Terminas prie termino. IX

202 Jonas Klima ičius | Te minas à e me. IX Te minus à e me. IX Jonas Klima ičius Ilsisi ieux champs pada gai: cheklas, dalgis, mains e akėčios Jus inas Ma cinke ičius Pada gas: sInonImaI I TemInIzacIja Pada gas e ses gausūs synonymes di e ses signi ica ions la gemen pasculidée i ojoje le pa ole. Jų a ealinę padė į apildo ieux éc i s (i mo synų) données. La plupa d'en e eux mo i a ion aiški, de ce aines même semblables. L'explica ion é imologique au peu. Un au e simili ude de leu mo i a ion sa non-dis ink i i é, e ce des in e i ie langue assez ca ac é is ique insu iciammen di é ijuo ume des signi ica ions. Dans les Nou eaux éc i s commencée šiokia elle commun inée langue lexiques séman icée di é encia ion dans ce e mic osys ème aussi oka, mais angiai e manquek inai, e elle accompagnée signi ica ions mé a o isa ion di é ences enco e combien ni elia o. Synonimes e no minamasis dicynas mažokai ici con ibué. Seulemen assez a dy a e minisa ion, bien que pas ou à ai se soi e minée e pas sans con e a ingumes, posi i emen pâ î e bend inée a oseną. 1. Nagingasis (įnagus) homme igu a i emen , e non e miniquemen (ne homo abe ) pa lan jus e a p is dans nag, en main (: choisi im i; bien qu'anciennemen il y ai e au e é imologie) kokį panagų, pa ankų la na u e d'obje (akmenį, kaulą, kiauku ą, b anchią ou s ypą) į įnagį a ankį (élec ion, pêche, chasse, comba , a ail, jeu ou musique). Issu de la na u e noodu u bū isiški, quoi kilme peu di e salaikiai ou e į ai ia iečiai synonymimai. Įnagis 1. (i nag) LKŽ IV 1957 daik as, pa lequel quelque chose se ai ; ou il, ins umen ; a meklas. Mais déjà en i an e pa lan de eikalo a an ou ce, a ec quoi qu'es ai , e non a aillama lazda, ėzdas, b uikš as, b ūklys, ykš ė, bo agas, imbas,... Cependan : I meis as be įnagio du nas ( k ailas) Ka klėnai. Tous mes ingnagia a šipę Sk iaudžiai. Ou il 1. (i į ankė) nepasi ūpin a même dé ini […] expliquama ou ydingai, . y. synonymimais įnagis, p ie aisas, ins umen as, pada gas. Bien e de chiun... 203Te minologie | 2013 | 20 Aiškinimo ydos ne eng a e no ma i DŽ1 1954: įnagis 1. į ankis, pada gas, ins umen as (2. šnek. bo agas, imbas), ou ilis 1. combien mieux įnagis, appa eil a ec lequel quelque a ail es ai , mais DŽ2 1972 enco e pi es: ins umen ais a ec lequel a ail es ai (géné alemen à la main); įnagis; jus e mieux SinŽ 1980 ou il 1. p i e ai s a s, auquel qui es a aillé (no s dispose aisas là son d'au es synonymes angées dominan ée!..). Manque de p écision e DŽ3 1993: įnagis 1. o dinai e ou ilis, e ou ilis a ail ou il (pp . imama en mains). Bien qu'il y ai déjà il y a 40 ans une e spéciaux no mina i s no es (G ina eckienė 1972: 43; Klima ičius 1973: 2526), e DŽe 2006 įnagis wi hou pažymos a m. – 1. o dinai e ou il [2. muchans obje (...)]. Dans la p esse, bles in aux e o s de mé apho isa ion (semblan de cou sesynesses), ingnagis de ien e d'un ex ao dinai e ou il: Pa ke is e simpleu is cou eau es de enu ses plus impo an s k ū yb o s dans n a gi a i s MkslL 2006 5 14. O ou ilis 2. p k. p iemonée pou quelqu'un un bu à a eind e aimen op é u ai pasenusiai! comp ends c'es déjà e įii osie d'œu e, d'ac ion, d'ac i i é e ec uée: SNO in e na ionale de paix e de sécu i é suppo ing ins umen al T 1975 217 3; ou ils de poli ique Vd 2004 19 22, a pe çu comme un ou il NŽA 2010 78 276, al is mon ou il de a ail a ec TV 2012 39 18, oix mon ou il de a ail a ec TV 2012 3 21, son co ps ou il de a ail IQ 2011 4 118. Es ce une signi ica ion li é ale ou une mé apho e: Kompuu e is n'es plus isolé au an k i s Vd 2005 43 19. m. Vincas Pie a is a minimen s mini joli linius į ankius: Des joli linius į ankių Gudeliuose Žiū iuose a ojo kankles, e uką ( ė uką) (būgnelį būbnelį), amzdį su agučiu V. Pie RR 1895 1973 417. K. Būga es en é de u ilise puchiamas musiques įnagis, e A. Sabaliauskas-Žalia Rū a musiques į ankis (liaudies). Cependan déjà K. Si ydo dicodyne es musiques e giesminykų ins umen . STŽŽ 1923 ins umen as aiškinamas ( a gu ou emplacé) un anis. TŽ 1936 similai emen : ins umen as ou ilis, ou il e ins umen inis acie . En esigalè en musikinis e médininis (chi u ginis e k .) ins umen . LKŽ IV 1957 ins umen 1. į ankis, pabūklas es indiqué e de M. Daukšos, S. Vaišno o da éc i s. DŽ2 1972 ins umen 1. da bo į ankis: chi u ginis, kal ys ės i. PolŽ 1984 ins umen seulemen į ankis. DŽ3 1993 ins umen 1. ou il de a ail, mais seulemen chi u gical, DŽe 2006 chi u go. Beaux salons plus beaux (i saloniškiau) ne les ou ils, e p ašma nūs ins umen ai Sa a ec TV 2009 11 10. De la cou e usosence ac uelle il au a an ou indique non appliquée e non des inée ins umen usage dans ankio signi ica ion: s aliaus ins umen ai Vd 2007 35 16 (pasi ašęs: būsimasis 204 Jonas Klima ičius | Te minas à e me. Le p ésiden li uanien Ha a d un- o é udian Gin a as Ga ėnas IX! ), designe io ins umen si: ep ukas, c êš ukas, kampainis e pan. Vd 2005 35 47, en an s p a iquen se a aille a ec ins umen s KV 1988 20 14. S alo į ankių io déc i s musiquemen ensemble ins umen al Sa a ec TV 2007 36 20. Publici é: pila pou les ins umen s de inissage du bois e du mon age élec ique. In e nau iques p ašma nuoliai ašo: b u d e l i o a ail ins umen ai LA 1992 56 2, ū ky m o ins umen Vd 2006 26 23. Poè e: Passeigée comba de même E laisies, e sain es. / E ki is au li Tiki ins umen A ka s ui Le meilleu ins umen a sukal i, / A ygei išskob i LA 1992 27 14. Apie skulp o ių – nepap as ai: nk o s KV 1983 51 7. / Au poè e ici e les mains, e la ê e enco e su iko au ankio: Mano a nk a, quel bon dans a n k i s u me es! - - - mon g andison dans a n k i s, manoji g a l a, <...