„Baltijos šalių floros“ lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų vedyba

6 S. Labanauskienė | Flo a dei paesi bal ici lie u iškų e la iškų augalų | genčių a dų edyba Paesi bal ici lo a Li u iche e la iche nomi di pian e genziali edyba SoLVITA LABANAUSKIEN Li u ians kalbos ins i u as esMInIAI žodžIAI: nomi di genčių augalų, žodžių da yba, p iesagų ediniai, galūnių ediniai, p iešdėlių ediniai La on e dello s udio dell'a icolo è una pubblicazione di e omi lo a dei paesi bal ici (Flo a o he Bal ic Coun ies, 19932003), p epa a a au o i dei colle i i da Li uania, Le onia e Es onia uni e si à e scien i iche academies. Viene desc i e Li uania, Le onia e Es onia che c escono pian e spo iniai e sėkliniai induočiai (išsky us samanas). La ynų kalba pa eikiami u i axsonai sky ius, klasė, eilė, šeima, gen is, ūšis, po ūšis, a lie u ių, la ių, es ų i usų kalbomis solo nomi di pian e genčių i ūšių. Ques o è un a icolo di pubblicazione Te minologija nel 17emo nume o che esp imin o a icolo, nel quale engono esamina i sudu iniai lie u iški e la iški impian i genčių a di, con inuazione. Vi si p opone di discu e e anco a e impo an i g uppi di nomi genziali edini p eesaghi, galūnių e p iešdėlių di pian e li e iche e la iche nonché s abili e le lo o comunionebe e dis inzioni. Nei paesi bal ici lo o in u o da a ci ca 430 Li u iškų e quasi 460 la iškų nomi di pian e genziali. Da ybiamen e di isomi sono 74 % lie u iškų e 67 % la iškų plan eų genčių a dų1. Già uscpi o in a icolo a a i sudu ini lie u iški ege ali di genčių a di cos i uiscono 37 % di u i lie u iškų da inių, e la iški 68 % di u i la iškų da inių. Fo nendo esempla i, p ima da o la inoinisco, dopo di che li e iškas oppu e la iškas nome di pian o gen ies. Romėniškai nume i indica o dei Paesi bal ici lo a omas, a abiškai pagina, da cui p eso il e mine. PESESAG VEDINIAI Vedyba (de i acija) unisce e mo ologiche pa ole modi di da ybą (su iksaciju) p eesagų da ybą (su iksaciju), 1 P iminių (da ybiškai neskaidomų) nomi di genci di pian e nella on e in esame sono ben meno: Li u iškų %, 26 la iškų 33 %. 7Te minologija | 2011 | 18 galūnių da ybą (pa adigmaciju) e p iešdėlių da ybą (p e iksaciju) (Keinys 1999: 22). bo anikos Lie u ių nomenkla ū oje, come e al e scienze e minijoje, p e ala p eesagų da ybos pa ole. Te minini di ques o da iby modo abbondanza oge p alenkia galūnių e p iešdėlių edinius (Gai enis 1985: 170). No e abile, che dū yba è il secondo secondo secondo p odu i um lie u iškų augalų genčių a dų da ybos būdas. La ians lingua, pa agonando con lie u ians lingua, da ybos polinkie quan o di e isce. Nel la ių kalboje2 dū yba è p odu i iissimo modo di da ybos, discusso già anks esniame a icolo. P iesagų ediniai la iškiems augalų pa adin i a ojami aip pa dažnai (ž . Ēdelmane 1972: 97). Su p iesago- a dams mis iš es ų la iškų augalų genčių a dų nag inėjameame šal ine as a 82, lie u iškų 160. Te minologo Kazimie as Gai enis nell a icolo nomi di specie e gene i di pian e li uane sono isnag inėjęs Li uania TSR lo oje (19591980) ipo u lie u iškus nomi di pian e e gene e s abilisse o che un solo p eesaggi con -en edinių sono più negu galūnių e p iešdėlių edinių ka u paėmus (Gai enis 1985: 170). Nella lo a dei paesi bal ici è anche p incipalmen e con il su isso -enis, -enė suda y ų lie u iškų augalų genčių a dų (34)3. Più spesso le lo o ondamen ali pa ole anno daik a o dzii, ecc.: lo . Abu ilon lie . galenis (: galas) II 184; lo . Ai a lie . smilgenė (: smilga) III 273; lo . Ballo a lie . akenis (: akis) II 296; lo . Blysmus lie . iks enis (: iks a) III 327; lo . Co onilla lie . aženis (: ažas) II 138; lo . Co ydalis lie . ū enis (: ū a) I 297; lo . Ho onia lie . g io enė (: g io ys) II 246; lo . Lee sia lie . a enė (: a as g io ys) III 236, lo . Najas lie . plukenis (: plukė) III 210; lo . Pyc eus lie . said enis (: said as iks a) III 334; lo . Sagina lie . žemenė (: zemė) I 243; lo . Sium lie . d ėgmenė (: d ėgmė) II 219; lo . Vale ianella lie . sul enė (: sul ys) II 355. Re esni sono p eposaggi -enis, -enė ediniai da būd a džių (a) e eiksmažodžių (b), p z: a) lo . Alyssum lie . laibenis (: laibas) I 319; lo . Ca damine lie . ka enė (: ol e) I 311; 2 Dėkoju collegia e d . I e ai Pū elei, Lindai Ku miņai e d . Dai ai Mu mulai y ei pe concessi a assis enza esaminando la iškų augalų genčių a dų da ybą. 3 Skliaus ue iene o ni o nume o as ų edinių. 8 S. Labanauskienė | Flo a dei paesi bal ici lie u iškų e la iškų augalų b) lo . | genčių a dų edyba Bupleu um lie . gai enis (: gai in i) II 223; lo . U icula ia lie . skendenis (: skęs i) II 345. Da a dažodžių con se i a spesaga in e i e Li u iške pian e dei nomi genziali nella lo a dei Paesi bal ici sono nepalygin inai più (31) negu da eiksmažodžių (3). Gli mas iškosios giminės edinių sono 21 e le eme iškosios 13. P iesagini a la iškiem nomi di gene di pian e è anche ca a e is ica p eesaga -enis, -ene (37), le lo o ondamen ali pa oleie no malmen e a daik a a džiai (a), ečiau būd a džiai (b) e eiksmažodžiai (c), p z. : a) lo . Angelica la . zi dzene (: zi gs) II 226, lo . Co oneas e la . klin ene (: klin s) II 105; lo . Ge anium la . gand ene (: gand s) II 163; lo . Hespe is la . aka ene (: aka s) I 318; lo . Limosella la . dūņene (: dūņas) II 314; lo . Luna ia la . mēnesene (: mēness) I 319; lo . Lysimachia la . zel ene (: zel s) II 246; lo . Me cu ialis la . kaņepene (: kaņepe) II 170; lo . Ononis la . blak ene (: blak s) II 140; lo . Polygonum la . sū ene (: sū s) I 197; lo . Sagi a ia la . bul ene (: bul a) III 190; lo . Scu ella ia la . ķi e ene (: ķi e e) II 289; lo . Sisymb ium la . žodzene (: žogs) I 301; lo . U icula ia la . pūslene (: pūslis) 345 II; b) lo . E ica la . sā ene (: sā s) II 239; lo . S achys la . sā mene (: sā ms) II 297; c) lo . Con ol ulus la . ī enis (: ī ies) II 271. Skil amen e negu lie u iški, la iški pian e genčių a di, cos i ui i con il su isso -enis, -ene, spesso sono mo e iškosios giminės (išsky us eiksmažodinius edinius). Ras i 24 lie u iški e 37 la iški pian e di genčius nomda sono mažybinių p iesagų ediniai. La maggio pa e dei li e iški edinių sono con mino ybine p eesaghi -u is, -u ė (a), -ai ė (b), -y ė (c), -(i)uk, -(i)ukė (d) e -ikė (e), p z. : a) lo . A abis lie . ais u is (: ais as) I 316; lo . Con alla ia lie . pakalnu ė (: pakalnė) III 220; lo . E odium lie . dalgu is (: dalgis) II 168; lo . F i illa ia lie . ma gu ė (: ma gas) III 216; lo . Helich ysum lie . šlamu is (: šlamė i) III 152; lie . Hyd illa lie . eže u ė (: eže as) III 195; lo . Mian hemum lie . medu ė (: medus) III 220; lo . Vacca ia lie . b ašku ė (: b aškė i) I 260; 6Te minologia | 2011 | 18 b) lo . Be e oa