Terminas prie termino. VI

144 J. Klima ičius | Te minas p esso e mine. VI Te minus p esso e mine. VI JONaS klIMa IČIUS Núokana, O NE ciku à Ai bo anici già più che un cen inaio di anni è chia o che nuokana è Lau yno I inskio naujada a . L'abbondanza dei dizionini di I inski nuo iada ì p ima di mezzo secolo è no a o e mos a o Jonas K uopas (K uopas 1998: 193, 195196). E s esso già da mol o empo la o ando dizodyno della lingua Li uania I inskį assidėmėjau come nuoseklų s e imybių i a p au inių žodžių lie u in oją and e en bea odai išką egzo izmų kei ėją. Pe Albinos Aukso iū ė dise acinius a icoli (Aukso iū ė A. 1995: 5865; 1997, 3339; 2000, 48–57; 2001, 95–111; 2002, 95–102; 2003, 135–142, 2004, 127– 149, 2007, 7291; 2008, 132141) più ampiamen e amilia izza o con I inski's no ãda os in en i e isul a i (anche mol o gausiõs comple amen e indi iduali e di icilmen e pe cepibili o del u o non comp ensibili mo i azioni), quei no ada os una ce a sėkme, anche s o zami suoi mancini inkamesnius naujada us d a b a a o za e, susimąs ai: ale co aggio, il ino la o o, ale i as, i i is on e di lingua li uana in empi di opp essione e ale d amma a, džiū is o a negli anni di libe à... Mio ques o piccolo passoce senza da e o eo ico scopo p o a e, che nuokana è I inskio naujada as, e mos a e il suo da ybos būdą, seman ina mo i azione, da pa e e e imologiją ha e p a ico comple a e isse a e nuokanà in u i i campi a osenos della lingua Li uanei (non solo bo anikos nomenkla ū oje), pe ché şi o anco a non aggiun a, o se e non si ūpin a. P esso nuokanos accėjau non a a e so la sua da y oja I inskį, ma u a non 'inčia. Ques o u nel 1981 Juozo Glinskio d ama Ciku a Sok a ui. Da empo si sa che il ibunale A ėnų Sok a ą con ieneęs my iop pa icola e, sebbene s enne niu modo non s ampuma e da la occia, ma es a i poisų. Qui isp i e kažkokios cikù os. Cosa č ia è ciku a? Ba gu se chia isci lo sc i en e. O non ūks a is uzioni, ko k ių nuodų išgė ė Soc a es, p z. : Во времена Сократа при- Te minologia | 2010 | 17 145 говоренныйксмертивназначенноевремявыпивалчашурастертой elдовитой цикуты (болиголова) Нерсесянц 1977: 139. <...> isgė ė c i k u o s n u o d ų au ę Kseno on as 1993: 12. […]...>, nei nos i empi Soc a ui non do ebbe o es a e m a u d o s s u l č i ų, […] Ruso 1979: 30. […] mo e dal n n o k a n o s n u o d ų au ės […] A e ince 1989: 188. E ques o non solo caso Soc a e, esempio. : Cap an ama, do e cos' sal iau sulinkusiam ba siu iau i, negu da o o au ės į s eika ą be e inoą, mišy ą con poodais poisingąja nuokana e ku pele Lukianas 1975: 89. Quale o dine è e o? Nuokana (Cicu a) e mauda (Conium < g . koneion) sono della s essa skė inių (daba salie inių) amiglia pian e abbas anza simili, en ambe elenose, solo nuokana ( ūšis elingoji nuokana Cicu a i osa) non u a, ma solo la sua adice, mauda u a (specie u i); di e se e ege ie è: nuokanų acqua elkinių pak an ės, papelkiai, lapios p o i, maudų dese o ie ė, sodyb ie ė, panamė, pa o iai. La lo o somiglianza es imonia e alcuni nomi di lingue: ok. Schie ling mauda, Wa s s e schie ling (be i Wü e ich) nuokana, angl. p o i s o n-hemlock mauda, w a e -hemlock (be i cowbane) nuokana. Russi