Vladimir Moisseyevitch Leitchik (06-11-1928 – 23-07-2013)

244 Se gejus Šelo as, La isa Mane ko | Vladimi as Moiseje ičius Lei čikas | (06-11-1928 – 23-07-2013) Vladimi as Moiseje ičius Lei čikas (06-11-1928 – 23-07-2013) Rusų ling is inis mokslas p a ado ge ai žinomą ilo-lei chikų specialis ą, ku is Vladimi Moisseye i ch Sunku apie jį ašy i p aei yje, nes jis y a a p mūsų mi ė 2013 m. liepos 23 d. Logika, leksikologija i e minologijos mokslas […] […] jo kolegos, s uden ai, mokslininkai i moky ojai. Vladimi Moisseye ch Lei chik bu o puikus s uden as, baigęs Lomonoso o Mask os als ybinio uni e si e o omanų kalbų ka ed os s udijas. Jis bu o plačiai mąs an is žmogus, domin is kul ū os s udijomis, kogni y inė ling is ika, e minologijos mokslu i specialių ikslų kalbų eo ija. Būdamas ik u ilologu sa o kelyje susipažino su daugeliu naujų ilologijos pas angų pusių: dės ė p ancūzų i usų kalbas, di bo e ėju, skai ė kalbų is o ijos, usų kul ū os i e minologijos s udijų pag indų ku sus. Techninis e imas a edė jį į pag indinį jo iso gy enimo s au ą, ku iam jis pasky ė daugiau nei 50 me ų - ai y imai i p ak inis da bas su moksliniais i e minologiniais duomenimis. Dėl jo ši ling is inių i leksikologinių žinių s i is apo a ski a moksline disciplina. Reikia p ipažin i, kad jis bu o pi maujan is Rusijos ekspe as p ak iniuose i eo iniuose e minologijos klausimuose, ku is sukū ė o iginalią šios mokslo s i ies koncepciją. Pag indinė jo eo inės me a-kalbos idėja bu o e minų sup a imas kaip sudė ingo kalbos iene o specialiems ikslams, pag įs o imis sluoksniais, įskai an na ū alios kalbos subs a ą, loginį subs a ą i g ynai e minologinį leksemos pobūdį. Visi šie sluoksniai a skleidžiami e minų o malioje, u inio i unkcinėje s uk ū oje. Vladimi o Lei čiko eo ija y a a sakymas į daugelį šiuolaikinės e minologijos klausimų. Jame ap a iama e minologijos kaip mokslo p igim is, jos eo iniai i aikomieji padaliniai, e minologijos i e minologinių sis emų ski umas, e minologija i nomenkla ū a, e minologinių me odų o ma imas i naudojimas, pag indiniai no ma y aus da bo su moksline i e minologine leksika p incipai i ki i. Knyga, ku ią pa ašė Te minologija | 2013 | 245 Lei chik e minologija: jos ema, me odai i s uk ū a daug ka ų paka o inai išleis a apo klasikiniais moksliniais da bais, apibūdinančiais e minologinę s e ą. Sunku as i šiuolaikinį mokslinį s aipsnį, ku iame nebū ų paminė a Lei čiko pa a dė a ci uo a jo monog a ija. Vladimi as Lei čikas daugeliui jaunų mokslininkų pa odė didžiojo mokslo kelią, būdamas moksliniu pa a ėju, o icialiu oponen u dise acijos gynyboje a jų mokslinių y imų da bų ecenzen u. Mes no ime pažymė i jo daly a imą moksliniame specialis ų engime ne ik iš Mask os, be i iš į ai ių Rusijos dalių. Ta p jo s uden ų (o daba jie y a ilologijos dak a ai i p o eso iai) y a mokslininkų iš K asnoja sko, Nijni No go odo, Pe mo, Pja igo sko, Sa a o o, Tjumeno i ki ų mies ų. Jis s engėsi popula izuo i mokslą. Viena žymiausių populia iųjų mokslų knygų, ski ų leksikologijai i e minologijai, y a "Žmogus i žodžiai" (Люди и слова). Šis omas gali bū i ekomenduojamas y esniųjų klasių mokiniams mokyklose i uni e si e ų s uden ams susipažin i su echninio i p o esinio pobūdžio leksikos p oblemomis. Tu ė ume pasaky i, kad jis bu o unikalus žmogus, ku is a s o a o so ie ų, o ėliau i Rusijos mokslo p es ižui užsienyje. Jis ak y iai daly a o engdamas i skelbian usų i uk ainiečių au o ių s aipsnius anglų i okiečių kalbomis, jis pasi odė kaip usų e minologijos mokslas (1992-2002) 2004 m. Vienoje. Šis kū inių inkinys labai a spindi usų i uk ainiečių e minologijos mokslą. Vladimi as Lei čikas bu o Rusijos gam os mokslų akademijos (RAEN) nuola inis na ys i bu o apdo ano as a p au inių i Rusijos o ganizacijų. Daly a o daugelyje Rusijos i a p au inių kon e encijų. Jo a das žinomas ne ik Rusijoje, be i oli už jos sienų. Jo pilnas gy enimas baigėsi, be p asideda mokslinis nemi ingumas: jo da bai, mokslinės idėjos i ezul a ai liks su mumis amžinai. Gau a 2013-11-06 Se gejus Šelo as Filologijos mokslų dak a as, pag indinis mokslininkas, e minologijos cen o ado as, Rusijos kalbos ins i u as, Rusijos mokslų akademija La isa Mane ko Filologijos mokslų dak a as, p o eso ius, anglų kalbos eo ijos i p ak ikos ka ed os ado as Lomonoso o Mask os als ybinio uni e si e o aukš osios e imo i in e p e a imo mokyklos ka ed oje