scieee Open visual document viewer

Rankraštinis Lauryno Ivinskio nomenklatūrinių pavadinimų sąrašėlis

Albina Auksoriūtė

Full text

161Te minologie | 2013 | 20 Rank aš inis Lau yno I inskio lis e des noms nomenkla ū inių ALBINA AUCSORIŪT Ins i u des langues Li uanies ESMINIAI VOODŽI: Lau yno I inskio manusc i is, nomcla u inis nom, Juze as Ignacas K aše ski du XIX a. milieux é ie e pédagogue Lau yno I inskio (18101881) c éa i laissimis di e sii iapusis e gausus, cependan majo i é de son ainsi e es a néšspuisdin a. La plus g ande pa ie L. I inskio manusc i aščių conse ée dans les biblio hèques de Li uanie, quelques ses œu es son e à l'é ange K oku oje e Sank Pe e bu ge (plačiau ž . Aukso iū ė 1998: 102110). La plupa des manusc i s de L. I inski son conse és au Rank aš yne (LLTI BR) de l'Ins i u de li é a u e e de nau osaca Li uaniens, su ce ains d'en e eux des manusc i s conse és là déjà éc i e en 2012 m. Édi ée de an un ecueil d'a icles, science, cul u e e éduca ion: Lau yno I inski à 200ème anni e sai es de naissance (ž . Aukso iū ė 2012: 217243; Kažukauskai ė 2012: 16117 a las), o L.o. g ybaššš publis I o as à la plokš el join e à l'a icle. LL BRTI en e au es L. I inskio man aščių es olke, dans le ca alogue in i ulé Filologinė medžiaga iš bo anikos s i ies, ondo nume is FI645. Dans ce e aplanke sadé e 48 di e s o ma us nesunumé o i euilles, dans lesquels on peu ou e Li u iques lis es de mo s, p incipalemen plan es noms, a ec polkų kalbos e quelquese u la ynų e g eikų langues a i ikmenimis. Minė o aplanko en deux d ilapies insc i e Li u iques mo s de a ec lenkiškais a i ikmenimis, à ce ains mo s donnée e quelque peu explicinemen s lenkų kalba. Pi mo d ilapio p imo lepo dans abies aces p ésen é une lis e des di é en s Li u iques mo s, il y a des é oildynes dénomina ions, quelques plan es noms e d'au es mo s. Deux oux d ilapio euille dans les deux cô és es Li u iques bo anikos e zoologijos nomenkla ū inių dénomina ions a ec lenkų kalbos a i ikmenimis ainsi un au e la inynišku a i ikmeniu lis anėlis, qui ęsiasi e deux oux d ilapio p emie ame page. Dans la seconde e oisième d ilapio pages su les pages donnés Li u iques des lieuxo a des a ec lenkiškais commen ai esa ais lis eėlis, e qua ième page su plusieu s ins umen s de musique nommés e au eoke Li u iški mo s a ec lenkiškais co espondmenimis. Di s manusc i s manusc i ois pages de hau insc i insc i s ab é ia ion K asz, 162 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio | nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis c'es L. I inskio u ilisé son amžininko Polish Kul u y eikėjo i his o iiko Juze o Ignaco K aše skio (18121887) su nomé ab é ia ion. Comme éc i Ona Kažukauskai ė (2012: 169), ...uoliai L. I inskis é udiai zymaus Polonais de la cul u e ac eu J. K aše skio ès au o i e ingą kupiną