Mykolo Miežinio „Lietuviszkai–latviszkai–lenkiszkai–rusiszko“ žodyno lietuviški ir latviški sinoniminiai bei variantiniai augalų vardai

143Te minología | 2014 | 21 Mykolo Miežinio Lie u iszkai–la iszkai– lenkiszkai– usiszko žodyno lie u iški y la iški sinóniminos y a ian iniai nomb es de plan as Sol i a labanauSkienė Lie u ių kalbos ins i u as ESMINIAI VOODŽIAI: nomb es de plan as, Li u ian kalba, la ių kalba, sinonimai, a ian es, dicodynai ĮVADINS PASTABOS Di ilbios y la ios de lenguas bicas y keliakalbios adición de los alcanza XVII a. El más an iguo de los lenguas li uanas y la ias condicióncio leksikog a ijoje conside ado de o igen g eececo, p incipalmen e i ió en Danijoje, K is iano F yd icho Temle io (Ch is ian F ied ich Temle , 17171780) compa a i am dicciona io de lenguas la ias y li o as Glossa ium Le icum cum ha monia e di e en ia Dialec i Li huanicae (1772). En él ambién se p esen a la ynų, okiečių, p ūsų, g eikų, lenkų, se bų, anglų, danų, ispanų, suomių y o os idiomas co espondimenos. Menė inas o o K. F. Temle io p epa ado dicciona io Glossa ium Illy icum, en el que algunos se bų y o os sla ų lenguas palab as se compa an con la iškais y lie u iškais. Ambos dicynos manusc i aščiai se conse an a la danesa ealiscoje biblio eca en Copenhague. Vokiečių au ybės diplomá ico K. F. Temle is mucho iajó y colco de di e sos idiomas ma e ialá. In o mación ace ca de es os poco conocidos dicciona ios es p opo cionado po el ilólogo Ka lis D a inis (Kā lis D a iņš)1. La biblio eca de la Academia de Ciencias de Le onia es á adqui ida de esos dicciona ios mic o ilms (plačiau ž . Zemza e 1961: 153157). a. XVIII. lie u iškų y la iškų palab as a opella en dos omos okiečių zoólogo y bo ánico Pe e io Simono Pallas (Pe e Simon Pallas) elabo ado en 200 dicciona io compa a i o de lenguas eu opeas y asiá icas (1787 m. y 1789 m.). Plačiau lo desc ibe la la ias kalbininkė Daina Zemza ė 1961 m. 1 Kā lis D a iņš. D . ju . Ch is ian F ied ich Temle un sein e gleichendes Wö e buch de le ischen Sp ache (exp imido en uno de la Uni e sidad de Lundeno Suecia ins i u o sla is ica me aščių). El kalbinis a Li u ios Jonas K uopas e is a Li e a ū a i kalba 2 (1957) sob e es e dicciona io esc ibió en a ículo Senio es compa a i is la ių and lie u ių kalbų žodynas. 144 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai isleis o monog a ijoje La iešu ā dnīcas (līdz 1900 g.) (ž . Zemza e 1961: 164174). Más a de P. S. Pallaso dicodyno ma e ial ap o echó esc ibi oy, lenguas conoco Aleksand as Šiško as y 1838 m. emi ió su compa igamójico Ve gleichendes Wö e buch in zweihunde Sp achen om AdmiVe čiamųjų al Alexande Schischko , P äsiden en de Kaise liche ussischen Akademie. Jame lyginami 200 kalbų, a p jų lie u ių i la ių, 168 žodžiai. žodynų,cuyos idiomas son y lie u ių bei la ių, pagausėjo XIX a., algunos de ellos así y neišspausdin i. D. Zemza ė mini dos XIX a. manusc i os de dicciona ios compa a i os, conse ados de la Biblio eca Nacional de Rusia (RNB, ex. Sal ybinė iešoji Le yko o-Ščed ino biblio eka) de la sucu sal de Rank aščių okiečių kalbininko F yd icho on Adelungo (F ied ich on Adelung, 17681843) onde: la ian Sp achelenkų žodynėlį Wocabula de ussischen, Slo hauischen und Polnischen (1816) y Vals ų lie u iųla iniano onymėlį žodį. Rusco-li o skola тыш скiй (1816) (Zemza e 1961: 192196). XIX a. leksicog a ías del ėmėsi mismos li u io y la io. La ias igu as públicas, o binis a y li e a as And ėjis Dy ikis (And ejs Dī iķis, 18531888) muy domėjosi Li u ias en lengua, sus mokėsi de lib os y pe iódicočių. m. 1872 él p epa ó la iųlie u ių lenguas dicciona io, cuyo manusc i o