Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi „termin-“ mikrosistema

123Te minologie | 2013 | 20 Lie u ių i la ių kalbų e minų mi Sch o en e minmik osis ema REGINA KVAŠYTĖ Šiaulių uni e si e as ESMINIAI WORDŽIAI: li auischen Sp ache Te mine, la ians Sp ache Te mine, da iniai, ien isiniai Te mine, sudė iniai Te mine, e minų a osena ĮVADINS PASTABOS Te minologija als Wissensachse, ange angen zu b ei e o is XX a. d i ameke i ame Jah zehn igen, haly una e gleichend neu, deshalb in ielen Sp achen, un e ihnen li auens und la ių, imme ausweich und pe ek ionie wissenscha liche Appa a . A ikelobjek des A ikels mi Šaknimi e minsuda y i li auens und la ies sp ach Te mine. Ziel de S udie zu bes immen de Te minologien beide bal ische Sp achen Me akalba ähnlichkei en und Un e schiede. Zu diesem Zweck zu s eben, we den die olgenden Au gaben au gehoben: (1) Sammeln möglichs g oße e schiedene Sp achwu zelni Te ms Im ; 2. ausnage nė i Te minen sanda ą und seman iką; 3) suggende n li auische und le ische Sp achen Te minen; 4) nach Möglichkei en zu e läu e n gewissen Te minen En s ehung, ih e Ve b ei ung und Wo osens Tendenzien. Un e suchungen du chge üh pasi elk i analy ische besch eibames und g e inamasse Me hoden, und Beg i e gesammel aus wich igen beide Sp achen Leksikog aphie, Te minog aphie und encyclopedischen Publiken (Lie u ian language dic iona y (LKDLŽ), Daba inės lie u ių kalbos dic iona y (KKŽ), Lie u ių kalbos encyclopedija (LKE), Kalbo y os e minų dic iona y (KTŽ), Mokomasis e minologijos dic iona y (ŽMT); La iešu li e ā ās alodas ā dnīca (LLVV), La iešu alodas ā dnīca (LVV), Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca (VPSV)), sowie li auische und la iesche kalbi ninkų und e minologų (Janinos Ba auskai ės, Vincen o D o ino, Kazimie o Gai enio, E aldos Jakai ienės, Angelės Kaulakienės, S asio Keinio, Jono Klima ičiaus, An ano Lybe io, S asio Ska dkio, Šalka P usio; Ainos Blinkenos (Aina Blinkena), Ju io Baldunčiko (Ju is Baldunčiks), Ma io Bal inio (Mā is Bal iņš), E nes o D ezeno (E nes s D ezens), Rū dol o G abio (Rūdol s G abis), Alisės Lauos (Alise Laua), Valen inos Sku jinios (Valen īna Skujiņa)) wissenscha liche We ke. 124 Regina K ašy ė | Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi | e min- mik osis ema SVOKA TERMINAS Und JO KORELIATAI LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBOSE Su šaknimi e min- suda y os mik osis emos pag indas – iš lo ynų kal bos kilęs e mas [la . e minus iba, siena], wie de inie wi d In e na ionale Wo zeugwodyne (TŽŽ), ha aus insgesam 3 Bedeu ungen, on denen de Un e suchungsobjek en sp ich jene e s e. Das Wo d ode Wo gewinn, de genau die i gend eine Kuns , Wissenscha , Technikos und k . S i s Beg i (TŽŽ 2013: 811). In li auischen Sp achen TŽŽ noch en hal en sp achamosios Sao nies Wö e e minija, e minologija und e minologisie ung, . y. Wo es i imas e min (plačiau übe das siehe. wei e ). Ähnliche Sich weise au dieses K edi nis und la ischen Sp ach: in e na ionalen Wo zeugen Wodyne (SV) Beg i genann es Wo ode Wo zuginys, de ausd ücke einen gewissen Kuns , Wissenscha ode Technikos Be eichs Beg i [ ā ds ai ā dkopa, kas iz eic kādu jēdzienu kādā mākslas, zinā nes, ehnikas noza ē u. c.]1 (SV 2008: 911). In SV, neben Haup wo em, au genommen noch zwei zwe bedeu ungslich de selben Scho nies daik a o dzungen. Das Te minog a ie [ e minog a ija] wie 1. ling . Te minen sys ema isie ung und Ve ö en lichung in Wö e büche n, Biule inien; 2. ling . e mine Wo yn gesuma und e minologieja [ e mi nologija] 1. ling . gewisse Sp ache ein Te minensammlung; auch so ein gewisses Einzelbe eichs e min-Gesam ; 2. sp acho y os s e n, un e suchende e minus, auch būd a dis e minologisches [ e minologinis] bezigęs mi e minologija, ih eigenig (SV 2008: 911). Ki use li auische und le ische Leksikog aphie und Te minog aphie Quellen, auch in de ling is ischen und e minologischen Li e a u un e scheide de Te min o muluo ės e was. DLKŽ e künde , dass das Wo Te minus ha 3 Bedeu ungen, on denen nu die e s e Bedeu ung en sp ich un e such em Objek : l. ling . genau i gendeine Wissenscha , Technik, Kuns , Religions ode ande e Be eichskonzep bezeichnendes Wo ode Wo es e bindinys (DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840). So de ini ziama und LKŽ: l. ling . genau i gendeine Wissenscha , Technik, Kuns konso was bezeichnendes Wo ode Ve bundinys (LKŽe). Išnag inėjus li auische Leksikog a ijos Quellen sehen, dass in DLKŽ, be zu o disku ie e Vo linigs Wo es Te minus, en hal en Da iniai Te minija ling . e minen gesuma, Te minologija ling . 1. Te minų wissenscha ; 2. siehe Te minija und Te minologas, ė e mino logijos specialis (DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840). Die gleichen daik a a džiai, de en und Bedeu ungs e klä ungen olls ändig übe eins immen, au genommen in LKŽ. LKŽ ge unden Da eigwa dis e mininis, de ha 3 Bedeu ungen, on denen e s e 1 Alle Zi a en aus la ianischen Quellen (dazüglichs en angegebenen lauž lichen skliaus uen), auch Te mini, wenn nich angegeben ande s, in li auischen Sp ache auszules en A ikel au o es. 125Te minologija | 2013 | 20 zwei im Zusammenhang mi de sp echenden Mic osys em: 1. e minijaiabhängig; 2. bū dingas e minui (LKŽe) (būd a dis e wende wi d in komplexischen e minen übe das siehe wei e ) und d ei Wi kmažodžiai: e minin i e minologizuo i, su e minin i pa e s i e min, e minologizuo i panaudo i e minijai eine ai nepa enka, denn basiamasi (LKŽe). Pas a ieji į nag inėjamos mik osis emos im į kaip a ski i leksiniai adi ion e minis gehal en daik a a džius. LKE, neben schon bedi e e Te mini, ge undenes Te minus e minologija (LKE 1999: 648; LKE 2008: 552553; hinsich lich de Enzyklopädies speci iką da auch noch und Publika ionsname Te minologija). Le ischen Wo wö e LLVV ausgeschieden zwei Wo es e mins Bedeu ungen, on denen die e s e de inie als Wo ode Wö ze e bindinys, de kennzeichne eine gewisse Konzep ion (pa yପରି, amme kel je Wissenscha , Technikos, Kuns be eich) und ha spezialisie e Bedeu ung, a ose nos Be eich (LLVV 72, 1991: 507). Abėcėlės O dnung in LLVV, auch in LVV einge üg noch d ei Schoknies e mindaik a a džių ediniai e minologieja und a ski ai en hal en männškosios und mo e iškosios giminės ak eu en benennungen e minologs, e minologiee, auch schon e wähn en būd a dis e minoloģisks) (LLVV 72, 1991: 50; LVV 2006: 1091). Leksikologe E. Jakai ienė be on , dass Beg i e gehö en zu speziellen Leksikenschich und […]y a Beg i s, geb ojamų in gewissen Menschenak i i ä sbe eichs Sp achen, Benennungen[…] (Jakai ienė 2010: 182) (plg. zi ie e Au o en ühe ausgesp ochene e Behaup ung: Te minische Leksika, ode ein ach Te minien, sind Wö e , die benennenden genau es geleg e wissenscha liche Beg i e und schamie en welchen wissenscha lichen KalJ (Jakai ien nosė 1980: 70)). Leksiką un e sine nde J. Ba auskai ė behaup e , dass Te mine sind žodžiai (gali sein und junginiai <...>), genau pasakan ys wissenscha , echnikos, kuns Beg i (LK 1995: 48). Wie schon es ges ell wu de, ha li auischen sp achwo e minus d ei bedeu ungen, on denen nu eine gehö e minologies s ičiai (an a logikos beg ei ai, d ečia zei a ka pai pa adi i), und la ių sp ach hil das wo e miņš, dem adi nama zei a ka pa, aus dem Teil de Viela eikšmiškumo zu e meiden. La ians leksikologe A. Laua de inie e minen als wo , bezeinend einen gewissen wissenscha lichen beg i , de einen und die gleiche bedeu ung behäl sowohl in jedem konk e en wissenscha lichen Be eichskon ex , als auch be kon eks [ e mins und ā ds, was bezeichne