Follow @TermList on Twitter! — Social Media as a Tool for Terminological Information and Activities

Sekite @TermList svetainėje Twitter! — socialinė medija kaip terminologinės informacijos ir veiklos priemonė ANITA NUOPPONEN Vaasos universitetas RAKTAŽODŽIAI: terminologinė veikla, socialinė medija, kompiuterinis tarpininkavimas komunikacijoje, turinio dalijimasis, bendradarbiavimas internete 1. ĮVADAS Terminologijos mokslas ir terminologijos darbas visuomet buvo glaudžiai susiję su tinklaveika, bendradarbiavimu ir dalijimusi informacija, taip pat su kompiuterinės programinės įrangos naudojimu ir kūrimu įvairioms šios srities veikloms. Šiame straipsnyje sujungiamos dvi autorės mokslinių interesų sritys: terminologija ir kompiuterinis tarpininkavimas komunikacijoje (CMC); jis priklauso straipsnių serijai, kurioje apžvelgiamos CMC technologijų pritaikymo terminologijos darbui ir terminologinės informacijos sklaidai galimybės1. Toliau pateikiama citata iš Nuopponen 1996 m. pranešimo TKE konferencijoje Vienoje: „Internetas yra ideali platforma įvairių rūšių terminologinei veiklai. Tai ne tik internetinis elektroninių dokumentų archyvas ar saugykla, pasaulinė terminologinės ir terminografinės informacijos bibliografija ar enciklopedija, bet ir priemonė, galinti atlikti svarbų vaidmenį kaip interaktyvus bendradarbiavimu grįstas komunikacijos įrankis terminologiniuose tyrimuose, terminografijos projektuose ir švietime. Nors internete jau vykdoma daug terminologinės veiklos, didžioji jos dalis vis dar nevyksta — tikėkimės, kad neilgai.“ (Nuopponen 1996) Dauguma svarbiausių terminologinės informacijos sklaidos ir koordinavimo veikėjų, tokių kaip Infoterm ir TermNet bei nacionaliniai terminologijos centrai, internete vis dar nebuvo pasiekiami — tai faktas, kurį šiandien gali būti sunku suprasti. Tačiau akivaizdi to priežastis buvo ta, kad pasaulis 1 „Terminologinė informacija“ reiškia su terminais ir sąvokomis, terminologiniais produktais, metodais, teorijomis, tyrimais ir kita veikla susijusią informaciją. 82 Anita Nuopponen | Follow @TermList on Twitter! — Social Media as a Tool for Terminological Information and Activities Pasaulinis žiniatinklis tuo metu dar buvo visiškai naujas, o pirmosios lengvai naudojamos žiniatinklio naršyklės pasirodė maždaug 1993 m. Internetas komerciniam naudojimui buvo atvertas tik apie 1991–1993 m., o proveržio metais tapo 1994–1995-ieji. Vaasan yliopistete nuo 1980-ųjų pabaigos stebėjome interneto plėtrą, o 1994 m. įsteigiau Term-List adresatų sąrašą ir Terminology Forum interneto portalą terminologinei informacijai. Nuo tada atsirado daugiau internetinės sąveikos ir informacijos sklaidos priemonių; naujausios iš jų – socialinė medija, kurios naudojimas išplito beveik visose žmogaus veiklos srityse. Andreas Kaplanas ir Michaelas Haenleinas (2010) teigia, kad socialinė medija iš tiesų gali būti „laikoma evoliucija atgal prie interneto ištakų, nes ji vėl paverčia pasaulinį žiniatinklį tuo, kam jis iš pradžių buvo sukurtas: platforma, palengvinančia informacijos mainus tarp naudotojų“. Atėjo metas iš naujo įvertinti padėtį. Šiame straipsnyje aptariama, kaip terminologai naudojasi arba galėtų naudotis internetu, o konkrečiau – socialine medija, vykdydami terminologinę veiklą ir šiandien skleisdami terminologinę informaciją. Kaip teorinė sistema pasitelkiamos keturios socialinės medijos teikiamos galimybės, kurias pristatė Jeffrey W. Treemas ir Paulas M. Leonardi (2012), aptardami socialinės medijos palaikomas elgsenos rūšis. Nagrinėjamos tik tos socialinės medijos svetainės ar programos, kuriose galima rasti terminologinės informacijos, turinio ar veiklos. 2. S O C I A L I N Ė M E D I J A Kadangi socialinės medijos samprata kinta, jos apibrėžimą sunku tiksliai nusakyti. Autoriai dažnai renkasi ekstensinį apibrėžimą ir išvardija „technologijų rūšis, kurias žmonės numanomai laiko socialine medija (pvz., tinklaraščiai, vikiai, socialinių tinklų svetainės, socialinis žymėjimas ir kt.)