105Te minologija | 2012 | 19
Mo ologiniai ana omijos e minų a ian ai
XVII–XVIII a. lie u ių leksikog a ijoje
PALMIRA ZEMLE IčIūTė
Lie u iųkalbosins i u as
ESMINIaI ŽODŽIaI: medicina, ana omijos e minas, a ian as, mo ologinis a ian as, žodynas
ĮVADINĖS PASTABOS
Su medicina susijusių žodžių i žodžių junginių galima as i jau pi muo-
siuose lie u ių ašy iniuose šal iniuose – bend uosiuose e čiamuosiuose
d ikalbiuose (dažniausiai okiečių–lie u ių i lie u ių– okiečių kalbų) žo-
dynuose, u ėjusiuose didelę eikšmę ne ik lie u ių ašomosios kalbos i
leksikog a ijos aidai, be i lie u iškos medicinos e minijos kū imuisi.
Š iesios a min ies Lie u os gydy ojas ana omas i an opologas p o eso ius
Gin au as Ju gis Česnys (1940–2009), y inėjęs lie u iško ana omijos a -
dyno is o iją, jo iš akomis laiko Kons an ino Si ydo ikalbį (lenkų–lo y-
nų–lie u ių) žodyną, ku io nemaža dalis žodžių y a apę ana omijos e -
minais i ebe a ojami iki šiol, pa yzdžiui, alkūnė,bu na,gal a,gomu ys,
kaklas,kepenys,ki kšnis,momuo,pakaušis,pi š as, anka,smak as,smegenys,
ši disi k . (Česnys 2002: 56). Šiuos i ki us pag indines kūno dalis i
o ganus, aip pa jų gaminamus skysčius į a dijančius žodžius asime i
ėlesniuose jau Mažojoje Lie u oje pa ašy uose žodynuose.
Taigi s aipsnio šal iniai y a šie XVII–XVIII a. Didžiosios i Mažosios
Lie u os ( oliau – DL i ML) žodynai: Dic iona ium iumlingua um,In
usumS udiosaeIu en us,A c o e[…]Cons an inoSzy wid ( oliau – SD),
Cla isGe manico–Li h ana( oliau – C),LexiconLi huanicum( oliau – Lex),
LexiconGe manico=Li h anic me Li h anico=Ge manic m,da innen[...]
onIacoboB odowskij,P aecen o eT empensi ( oliau – B),Vocab la i m
li h anico–ge manic m,e ge manico–li h anic m[...] onF iede ichWil-
helmHaack ( oliau – H),Li auiſch=Deu ſchesundDeu ſch=Li auiſches
Lexicon,[...] onPhilippRuhig ( oliau – R),Li auiſch=deu ſchesund
Deu ſch=li auiſchesW e =Buch,[...] onCh iſ ianGo liebMielcke,Can-
o inPillckallen( oliau – MŽ).
106 Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniaiana omijos e minų a ian ai
| XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje
S aipsnio objek u pasi ink a iena medicinos e minų seman inė mi-
k osis ema – ana omijos e minai. Iš minė ų leksikog a inių šal inių
ink i iki šių dienų a osenoje išlikę ( . y. medicinos e minais apę)
i nebe a ojami žmogaus ana omijos są okas (kūno dalis, o ganus i jų
gaminamus skysčius) į a dijan ys žodžiai i žodžių junginiai. Nag inė-
jama iena e minų a ian ų ūšis – mo ologiniai a ian ai. Jie sug u-
puo i į ą pačią są oką į a dijančių e minų a ian ų eilu es (iš iso 58
eilu ės i 216 ski ingų a ian ų). Siekiama ap ašy i XVII–XVIII a. DL
i ML žodynų mo ologinius ana omijos e minų a ian us, nus a y i jų
ipus i po ipius, ben kiek pasiaiškin i e minų a ija imo p iežas is i
pa ody i jų aidą.
Kele as žodžių pasaky ina dėl kai ku ių e minologijos są okų. S aips-
nyje pasi ink as a o i a ian o1 e minas. Čia emiamasi adicine jo
samp a a – a ian u laikomas os pačios eikšmės, be ski ingos aiškos
ienažodis a ba sudė inis e minas. Nag inėjamam e minų a ian ų ipui
i jo po ipiams pa adin i aip pa adiciškai a ojami mo ologinių(gimi-
nės,skaičiaus,galūnių) a ian ų e minai.
Pap as ai kalbo y os i e minologijos li e a ū oje a ian ais laikomi o-
kie kalbos iene ai, ku ie ski iasi kokiu no s ienu požymiu, ku iuo e-
mian is jie ski s omi į a ski as ūšis. Tačiau i iama medžiaga pa odė, kad
okių g ynųjų a ian ų esama labai nedaug. Didžioji dalis žodynų ana o-
mijos e minų ski iasi ben d iem, o ka ais i daugiau požymių2. Todėl
s aipsnyje da a ojami e minai g ynieji a ian ai, miš ieji a ian ai. Te -
minu g ynieji a ian ai adinami e minai, ku ie, kaip jau bu o minė a,
ski iasi ik ienu (kalbamu a eju – mo ologiniu) požymiu, o e minu
miš ieji a ian ai į a dijami e minai, besiski ian ys d iem a daugiau po-
žymių. Tokiu a eju ski iamasis mo ologinis požymis laikomas pag indi-
niu, o ski iamieji one iniai i o og a iniai – šalu iniais požymiais. D ie-
jų i daugiau ą pačią są oką į a dijančių a ian ų g upė adinama a ian-
ųeilu e (plg. sinonimųeilu ė).
1 Va ian o są oka e minologijoje gana išsamiai ap a a As os Mi ke ičienės s aipsnyje (ž . Mi ke ičienė
2004), odėl šiame da be nesileidžiama į de alesnes eo ines s a s ybas, apsi ibojama nu odan au o ės
poziciją i li e a ū ą šiuo klausimu.
2 Dėl šios p iežas ies ski s y i ana omijos e minų a ian us į a ski as ūšis y a gana kebloka, ma a ian ų,
ku ie p iklausy ų ik ienai ku iai no s ūšiai, labai ẽ a – ie pa ys a ian ai gali bū i p iski iami ski in-
goms ūšims. Todėl šiame da be a ian ų ski s ymo pama u pasi ink i ski iamieji mo ologiniai ana omi-
jos e minų a ian ų požymiai.