s ing i welche bes imm e wissenscha in jēdzie nu un kas un o pašu nozīmi in einem bes imm en wissenscha lichen Kon ex gan, gan auch auße halb des Kon ex es] (Laua 138: 1981). li auische sp ach e minog aphie Quellen, haup sächlich KTŽ, angegeben, dass Te minus das žodis ode pas o us Wö e e bindinys, dem einge äh jama spezi wissenscha , echnikos, kuns e ode ande e gesellscha lebens s ä en Regina K ašy ė | 126 Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi są oka a ba daik as (KTŽ 1990: 210; auch | e min- mik osis ema ASLKTŽ 2008: 112). Te mi no de ini ionen inde sich und in ande en e miniją ixuojan igen Quellen, pa y example, LKE sch eib , dass Te inai ( a ojama mnogiskai a) es mokslo, echnikos, kuns e Beg i s benennungen (LKE 1999: 648; LKE 2008: 552553). Palyginimui kann e wähn we den, dass in die ibbliche enzyklopädie 1983 m. eingesch ieb e S. Keinio su o mulie e Beg i sde ini ion, pe spausdin a seine A ikel in kinyje: Žodis ode pas o us a ibu inis Wo zeugen junginys, ha nis seh api b ėž ą Bedeu ung gewisse Menschenak i i ä sbe eichs Sp ach. Sein Zweck pacha din i i gendeines Be eichs Konzep e als gewisse Sys emmi gliede <...> (Keinys 2005: 229). Te minologies agen gewidme en wissenscha lichen Publika ionen wu den auch nich eine De ini ion ge unden, beispielsweise Philosoph und Te minologe S. Šal kauskis behaup e e, dass es ein zodis, eiškiąs są oką, die eine spezielle Bedeu ung ha einem i gend wissenscha sakem (Šalkauskis 1991: 15). Je z gül igem S anda d de Republik Li auen s eh , dass de Beg i genann wi d žodis ode Wo zs e bindinys, e wende wi d Konzep e einge ä bigen (LRST 111590: 11), und K. Gai enis be on , dass de Te min ne was besonde es Wo ode pas o us Wo zs e bindinys, abe einge ä ijamasis Sp acheinhei , dessen Inhal o enba e minische Bedeu ungsde ini ion2 (Gai enis 2002 13). We is auch zu e wähnen, dass li auische Sp ach synonymisch sein kann a o jamas sa akilmis Te minus ein a des. E wähn is e 1924 m. e minen Wö e no Name in Į a dai, ode e minai, akzep i Te minologijas komisijas (LKTŽ 2008: 18), obwohl sp achamasse da innis nich de Objek diese Un e suchung is (nė a e und e b ei e in de heu igen Te minijoje). Sel e e a ojamo Beg i au o enscha zugesch ieben wi d Te minologies komissies, ak i usios on 1921 bis 1926 m. (pla čiau z . Aukso iū ė 2011), Sek e ä An anui Vi eliūnui, de , wie schon wa e wähn , so namenschen m 1924 zusammen um e minen wo ynėl (Klima ičius 2005: 248). Kons a ie wi d, dass zei genössische li auische Sp ach <...> as p apuolė und gu e A. Vi eliūno (?) Te minus eing a das (: eing a dy i) (is jedoch benu z emde li auische Te minog a en B. S undžios, P. Mažeikos; V. Vin a o soga eing a do y a) <...> (Klima ičius 2005: 261). un e diesem Namen Kanadoje ausgelassen und e minen wo yn Jū inische eing a dai: umpas angliškai lie u iškas wo ynas B onys S undžia. To on as: Jū inės knygos ondo lei dinys, 1996 (LKTŽ 2008: 135). Ge ich , be ach end Leksikologie s Te min niją, V. D o inas In inens einzu üh en diesen Te min zu bewe en als nes e olg eichem P. Ska 2 Je z genaue wä e e wenden e miną de ini ies, plg. Su Lie u os Respublikos banko e minų įs a ymu nas J. Rusųlie u ių žodynas, Kaunas: Spindulys] bekann und nemažai a o a (S. Šalkauskio e k .) de ini ies (Klima ičius 2005: 248). (2003 m. g uodžio 23 d. N . IX1950) ie oj apib ėžimo aldingai įsi e žė jau nuo RLŽ 1932 321 [Ba o 127Te minologija | 2013 | 20 džio e siche ung (plg. P anas Ska džius gemelde e Buchje3 zwanzigzwei in e na ionalen leksikologischen Te minen s ell e li auisches en sp echmenis (Ska džius, 1975, 1998). Jų (ich laniau žinomů ode seines eigenen suku ů) Schicksal d ejopas. Wieni li awiški en sp echmenys sind in e na ionalen g e igkei en <...