lie . mil inai ė (: mil inas) I 321; lo . Ca ab osa lie . smilgai ė (: smilga) III 311; lo . Cyp ipedium lie . klumpai ė (: klumpė) III 367; c) lo . Ch ysosplenium lie . blužny ė (: blužnis) II 31; lo . Se a ia lie . še y ė (: še ys) III 241; d) lo . Goodye a lie . sidab iukė (: sidab as) III 371; lo . Lycopodiella lie . pa aisiukas (: pa aisas) I 131; lo . Phleum lie . mo iejukas (: Mo iejus) III 293; e) lo . T ien alis lie . sep ynikė (: sep yni) II 247. Ben poco nei lo . Tu i is – lie . bokš y ė (: bokš as) I 315; paesi bal ici lo o è o a o con mino ybine p e ixaghi -elis, -elė (a) e -ėlis (b) cos i uy ų lie u iškų augalų genčių a dų, p z. : a) lo . E ige on lie . šiušelė (: šiuš i) III 157; lo . Gladiolus lie . ka delis (: ka das) III 225; b) lo . O iganum lie . audonėlis (: audonas) II 303. K. Gai enio opinione, alcuni nomi di gene delle pian e sono chia i da inii, ma in e minìa sis ema ica delle pian e essi sono a ėję già come skoliniai da liaudies lingua; in al i e mini, nella e minologia essi non esis ono più da iniai (Gai enis 1985: 167). P ele ques 'ul e io i a ibui i lo . Aconi um lie . ku pelė I 269; lo . B iza lie . aša ėlės III 315; lo . Campanula lie . ka ilėlis III 23. Paesi bal ici lo oje o a e la iški pian e genčių a di, cos i ui i con mažybinėmis p eesagomi -ī is, -ī e (a), -iņš, -iņa (b), -ulis, -ule (c), - iņa (d), p z. : a) lo . Ag imonia la . ancī is (: Ancis) II 64; lo . Aquilegia la . ozolī e (: ozols) I 289; lo . As an ia la . z aigznī e (: z aigzne) II 214; lo . Bidens la . sunī is (: suns) III 184; lo . Calli iche la . ūdenī e (: ūdens) II 284; lo . E odium la . g ābeklī e (: g ābeklis) II 168; lo . Hepa ica la . izbulī e (: izbulis) I 272; lo . O hilia la . palēcī e (: palēk ies) II 235; lo . Polemonium la . kāpnī e (: kāpnes) II 269; lo . Rapis um la . ācenī is (: ācenis) I 331; b) lo . Ajuga la . cekuliņš (: cekuls) II 287; lo . Capsella la . pliks iņš (: pliks ē ) I 339; lo . Cen au ium la . augs iņš (: augs s) II 252; lo . Linum la . liniņš (: lini) II 169; lo . Melilo us la . amoliņš (: amols) II 044; lo . Sedum la . laimiņš (: laime) II 27; 7 0 S. Labanauskienė | Flo a dei paesi bal ici lie u iškų e la iškų augalų c) | genčių a dų edyba lo . Myoso is la . neaizmi s ule (: neaizmi s ) II 280; lo . Rhinan hus la . z agulis (: z adzē ) II 337; lo . Thlaspi la . naudulis (: nauda) I 339; lo . Pinguicula la . k eimule (: k eims4) II 344; d) - iņa: lo . La hy us la . dedes iņa (: dedesas5) II 151; lo . Lychnis la . gun iņa (: guns (uguns)) I 250. Ques i edini sono a i da a dažodžių, sop a u o da daik a a džių. Rečiau è a a da būd a džių e eiksmažodžių. Fa o no a e che la iški nomi di gene i di pian e spesso cos i uono e con due p e ixi: -el- + -iņš; -el- + -ī e oppu e -en- + -ī e: lo . Aphanes la . sk ē eliņš (: sk ē es) II 96; lo . A ena ia la . smil enī e (: smil is) I 234; lo . As e la . miķelī e (: Miks) III 160; lo . Gen ianella la . d udzenī e (: d udzis) II 254; lo . Polygala la . ziepenī e (: ziepes) II 174; lo . Radiola la . s a enī e (: s a s) II 169; lo . Sanicula la . dziedenī e (: dziedē ) II 214. Di ques o ipo ediniai sono a i dal comune daik a a dgio, pe sonale a dgio o eiksmažodžio. Dopo alcuni Li u iški pian e genčių a dų Bal ijos šalių lo oe o a o con i su esaggi -ūnas, -ūnė (12) (a) e -uolis, -uolė (9) (b). Quasi u i ques i ediniai sono cos i ui i da daik a a dzii o a ibu a dzii: a) lo . Allia ia lie . česnakūnė (: česnakas) I 300; lo . A iplex lie . balandūnė (: balanda) I 213; lo . Calamag os is lie . lend ūnas (: lend ė) III 277; lo . Filago lie . pūkūnė (: pūkai) III 154; lo . La a e a lie . ožūnė (: ožė) II 183; lo . Mimulus lie . puikūnas (: puikus) II 315; lo . Pleu ospe mum lie . skud ūnas (: skud us ge ai augan is, ešlus) II 222; lo . Radiola lie . ža o ūnė (: ža o as ku is su ža ais) II 169; lo . Sanicula lie . gi ūnė (: gi ia) II 214; lo . To ilis lie . dygūnė (: dygus) II 232; lo . Vince oxicum lie . k egždūnė (: k egždė) II 258; b) lo . Ag imonia lie . di uolė (: di a) II 64; lo . Aphanes lie . mažuolė (: mažas) II 96; lo . A is olochia lie . ka uolė (: ka us) I 190; 4 K. Ka ulis indica che la . k eimule cos i ui o da a mybės k eims k ējums (lie . g ie inė) (ž . Ka ulis 2001: 421). 5 Talią ques o la iško pian a del nome del gene e daybą indica Kons an inas Ka ulis (ž . Ka ulis 2001: 206). 7 1Te minology | 2011 | 18 lo . Consolida lie . aguolis (: co as) I 270; lo . lo . Be ula – lie . d ėgnuolė (: d ėgnas) II 220; Lipa is lie . pu uolis (: pu as) III 386; lo . Neo ia lie . lizduolė (: lizdas) III 370; lo . Oxycoccus lie . spanguolė6 (: spangas žlibas, aklas) II 240; lo . Thelyp e is lie . papa uolis (: papa is) I 141. Unin elis p eesaga -ūnė edinys šim ūnė (lo . Cen u unculus) è cos i ui o dal nume a dgio šim as. Ol e ap a ų p iesagų edinių, Flo a dei paesi bal ici ipo a e anco a 44 li e iški pian e genčių a di, cos i ui i con 30 al i p iesagų: -ainis, -ainė: lo . Knau ia lie . buožainė (: buožė) II 359; lo . Polys ichum lie . spyglainis (: spyglys) I 146; lo . Po e ium lie . gal ainis (: gal a) II 65; lo . Silybum lie . ma gainis (: ma gas) III 32; -oklis, -oklė: lo . Con ol ulus lie . ijoklis (: ijo is ynio is) II 271; lo . Sapona ia lie . pu oklis (: pu o i) I 260; lo . Ly h um lie . audoklė (: audas) II 200; lo . Calys egia lie . ynioklė (: ynio is) II 270; -ekšnis: lo . Euonymus lie . ožekšnis (: ožys) II 178; lo . F angula lie . šal ekšnis (: šal as) II 179; -okas, -okė: lo . Chaeno hinum lie . linokė (: linas) II 318, lo . Scu ella ia lie . kalpokė (: kalpokas) I 289; lo . Sedum lie . šilokas (: šilas) II 27; -eklė: lo . Sco zone a lie . gel eklė (: gel as) III 147; lo . O obanche lie . džio eklė (: djio in i) II 341; -y is, -y ė: lo . E ophila lie . anks y ė (: anks us) I 323; lo . Colchicum lie . ėly is (: ėlus) III 213; -uoklė: lo . Hepa ica lie . žibuoklė (: žibė i) I 272; lo . My his lie . ga duoklė (: ga dus) II 218; -uonė: lo . Hippu is lie . uodeguonė (: uodega) II 210; lo . Nymphoides lie . plaumuonė (: plaumuo) II 257; -uo ė: lo . Digi a ia lie . pi š uo ė (: pi š as) III 239; lo . Polycnemum lie . na iuo ė (: a ys) I 205; -einis: lo . Echium lie . ežeinis (: ežys) II 275; -ena: lo . Lychnis lie . gais ena (: uoco) I 250; -e škis: lo . Be be is lie . auge škis (: augas ūgš umas, ūgš is) I 294; -ylas: lo . Inula lie . debesylas (: debesis) III 150; -inas: lo . Adoxa lie . ūksminas (: ūksmė) II 354; -ynas: lo . Co ylus lie . lazdynas (: lazda) I 180; 6 Lie u ių kalbininkai ege alo a dą spanguolė sieja non solo con būd a džiu spangas, ma e con eiksmažodžiu spingsė i bliksė i (ž . Ska džius 1996: 191, Būga 1959: 310). 