scieee Open visual document viewer

Jono Jablonskio religijos leksikos taisymai

Aušra Rimkutė

Full text

Te minologia | 2010 | 17 9 3 Jono Jablonskio Taisymai do Léxico da Religião aUŠRa RIMkU ė Ins i u o das línguas Lie u ių 150-sias ani e sá ios de nascimen o J. Jablonskio 2010 anos 30 dia de dezemb o sukanka 150 anos desde a ual bend inês li uãos língua pai Jono Jablonskio (18601930) nascimen o. Kalbininką pode se chamado e pai da e minologia da língua li uânica (Keinys 2000: 70). Ele não só kū ė, desen ol eu e no mino bend iná linguagem, mas e ajudou c ia e maneja mui os de ciência, écnica e ou os domínios, en e eles e eligiões, e miniją. Nes e a igo esumiu-se a opinião ei a pelo lingüis a sob e alguns dos esc i os da eligião do início do XX a. de pala as us ojamų. J. Jablonskio legado é gausus e mui o di e so. Isso apa ece de suas esc i u as. Kalbininkas mui o esc e eu a iados ac uais assun os da ida da sociedade. Ele mui o a enção de o ou de linguagem, li e a u a, da nação saúde, educação, imp ensa libe dades, cul u a, ciência e ou os assun os. Embo a sepa as ob as de sob e a eligião leksiką ( aip mesmo e sob e a eligião e minos) nepa ašė, po ém publicações da eligião albai des ou nãožai a enção. Is o pode se is o a pa i de a igos de lingüis a sob e eligião aos ilhos, ensino da eligião, linguagem dos líde es da eligião na imp ensa do XX a (Vil yje, San a oje, Nep iklausomojoje Lie u oje, Li uânia, Li uanská mokykloje, Š ie imo da be e c.) 1: o ensino da eligião nas escolas p adedamosias (1909), escola, polí ica e eligião (1917), me odologia de ensino da eligião (1920), sob e me odicas de ensino da eligião (1921), ambém a pa i de e isões: D. ma yno Liu e io Mažas ka ekizmas2 e D. Jono Pambo amboksas Tik Tikoklas dá a apenas 24 b e es ca alikas po am 237guddelikus klausimuose (1917), Ka ekizmas e angelis- e o mados (1917), Ka eklas, Tau as, Tau as, e c. Do anėlė liaudies mokyklai (1921) 1 S aipsniai e ecensões imp essin as Jablonskio aš ų olumes II e IV, skliaus os indica em edi o me ai. 2 Pa yškin a J. Jablonskio. 9 A. Rimku ė | Jono Jablonskio lexico das eligiões aisymai e k . Dêmesio ale J. Jablonskio espos a à m. Jankaus Paaiškinimą del D . ma yno Liu e io mažo ka ekizmo, p oclamado 1917 m. San a oje. Kalbininkas esc e e: desejo que e os manuais de ciência da c ença lu e anos sejam esc i os comp eensí el, įmanomai e ensinokomai da mesma o ma como são pe mi idos ou esc e idos os manuais de odas as kul ū ingųjų nações, se são a ibuídos eles a sé ioum assun o de child en science (Jablonskis II 1934: 92)3. Essas pala as pe ei amen e mos am que os assun os da língua J. Jablonskiui e am imensamen e impo an es e que ele aspi a a, que de mažumės isuomenė ap endessemsi egula iga e bonžios língua na i a. A. XX PRAGŽIOS RELIGIJOS RAŠTÚS KALBA XIX. a. inalXX a. início esc i os da eligião e am usados mui o s e imybių, ad sua língua necessa iamen e p ecisou man i e e eno a . isso imi a ala na imp ensa: auš oje (18831886), Va pe (18891906), Tė ynės sa ge (18961904), Žinyčioje (19001902), Vilniaus žiniose (19041909) e k . Gana amplamen e sob e a eligião e miniją 1905 m. junho 1 (14) d. Vilniaus žiniose (n . 