Mykolo Miežinio „Lietuviszkai–latviszkai–lenkiszkai–rusiszko“ žodyno lietuviški ir latviški sinoniminiai bei variantiniai augalų vardai

143Te minologija | 2014 | 21 Mykolo Miežinio Lie u iszkai–la iszkai– lenkiszkai– usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai Sol i a labanauSkienė Lie u ių kalbos ins i u as ESMINIAI ŽODŽIAI: augalų a dai, lie u ių kalba, la ių kalba, sinonimai, a ian ai, žodynai ĮVADINĖS PASTABOS Lie u ių i la ių d ikalbių bei keliakalbių žodynų adicija siekia XVII a. Seniausiu lie u ių i la ių kalbų sąlyčiu leksikog a ijoje laiko- mas okiečių kilmės leksikog a o, daugiausia gy enusio Danijoje, K is- iano F yd icho Temle io (Ch is ian F ied ich Temle , 1717–1780) ly- ginamasis la ių i lie u ių kalbų žodynas Glossa ium Le icum cum ha - monia e di e en ia Dialec i Li huanicae (1772). Jame aip pa pa eikiama lo ynų, okiečių, p ūsų, g aikų, lenkų, se bų, anglų, danų, ispanų, suo- mių i ki ų kalbų a i ikmenų. Minė inas da ienas K. F. Temle io pa- eng as žodynas Glossa ium Illy icum, ku iame kai ku ie se bų i ki ų sla ų kalbų žodžiai lyginami su la iškais i lie u iškais. Abiejų žodynų ank aščiai saugomi Danijos ka ališkojoje biblio ekoje Kopenhagoje. Vo- kiečių au ybės diploma as K. F. Temle is daug kelia o i inko į ai ių kalbų medžiagą. In o macijos apie šiuos mažai žinomus žodynus y a pa- eikęs ilologas Ka lis D a inis (Kā lis D a iņš)1. La ijos mokslų akade- mijos biblio eka y a įsigijusi ų žodynų mik o ilmus (plačiau ž . Zemza- e 1961: 153–157). XVIII a. lie u iškų i la iškų žodžių ap inkama d iejų omų okiečių zoologo i bo aniko Pe e io Simono Pallaso (Pe e Simon Pallas) pa eng- ame 200 Eu opos i Azijos kalbų lyginamajame žodyne (1787 m. i 1789 m.). Plačiau jį ap ašo la ių kalbininkė Daina Zemza ė 1961 m. 1 Kā lis D a iņš. „D . ju . Ch is ian F ied ich Temle un sein e gleichendes Wö e buch de le ischen Sp ache“ (išspausdin as iename iš Š edijos Lundeno uni e si e o sla is ikos ins i u o me aščių). Lie u- ių kalbininkas Jonas K uopas žu nale Li e a ū a i kalba 2 (1957) apie šį žodyną ašė s aipsnyje „Se- niausias lyginamasis la ių i lie u ių kalbų žodynas“. 144 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkai–la iszkai–lenkiszkai– usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai išleis oje monog a ijoje La iešu ā dnīcas (līdz 1900. g.) (ž . Zemza e 1961: 164–174). Vėliau P. S. Pallaso žodyno medžiaga pasinaudojo ašy- ojas, kalbų žino as Aleksand as Šiško as i 1838 m. išleido sa o lygina- mąjį žodyną Ve gleichendes Wö e buch in zweihunde Sp achen om Admi- al Alexande Schischko , P äsiden en de Kaise liche ussischen Akademie. Jame lyginami 200 kalbų, a p jų lie u ių i la ių, 168 žodžiai. Ve čiamųjų žodynų, ku ių kalbos y a i lie u ių bei la ių, pagausėjo XIX a., kai ku ie jų aip i neišspausdin i. D. Zemza ė mini du XIX a. lyginamųjų žodynėlių ank aščius, saugomus Rusijos nacionalinės biblio- ekos (RNB, bu . Vals ybinė