7 2 S. Labanauskienė | Flo a dei paesi bal ici lie u iškų e la iškų augalų | genčių a dų edyba -išius: lo . Oxy opis lie . d ugišius (: d ugys) II 127; -o is: lo . Plan ago lie . gyslo is (: gysla) II 346; -u a: lo . And omeda lie . balžu a (: balža) II 238; -ynė: lo . Rumex lie . ūgš ynė (: ūgš us) I 190; -iena: lo . Cal ha lie . pu iena (: pu us) I 269; -inys: lo . Lappula lie . žiaud inys (: žiaud us šiu kš us, kie as) II 283; -ylis: lo . Pic is lie . ka ylis (: ka us) III 147; -unė: lo . Ma ica ia lie . amunė (: amus) III 174; -alė: lo . Leon odon lie . snaudalė (: snaus i) III 145; -yčia: lo . Sinapis lie . ga s yčia (: ga s i) I 328; -inė: lo . Capsella lie . ž aginė (: ž agė i) I 339; -lė: lo . Pinguicula lie . uklė (: uk i) II 344; -okšlė: lo . Polygala lie . pu okšlė (: pu o i) II 174; - ukas: lo . Odon i es lie . skės ukas (: skės i) II 334; - ė: lo . Puccinellia lie . žal ė (: žal i, e di) III 312. Ci ca me à di ques a squad a p eesagionali pian e genziali nom è suda y a da daik a a džių e quasi po due qua iadalius da būd a džių e eiksmažodžių. La iškų augalų genčių a dų, suda y ų con al e che menė e p eesaghi, dei paesi bal ici lo oje mol o meno: o a e solo 6 ediniai, de es i con 5 p eesaghi. Jų onda i i pa ole anno daik a a džiai (a) o eiksmažodžiai (b): a) -aine: lo . Senecio la . k us aine (: k us s) III 176; lo . Vince oxicum la . indaine (: inde) II 258; b) -a e: lo . Lipa is la . lipa e (: lip ) III 386; -eknis: lo . Lycopodium la . s aipeknis (: s aipī ) I 130; -ksnis: lo . Ca duus la . dzelksnis (: dzel ) III 36; -onis: lo . Swida la . g imonis (: g im ) II 211. Hib idiniai p iesagų ediniai non budingi né a una lingua. Augalų genčių a dų, suda y ų da in e nazionale šaknies i lie u iškos p iesaga, as a po a (a), a su la iška p iesaga solo uno (b): lo . Gen ianella lie . gencijonėlė (: gencijonas) II 254; b) lo . Viola la . ijolī e (: ijole) II 189. Alcuni dei paesi bal ici lo oje accon a e Li u iche pian e dei nomi genziali da iba non è aiški, p z.: lo . Calli iche lie . p aujenė II 284; lo . Hede a lie . gebenė II 212; lo . She a dia lie . a enis II 259. a) lo . Ba ba ea– lie . ba bo y ė(: Ba bo a) I 306; 73Te minologia | 2011 | 18 È e o, K. Gai enio i iene, di una di ques e pian e non sia possibile o a e la pa ola di base dei nomi genziali, men e al i lo si può congiunge e con pa ecchie pa ole, ad esempio, la pa ola gebenė si può conside a e a a dal e baggio daik a a džio geba p oži nis o dal a imo e b i glėb i/glėb i, sup i; ynio i (ž . Gai enis 1985: 170171). Neaiškūs e alcuni Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos, Lau yno Roko I inskio e Po ilo Ma ulionio naujažodžiai, a ėję in a uale nomenkla ū ą, p z.: lo . Ald o anda lie . ald ūnė I 344; lo . E ysimum lie . e ikas I 304; lo . G a iola lie . ai iny ė II 314; lo . Gypsophila lie . guboja I 258; lo . Cakile lie . s oklė I 329; lo . Cephalan he a lie . ga benis III 367; lo . Mon ia lie . menu a I 233; lo . Oenan he lie . iznė II 221. La maggio pa e di ques i nomi si può dis ingue e da ybos o man ą, u a ia non è impossibile o a e pa ole, da cui essi come ediniai po ebbe o esse e o igę. Da u i ipo a i p eesaginių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų pa yzdžių ede e, che p eesagų ediniai pap as ai sono a i da daik a a džių, ečiau da būd a džių i eiksmažodžių. Nei paesi bal ici lo oe ipo a i Li u iškų a dų p iesagų ediniai cos i uiscono 79 % di u i Li u iškų edinių, e la iški p iesaginiai a dai 83 % di u i la iškų edinių. 