> J. RainL 1975 178. o éc i u ejo ins umen ai m en a l in i a i Vd 2005 41 56. E mo e s beau éis de plus en plus accen ué comme ins umen Sa a ec TV 2006 9 18. Nemaža g oupe ins umen s pa iculiè emen padažnėjusi: gaz a m z di s no malus p o li i n i s ins umen Vd 2006 13 3, e k s e li s es pa iculiè emen bon ins umen pou les onds ci culan s i n an s uo i Vd 39 37, in e ne y šy s es magni ique ins umen NZA 2005 9 418; ins umen s k au p i m oi LTV 2005-10, 2007-08 2005 e ins i u ionnels NZA 2007 89 419. Ceci la plus aie mé hode, plg. ins umen 3. p k. moyen, mé hode PONS. ALKŽ 2004. pou quoi auuo sakius simplemen e clai emen adui e p iemone imamasi ins umen aliza i, bien qu'ensui e pe sayone lie u iquemen : Amo concupiscen iae ins umen alise ai au e: l'au e de ien ma pa ie, au e bien y nousa inu à moi, pa e s d a ma s le p i e mo n e son bienie NŽA 2007 1112 555. Na ū usia ins umen mé apho isa ion es muzikinée, exemple. :, les gens allan di igés des onc ions, <...>, peu éalise seul ce, ce qui glūdi epochos mąs yme. I ns u m e n a s, pa lequel ils on g o i, es ab iqué pas leu s ils seulemen applan és à lui. De même e kū inį, […]...>, pa ašo ne ils leu son p ésen és seulemen gai es A. Š eicK e E 1989 81. Beaucoup nonna u ali: L'Homme aide à s'en so i du compo emen pau e é n'es d'au es ins umen s, <...> Vd 2004 41 24. Tou a queis ins umen ke gimen a ec mechanisme: Puikus exemple pou aien ê e l'Union eu opéenne. Ce de ai ê e un lieu e s lequel ous s u ne š a le meilleu de leu s in s u m e n u s i s u k u i a pe ec ion à m e c h an i z m ą. S. Rou illois es ime, pou l'ins an , que nous a ons seulemen peine à maî ise le g iozdique i n s u me n ų k ū ą, o n e enco e un mécanisme onc ionnan Vd 2004 22 19. Tiens obse biesi linguiniu bukumu, quand édi o ius ba a aimen nuo okų e ėją, ok. Ins umen a ium aduisį 205Te minologie | 2013 | 20 moyens: Ve imas pe d <...> ins umen s pa lesquels il es possible de se g ippe , ce que l'au eu ai en econs i uan ch ono opą NŽA 2013 4 300. Ou e ins umen in e na ional, il y a e é imybė s amen os muzikos LKŽ XIII 1984 e š emen as LKŽ XV 1991, s ùmeñ as į ankis LKŽ XIII 1984. Ce de s e imkalbių d a ų comme e ūkio en o is in en o ius LKT 1970 328 (Suginčiai). Sumanusis homme ( a si homo habilis) déjà lui-même apdi bo, pe di bo, . y. (pasi)da ė(si). Ce son pada ga(s) (: ai e Ska džius 1943: 102; Sabaliauskas 1990: 207) 1. ins umen s, appa eils, ins alla ion (pp . u ilisés pou des a aux ag icoles ou dans le ménage) LKŽ IX 1973. Connu déjà de Jono B e kūno, Mikalojaus Daukšos, ca ac é ingiausias žemaičiams. Il exis e e kuopines signi ica ions: Mediga su pada go a es, žambies, ables, šlėdžių ( šlajų), kubilų, lo ų, k osnių, šėpų ( spin ų) A. Juškos dic ionna s. Ici la la geu de signi ica ion isible es enco e augmen ée d'au es sou ces, comme. : A ec au es pada gais apsiei nemoku, ale ( bu ) ki į pap a ęs a o K. Ju kšaičio pasakos. Poa gas 3. spąs ų di ginamoji ablelė (Bi žai, Kupiškis), es sans aucun dou e, n'es pas polisemija, mais homonime (: padi g(in) i). Ne e as e e esaiques a ian e pãdá ga, e pada ga es le p éposage -gas seul edinys, bien que pa mi gausesnių -ga edinių pada ga seul g amma icales įnagio signi ica ions, au es nomma ions de l'ac e (LKG I 1965: § 451; e pada ga, e pada ga Daik a a džių da ybos ap aše aplenk i). Aukš aičiams ca ac é ingueu ai u 4.: Pada ai ūkio: žag ė, akėčios, ki is, sp agilas A. Juškos mo synas. Va ojamas i kuopine signi icme: Menkas gaspado ius ( šeimininkas) que ai a as ou e udu a ( uduo) an kiemo lydinas Rodūnia. Il a ai beaucoupel beau obu e ai V. K ė ė. Žemaičių, lie u ininkų, aka inės dalies aukš aičių es enco e e pãda ỹnė: Pada ynių medis J. B odo skio dic ionnai e. Elle es kuopinė. E animaux, e pada ynée ou endiai Ramygala. Voici s'ou e sa signi ica ion la geu : Rudenį e hi e ą s o kus ( akandus), ou baldus, e au e maison pada ynę, pa je: žambius, ekė es <...> laikė s. Daukan as. Enco e plus a e e e a inse 2: Son jauja pleine de isokies pada ines p ig ūs a Šiauliai. Re a e sinkopinė pãda nė (Šedu a, Pane ėžio . Smigiai). Da ybinių synonymes excédils dans la même a mée ou même schnek e se é èleie leu g e iminiu usage: Tous ūkio pada gai e pada ynė ugny supleškėjo G ūžiai. Chaqueame a siėjime ou um soi làine nécessai e p ada gai e da ynei ma iè e s. Daukan as. 206 Jonas Klima ičius | Te minas à e me. IX A sésy usi ak. dz. signi ica ion c éa u e 5. e Rad iliškio pada ynė 3. pakink ai, quoique aible. 2pada gai pakink ai du pada go a icle dis ingue . Pie inių ak. hau . adjec i pada inis endu à pada ynei, pada gams ai e, mais ilus acija émoija seulemen pada inius (p šng. malkiniams) a b es Igliauka (pada giniai medžiai nu ody i seulemen de J. A. Pab ėžos éc i s). Tai émoija e daik a a džiai: M ed ž i o meis as a aille pada gus: ežimus, ažius A. Juškos Dic ionynas. Gana u ėjusys med ž i o pada goms e šilumai M. Valančius. Comme ma iè e (: bois, bois) épi o e audeklams, e e o ims, ainsi e pada go (a ec a ian es) l'ampleu des signi ica ions plė ėsi. Déjà dans les ieux éc i s ba oque esame de g ands mé apho es: Pada gus leu mo nuog yeux des a ima M. Daukša. Exis e se gais e pa d a ga i s (p iemone, in e mediininkais) du diable S. Vaišno as. Lyg des éc i s sac és oisa: Eina de maisons bū ies bū iai pe sonnes a ec ou es les ba ž n y č i o s p a d a a i s ( élia oms, lampin ais e . .) a ec ou e ékilme Žemai ė. Ainsi e anoniques ka ibboje: Ži gai, ginklai, k a ė s p a d a ga e oi u esimai is eko lie u iam dans nagą s. Daukan as. Albe as, p isėmès pilės g iaunamosias pada ynes, aukia dans pilę s. Daukan as. <...> insignemen gadino a a n u s, a dė ma š i n as e seulemen a endé que sa p éangoje pou ai emmene de la ille a mo as, gu guoles e sumes i Ne in sabadin us p a da gus A. VienR III 1986 322 (K yžkelės). Siguie même pi mykščio homme ie: <...> neoli o pe iodo <...> žmogus a km e n i ni a i s pa d a gai s šelpėsi LT II 4 1919 511512 (J. Basana ičius). Galop apigaunama e de l'inno a ion à l'indus ie: Ūkio e e s des oujou s pa b i k ų ai e, adap és à un meilleu açage de la e e Va pas (1895). T iebwe k e wa a oma pada ynė, mašynė K II. Au oma pada ynė, de soi-même allan an i K I. Bend inėje kalboje déjà même acquisalėjus a ian e pada gas sa signi ica ion po ée s aiškių ibų nelabai a. Pa ois upie ou plus inemen des disen des domaines: A. Kaminsko poezija sukiojasi en e ž em ė s ūk i o i n a mų a py okos pada gų L e M 1981 37 4. <...