>, ande e a osenoje nep igijo, wie an ai, senybėa chaizmas, miš ūnas, miš uolis hib idas, ein a das e minas (D o inas 2002: 19 (plg. eminas 3b (lo . 20) e minus iba), genaues welche wissenscha , echnikos ode kuns begi o kos ma kie ung; einge agas (Ska džius 1973: 61)). Le ischen sp acho y os Te minen En s ehung und Ve b ei igung la ian walb e o s jęs J. Baldunčikas s elle e, dass e s mals das Wo e mins pa a o as 1871 m. konn e Ein luss haben in e na ionalen papli usio e minus echnikus a osena. O Wo e minologieja e s mals egis ie 1880 m. ausleis a me Gus a o B ažės (Gus a s B aže) okiečiųla ių wodyne. Schich so spä e 1886 m. Jūlij D a niekas (Jūlijs D a nieks) in e na ionalen Wo es wö e ne de inie e wissenscha liche Beg i s e minologieja, die b ei e e bege ä a a o i neun em Jah zehn (Baldunčiks 2008: 3233). Es gäbe e schiedene ban dymas zu de inie en Te mine, beispielsweise de e minologe le ische He kun E. D ezenas behaup e e, dass es sich um Benennungen, die ausd ücken ein gewisses Konzep (D ezens 2002: 7), und R. G abis so nann e Wö e s, die einen s eng beg enz en und de inie en Inhal haben (G abis 2006a: 221). Gegenwä ige le ische Sp ache e minolo gijas Theo ie p egaujende Meinunges su o mulie V. Skujinios monog a ijoje: e min is e minacijos4 einhei wo ode e minologisches Wo zusa z , de in einem gewissen Wissensbe eichs e minensys em ausd ücke (pawden und zeichne ) ein gewisses Wissenskenn nis [ e mins und e min na ionen einhei ā ds aioloģiska e min zinā kopa , was den en sp echnes Be eichs e minezich (nosauc un iezīmē) zinā nes iz e nu] (Skujiņa: 2002 9). Aiškinamaje le ische sp acho y os e minen wo dene VPSV e m de inie wi d so: konk e es emische oses, spezielles oses beg i s wö liche beschüßung wo ode wo es e bindnis, de aus eiškia (pauschina und ma kie ) gewissen en sp echenden oses beg i als su dė inę oses beg i s eil des sys ems [konk ē as jomas, specielles hema ische jēdziena ā disks ā ds apzīmējums eskopa, kas nosauc (nosauc un) jomas (noza es) iz e konk e u jēdzienu kā noza jēdzienu sis ēmas sas ā daļu..] (VPSV 2007: 399400). 3 P. Ska džius. Lie u iški a p au inių žodžių a i ikmenys, Čikaga: Pedagoginis li uanis ikos ins i u as, 1973 (V. D o ino s aipsnyje 1975) (P. Ska džius. Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u as, 1998, 427507). 4 Toks Te minus li auische Sp ache nich ojamas, in Zi a en ein ach pe duik s la ians Sp ache Wo . 128 Regina K ašy ė | Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi | e min- mik osis ema Ausschachinus de Beg i e e minus samp a ą und sein ko elia us, wei e e min- da inių (i ien isinių, i sudė inių e minų) ieško a lie u ių i la ių e minų žodynuose i moksliniuose eks uose. schaknies VIENTISINIAI TERMINAI SU ŠAKNIMI TERMINKTŽ inden d ei mi Schoknim e minsuda y i li auischen Sp achenbeg i e: e minas, e minija, e minologija (Ž 1990: 210; auch ASLKT, 2008: 11), 11 o in die spezielle Te minologie des Te minus MTŽ zu in eg ie en und ausdösch y i abėcėkai lizdine ach ien isiniai e miniai (die on ihnen haben ne un e kai b ei e e minia in einem ande en Abschni des A ikels): e minizie ung (75), i e minizie ung (75), e minizie ung (75), e minologie (75), A und O dnung (75). Gegenwä ige li auische Sp achweise e minus e minog aphija, e minisie ung, ans e minisie ung, de e minisie ung5, wie behaup e selbs au o , 1970 m. udenį pa si ežęs aus Kije o auspla ino J. Klima ičius (2005: 249) (plg. Te minų leksikog a ija e minog a ija (16) im a a o i neseniai, abe uni e so inai. By he way, e minus e minog a ija, e minisie ung, ans e minisie ung, de e minisie ung 1970 m. u enį pa ežiau aus Kije o (Ковалик 1970: 14). Eine ande e Te minog aphie bedeu ung e minen ode Beg i logijos is o iog a ija (16) li auische Te minologijoje nich inoma, manding, ydinga (Klima ičius 2005: 