iešoji Sal yko o-Ščed ino biblio eka) Ran- k aščių sky iaus okiečių kalbininko F yd icho on Adelungo (F ied ich on Adelung, 1768–1843) onde: la ių–lie u ių–lenkų žodynėlį Woca- bula de Le ischen, Li hauischen und Polnischen Sp ache (1816) i usų– lie u ių–la ių lyginamąjį žodynėlį Словарь. Русско–литовско–ла тыш скiй (1816) (Zemza e 1961: 192–196). XIX a. leksikog a ijos da bo ėmėsi pa ys lie u iai bei la iai. La ių isuomenės eikėjas, kalbininkas i li e a as And ėjis Dy ikis (And ejs Dī iķis, 1853–1888) labai domėjosi lie u ių kalba, jos mokėsi iš knygų i laik aščių. 1872 m. jis pa engė la ių–lie u ių kalbų žodyną, ku io an- k aš is iki An ojo pasaulinio ka o bu o saugomas Rygos la ių bend ijos biblio ekoje, ačiau iki šių dienų neišliko. Pasak D. Zemza ės, ą žodyną suda ė apie 10 000 žodžių: ne isi lie u iški žodžiai bu o iš e s i į la ių kalbą, ienu bu ęs e imas į okiečių kalbą, ki u – į ašy as klaus ukas (ž . Zemza e 1961: 351). Apie A. Dy ikio žodyną 1935 m. skelb as ie- nin elis lie u ių kalbininko Pe o Joniko s aipsnis2. Su A. Dy ikiu a imai bend a o lie u ių kalbininkas, au osakininkas i e nog a as kunigas An anas Juška (1819–1880), ku io y a išlikęs la ių– lie u ių–lenkų kalbų žodyno d iejų dalių (A–O; P–Z) ank aš is (apie 1875 m., neišspausdin as), o iginalas saugomas Lie u ių li e a ū os i au- osakos ins i u e. A. Juška kuniga o daugelyje Lie u os mies ų bei mies- elių (Za asuose, Obeliuose, An aza ėje, Ukme gėje, Pušalo e, Lydu ė- nuose, Vilkijoje, Veliuonoje, Alsėdžiuose). Gy endamas Alsėdžiuose, A. Juška p adėjo moky is la ių kalbos. Beje, la ių giminys ė su lie u iais uo me u domino daugelį lie u ių (Tolu ienė 1961: 136). 2 P. Joniko s aipsnis „Pa And eja Dī iķa leišu la iešu alodas ā dnīcas ok aks u“ bu o išspausdin as La ijoje leidžiamame žu nale Ceļi 6 (1935). 145Te minologija | 2014 | 21 Bemaž po 25 me ų, 1894 m. išleis as lie u ių kalbininko kunigo My- kolo Miežinio (1827–1888) pa eng as ke u kalbis Lie u iszkai–la iszkai– lenkiszkai– usiszkas žodynas. M. MIEŽINIO ŽODYNO SANDARA Sep in ajame XIX a. dešim me yje ka alikų kunigas, isuomenės eikė- jas M. Miežinis Raseinių ienuolyne baigė ašy i Lie u iszkai-la iszkai- lenkiszkai usiszką žodyną. No ėdamas jį išleis i, au o ius k eipėsi į Vilniaus mokslo apyga dos globėją Pompėjų Ba iuško ą. Is o ikas Riman as Vėb a nu odo, jog P. Ba iuško as, g ąžindamas ank aš į, p anešė, kad nema o kliūčių žodyną išleis i, ačiau p ieš ai išmes ini lenkiški žodžiai kaip isai ne eikalingi, o lie u iškus i la iškus eikia spausdin i ki ilika (Vėb a 1977: 146). Su okiomis pa aisomis nesu iko Užsienio ikėjimų d asinių eikalų depa amen as, ku is Romos ka alikų sky iaus lėšomis u ėjo iš- leis i šį žodyną. Leidyba įs igo po ai dešim mečių. I ik 1894 m. Tilžė- je3 M. Miežinio b olio sūnaus Ma o Miežinio inicia y a žodynas bu o išleis as 2000 egzemplio ių i ažu. Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszkas žodynas y a ienas iš XIX a. negausių spausdin ų Didžiosios Lie u os žodynų. Pasak Vinco U bučio, „sa o me u Miežinio žodynas padėjo ge okai p aplės i bei papildy i ą lie u ių kalbos leksikos aizdą, ku į iki ol piešė daug u ingesnė Mažo- sios Lie u os leksikog a ija, pi miausia iksa usi ano k aš o žodžius“ (U - bu is 2009: 271). Jonas Jablonskis apie šį žodyną ašė: „Kun. Miežinys nedaug esu inko medegos iš s e imų da bų; Ku šaičio i Nesselmann‘o žodynų jis u bū isai nežinojo, ben daugybė ik ai lie u iškų žodžių, ku iuos andame ų kalbininkų žodynuose, nega o ie os kun. Miežinio da be“ (Jablonskis 1935: 44). Į M. Miežinio žodyną galėjo pa ek i i jo gim ojoje (Vai iekūnai, Rad iliškio ajonas), mokslų (mokėsi G inkiškio, Do nu os mokyklose, Kėdainių p ogimnazijoje, Va nių kunigų semina i- joje) bei klebona imo (Šė a, Klykoliai, Didkiemis, Smal os i k .) ie o- ėse a ojami žodžiai. D. Zemza ės nuomone, kai ku ie la iški M. Miežinio žodyno a i ikme- nys a i inka K išjanui Valdema ui (K išjāns Valdemā s) 1872 m. ado au- jan pasi odžiusį K eewu–la weeshu–wahzu wa dnize (Rusų–la ių– okiečių 3 Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszkas žodynas negalėjo bū i leidžiamas gim ajame M. Miežinio k aš e dėl spaudos d audimo. 146 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkai–la iszkai–lenkiszkai– usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai kalbų žodyną) i 1879 m. išleis ą La weeschu–k eewu–wahzu wa dnize4 (La ių– usų– okiečių kalbų žodyną) (Zemza e 1961: 346). Su la ių kalba M. Miežinis galėjo a imiau susipažin i a jos išmok i i 1854–1866 m. kunigaudamas La ijoje B una os bažny kaimyje (Bauskės ajone), Šim- ba ke (Skais kalnės apylinkėse) (ž . Vaižgan as 2007: 129). Šiame apie 15 000 žodžių žodyne as a bemaž po 200 lie u iškų i la iš- kų augalų a dų, pa ies au o iaus adin ų augy ėmis. Jie dažniausiai pa ei- kiami su pažyma bo . P ie kai ku ių augalų a dų įdė as lo yniškas pa adi- nimas. Pag indiniu žodžiu, ski ingai negu A. Juška, au o ius pasi enka lie u išką, oliau pa eikiami la iški, lenkiški i usiški a i ikmenys5, p z.: asiuklis. m. aušls. bo . p zybus, gnidosz, гнидникъ bi k ėslys m bi k eslis. bo , melisa og odowa. пчелиная трава cza nuszka. (nigalla sa i a). še nuška. cza nuszka dagis, ilis m dadzis, pik dadzis. bo ., bodjak, ose . волчецъ, осетъ geo gins. jeo gine. geo ginia. георгинiя jud a. . id as. bo , konianka, lubo iusz pospoli y. зоря, растенiе ga sz a . gá ses. bo , dzięgiel. дягиль ga s yczia. . sinape. bo , go czyca. горчица kasz onas (medis). kas ańu (kůks). kasz an (d zewo), каштанъ (дерево) la anda. la anda. lewanda. лаванда (la adula e a). Šio s aipsnio ikslas – iden i ikuo i, kokių augalų a dai y a pa eik i M. Miežinio žodyne, nus a y i, kokiose a mėse a aš uose iksuo i a - ojami augalų a dai, kilmės a ž ilgiu panag inė i lie u iškų i la iškų augalų a dų sinonimų i a ian ų eilu es. Lie u iški duomenys lyginami su Lie