“, kaip Treemas ir Leonardi (2012: 145) nurodo ankstesnių socialinės medijos tyrimų analizėje. 1 paveiksle pateikta preliminari socialinės medijos rūšių tipologija. Sunku sudaryti socialinės medijos sąvokų sistemą, nes programinė įranga, paslaugos ir technologijos nuolat kuriamos ir virsta kažkuo nauju. Pavyzdžiui, iš pradžių Twitter buvo siejamas su tinklaraščiais, tačiau dabar jis naudojamas naujienoms dalytis ir socialinėms žymelėms kurti, be to, konkuruoja su socialinių tinklų svetainėmis, tokiomis kaip Facebook ir Google+. Terminologija | 2013 | 20 83 1 pav. Apytikslė kompiuteriu tarpininkaujamos komunikacijos tipologija Intensiniuose socialinės medijos apibrėžimuose dažnai pabrėžiamos tokios ypatybės kaip buvimas internete, naudotojų kuriamas turinys, jo pateikimas kitiems, dalijimasis ir interaktyvumas. Tačiau šių požymių dar nepakanka, kad socialinė medija būtų tinkamai atskirta nuo tradicinės kompiuteriu tarpininkaujamos komunikacijos (CMC) (žr. 1 pav.) (Treem, Leonardi 2012: 145). El. paštas, adresatų sąrašai ir kt. turi daugelį šių ypatybių. Be visuotinai minimų socialinės medijos savybių, Treemas ir Leonardi (2012) pabrėžia elgsenos rūšis, kurias socialinė medija paprastai sudaro sąlygas vykdyti, t. y. tai, ką galime daryti naudodamiesi šiomis priemonėmis. Kaip tokias galimybes jie išvardija: • matomumas (įrašus galima lengvai rasti ir peržiūrėti). • išliekamumas (socialinė medija laikui bėgant išsaugo sukauptas žinias), • redaguojamumas (prieš siunčiant pranešimus galima kruopščiai parengti), • sąsajos (tarp asmenų, tarp asmenų ir turinio arba tarp veikėjo ir pristatymo, turinio ir turinio). Treem and Leonardi (2012: 148–150) note that these affordances apply also to the traditional CMC and other types of communication technologies utilized in organizations. The difference is that social media technologies have potential to have high levels of all of these affordances simultaneously. 8 4 Anita Nuopponen Follow @TermList on Twitter! — Social Media as a Tool for Terminological Information and Activities (Ibid.) Pavyzdžiui, el. laiškus galima kruopščiai parengti, saugoti ir ieškoti, tačiau jų matomumas ribotas. Be to, siuntėjas negali redaguoti ar pašalinti išsiųsto pranešimo. Duomenų bazės įrašas gali būti matomas, tačiau jam gali trūkti sąsajumo, pavyzdžiui, diskusijos tarp tų, kurie redaguoja įrašą. Nors Treem ir Leonardi (2012) kalba apie organizacijų aplinką, daug kas iš to, ką jie teigia, taip pat tinka komunikacijai disciplinos viduje, šiuo atveju – terminologijos srityje. Toliau aptariama dabartinė terminologinė veikla internete ir socialinės medijos teikiamos galimybės šiai sričiai. 3. TERMINOLOGINĖ VEIKLA INTERNETE Nuopponen 1996 m. buvo apžvelgta, kokia galėtų būti terminologinės veiklos ateitis internete, kaip parodyta 2 paveiksle. 2 paveikslas. Kai kurios galimos terminologinės veiklos raidos kryptys internete (Nuopponen 1996) Iki tol buvo dedama daug pastangų rengiant bibliografijas ir skleidžiant informaciją apie spausdintus terminologijos leidinius. Šiandien straipsnyje numatyta ateitis gana tiksliai atitinka tikrovę, nes dabar internetas naudojamas visiems šiems tikslams: pavyzdžiui, spausdintas bibliografijas pakeitė internetiniai leidinių sąrašai, o mes turime tiesioginę prieigą prie didžiulio kiekio Terminologija | 2013 | 20 85 aktualių tekstų ir dokumentų. Paieškos sistemos, nuorodų sąrašai, tinklalapiai ir socialinių tinklų svetainės spausdintus who is who leidinius pavertė nereikalingais ir pasenusiais. 