249)). Es sei beme k , dass MTŽ is dank i und alle in ihn eingeschlossenen Te minen la iški en sp echmen, jedoch in sie in diesem A ikel nich Au me ksamkei k eipiama, weil nich alle sie haben a osenes T adi ionen la ių e minologijoje, manche nu zu übe se zen, dann wä e ko ek iška laiky i ių sie sa a ankiškais la e minijos eine ais. In Tex en li auische Sp ache be schon eingeschuk en in Wö e büche noch gelang es inden e minus e minologizie ung, e minoids, e minynas, e mino y a und k azi e minas. La ian sp acho y os e minen wo dine VPSV abėcėlės O dnung gegeben zehn ien isinių kalbamosios šaknies e minų: e minelemen s [ e mino elemen ]6 (397), e minēma [ e minema] (397), e minēšana [ e minie ung] (398), e minog a ija [ e minog a ija] (398),98 e minog a s [ e minog a as] (398), e minologas [ e minologia] (398), sina, e minologizie ung [ e minologisie ung] (398), e mins nonimiškai a ojami eiksmo i jo ezul a o pa adinimai e minoloģizēša- 5 Te minai su p iesaga -acija sinonimiški į MTŽ į auk iems e minams su p iesaga -a imas. 6 Minė as e minas oliau ci uo oje ecenzijoje e s as kaip sudė inė e mino dalis (Keinys 2005: 264). 129Te minologie | 2013 | 20 [ e minas] (399), e minzinā ne [ e minų mokslas] (401). Aus dem ganzen Wodyne VPSV ge undenes zwanzig ein sp achamosios emische G uppe ien isinis e minas (apie diese šaknies e minus auch siehe. Te minologijoje e ö en lich e Wö e no ecenzijoje (K ašy ė 2008: 244245)). Aus Teil dies sie ina mi le ischen Sp ache sa ybe Wo zusammlungen ( e minijoje sie en spicken zusammengese z en e mi nus) keis i dū iniais, . y. pa e s i ien isiniais e mini. Šį la ių kalbos b uožą, p i aiky ą e minijai, sch eib man übe V. Skujinios monog a iją, is akcen a ęs und S. Keinys: Skai an knygą, susida ė įspūdis, dass kalbinės sanda os hinsich lich la ių e minija ko ge o nemažai un e scheide on li auens e minije. Dalis le ische Te minen e schein ge okai komplexige e Aus auškos, ih en Sp achbei Wö ze junginiai (sudė iniai e minai) leich okai e se z we den dū iniais. Nich einem Fall solche Du in in li auischen Sp achen wä e ein ach nich möglich, dass und, zum Beispiel, de Te minologie selbs Te mine de iskop e mins b ūkš nelinis (mi b ūkšneliu gesch ieben wi d) e mos, hib īd e mins hib idinis e m nas, ini ialsalik enis7 san umpa, saln e mins u is e mas, s upinajumsalik enis8 s suduk inis e modis, umpka nis, žnea ika e min independens s o, e min e min e minda , e min da e m e m, e min e min e min e minelemen s Solch ih en Polinkien la ians Te minija wi d ähnliche an okiečių, und nich in näch e e sių e wandčių lie u ių e miniją (Keinys 2005: 263264). Einige on de zi ie wü den sudu lichen Te minen en hal en und in VPSV: de iskop e mins (81), hib īd e mins (140), salik eņ e mins (339), e minelemen s (397), ā dkop e mins (435), auch hie eingeschlossen noch nich aus eichend e b ei e (neue e ) dū inys jaun e mins [ e minus naujada as] (174). Sukses oll we den sie auch e wende in Tex en sowohl o iginalalo Sp ache gesch iebenen, als auch e s nissen, z. B.: Piemē am, zunächs nu e minologischem leksikā bija sas opami s a l i k eņ e mini9, ku us da ināja kā ek i alen us k ie u alodas de issa ie no.. (G abis 2006b: 258); Salik ie e mini dalāmi salik eņ e minos (was und ien ā da e mini) un ā dkop e minos (Skujiņa 2002: 2627); La īņu un daļēji g ieķu waloda eu opäischen olkām de usi nich nu i kni ā du celmu ( beispielsweise, elek , kombin, ae o), abe auch g ama 7 Tu ė ų sein inicialsalik enis. es is jedoch nich eine Einhei de Un e suchungsmik osys em, da es keine Un e suchungscha knies ha (VPSV 2007: 157). 8 Soll e sein s upinājumsalik enis. Es is auch nich de Un e suchungsmik osys emeneinhei , da es keinen un e such en sios Wu zel ha , zudem zeig es De ini ion und Anme kung, dass cha ak e is isch schnekamaja Sp ache (VPSV 2007: 377378). 