134) imp essoiname a igo D asiškos e minologijos klaidos ašė Jonas Ge u is (Jonas Bal očius). des a á ea a impo ância do manejo e minologia daqueles mesmos anos julho 23 ( ugpjūčio 5) Sob e d. Vilniaus žinių 178-ame núme o, no a igo mųsų bažny inė kalba, ašė e um dos mais impo an es XX a. iniciais li uãos bažny inės kalbos puoselė ojų i eligijos e minijos no min ojų kunigas Juozas Laukai is: Pasku inhos em á ios anos um ou o kunigas en ou limpa a bažny ineja lingua, mas nem e minologicamen e, de ido a uma dispu a e kunigija e a pe4 (Laukai is 1905: 4). O denamen o da língua de ex os eligiosos pa icula men e suac i ou no início XX a. começei po e ių e o mai. Embo a os elhos, conse ado amen e nosi eados sace do es i i inassem-se, que cêsinam-se em, sua opinião, pala as sag adas, ais como dūša, aniuolas, g eekas, spa iednė, pakū a, mūka, e siūlė as cinco cen s anos usadas o mas não li igadas deixadas, cadaosios, bem joms p isižiū ėjus, po ém, ala de modo nenhum con a a espi i ua e as eg as ei as 1907 (Ju is: 389), as eg as das Esc i u as da Ig eja e da eligião ne enkino. Pa a 1909 m. asa io 9 d. Punske ykusį kunigų pasi a imą sob e a Ig eja e minijos oi con idado e cal inis a J. Jablonskis. Tų mesmo me3 Requí io menciona que ao ca ólico J. Jablonskiu p eocupa a não só ca alikas, mas e p o es an es (luu e onos, e angelikos e o ma os) publicações al ez de ido a que sua esposa Kons ancija Ske e y ė-Jablonskienė e a e angelikė e o ma ė (plačiau see. Eglės Lukėnai ės-G iciu ienės no li o Kons ancijos e Jono Jablonskich amília (Vilnius: Museu nacional Li uano, 2009)). 4 ci ações língua não éisoma. Te minologia | 2010 | 17 9 5 daquele e ão ele jun o com Ju giu Šlapeliu, Kazimie u Būga e Juozu Balčikoniu pa icipou Juozo Laukaičio o ganizadoame kalbininkų pasi a ime Seinuos. Aqui kalbininkų e kunigų (A. Damb auskas-Jakš as, A. Pe ulis e J. Laukai is) comissão, ambém chamada Po e ių komisija, inalmen e su edaga o po e ių kalbą. Po e iai publicado em 1910 m. Vado o e is a. Zigmas Zinke ičius esc e e que iš essencia es e p imei o con ažiação dos li uãos kalbininkų. En ão e su u ky a mais impo an es maldas, aigi e po e ių, língua, de e minada bū iniausia bažny inė e minija. Po e iai o am, pode-se dize , no ai aduzi eg asinga, pu a e bonzia Li u ians kalba (Zinke ičius 2000: 179). 1909 m. iniciada po e ių e o ma oi con inuada mais a de 1922 m., como esc eço Zigmas Zinke ičius, ela suin ensi ėjo, pa ece que p incipalmen e sace do es Juozo Laukaičius, Aleksand o Damb ausko-Adomo Jakš o, al ez e ou os g aças ao po e ius o am in oduzidas nemažai daquelas azias, que em 1909 m. p opos a a kalbininkai, mas po e ių komisija as igno ou po causa de comp omisso com senąja d asininkija. Es e e esse oi no oamen e mudado, pa obado (Zinke ičius 2000: 185). RELIGIJOS LEXSIKOS TAISyMų ATVEJAI An es de começa a ala sob e J. Jablonskio e minos da eligião aisimas, obse ações e conselhos, é p eciso dize , que olbinis a deles nesiūlė p imyg inai. Ele que ia que laik aščiai e esc i o es naquelas obse ações-pa aisymais, onde com elas conco da, pa a o u u o empo e bene iciassem-se (Jablonskis II 1934: 79). O uso de pala as de línguas e aisymai oi mais p opos o po J. Jablonskis kei ė eligiosos usados em ex os (pp . s e imybes), que na língua li uana inham co espondências, po exemplo, lenkybę ab ozas (lenk. ob azek) subs i uiu pela pala a pa eikslas, em ez de dūšios (lenk dusza) usa siela5. Ras a e mais aisões: g eekas (b us. грехъ, lenkėmė g ech) umas6, kielikas (lenk. kielich, ussky) n 1, ko onėė (lenk. ka ispa, ė) us, mislis (b us. baus, ė, ė, ė, ė) 367 is, is, is, is, is, is, is, is, is, is, is, is, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė 1935: 247–248). 