4. TERMINOLOGINĖ VEIKLA SOCIALINĖJE MEDIJOJE Buvo ieškoma įvairių su terminologija susijusių veiklų socialinėje medijoje, siekiant nustatyti, kas daroma ir ką būtų galima daryti. Žvelgiant iš socialinės medijos perspektyvos, terminologinę veiklą galima apytikriai suskirstyti į tinklaveiką, dalijimąsi, susitikimus, bendradarbiavimą, mokymą bei rengimą ir mokslinius tyrimus (3 paveikslas). Kiekvienai iš šių veiklų keliami saviti reikalavimai, ir nėra vienos socialinės medijos svetainės, platformos ar programos, kuri tiktų joms visoms. 3 paveikslas. Terminologinė veikla socialinėje medijoje 4.1. Tinklaveika Tinklaveika čia reiškia ir (1) tinkamų asmenų bei organizacijų paiešką, siekiant užmegzti ryšius, ir (2) ryšių atkūrimą bei palaikymą, taip pat bendrų interesų aptarimą. Socialinių tinklų svetainės (SNS), tokios kaip LinkedIn ir Facebook2, leidžia naudotojams rasti jau pažįstamus žmones ir užmegzti su jais ryšį, matyti, kas su kuo susijęs ir kas kuo užsiima. Iš tiesų, LinkedIn jau galima rasti didelį terminologijos tyrėjų ir terminologų tinklą. Anksčiau norint rasti tokią informaciją ir kurti profesinį tinklą reikėdavo dažnai dalyvauti terminologiniuose renginiuose, susirašinėti ir keistis el. laiškais. SNS svetainėje informaciją lengva redaguoti, ji neišnyksta taip lengvai kaip vizitinės kortelės po konferencijos. Žvelgiant iš kitos pusės, SNS suteikia naudotojams galimybę būti matomiems. Treem ir Leonardi (2012) teigia, kad „socialinė medija suteikia naudotojams galimybę padaryti 2 Kitos populiarios socialinių tinklų svetainės yra Google+, Orkut (populiari Indijoje ir Brazilijoje), SinaWeibo (Kinijoje), Vkontakte (Rusijoje). Daugiau pavyzdžių žr., pvz., http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_social_networking_websites 86 Anita Nuopponen | Follow @TermList on Twitter! — Social Media as a Tool for Terminological Information and Activities jų elgesį, žinias, prioritetus ir ryšius komunikacijos tinkluose, kurie anksčiau buvo nematomi (arba bent jau labai sunkiai pastebimi), matomus kitiems“. Ypač LinkedIn (linkedin.com), kuri yra labiau orientuota į profesinę veiklą nei Facebook (facebook.com), tapo įprasta priemone užmegzti ryšį su žmonėmis, sutiktais konferencijose ir susitikimuose. Užuot keitęsi vizitinėmis kortelėmis, galime pasakyti „mane rasite LinkedIn“ arba išsiųsti kvietimus sutiktiems žmonėms ir užmegzti su jais ryšį. LinkedIn naudotojo profilį taip pat galima apibūdinti kaip dinamišką ir interaktyvų gyvenimo aprašymą, nes naudotojai gali atnaujinti savo duomenis, o jų ryšiai gali patvirtinti turimus įgūdžius ir parašyti rekomendacijas. Naudotojai skelbia būsenos atnaujinimus ir seka vieni kitų pranešimus. Be to, pačios svetainės analizuoja naudotojų duomenis ir esamus kontaktus bei rekomenduoja naujus ryšius arba turinį, kuris gali būti aktualus arba ne. Palyginti su socialine medija, el. pašto ar elektroninio pašto grupių diskusijų matomumas yra ribotas. Socialinė medija taip pat suteikia galimybę kruopščiai redaguoti pranešimus, ištrinti jau išsiųstus pranešimus, kreiptis į didesnę grupę neužverčiant pašto dėžučių laiškais, vėliau ieškoti pranešimų ir juos pasiekti ir pan. (Treem, Leonardi 2012: 148). SNS svetainė, tokia kaip LinkedIn, suteikia žmonėms įvairios informacijos, kurią galima pateikti ir asmeninėje svetainėje, tačiau SNS svetainės paprastai yra dinamiškesnės ir palengvina sąveiką: ryšių patvirtinimą, pranešimų siuntimą, naujienų ar kito turinio dalijimąsi, prisijungimą prie bendrų interesų grupių ir diskusijas jose. Tradicinėse kompiuteriu tarpininkaujamos komunikacijos (CMC) diskusijose nuomonės ir komentarai buvo reiškiami el. laiškais, elektroninio pašto grupių pokalbiais arba sinchroniniais ar asinchroniniais internetiniais pokalbiais. El. paštu grindžiamų priemonių matomumas yra ribotas – pranešimą gauna tik tie, kuriems jis siunčiamas. Vienas trūkumas – pašto dėžutės lengvai prisipildo ilgų pokalbių. Vietoj to diskusijoms būtų galima plačiau pasitelkti socialinės medijos svetaines ir taip į jas įtraukti daugiau žmonių. Pavyzdžiui, LinkedIn galima