has a la Segunda gue a mundial ue gua dado en la biblio eca de Rygos la ių bend ijos, pe o has a es os días neišliko. Según D. Zemza ės, aquel dicciona io cons i uyó ace ca de 10 000 palab as: no odas las palab as Li u iški ue on aducidas a la lengua la ias, ienu habiendo e imas en okiečių lengua, o ou g abado claus uka (ž . Zemza e 1961: 351). A. Dy ikio dicciona io 1935 m. p onos icado único a ículo del lingüis a li uanos Pe o Joniko Sob e2. A. Dy ikiu a imai bend a o los li uanos kalbininkas, au osakininkas y e nog a as kunigas An anas Juška (18191880), cuyo es su likęs la ių lie u iųlenkų kalbų žodyno d iejų dalių (AO; PZ) handis (apie 1875 m., neišspausdin as), o iginal conse amos su su Lie u os li e a ū os i au os ins i u e. A. Juška kuniga o en muchas ciudades de Li uania y municipios (Za asuas, Obeliuose, An aza ėje, Ukme gėje, Pušalo e, Lydu ėnuose, Vilkijoje, Veliuonoje, Alsėdžiuose). Vi iendo en Alsėdžiuose, A. Juška comenzó a ap ende la ios de lengua. Po cie o, la kininys é la ians con los li ú ios en ese momen o dominó a muchos li uanos (Tolu ienė 1961: 136). 2 P. Joniko a ículo Pa And eja Dī iķa leišu la iešu alodas ā dnīcas ok aks u ue imp imido La ía en la e is a Ceļi 6 (1935). 145Te minología | 2014 | 21 Bemaž después de 25 años, 1894 m. isleís los lie u ių kalbininko kunigo Mykolo Miežinio (18271888) p epa ado ke u kalbis Lie u iszkaila iszkai lenkiszkai usiszkas ā dynas. M. MIEŽINIO ZODYNO SANDARA Sep en a en la década de XIX a. el ca alikų kunigas, isuomenės eikėjas M. Miežinis Raseinių ienuolyne baigė ašy i Lie u iszkai-la iszkainu odo, que lenkiszkai usiszką žodyną. No ėdamas jį išleis i, au o ius k eipėsi į Vilniaus mokslo apyga dos globėją Pompėjų Ba iuško ą. Is o ikas Riman as Vėb a P. Ba iuško as, de ol iendo la mano, in o mó que no e obs áculos pa a publica el dicciona io ki ūščių, pe o an es de es o expulsini lenkiški palab as como del odo ne eque idas, y lie u iškus y la iškus eikia spausdin i (Vėb a: 1977 146). Con ales enmiendas no se encon ó el Depa amen o de C eencias Ex e io es espi i uales asun os, que ondos del Romo ca alikos sec e o debía edi a es e dicciona io. Leidyba en ó igo po ai décadas. Y sólo en 1894 m. Tilžėje3 M. Miežinio he mano sūnaus Ma o Miežinio inicia i a dicciona io ue edlecido 2000 egzemplio ių i ažu. Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszkas dicciona io es uno de XIX a. negausių p usdin ų Didžiosios Lie u os diccionynų. Según Vinco U bucio, en su iempo Miežinio dicciona io ayudó g anokai p aplėsi y apildy i esa imagen del léxico de lengua li uánica, al que has a al dibšía mucho ich ingesnė Mažosios Lie u os leksikog a ija, p incipalmen e ixussisi ano k aš o žodžius (U bu is 2009: 271). Jonas Jablonskis sob e es e dicciona io esc ibió: Kun. Miežinys nedaug esu inko medegos de ex años abajos; Ku šaičio y Nesselmann‘o diccionynų él segu amen e del odo desconocía, al menos muchasybė ealmen e Li u iškų palab as, las cuales encon amos en esos dicciona ios kalbininkų, no ecibió luga kun. Miežinio abajo (Jablonskis 1935: 44). M. Miežinio ocyną podían en a y en su gim ojoje (Vai iekūnai, Rad iliškio ajonas), mokslų (mokėsi G inkiškio, Do nu os mokyklose, Kėdainiai p ogimnazijoje, Va ė a Kunigų semina ijoje) y klebona imo (Škiem, Klykoliai, Didis, Smal os, e c.) localidades k ami palab as. D. Zemza é opina que algunos la iški M. Miežinio ocodín co espondien es co esponden K išjanui Valdemā ui (K išjāns Valdemā s) 1872 m. di igindo apa ece ijusį K eewula weeshuwahzu wa dnize (Rusųla ių okiečių dėl 3 Lie u iszkala iszkailenkiszkai usiszkas žodynas negalėjo bū i gimmas. ajame M. Mudosinio