dila pasi aikandias
haliucinacija.
Ras i 4 sp ach, 3 egos, 2 ai mo, 5 psychiks
s ö imq benennungen:a aziin MR 33, sp ach
ku umas MR 220, lealbos s ö dymas MR 220,
neb lys i MR 220; psychinis blindum MR 33, spaluq
aklumas ai o blindum MR 221, MR 54; ag a ija
ne a MR 33,{ymas MR 22I; iik ypimas i3 No men MR
223, 206 Ri a Ka ely e J
Meiislo x Reinio
oe slo ih
laisuai Psichologi
Füh ungeli.
2.3.2.
Te mininai mi in e na ionalenis ddmenimis. Sioje g uppeje'" y a ja
e minai, ku iq Salu inis ddmuo i5 eiki as daik a a dZio kilmininku (10),
beispielsweise: abs akciios p ozesse MR 93, Helmhol zo MR 52,
in os eo iia pekcijos me ode MR 8, psychikos p ozess MR 5. Nu po a
e minq ha 5al ini s demenis, b ld a dZiais iS eik5 us Objek ui
me odi MR 8, Subj iui me odi,! MR 8.
2.3.3. Te minoi mi mii iais ddmenimis. Te minq mi
miS iais demenimis g l pg bilde keliLl ipq
e minai. Nach demenq ai5k4 gesehen, dass Siek
so iel meh is e ming, ku iq Salu inis dimuo is
iS eiki as bhd a dZiu. SiE g upg bes eh : a)
Te mine mi hyb idinem Salu iniu demeni und
haup sächlichem lie u iKku demeniu (39),
beispielsweise: egois/inis Ge ühl
MR 168, ekspe imen ne mediiaga
MR 14, empi ine He kun
MR 150, es e ini
ki yba MR 105,
es e ische Sinn
MR 178, MR 158,
physiologine
busena MR 164,
physiologische
physische Sinn
eilkinys MR 21,
J'iziologinis
o.y smas
MR 158. impulingasiudesys MR
I84, ins ink liche
178, i(cen inis
MR 184,
bewegesys Ge ühl
in ellek uelle MR
di ksnis
3I, mecha ini a min s MR 89, mechaninins mo slas MR 89,
me a izine squoka MR 148. e lexische MR 76. e lexische
ueiksmas bewegung
MR 31,
MR 185, sozialische Sinn b) Beg i e sn lie u iiku Salu inem Demen ie
und in e na ionalem Haup demen ie (7), beispielsweise: gi dimoii
e lexische c .yksmcs MR 163;
hallucinacija MR 279, g il aminis cha ak e is
MR 138, k ai u inische Realismus MR 63; c) e nine mi
hyb idem ialu inem Demenz und in e na ionale
Haup dimension (7): expe imen ini psychologie MR 128,
empi ini psychologie MR
2. mecheninische Cha ah e is MR 97,
psychinische P ozess MR 34, psychologine
Analyse MR 7, a ionine Psychologie MR 2,
e lexische Cha ak e MR 138; d) e n inai
hyb idiniu ialu iniu und hyb idiniu
g undlegendem demeniu objekinga ealybd MR
142, objec.k ingas ealumas MR 142.
su
(2):
Siek so iel maZiau is e minq, ku i l ialu inis de nuo a iS eik5 as
daik a a d2io kilmininku. Si4g G uppe bes eh : a) Te minine mi
in e na ionalem Salu iniu und li a iSku Haup de neniu (22),
beispielsweise.: a ek 4 min is MR 162, eks i pacijos budas MR 33,
es e ihos iausmas
MR i58,
] ec'hne o desnis
MR 69, Hallucinacijos uaidinys MR 219,
Induk ions p o auims E inne nis
MR 147,
in e ualq MR
88. in iucijos k ypsnys
MR 175,
lokalizacil-
MR 160,
os MR 34,
on7 a min is judes s
mimikos
squoka
MR 88, onq de inimcs MR 179;
b) Te minale mi lie l iSku
Salu iniu
demeniu und in e na ionalem
Haup iniu
Te ninologiia
2009 | 16 zI3 |
demeniu (2I), z. di ksniq
lokclisie ung MR 34, heo ie
sis ema galiq MR 22, gali4
g e u inum associacija MR
MR 10.