s en ano a dis ingue e: nuokana eh (lenk. wiechon), цикý a, mauda boligoló , омéг. Quindi bo anico dis inzione chia ous, e ko in eal à isgė è Soc a es, do ebbe chia i si classikinės ilologije specialis i. Qui è impo an e di e solo ciò che cicū a ques o non solo nucana, ma e pu e eleni (LoLieŽ 2007). Pe an o Ne sesianco cicu a (болиголов) può eikš i non sinonimi: цикута nuodai, a болиголов conc e izzazione: mauda. Al e an o, può, ma non necessa iamen e: cicu a in nome omėnai chiama a ossingą plan a Conium macula um LBŽ 1938 ( odėl k la si ki nės la ynų kalbos žodyne cicū a 1) boliголов, цикута Дворецкий 1986), solo mo k sl i- mauda e nuokana e da da ie signi ica o comune nuodai sono a i implacabili, solo bisogna sal a si a soplak i. O ko da e o isgė è Soc a es (i pe ché g ai ko Soc a o be e elli chiama i ėly u ho acijaus, nė j e bo anikos nomenkla ū oje – p iešingai. Ta žodžio cicu a p iešybė – Plinius Vy esniojo l o y n i šk u pa ola) do ebbe chia i si specialis i della ilologia classikinesa. Lau yn I inskiui il i e a me as e ambien e in imoji e comuni (be Vilniaus uni e si e o, in segui o e con la s ampa assicu ima) lui, li eu ybei e lie u ių kalbai, pačiai sue gy asčiai e ano mol o nepalankūs: p iešauš is e a, ma ques o ilgõs nak ies p iešauš is... Tačiau jam ne ūko dėkingų i ūpes ingų da bo palikuonių. Non uno I inskio naujada as J. Klima ičius | Te minas p ie e mine. VI dal ne umpos zamma š ies pe im as en a o in 1461907 m. Po ilo Ma ulionio eikalą Žolynas, quando dopo l'alba già scambe ano Vinco Kudi kos Tau iška giesmė e Mai onio Jaunoji Lie u a. T a ques e e pa lan i si pa ola: Cicu a L. nuokana I [inskis] ehъ szalej, cyku a Ma ulionis 1906 1907. Caddo ques o I inskio naujada as, Ma ulioniui già e a chia o. Si può solo con e ma e che ino a I inskio in nessuna on e del linguaggio li uani né a mėse, né sc i ue nuokana (LKŽ VIII 1970) ignomo. Kada e nel quale da gausių I inskio eikalų p ima ol a pa a o a nuokana ques o giougsmelis scope a imanendo i inskininkam, o a no o solo ques o, che anco a 1858 m. Gena ei ės e ime I inskis usa il e mine ciku as e is našoje lo o nisce come bo anikos e miną: Ciku as ma inamasis Cicu a i osa. Szalej jadowi y I inskis R 1995: 285. Nuokana en ò nel diziona io J. Ba ono: eha nuokana RLŽ 1924. Ma ulionio Žolyne specieis Cicu a i osa Lin. inse ijama p e dėliniu e mine nuokana ga lė Jac[oby. m. Bo anikos dizzyno komisijos compila o e eslei o Lie u iškas bo anikos žodynas. I pa e o niscono Cicu a i osa L. gi ige Wesse schie ling eh yaдовитый szalej jadowi y eln u ks no minį lie u išką pa adinimą nuodingoji nuokana, così come egioninius sinonimus i nep igij mi žodžius mo k Seukai, mo ki Tau agė, G š amukai K., G inius, sme k ynis JA. 1938. Pab ėža, acqua maudas J.A. Pab ėža, F. Ku šai is, šelmis učyzninkas J. Fiedo owicz (1851). Bo anikos e minijos eikalas de ini i amen e esegui o kapi alinė Lie u os lo a (6 .), 1998 m. Bo anikos a dų žodynas, encyclopedijos čia jau ne u ėjo a go. Ki aip e a con le pa ole in e nazionali diccionnai. TŽ 1936 p incipalmen e u a u ilizza o i miglio i dossi di quel ipo dicodiña ancūzų, okiečių, usų, polkų e anglų lingui (56), quindi