k aš e spaja Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio 146 Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai kalbų žodyną) y 1879 m. isleis ą La weeschuk eewuwahzu wa dnize4 (La ių usų okiečių kalbų žodyną) (Zemza e 1961: 346). Con la lengua la ias M. Miežinis pudo ap oximiau amilia iza se o sus ap ende y 18541866 m. kunigaudando La ijoje B una os bažny kaimyje (Bauskės ajone), Šimba ke (Skais kalnės apylinkėse) (ž . Vaižgan as 2007: 129). En es e ace ca de 15 000 palab as dicciona io encon ado bemaj po 200 Li u iškų y la iškų plan as de nomb es, p opio au o us adin ų augy ėmis. Ellos suelen p esen a se con pažyma bo . An e algunos nomb es de plan as inse ado nomb e la iniño. Fundamen al palab a, di e en emen e negu A. Juška, au o ius pasi enka lie u išką, adelan e p esen ados la iški, lenkiški y usiški a i ikmenys5, p z.: asiuklis. m. aušls. bo . p zybus, gnidosz, гнидникъ bi k ėslys m bi k eslis. bo , melisa og odowa. pecuina hie ba cza nuszka. (nigalla sa i a). El nomb e de la especie en cues ión es Nigella. še nuška. cza nuszka dagis, ilis m dadzis, pik dadzis. bo ., bodjak, ose . loboceъ, ose ъ geo gins. jeo gine. geo ginia. geo giniia jud a. . id as. bo , konianka, lubo iusz pospoli y. zo ya, s enié ga sz a . gá ses. bo , dzięgiel. дягиль ga s yczia. . sinape. bo , go czyca. горчица casz onas (medis). kas ańu (kůks). kasz an (d zewo), kaš ъ (de e o) la anda. la anda. lewanda. la anada (la adula e a). El obje i o de es e a ículo iden i ica , qué nomb es de plan as es inclui M. Miežinio en el dicciona io, de e mina , en qué a mėse o esc i os ijsuo i se usan nomb es de plan as, en cuan o al o igen panag inė i lie u iškų y la iškų plan as de nomb es sinónimos y a ian es eilu es. Los da os Lie u iški se compa an con Lie u išku bo anikos žodyną (LBŽ, 1938), Lie u ių kalbos žodyną (LKŽe) y su suplemen ymų ka o eka (LKŽK), cuando sea necesa io naudo asi izleis ai a mių i šnek ų žodžiais, la iški su Inesės delmanės (La ese del) y A ija Uozmaneuolos (Ā ija Ozola) Ēga augu augu (La ių alodas augalų a dai) (LVAN, 2003), Ka lio Miūlenbacho (Kā lis Mīlenbahs) La iešu alodas ā dnīca 14 (La ių alodas ā dynas 14) (ME IIV, 1923-1932)). También em asi del a las de lenguas Bal as. Leksika 1. Flo a (CD) (BKA, 2012), en el que dada es y lie u iškų, y la iškų plan as de nomb es. 4 Los nomb es de palab as se p esen an ac uales con los esc i os. 5 Es os ejemplos de nomb es de plan as se esc iben así como ellas incluidas en M. Miežinio dicodío. 147Te minología | 2014 | 21 Sinonimas M. Miežinio dicciona io in e esan eus en lo que en él a nomb es de plan as daodama y sus denominaciones sinónimos. Según S asio Keinio, sinonimien os su ge debido a lo que la e minología no nesu ienodin a, que debido a o os au o es de us o u ilizados e minos desconocimien o, sus no c eimien o, suda inėjami sa i e mininas. Po ejemplo, casi odo gausus XIX a. legado bo ánico li uanos es á quedęs en manusc i os. En onces no es de ex aña que los é minos bo ánicos de ese iempo muy a ia an (Keinys 1980: 98). A menudo la misma plan a no solo que en dis in os e meses incluso en sepa ados caimien os se llama cada ez po nomb e di e en e, po que los usua ios del lenguaje p es an a ención a di e en es plan as de asgos dis in i os, i. e. el p oceso de conocimien o di e encia žiū os kampas, pa áme o, que se uel e impo an e en de e minada si uación ijando daik ą o eiškinį (G i ėnienė 2006: 13). apdai, ej.: lie . ba szcziai (~ ba ščiai)6, ba inis, la . ba ini (~ ba iņi). An e Li u ichas plan as nomb es de debe ía menciona y discu i o a una sinónimos eilu ę s iklas, c iklis, ba