u išku bo anikos žodynu (LBŽ, 1938), Lie u ių kalbos žodynu (LKŽe) i jo papildymų ka o eka (LKŽK), p i eikus naudo asi išleis ais a mių i šnek ų žodynais, la iški – su Inesės Ėdelmanės (Inese Ēdelmane) i A ijos Uozuolos (Ā ija Ozola) knyga La - iešu alodas augu nosaukumi (La ių kalbos augalų a dai) (LVAN, 2003), Ka lio Miūlenbacho (Kā lis Mīlenbahs) La iešu alodas ā dnīca 1–4 (La - ių kalbos žodynas 1–4) (ME I–IV, 1923–1932). Taip pa em asi Bal ų kalbų a lasu. Leksika 1. Flo a (CD) (BKA, 2012), ku iame pa eik a i lie- u iškų, i la iškų augalų a dų. 4 Žodynų pa adinimai pa eikiami daba iniais ašmenimis. 5 Šie augalų a dų pa yzdžiai ašomi aip, kaip jie pa eik i M. Miežinio žodyne. 147Te minologija | 2014 | 21 Sinonimai M. Miežinio žodynas įdomus uo, kad jame p ie augalų a dų duodama i jų pa adinimų sinonimų. Pasak S asio Keinio, „sinonimų a si anda dėl o, kad e minologija nesu ienodin a, kad dėl ki ų au o ių a ojamų e - minų nežinojimo, jų ne ikimo, suda inėjami sa i e minai. Pa yzdžiui, be eik isas gausus XIX a. lie u ių bo anikos palikimas y a likęs ank aš- čiuose. Tad nenuos abu, kad o me o bo anikos e minai labai į ai a o“ (Keinys 1980: 98). Dažnai as pa s augalas ne ik kad ski ingose a mėse – ne a ski uose kaimuose adinamas is ki okiu a du, nes kalbos a o o- jai a k eipia dėmesį į ski ingus augalų ski iamuosius požymius, . y. pa- žinimo p ocese ski iasi žiū os kampas, pa ame as, ku is ampa s a bus am ik oje si uacijoje iksuojan daik ą a eiškinį (G i ėnienė 2006: 13). Didžiąją dalį M. Miežinio žodyne as ų (iš iso – ke u ios dešim ys) lie u iškų i la iškų augalų a dų sinonimų eilučių suda o ienažodžiai a dai, p z.: lie . ba szcziai (~ ba ščiai)6, ba inis, la . ba ini (~ ba iņi). P ie lie u- iškų augalų a dų eikė ų paminė i i ap a i da ieną sinonimų eilu ę s iklas, c iklis, ba sz is (~ ba š is), ku ią M. Miežinis pa eikia a ski ai (be la iško a i ikmens) i į a dija daba inę unkelio (Be a) gen į. Kaip nu- odoma LKŽe, ba ščiu adinamas „ audonasis bu okas (Be a ub a)“. Ba š- is iš sla ų kalbų (b us. боршщ, l. bo szcz) pasiskolin as a das, žinomas aka ų aukš aičiams kauniškiams (Bd, Gs) (LKŽe) bei papli ęs pie ų že- maičių aseiniškių plo e (E ž, Nmk, B g – LKŽK). Skolinys ba inis (ba- iņi) (b us. бацвiнне, l. boćwina) (Be a ulga is) ap inkamas ašy iniuose šal iniuose (OZ8, S.Dauk, M.Valanč, JD683, JV734) i aukš aičių (Pls, S ) bei žemaičių a mėse (Akm, G šl, R ). Ba ščio sinonimą sla ybę s iklą, LKŽe duomenimis, a oja aka ų aukš aičiai (Smln, Rg, Sk) i aka ų žemaičiai (K g), andamas i ašy iniuose šal iniuose (Q421, SD33, P, MŽ, Su , K.Donel, LC1883,1, F II502, K, J, M, L, LVIII1157, NdŽ, LBŽ, KŽ, LKAI163). Sla ybė c iklis iksuo as Vilka iškio i Ma ijampolės apsk i y- se (LKŽe). S iklas i c iklis laiky ini one iniais i ašybos a ian ais. Pa- b ėž ina, kad LBŽ p ie gen ies (Be a) pa adinimo a p ki ų y a pa eik i i isi minė ieji sinonimai ( unkelis (M , Šk, V), ba kš is (Al, Šl), ba inis (K, Ak, Ž, S , B, Pn), bu okas (N, I , K), s iklius (P)). La galoje (Bal uo- 6 Skliaus uose au o ės ansponuo os lie u iškų i la iškų augalų a dų o mos. Lie u iški i la iški duo- menys ik in i pagal pi miau minė us šal inius, aip pa em asi V. U bučio (2009: 271–303) y inėjimu „M. Miežinio žodyno le icizmai“. 