kurti diskusijų grupes arba prisijungti prie jau veikiančios grupės. Terminologams ypač svarbios dvi grupės: Terminology, kuriai vadovauja Kara Warburton, ir jos pogrupis, skirtas Association for Terminology and Knowledge Transfer, kuriam vadovauja Hanne Erdman Thomsen. Tačiau ir tokios galimybės neapsieina be problemų, nes lengva pamiršti, kad esi grupės narys, jei neįjungti pranešimai el. paštu. El. paštas tapo kasdien naudojama priemone, tačiau SNS svetainės nebūtinai taip pat įsitvirtino mūsų kasdieniame gyvenime. Terminologija | 2013 | 20 87 4.2. Dalijimasis Viena tipiškiausių socialinės medijos ypatybių yra dalijimasis – turiniu ir metainformacija. Terminologijos srityje turinys gali būti tekstai, leidiniai, straipsniai, skaidrės, terminologiniai produktai, programinė įranga, kursų vaizdo įrašai ir kt. Metainformacija čia reiškia informaciją apie tai, kur rasti bendrinamą turinį, nuorodas, naujienas, apžvalgas ir pan. El. paštas, svetainės, el. pašto naujienlaiškiai, internetiniai žurnalai, internetiniai knygynai ir duomenų bazės palengvino dalijimąsi turiniu ir jo paiešką bei paspartino šiuos procesus. Socialinė medija papildo šį priemonių rinkinį, pavyzdžiui, tinklaraščiais, vikiais, socialiniu žymėjimu ir turinio dalijimosi svetainėmis, skirtomis vaizdo įrašams, tekstams ir nuotraukoms. Tinklaraščiai yra naudingos priemonės, padedančios dalytis mintimis, idėjomis ir nuomonėmis3. Juose skaitytojams gali būti suteikta galimybė prisijungti prie pokalbio ir dalytis įrašais kituose socialinės medijos kanaluose. Geri pavyzdžiai iš terminologijos srities yra BIK Terminology4, kurį rašo Barbara Inge Karsch, Terminology Blog, kurį rašo TermNet5, TNCs blogg (švedų kalba), kurį rašo Švedijos terminologijos centras6, ir Europos Parlamento Terminologijos koordinavimo skyriaus Blog7. Be to, daugelis įmonių turi įdomių su terminologija susijusių tinklaraščių: pavyzdžiui, Microsoft8 ir SAP9 turi tinklaraščius, kuriuose klientai, vertėjai ir lokalizuotojai gali diskutuoti. Ilgainiui tinklaraščiai gali virsti didžiulėmis informacijos saugyklomis, kaip nutiko su pirminiu TermCoord tinklaraščiu10, kuris buvo pertvarkytas į svetainę. Nuorodų sąrašai svetainėse vis dar populiarūs dalijantis metainformacija (pvz., Terminology Forum11). Socialinė medija siūlo ir kitų galimybių, pavyzdžiui, Pinterest, Scoop.it. Pinterest yra labai populiari socialinės medijos svetainė, kurioje dalijamasi („prisegamos“) gražiomis nuotraukomis, rastomis bet kurioje interneto vietoje. Savo straipsnyje „Pinterest kaip bibliotekų rinkodaros ir informacinio raštingumo priemonė“ Cynthia Dudenhoffer (2012: 328) Pinterest apibūdina taip: 3 Daugiau, pvz., Kaplan, Haenlein 2010 4 http://bikterminology.com 5 http://terminologyblog.wordpress. com 6 http://www.tnc.se/TNCs-blogg 7 http://termcoord.eu/ blog 8 http://blogs.technet.com/b/terminology 9 http://scn.sap.com/community/globalization 10 http://termcoord.wordpress.com 11 http://www.uva.fi/termino 88 Anita Nuopponen | Follow @TermList on Twitter! — Social Media as a Tool for Terminological Information and Activities „Pinterest“ leidžia nariams „prisegti“ internete rastus objektus ar vaizdus prie „skelbimų lentos“, kuria vėliau galima lengvai dalytis el. paštu siunčiama nuoroda arba sekant jos kūrėją. Lentos yra viešai matomos, todėl prisijungti nereikia, be to, jas galima nuolat atnaujinti. Šis įrankis puikiai tinka dalytis informacija tiek su vizualiai besimokančiais žmonėmis, tiek su tradicionalistais, o bibliotekos darbuotojai gali jį greitai ir lengvai prižiūrėti. Bibliotekų dėstytojai taip pat gali naudoti „Pinterest“ „tyrimų portalams“ kurti arba idėjoms vizualiai pateikti ir taip paskatinti tyrimo bei rašymo procesą.