> a imui, sėjai, malimui, k e pi m u i nécessai e mul i ude di e si iausių p a d a g ų LP 1981 74 2. En e e : Gi nos, comme e d'au es pada gai, […]...> T 1983 123 4. Mais lequel se ai le ou neau de cuisson k osnis, cuyklė ou kep u ė? Visisco manque de cla é es mon é e p iedu a e au es: kalė no agus, couilius, kal us, pjau u us, dalgius, ki ius, di e s cablius e k i u s b u i i ni u s p a da g u s P. Ta asPab 1972 25. Ra uose ma ei sk ynią, e oins olkų e lapių spąs us, ka ilą, o ka ile d i ąžuolines lėkš es, kaušą, sep ynis šaukš us e k i u s i im o m e n o pada gus AB . Ki S 1968 96. Es -ce que les ou ils énumé és ici (à l'excep ion des câbles) son des pada gai?! Pou quoi ici les plus di é en s obje s déc i s comme pada gai: 207Te minologie | 2013 | 20 Pa duodu i k u s ą, g a a ž ą, p i a ni n ą, aikišką ež i m ė lį e au es amilles pada gus ŠlKal 1975 20.Pasakų seno ės y inė ojas i gi ben kiek s ebina apyčiupa du sens de ce mo : Pou quoi ce na i e es su oues? Sachan e j m o i l a i o des ini , ces pada gai nede a V. J. BagdKGPas 1992 162. Pada g se ai un mo , sou en a ec humou o, i onies, e padažnėjęs: Taigi ea as <...> un monde apga ys ės d abužėlių. D'acco d, si au moins un chalikėlis, mais peu ê e e bikini (...) jusqu même iné i ables h i g i enos pada ges L e M 1990 42 6. Si oleis nous punissons k a u ėm i s, olešikus e ša o u, o hé e ikus l a u z u, ce ne se ai pas mieux pou nous a ec ous ces ba u s m i ų p ad a ga i s zág iū i e ci uos p ažū ies kū <...> (Lu e is) S. Ma k NN 1969 207. <...> a sik a ėme els a u k l ė j i m o p a da g ų, comme l a z d a, di ž a s e ž i n i ų sauja, paže a camba io ke ėje Šl 1976 5 4. Cependan es e sé ieusemen , pasigė ė inai mé apho isée: Indi idualiais pada gais įdi bami seman iniai champs de els mo s, comme uduo, du ys, molis, diena L e M 1982 51 5. Donc pada go signi ica ion 1. žemės da bo a household į a n k i s non seulemen p écisin ina (apib ėž is), mais ixsuo ina e de elle pasida iusi pe kel inė. Du musikos pada go (Adol o Sabaliausko appelé džiaugsmo pada gu A. Ki SB 1968 56) es és seulemen le sou eni : P ašyda o leu s pe a os pasidogas pasidomė i liaudies muzikos pada gais ainsi alo s appela ons nous liaudies ins umen us G 1978K 41 6. Puisque l'homme es aussi, bien que i an , mais poa ga, du ou pas é onnan que le poa ga 2. soi kūno o gan LKŽ IX 1973. Sans ph ase es indiqué e sou ce de la langue i ie Šedu a, mais ce es peu peu combien au osakiška, humo is iška, pa ce qu'à cela es é imybė šlunkas 1. LKŽ XV 1991 (génialemen éjec ūmès son p op e memb e es és seulemen le doig 1na ys 2. e 3. kulkšnis, gu nas LKŽ VIII 1970). Mais comme jus e l'éblouis Jonas Jablonskis ėmėsi ici pada gą dieg i: Šikšnospa nio s p a n as es le plus puissan , le meilleu l i e č ia m as i s pada ga LKŽ IX 1973. Comme le e me même o gane co espondmeniu ou synonyme n'es pas enu, mais Jablonskio akeliu a pas un seul éc i ain, aduc eu ou jou nalis e i an du langage: Lignemen comme a ia ion, s k i d i m o p a d a ga i doi ê e pa ai emen p épa és: p l u n k s n a s imp egne, ési epdami iebalais e de pas u galines liaukos 1975 9 23. <...> g ožį p iiman ys p a da gai son ex e nes pojūčiai egi emen e klausa G ožKon 1980 341. La ê e, les yeux, le nez, sc uos ai, les o eilles p écieuxiausi ž mo g i š k o s i o s b ū y bė s p a d a gai n'es saugomi [kumš ynių] lois, quiku ie) pou a p o ége le cou, c ū inę, ou e le es e co ps. J. Pa OD 1984 255. Mano édidi kančia 208 Jonas Klima ičius | Te minas à e me. IX si long emps pe sécu ée e pe e ie, e oppée! Ak, que ainsi die iška ieno ė, ce douleu mo a audas, susie ų ces sus e imėjusius p a da g u s i na i u s, o ma ančius mani (Oska as Milašius) I e B 1988 258. Su okimo pada gai L e I 1980 209. T upučiuką a ec humou , mais sans i onie: <...> p idėjus embançan la main à poë s apdainué le co ps humain plus impo an pada go se ca Šl 1978 15 8. Kazimie o Jauniaus 1pada ga 2. e pada ynė 2.: D i son des pa oles pada y nė s dali: oix s ygos ge klės mazge e a liep u as kalbo y os e minijai é ai lem ingos. Jablonskio nuopé nas, qu'il p émiene é p oposée à habi ualesniam a ian e e des langues pada gus o i ié. Nezinia ko pa ois édygs a quelle nou eo ée, exemple., ližu is, comme p incipale k a l b o s p i e m o n ė J. LipskSomP 1979 15. Bien sû , DŽe 2006 pada gas 2. expliquamas kūno o ganas es nep įs ai pa pla us. Pabūklas 1. pada gas, pada ynė, į ankis, p ie aisas LKŽ IX 1973 es žemaičių, aussi indiqué de P. Ruigio e dyno. Plus ilius é a ian e pabūklė: Pasi aisiau pabūkles: sp agilus, jambius, ki ius, g ąž us, plunksnas [plūgo e s u ės spa nas] A. Juškos dic ionnas. Nè quie choses ai dailidei e ama ininkui n'es eip g andemen nécessai es, comme son p a b ūk l ė s i ou ils son ama o S. Daukan as. Mo i a ion explique seulemen é imologie: :bū i; plus anciennemen shaknis būgalėjo a oi e galiniuo inio ac ionmawo di signi ica ion, plg. ok. bauen, s a. būan gy en i, a p di b i, plan in i de *bhū- (Ska džius 1943: 193). Seulemen pou quoi n'ajou é ici le plus impo an bauen signi ica ion cons ui e? Majo i ai emen les sou ces plus écen es dicodynes e éc i s mon en au e cô é de signi ica ion: An iques musiques pabūklai L. I inskis. Nous a ons e la guida, e pabūklus dis-nous jus e, commen nous asseoi ? J. Bal očius-Ge u is. Pabūklai keliami J. B odo skio le dic ionnai e. Pabūklas loin ain oyemen s L. I inskis. Immédia emen appa u deux lieko iai ( médecins) a ec leu pabūklais Tiesos p ie elius (1880). Pabūklės es gesamosias S. Daukan as, sme čio ( mo ) M. Valančius, ma kinimo S. Gimžauskas, luxabanges S. Gimžauskas. Re as po eikšmis sua dy o daik o sudedamoji pa ie: Visus pabūklus gi nų iš inko Ku šėnai. Similaux, mais ou à ai a e boucle ou di é en de i gi a o 1. sou ces, lieu de ie, siège K. Si ydo dic ionna s, Pane ėžys, Vaižgan as 2. (dažnesnis būkla 3., būklė 7.) į aisas, p ie aisas LKŽ I1 1941: Adynykas ( ho loge) ma i ime būklas u ile su jū ės, ku sai mon en aux lai inykams, comme au eldiją man i e L. I inskis. Apskleis u ė būklas, quiuomi appujiame nuog pluus ou soleuses L. I inskis. 