sz is (~ ba š is), la cual M. Miežinis p esen a sepa adamen e (sin la iško Didžiąją dalį M. Miežinio žodyne as ų (iš iso – ke u ios dešim ys) lie u iškų i la iškų augalų a dų sinonimų eilučių suda o ienažodžiai a i ikmens) y į a dija ac ualina unkelio (Be a) gen į. Como indica LKŽe, ba ščiu se llama audonasis bu okas (Be a ub a). Ba š is de sla os idiomas (b us. bo šщ, l. bo szcz) pasadolin o nomb e, conocido aka ų aukš aičiams kauniškiams (Bd, Gs) (LKŽe) así ex li ęs pie ų žemaičių aseiniškių plo e (E ž, Nmk, B g LKŽK). Skolinys ba inis (ba iņi) (b us. бацвiнне, l. boćwina) (Be a ulga is) a a iesa esc i os en uen es (OZ8, S.Dauk, M.Valanč, JD683, JV734) y aukš aičių (Pls, S ) y ie aaičių a mėse (Akm, G šl, R ). Ba ščio sinonimą sla ybę s iklą, LKŽe según, us oja aka ų aukš aičiai (Smln, Rg, Sk) y aka ų žemaičiai (K g), encon ándose ambién ašy iniuose šal iniuose (Q421, SD33, P, MŽ, Su , K.Donel, LC1883,1, F II502, K, J, M, L, LVIII1157, NdŽ, LBŽ, KŽ, LKAI163). Sla ybė c iklis ijado Vilka iškio y Ma ijampolės condados (LKŽe). S iklas y c iklis laiky ini one iniais y a ian es de esc i u a. Pongėž ina que LBŽ al nomb e de gen es (Be a) en e o os es án incluidos y odos los menė ios sinónimos ( unkelis (M , Šk, V), ba kš is (Al, Šl), ba inis (K, Ak, Ž, S , B, Pn), bu okas (N, I , K), s iklius (P)). La galoje (Bal uo6 Skliaus uose au o ės ansponuo as Li u iškų y la iškų plan as de nomb es o mas. Lie u iški y la iški da os e i icados según las p ime as mencionadas uen es, ambién emi e a V. U bučio (2009: 271303) y inėjimu M. Miežinio ocodyno le icizmai. 148 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkaila iszkailenkiszkai se) y usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai ašy iniuose šal iniuose ijuo el sinónimo de p un ojo unkelio la . ba ene (LVAN 46), que p obablemen e es M. Miežinio mencion o a do čeme ys, a gi ios ba iņi a ian as; lie . gailios, a gi ios. LKŽe nu ody a, jog augalo a das gailios „bal asis (Ve a um album) a o sólo M. Miežinio ódyne. También sólo en es e dicciona io ijado el nomb e de plan a o ma ienaskai os a gi ia di undida Šiaulių (K š) y Za asų (Ds) dis i os (LKŽe). La iškas nomb e de la plan a no se menciona en el dicciona io; lie . kala ijai, os. dalgios, ylkdalgis (~ ilkdalgis), la . ilkuji kalm. Vy iškės giminės ienaskai os o ma kala ijas, LBŽ da os, di undida Aly aus, Seinų y Šiaulių apsk i yje bei aš uose (F, M, BŽ212, LBŽ LKŽe), y mo e iškės giminės ienaskai os o ma kala ija Klaipėdos, Panežio bei Za asų ajonuose i as a as a a ašy ė Gab ielės Pe ke iča.-Bi ė Bo anikos žodynui ma e ial. Según LKŽe, egis ada en Duse as, G ūžiuose y Pelesoje y esc i os (J, LBŽ, NdŽ). Vilkdalgio sinónimo dalgios se u iliza bajoaičių a mėje (Mž, Rs LKŽe). Vilkdalgis (I is), como se indica LKŽe, es u ilizado su de los no es e ie as (Lk , K ž, Yl, Š s) y aka ų aukš aičių (Vdžg) y esc i os (R322, MŽ, MŽ 431, D.Pošk, N, I, KBII72, KI304, K, J, LL255, L, L370, R , LBŽ, B197,498, DŽ, NdŽ, KŽ, LFII LTE555, LKT167, K XII251, AŽ.Vaičiul). según LVAN, ilku kalmji (I is) es solo el nomb e de una plan a usado en uen es esc i as (LVAN 127); lie . nů inē (~ nuo ynė), gudno e ē (~ gudno e ė), dilgēlē (~ dilgėlė), la . ná a (~ nā a). en la pa e occiden al de los ie as de las ie as occiden ales y del no e de las ie as k e ingiškių, más a sus ce canos elšiškių y a niškių šnek os se u iliza el apéndago -ynė edinys nõ ynė y sus a ian es nó ynė, no ỹnė (BKA 2012: 220). Tie a de los a mées plačiai son papli ę sudu iniai nomb es, cuyo segundo sanduio a žemai iškas dilgėlės nomb e no ė y di e sasūs sus mo onologiniai a ian es (G i ėnienė 2006: 