“ Kai kurie terminologai eksperimentuoja su panašiu terminologijos panaudojimu, pvz., Terminology Forum12 turi Pinterest lentas terminų bankams su nuorodomis į terminų bankų svetaines, terminologinei literatūrai – su terminologinės literatūros knygų viršeliais ir nuorodomis į svetaines, kuriose jas galima įsigyti arba atsisiųsti, ir panašiai (žr. 4 pav.). Kiti gali dalytis radiniais, juos pamėgti arba komentuoti. Scoop.it panaši į Pinterest, tačiau joje daugiau dėmesio skiriama tekstui (žr., pvz., http://www.scoop.it/u/terminology-forum).. Jas taip pat galima apibūdinti kaip socialines turinio kuravimo svetaines, kuriose naudotojai pagal savo pomėgius kaupia esamą turinį (ar nuorodas į jį) ir dalijasi radiniais su savo sekėjais. 4 pav. Terminology Forum „Pinterest“ lentos 12 http://www.pinterest.com/termlist Terminologija | 2013 | 20 89 Dalijimąsi naujienomis galima laikyti atskira dalijimosi kategorija. Atsiradus el. paštui, adresatų sąrašams, el. pašto naujienlaiškiams ir interneto svetainėms, tapo lengviau skleisti ir gauti, pavyzdžiui, informaciją apie renginius. Kurį laiką buvo stengiamasi kaupti informaciją apie renginius Terminology Forum portale, tačiau šios minties netrukus atsisakyta, nes informacijai rasti ir tinklalapiams redaguoti reikėjo pernelyg daug pastangų, o tai nebuvo įmanoma daryti reguliariai. Šiandien Twitter ir mobilieji įrenginiai (telefonai ir planšetės) pasiūlė geresnį sprendimą: lengva sekti kitų naudotojų, besidominčių su terminologija susijusiais renginiais ir turiniu, įrašus ir (pakartotinai) paskelbti šią informaciją savo sekėjams. Tai greitas būdas siųsti ir persiųsti informaciją apie įvairius terminologijos renginius (žr. 5 pav.). Mobiliosios programėlės perkėlė socialinę mediją į mobiliuosius telefonus ir planšetes, kuriose socialinės medijos naujienų srautus ir žinutes galima lengvai pasiekti, kai tik turime laisvo laiko. 5 pav. Paieškos pagal Twitter terminą terminology rezultatai (2013-11-08) Naujienoms skelbti organizacijos taip pat naudojasi Facebook. Twitter suteikia daugiau matomumo, nes pranešimą gali rasti ne tik sekėjai, bet ir bet kas, ieškantis pagal žodį (pvz., terminology), „sąžymę“ (#terminology) arba naudotoją (@termlist). Facebook skirta naudotojų tarpusavio ryšiams palaikyti, o Twitter dažniausiai stipriausias ryšys sieja siuntėją ir turinį. Vieni aktualiausių „Twitter“ naudotojų, kuriuos verta sekti besidomintiesiems terminologijos naujienomis ir renginiais, yra Uwe-Muegge, Rodolfo Maslias, TermCoord, TermNet ir TermList. 90 Anita Nuopponen | Follow @TermList on Twitter! — Social Media as a Tool for Terminological Information and Activities 4.3. Susitikimai, renginiai, švietimas ir mokymas Socialinė medija (pvz., Twitter, Facebook, tinklaraštis) dažnai naudojama ne tik būsimoms konferencijoms reklamuoti (žr. 5 pav.), bet ir konferencijos metu. Įprasta, kad kai kurie dalyviai (žr. 5 pav.: TAUS; Kaleidoscope) ir kai kurie organizatoriai renginio metu tiesiogiai rašo tinklaraščiuose arba skelbia įrašus „Twitter“ ir cituoja pranešimus (žr. 5 pav.: #tekom). Kita galimybė – tiesiogiai transliuoti visą renginį arba jo dalį, kad dalyvis galėtų jį stebėti, komentuoti (pvz., pokalbių lange) ar net skaityti pranešimus internetu. Galima skirti internetines transliacijas ir internetinius seminarus. Internetinės transliacijos dažniausiai yra vienkryptės komunikacijos priemonė, o internetiniuose seminaruose naudojami internetinių konferencijų programinės įrangos interaktyvūs elementai (pvz., Adobe Pro Connect, Skype ir kt.), leidžiantys pranešėjui ir auditorijai bendrauti. Internetiniai seminarai, vaizdo įrašai (pvz., Youtube.com, Vimeo.com) ir skaidrių bendrinimas (pvz., www.Slideshare.net) naudojami įvairiais švietimo ir mokymo tikslais. TermNet iš dalies internetinių seminarų forma organizuoja ECQA sertifikuoto terminologijos vadybininko kursus (http://www.termnet.org). Kai kurios vertimo ir lokalizavimo įmonės taip pat rengia internetinius seminarus terminologijos temomis. Universitetų kursuose tikslinga naudotis el. mokymosi platformomis, nes universitetai paprastai suteikia savo darbuotojams ir studentams prieigą prie platformos (pvz., Moodle, Blackboard). Šiose platformose yra įvairių socialinėje medijoje įprastų komunikacijos ir turinio bendrinimo priemonių. 