6 Nuodėmė M. Daukšos esc i os usou a pala a. 7 Taisi i e es es eiksmažodžiai: misly i (b us. myclić, lenk. myśleć) s a s y i, enčia o is (lenk. winczować, b us. вiншaваць) uok is, jung is, ambém būd a dis s ie iškas (plg. lenk. świecki) pasaulie iškas. 9 A. Rimku ė | Jono Jablonskio leksikos eligijos aisymai ikėjimas8, zokonas (lenk. zakon, us. зокон) įs a ymas9 e k . Como is o a pa i aisymų, es animidades keis os XVIXVII a. esc i us ou a mėse a o ais lie u iškais pala as. J. Jablonskis ne engė usa nelie u ichas pala as, especialmen e en ão, quando o plačiai papli ę kalboje a ba kai ai bu o a p au iniai žodžiai. Apie ai eles bu ašė e A noldas Pi očkinas Jono Jablonskio nas co ecções do idioma: Jei es animas pala a e a mui o di undês, aougês em á ias s e as, isso seu neguida a (Pi očkinas 1986 10). Po an o J. Jablonskis ne aisê desses elhões dí idos como kunigas, ig eja10 e k . Encan am que ele ne aisê e de sla as língua ob ido do elho emp és imo g abas (b us. гроб, lenk. g ób), em ez do qual ago a é usado ka s as ambém skolinys (plg. b us. кopcтa). Ma y , nekei ė, po que g abas signi icado ie a numi ėliui baido i, kapas oi u ilizado já Ma yno Maž ydo esc i os. J. Jablonskio opinião sob e es anhos idiomas pala as pe ei amen e ilus a a pala a pas o ius11 co eção. 1912 m. Vil yje imp imiu-se num a igo ašomosios kalbos dalykai kalbininkas, no ėjęs, que em a oseno ėmė plis i es a pala a, ašė: Pas o iais nem P ūsų lie u iai (luu e iai) nem nossos e angelikai- e o ma ai (kal inai) seus sace do es não chamam; seus pas o es de espí io odos eles p igais e chamam. Assim chama os seus líde es espí i os e Li uu os ka alikai, daqueles p o es an os kaimynai. <...>. Nencu i o não consigo en ende , po el Li uan lu e ios e cal inos kunigus ima ago a uns-ki i nossos jo naščiai pas o iais chama em (Jablonskis 1959: 105). Ac ualmen e a pala a pas o ius é u ilizado ao ala sob e p o es an os e angelikos kuniga. P oblemas de dozes de pala a Se nos li uanos ( aip mesmo e a mėse ou elhais esc i os) J. Jablonskis não encon a a ap op iado co espondência ou subi alo, baseando-se nos dêsniais da língua li uãs, azia-o ele mesmo, po an o hoje em ez de elhas sla ichas semanas de denominações, eqüen es nos esc i os da eligião do me o, u ilizamos seus c iados aiškios da ybos denominais: segunda- ei a, e ça- ei a, qua a- ei a, quin a- ei a, sex a- ei a, domingo. Assim, em ez de sūdas (b us. cyd), sūdy i (b us. cyдзić) apa eceu ibunal, eis i. 8 Oodį ikė i encon amos M. Maž ydo esc i os. 9 Em Quais a igos o nece es es aisymai, nenu odoma. Isso pode se as eado da Jablonski esc i os Lis a de e os da linguagem aisomados de Jablonski (Jablonskis V 1936: 259280) e Jablonski Rink inių aš ų II omo al abé icas dos pon os de co eção da linguagem (Jablonskis 1959: 533553). 10 Em ez da ig eja J. Jablonskis é suge ído consumi maldykla, š en o ė (Pi očkinas 1970: 7). 11 Plg. ok. Pas o < lo . pas o pas emuo gany ojas, ainda plg. lenk. pas o , us. pas o . Te minologia | 2010 | 17 9 7 Nos a igos do Kalbininko mui os á ios não ap op iada da yba pala as de aisymų. P imei amen e mencionė inas do inal do XIX a. e do começo do XX a. esc i os da eligião eqüen e pala a ypa a, sob e o qual a osenos J. Jablonskis exp essou sua opinião. 1914 m. Vil yje (n . 