ling is inės medžiagos eikalą Li wa. S a oży ne dzieje, us awy, język, wia a, obyczaje, pieśni, p zysłowia, podania i . d., épuisée à Va šu oje en 1847 ans. À un end oi es b iè emen indiqué le li e du mé ik: (K asz. Li wa. ed. 1847 . Wa .), aux au es occasions seulemen K ., K asz. Visiblemen il es possible d'app ou e l'opinion de lexikog aphée O. Kažukauskai ė, ca , compa us dans abisoies d ilapies L. I inskio su ašy us mo sžius a ec J. I. K aše skio men ionné u magasinal, aki aizdu, que ce es ex ac es du J. I. K aše skio li egos. Dans ce a icle, un examen plus dé aillé ne se ai que dans ois d ilapies de pages p ésen ées la bo anique e la zoologie nomkla ū inių nommélis ( oliau NPS) (ž . ig. 1). L'objec i de l'a icle de discu e Li u iškus nomenkla ū inius nommés, donnés dans le manusc i de L. I inskio, e compa e eux a ec J. I. K aše skio a ail donné au lis ešu, panag inė i L. I inskio p op es ou nis NPS noms e les compa e a ec L. I inskio e minais dans un au e de ses a aux lenklie u ių kalbų žodyne (www IŽ)1. J. I. K aše skio li egoje Li wa. S a oży ne dzieje, us awy, język, wia a, obyczaje, pieśni, p zysłowia, podania i d. (iii […] K )2 ou nis lis s de animaux, oukščių i augalų (P zypiski. Nazwania zwié zą , p aków, d zew i kwia ów znanych) (274283 p.), don e duquel es examinée la lis e de L. I inskio. J. I. K aše skio magasinale p incipalemen ou ni le mo lenkiškas, e g e a donnan lie u iškas son co espondance, مثلاً. :, Ku as3 K 274; Bób , Beb us K 275; Bocian, Gand as K 277; 1 L. I inskio lenkųlie u ių kalbų žodynas apima AR aides (2060 paglapių), le manusc i es conse é à la biblio hèque de l'académie des sciences polonaises en C oa ie, e en 2010 il a é é publié pa le leksikog a ė O. Kažukauskai ė (Lau yna I inskio lenkųlie u ių kalbų žodynas. Vilnius, 2010, 524 p.: aks. + 1 disque idéo (DVD)). 2U o asi copie de li e élec onique, numé isée Google, accès in e ne h p://books.google.l / books?id=zQTVAAAAMAAJ&p in sec= on co e &hl=l &sou ce=gbs_ge_summa y_ &cad=0# = onepage&q& = alse 3 Iss e in J. I. K aše skio. 163Te minologie | 2013 | 20 Fig. 1 L. I inskio lis eėlio p emiè e page Ce a, Ka szis K 279; Bób, Pupa K 279. où es ajou é umpas lenkiškas commen ai e, e.g., Koń, A klis (wiele innych nazwań) K 275, ou la inisek con epa , e.g., Cielę, Telas (Vi ulus) K 274, e à plusieu s noms li uanichs es ajou é synonyme, e.g., Zając, Kiszkisz, Zujkis K 27 pa ie sépa ée: naminiai ž ė (Zwié zą a domowe), K 27 laukiniai ž ėki 164 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio | nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis 276, Jaskółcze ziele, Akiû zole, K ekzdine K 280. Są ašas suski s y as į (Zwié zki dzėliai K 275), ki mės, opliai (Robaki, Kaiazy i . d. K 276), oiseau (Piny K k ysys (Ryby), medalai, Kai, (K zew, 27 i. p.) 279) e K zysz o (Rzeckie) 