209Te minologie | 2013 | 20 Dans les éc i s plus écen s le pabūklas es ou aléa oi e, mais assez a ie us, exemple: <...> classes ga a eu pasakė, que nuspichk ume paišybos p a iš e l i us i i n u k ų. <…>. Man nusiminimas aip nusmelkė ši dį, kad son s iu in i us, ous p a b ū k l a i Isk i o des mains NŽA 2013 5 357 (J. Ais is). Ei, oika ( e je e, ikinke), <...>! <…>? <…>. Rodos, e negud us k e li o n ė s p a būklas, <...> N. GogR V 1954 288 ( e . M. Miškinis). <...> se p oduisai sou en s u si s i e ki m o p ab ū k l ų ca as ophes B. RailKA 1991 405. Donc DŽe 2006 pabūklas 1. pada gas, appa eils, ou ilis n'es ik enybė cela es a m. Ka iniai pabūklai son s ambūs ginklai S. Šalkauskis. Keis oka, que Ka Ž 1919 pabūklas enco e pas cela: pabūklai, pada gai opydiia, приспособленiя, ins umen s, pabūklas deng ukui pakel i приборъ для подъема клапана. Mais déjà RLŽ 1924 opydie ne seulemen pada gas, pabūklas, ykas; įnagis, į ankis; c'es déjà e pa anka, a mo a. Bien SinŽ 1980 dominan ée ou ilis 1. éclai ama p i e a i s a s, a ec lequel kas a aillama, mais dispose aisas là es d'au es synonymes angées dominan é e éclai amas ou ni commeip, ni ainsi specialus p i aisymas. Meilleu LKŽ X 1976 1. am ce ain plus complexe ou il, disposi i , appa eil. P ie aisas e p ie aisa, aussi bien p i aisymas 2. p incipalemen aukš aičių: Ajagi, quels main enan appa eilsas: p ieina ak o iu s in baisų akmenį, kumš e ėja i a o p iekin Kuk iškės. Où mon ka l u k ai ou es les appa eilsises du pa i du cul i? Veliuona. Ce dispose aisos pakabina [laik odį], e a lui Pil iškiai. Pe kelk, be neli, pa Nemunėlį, be i k lo, l u o o, be p ie aisėlės Zapyškis. Je n'ai aucune aucun p i aisymų d eš o m s k i mš Ski snemunė. Ta si aiški mo y acija p i a i s y i quoi p i e ko des exemples ne pasi i ina. En ai elle e es ou au e […] plg. p i aisy i 8. į aisy i, ins all i: P i aisyk u aikam quius a elius Sudeikiai. In o a o ( g io io) molūnas a é é p i aisy as Vep iai. Meške io u p isi aisée laddes a ec ouelies e me a Degučiai, co i i 11. a i mi i, įs a i i: Dalges aiso umpan ko an Čedasai e 17. da y i, gamin i kokį daik ą: Be žinius šaukš us de pašaknės be želio aisyda o Bi žai (LKŽ XV 1991). L'appa eil aie mo i a ion es ou à ai elle comme no e nélem es é angimi és nočyna į ankis, įnagis LKŽ VIII 1970 šal inio lenk. naczynie: naczynić pada y i. Déjà dans le langage i commence ansmo i a ion 1. ai, ce à quoi adap é a: P y aisai obulées ou occgaliai o e elles es p esque le même Palanga. e pa conséquen é ai nécessai e sans l'ac uelle ambiguï é mo i é disposi i 1. qui es aménagé; appa eil, appa eil (i į aisa, aš ų e disposi i , 210 Jonas Klima ičius | Te minas à e me. in aisinys) LKŽ IV IV 1957: Medui koš i į aisų ne u iu iškiai. Ne u im ni disposi i s de issimui Kai iai. C'es bon disposi i , que éc i an besoin dans ašalą ilgy Ma ijampolė. Anciennemen en ée e minizue : Bėgių kelias e ous ses disposi i s VĮ 1924. musis ap ès un demi semes e plus la ge e plus conc e pasiž algy i les di é ences apyupopom gan nonexac emen capu es: P ie aisas es plus compliquée que l'ins umen le moyen <...>. Dans ces appa eils, il au dis ingue des disposi i s, en d'au es e mes, des machines ou des disposi i s de dé ails (Lukšys 1973: 70,71). I simojus sys éma iquemen no min i no ion de disposi i limi es des ne as a (D agūne ičius, Klemen a ičius 1984: 11). En enco e 15 ans l'appa eillais angl. e anc. ins umen dé inie es p écisémen , bien que le concep soi complexe: ien isas disposi i sou en ensemble a ec d'au es disposi i s e sou ce d'éne gie, u ilisé pou e ec ue des mesu es e leu s ésul a s ai e (Valiukėnas, Smilge ičius 1999: 8). Me Ž 2006 iniiga emplacé au lieu u ilisé <...> a le ai ce aines onc ions. E ce ains appa eils (appa eil am ce ain onc ionnelles echnologiques, echniques ou d'au es onc ions exécu an ien isas kompak iškas disposi i , p incipalemen u ilisé au oye , dans le ménage, médicale ou au e domaine) son appelés appliances, exemple, appa eils élec iques domes iques (dulkių pompblys, kep u ai, o kai ės, compa ain ai, e c.) (Valiukėnas, Smilge ičius 1999: k .78). Tel disposi i es assez p oche d'un disposi i angl. de ice, uni , anc. disposi i , uni é užbaig as p odui s ( ou il) pou une ce aine onc ion echnologique, echnique ou au e(Valiukėnas, Smilge ičius 1999: 7; Me Ž 2006). Ap ès ou cela DŽe 2006 explica ions dispose aisas ech. į aisemen , agissan su ondemen de complexes phénomènes physiques, appa a us, disposi i ech. cas disposé; quel appa eil (pp . nesudė ingas) semble paklydée en e science e cla é iseo. Appa eil 1. kūno pa ie, o gane Ski snemunė, aussi bien l'appa eil 1. co ps disposi aisos Vydūnas, idu ies disposi aisos J. Bal očius-Ge u is, disposi i 1. plan es des disposi i s ou o ganes: žiedai, ui s, s iebai, euai, chânys LT II 3 1914 431 (K. G inius) dans bend inę leksiką, juoba e miniją nepa eko comme e el pada gas. En langue i an e ins allé la signi ica ion p incipale 1. į uoš i, équipe (namą, obesį, kamba į) dans les éc i s plė ėsi, e ins alla ion déjà depuis VĮ 1924 es e 3. p ie aisas, mechanisme LKŽ X 1976. Vi ajai kalbai nes ezima p éposages -imas abs ac ų daik inė (kalėjimas, klojimas, audimas, a imas, minkymas; app ê emen , i adia ion, mange , g imas, skýnimas, pýlimas) ou jus eip du conc e obje , e non de l'ac ion (su ajia ion, éunion, encon e, pasima imas) e des éc i s kalbai signi ica ion p op e à la e minologie scien i ique- 217Te minologija | 2013 | 20 a en une uni é, à ce aines onc ions e ec ue (p.ex., éduc eu s, mo os, guòli, po a os), bien qu'éloigné aupa a an appa u a dans le no mminamaie ocabulai e 1mazgas 4. ech. iš de alių su enkama mechanizmo dalis DŽ3 1993. Pada go 1. dé ini ion a un connu à yd à zemes a aillan e ménage à an k i s, ca iemen , ogės e , bien que de bonnes in en ions, mais neap écisée comp omisisinį eiginį: Pagal adi ionn ∆ k a a i s d a a d i n a m os simples machines de a ail ag icole, n'ayan pas de pièces sucgas, e.g., plūan es, akėčios ŽŪE II 2003. En ai dans ce e encyclopedia plūgas me alinis a imo p a d a ga s <...