86 (1034)) em um a igo imp esso Esses dias assun os da linguagem esc i a, com o desejo de expo aikš ėn palobapagados e exo a os jo nalis as, […]... que aqueles ūšies pakagados nos nossos jo nais12, con inua não exū ų kalbininkas siūlė ie oj usa uma pessoa especial, (Jablonskis 1959: 153). J. Jablonskis lenkybę ambona (lenk. ambona), o iginusią de g eikos linguagem (g . ambōn pakyla), cambié pala a com sakykla. Encan ado é isso que sua p opos a de pala a pamokslinė ( ie oj ne ykusiai pada y o hib ido pamokslinyčia com nelie u iška p eesaga -inyčia)13 nep igijo. Em ez de mencionado hib ido im ado usa a pala a sakykla (Jablonskis 1959: 62). Kalbininkas aisė e a dažodžių abs ac us com p eesaga -ybė, especialmen e aqueles, que o am ei os de daik a a džių: bedie ybę in o bedie ys ę (bedie iškumą), gi uoklybę in o gi ybę. Quando 1926 m. no a igo Li e a ū as dalyko kalba ie oj neįp as os da ybos daik a a džio esybė (plg. lo . essen ia) o e eceu consumi a pala a bū ybė (Jablonskis 1959: 340341), ele susilaukė nep i a imo. Educação abalho 1927 m. des e pala a a oseną gynė albininkas P anas Ska džius anunciou a igosnelį esybė i bū ybė (Ska džius III 1998: 6061). Woodį ikyba (i seu o mą ikybė) J. Jablonskis kei ė žodžiu ikėjimas (Jablonskis I 1933: 56), po ém a pala a ikyba u ilizamos e hoje sinonimamen e com pala as ikėjimas, eligija. Em ez de d asiškis J. Jablonskis o e eceu usa sace do e, kunigas. Gana la gamen e es e suge imen o discu ido em 1914 m. Vil yje (Jablonskis 1959: 155178)14. Menciona-se que kalbininkas kei ê não só a pala a d asiškis, mas ambém d asionis (=d asininkas). isso ele esc e eu sob e 1926 m. No abalho de Educação, discu indo a linguagem dos assun os li e á ios (Jablonskis 1959: 359). Mui as discussões na imp ensa causou J. Jablonskio p opos a usa a pala a eligioso. 1914 m. kalbininkas Vil yje esc e eu que es a pala a lhe iš žmonių kalbos conhecido (Jablonskis 1959: 159). Kalbininkas siūlė ne a o i de alguns kuopinos nomes eiškiančių edinių su p iesaga -ija, po exemplo, d asiškija (=d asininkai), kunigija (=kunigai) e k . 1914 m. Vil ies p iede imp imen i ame qua oas pa es a igo Kalbos dalykai ele esc e e: Lie u iai nesusip a ę nieku , me pa eceio nesakys ši aip: Ki i išėjo, pasiliko y ija, pa i kunigija, pa i aikija, 12 Jablonskis 1959: 149. 13 Mais amplamen e s . Jablonskis IV 1935: 55. 14 Ve Ainda Ska džius II 1997: 553, Klima ičius 2006: 34. 9 A. Rimku ė | Jono Jablonskio léxico da eligião aisymai mesma mulhe ija; <...>.“ Quan o imagino, <...>, meu po o iečiai nesusip a ę chi aip epasaky ų: Ki i pa iu, quedou só homens, só kunigai, só ilhos, ienosmo e s; <...>“ (Jablonskis 1959: 166). 1914 m. Em a igo imp esso em Vil yje, Šių dienų ašomosios kalbos eikalai J. Jablonskis aisė žodį giedo ius dėl sla iškos p iesagos -o ius. Em ez dele o e eceu consumi giedo ojas, giesmininkas (Jablonskis 1959: 153154). Kalbininkas aisė e da época imp udoe bem em ex os eligiosos a o us ne ykusiai pada y us sudu inius pala as, po exemplo, ao in és de die meldys ės a é šiol u ilizado seu p opos a a pala a pamaldos. Bū a e ou os p opos as 1914 m. Vil yje (n . 154) J. Jablonskis esc e eu, que š en imu Pane ėžio apsk i yje luga es die meldys ę chamam (Jablonskis 1959: 152). No en an o a pala a š en imas nep igijo. Taisismai de alo es e pala as signi ica i as De J. Jablonskio a igos em ques ões de linguagem, ecenzijas e á ios aisymų e , que ele e ė clai adui e mos. Aklus alo es aisya am. m. esc ibiu em e isão de me odologia de ensino da eligião: Não p ecise de udo aduzi li e almen e e po olis, zū bū , nauji žodžiai da y i bū inai assim, como os são ou os, других народов люди для своего дела поделались: aducian p ecisa cuida p imei o de um ce o pensamen o cla amen e exp essėjai, não сами гауди и слова текста всеипа kal i не так, как их люди kala натов языках (Jablonsky, 1935 IV, 247). J. Jablonskis 1920 m. No abalho de Educação (n . 