107Te minologija | 2012 | 19
Va ian iškumas3 būdinga ne ik kalbos, be i mokslo, echnikos i
meno s i ies e minijos (is o inės a daba inės) sa ybė. Tačiau bene yš-
kiausiai jis ma y i anks y uosiuose ašy iniuose eks uose, kuome ašo-
moji kalba da ik bu o ku iama. Taigi isiškai sup an ama ski ingų o
pa ies žodžio pa idalų gausa ne ik a ski ų, be ne e ai i o pa ies au o-
iaus aš uose. Galima da y i p ielaidą, kad i ian ku ios no s s i ies
e minijos iš akas, a ian ai padeda a skleis i e minų aidą, jų a ankos
i a osenos polinkius.
mo FologiniAi VA iAn Ai
Šiame da be mo ologiniais laikomi žodžių o mų da ybiniai i kai ybi-
niai a ian ai (ž . Župe ka 1983: 28, Miliūnai ė 2009: 143, 172, plg.
Ахманова 2005: 71). Kalbamuose žodynuose as a ijų ipų – giminės,
skaičiaus i galūnių – mo ologinių a ian ų. Dažniausiai mo ologiniai
a ian ai y a ienažodžiai ana omijos e minai, sudė inių e minų pasi ai-
kė ik keli – jų a ian iški y a gimininiai a ba ūšiniai dėmenys.
1. GIMINĖS VARIANTAI
Šiam mo ologinių a ian ų ipui p iski iamos daugiausia ienažodžių
ana omijos e minų eilu ės (iš iso 17 eilučių i 78 ski ingi a ian ai),
ku ias suda an ys e minai ski iasi gimine – ienas ( ieni) a ian ų eilu ės
na ys (na iai) y a mo e iškosios, ki as (ki i) – y iškosios giminės:
Alkūnė
4 (lo . cubi us) – Ałkune5, lenk. Lokieć / cʒłonek ek od
p ʒegubuádodłoni, lo . Cubi us, lna,lace us SD 2536 / Alkune, ok.
Ellenbogen B I 406747 / Elkune, ok. A m B I 11922, Elkune, ok. Ellen-
3 Apie jį pa ašy a nemažai eo inių da bų (s aipsnių i knygų) (plačiau ž . Miliūnai ė 2009, Авербух 2003,
Ахманова 2005, Бабанова 1994, Граудина 2003, Лейчик 1994, Марузо 2004, Сложеникина 2005,
Татаринов 1996 i k .). Lie u ių i usų au o ių eo inėmis įž algomis e minų a ija imo klausimu ė-
mėsi lie u ių e minologai, nag inėdami konk ečių mokslo s ičių (li e a ū os, s a ybos) e minų mik osis-
emas (ž . Mi ke ičienė 2004, S unžinas 2008).
4 Daba inės ana omijos nomenkla ū os e minas (ž . MedŽ).
5 S aipsnyje ana omijos e minai pa eikiami o iginalo ašmenimis i pagal abėcėlę. Va ian ų eilu ės na iai
dės omi ch onologiškai, . y. a siž elgian į žodyno, iš ku io paim as e minas, pa ašymo da ą. Po e mino
duodami ki ų kalbų – lenkų i lo ynų (K. Si ydo žodyno) bei okiečių – a i ikmenys, šal inio su umpi-
nimas (jis pa eikiamas oks, koks y a Lie u iųkalbosžodyne) i puslapis. Ski ingi e minų a ian ai ašo-
mi pusjuodėmis aidėmis.
6 O iginalo puslapis.
7 O iginalo puslapis i eilu ė.
108 Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniaiana omijos e minų a ian ai
| XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje
begen C I 5118, Elkune, ok. Ellenbog[en] Lex 309 / Élkúne, ok. A m B
i 11921 / Elkuns, ok. Ellenbogen B I 40647 / Alkunẽ, ok. A m,das
un e eTheil l 31, Alkunẽ, ok. de Ellnbogen MŽl 4, Alkunẽ, ok. A m,
de un e eTheil MŽ l 41, Alkunẽ, ok. de Ellbogen MŽl 66 / Elkunẽ,
ok. de Ellbogen MŽl 66 / Elkúnas, ok. Elbogen C I 553 / Alkúnas,
ok. Elbogen C I 553. LKŽe duomenimis, mo e iškosios giminės a ian as
Elkune / Élkúne / Elkunẽ ~ elkūnė10 a ojamas gy ojoje kalboje (G ž) i
Ry ų P ūsijos aš uose, o y iškosios giminės a ian o Elkúnas~ elkūnas
pi minis šal inis nu ody as Cla io žodynas. Beje, pas a ajame žodyne duo-
damas i a ian as su šaknies balsiu a – Alkúnas~ alkūnas, ku is LKŽe
pa eik as ik kaip šio šal inio žodis.
An akis (lo . supe cilium) – An -Akkis, ok. Augenb auen C I 180 /
An akẽ, ok. Augenb ahue l 40, MŽ l 54; An akkei, ok. Augen B auen B
I 1566 / An akẽs, ok. dieAugen=B auen MŽl 2. LKŽe mo e iškosios gi-
minės a ian ų An akẽ~ an akė,An akẽs~ an akėspi minis šal inis nu ody-
as P. Ruigio žodynas, ku iame, be pag indinės, „an akių“, eikšmės, šis žodis
a o as i „akies okų“ eikšme. K. G. Milkus sa o žodyne aip pa a ojo
šias o mas, am galėjo u ė i į akos jo pi m ako, P. Ruigio, žodynas.
Blaks iena (lo . cilium) – Blakſ enai, ok. Augenb auen C I 180,
Blakſ enai, ok. AugenB auen B I 1566, Blakſ enai, ok. AugenHaa B I
15629, Blakſ enai, ok. AugenWimpe n B I 1572, Blakſ enai, ok. dieWim-
pe n l 16, Blakſ enai, ok. Augen=Wimpe n MŽl 28 / Blakſ ẽnai, ok.
Wimpe nde Augen MŽ l 542 / Blakſ enos, ok. Wimpe nde Augen MŽ l
542. Vieni iš akies p iedinių o ganų daugelyje ML žodynų (išsky us K.
G. Milkaus žodyną, ku iame ši są oka į a dy a mo e iškosios giminės
e minu) adinami y iškosios giminės e minu Blakſ enai/Blakſ ẽnai~
blaks ienai. LKŽe nu odoma, kad šis žodis y a a ojamas gy ojoje kalbo-
je (Kp, Gs) i aš uose (R, J).