81, MR 16, gyuuli4 psychologila
jausm4
psycholo-
MR 20, uaiko
gie uelios
psychologie MR 10. Elemen MR
188, onlios Momen MR
ualios
190, Psychologie MR 20.
2.4. Sud6 iniai iL,odZ,iai e ninai. Behaup Häl e
is l sude iniq iZodZiq e minq mi demenimis
beispielsweise.: pe sönybds is allen li awiikais
MR 59. Sude iniq ii.odl)4 e min l mi miH iais
suookimq iik ypi nas MR 222, gen asis poiymis MR BB,
ciemenimis sind as so iel, wie und mi allen
ilo ini a men ies pae zinimq u5is 39, MR alsauimo 39,
(38),
MR ly imasis ju deg imas im MR 153, ein achis ialiio ju
demenimis li a i5kais
(37), z. einem
uaosiosizduo es
Mechanismus
MR I03, speci inis Ene gie desnis MR 65, psichini y gali7
Lokalisa ion
MR 32.
S d e ini .l
dem ne a ii.o enimis
di) 1 e minq mi
s a.
in e au inischen
2.5. Sude iniai iel ia ,odi.iai e ninai. Vieleiai,odi.iai
Te mininai i iamajame Sal iny e gana sel en 11
- as a da andi l 3,9% is .1
ieliaZodZiq e minq, su-
sude ini l e minq. Didi.i4i4
sude iniq ieliaZodZiq e n inq
dali (8) bilde iie iSkos
wu mes Beg i e: a sidouimo
Dieuo ualiai
jausmc s
MR 177, e due
judesio
pojuiio a 2uilgiu
MR 107, iio a iuilgiu MR 107,
e due ly jimo poji-
wesen liche p adas MR 142,
sowie l ejimo po y is MR 121,
lie ejimo bei p o auimo ueiksmo
aumenq s uaizdas MR I 79,
aumenq aumen y und
lie ejimo e zeugnis olydinis
MR 120,
sie/os
ei! ini4 sg yiis MR i8.
Nedaug e minq is mi
(3): Ge ühls lgim ojo Theila MR 175, wich iges empi isches
miS iais demenimis do os
Pal igungselemen MR 149, psychophysinis Webe o-Fechne o disnis MR 66.
ISVADOS l. Ti iamas M. Reinio
eiwai i5 us l Sp ache e s as
Psichologijos uadouilis is wich ig
Sal inis und psychologies,
poZiu i . Das is auch e s e
Te miniogijas li a i5kas
behaup en, dass iiuo Lei liu
Lei buchel, also kann man
psychologies pade i und
2. Re'ikSminiq gmpiq a Z ilgi
psychologies wissenscha . und
Psychologie e minien G undlagen.
gesehen, dass Füh ungeli
e minij4 claugiausia bilde be
emo ionen und jausm s
psichini s p ozus e minai.
i a dijan ys
Nedidelg e minijos dali bilden Beg i e, mi denen genann we den Psychologien
5,
heo ien und mi psychologischen Wissl e bundeng
d6kossniai, Pe sonen.
3. NemaZai deliai
psychologies sE okq
a dy i M. Rein s
wa ojo nach ein4 Fällen
pa eike nach 2 ode
4, abe einigen z 1 Ri a
soga nach 3 Synonymen.
Ka el 6 | Me islouo Reinio
Psichologies
laisuui e slo e minelio..
4. Nich schwe lich kann beme k we den, dass
im Ve gleich mi gegenwä ige Psychologies
Te minija, M. Reinio a o i Te mininai
ge okai paki o - nemaZai e minq
nebe a ojama, paki o jq klassi ika ion.
5. Vado elio e minq Analyse
kad e ejs lie u i5kus
pa ode. meh iansia wa ojo
Lie u i5ki und sude iniai
pusg, a in e na ionalind isq
e minus. eineZodZiai
ap a iamq Te minija
Te mine bilde claugiau als
deiim adali
- os e minq. Be eik .isi
in e ne inische sind kilg i5 la ynq
adia " gana daZnai g e a
psychologies e minai o g aikq kalbq,
in e na ionalen e mininiq e mlle n
anbia na und ie u iSk l sinon im ;.