nell o ganizza o i aki a į acilmen e po e a en a e lenk. cyku a, us. cyku a,o non nuokana ( ino LBŽ 1938 anco a e a 2 anni)... Quindi e pa eik a: ciku a (lo .) labai ossingas skė inių giminės augalas. Ve s iniai TŽŽ 1951 e 1969 scengè mezzo un passo in a an i, mezza in paese: ciku à nu o d i n g o j i n u o k a n a ( oliau aiškinimas), aci da yk come diziona io: a ok ciku a, sapok che è elingoji nuokana; ma pe chi lei, se o ni a cicu a? Solo DŽ 1972 asi: nuokana bo . skė inių šeimos ais inis augalas (cicu a): elingoji nuokana (Cicu a i osa). Nien o no miškiau né DŽ 1993, DŽ 2000, né TŽ 1985, TŽ I 1999. Solo TŽ 2001 ciku à (la . cicu a nome di pian a ossino) n k., nuokana <...>. Te minologia | 2010 | 17 147 Quindi imangono due la o i pe no minamąją leksikog a iją e al i modi ciku ą u o sop a ende e, e che ques o più agilmen e iusci ų spiega e nuokanos da ybą e mo i a i a. Zem. nukano i do ei esse e conosciu as in dall'inizio degli s udi p obabilmen e da allo a popola eus Lau ynui I inskiu a ibui o e eiliuo o humo is ico accon o Sme onas: Nebibusiu asz ajp smajłus, che ajp n u k a n o j a, Pasikłausidama dwases kada ajpwoja LL nuo 1957: 406 (Neb es ebūsiu aš aip smailus, ka n aip u k a n o j o I inskis R 1995: 36). Nukanojo spiegkin a: nuplakė, sumušė (406), isõs lib o di Žodynėlyje: nukano i nukamuo i, nuplak i, sumuš i. Ques o non è l'unico caso I inskio di uso di ques a pa ola, ecc. :Nona sižgandosi uggì il lupo, <...>, emendo che il capello con la sua amiglia a dopo non in in asse, e so p eso che non uccucesse o I inskis R 1995: 23. La pa ola nocano i e kano i LKŽ V 1959 connessione mi spiegò o se un paio d'anni a, ma o a susi egadis sc i e e sužina o mol o an e io e Be ndo Gliwos a icolo simile ema (Gliwa 2002). Nuodingasis (by he way, e ais inis homeopa hinis) pian a nuokana non esis e né gan seny os o igine pa ola, né nežinomých bo anikų naujada as (Gliwa 2002), o Lau yno I inskio galūnės edinys iš nukanó i, žem. nukãno i 1. . nukamuo i; uccide e, uccis i (plg. kanó i, žem. kãno i 1. dis ugge e, uccide e; kamuo i, kankin i: Bekanódamas nukanósi ca lius come ponas pe sone A. Juškos ā dynas, iškãno i 1. iscompa i e, isicu i e Ša ės, zakãno i, užmuš i Kuliai); ak. dz. e y . al o. kanó i 2. in . me dė i, leis is, mo i Punskas, Lazdijai, nukanó i 2. numi i Būd ie is (Lazdijų .), An aliep ė. Quindi kãnó i e nukãnó i è non solo unõs a mės, ma e ch es oma ικές ecchie le e a u e pa ola non senza bisogno Danu ė Pe ke ičiū ė insieme con nu o i, š ais y i lo desc i e come I inskio o iginalia poesia's igu dingąjį eiksmažodį (Pe ke ičiū ė 1988: 205). Naujada o o igmei e imologia non è necessa ia, ma del de i ino nuokana mo i a i a la chia ezza po ebbe aumen a e con kano i 3. (Rumšiškės) chia amen e kininiškas aukš . 