43). Uno de ellos es gudno e ė (Mi I34 LKŽe). La iai dilgėlę į a dija a misma šaknimi nā e, nā a (U ica), que papli ęs en muchos la ios a mių y ijsuo as lie . pelynas, me ēlē (~ me ėlė), la . é meles (~ ē meles). LKŽe se indica que skolinys pelynas (b us. paлын) (A emisia absin hium) se consume aka os (Gdl, Dkš), pie os (Rud, Sn) y y ų aukš aičių (Aps, Kp) šnek os, ambién en esc i os (J, M , LBŽ, V.K ė , J.Bal ). aš uose (LVAN 238). Va das bend as daugeliui ide. kalbų (G i ėnienė 2006: 43); Me ėlė a o a das, LKŽe según, ca ac e ís ico del su (Sn), del oes e (Vlk , Sk , Gs) aukš aičiams y del su de žemaičiams (Už ), ambién ijado en los esc i os (K, J, R, LBŽ, Kl K, L3). Ac ualmen e en la nomenkla u ación bo ánica li uanas se u iliza no me ėlės nomb e, y denominación especieis ka usis kie is. 149Te minologija | 2014 | 21 M. Miežinio amžininkų F yd icho Ku šaičio i A. Juškos. Šis augalo a - La iškas nomb e de plan a ē meles es skolinys de medio okiečių žemaičių (Ka ulis 2001: 1143), ex endido en odo el e i o io de Le onia (LVAN 418); lie . pienē (~ pienė), kiaulpienē (~ kiaulpienė), la . leche. Según la ac ual bo anikos nomenkla ū ą, lie . kiaulpienė (Ta axacum) y pienė (Sonchus) pe enecen es o pačiai as inių aimai. Pienė es un común lingüís ico li uano y le onio de esa plan a nomb e (ž . Sabaliauskas 1990: 157). Li uania se u iliza casi en odos los al os aičių šnek os (Dkš, Ukm, Vl, T gn LKŽe, BKA 226). En lengua le onia, según LVAN, leche es leche a ian e de leche, usada en esc i os (LVAN 225). El nomb e de la plan a del giminos ma e iškės en leche se ija sólo en algunas Vidžemės, La galos y Žiemgalos šnek os Aknys oje, Kauna oje, Senuolėje (ž . BKA 226); lie . pijonka, žibůklē (~ žibuoklė), la . ijoli e (~ ijolī e). Meno able aún una M. Miežinio dada de a ian es eilu é žydůklē (~ žyduoklė), žybůklē (~ žybuoklė), a los cuales la iško nomb e de plan a co espondimien o nou odi ado. Pijonka es p es inys de sla as lenguas. LKŽe pijonkas ejemplos de se da de eas e n aukš aičių pane ėžiškių (Nj) y aka ų aukš aičių šiauliškių (Pc) pa a mių y ašy inių šal inių (NS967, LBŽ, NdŽ). Našlai inių šeimos laukų i da želio gėlės našlai ės (Viola) el nomb e žibuoklė, como indica LKŽe ma e ial, se u iliza Ju ba ko (S k), Za asų (LTR(An )) dis i os y esc i os (Q623, KII285, R , ŠT Š326, LBŽ, NdŽ, KŽ, K.Bink, S.Nė ). Žyduoklė se encuen a sólo en esc i os uen es (M, NdŽ, KŽ). El nomb e žybuoklė es ya an e io men e mencionada žibuoklės a ian e, que no ijao ni LBŽ, ni LKŽe. en lenguas la ias našlai ės nomb e skolinys de medio okiečių žemaičių (Ka ulis 2001: 1162), en ekęs en algunas la ias lenguas šnek as (B ukna, Bu niekai, Ga senė, K apė, K imulda, Limbažiai, Luodė, Nyca, Pa kulė, Rankiai, Skais kalnė, Tūja) y ijado en esc i os (LVAN 424); lie . opu ē (~ opu ė), bul ē (~ bul ė), la . ácińi (~ āciņi), ka upełi (~ pa upeļi). LKŽe se indica que u iliza en la lengua de la comunidad li uana el nomb e obu (Solanom ube osum) ampliamen e di undido en Žemai ijoje (Šlu, K g, B , Pg , NmŽ, Rsn, G dm, Ž , E ž, Jd , T g, Pln, K n, J , K č), y K amas en los esc i os (BzF165(Šlu, K g), P, M, Valanč, J , 150 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai N(Rg, Tlž), TP1880,40, K, KII13, KII51, I, M, LBŽ, LKGI570, KŽ, I.Simon). La . āciņi ijado en la me idional Le onia pie icios (Sėlijoje) Aknys oje (LVAN 144; ME III 494), y pa upeļi se u iliza en odas las la ias a mėse (ž . BKA 293); lie . saulēg anža (~ saulėg ąža), saulēk islis (~ saulėk islis), la . solg is (Helian hus annuus). Klasikinių kalbų sekinių lie . saulėg ąža y la . saulg ieze mo i ación lemia plan aalo