Blauzda (lo . c us) – Błauʒda, lenk. Goleń, lo . C us,Tibia SD 170,
Błauʒda, lenk. Lyſ mieśiń y/pega, lo . Su a SD 258 / Blauʒda, ok.
Bein C I 268, Blauʒda, ok. Waden C IV 891, Lex 435, Blauʒda, ok.
Bein p opede B I 21048, Blauʒda, ok. Lenden B II 86647, Blauʒda, ok.
Wade B I 51424, Blauʒda, ok. Schienbein B I 51424, Blauʒda, ok. die
8 O iginalo puslapis.
9 O iginalo puslapis.
10 Po ildės ženklo (~) pa eikiamas daba iniais ašmenimis pe ašy as e minas.
109Te minologija | 2012 | 19
WadeamFuß l 16, MŽl 28 / Blauʒdà, ok. Schenkel l 305, MŽ l
409, Blauʒdà, ok. Wade MŽ l 525 / Blauʒdas, ok. Beinſchiene B I 21116.
LKŽe duomenimis, y iškosios giminės a ian as Blauʒdas ~blauzdas
iksuo as ik ašy iniuose šal iniuose (I.Simon, Ch).
Delnas (lo . me aca pus) – Dełnas, lenk. Dłońſpodnia, lo . Vola
manus SD 144 / Delwas, ok. holeHand Lex 50a / Délna, ok. x hole
Hand B II 62735 / Delna, ok. die lacheHandinwendigMŽl 47. Mo e-
iškosios giminės a ian as Délna/Delna ~delna, kaip ma y i iš LKŽe
pa eik ų ilius acinių pa yzdžių, a ojamas gy ojoje kalboje (Sk , V ,
Pl , Tl) i aš uose (J, K, R, Žem, I, I.Simon, MŽ). LexiconLi huanicum
žodis Delwas~del asgali bū i ko ek ū os klaida (ž . Lex 1987: 495).
Juosmuo, s ėnos (lo . lumbus); pašonės s i is (lo . egio
hypochond iaca) – ſłepſna, lenk. Slabiʒna, lo . Hypochond ion SD 506 /
Slepſnas, ok. Lenden C II 1191. Mo e iškosios giminės ſłepſna/Slepſna
~slėpsnai y iškosios giminės Slepſnas ~slėpsnasžodynuose a o as
keliomis – lumbus i  egiohypochond iaca– eikšmėmis. Daba inėje ana-
omijos nomenkla ū oje įsigalėjęs mo e iškosios giminės e minas slėpsna,
o LKŽe y iškosios giminės a ian o Slepſnas ~slėpsnaspa eikia ik ašy-
inius a osenos šal inius (N, NdŽ).
Kaukolė (lo . c anium) – Kaukolas, ok. Schedel C III 404, R l 304,
MŽ l 407, Kaukolas, ok. Schei eldesHaup es l 305, MŽ l 408, Kauko-
las, ok. dieHi nſchdel MŽl 111 / Kaukolẽ, ok. dieHi nſchdelMŽl
111, Kaukolẽ, ok. Schei eldesHaup es MŽ l 408 / Kaukolė, ok. Schei el
desHaup es l 305. LKŽe duomenimis, ieną iš pag indinių os eologijos
są okų į a dijan is y iškosios giminės a ian as Kaukolas ~kaukolas ik-
suo as ik ašy iniuose šal iniuose (K.Būg, J, BzBk, R, MŽ, B M ).
Kulnas (lo . calx) – Kułnas, lenk. Koſ ká/nogicʒeść, lo . Talus Sd
222 / Kulnis, ok. Fe ſen idVe ſen B I 46535, Kulnis, ok. Heße B II 69331,
Kulnis, ok. Fe ſe C II 652, MŽ l 182, Kulnis, ok. HackeamFuß C II 829,
MŽ l 249, Kulnis, ok. Ve ſen C IV 711, Kulnis, ok. Fe ſen Lex 35a,Kulnis,
ok. Hacke Lex 45, Kulnis, ok. dieHackeode Fe ſeamFuß l 70, Kulnis,
ok. dieHacke,Fe ſeamFuß MŽl 135 / Kulns, ok. Fe ſe l 138. Kaip
ma y i iš pa eik ų a ian ų pa yzdžių, daba iniame ana omijos a dyne įsi-
galėjęs e minas kulnas a o as ik K. Si ydo. ML žodynų au o iai a o-
jo mo e iškosios giminės a ian ą Kulnis/Kulns ~kulnis. LKŽe duodama
šios apa inės galūnės dalies pa adinimo a osenos pa yzdžių iš gy osios
kalbos (G š, Vlk , Šll, Š ) i aš ų (V.Kudi , J.Bal , N, BsP, BB).

110 Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniaiana omijos e minų a ian ai
| XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje
Nagas (lo . unguis) – naga, lenk. Páʒu , lo . Vuguis SD 386 / Nag-
ga, ok. Hu e C II 978, Nagga, ok. Klau C II 1071 / Nagà, ok. Klaue
l 225, MŽ l 300 / Nagas, lenk. Panogieć, lo . Vuguis, uguiculus Sd
385–386, Nagas, lenk. Páʒu , lo . Vuguis SD 386, Nagas, ok. Ho nan
denFüßen Lex 51, Nagas, ok. Klaue Lex 54, Nagas, ok. de Nagelan
denFinge n,ode amFuß MŽl 177 / Nágas dici [u ]dehominib[us], ok.
Nagel Ung is B II 93523, Nágas, ok. Nagel C III 112, Nágas, ok. ein
NagelamFinge ode Fuß,eineKlaue l 92, Nágas, ok. Klaue l 225,
MŽ l 300, Nágas, ok. Nagelande Handode Fuß MŽ l 353 / Naggas,
ok. einNagel,eineKlaue H
l 64. Rankų i kojų pi š ų galų nuga inius
pa i šius dengian i išgaub a su agėjusio epide mio plokš elė (Anuse ičie-
nė, Cibas, Lilienė 2002: 261) K. Si ydo i ML žodynuose adin a abiejų
giminių a ian ais – nagu i naga. No s, kaip odo LKŽe duomenys, mo-
e iškosios giminės a ian as naga/Nagga/Nagà~naga plačiai a oja-
mas gy ojoje kalboje (ypač Aukš aičiuose) (J b, Ds, K k, Km, Kp, Š nč,
KL , Gs), o iš aš ų pa eik as ik SD.