9 Hie und wei e , wo nich ande s angegeben, e in o R. K. 130 Regina K ašy ė | Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi ikas | e min- mik osis ema e minelemen u (piemē am, ācija, -i ikācija, -a o [s], -o [s]) (D ezens 2002: 20). Randasi und neuen dū inių, bis was nich einbezögen wü de in Wö e büche : Tādēļ isd īzākajā laikā nepieciešams.. izs ādā me odiska aks u a ma e iālus, die node ē u isiem, die in olī i p ak iskajā e m i n a d ē (Bal iņš 2006: 78). Ski ingų ein isigen Te minen mi gesp ächamaaie Rau namen li auische Quellen ge unden insgesam ie zehn, und la ių zwanzigse en (jach en sp echmenis e mian is e minen a osenos adi ion li auens und la ių Sp ache siehe 1 abelelę; nich bewe e wi d Sich ung in jeden konk e en Te min und Te minen e b ei ung sowie ih e Häu igkei en). Tabelle 1. Vien isinių šaknies e min e minog a ų mik osis ema Lie u ių kalba La ių kalba Lie u ių kalba La ių kalba e minas e mins apakš e mins e minija blakus e mins e minologija e minoloģija de iskop e mins e minog a ija e minija hib īd e mins e minoloģizēšanās jaun e mins e minologiza imas e minoloģizācija salik eņ e mins e mininimas e minēšana ā dkop e mins de e miniza imas de e minoloģizācija i s e mins e e miniza imas e e minoloģizācija e minācija ans e miniza imas e minoidas e minoīds ede e minoloģizācija e mino y a e minologas e minologs e minynas e minog ā s e minoloģisms e minzinā ne e min ade [ e mine Elemen ]10 e minelemen s k azi e minus k azi e mins e minēma 10 Le ische Sp ache sudu inį e minum en sp echende zusammengese z e li auensp achige Te min in ien isinių bend ą im į nescheiß wi d (plg. kalbamojo e min en sp aum S. Keinio ecenzijoje (2005: 264) sudė inė e mino dalis). Ande e le ischen Te minen Übe einsmenung nich u ašy i, denn wenn solche und e wende we den li auens Sp ach es sind nich ien isinie Te mine. 131Te minologie | 2013 | 20 Le ischen Sp ache ien isischen Te minen nehmen ge okai g öße e, dahe daugiau a i ikmenų lie u ių kalboje ne u inčių e minų, o iš lie u iškų esama e minen nu e minija, e mino y a und e minynas ha keine Übe einsmen de le ischen Sp ache e minen Sys ememe. Išnag inē ā in li auische Sp ache e minen mi Sp ache mąja schoknimi im yje ge undenes ein dū inys ( e mino y a), alle ande en o dėlių und a p iesagų ediniai (išsky us pi minį e minas /). La ian Sp achen dominigen ja dū inie (zehn on allen ien isischen Te minen machen sudü ungsweise). SUDTINIAI TERMINAI SU ŠAKNIMI TERMINLie u ių KTŽ komplexische Te minen, zusammens eig en aus dėmenen mi schaknim e min-, nich inde , dennoch in den Tex en ih e esama e schiedene (übe das siehe wei e ), und aus 200 in MTŽ eingeschloss en Te minen, de en eine on dėmenen wä e mi sp achamamja shak nimi, is ün zig d ei. Es un e schiedliche Zusammense zung Te mine, weil diese Schänies und aus ih Da inien gemach wü de sowohl ge unden g undlegende , so auch sei u ische Kleidemen. Beg i e, de en Haup dèmen ein elemen a e Sp achoms mik osys emas is , beispielsweise sind einzelne Te minen ode Te minijsa enbenennungen: d ižodžiai popisomasis e m (65), hyb idinis e m (67), me a o inis e m (68), ne eik inis e m (69), A eninis e m (69), zusammengese znis e m (70), a pmokslinis e m (72), ien isinis e m (75), e mininis e minis (75), ižodžiai gene asis wissenscha e minus (66), eigenes sp ach e minus (70). Ki os, nich e min A en, seman ikas komplexene Te mäes esama auch: d ižodžiai e m o ma (76), e m pa ikimums (77), e m inhal (78), ke u žo džiai aiškinamasis e čiamasis e minů slo ynas (81), abėcėlinė e minų žodyno sanda a (82), lizdinė e minų žodyno sanda a (82). Es gib und häu ige ielskai a wachojamų gesp amösische Shacknies Te äin: e minų a kyba (80), eks inė e minų a kyba (80), e