286). L. I inskio manusc ip dans du J. I. K aše skio lis e de eéc i e nomenkla ū inie dénomina ions donne au e o d e p incipalemen ou nies Li u iškas nom, ap ès lui lenkiškas son co espondance, exemple. : Telas. Cielę NPS, B iedis. Łoś NPS, K ikłé. Cy anka NPS, Szapałas. Jaź NPS, Sk obłas. G ab NPS. Lis e lui-même nesuski s i dalimis comme J. I. K aše skio dans le a ail, de angée d essés ous les g oupes nomenkla u inie dénomina ions. A en ion es di e que L. I inskis pe ašė ne ous les noms J. I. K aše skio au o al es 251 nom de axon, e L. I inskio 159 noms de axon, ne comp an pas les synonymes e a ia ions4 (ž . len elę). Nomenkla ū inių į a dy ų nimų g upės pa adi-J. I. K aše skio į a dy ų aksonų są aše L. I inskio są aše skaičius aksonų skaičius Paminées animaux 21 5 Fauniques animaux 28 14 Bezbdzs, ep ilés 25 16 Oukščiai 53 35 Poisson 19 17 Plan es 87 62 Ex ensions 18 10 L. I inskis non seulemen lisai a en i emen J. I. K aše skio eikalą, pe si ašinėjo ses a o us nomenkla ū inius noms, mais e ce ains d'en e eux aisée ou ajou e ses synonymes ou a ian s. Cela ema que e O. Kažukauskai ė: P ie de ce ains J. K aszewskio di es des mo s (en éali é K. Si ydo) éc è p. (powinno) e son a ian <...> (Kažukauskai ė 2012: 171). Tokių L. I inskio pa aisymų su p ie ašu p. NPS son peu nomb eux, seulemen à de ynių nomenkla ū inių pa adinimų: 4Dans ce a icle, synonymes son considé és di é en s châ eaux mo s, e a ian es la même châ eaux mo s, ayan des di é ences d'éc i u e, de phoné ique ou de mo phologie. 165Te minologie | 2013 | 20 K emblys. p K emblis5. G zyb NPS, plg. G zyb, (u ks. Szy wida G ibas ale w is ocie) K emblys K 280; G zyb, -a. m. Gŕības, -a. m. -bek, -bka. m. IŽ 88 (348)6; Użuołas. p Anżuołas NPS7, plg. Dąb, Uzuołas K 280; Dąb, dębu. m. Ànżuołas, -a. uòżuołas, àżuołas, -ła. w. (mēdis). Que cus IŽ 41 (160); Wa nałesza p Wa nalieża i Wa na ieża. Tussilago Pe asi es8 NPS, plg. Łopuch, Wa nełesza K 281. Ces a ian es peu en ê e compa ées a ec un au e a ail de L. I inskio P igim ūmenė9 ( oliau P ) donnés noms plg. Pàs iēłka. Wa na ièża (Wa nalièża). Pe asi es. Gae n. Lepiężnik. S. Pes ilenzwu zel P 258, comme u, ces mêmes noms L. I inskis on ou ni e P igim ūmenėje. Augalo nomą a nalėža il a p is de e esaičių a mės, plg. a nalėža 1. P, S. Dauk, LBŽ ž . a nalėša: DūnŽ, J. 3. P bo . plačialapis šaukš is (Pe asi es o icinalis) (LKŽe), cependan ce mo il, comme e Ju gis Amb aziejus Pab ėža, pa ojo ne lo . A c ium, o Pe asi es in i ulini. Selon J. I. K aše skio lenkišką a i ikmenį (Łopuch) on peu juge que ce de nie a p ésen é lo . A c ium Li u išką a dą. Le mo a na ėža ne ixué LKŽ, cela peu ê e p op e L. I inskio da inys. Dans le cas ac uel L. I inskis kei ė aukš aičių a ojamą a dą žemai išku. Selon O. Kažukauskai ė, <...