Pakaušis (lo . occipu ) – Pakaußis, lenk. Tyłgłowy, lo . Occipu ,
occipi ium SD 548, Pakaußis, ok. Hin e Haup Lex 50, Pakaußis, ok.
Nacken l 264 / Pakáußis, ok. Nacke C III 112, Lex 63a, Pakáußis,
ok. Haup shin e heil l 193, MŽ l 256, Pakáußis, ok. dasGenick MŽl
112, Pakáußis, ok. Hin e heil desKop es,dasGenick MŽ l 272 / Pakauſʒis,
ok. Genick B II 55122, Pakauſʒis, ok. Hin e heildes[Haup s] B II 64316,
Pakauſʒis, ok. Nacke B II 93438 / Pakáùßis, ok. dasGenick l 57 /
Pakauße, ok. Genick C II 717. Ana omijos e minu ne apęs mo e iško-
sios giminės a ian as Pakauße ~pakaušėLKŽe pa eik as iš Die eniškių
(Šalčininkų .) i ašy inių šal inių (C, N, LB).
Pasmak ė (lo . egiomen alis) – Paſmak is, ok. K op MŽl 188 /
Paſmak e, ok. KinnBa B II 78351. LKŽe y iškosios giminės a ian o
Paſmak is ~pasmak ys a osenos pa yzdžių pa eik a iš gy osios kalbos
(Vb, Kp, Vdk) i aš ų (R, J).
Pėda (lo . pes) – Pėda, ok. Fuſſ=S ap e C II 757, Pėda, ok. de 
Fußſ ap en Hl 94, Pėda, ok. Fußſ ap H l 177 / Pẽda, ok. de Fußſ ap e
l 104, MŽl 193 / Pẽdas, ok. 2. einFußſ ap e
l 104, Pẽdas, ok.
eineGa be,einFuß ap en MŽl 193. Kaip nu odoma LKŽe, y iškosios
giminės a ian as Pẽdas ~pėdas„pėdos“ eikšme a ojamas gy ojoje
kalboje (Pn, G ž) i aš uose (V.K ė , NdŽ).
111Te minologija | 2012 | 19
P ieši dis (lo . a ium) – P ißi dis, ok. He ʒ=G ube C II 912,
P ißi dis, ok. He ʒg ube l 202, MŽ l 268 / P ieſʒi dis, ok. He ʒens
G üblein B II 69234, P ieſʒi dis, ok. B uſ bee en des Menſch[en] B I
29634 / P yßi dis, ok. B uſ l 86, MŽ l 113, P yßi dis, ok. dieB uſ
MŽl 276 / P ißi de, ok. He z G ube Lex 48a / P iſʒi de, ok.
B uſ bee en des Menſch[en] B I 29634 / P yßi dẽ, ok. B uſ
l 86,
MŽ l 113. Įdomu pas ebė i, kad daba inėje ana omijos nomenkla ū o-
je p igijęs žmogaus ši dies kame ą a iumį a dijan is e minas p ieši dis
šia eikšme jau a o as labai seniai – XVII–XVIII a. ML žodynuose.
No s da bū a i mo e iškosios giminės a ian o P ißi de / P iſʒi de/
P yßi dẽ ~p ieši dė, ku is, be minė o y iškosios giminės a ian o, as-
as J. B odo skio, P. Ruigio i K. G. Milkaus žodynuose. Kaip odo
LKŽe duomenys, žodis p ieši dė iksuo as gy ojoje kalboje (Sdk) i aš-
uose (Š).
Šlapimo pūslė (lo . esicau ina ia(masculina)) – Myeklis, ok.
MannlichGlied C III 14 / Myéklis, ok. Ha m=Rh C II 849 / Myʒeklis,
ok. Ha nRöh e Lex 46,Myʒeklis, ok. Peſenck Lex 67 / Mÿéklis, ok.
[Ha n]Röh e B I 63626 / Mÿeklis, ok. MännlichGlied B II 89743 /
Miékle eſica, ok. Blaſe,Ha nblaſeinMenſch[en] B I 26616 / Myéklẽ,
ok. dasHa nglied l 88, Myéklẽ, ok. Ha nblaſe MŽ l 253, Myéklẽ,
ok. Waſſe blaſeeinesMenſchenMŽ l 529. LKŽe žodis Myeklis/Myéklis/
Myʒeklis/Mÿéklis/Mÿeklis ~myžeklis „ y ų šlapimo pūslės“ eikšmės
ne u i, o mo e iškosios giminės a ian as Miékle/Myéklẽ~myžeklė
pa eik as „šlapimo pūslės“ eikšme, šio žodžio šal iniai – P. Ruigio i F.
Ku šaičio žodynai.
Vokas (lo . palpeb a) – Wůkas, ok. einAugenlied l 182 / Wokas,
ok. einAugenliedMŽl 333 / Wókas, ok. Augenb ahue MŽ l 54 / Wokà,
ok. einAugenlied MŽl 333. LKŽe duomenimis, mo e iškosios giminės
a ian u Wokà ~ okaį a dy o ieno iš p iedinių akies o ganų a osenos
šal inių daugiausia nu ody i ML aš ai (R, MŽ, N, [K]) i ik ienas gy-
osios kalbos (P ) ilius acinis pa yzdys.
Ža na (lo . in es inum) – Ʒa nai, ok. Eingeweÿde B I 39242 / á nos,
ok. Ged m l 161 / a nos, ok. Ged m MŽ l 213. Vy iškosios gi-
minės a ian as Ʒa nai ~ža naiLKŽe iš is ne iksuo as.
Kaip ma y i iš pa eik ų pa yzdžių, be pag indinės mo ologinės ski y-
bės ana omijos e minų a ian ai u i nemažai ki okių – one inių i o -
112 Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniaiana omijos e minų a ian ai
| XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje
og a inių11 – ski umų. Va ian ų eilučių na iai dažniausiai ski iasi pap as-
aisiais balsiais i d ibalsiais bei balsiais i d ibalsiais su į ai iais diak i iniais
ženklais (à,á,é,ẽ,,ó,ú,û;iê), ku iais žymimas ki čiuo as skiemuo a
am ik os linksnių o mos12. Taip pa a ija o balsio y i p iebalsių l, š,
ž ašyba – jie žymė i ÿ,ł,ß,ſʒ,,ʒ ašmenimis. Be o, būdingi d iejų
ienodų p iebalsių (šiuo a eju k i g) junginiai.