žiedo p opiedad g ęž is a solé (ž . G i ėnienė 2006: 150, 151). Como mues an da os LBŽ, saulėg ąža p e alecida an o alš aičių (Al, Kn), como žemaičių (Rs, T g, Tl) a mėse, el nomb e ijado y ašy iniuose uen es (M, K. Būg(K ), M , LBŽ, J. K išč, ŽŪŽ133, ŽŽ70 LKŽe). Saulėk islio nomb e la sencillajai saulėg ąžai nomb i usaba sólo M. Miežinis (LKŽe). La . solg ieze ijado en uen es esc ibi as (LVAN 335); lie . se ben os, aszůklei (~ ašuokliai), la . jánůga (~ jāņoga), zus ene. Vienaskai os o ma se ben a, LKŽe da os, ampliamen e di undida en los li oneses šnek os (Nm, Lb , Jz, Als, Sln , Bgs, S j, K p), ijada y ašy iniuose šal iniuose (SD278, R, MŽ288, K, J. Jabl, R , NdŽ, LKAI169(Pkl, Vg ), LKAI169(Sk d, P n, Al , M l), LKAI169(D s, Jz, B b, Rdš), LKAI169(Ms, Yl) y e c.). M Miežini dada la o ma žemai iška ašu a ojoklio e ec i amen e es ašoklio (Ribes) a ian e, que, como se indica LKŽe, más ex endido bajoaičių a mėje (K , Sln , K č, Sd, Pl , Kl, Ž , Ms, G g, Klm, NmŽ, Sk, Žd , Žgč, E ž, Vlkš, Vj, Pj, Vn, Pln) que aukš aikščių (Šmk, J b),Po y en los esc i os (Jn, KB, Žg, Š, Su , KKI, L169, DŽ2, S , DŽ, Š, LZ, LB, LZ, Vaiš, T98, Važ). El nomb e le išco de la plan a jāņoga ija en La galoje y Vidžemėje y en esc i os, y el sinónimo se ben o zus ene sólo en esc i os uen es (LVAN 132); lie . so as, laisziai (~ laišiai), la . léca (~ lēca), lécas (~ lēcas). Vy iškosios giminės plan a nomb e so as (Panicum), Algi do Sabaliausko nuo- (Q468, CI952, N, M, KŽ), y laišiai so os signi icado sólo M. Miežinio. La . lēca (-as) p incipalmen e se u iliza en los Šnek os de la Le onia Occiden al, pe o ikio (Vicia) signi icado (LVAN 430). Es e ge manismo, que, según A. Sabaliausko, de okiečių lengua en ó en muchos de las lenguas eu opeas (ž . Sabaliauskas mone, gali bū i senas bal iškas žodis (LKEŽe). Jis iksuo as aka ų aukš- aičių šnek ose (KzR II 259) i , LKŽe duomenimis, a o as aš uose lie . s ebulē (~ s ebulė), gu gždis (gu gždis), la . sau e, s iebule. Miškinio skudučio (Angelica sil es is) sinónimo s ebulė pod ía se adop ado de la lengua la ias (ž . U bu is 2009: 287). Como indica LKŽe, él us o- 1990: 262); Te minología | 2014 151 | 21 jamas sólo esc i os en uen es (M, L, R , BŽ134, LBŽ, KŽ), y gu gždis no sólo en esc i os (CI98, R, Ak, P, K.Būg), sino ambién en ie aaičių a mėje (Lk ). según LVAN, la . sau e ijada Duobelėje (Žiemgala), a a iškosios giminės o ma s iebulis (-ļi) Limbažiuose (Vidžemė) y esc i os (LVAN 471); lie . s ogunas, ēlis (~ s ogūnas, -ėlis), cibulis, la . sípůls (~ sīpols). De odos ide. lengua de lengua onún se encuen a sólo en lenguas Li u ias. A. Sabaliausko opina, es o p obablemen e es skolinys de cualquie a aunque iu kų- o o ių lengua. Li uanos lo ecibió, apun , di ec amen e, y no a a és de cuales in e media ios (p.ej., de Li uania apsigu enusių o o ių y ka aimų) (LKEŽe). M. Miežinis al lado de odo el e i o io de Li uania u ilizado del nomb e de plan a sinónimamen e p opo ciona y deminu y inę o mą. Sla ybė cibulis (s. l. cybula) (Allium) ampliamen e conocida Aukš ai ijoje (Ūd, Al, Vlk , Dkš, Šln, T gn) y Žemai ijoje (K p). A. Sabaliausko opina, a lengua li uanas es a denominación cebúno pudo en a de polkų o bal a usių kalbų (LKEŽe). El nomb e de la plan a la iš sīpols se u iliza en odas las a mēs la ias (LVAN 351). Es un p es inys del holandés medio (Ka ulis 2001: 818); lie . ymas, czep onēlis (~ čep onėlis), la . imijans. Tymas (Thymus) es de la ín un nomb e p es ado que se usa solo en esc i os (M , KŽ LKŽe), y čep onėlis, que seemusiai ambién es skolinys, Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos esc i os, ambién i a se u iliza