minų žodyno lizdas (82), e minų žodyno sanda a (82). Šalu inis dėmuo, . y. pažyminys kann sein sp achamosios Scho nies a) būdwa dis, b) daik a o nzis einaskai os ke mininkas ode c) Daik a o nzis meh iskai os Kilminink. Am häu igs en sind es zweijodige Te mine und sie einschlu i in g undlegenden dėmenin (giminischen e minen) lizdus, wenn solche Wodyne auszuweisen: a) e minische An onimas (12), e minische Leksika, e minische Wo yn (39), e minische Bedeu ung (53); b) Fo m des Beg i s (76), A ikel des Beg i s (78); c) Te minų s anda as (80), Te minų žodynas (80), Te minų eikala imai (79). Üb igens, zu den Nebenlädenimen können gehen sowohl P imä wo e, wie o demen in den o angehenden Beispielen, als auch Da iniai, z. Te minizio es Wo (90), Te minologies Schule (77), Te minologische Kompe enz (77). Tex en as 138 Regina K ašy ė | Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi | e min- mik osis ema LITERATŪRA Und ŠALTINIAI ASLKTŽ 2008: Bui ydienė V., Žukienė R. Aiškinamasis wich igs en Li e a u - und sp acho y os Te minen Wo ynėlis, Vilnius: Vilniaus kolegija. Aukso iū ė A. 2011: Te minologijos komisijos (19211926) Ak i i ä en übe blickga. Te minologie 18, 8091. Baldunčiks J. 2008: La iešu alodniecības e minoloģijas En wicklungscha 19. Jah hunde . Valodniecības aks i 2, Rīga: La ijas Zinā ņu akadēmija, 2335. Bal iņš M. 2006: La iešu e minoloģijas En wicklungība: man ojums, P obleme un pe spek i e. Valodniecības aks i, Rīga: La ijas Zinā ņu akadēmija, 7279. Blinkena A. 1997: A ieksme gegen s eš ā diem la iešu li e ā ās alodas ēs u ē. Sa ai alodai. La ijas Zinā ņu akadēmijas goda loceklim Rūdol am G abim el ī s piemiņas k ājums, Rīga: La ijas Zinā ņu Akadēmijas Vēs is, 8396. DLKŽ 2006: Daba lichen li auischen Sp achen Wö e yn. Šeš as (d ečiasis elek oninis) Ve ö en lichung, a s. ed. S. Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DLKŽ 2012: Gegenwa igen li auischen Sp achen Wö e yn. Sep in as, he sich und e gänz e Ve ö en lichung, a s. ed. S. Kei nys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u s. D ezens E. 2002: Zinā nischen un ehnischen Te minologie in e nacionalizie ung. Vēs u e, gegenwä ige Zus and und pespek ī as. Saīsinā s un ulko s izde ums, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s. D o inas V. 2002: A li awiški leksikologijos e mininai? De Mensch und das Wo 1, 1821. Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: heo ien und a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. G abis R. 2006a: Pa la iešu e minoloģijas En wicklung un en wickādi. Da bu izlase, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 221229. G abis R. 2006b: Zinā nischen e minologische En wicklung un e minologische Wo nīcu Bildung. Da bu izlase, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 252259. Jakai ienė E. 1980: Lie u ių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas. Jakai ienė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus Uni e si ä s Ve lag. Kaulakienė A. 2009: Lie u ių izikos e minijos aida, Vilnius: Technika. Keinys S. 2005: Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Klima ičius J. 2005: Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S. Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Sch iesa. K ašy ė R. 2008: [Rec.:] Valodniecības pama e minu skaid ojošā lexnīca. Sas ādījis au o u kolek ī s Valen ī nas Skujiņas adībā. Te minologie 15, 242248. Laua A. 1981: La iešu leksikoloģija. O s, e gänz izde ums, Rīga: Z aigzne. Lybe is A. 2009: Wodžių a ankos p oblem Daba inės lie u ių kalbos žodyne. Leksikog aphische Theo ie und P axis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 5665. LK 1995: Ba auskai ė J. und k . Li uäischen Sp ache 1. Leksikologie, Phone ik, Akzen ologie, Dialek ologie, Sch i yba, Vil