4.4. Bendradarbiavimas Terminologijos projektai ir terminologijos valdymas apima įvairias sąveikos, informacijos perdavimo ir komunikacijos formas, pavyzdžiui, žinutes, susitikimus, medžiagos saugojimą ir siuntimą, komentavimą, redagavimą, peržiūrą, publikavimą ir reklamavimą. Tradiciškai šioms veikloms atlikti reikėjo įvairių priemonių. Daugelį problemų būtų galima išspręsti naudojant socialinę mediją arba į bendradarbiavimo platformas, pavyzdžiui, tas, kurias siūlo vikio technologija, integruojant interaktyvius elementus. Iš esmės vikio technologija yra „atvirojo kodo bendradarbiavimo serverių technologija, leidžianti naudotojams realiuoju laiku pasiekti, naršyti ir redaguoti hiperteksto puslapius“ (Leuf, Cunningham 2001: 442). Esama kelių vikio technologijos plėtinių, pavyzdžiui, „Semantic MediaWiki“, kuri leidžia duomenis nuskaityti kompiuteriu, kad juos būtų galima naudoti semantiniame žiniatinklyje13. Wikipedia yra geriausiai žinoma 13 http://semantic-mediawiki.org Terminologija | 2013 | 20 91 pavyzdys, kuriame naudojama Semantic MediaWiki platforma. Ta pati platforma taip pat gali būti taikoma bendradarbiaujant terminologijos projektuose, pvz., Finnish Termbank for Arts and Sciences14. Terminų bankas yra nacionalinis projektas, kurio tikslas – sutelktinėmis pastangomis sudaryti įvairių akademinių sričių terminijas. 2008 m. Nuopponen straipsnį užbaigė taip: „Wikipedia yra įdomus atviros internetinės bendradarbystės modelis, nes dalyvių diskusijos apie principus ir metodus yra prieinamos žiniatinklyje. Tikėkimės, kad per ateinančius dešimt metų įvairiose specializuotose srityse atsiras ne viena terminų enciklopedija.“ (Nuopponen 2008) Šiandien, kuriant integruotas bendradarbiavimu grįstas terminologijos darbo priemones, wiki technologija, regis, dažnai taikoma ir minima (pvz., Kudashev 2013; He et al. 2009; Désilets et al. 2009). Wiki technologija leidžia susieti terminologinius įrašus su susijusiomis diskusijomis ir taip išspręsti kai kurias problemas, dėl kurių kritikuojamos tradicinės terminologijos duomenų bazės. Šią technologiją gali naudoti projektai ir organizacijos, tačiau jai įdiegti reikalingas serveris. Pavieniams asmenims ir mažoms grupėms įdomi wiki technologija pagrįsta internetinio bendradarbiavimo svetainė yra TermWiki15, kurioje kiekvienas gali sudaryti glosarijų, ieškoti rinkiniuose ir juos aptarti. Įmonėms taip pat siūloma komercinė, pažangesnė versija. Ontologijų kūrėjai taip pat suprato, kad ontologijoms išaugus tiek, jog vienas asmuo ar maža grupė nebegali jų valdyti, būtina bendradarbiauti, tačiau tradicinės priemonės tam nepritaikytos. Tudorache et al. (2008) pristato Collaborative Protégé16 kaip sprendimą, leidžiantį komunikacijos priemones integruoti į ontologijų kūrimo įrankius. Anot Tudorache et al. (2008), didelė problema yra „atotrūkis tarp, viena vertus, sukurtos ontologijos ir, kita vertus, visų minčių bei diskusijų, paskatinusių sukurti šį artefaktą“. Todėl ontologijos naudotojui „dažnai būdavo neįmanoma suprasti, kuo buvo grindžiami projektavimo sprendimai, rasti aktualias nuorodas ar išsiaiškinti, kokie išoriniai ištekliai buvo naudojami modeliuojant“. Collaborative Protégé integruoja diskusijas į „ontologijos redagavimo procesą, pokalbius ir pakeitimų bei ontologijos komponentų anotavimą“. 14 http://tieteentermipankki.fi/wiki/Termipankki:Etusivu/en 15 http://www.termwiki.com 16 http://protegewiki.stanford.edu/wiki/Collaborative_Protege 92 Anita Nuopponen Follow @TermList on Twitter! — Social Media as a Tool for Terminological Information and Activities (Ibid.) Ontologijų kūrimui sukaupta patirtis ir parengti sprendimai įdomūs ir terminologijos darbo požiūriu, nes daugelis metodų ir problemų yra panašūs. 