> ŽŪE III 2007, akėčios pada gas <...> ŽŪE I 1998. La dé ini ion des machines ag icoles ici es essen iellemen au ologique machines, auxquelles son e ec ués ž. ū. a auxi, cependan nomijami ažiuoklės ypes a inė, ikš inė, pusiau ikš inė ŽEŪ III 2007 (An anas Sakalauskas) con i me seulemen plūgo e akėčių dis inguemen de machines leu econnaissance pada gais. C'es celui celui. E ce n'es plus le seul cas. Ghana impo an s son une ce aine adminis a i e la no me puissance u in ys a osenos eikiniai: (zemės ūkio) pada gai angl. ag icul u al implemen p anc. ou il ag icole ok. Ge ä landwi scha liches Eu Ž 2004; ac eu inis plūgas mašina (pada gas) sol ai a i Lie RTe mB, bien que kul i a o iaus eik ina dé ini ion žemės ūkio p a da g a s sol ai pu en i e compa i, pik žolėms naikin i e mine alinėms ąšoms į e p i emplacée ap obuo u m a š in a di ai pu en i e pik žolėms naikin i. Peu a oi des ins alla ions d'inse ion de eng ais Lie RTe mB. Le p incipe de dis inc ion possession ou absence de pièces ou nan es es ague, ca le e me même pa ies ou nan es n'es nulle pa dé ini elles ne les p ésen e ni ŽŪMechŽ 1983 e PolŽ 1984 (o gan e pa ie), ni TechEnc IV 2010. I binnik gaba des inés, que le mo eu es nécessai e aux a y u es oues, ikš ams e e c. o i, que s aig aspa nio a y u ai spa nai ou nen le mo eu pa s aig ą, e malūnspa nio ou nen eux-mêmes de l'ai ( aisi le p emie peu ê e déc i comme suk, le second de o a ion IV), que le o o ius des u bines hyd auliques es o amoji, e que les machines élec iques o ioji, que o amoji k osnis ape ho izon ale aš o ama ke inė k osnis lys am li...> edi igée en <enk > e edi igés pou les mé aux En 2010 TechCul u e, non que ce soi , mais que ce soi que les cylind es (en lui) son olko a. Bien qu'il soi biza e, que pou dé ini ce qu'es poda g, il au comp end e ce qu'es la machine, mais cela iné i able. Bien LKŽ donnée i euse langue a osena n'es e minine, même des éc i s n'es sou en i elle ou de e minizuée, commence mieux de elle. Mašinà, 218 Jonas Klima ičius | Te minas à e me. IX mã shina, e e. mãšyna, . p. mašnas, mãšinas LKŽ VII 1966 1. mechanamas machines a aien Kyba ai. Tu nizmas, a liekan is kokį no s da bą“: Kuliama mašina D uskininkai. Pjau- s a i m s uk a m ą ilnais shukuojamą machine Ša ės. A ec sojine la machine à cou ame plus acile siū i, que a ec manuine Alsėdžiai. Ka es melžia a ec machin Pumpėnai. Ilginiams k ės i é aien machines Da bėnai; 2. mechanisé de communica ion (au omobiles, mo ocycles, e c.), 3. aukinys Eišiškės, Obeliai. Pasculys (plg. machinis e), même 4. i yklė Š ėkšna, Vei i žėnai, Pag aman is, Čekiškė, Ju ba kas, Naumies is, Vilka iškis, Šunskai, Kal a ija, Sasna a, Ūd ija, K okialaukis. Là enco e ajou e machinėlė 1. éc omoji, iande mal i Raš ai, 2. ugnies ieb u ėlis Tilžė, Klaipėda (mašinka Daugailiai), 3. ligh machine ( au omobileis); kai où même už auk ukas mašinka. Labai épandu manižo (a klinio ilk o) e kuliamosios nomina ion mašina, de ce mašinbūdė pašiū ė mašinom (pp . maniežui) considé e K osna, mašinkūlė 1. kūlimo mašina Raš ai (mašinkūlis T yškiai, Kai iai, Papilė), 2. kūlimo emps, kūlė Žaga ė, G uzdžiai (mašinlaikis Klykoliai); machiniè e qui su eille kuliamąją mašiną Laižu a, Žemaičių Kal a ija; machine , machine 1. kul i a ec machine Ša ės, K e ingalė, Tau agė, Sin au ai (mašinė i 2. Ša ės, mašina o i, mašyna o i 1. K ėda na, Salan ai, Židikai), mašinaũ ė, mašynau ė 1. kūlimas a ec machine, kūlė Jud ėnai, Vainu as, Skaud ilė, Pag aman is, 2. kūlimo mašina emps Ka inėnai, Ž iñgiai [machinuo i 2. ski i pieną sepa a o ium, sepa uo i Se edžius, P iekulė (mašina o i 2. Alsėdžiai, Židikai), 3. mal i mœuse machinėle Ju ba kas, émachineu ie 2. išsuk i (medų) Smalininkai]. SNŽ 1907 machine n'exis e (peu considé ée, que en soi-même comp éhensible), e mécanisme ou l'appa eil de machine, sa composi ion (panachi si ua ion SNŽ 1924). TŽ 1936 machina kiek ien mechaniškas p ie aisas, pa lequel éne gie, o ce es appliquée à chaque a ail u ile à e ec ue , anašus ici e mechanizma 1. mesu es nécessai es à ansme e la o ce e p o oque l'ac ion, 2. ins alla ion de machine e son ensemble de pièces. La science ici n'y a ien. Les dé ini ions des e mes scien i iques son assez clai es: machine į enginys ene gijai, medžiagoms i in o mai ans o ma ii ene ge ikos, da bo i in o macinės LTE VII (beaucoup similai e e VLE XIV 2008, TechEnc III 2006), bu LTE En IV, VLE VIII 2005, TechEnc II 2003 l'ins alla ion n'exis e pas, e dans la pa ie his o ique de la machine, les minimis i sk yig asčiai, A chimedo, s e as, suk u as (ne 1981 malūnas) son des appa eils con empo ains, juoba mašinos. L'é e peu es s i inis mechanism (mechanism kūnų sis ema, dans laquelle un ou plusieu s sie ų kūnų mou emen s son en e sés d'un ce ain au es sie ų 219Te minology | 2013 | 20 kūnų judesiu LTE VII 1981) dalbos judesys pa o ien pie es ou ąs o judesiu. Mais alo s e o i š k a i ous les moyens echniques discu és son des mécanismes, e les a ec les machines subend ina mécanismes e machines héo ie e sa b anche mécanismes e machines dynamique LTE VII 1981, TechEnc III 2006. P amonée communine se machines e appa eils de indus ie, don įmonės kons ue, ab ique, p épa e à l'exploi a ion e emon e à į . m a ce e n a s, dans en g i n i u s, p i e a i s u