Pasi aikė iena sudė inių ana omijos e minų a ian ų eilu ė, ku ią su-
da ančių a ian ų į ai uoja gimininiai e minai. Vieną iš akies p iedinių
o ganų į a dijan is e minas u i i jau minė ų one inių i o og a inių
ski umų:
Vokas (lo . palpeb a) – Akkies Wokas, ok. Augenlied C I 180 /
Akkiės=Wokas, ok. Augenlied H l 157 / Akkiês-Wokas, ok. ein Au-
genlied Hl 1 / Akiês Wokas, ok. einAugenlied MŽl 333 / Akiês Wo-
ka, ok. einAugenlied MŽl 333;
Akkiu Wókas, ok. AugenB u B I 1568 / Akiû Wokà, ok. Augen-
lied l 41, MŽ l 54;
Akkiu Wokai, ok. AugenLiede Lex 10 / Akkiu Wókai, ok. Augen
Liede B I 15627;
Akiês Wókos, ok. dasAugenlied l 4.
Sky ium minė ini e minais ne apę kai ku ie y iškosios i mo e iškosios
giminės žodžiai. Remian is LKŽe duomenimis, dauguma jų, pa yzdžiui,
elkūnė„alkūnė“,blaks ienai„blaks ienos“,delna „delnas“,kulnis „kulnas“,
naga„nagas“,pakaušė„pakaušis“,pasmak ys „pasmak ė“,pėdas„pėda“,
p ieši dė „p ieši dis“, oka „ okas“, a o i gy ojoje kalboje, išsky us an-
akė (K, R),blauzdas(I.Simon, Ch),kaukolas (K. Būg, J, BzBk, R, MŽ,
B M ) i myžeklė(R, K), ku ie pa eik i ik kaip ašy inių šal inių (dažniau-
siai ML) žodžiai.
Taigi, galima saky i, kad i iamo laiko a pio žodynuose ski ingų gimi-
nių a ian ams a si as i į akos galėjo u ė i iek gy osios kalbos, iek i
anks esnių aš ų y iškosios i mo e iškosios giminės žodžiai, pa adinan ys
ą pačią kūno dalį a o ganą.
11 Fone inių i o og a inių balsių i p iebalsių ski umų a si adimą bus nulėmę iek kalbiniai, iek nekalbi-
niai eiksniai. Pi ma, kalbamas laiko a pis y a p adinis lie u ių ašomosios kalbos kū imosi me as, kai a-
šyba labai į ai a o ( ie pa ys balsiai i p iebalsiai ski ingų au o ių bu o ski ingai one iškai į o minami),
nebu o ben kokių i esnių jos p incipų. Ji DL i ML pa y ė ski ingų – okiečių i lenkų – kalbų į a-
ką. Ki a e us, lie u ių ašomosios kalbos y inė ojai (ž . Palionis 1967, 1995; Zinke ičius 1984) pažymi,
kad au o iai ašė kas kaip išmanė a ba nusižiū ėję į sa o pi m akų a amžininkų aš us, kai ku ie a ian ai
galė ų bū i laikomi ko ek ū os klaidomis.
12 Plačiau apie ML senųjų lie u iškų aš ų ki čio žymėjimą ž . Šinkūnas 2010.
113Te minologija | 2012 | 19
2. SKAIČIAUS VARIANTAI
Šiam e minų a ian ų ipui p iski iami okie ienažodžiai i sudė iniai
ana omijos e minai (iš iso 11 eilučių i 27 ski ingi a ian ai), ku ie
ski inguose (a ba i ame pačiame) žodynuose pa eik i ienaskai os i
daugiskai os o momis (pap as ai sudė inių e minų a ijuoja ieno ku io
no s dėmens skaičius), be o, eikia pažymė i, kad ap a iamo ipo as a ik
g ynųjų a ian ų:
An akis (lo . supe cilium) – An -Akkis, ok. Augenb auen C I 180 /
An akkiei, ok. Wienb auen C IV 980 / An akkiey, ok. WienB auen
Lex 106 / An akkei, ok. Augen B auen B I 1566; An akẽ, ok. Augen-
b ahue l 40, MŽ l 54 / An akẽs, ok. dieAugen=B auen MŽl 2;
Aša a (lo . lac ima) – Aßa a, lenk. Lʒá, lo . Lac yma SD 258, Aßa a,
ok. Th nen C IV 583, Aßa a, ok. eineTh ne l 8, MŽ l 469, Aßa a,
ok. Ʒh e,Th ne MŽ l 550 / Aßa os, ok. Th änen Lex 87a, Aßa os,
ok. dieTh nen Hl 10;
Blauzda (lo . c us) – Blauʒda, ok. Bein C I 268, Blauʒda, ok.
Waden C IV 891, Lex 102a, Blauʒda, ok. Bein p opede B I 21048, Blauʒda,
ok. Lenden B II 86647, Blauʒda, ok. Wade B I 51424, Blauʒda, ok.
Schienbein B I 51424, Blauʒda, ok. dieWadeamFuß l 16, MŽl 28 /
Blauʒdos, ok. dieBeine Hl 18;
Gal os plaukas (lo . capillus) – Galwôs Plaukas, ok. Haub =Haa
C II 860 / Galwôs Plaukai, ok. Haup Haa B II 61616;
Kelis (lo . genu) – Kélis, ok. Knie C II 1086, B II 80518, Kélis, ok.
Fuß,Knie B I 51422 / Kélei, ok. Knie C II 1086;
Sąna ys (lo . a icula io) – Sana ys, ok. Gelencke C II 708 / Sana is,
ok. Gelencke Lex 40a, Sana is, ok. GelenkamLeibe MŽ l 220 / Sana ei,
ok. Gliedmaß B II 59037, Sana ei, ok. [Finge ] xGelenck B I 47230;
Smilkinys (lo . empo a) – Smilkinnys, ok. de Schla amKop
MŽl 250 / Smilkinnei, ok. Schla C III 432, Lex 75;
Šlaunis (lo . emu ) – Sʒlaunis, ok. Hu Lex 51, Sʒlaunis, ok.
Hu l 211, MŽ l 280 / Sʒlaunys, ok. beydeHſ e l 211;
Vokas (lo . palpeb a) – Wókas, ok. Augenb ahne MŽ l 54 / Wókai,
ok. AugenB auen B I 1565;
Ža na (lo . in es inum) – á na, ok. Da m l 96, MŽ l 126 / nom.
pl. á nas, ok. Gek öß,Gedä m B II 5448.