5. IŠVADOS Per pastaruosius penkiolika metų internetinė veikla terminologijos srityje pastebimai pasikeitė. Nebekyla klausimo, ar terminologijos organizacijoms reikia interneto svetainės; šiandien veikiau klausiama, ar joms reikia būti socialiniuose tinkluose. Internetas skirtas ne tik archyvams kurti ir jų turiniui padaryti prieinamam, bet ir įvairių tipų turiniu aktyviai dalytis. Nemokamai 17 arba už mokestį gali būti prieinamas ne tik bibliografinis ar kitoks metainformacijos turinys, bet ir visas turinys. Socialinė žiniasklaida suteikė daugiau galimybių užmegzti ryšius ir palaikyti kontaktus, taip pat sužinoti, kas vyksta dominančioje srityje. Dirbantiems su terminologija, pavyzdžiui, terminologams, terminologijos tyrėjams, vertėjams, studentams ir kt., socialinė žiniasklaida padeda lengviau užmegzti ryšius, rasti informacijos ir ja dalytis, susitikti, dalyvauti, įsitraukti ir panašiai. Tačiau socialinė žiniasklaida siūlo daugybę alternatyvų, todėl naujokui gali būti nelengva rasti tinkamiausias svetaines ir programas. Todėl šiame straipsnyje kaip pavyzdžiai pateikiami tik keli aktualūs socialinės žiniasklaidos įrankiai. LinkedIn, regis, yra populiari žmonių ryšių užmezgimo priemonė terminologijos srityje. Twitter įsitvirtina kaip naujienų sklaidos kanalas, kuriame skelbiami ir persiunčiami pranešimai apie kvietimus teikti straipsnius, naujus leidinius, būsimus kursus ir kitą aktualią su terminologija susijusią informaciją. Tradicinės kompiuterinės komunikacijos priemonės, tokios kaip interneto svetainės, taip pat atlieka savo nusistovėjusį vaidmenį skleidžiant informaciją ir skelbiant turinį. Svetainės ir tinklaraščiai veikia kaip centrai, susiejantys įvairius kitus kanalus, arba kaip sąsajos į juos, o el. paštas dažnai naudojamas pranešimams gauti, kai socialinės žiniasklaidos svetainės informuoja, kad kažkam patiko ar persiuntė mūsų pranešimą, arba kad kažkas pradėjo mus sekti ir pan. Bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo projektų daugėja, todėl auga ir bendradarbiavimo įrankių poreikis. Technologija (pavyzdžiui, vikis) jau prieinama; tereikia ją šiek tiek pritaikyti terminologinei veiklai. 17Pvz., Pavel S., Nolet D. Handbook of Terminology. Kanados viešųjų darbų ir vyriausybinių paslaugų vertimų biuras, 2001 m., prieinama adresu: <http://www.bt-tb.tpsgc-pwgsc.gc.ca/publications/documents/termino-eng.pdf?archived=true>. Terminologija | 2013 | 20 93 Socialinė žiniasklaida turi ir trūkumų, tačiau šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirta jos teikiamoms galimybėms terminologinei veiklai. Svarbu, kad įvairių tipų indėlį būtų lengva rasti ir peržiūrėti, o laikui bėgant kaupiamos žinios neišnyktų. Be to, socialinė žiniasklaida paprastai leidžia kruopščiai parengti pranešimus prieš juos paskelbiant ir užmegzti ryšius tarp asmenų, asmenų ir turinio, veikėjo ir pristatymo, taip pat tarp skirtingų turinio elementų. REFERENCES Désilets A., Huberdeau L.-Ph., Laporte M., Quirion J. 2009: Building a Collaborative Multilingual Terminology System. – Proceedings of the ASLIB: Translating and the Computer, available at: <http://nparc.cisti-icist.nrc-cnrc.gc.ca/npsi/ctrl?action=rtdoc&an=15153226&lang=en>. Dudenhofer C. 2012: Pin it! Pinterest as a library marketing and information literacy tool. – College & Research Libraries News 73(6), 328–332, available at: <http://crln.acrl.org/content/73/6/328.full.pdf+html>. He S., Nachimuthu S. K., Shakib S. C., Lau L. M. 2009: Collaborative Authoring of Biomedical Terminologies Using a Semantic Wiki. – Proc. of AMIA 2009 Symposium, San Francisco, California, 234238, available at: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20351856>. Kaplan A. M., Haenlein M. 