s VLE XIV 2008, en e elles ž. ū. e éne gis machines, ici men ion e (1912 m.) N. Vilnios d al g i ų usine, nesudė ingos ž. ū. machines e p ad a g a i. Technikos ins umen s ma é iels d'ac i i é žmonija sous la ca égo ie echnique de p oduc ion men ionnen p incipalemen des machines e des mécanismes, mais son di isés plus inemen plus loin que des machines, d'une d'elles des machines ag icoles LTE XI 1983. Dans ce a icle echnique a i me: Uni e sali ∆ classi ica ion n'es pas enco euku a. L'a icle lui-même indique que ce que c ée, es ès impa ai . Kiek consuodža isai ne de niè e usiško slo yho de inišion: машина 1) m eh a n i zm ili kombinacija mehanizmo , осуществляющие определенные целесообразные движения для преоб- разования энергии (м а ши н ы-д в и г а т е л и), изменения формы, свойств, состояния или положения предмета труда (м а ш и н ы-о р у д ия, рабочие машины), сбора, передачи, хранения, обработки и использо- anie de in o ma ion (nap ., вычислительние машины) СИС 1979. Cependan e nou eau TŽŽ 2013 seulemen épè e TŽŽ 2001 machines 1. dé in į isch d'un ou plusieu s mécanismes composé disposi i à l'éne gie, ma é iaux ou in o ma ion à ans o me , mech. a ail à e ec ue . Ainsi machinos son pas des ins alla ions, e mécanismes des gimins. Tik iausios machines son du changemen d'éne gie mo eu s ( a iklis, mo o as m a š i n a, changean quelque so e de ūšies ene giją į mech. da bą LTE XII 1984) ou mechanizmes a ec mo eu s. Ce e pensée y appuie e la machine seconde signi ica ion au omobilis. De moi-même j'ose ajou e , que les mécanismes d'échange d'éne gie i io humain ou animal héo iquemen ne son pas a ibuables à machines, ca en physique su elle espèce d'éne gie ne pa le- -on pas. Même assez nemenkas mechanism d i a is donc e neappelé machine, même a iklinis (mo o inis) ce n'es que mechanism a ec machina a ikliu. Les machines-a mes son mechanismmai, ou pada gai non seulemen a kliniai, mais e ak o iniai. Vė ymo a pa i (machines) LE n 1982 54, a p a s p ima y g audo pu i ica ion machina TechEnc I 2000 héo iquemen ė a pada gas, ou mechanizmas. Mechanisa ion ag icole, e non machinisa ion. Pona in i mécanismeà, ou pada gà, machina ce même quoi ąžuolą a b eu: possible, mais limi éei nepassais que gilès pousse su un a b e. 220 Jonas Klima ičius | Te minas à e me. IX pa les linguis es, les édi eu s on Lie u ių echnikos mokslininkai – e minologai i e minog a ai, aip pe spicacemen diminué de els machines de maniè e simple e minisaien Li u iškus mo s e c éè en nou eauxada es, pa exemple: šienapjo ė, žoliapjo ė, ja apjo ė, lapapjo ė, šiaudapjo ė,... bul iasodė, daigasodė,... lina o ė, kelma o ė,... poliakalė, polia aukė,... angliakasė, zemka, žemsemė,... sablū ė, š au a as, š ad a as, šei ė, mašynė,... (no pas du ou ga nine); kuliamoji, sėjamoji, plan inamoji, ęšiamoji, siu amoji,... g ūdų alamoji, g aines alamoji, unkelių kasamoji, linų b ukamoji, kalkių ba s omoji,...; mes u ai, ka š u ai, el u ai, shiauš u ai,...; e p u , en u , mélchy u , pūk u , ie u s,... amzdžių klo u as, neige ne oyan e, shakų genė u , ascenseu d'eau, pie es de collec u ,...; keden u ė, shukuo u ė, pašy u ė, pluoš in u ė, dulkin u ė,...; ūšiuoklė, k a yklė. e min Mūsųiją ou ip opé an dans la langue usse ici es machine PolŽ 1984, ŽŪMechTŽ 1983. Plus machines a e en anglais: machine 1) e alking machine phonog aphe, 3) b i a is; <…>; a ion, 4) cou umeuse machine, machine-gun kulkos aidis, machine- ool s aklės [ne e ool 3) s aklės 1) ou il, ins umen , 2) įnagis, 4) ėž u es], . p. machinis 1) šal kal is; un ou ie quali ié (me allis e ou glassline , 4) cou ąs la machine à coud e; cou u ie ALKŽ 1975. Faud ai pense que no e excessklinė e minų mašina, mechanizmas a osena o emen in luencée de leu mé apho ique consomma ion, sans abejo, acilemen nusioi imo de g ands con ac ines langues. E.g.: élé ision ce hella o mašina Vd 2008 4 26, machine des ins i u ions de l'É a Vd 2008 4 70; mécanismes de ma ché NŽA 2007 89 5418, mécanismes de e eu NŽA 1112 566, mécanismes de manipula ion de la conscience Vd 2008 4 mécanismes d'o ganisa ion L 57, e M 26 2005 2, onc ionnemen , applica ion du pou oi mechanisme de amille: mécanisme ju idique, mécanisme de discipline, mécanisme de sécu i é NŽA 57 2007 1112 548, mécanisme de sau ega de de la ie i uelle Vd 2008 4 mécanisme, commen en o ce l'ins i u 2004 41 24, Vd ė La cla é e simplici é du langage, la p écision des concep s cela ne a o ise pas, même au con ai e. DŽe 2006 dé ini ys manquec ines, même pas sans ydes: machina 1. ech. mechanizma, e ec uan quel quį da bą: ga o m., e ce c'es comme jus e pas a ail, e ene ge ikos machina; mécanisme 1. p ie aisas mou emen sim ansmo i e ans o me , e en ai echnikos moyen o ce mou emen ie de ans o me a ail mou emen u ou ac ionmu, 3. p k. idinė sanda a, s is e m a: langues m., É a s m., e ce modali é de onc ionnemen du sys ème eiksena; echnique 221Te minologie | 2013 | 20 1. ma e ialinées ou ils de ac i i és humaines (machines, ins alla ions e k .), e k . son des pa ies esminées gamyb. bâ imen s, ou es, pon s, canals, anspo , moyens de communica ion LTE XI 1983, donc leu s passe es impossible. IŠVADOS La ges g oupes synonymes įnagis, ou ilis; l'ins umen ; pada gas (pada as, pada ynė, pada inys), pabūklas, būklas, appa eils, disposi i s, ins alla ion, ins alla ions, in anga; įkaboklis, įs akalas, kibyklas, pakibyklas; ou il, ykas, akandas la majo i é des memb es son du i osios langue. Mo i acija p incipalemen aiški ou nonsui iai é imologiquemen expliquéama, mais il es e con es ijamų éškinimų. Beau chaque memb e ne sans polysémie, synonymes le spec e signi ica i s assez la ge e n'es pas ou dé ini. Polisemies e synonymies son même dans la même a mée. Beaucoupume es en é dans commun inée langue, seulemen įkaboklis, įs akalas, (pa)kibyklas es ées comme sans nécessi é. Va ian des su plus assez acilemen a c i o. No minamoji lexikog