1kan i alk i, maža algy i; p as ai ilkė i, sel sk iaus i ( u in ): il nos o shunelis kãna, kãna pe u a la gio na a Salamies is. miei geni o i nonikanė ano: bene mangia a Bago oji. Kiaulės iškanėjo, pe dien neše os Dusmenys (no s 1nukanė i nusibaig i Palanga è žemaičių), kanybà scom niek. sudžiū ėlis, sausas žmogus a ba gy ulys Jonas Jablonskis (Veliuona), 148 J. Klima ičius | Te minas p i e mino. VI kanypà: Kanypa è liesa maža žmona A. Juškos žodynas, anche nukanko i nugalaby i, nužudy i Joniškėlis, kanýko i kankin i, na Pašikin i i inys, Linku a (LKŽ V 1959). Kãnó i e kan i di e si p e issi non solo nukãnó i, nukan i (anche nukanko i), ma anche iškãnó i, zakkãno i, izkan i (anche izkaný) più pa la con o la seconda e sione di Gliwosa nuko i: nuko i kankin i, kamuo i Viekšniai, Lazdynų Pelėda (LKŽ VIII 1970) (pe non pa la e già della possibili à di g andi onose ici). E la p ima e a e sione di o igine suppone non solo Gliwos menimas lenk. konać me dė i (o non bū i mi š an !..), us. do-konać p imaig i, nugaluo i, ma e k o n-eц galas (e imologi spiegano che gli giminiškas i н а-ч а-ло p adžia). Quindi mol o app op ilus nukano i spiegazione nugaluo i (I inskis R 1995, Žodynėlis). Il più impo an e è che nuokana galūnės edinys da nukano i, e non da kano i e p eesaga nuo- ( aip ašo Gliwa). Nuola si dice che da ybos non si de e con onde e con la pa ola sudė imi, ma semp e klumpama. Nuokano analogia mos e ebbe che núõadas piu os o è non dal nudoi i 13. nunuodi i solo A. Juškos ā dynas (LKŽ II2 1969), sebbene da appuo i 2. se i e dei pois appo a 2. nuodai Vajasiškis, e da appo e 2. pake ė i (kokiomis žolėmis): Sėdžiu come apduo o Ka sakiškis (LKŽ II2 1969) apda ai 1. į i ios e oli, mezzi con cui cos'aggiudica o, pacelamen o; apypenai Duse os, A. Juškos žodynas (LKŽ I2 1968). Il eleno piu os o è da nude e 9. uzzulli e, uccide e e l. nus ip i, isd ės i: Due po šiukai c esce bene, e uno nusidio Ka sakiškis (LKŽ II2 1969). IŠVADOS Lau yno I inskio naujada as nuokana nella scien i iche bo anikos nomenkla ū ą passò pe 19061907 m. Po ilo Ma ulionio Žolyną e de ini i amen e consolida o 1938 m. Lie u iškame bo anikos žodyne. Klasikinėje la ynų kalboje cicu a è pian a mauda e apsk i ai nuodai, a scien i iche bo anikoje, sebbene panašus, ma al o nuokana. Nuokanos a o zamen o in u a a osenoje delle lingue li e is e neleis inai už ukęs. Nuokana no minamojoje leksikog a ijoje appa e solo 1972 m. Daba inės lie u ių kalbos žodyne, e ciku a solo 2001 m. In e nazionali pa ole di žodyne pažymė a n k. (ne eik ina), sos i ui as nuokana. Nei e imi anco a accade ciku a, Soc a es esą izgė ęs ques o nuodų, ques o ciku os, e se lie u iškai ques o maudos, ques o nuokanos. Pe ché il g eco Soc a is isgė ė la yniškų ciku ų (daugiskai a! Te minologija | 2010 | 17 149 plg. amunėlių) e in gene ale ko in eal à maudų o nuokanų, do ebbe esplicad nome di pian a nuokana (cicu a) più kin is klasikinės ilologijos specialis ai, o ne bo anikos e minologai. O acilmen e isu issi s in ų, p a a u spiega e il suo da ibà e mo i azione. Nuokana žemaičio I inskio pada y a is nukano i nu uccide e (kano i naikin i; kamuo i, plg. da nukanė i nascondi). LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Aukso iū ė A. 1995: L. I inskio P igim umenės axsonų pa adinimai. Te minologia 2, 5865. Aukso iū ė A. 1997: Lau yno I inskio P igim umenės classi ica i sis ema iche denomininime. Lau yno I inskio calenda os 150-mecio. S aipsniai i documen ai, Vilnius, 3339. Aukso iū ė A. 2000: L. I inskio micologijos e minai. Te minologia 7, 4857. Aukso iū ė A. 2001: L. I inskio mine ologijos naujada ai. Te minologia 8, 95111. Aukso iū ė A. 2002: Kele as L. I inskio nomi di pian e. Te minologia 9, 95102. Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio Lenkųžemaičių kalbų žodyno i P igim umenės augalų a dai. – Te minologia 10, 135142. Aukso iū ė A. 2004: Neaiškios da ybos L. I inskio P igim umenės naujažodžiai. P oblemi di e minologia s o ia e p esen e, Vilnius, 127149. Aukso iū ė A. 2007: Lau yno I inskio ke u kalbio e odyno e minai. Te minologia 14, 7291. Aukso iū ė A. 2008: Kele as a gai in ų Lau yno I inskio nomi di pian e. Te minologia 15, 132141. A e ince as S. 1989: NT sgua do […] Calenda io Ka alikų žinynas 1989. Ve ė P. Kimb ys. DŽ 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1993: Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. Gliwa 2002: Nuodingų ege ali di núokana ‘cicu a i osa L. e núokanis ‘ oks ungas Lac a ius u pis Weinm. appellinimi in lingue Li uanee. Onomasiology Online 3 (2002) a linguis ic jou nal edi ed by Joachim G zega, Al ed Bammesbe ge and Ma ion Schöne , ISSN 16169484. I inskis L. R 1995: sc i i. Suda ė R. Mikšy ė, edaga o V. Vanagas e V. Vi kauskas, Vilnius. K uopas J. 1998: L. I inskio lessikog a inii la o i. accol ini sc i i, Vilnius, 191198. Kseno on as 1993: ico diime su Sok a ą. Ve ė V. Kazanskienė, Vilnius. LBŽ 1938: Lie u iškas bo anikos žodynas. I pa e. Suda ė Bo anikos dizodyno komisija, guidujama doc. L. Vailionio, edaga o d . J. Dagys, Kaunas. LKŽ I2 1968: Li u ians kalbos žodynas 1, Vilnius. LKŽ II2 1969: Li u ians kalbos žodynas 2, Vilnius. LKŽ V 1959: Lie u ių kalbos žodynas 5, Vilnius. LKŽ VIII 1970: Lie u ių kalbos žodynas 8, Vilnius. LLIch es 1957: Lie u os li e a ū os is o ijos ch es oma ija, Vilnius. LoLieŽ 2007: Kuza inis K. Lo ynųlie u ių kalbų žodynas, Vilnius. Lukiano 1975: Die ai, he e os, p anašai. Ve ė L. Valkūnas. Ma ulionis P. 19061907: Žolynas. Dalis II. Li uano ege ali ocynas e ege ali aislas, Vilnius. RLŽ 1924: Ba onas J. usiškai lie u iškas žodynas, Kaunas. Ruso Ž. Ž. 1979: ink iniai aš ai. Ve ė L. A. Skūpas, Vilnius. TŽ 1936: In e nazionali pa ole di diziona io. Suda ė K. Bo u a, P . Čepėnas, S. Si u y ė-Čepėnienė, edaga o J. Žiugžda, pe žiū ėjo Vacl. Bi žiška, P . Do ydai is, Kaunas. TŽ 1951: In e nazionali pa ole di diziona io. Redaga o I. V. Liochinas e F. N. Pe o as, ado a O. Ka inskai ė, ch. Lemchenas, J. Talman as, Li u iškąjį leidimą edaga o ch. Lemchenas, Vilnius. TŽ 1969: In e nazionali pa ole di diziona io. Edaga o I. Liochinas, S. Lokšina, F. Pe o as ( y . edi o ius) e L. Šaumianas, adu o e O. Do eikienė, J. Kabelka e ch. Lemchenas, Li u iškąjį leidimą edaga o ch. Lemchenas, Vilnius. 150 J. Klima ičius | Te minas p ie e mino. VI TŽŽ 1985: In e nazionali pa ole di dizionis. A s. edi o ius V. K ie kauskas, Vilnius. TŽ I 1999: Vai ke ičiū ė V. In e nazionali pa ole di diziona io AK, Vilnius. TŽ 2001: In e nazionali pa ole di diziona io. A s. eda o ius A. Kinde ys, Vilnius. Дворецкий И. Х. 1986: Латинско–русскийсловрь, Москва: „Русский язык“. Нерсесянц В. С. 1977: Сократ, Москва: „Наука“. Rice u a 2010-12-29 Jonas Klima ičius E u o g. 56-14, 04107 Vilnius, Li uania