I
6. S - dc ing e ninij4 bes eh
lei eli
haup sächlich zweiZociZiai e minai.
DidZi4iE d iZodZiq s , de ini l e minq dali bilde e ninai mi abiem
lie u iSkais und e minai mi mi5 iais de nenimis. Nach demeni nis
e minq Salu iniai demenys eiSkia ni daik a a dZio kilmininku. T iZodZiai
sude iniq d iZodZiq e minq demen l aiik4 ma i, dass daZmeis
und ilgesni sude iniai e minai bilden neZymiE Te minijos sude inis clali.
S,T N s l ,1A R Rc'i s M. Psichologijos iudo ilis.
ViiniLLs. 1911.
I. ITERATURA
[]aha inis lie uulu
Sp ache io / 'nas
(elek onische Leidin as). 6 as 1c'id. ilnius. 2006.
I lch e chsis.
Kompiule inis u S a p au iniu )o llil lod nus ( 'lck oninis lcidin as). A s. !'d. A. Ki , lc s.
Vilnius.
2 )02.
acikc iiius A.. (iuias A.. llin k e'l-.
Ru cl ojl psych oiogiTc. Vilnius. 191'16.
Lie L iq hullx:s g amo iho.l. V . Redak o us K. Ul clas.
Vilnius. 1965.
I-i uu[u kalhos
iod],nas
(J-XX. 194]-2(]02). Viluius.20 )5.
In e. ne o
iciga:. :h :,//u, w.lkz.l >.
N4 i o s
E I 99 -l:,4
lc lic L V
' c i h I
< p el i
j I
iini s.
P), 1c193:'sic o1ogi7os Sp c /.
iod, nus.
eci. A gis l{.. Koi'i lnas R.. Viln euch.
Vai ke iii e Y. Ta p au ini l )odli l iodl'nc s
(elek onische leicii las).
Vilnius. 2003.
Zen le iii iP200l : Lie u i ki .incoK di kosn cdici os e mjnai. 'le mi uilopiju15-
112 15-5.
MEANING
AN ORIGIN OT TERMS OF PSYCHOTO6Y IN ME(ISLOVAS REINYS'
FREELY TRANSLATED
"PSICHOTOGIIO5
VADOVEI. IS'
This a icle dcals i h c minolog in he cx book o psychology by
one o hc i s Li h - anian psychologis s Rcin s. A he beginning
o he 2(J' ' cen u he c
Nlciislo is as s ill no e book o
psycholog, in Li huanian. Reinys
mz cle a ee ansla ion o
Geo gii Cl elpano 's ex book VqeO ux ncuxo: ozuL
(3: n zu* uc . u i u camoo6pasoaauux)
(Psychology ( o
ex book an l
g n nasiu ns
sei -ed ca ion)).
QL i e a lo o
c s
Reinys' own. 505 e ms ou Psichok gijos uad nilis (Ps cholog,
c book) published in
1921 wc c' analyzc'd in esl- c'c o o igin and mcaning.
Te ninologija 2009 | 16 215
The e ms analyzed allow he conclusion
ha Reinys mainly used
Li huanian e ms.
Pu ely Li huanian one-wo d and complex e ms make up mo e han hal o he e ms
analyzed.
In e na ional e ms make up only en pe cen oi all he c ms esea chcd.
Almos all in e na ional one-wo d e nls camc om La in and G eek'
The majo i y o{ e ms name emo ions and celings, psychical and
physiological p ocesses, p ocesses o cogni ion. The e a e se e al
e ms nami g men al cliso de s, cha ac e ypes. b anches, laws
and heo ies o psychologl'.
The n ajo i y o complex e ms a e
wo-wo d e ms. 'I'h ee-u'o c1 and
longe e ms a e e y a e.
The compa ison o e minolog used by Reinys and he p esen e minology
o psychology shows ha qui e a lo o e ms ell ou o use, hei
classi ica ion changed and ne$' e ms eme ged.
Gehab
2009-12-07
Ri a Ka ely e
Lie u iq
Sp achins i u
P. VileiSio g. 5, LT:l0308 Vilnius
E. pai as:
i a.ka ely e@
lki.l
216 Ri a Ka ely e I Meiislouo Reinio laisuai oe s o
Psichologiios
Lei eli.