aphija ici n'es usido oio a ec di é encia ion besoinme. Te minisa ion eu lieu angokai, p enan […] bien sû , selon le p og ès de la echnique, mais e a duée, mais peu p ès du ésul a inal (seul il dépend e de ce e égion concep s de classi ica ion scien i ique iné e ni é). Seman iquemen se dis ingua ins umen as dans musique e médecine echnique, pabūklas dans ka ybą. Ryko e akando, don les signi ica ions ca ac é is ique nemenkes ma gumas (kon as iškumas), les ésul a s de e minizacijos peu seulemen demiiniai. Va osenoje ès longues enè en un dé ėž es ins alla ion (pp . kuop. dgsk. ins alla ions) lieu d'ins alla ion (i gi ne p op emen clai ) e d'équipemen . T ès insa is aisan , bien que pas de ous ema qué, a osenos chose ou ilis lieu de pada go. Depuis l'au e chone pada gą neph įs ai s umia machina, e ce e n'es pas co ec emen a ibuée du mechanismo. Ici au se é é e à la héo ie, e non aux con é s omemen s des choses (a ka ed ų!..) a ec des dénomina ions p agma iques, ainsi que ne la p a ique de la langue i an e, qui, d'ailleu s, es e ec uée e des au es langues (gené aux, e non e minales a osenes), la héo ie n'es pas églemen ée. Šiaip li au es e minijoje mašina ès sup a ingai pamajimée conc e s lie u iškais clai emen mo i és mo s (main plupa naujada ais). Inu ilisé la même commun iausia signi ics moyen comme lexikog aphiques e e minog aphiques dé ini ions, déc ûdinemen s e desc ipend inamasse mo peu ê e en aison que le moyen é ai incessan communis e de l'éduca ion, indoka ion e o ganisa ion, incy usnagis dans inais, en plus, co ecomasis enginys, mais ce déjà il y a long emps dans le passé. De e minisa ion e e mes mé apho isa ion p incipalemen publicis ine, pa iculiè emen ins umen o, combien moins ins umen s, mechanizmo p incipalemen cosmopoli ine e nekū ybiška, š ampinė. 222 Jonas Klima ičius | Te minas à e me. IX Les sou ces ALKŽ 1975 Dic ionnai e des langues anglaislie u ies. Suda ė A. Laučka, B. Piesa skas, E. S asiule ičiū ė, Vilnius: Min is. ALŽŪTŽ 1977 Dic ionnai e des e mes ag icoles des langues anglųlie u ių. Suda ė D. Čeponienė, R. Gelūnienė, J. Kazėnas, R. Kelbauskienė (a s. ed.), Vilnius: Mokslas. J. V. BagdKGPas 1992 Bagdana ičius V. J. Kul ū inės gelmės pasakose, Vilnius: Tau a. DŽ1 1954 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ1 1954 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ1 1954 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ1 1954 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ1 1954 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. DŽ2 1972 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ2 1972 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ2 1972 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ2 1972 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Min is. DŽ3 1993 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ3 1993 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ3 1993 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ3 1993 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu . DŽe 2006 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽe 2006 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽe 2006 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽe 2006 […] Daba inės lie u ių kalbos žodynas. (VI e.) éd., y . ed. S. Keinys, Vilnius: Li u iens ins i u de langue. Eu Ž 2004 Dic ionnai e eu opéen. Eu o oc 1 Abėcėlinė pa ie, 2 Teminė pa ie, 3 Daugiakalbė pa ie, Vilnius: République Li uanienne Seimo kancelia ija. GK Gim asis k aš as (laik aš is). N.R Gog V 1954 Gogolis N. Raš ai 5, Vilnius: Vals ybinė g ožinės li e a ū os leidykla. G ožKon 1980 G ožio kon ū ai, Vilnius: Min is. I e B 1988 Is o ija i bū is, Vilnius: Min is. IQ (žu nas). K I 1870 Wö e buch de li auischen Sp ache on F ied ich Ku scha 1, Halle: Ve lag de Buchhandlug des Waisenhauses. K II 1874 Wö e buch de li auischen Sp ache on F ied ich Ku scha 2, Halle: Ve lag de Buchhandlug des Waisenhauses. Ka Ž 1919 Ka iškas lie u iškai- usiškas i usiškai-lie u iškas žodynėlis, Kaunas: K aš o apsaugos minis e ija. A. Ki SB 1968 Ki is A. Sep yni è es. Ve . A. Sabaliauskas, ed. D. U bas, Vilnius: Vaga. KV Kalba Vilnius (laik aš is). LA Li uania aidas (laik aš is). LAKŽ2 1991 Piesa skas B., S ece ičius B. Li u iųanglų kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. LE n 1964 Li uiniens e nog aphies aojai. Red. A. Vyšniauskai ė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LE n 1982 Dundulienė P. Li u iens e hnog aphija, Vilnius: Mokslas. Lie RTe mB Banque des e mes de la République de Li uanie. h p:// e minai. lkk.l . J. LipskSomP 1979 Lipskienė J. Les posakies soma inées des Li uanies, Vilnius: Min is. L e I 1980 Laiks i idėjos, Vilnius: Min is. L e M Li é a u e e a es (laik aš is). LKT 1970 des a mes de la langue Lie u ių. Ch es oma ija, Vilnius: Min is. LKŽ I1 1941 Li u iens langues dic ionnas 1, Vilnius: Li u iens langues ins i u . LKŽ I2 1968 Li uiniens langues dic ionnas 1, Vilnius: Min is. LKŽ IV 1957 Dic ionnyas Li u iens de langue 4, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LKŽ V 1959 Dic ionnyas lie u ių kalbos 5, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LKŽ VII 1966 Li uiniens langues Dic ionynas 7, Vilnius: Min is. LKŽ VIII 1970 Dic ionnas de la Li uanie 8, Vilnius: Min is. LKŽ IX 1973 Li uiniens langues Dic ionynas 9, Vilnius: Min is. LKŽ X 1976 Li uiniens langues dic ionnas 10, Vilnius: Mokslas. LKŽ XI 1978 Li uiniens langues Dic ionynas 11, Vilnius: Mokslas. LKŽ XII 1984 Li uiniens langues Dic ionynas 12, Vilnius: Mokslas. LKŽ XV 1991 Dic ionynas lie u ių kalbos 15, Vilnius: Mokslas. LP Li uanien pioniè e (laik aš is). LRKŽ 1988 Lybe is A. Dic ionna s des langues uses de Li uanie, Vilnius: Mokslas. LT II 3 1914 Li uiniens nau a 2 3, Vilnius. 223Te minologie | 2013 | 20 LT II 4 1919 Li uiniens nau a 2 4, Vilnius. LTE IV 1978 – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 4, Vilnius: Mokslas. 