> J. K aše skio dans son li e la plupa des mo s Li u iques exemples de exemples aukš ai iški e es , ca ce son ceux mêmes de K. Bogušo s udio, p is de K. Si ydo dic ionnai e, ainsi d'au es p op e K. Si ydo dic ionnai e mo s (Kažukauskai ė 2012: 171); E elis. e elis p. O zeł NPS; plg. O zeł, E elis K 278; O zeł, - ła. m. Ā łas, -a. w. E ēlis, -ia. w. Pāukśz is: Aquila. IŽ 252 (1005); K ajwasnukis, K ajwas paukśz is p K ejwāsnapis. K zywonos, k zywodziób NPS, plg. K zywonos, K ajwasnukis, lub K ajwaspauksz is K 278, le mo de la langue Li uanienne зафиксированный Л. I inskio указанный синоним, 5 L. I inskio pa eik ый синоним или вариант, которого нет J. I. K aše skio список, изретен автор статьи. 6 Le p emie chi e indique publiu le Lau yno I inskio polkųlie u ių kalbų žodžio page, e les skliaus es donnés chi e manusc ščio page. 7 Le Polkiński équi alen ne pa ašy as. 8 L. I inskis lenkiško a i ikmens nea eikė, e p i ašė la ynišką égalo nomą. 9 Le plus g and a ail des sciences na u elles de L. I inskio deux pa ies scien i ique eikalas P igim ùmené u en i sawieje dalijkus źemies, żoliun e giwunun a ec pa odim anun wa ojimo, éc i s su 1870 années. Dans la p emiè e pa ie Žemėmina es p ésen é un desc ip i de di e s suje s mine alogiques, e dans la seconde Žolėmina sys éma ique nomyns de champignons e plan es, dans lequel donnée 218 amilles e pa 2520 gences Li u iques dénomina ions. Le manusc i es conse é à la biblio hèque de l'Académie polonaise des sciences K oku oje, e juod oi is a ian e de la p emiè e pa ie e ses Li u iques, la yniques, polkiques e okiques co espondmenes odykles LLTI BR (plačiau ž . Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151163; Aukso iū ė 1998: 102110). 166 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio | nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis mais pas de a mies, e de Li uanien éc omosios kalbos žodyno (19321968), plg. k ei asnapis 2. NdŽ kumpasnapis skujokas (Loxia cu i os a) (LKŽe), donc celui-ci L. I inskis le a p obablemen p ésen é sui an lenkiškais a i ikmenimis; Kania. Pes is. p Peslis. NPS, plg. Kania, Pes is K 277; Kania, -i. . Sùpis, klièkis, -ia. w. pāukśz is. IŽ 103 (407). Lenkųlie u ių langues de ocodyne donodim deux synonymismes: le p emie sūpis es zemai iškas nom, e la secondeme cliekis d ibalsis ie es hype ne o malismes, de els cas son e dans d'au es ses a aux. A en ion d'ailleu s que klykis e peslys a mėse e dans di e ses anciennes sou ces son u ilisés synonymiquemen , plg. klykis 1. K. Būg, NdŽ zool. aka inis suopis (Bu eo bu eo), 3. Su , Kos123, Als, Ms, Sln zool. udasis peslys (Mil us mil us) (LKŽe); suopis 1. D. Pošk, I, J; Kos34, E, R , BŽ500, DŽ, NdŽ, KŽ, LTR(Al), Kn sakalinių šeimos paukš is (Bu eo), 2. 