4) imp esso no a igo Del Gam os p imíamokslio apa ecimen o (Kalbos e ikai), discu indo e os da linguagem di igêlio, mini es a eiksmazodį e i. Kalbininkas não du idou que não pode usa no signi icado ku i, e manê que al signi icado su giu de ido à in luência da língua polkų da pala a wo zyć znaczenia (Jablonskis: IV: 230, 1935 223, 1959: 2). Ele o e eceu usa pala as ku i, aze e pan. P ecisamen e po isso J. Jablonskis aisė daik a a džius su ė ėjas15 (lenk. s wo zyciel), a inys (lenk. s wo zenie), ė yba (lenk. wó czość), kei ė eles pala as c iado e kū inys (Jablonskis 1959: 247), kū yba (Jablonskis 1959: 504). De e-se menciona que J. Jablonskis sepa ou pala as dausa e dausos signi icados. Dausa signi ica ojus, e dausos šil ieji k aš ai (Jablonskis 1935 IV: 326). Também di idiu pala as de ge idade e ge umas signi icados (plačiau ž . Jablonskis V 1936: 50). 15 Ano K. Būgos, mūsų e i wo zyć, scha en kilimo é sa as pala a. <...>, quando e i é usado no signi icado da pala a lenkiško wo zyć, en ão é usado não su e ojas, mas su ė ėjas (Būga II 1959: 132). Z. Zinke ičiaus em opinião, su e ojas nebu o Maž ydo naujada as. Ma y , isso do elho li uãos u ė as pala a (Zinke ičius 2000: 76, 123), po ém LKŽe o não con i ma do gy osios kalbos ( a mių) não subminis a nem su e ojo, nem su ė ėjo. Te minologia | 2010 | 17 9 9 Ou as aisymai 1925 m. No a igo Kalba i li e a u a J. Jablonskis p opôs em um abalho de Educação, J. Jablonskis p opôs conse a V. K ė ės Ski gailoje us ojamus ne eikalingus kalbai pala as, en e eles e a mybę pakasynos. Em ez dela eikė usa pala as laido u ės, pakas u ės (Jablonskis IV 1935: 327; 1959: 305). 1926 m. Na Li uânia, exp essinho-se num a igo Li e a ū as dalyko kalba kalbininkas, ao in és da pala a usada nas a mėse ap eizda siūlė saky i ap aizda (Jablonskis 1959: 344). Sky ium menė ini nos esc i os da eligião daquele empo eqüen es açõesmažodžiai a našau i, gany ojau i, os quais J. Jablonskis conside ou žodyno e de pa e e imologia e ados (Jablonskis 1959: 357) e siūlė a o i auko i, piemenau i, gany ojo da bą di b i, bū i gany oju (Jablonskis V 1936: 42). Ele ambém aisė eiksmažodžius aukau i, a penilo i in o auko i, a penilau i (Jablonskis 1959: 153, 359)16 e k . Ab angindo b e amen e a língua da eligião do início do XX a. sem im signi ica i os J. Jablonskio aisymus, cla amen e is o p incipal p incípio aisymų pu eza, e Li uu inamoji di eção es animidades busca-se pa a os es angei os co espondmenos da língua li uãs, o necidos no osada ai. O des ino dos e mos da eligião do albís ico cla ous bemaž odos eles consumidos e hoje. IŠVADOS 1. Jono Jablonski a con ibuição pa a a linguagem dos esc i os da eligião do início do XX a. é imensamen e impo an e. Ele pa icipou Po e ių komisijos abalho (1909 m.) e jun o com kalbininkais J. Šlapeliu, K. Būga, J. Balčikoniu e kunigais A. Damb ausku-Jakš u, A. Pe uliu e J. Laukaičiu su edaga o mais impo an e o ações. 