148 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkai–la iszkai–lenkiszkai– usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai se) i ašy iniuose šal iniuose iksuo as pap as ojo unkelio sinonimas la . ba ene (LVAN 46), ku is eikiausiai y a M. Miežinio nu ody o a do ba iņi a ian as; lie . gailios, a gi ios. LKŽe nu ody a, jog augalo a das gailios „bal asis čeme ys, a gi ios (Ve a um album)“ a o as ik M. Miežinio žodyne. Taip pa ik šiame žodyne iksuo o augalo a do ienaskai os o ma a gi ia papli usi Šiaulių (K š) i Za asų (Ds) ajonuose (LKŽe). La iškas augalo a das žodyne nenu ody as; lie . kala ijai, os. dalgios, ylkdalgis (~ ilkdalgis), la . ilku kalmji. Vy iškosios giminės ienaskai os o ma kala ijas, LBŽ duomenimis, pa- pli usi Aly aus, Seinų i Šiaulių apsk i yse bei aš uose (F, M, BŽ212, LBŽ – LKŽe), o mo e iškosios giminės ienaskai os o ma kala ija – Klai- pėdos, Pane ėžio bei Za asų ajonuose i as a ašy ojos Gab ielės Pe ke- ičai ės-Bi ės su ink oje Bo anikos žodynui medžiagoje. Pagal LKŽe, ik- suo a Duse ose, G ūžiuose i Pelesoje bei aš uose (J, LBŽ, NdŽ). Vilk- dalgio sinonimas dalgios a ojamas žemaičių a mėje (Mž, Rs – LKŽe). Vilkdalgis (I is), kaip nu odoma LKŽe, y a a ojamas pie ų bei šiau ės žemaičių (Lk , K , K ž, Yl, Š s) i aka ų aukš aičių (Vdžg) bei aš uose (R322, MŽ, MŽ 431, D.Pošk, N, I, KBII72, KI304, K, J, LL255, L, L370, R , LBŽ, BŽ197,498, DŽ, NdŽ, KŽ, LFII555, LKT167, LTEXII251, A.Vaičiul). LVAN duomenimis, ilku kalmji (I is) y a ik ašy iniuose šal- iniuose a o as augalo a das (LVAN 127); lie . nů inē (~ nuo ynė), gudno e ē (~ gudno e ė), dilgēlē (~ dilgėlė), la . ná a (~ nā a). Žemaičių aka inėje dalyje – aka ų žemaičių i šiau ės žemaičių k e ingiškių, a čiau jų esančiose elšiškių i a niškių šnek ose – a ojamas p iesagos -ynė edinys nõ ynė i jo a ian ai nó y- nė, no ỹnė (BKA 2012: 220). Žemaičių a mėje plačiai y a papli ę sudu - iniai a dai, ku ių an uoju sandu eina žemai iškas dilgėlės a das no ė i į ai ūs jo mo onologiniai a ian ai (G i ėnienė 2006: 43). Vienas iš jų y a gudno e ė (Mi I34 – LKŽe). La iai dilgėlę į a dija a pačia šaknimi – nā e, nā a (U ica), ku is papli ęs daugelyje la ių a mių i iksuo as aš uose (LVAN 238). Va das bend as daugeliui ide. kalbų (G i ėnienė 2006: 43); lie . pelynas, me ēlē (~ me ėlė), la . é meles (~ ē meles). LKŽe nu o- doma, kad skolinys pelynas (b us. палын) (A emisia absin hium) a oja- mas aka ų (Gdl, Dkš), pie ų (Rud, Sn) i y ų aukš aičių (Aps, Kp) šnek ose, aip pa aš uose (J, M , LBŽ, V.K ė , J.Bal ). Me ėlė a o a 149Te minologija | 2014 | 21 M. Miežinio amžininkų