123, K. Būg, J b, K , Kos, J. Jabl, Š, NdŽ peslys (Mil us) (LKŽe); Pylé p Pilé , Pielé. Kaczka NPS, plg. Kaczka, Un is (z niem.) lepiéj Pyle K 277, Kaczka, -i. Àn is, - ies. m. IŽ 101 (399), u ilisé NPS dans la a ian e pielė d ibalsis ie es hype no malisme, enco e plg. pylė Als, Ms, Vn, Kl Ž, Gg , Yl, plė (1) [K], NdŽ, pylė (4), MŽ155, J, Žlb an is (LKŽe), ce de nie mo es ca ac é is ique du a me des e es, e au hau des a mées de l'oiseau un is L. I inskis ne éc i ; Wiewe sis, wiewe selis. Wy u is, wy u elis p Wiwi sis, wi u is. Ci ullis p Ci ulis. Śkow onek NPS, plg. Skow onek, Wiewe sis, Wiewe selis, Wy u is, wy u elis (śpiéwaczek) Ci ullis; ulubiony p ak pieśni li ewskich K 278; iłé p ielé. Siko a NPS, plg. Siko a, Żiłe K 278; L. I inskio indiquéame paukščio a de d ibalsis ie es hype no malisme. NPS aux au es L. I inskio donnan s synonymes e a ian s san umpos p n'es pas, la plupa d'en e eux il a p is de ses e esaiches a mes, exemple. : Udas. Komó . Kujsis NPS, plg. Komo , Udas K 276; Komó , - a. m. Wà mas, -ma; kjsis, -sia. w. IŽ 114 (451), indiqué le synonyme kuisis, comme e le ocodyne duomas son des e esaichs u ilisés uodo a dai, plg. Szi śuo. ( Osawapsa) NPS, plg. Osa, Szi śuo K 276; Osa, -sy. . wābałas: Wàpsa, -sōs. (Vespa) IŽ 253 (1006), apsa aps a (Vespa ulga is) DūnŽ; m kuisis „uodas, mašalas“ DūnŽ i a mas „uodas“ DūnŽ; D ebulé. Apuśzis. Osina NPS, plg. Osina, D ebule K 282; Osina, -ny. . mēdis: Àpŭśzis, iēs. m. (Populus T emula) IŽ 254 (1012), apušis z . apušė DūnŽ, apušė d ebulė (Populus T emula) DūnŽ; 167Te minologie | 2013 | 20 Pou ine. Pu elis. Kalina NPS, plg. Kalina, Pu inas K 280; Kalina, -y. . P elis, -ia. w. k ùmas. (Vibu num Opulus.) IŽ 102 (403), pu elis pu inas (Vibu num) DūnŽ; Giałeźis. Gelaźis. Gelźis. Żelazo NPS, plg. Żelazo, Giałezis K 283; gelžis geležis DūnŽ. Aux ap a es noms nomenkla ū iniens il es possible de men ionne enco e d'un oukščio nom Pāuksz wanāgis. K ogulec NPS, plg. K ogulec, Wanagas K 278, K ogulec, -ca. w. Pāuksz wanāgis, -ia. w. IŽ 121 (477), pakš anagis sm. (1) J, I, B s, K zool. anagas, qui cap u e oukščius (Accipi e nisus): Lk , B ž, Žlb, Mžk (LKŽe). L. I inskis dans abéjous ses manusc i s lenk. K ogulec lie u išką a i ikmenį a p ésen é seulemen paukš anagis, e anagą J. I. K aše skis on p ésen é p obablemen de K. Si ydo dic ionnai e, dans lequel anagas comme lie u iškas a i ikmen p ésen é e de an k ogulec, plg. SŽ 152 (64), e aup ès jas ząb, plg. SŽ 116 (46). Comme on le oi de LKŽ données, le mo paukš anagis p a iquemen p ésen é du e esaičių a mės plo o, e les au eu s des éc i s son indiqués seulemen deux: L. I inskis e An anas Juška. Šeši L. I inskio p i ašy i synonymes son u ilisés dans une plus la ge que žemaičių a mės plo e: G eże. Ch ościel. G izielie NPS, plg. Ch óściel, G ieże K 277; g iežėlė 1. J. Jabl, K , Tlž ž . g iežlė 1 (LKŽe); Tu kłelis, Tu klelis, pu plelis, Sinoga lica NPS, plg. Sinoga lica, Tu kłelis K 278; pu pllis