Ras a iena a ian ų po a Cla io i K. G. Milkaus žodynuose, ku ią
suda ančių sudė inių e minų abu dėmenys – gimininis i ūšinis – ski-
120 Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniaiana omijos e minų a ian ai
| XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje
pa eik as kaip ank aš inio ( adinamo A. K auzės) okiškai lie u iško XVII
a. žodyno žodis, o gy gyslės „a e ijos, enos“ pi minis šal inis nu ody as
F . Ku šaičio 1883 m. žodynas.
Ras os d i a ian ų eilu ės, ku ias suda o na iai su ke e iopai į o min-
omis galūnėmis:
-e, -ẽ, -ė i -is:
Blužnis (lo . lien) – Błune, lenk. ſledioná/ ſlodʒona, lo . Lien,
ſplen SD 506, Blune, ok. Lunge B II 88637 / Blunė, ok. Lunge l
248 / Blunẽ, ok. Lunge MŽ l 331 / Blußnis, ok. Mil z Lex 61a,
Blußnis, ok. Mil ʒ C III 52, Bluʒnis, ok. Milʒ MŽ l 342 / Blunis,
ok. Mil ʒ B II 91418, Blunis, ok. dieMilʒ,auchdieLunge MŽl 30 /
Bluʒns, ok. Milʒ
l 256. LKŽe a ian as blužnė „blužnis“ pa eik as
kaip SD žodis;
Šlaunis (lo . coxa, emu ) – Kulßis, lenk. Ki ść/łopá kádolna, lo .
Coxa,coxendix SD 201, Kulßis, ok. Hu C II 978, Kulßis, ok. dieH e
Hl 54 / Kulſʒis, ok. Knöchel B II 80551, Kulſʒis, ok. Hu B II 72820 /
Kulſʒe, ok. Hu B II 72820 / Kulße, ok. Schenckel C III 412, Kulße,
ok. Hu Lex 51, Kulße, ok. Schenkel Lex 74a / Kulßẽ, ok. dieHuſ e
l 70, Kulßẽ, ok. Knchel l 228, Kulßẽ, ok. dieH e MŽl 135, Kulßẽ,
ok. Hu MŽ l 280, Kulßẽ, ok. Knchel MŽ l 303, Kulßẽ, ok. Schenkel
MŽ l 409 / Kulßė, ok. Hu l 211, Kulßė, ok. Schenkel l 305. LKŽe
duomenimis, a ian ai kulšė i kulšis u i kelias ana omines – „šlaunies“
i „s ėnų“ – eikšmes.
Iš duo ų pa yzdžių ma y i, kad isi mo e iškosios giminės ienaskai os
galūnių a ian ai y a miš ieji – a ian ų eilučių na iai ski iasi pap as aisiais
balsiais i d ibalsiais bei balsiais i d ibalsiais su diak i iniais ženklais (á,
é,ẽ,;éi,áu) i balsį y bei p iebalsius l,š, ž žyminčiais ÿ,ł,ß,ſʒ,,ʒ
ašmenimis.
Sky ium minė ina iena daugiskai inių mo e iškosios giminės galūnių
-os i -es a ian ų, į a dijančių cen inės ne ų sis emos dalį, po a:
Gal os smegenys (iki pailgųjų smegenų im inai) (lo . encephalon) –
Smagenos, ok. Gehi n C II 796, Lex 40,Smagenos, ok. Hi n Lex 50,B
ii 71241, Smagenos, ok. Ma ch Lex 60a / Smagenes, ok. Ma ck B II
89826 / Smagines, ok. Hi n B II 71241, Smagines, ok. Ma ck B II 89825.
LKŽe iksuo i a ian ai smagenos i smagenės, ku ių pi moji eikšmė y a
ana ominė – „cen inė ne ų sis emos dalis, ku ią suda o ne ų skaidulos
i ląs elės, esančios žmogaus kiauše i s ubu o kanale“.

121Te minologija | 2012 | 19
3.3. Vy iškosios giminės daugiskai os galūnių a ian ai
Kaip jau bu o minė a, pap as ai žodynuose an aš iniai žodžiai pa ei-
kiami ienaskai os o ma. Kaip odo anksčiau ap a i pa yzdžiai, šios
o mos ana omijos e minų y a daugiausia, ačiau pasi aiko i daugiskai-
os o mų a ian ų. Jų as os d i eilu ės. Konku uoja galūnių -ai i -(i)
ei, -ei i -iei a ian ai:
-ai i -(i)ei:
Pūkeliai, plaukeliai
14 (lo . lanugo) – Gyw-Plaukai, ok. Milch-
haa C III 56 / Gÿw=Plaukai, ok. MilchHaa B II 91342 / Gywplau-
kiei, ok. dieAugenb aunen l 46 / Gywplaukei, ok. dieAugenb aunen,
dasMilchhaa MŽl 92;
-ei i -iei:
Pe ys (lo . ac omion) – Péćiei, ok. dieSchul e n l 106, Péćiei, ok.
Schul e ,Rcken l 318 / Pecʒei, ok. dieSchul e n MŽl 197.
Šie a ian ai, kaip i anksčiau ap ašy ieji, ski iasi pap as aisiais balsiais
i d ibalsiais bei balsiais i d ibalsiais su diak i iniais ženklais (e/é;ai/ei),
aip pa balsį y i p iebalsius č i š žyminčiais ÿ,ć/cʒ, ß/ſʒ ašmenimis.
IŠVADOS
1. Va ian iškumas y a iena būdingiausių is o inės e minijos sa ybių.
Ryškiausiai jis ma y i p adinio ašomosios kalbos kū imosi e apo ašy iniuo-
se šal iniuose, pasižyminčiuose ski ingų o pa ies žodžio pa idalų gausa i
į ai o e ne ik a ski ų, be ne e ai i o pa ies au o iaus aš uose. Ši ai pa i -
ina i iama XVII–XVIII a. leksikog a inė medžiaga – ą pačią ana omijos
są oką į a dijan ys, ik ski ingai mo ologiškai i one iškai bei o og a iškai
į o min i, e minų a ian ai suda o nuo d iejų iki dešim ies na ių eilu es.