2010: Users of the world, unite! The challenges and opportunities of Social Media. – Business Horizons 53(1), 59–68, available at: <http://dx.doi.org/10.1016/j.bushor.2009.09.003>. Kudashev I. 2013: Quality Assurance in Terminology Management: Recommendations from the Termfactory Project. University of Helsinki, Palmenia Centre for Continuing Education, Kouvola, available at: <http://www.projectglossary.eu/download/QA_in_TM_Kudashev.pdf>. Leuf B., Cunningham W. 2001: The Wiki Way: Quick Collaboration on the Web, Boston, Addison-Wesley. Nuopponen A. 1996: Terminology Online: From Term Banks to the World Wide Web. – Terminology Science & Research 7(1), 21–27. Nuopponen A. 2008: Term lists or multimedia and collaboration? Future directions for online terminology resources. – Proceedings of XVIth European Symposium on Language for Special Purposes (LSP) Specialised Language in Global Communication, University of Hamburg, 27–31 August 2007. Treem J. W., Leonardi P. M. 2012: Social Media Use in Organizations. Exploring the Affordances of Visibility, Editability, Persistence, and Association. – Communication Yearbook 36, 143–189, available at: <http://comm.soc.northwestern.edu/leonardi/files/2012/09/socialmedia.pdf>. Tudorache T., Noy N. F., Tu S., Musen M. A. 2008: Supporting Collaborative Ontology Development in Protégé. – The Semantic Web – ISWC 2008, Berlin, Heidelberg: Springer, 17–32, available at: <http://link.springer.com/chapter/10.1007/978-3-540-88564-1_2>. SEKITE @TERMLIST TWITTER’YJE! – SOCIALINĖ ŽINIASKLAIDA KAIP TERMINOLOGINĖS INFORMACIJOS IR VEIKLOS PRIEMONĖ Straipsnyje kalbama apie tai, kaip socialinė žiniasklaida yra ar galėtų būti naudojama terminologinei veiklai ir terminologinės informacijos sklaidai. Nagrinėjama įvairi, su terminologija susijusi, socialinės žiniasklaidos priemonėmis pristatoma veikla ir bandoma nustatyti, kas yra ir kas galėtų būti padaryta. Kaip teorinis pagrindas imama keturi socialinės žiniasklaidos bruožai (matomumas, nuolatinis buvimas, redaguojamumas, bendrumas), pateikti Treem ir Leonardi darbe (2012) kalbant apie organizacijos komunikaciją. Terminologinei veiklai svarbu tai, kad socialinės žiniasklaidos priemonėmis 94 Anita Nuopponen Follow @TermList on Twitter! — Social Media as a Tool for Terminological Information and Activities pateiktą įvairių tipų medžiagą yra nesunkiai randama ir peržiūrima, sukauptos žinios nedिंगsta, galima užmegzti ryšius tarp žmonių, žmogaus ir turinio ar dalyvio ir pateikties, taip pat tarp turinio ir turinio. Palyginus su tradicinėmis interneto komunikacijos priemonėmis, tokiomis kaip interneto svetainė, elektroninis paštas ar elektroninio pašto grupė, naudojant socialines žiniasklaidos priemones lengviau susisiekti, susitikti ir dalyvauti, įsitraukti, dalintis informacija ir ją rasti. Kita vertus, socialinė žiniasklaida pateikia daugybę galimybių, todėl gali būti sunku rasti labiausiai poreikius atitinkančias svetaines ir programinę įrangą. Straipsnyje daugiausiai dėmesio skiriama toms socialinės žiniasklaidos priemonėms, kurios naudingiausios dirbantiems terminologijos darbą. Terminologijos srityje LinkedIn – populiari priemonė norintiems susisiekti, Twitter vis labiau įsitvirtina kaip pranešimo apie kvietimus dalyvauti konferencijose, naujus leidinius, vykstančius mokymus ir kitos aktualios informacijos pateikimo priemonė. Tinklaraščiai ir tradicinės interneto svetainės atlieka įprastą vaidmenį skleidžiant informaciją ir skelbiant turinį. Abi šios priemonės taip pat jungia įvairius kitus kanalus. Elektroninis paštas paprastai naudojamas kaip pranešimo priemonė. Socialinės žiniasklaidos technologijos, tokios kaip vikis, sujungia sąveikos ir turinio kūrimo priemones ir skatina bendradarbiavimą. Gauta 2013-11-11 Anita Nuopponen University of Vaasa Wolffintie 34 65200 Vaasa Finland Terminologija | 2013 | 20 95