sm. (2) K; SD337, N, E zool. ku klelis (S ep opelia): T. I an, SGII74, E (LKŽe); Łazda. Leszczyna. Łazdinas NPS, plg. Leszczyna, Łazda K 281; Leszczyna, -ny. . Łazd‘ìnas, iesz iènas, -na. w. mēdis: (Co ylus a ellana.) IŽ 133 (526); lazdynas SD132, R269, K, G dm bo . k ūmas ou a b e su lequel poussen des noix (Co ylus a ellana) J, Lb, Rm, Už , Sln , KlpD108, Ds, Yl, Msn (LKŽe); A uo ieciej. Ja ka pszenica. A uo ićzé. . Wasa ojas NPS, plg. Ja ka pszenica, A uo ieciej K 280; Ja ka pszenica; Ja ka pszenica is a species o he genus Ja ka, which is a membe o he genus Ja ka. I is also known as Ja ka pszenica. wasa ìnej kwiè ej IŽ 94 (374); Ropinas. Ropé. zepa NPS, plg. Rzepa, Ropinas K 282; Rzepa, -py. . Ròpé, -pies. m. Żoliē da żowìné. B assica Rapa. IŽ 520 (2048); Dilginé. Dilgé. U ica NPS10, plg. Pok zywa, Dilgine K 281; Pok zywa, -wy. . Nō ielé, nō nie é, dìlgé, -es. m. IŽ 298 (1187), dilgė Ds, z . dilgėlė: T gn, U , Z , JV641 (LKŽe). Comme mon en les données LKŽ, le synonyme dilgė es u ilisé seulemen aukš aičių a mėje, donc L. I inskis dans ce cas a ou ni 10 Pa eik as la yniškas nom de plan e. 168 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio | nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis non e esaiches a mée usa ablesus noms, lesquels me en dans polkųlie u ių langues dic ionnai e. Sépa émen à discu e NPS donnés synonymes, qui son le plus p obablemen cons i ués du p op e L. I inskio: Beb us. Neŕis NPS, plg. Bób , Beb us K 275; Bob , - a, m. Bāb as, nē is, - a, - ia. w. IŽ 19 (74), LKŽ les données indiquen que le mo ne is es de L. I inskio laš ų, plg. ne ìs, -is (n io; Kos3911) sm. (4) NdŽ zool. beb as (Cas o ibe ): Ne io s ajus I (LKŽe), donc on peu pense que ce nom d'animal es L. I inskio naujada as; Wa nenas. Kos. T àkszlīs NPS, plg. Kos, Wa nenas K 278; Kos, -a. m. T àkśzl‘īs, -lia. w. pāukśz is IŽ 118 (465). Dans les deux manusc i s de L. I inskio indiqué le nom li a iškas akšlys p obablemen es L. I inskio naujada as, plg. akšlys BŽ129, NdŽ, BII77; I, Kos32(Jms12), F nW zool. juodasis s azdas (Tu dus me ula) (LKŽe); Ledinné saluska. Kasamojé saluska NPS, plg. Kamienna sól, Ledinne D uska K 282, L. I inskio indiqué un composi e e me es p obablemen de son composé. L. I inskis NPS en egis é deux poissons e un a b e des noms, don J. I. K aše skio są aše n'es pas: Wijunas. Lamp ed NPS, plg. Lamp ed, -a. m. Wijūnas, -na. w. jeszkok: Minóg IŽ 130 (513), Minog, -a, -u. m. Wijunas, -a. w. żwis: IŽ 148 (588); Plēkszné. Fladia13 NPS; Jeglis. Mod zew NPS, plg. Mod zew, -wiu. m. Jēgls, -glaus. w. mēdis. (La ix eu opaea.) IŽ 150 (597). Il s'agi d'une espèce ès a e dans le monde. Shik an moins que à ečdalio pe ašy ų de J. I. K aše skio lis e des nomenkla ū inių pa adinimų L. I inskis a p ésen é a ian s, p aisydamas ou pa ikslindan J. I. K aše skio mo s, exemple. : Jaućzias . Jau is. Wół NPS, plg. W, Jauczias K 275; Żabinkśz is. . ebenkśz is. G onos oj. Łasica NPS, plg. Łasica, Żabinkśz is K 275; Łasica, -y. . Ziàbēnkśz is, - ies. m. ģìwolis: Mus ela IŽ 130 (515); Sabalus. K . Sabałas NPS, plg. Sobol, Sabalus K 276; 11 Voi . O. Kažukauskai ės a icle su A. Kaša ausko collec ion e y p ésen és ex ai s du dic ionnai e L. I inskio (Kažukauskai ė 2003: 1931). 