21 % di u i p eesaginių lie u iškų augalų genčių a dų cos i uiscono p eesaggi -enis, -enė ediniai, la iškų 47 % p eesaggi -enis, -ene ediniai. Con minibilini p e e aggi a i s a i nei nomi di gene delle pian e li uani dei paesi bal ici sono s a i o a i 16 % di u i i p e e aghi edinių, e la iškų 45 % di u i i p e e aghi edinių, di cui 8,5 % cos i u di nomi con due p e e aggi: -el- + -iņš; -el- + -ī e; -en- + -ī e. Così come p odo i ios lie u iškos p e ixagos -ūnas, -ūnė (7,5 %) e -uolis, -uolė (6%). Con 30 li e iški meno da ių p iesagų suda y a pe uno o di e si lie u iškus ege ų genčių a dus (27,5 % di u i i p iesagų edinių), la iškiem nomi nomina e u ilizza e 5 poche da ios p iesagi (7 % di u i gli p iesagų edinių). Po 1 % cos i uisce en ambe le lingue hib idini p eesaghi dei edini. 21 % dei nomi delle ibù Li u iche da iba non è chiiski. GALŪNI VEDINIAI Galūnių da yba è il e zo secondo p odu umą Li u iškų augalų genčių a dų da yba modo (com minė a all'inizio dell'a icolo, secondoasis dū- 7 S. Labanauskienė | Flo a dei paesi bal ici lie u iškų e la iškų augalų yba). | genčių a dų edyba Lie u iškų galūnių edinių Bal ijos šalių lo oja o a o 34. Di soli o ali nomi di gene di pian e sono a i da daik a a džių, būd a džių e eiksmažodžių: -a: lo . D aba lie . anks a (: anks us) I 321; -as: lo . Lycopodium lie . pa aisas (: pa aisy i) I 130; -ė: lo . Acinos lie . ž i gždė (: ž i gždas) II 302; lo . Ag os emma lie . augė (: aug i) I 251; lo . A ena ia lie . smil ė (: smil is) I 234; lo . Bo ago lie . agu klė (: agu klas agu kas) II 279; lo . Cys op e is lie . sp akšė (: sp akšė i) I 144; lo . D acocephalum lie . žiomenė (: žiomenys) II 300; lo . Galeopsis lie . aklė (: aklas) II 291; lo . Hie acium lie . anagė (: anagas) III 103; lo . Impa iens lie . sp igė (: sp ig i) II 177; lo . Luna ia lie . blizgė (: blizgė i) I 319; lo . Lysimachia lie . šilingė (: šilingas) II 246; lo . Pedicula is lie . glindė (: glinda) II 335; lo . Poa lie . miglė (: migla) III 306; lo . Pulmona ia lie . plau ė (: plaučiai) II 276; lo . Salsola lie . d uskė (: d uska) I 225; lo . Senecio lie . žilė (: žilas) III 176; lo . Se a ula lie . gel ė (: gel as) III 38; lo . Sonchus lie . pienė (: pienas) III 77; lo . Spi odela lie . mau ė (: mau as) III 319; lo . S ella ia lie . žliūgė (: žliūgas) I 237; lo . Symphy um lie . aukė (: aukai) II 277; lo . T ise um lie . isgė (: isgė i) III 269; lo . Vinca lie . žiemė (: žiema) I 258; -is: lo . Chae ophyllum lie . gu gždis (: gu gždė i) II 215; lo . A emisia lie . kie is (: kie as) III 164; lo . Pe asi es lie . šaukš is (: šaukš as) III 180; lo . Spa ganium lie . šiu pis (: šiu p i) III 320; lo . Juncus lie . ikš is (: ikš as) III 226; -ys: lo . P e idium lie . šakys (: šaka) I 141; Secondo K. Gai enio, qualchee a con galūnėmis iz es ų augalų genčių a dų sono insu icien emen e aiškios da ybos: lo . Lolium lie . s id ė III 304 il e bo base u bū è azionezodis s id uo i s y uo i o daik a a dis s id as šilkas; lo . Cnidium lie . guos ė II 224 u bū do ebbe si conne e e con la pa ola guos as kuokš as, guo as (ž . Gai enis 1985: 173). -(i)us: lo . Delphinium – lie . pen inius (: pen inas) I 270.