1981 LTE VII Li u iškoji a ybinė enciklopedija 7, Vilnius: Mokslas. LTE XI 1983 Li u iškoji a ybinė enciklopedija 11, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. LTE XI 1983 Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 11, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. LTE XI 1983 Lie u os a ybinė enciklopedija 11, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. LTE XII 1984 Li u iškoji a ybinė enciklopedija 12, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. LTV Li uania élé ision. S. Ma kNN 1969 Ma kišas S. Niekam neusileisiu. Ve . M. Žilionienė, ed. A. Kašinskai ė, Vilnius: Vaga. Me Ž 2006 Valiukėnas V., Žilinskas P. J. Penkiakalbis aiškinamasis me ologijos e minų žodynas, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. MG No e na u e (žu nalas). M e G Mokslas i życie (žu nalas). MkslL Mokslo Lie u a (laik aš is). MLE II 2003 Mažosios Lie u os enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. MLE II 2003 Mažosios Lie u os enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. MLE II 2003 Mažosios Lie u os enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. MLE III 2006 Mažosios Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. MLE III 2006 Mažosios Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. MLE III 2006 Mažosios Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. NKn Naujos li es (žu nalas). NŽA Naujasis cheminysAidai (žu nalas). J. Pa OD 1984 Pa ando skis J. Olympijos discas. Ve . D. U bas, ed. A. Gailius, Vilnius: Vaga. V. Pie RR 1973 Pie a is V. Rink iniai éc i s, Vilnius: Vaga. PolŽ 1959 Rusųlie u ių langues de poli echninis dic ionnai e. Red. kol. p-kas A. No od o skis, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. PolŽ 1984 Rusųlie u ių kalbų poli echnikos dic ionnai e. Suda ė G. Daugėla, Vilnius: Vy iausioji encyclopedijų edakcija. PONS. ALKŽ 2004 PONS. Anglųlie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Š iesa. P ekŽ 1996 P ičinauskas J. Rusųlie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidykla. B. RailKA 1991 Raila B. Kodėl an aip?, Vilnius: Vaga. J. RainL 1975 Rainis J. Ly ika. Ve . K. Ko sakas, Vilnius: Vaga. RLKŽ II 1983 Rusųlie u ių langues de dic ionnai e 2. Suda ė Ch. Lemchenas, Vilnius: Mokslas. RLŽ 1924 Ba onas J. Rusiškai lie u iškas žodynas, Kaunas: Spindulys. a ec TV Sa ai ė (a ec TV) (žu nalas). SinŽ 1980 Lybe is A. Sinonimų Dic ionynas, Vilnius: Mokslas. SNŽŽ 1907 S e imų e non comp éhensibles mo s de dicynėlis. Suda ė J. Šlapelis, Tilžė. SNŽ 1924 No kus J. S e imų e ne seen pas mo s de mo synėlis, Kaunas: Vai os b- ė. STŽ 1923 M. e S. S e imų e in e p au iques mo s de dicynėlis, Šiauliai: Vil ies d -ja. Šl Šluo a (žu nalas). ŠlKal 1975 Šluo os calend ie , Vilnius: Li uanie TSR jou nalis es sąjunga. A. Š eicK e E 1989 Suisseis A. Kul ū a e é ika, Vilnius: Min is. T Jus ice (laik aš is). P. Ta asPab 1972 Ta asenka P. Pabėgimas, Vilnius: Vaga. TechEnc I 2000 Technikos encyclopedija 1, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u . TechEnc II 2003 Technikos encyclopedija 2, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u . TechEnc III 2006 Technikos encyclopedija 3, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u . TechEnc IV 2010 Technikos encyclopedija 4, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions cen e. TLE III 1987 Ta ybų Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. TLE IV 1988 Ta ybų Lie u os enciklopedija 4, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. TŽ 1936 Dic ionnai e des mo s in e na ionaux, Kaunas: Spaudos ondas. TŽ 2001 Dic ionnai e in e na ionaux des mo s, Vilnius: Alma li e a. TŽ 2013 Dic ionnai e in e na ional des mo s, Vilnius: Alma li e a. Vd Veidas (žu nalas). VĮ 1924 Vi eliūnas A. Į a dai, ou e minai, accep e Te minologijos komisijos, Kaunas: Sakalas. A. VienR III 1986 Vienuolis A. Raš ai 3, Vilnius: Vaga. VLE VIII 2005 Visuo inė lie u ių enciklopedija 8, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. 224 Jonas Klima ičius | Te minas à e me. IX VLE XIV 2008 Visuo inė lie u ių enciklopedija 14, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. IX VLE XIV 2008 Visuo inė lie u ių enciklopedija 14, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. IX Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. IX Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ŽŪE I 1998 Ag icul u al encyclopaedia 1, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u . ŽŪE II 2003 Encyclopedia de l'ag icul u e 2, Vilnius: Mokslo e encyclopedijah édi eu s ins i u . ŽŪE III 2007 Ag icul u al encyclopaedia 3, Vilnius: Mokslo e encyclopedijah édi ions ins i u . ŽŪMechŽ 1983 Rusųlie u ių langues des e mes de mécanisa ion ag icole. Pa engė V. Ge ulai is, S. Lukėnas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. СИС 1979 – Словарь иностранных слов, Москва: Русский язык. li é a u e D agūne ičius A., Klemen a ičius A. 1984: Technikos su la ques ion du sys ème des e mes. No e 3–12. langue 2, G ina eckienė E. 1972: Į ankis e įnagis. No e langue 9, 43. Klima ičius J. 1973: Non seulemen in é essammen . No e langue 8, 1928. LEW 19551965: Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel, Heidelbe g: Ca l Win e . Uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . LKA I 1977: A las de la Li uanie 1. Leksika, Vilnius: Mokslas. LKG I 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius: Min is. Lukšys D. 1973: P ie ais des e disposi i s dénomina ions. Cul u e de la langue 25, 7072. Sabaliauskas A. 1990: Li u iens langues leksika, Vilnius: Mokslas. Ska džius P. 1943: Li u iens langues mo s de da yba, Vilnius. Valiukėnas V., Smilge ičius A. 1999: À cause des noms des moyens echniques. Homogene langue 2, 79. Reçue 2013-10-03 Jonas Klima ičius E u g. 56-14 LT-04107 Vilnius, Li uanie