12 O. Kažukauskai ė a dé e miné que ce e ab égpa ne di iksli ci é non Jumskio, mais L. I inskio le dic ionnai e (Kažukauskai ė 2003: 1931). 13 L. I inskis a ou ni la la inique, e non polkišką a i ikmenį. 169Te minologie | 2013 | 20 Sie nas Sze nas. Dzik NPS, plg. Wiep z dziki, Sie nas K 276; Dzik, -a. m. Szià na, -as. m. IŽ 64 (254); Ga nys. Czapla. Ga nis NPS, plg. Czapla, Ga nys? K 277; Czapla, -li, . Gā nis, -nia. w. (A dea) IŽ 36 (143); Pimpe. Pempe. Czajka NPS, plg. Czajka, Pimpe K 277; Czajka, -i. . Pèmpé (Vanella) IŽ 36 (143); Asie as. Aśzie as. Jesio . NPS, plg. Jesio , Asie as K 279; Jesio , a. m. Aśziē as, - a. w. żŭwis. Accipense IŽ 97 (384); Liepinis. Lipinis. Lipień. NPS, plg. Lipień, Lipinis K 279; Wegiełe. Wiegielie NPS, plg. Mien us, Wegiełe K 279; Mię uz, -za. m. Wiègieliē, -es; kwāpé, -es. m. żŭwis: Lo a lu ia ilis. (Gadus Lo a) IŽ 147 (584); Ciesnakas. Czesnakas NPS, plg. Czosnek, Ciesnakas K 280; Czosnak, czosnek, -snka. m. Błodūs as, bładūs as, -a. Cziasnākas, -ka. w. (Allium sa i um). IŽ 39 (153); Żybokle. iboklé. ijolek NPS, plg. Fijołek, Żybokle K 280; Klawas. klewas. clon NPS, plg. Klon, Klawas K 280; Klon, -nu. m. Klēwas, -a, klawas. w. (mēdis) Ace . IŽ 111 (439), enco e plg. clawas SŽ 137 (56); Usné Usnis ose NPS, plg. Ose , Usne K 281; Ose , -s u. m. Usnis, -niēs. m. żolie: (Ca duus). IŽ 253 (1007); Se a. Sie a. Sia ka NPS, plg. Sia ka, Se a K 282; Plenas. Plinas. NPS, plg s al. S al, Plenas K 282; acie SŽ 371 (174); Wa as. Wa is. miedz. NPS, plg. Miedź, Wa as K 282; Miedź, -zi. . Wàŕīs, - ia. w. IŽ 146 (578). Palyginan NPS e J. I. K aše skio lis e, on peu ema que , que aup ès de plusieu s noms L. I inskis ne ou nissai pas a ian s, mais simplemen ép ou a les, comp enan que J. I. K aše skis éc i i aussemen , exemple. : Szim akojis. S onóg NPS, plg. S onóg, Szim akoje K 277; U ie, u ielie. Wesz NPS, plg. Wesz, U ie, U ele K 277; Ke szulis. G zywacz NPS, plg. G zywacz, Kie szulis K 277; G zywacz, -a. m. Miszkìnis bałāndis, ka wēlis IŽ 88 (349); Łaksz ingała. Słowik NPS, plg. Słowik, Łaksz yngała K 278; Rudoklé. Rydź NPS, plg. Rydz, Ruduokje K 282; Rydź, -ia. m. Rdmējsé, udōké, -ies. m. g ības. Aga icus deliciosus. IŽ 512 (2025). Panag inėjus L. I inskio manusc i s nomenkla ū inius noms peu ê e ema qué, que L. I inskis non seulemen li a en i ée J. I. K aše skio knygą e pe si ašė y ou nis les lie u iškus mo s, mais e , appa emmen , pensai su