2. Su medicina susijusių žodžių i žodžių junginių y a pi muosiuose ben-
d uosiuose e čiamuosiuose d ikalbiuose žodynuose, u ėjusiuose didelę
eikšmę lie u iškos medicinos, konk ečiai – ana omijos, e minijos kū imui-
si – nemaža jų dalis suda o daba inio ana omijos a dyno pama ą.
3. Ti iamuose žodynuose as a ijų ipų mo ologinių (giminės, skai-
čiaus, galūnių) a ian ų. Dažniausiai mo ologiniai a ian ai y a ienažo-
džiai ana omijos e minai, sudė inių e minų ẽ a – jų a ijuoja gimininiai
a ba ūšiniai dėmenys.
4. Giminės a ian ų eilu ės daugiausia sudė os iš ienažodžių ana omi-
jos e minų. Jų na iai ski iasi y iškąja i mo e iškąja gimine.
14 Plg. gy aplaukiai (lo . lanugo) ME I 294.
122 Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniaiana omijos e minų a ian ai
| XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje
5. Skaičiaus a ian ų eilu es suda o ienažodžiai i sudė iniai ana omijos
e minai, ku ie ski inguose (a ba i ame pačiame) žodynuose pa eik i
ienaskai os i daugiskai os o momis (pap as ai sudė inių e minų a i-
juoja ku io no s ieno dėmens skaičius).
6. Galūnių a ian ų eilu ės susideda iš ienažodžių i sudė inių ana o-
mijos e minų – a ijuoja ienažodžiai e minai a sudė inių e minų dė-
menys su ski ingomis os pačios giminės galūnėmis. Ski iami y iškosios
i mo e iškosios giminės galūnių a ian ai.
6.1. Vy auja y iškosios giminės ienaskai os galūnių a ian ai. Konku-
uojančių galūnių -is i -ys, -as i -‘s (su umpėjusi galūnė, išk i us balsiui
a), -as i -is, -is i -us, -us i -as, -is,-ys i -ÿs,-as,-is i -ys, -is,-ys i
-(i)us, -is,-ys,-ÿsi -as a ian ų as os ne d idešim d i eilu ės. Šios
giminės daugiskai os galūnių -ai i -(i)ei, -ei i -iei a ian ų as os ik d i
eilu ės.
6.2. Mo e iškosios giminės ienaskai os galūnių a ian ų, palygin i su
y iškosios giminės, žodynuose as a palygin i nedaug – ik penkios eilu-
ės. Šių eilučių na iai ski iasi galūnėmis -a i -ẽ,-e, -ẽi -ė,-e,-ẽ i -ia,
-e, -ẽ,-ėi -is.
7. Žodynuose daugiausia as a miš iųjų a ian ų, išsky us skaičiaus a-
ian ų ipą – jam p iski i a ian ai y a g ynieji. Giminės i galūnių a ian-
ai, be pag indinių mo ologinių ski ybių, u i nemažai šalu inių – one-
inių i o og a inių – ski umų. Va ian ų eilučių na iai dažniausiai ski ia-
si pap as aisiais balsiais i balsiais su akū o, g a io i ski ingos o mos
ci kum lekso ( ies inio a lauž inio) diak i iniais ženklais, ku iais žymimas
ki čiuo as skiemuo a am ik os linksnių o mos. Iš būdingiausių p ie-
balsių ski umų minė ini konku uojan ys a ian ai su pap as aisiais i d i-
gubais p iebalsiais (dažniausiai d igubinami p iebalsiai d,g,k,l,n, , ,s),
aip pa su ski ingais ašmenimis žymimu balsiu y(y/ÿ), d ibalsiu uo(ů)
i p iebalsiais l(l/ł),š(ß/ś/ſʒ),č(ć/cʒ),ž(/ʒ)i dž(dʒ/d).
8. Žodynų mo ologiniams ana omijos e minų a ian ams a si as i į a-
kos u ėjo kalbiniai i nekalbiniai eiksniai. Iš pas a ųjų, be abejo, minė-
ina ski ingų – okiečių i lenkų – kalbų ašybos į aka ( ai aki aizdžiai
ma y i g e inan ana omijos e minus iš DL i ML žodynų). S a bus aid-
muo enka gy ajai kalbai i i iamų žodynų au o ių pi m akų bei amži-
ninkų aš ams. Žmonėse i ašy iniuose šal iniuose a o i ski ingi o
pa ies žodžio pa idalai galėjo bū i pe im i XVII–XVIII a. DL i ML žo-
dynininkų. Ki a e us, nea mes ina i indi idualiųjų ana omijos e minų
a ian ų bei ko ek ū os klaidų galimybė.
123Te minologija | 2012 | 19
PaGRINDINIaI ŠaL INIaI
B – Jokūbas B odo skis. LexiconGe manico=Li h anic me Li h anico=Ge manic m: ank aš inis XVIII am-
žiaus žodynas: dokumen inis leidimas su aksimile, pe ašu i žodžių egis u / pa engė Vincen as D o -
inas. – Vilnius: Lie u ų kalbos ins i u as, 2009. I–II omas.
C – Cla isGe manico–Li h ana. Rank aš inis XVII amžiaus okiečių–lie u ių kalbų žodynas. – Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1995–1997. I–IV omas.
H – Vocab la i mli h anico–ge manic m,e ge manico–li h anic m [...] on F iede ich Wilhelm Haack.
Halle, 1730.
Lex – LexiconLi huanicum: ank aš inis XVIII a. okiečių–lie u ių kalbų žodynas. Vilnius: Mokslas, 1987.
MŽ – Li auiſch=deu ſchesundDeu ſch=li auiſchesW e =Buch, [...] on Ch iſ ian Go lieb Mielcke, Can o
in Pillckallen. Knigsbe g, 1800.
R – Li auiſch=Deu ſchesundDeu ſch=Li auiſchesLexicon, [...] on Philipp Ruhig. Knigsbe g, 1747.
SD – Ši ydas K. Dic iona ium iumlingua um: pi masis lie u ių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas, 1979.
PaGaLBINIaI ŠaL INIaI
LKŽe – Lie u iųkalbosžodynas(I–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as, 2005. – www.lkz.l .
MedŽ 1980: As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S., Vai ila ičius A., Vileišis A. Medicinos e minųžody-
nas, Vilnius: Mokslas.
ME 1991: MedicinosenciklopedijaI, Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų leidykla.
LITERATŪRA
Anuse ičienė O. V., Cibas P., Lilienė L. 2002: Žmogausana omijai  iziologija, Kaunas: Linos pasaulis.