nius: Mokslo und encyclopedijų Ve lag. LKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija. 2.s e übe p ü e und e gänz e Ausgabe, Vilnius: Mokslo und enzyklo pedijų e ö en lichungsins i u . LKTŽ 2008: Gai eny ėBu le J., Keinys S., No eikai ė A. Lie u ių kalbos e minų žodynai. Ano uo a 1900 2005 m. bibliog aphischen odyklė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas (IXX, 19412002), elek onische Va ian , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 www.lki.l . LLV 19721996: La iešu li e ā ās alodas ā dnīca, 1.8. sēj., Rīga: Zinā ne. LRST 1990: Te minologijos P inzipien und Me hoden. Lie u os RST 111590 (ISO 70487), Vilnius. LVV 2006: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s. MTŽ 2005: K ašy ė R. Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e s publikla. Skujiņa V. 2002: La iešu e minoloģijas izs ādes p incipi. O ais, labo ais un papildinā ais izde ums, Rīga: La iešu alodas ins i ū s. 2008 SV: S eš ā du slo nīca, Rīga: A o s. Šalkauskis S. 1991: Raš ai 2, Vilnius: Min is. TŽ 2013: In e na ionale Wo echsyns, Vilnius: Alma li e a. VPSV 2007: Valodniecības pama e minu e klä ejošā Wö scha . Sas . au . bis. V. Skujiņas ad., Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, Vals s alodas aģen ū a. 139Te minologie | 2013 | 20 THE MICROSYSTEM OF LITHUANIAN AND LATVIAN TERMS WITH THE ROOT TERMIN- Das Ziel de Fo schung is zu e ablie en die Ähnlichkei en und Un e schiede on on den me alanguage o Li huanian and La ian e minology using analy ic desc ip i e and compa a i e me hods. The compa ison o e ms c ea ed wi h he oo e min- aken Haup publika ionen on li auische und le ische Lexicog aphy and e minog aphy sowie e schiedenen We ken au Te minology science e laub zu schließen dass he oo e minis de i a ionally p oduc i e and easily usable o he c ea ion o e ms bo h in Li huanian and La ian. When compa ing Li huanian and La ian e ms ew aspec s, i s o all e minological meanings and equi alen names o concep s we e aken in o conside a ion. A pa o Li huanian and La ian e ms a e simila , some o hem only look simila om he i s sigh ( o ins ance, e minologija and e minologieja). I is di icul o es ablish he au ho ship o pa icula e ms, hough some imes i s possible. The e we e hi een onewo d e ms wi h he oo e min ound in Li huanian sou ces and wen y se en in La ian sou ces. Since he sample o La ian e ms is bigge he numbe o La ian e ms which do no ha e equi alen s in Li huanian is la ge as well and he e a e only h ee Li huanian e ms e minija, e mino y a and e minynas do no ha e equi alen s in e minological sys em o he La ian language. The e was one compound ( e mino y a) wi h he oo e minin he Li huanian sample. O he e ms we e p e ixal and/o su ixal de i a i es (excep o unde lying e as ( e m)). In he La ian language, di e en ly om Li huanian, compounds p e ail ( en e ms in his sample we e compounds). The e we e i y h ee complex e ms ound in Li huanian dic iona ies and six een in La ian. I is no iceable ha ce ain e m o ma ion pa e ns p e ail: he e a e complex e ms wi h subo dina ed componen in geni i e case (in singula o plu al) in bo h La ian and Li huanian. In La ian, di e en ly om Li huanian, he e was only one e m made wi h and adjec i e wi h he oo e min- (i is easie o make an adjec i e om he de i a i e e minoloģija). The mic osys em o he oo e minis qui e de eloped in bo h Li huanian and La ian and can be elabo a ed u he , because he e a e possibili ies o c ea e new e ms. Pa icula ly p oduc i e way o e m c ea ion is he o ma ion o complex e ms and in La ian he c ea ion o onewo d e ms is also common because o he endency o make compounds. Emp ange 20131111 Regina K ašy ė Šiaulių uni e si e as P. Višinskio g. 38, LT76352 Šiauliai E. Pos : k [email p o ec ed]