ie aaičių a mėje (Ž , Sd, Yl LKŽK). La iškas čiob elio equi alen e imijans encon ado en esc i os uen es (LVAN 210); lie . auszlei (~ aušliai), asiukai, la . meld a aški. LKŽe in o ma, la o ma plu aliskai os aušliai usada M. Miežinio y Augus o Leskyno, y y iškosios giminės a ian es aũšlis y aušlỹs ( ienaskai os o ma) se encuen an esc i o ios uen es (NdŽ, KŽ). Como indica LKŽe, asiūklio sinónimo asiukas se u iliza en T akų ajone (Auk). Asiūklis laiky inas ieuoju skoliniu de inas (ž . Sabaliauskas 1990: 226). M. Miežinio mencionado la iško nomb e de plan a no es á ijado LVAN y ME. Sin pažyminio la iškas nomb e de plan a ašķis (-i) (Equise um) es común a muchos ide. lengua de (Ka ulis 2001: 81) y a odos los la ios lengua a mėms (LVAN 153); lie . i olis (~ y olis), žil i is, la . í ůls (~ ī ols), ká klis (~ kā klis). Desde la ios lengua a ėjęs nomb e de plan a y olis (U bu is 2009: 296) LBŽ incluido de Bi žų apsk i ies. Žil icio segunda signi icación es gluosninių amilia a bus, ka klas (Salix iminalis) (LKŽe). Nomb e ijado ambién en Aukš ai ijoje (Pš, Rdš, Šl , Rz, , Žml, Nm, L , LTR(Auk), D skŽ), y Žemai ijoje (Š k, End, LTR(B s), DūnŽ), ambién en ašy iniuose šal iniuose (D. Pošk, 158 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai 4. Ras i Li u ichas nomb es de plan as papli ę an o aukš aičių, an o žemaičių a mėse, ad, ma y , nomb es de plan as M. Miežinis inko de gy osios kalbos, abajando en di e sas Li uo ėse. En es e dicciona io incluidos nomb es de plan as encon ados y Pilypo Ruigio, Fe dinando Neselmano, F. Ku šaičio, A. Juškos esc i os. 5. La g an mayo ía del dicciona io p esen adas de ambos idiomas nomb es de plan as son p és amos: lie u iški nomb es son p es ados de sla as, okiečių, la ių, la ynų o iu kų lenguas, la iški de sla ų, ge manų (š edų o olandų). 6. Ras a 20 Li u iškų y 20 la iškų plan as de nomb es sinónimos eilučių. Una plan aam nomb a M. Miežinis usaba po dos o es sinónimos, que se u ilizan gy ojoje calboje y ašy iniuose uen es. Algunos incluidos nomb es de plan as Li u iškų y la iškų no es án ijados ni LBŽ y LKŽe, ni LVAN y ME. 7. La pa e de ambos idiomas encon as nomb es de plan as sinch onialmen e se conside an a ian es. En ep 19 Li u iškų plan as de nomb es a iados eilučių p e alece one iniai y a ian yb de esc i u a. Ras a sólo una la iško plan a el nomb e de a ian es eilu é, en la incluidos mo ologiniai a ian es. LITERATŪRA Y ŠALTINIAI Amb azas S. 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos ins i u o. BKA 2012: Bal os idiomas a las. Leksika 1. Flo a (CD), Vilnius: Ins i u o de la Lengua Li uania. Būga K. 1959: Rink iniai aš ai 2, Vilnius: Vals ybėsybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. G i ėnienė A. 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Jablonskis J. 1935: Kunigo Mykolo Miežinio dicciona . Raš ai 4, Kaunas: Ry o imp us u ė, 4346. Jon P. 1935: Pa And eja Dī iķa leišu la iešu alodas ā dnīcas ok aks u. Ceļi 6, 203208. Ka ulis K. 2001: La iešu e imoloģijas ā dnīca, Rīga: A o s. Keinys S . 1980: Te minologías abėcėlė, Vilnius: Mokslas. K uopas J. 1957: Más an iguo compa a i amasis la ių y lie u ių lenguas dicciona io. Li e a u a y habla 2, 467470. KzR II Kazlų Rūdos šnek os dicciona io 2. Red. A. Pupkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2008. LBŽ 1938: Lie u iškas bo anikos žodynas. Red. J. Dagys, Kaunas: A/B Va pas imp us u ė. LKEŽe Líbano base de da os del dicciona io e imológico. P ieiga po in e ne : h p://e imologija.bal nexus.l /. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas (IXX, 19412002), a ian e elec ónico, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. www.lkz.l . LKŽK Lie u os kalbos žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LVAN 2003: Ēdelmane I., Ozola Ā. La iešu alodas augu nosaukumi, Rīga: izde umu saga a ojis un izpla a Augsbu gas SIA ins i s. LVG 2013: La iešu alodas g ama ika, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s. IIV K[ā ļa] Mlenbacha ME La iešu alodas ā dnīca 14. Rediģējis, suplemen inājis, u pinājis J. Endzelīns, Rīga: Izglī ības minis ija, 19231932. Miežinis M. 1894: Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszkas žodynas, Tilžēje. Mi ke ičienė A. 2004: V. Dubo uni e so inas li e a u a manualėlio e minos a ian es. Te minologija 11, Ozols A. 1968: Aizgū ā ecla iešu aks u alodas leksika un mūsdienu la iešu aloda. La iešu leksikas 119–144. a īs ība, 1149. 159Te minología | 2014 | 21 Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. TB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l /pls/ b/ b.sea ch. Tolu ienė B. 1961: A. Juška lexicóg a o. Li e a u a y habla 5, 87377. Umb asas A. 2010: Lie u os eisės e minija 19181940 años. Te minados de los Códigos undamen ales, Vilnius: Li u ias kalbos ins i u as. U bu is V. 2009: M. Miežinio žodyno le icizmai. – Bal ų e imologijos e iudai 2, 271–303. Vaižgan as 2007: Raš ai 18, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u o. Vėb a R. 1977: Mykolas Miežinis. Pe sonas i habla, 146150. Zemza e D. 1961: La iešu ā dnīcas (līdz 1900. gadam), Rīga: La ijas PSR Zinā ņu akademijas izde niecība. LITHUANIAN AND LATVIAN SYNONYMOUS AND VARIANT NAMES OF PLANTS IN LIETUVISZKAILATVISZKAILENKISZKAIRUSISZKAS VOODY BY MYKOLAS MIEŽINIS Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszkas ā dynas (1894) by Mykolas Minis is one o he e y ew p in ed dic iona ies om Li huania p ope in he 19 h cen u y. I con ains a huge numbe o wo ds om olk language which subsequen ly ell ou o usage. Among o he such wo ds his dic iona y p esen s names o plan s in Li huanian, La ian, Polish and Russian. The a icle deals wi h Li huanian and La ian e ms which ha e synonyms and a ian s. The a emp o es ablish wha plan s we e named by wo ds ound in Miežinis dic iona y was success ul. The e a e e y ew names o plan s in La in in his dic iona y; he e o e i was no always easy o iden i y he plan unde a pa icula name. In some cases La ian names we e help ul. In some cases Miežinis p esen ed names o di e en plan s as synonyms p obably because hese plan s we e no dis inguished in he olk language and we e named by simila names. The e also a e opposi e cases when he same name was used o di e en plan s. The names ound we e used in bo h Žemai ija (Lowland) and Aukš ai ija (Highland) dialec s. This sugges s he likelihood ha Miežinis collec ed hese names wo king in di e en pa s o Li huania and La ia. Names o plan s om Miežinis dic iona y can also be ound in wo ks o Phillip Ruhig (Pilypas Ruigys), Fe dinand Nesselmann, F ied ich Ku scha (F yd ichas Ku šai is) and An anas Juška. The majo i y o names o plan s p esen ed in he dic iona y a e bo owings: Li huanian names we e bo owed om Ge man, La ian, La in, Sla ic o Tu kic languages and La ian names om Ge manic o Sla ic languages. The e we e 20 lines o synonyms ound o bo h Li huanian and La ian. Miežinis used wo o h ee synonymous names o a plan which we e used in he olk lan- guage and in w i en sou ces. Among 19 lines o a ian s o Li huanian names phone ic and o hog aphic a ian s p e ail. The e was only one case o mo phological a ian s o La ian names no ed. Recibió 2014-11-17 Sol i a Labanauskienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius E. poš a [email p o ec ed]