Česnys G. 2002: Lie u iško ana omijos a dyno is o ijos me menys. – Te minologija 9, Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as, 55–65.
Miliūnai ė R. 2009: Daba inėslie u iųkalbos a osenos a ian ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Mi ke ičienė A. 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian ai. – Te minologija 11, Vil-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as, 119–144.
Palionis J. 1967: Lie u iųli e a ū inėkalbaXVI–XVIIa., Vilnius: Min is.
Palionis J. 1995: Lie u ių ašomosioskalbosis o ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
S unžinas R. 2008: Va ian iniai s a ybos liaudies e minai Lie u iųkalbosžodyne. – Te minologija 15, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 111–130.
Šinkūnas M. 2010: XVI–XVIIamžiausMažosiosLie u os aš ųakcen og a ija: dak a o dise acija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Zinke ičius Z. 1984: Lie u iųkalbosis o ija3:Senųjų aš ųkalba, Vilnius: Mokslas.
Župe ka K. 1983: Lie u iųkalboss ilis ika, Vilnius: Mokslas.
Авербух К. Я. 2003: Терминологическая вариантность. – В. А. Татаринов. Историяотечественного
терминоведения.Т.3:Аспектыиотраслитерминологическихисследований(1973–1993).Хрестома-
тия, Москва: Московский Лицей.
Ахманова О. С. 2005: Словарьлингвистическихтерминов, Москва: КомКнига.
Бабанова С. Ю. 1994: Вариантность терминов в научном языке. – Терминоведение. Выпуск 1, Москва:
Московский Лицей.
Граудина Л. К. 2003: Варианты языковых единиц. – Культурарусскойречи.Энциклопедический
словарь-справочник, Москва: Флинт, Наука.
Лейчик В. М. 1994: Обоснование структуры термина как языкового знака понятия. – Терминоведение.
Выпуск 2, Москва: Московский Лицей.
Марузо Ж. 2004: Словарьлингвистическихтерминов, Москва: Едиториал УРСС.
Сложеникина Ю. В. 2005: Термин:семантическое,формальное,функциональноеварьирование, Самара:
СГПУ.
Татаринов В. А. 1996: Теориятерминоведения1:Теориятермина:Историяисовременноесостояние,
Москва: Московский Лицей.
124 Palmi a Zemle ičiū ė | Mo ologiniaiana omijos e minų a ian ai
| XVII–XVIIIa.lie u iųleksikog a ijoje
MORPHOLOGICaL VaRIaN S OF aNa OMY ERMS IN LI HUaNIaN LEXICOGRaPHY OF 17–18 H CEN URIES
The a icle p o ides he linguis ic desc ip ion o mo phological a ian s o ana omy
e ms, hei ypes and sub ypes and gi es a b ie o e iew o he easons o such a ia-
ion in he main gene al ansla ion dic iona ies (mos ly bilingual Ge man–Li huanian
and Li huanian–Ge man) o 17–18 h cen u y Li huania Majo and Li huania Mino .
Th ee ypes o mo phological a ian s (o gende , numbe and ending) ha e been
ound in he esea ched dic iona ies. The majo i y o mo phological a ian s a e one-
wo d e ms; a ian s o complex e ms a e a e – he e a e some a ia ions o hei
gene ic o speci ic elemen s.
The gende a ian s a e ei he masculine o eminine (Kaukolas/Kaukolẽ/Kaukolė
‘skull’, Wůkas/Wokas/Wókas/Wokà ‘eyelid’).
The numbe a ian s in he same o in di e en dic iona ies ha e ei he singula o
plu al o m (Kélis/Kélei ‘knee’, Sana ys/Sana is/Sana ei ‘join ’).
The ending a ian s ha e di e en eminine endings o di e en masculine end-
ings. Va ian s o masculine singula endings p e ail. Wo ds ending in -is/-ys(Akkies
Pawiddulis/AkiêsPawiddulys ‘eyeball’, ſkilwis/Skilwys ‘s omach’) o -as/-‘s (Maaſis
Pi ß as/maaſſisPi ſʒ ‘s ‘li le inge ’, ywa as/ywá as/Ʒywa ‘s/Ʒywá as/Ʒywa as
‘womb’) comp ise he bigges g oups. The e we e only one o wo o he ending a i-
an s ound. Feminine singula endings a e qui e in equen . Such a ian s di e in
endings -e/-ẽ/-ė(Seiłe/Seile/Séilė/Séile/Seilẽ/Séilẽ ‘sali a’), -e/-ẽ/-ia (Kiauße/Kiauſʒe/
Kiáuße/Kiáußẽ/Kiáußia/Kiaußia‘skull’), -a/-e/-ẽ(Gÿw=Gÿſla/Gÿw‘gÿſle/Gyw=Gyſlẽ
‘a e y’), -e/-ẽ/-ė/-is(Błune/Blunė/Blunẽ/Blußnis/Blunis/Bluʒns ‘spleen’).
Nex o he main mo phological di e ences gende and ending a ian s ha e qui e
a lo o seconda y – phone ic and o hog aphic – di e ences. Va ian s di e in sim-
ple owels and owels wi h a ious diac i ic ma ks, simple consonan s and double
consonan s o consonan s ma ked using di e en cha ac e s l(l/ł),š(ß/ś/ſʒ),č(ć/cʒ),
ž(/ʒ),dž(dʒ/d), e c.
Va iabili y is one o he mos common ea u es o his o ical e minology o medi-
cine – lines consis ing o wo o en a ian s o ana omy e ms naming he same con-
cep , bu ha ing di e en mo phological, phone ic and o hog aphical o m we e
ound in he esea ched ma e ial.
The e we e bo h linguis ic and non-linguis ic ac o s in luencing he occu ence o
mo phological a ian s o ana omy e ms in dic iona ies. One o he mos ob ious
non-linguis ic ac o s was he in luence o he o hog aphy o he Ge man and he
Polish languages. Li ing language as well as w i ings o he p edecesso s and con em-
po a ies o he au ho s o he esea ched dic iona ies also played an impo an ole.
Lexicog aphe s o he 17–18 h cen u y Li huania Majo and Li huania Mino could
ha e aken di e en o ms o he same wo ds used by he people and in he w i en
sou ces. The possibili y o he au ho ’s own a ian s o he ana omy e ms o p oo -
eading mis akes could no be excluded ei he .
Gau a 2012-11-19
Palmi a Zemle ičiū ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]