2. A pa i de J. Jablonski leksikos eligijos aisymų, publicados na imp ensa do início do XX a., ê-se que o kalbininkas es animidades kei ė lie u iškais pala as, us o ais elhos ações au o ių (nuodėmė, ikėjimas i k .) ou a mėse (bičiulis i k .), a necessidadeikus mesmo kū ė lie u iškus e minus ( ey ė, pi madienis, an adienis i k .), skisma de a enção i egula ainda às pala as: die meldė daug kei omis pamaldė; pamslokiny […] sakykla; d asionį, d asiškį d asininku e k . Kalbininkas ne engė usa e nelie u iškų pala as senųjų skolinių (bažnyčia, kunigas e k .) e in e nacionais pala as. J. Jablonskis aisê alo es: su ė ėjas c iado , a inys kū inys e e c., siūlė des inados alguns signi icados de pala as (dausa ojus e dausos šil ieji k aš ai e e c.). 16 Na u almen e, olbininkas aisê e de es es eiksmažodžių pada y us daik a a džius. Au . no a. 100 A. Rimku ė | Jono Jablonskio Lexico da eligião aisymai LITERATŪRA Būga K. III 19581959: ink iniai aš ai III. Red. V. Mažiulis, Vilnius. Jablonskis J. III 19331934: Jablonskio esc e eu III. Red. J. Balčikonis, Kaunas. Jablonskis J. IVV 19351936: Jablonskio esc e i IVV: Talbos dalykai. Red. J. Balčikonis, Kaunas. Jablonskis J. 1959: elec iniai aš ai II. Sud. J. Palionis, Vilnius. Ju gai is M. 1907: Sob e linguagem g ynamen o e po e ių e o má. D augija 8, 386389. Keinys S. 2000: P . Ska džiaus e minologia s i a a i idade e sua impo ância. Te minologia 6, Vilnius, 6977. Klima ičius J. 2006: Po que d asiškis co eomas, e ka iškis não? Na i a língua 10, 34. Laukai is J. 1905: Mųsų bažny inė kalba. Vilniaus žinios 178, 4. LKŽe IXX 2005: Lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. www.lkz.l . Pi očkinas A. 1970: Jono Jablonskio leksiniai aisymai: apyb aiža, Kaunas. Pi očkinas A. 1986: Jono Jablonskio linguagem aisymai, Kaunas. Ska džius P. IIIII 19971998: ink iniai aš ai IIIII, Vilnius. Zinke ičius Z. 2000: Lie u ių po e iai: mokslo kalbos s udija, Vilnius. JONAS JABLONSKIS CORRECTIONS OF RELIGIOUS VOCABULARy. ON THE OCCASION OF 150 YEARS OF JABLONSKIS BIRTh 30 Decembe 2010 was he 150 h anni e sa y o he bi h o he a he o s anda d Li huanian Jonas Jablonskis (18601930). The a icle o e iews his opinion abou some wo ds used in eligious w i ings a he beginning o 20 h cen u y. The ma e ial o his a icle was collec ed om a icles abou eligion, eligious educa ion and language o eligion ex books and e iews published in he p ess o his pe iod (Vil is, San a a, Nep iklausomoji Lie u a, Lie u a, Lie u os mokykla, Š ie imo da bas, e c.). A he beginning o he 20 h cen u y he need o egula ise and enew he language o Li huanian eligious w i ings a ose. The e we e a ious amendmen s o eligious ocabula y sugges ed by Jablonskis. he co ec ed loan-wo ds (ab ozas (Pol. ob azek) pa eikslas (image), dūša (Pol. dusza) siela (soul), g iegas (Belo . грехъ, Pol. g ech) nuodėmė (sin), nabašninkas (Pol. nieboszczyk, Belo . нeбoщык) elionis (deceased), sugges (Rus. вepa, Pol. wia a) ikėjimas ( ai h)), bo owings o meaning (su ciel (Pol. ėzy s wo zenie) pame is (c ea o ), s wo zenie (Pol. s wo zenie) kū in (c ea ion)), badly o med wo ds (he pamededed ins ead o spi i , he in en ed ins ead o spi i , he in en ed ins ead o spi i , he in en ed ins ead o spi i , he in en ed ins ead o spi i , he in en ed he pain e ), and o he dialec isms. Jablonskis did no y o a oid using non-Li huanian wo ds, especially i hey we e commonly used (old bo owings ig eja (chu ch), kunigas (p ies ), e c.) o in e na ional wo ds. Jablonskis sugges ed di e en ia ing he meanings o some wo ds (dausa ‘ ojus (hea en) and dausos ‘šil ieji k aš ai (wa m coun ies)). Recebida 2010-12-13 Auš a Rimku ė Ins i u o das línguas Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E-mail: aus a. [email p o ec ed]