F yd icho Ku šaičio i A. Juškos. Šis augalo a - das, LKŽe duomenimis, būdingas pie ų (Sn), aka ų (Vlk , Sk , Gs) aukš- aičiams i pie ų žemaičiams (Už ), aip pa iksuo as aš uose (K, J, R, LBŽ, Kl K, L3). Daba inėje lie u ių bo anikos nomenkla ū oje a ojamas ne me ėlės a das, o ūšinis pa adinimas ka usis kie is. La iškas augalo a das ē meles y a skolinys iš idu io okiečių žemaičių (Ka ulis 2001: 1143), papli ęs isoje La ijos e i o ijoje (LVAN 418); lie . pienē (~ pienė), kiaulpienē (~ kiaulpienė), la . pienis. Pagal daba inę bo anikos nomenkla ū ą, lie . kiaulpienė (Ta axacum) i pienė (Sonchus) p iklauso ai pačiai as inių šeimai. Pienė y a bend as lie u ių i la ių kalbų o augalo pa adinimas (ž . Sabaliauskas 1990: 157). Lie u oje jis a ojamas be eik isose aukš aičių šnek ose (Dkš, Ukm, Vl, T gn – LKŽe, BKA 226). La ių kalboje, LVAN duomenimis, pienis y a pienės a ian as, a o as aš uose (LVAN 225). Mo e iškosios giminės augalo a das piene iksuo as ik kai ku iose Vidžemės, La galos i Žiemgalos šnek ose – Aknys- oje, Kauna oje, Senuolėje (ž . BKA 226); lie . pijonka, žibůklē (~ žibuoklė), la . ijoli e (~ ijolī e). Paminė ina da iena M. Miežinio pa eik a a ian ų eilu ė žydůklē (~ žyduoklė), žybůklē (~ žybuoklė), ku iems la iškas augalo a do a i ikmuo nenu ody as. Pijon- ka y a skolinys iš sla ų kalbų. LKŽe pijonkos pa yzdžių duodama iš y ų aukš aičių pane ėžiškių (Nj) bei aka ų aukš aičių šiauliškių (Pc) pa a mių i ašy inių šal inių (NS967, LBŽ, NdŽ). Našlai inių šeimos laukų i da - želio gėlės našlai ės (Viola) a das žibuoklė, kaip odo LKŽe medžiaga, a ojamas Ju ba ko (S k), Za asų (LTR(An )) ajonuose i aš uose (Q623, KII285, R , ŠT326, Š, LBŽ, NdŽ, KŽ, K.Bink, S.Nė ). Žyduoklė andama ik ašy iniuose šal iniuose (M, NdŽ, KŽ). Va das žybuoklė y a jau anksčiau minė os žibuoklės a ian as, ku is ne iksuo as nei LBŽ, nei LKŽe. La ių kalboje našlai ės a das – skolinys iš idu io okiečių žemaičių (Ka ulis 2001: 1162), pa ekęs į kai ku ias la ių kalbos šnek as (B ukna, Bu niekai, Ga senė, K apė, K imulda, Limbažiai, Luodė, Nyca, Pa kulė, Rankiai, Skais kalnė, Tūja) i iksuo as aš uose (LVAN 424); lie . opu ē (~ opu ė), bul ē (~ bul ė), la . ácińi (~ āciņi), ka upełi (~ ka upeļi). LKŽe nu odoma, kad lie u ių bend inėje kalboje įsi i i- nusio iš sla ų kalbų pasiskolin o pa adinimo bul ė sinonimas opu ė (So- lanom ube osum) plačiai papli ęs Žemai ijoje (Šlu, K g, B , Pg , NmŽ, Rsn, G dm, Ž , E ž, Jd , T g, Pln, K n, K , K č), aka ų Aukš ai ijoje (Sk , G dž, Vdžg, J b) i a ojamas aš uose (BzF165(Šlu, K g), P, M.Valanč, 150 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkai–la iszkai–lenkiszkai– usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai N(Rg, Tlž), TP1880,40, K, KII13, KII51, I, M, LBŽ, LKGI570, KŽ, I.Simon). La . āciņi iksuo as pie inėje La ijos pie yčiuose (Sėlijoje) – Aknys oje (LVAN 144; ME III 494), o ka upeļi a ojamas isose la ių a mėse (ž . BKA 293); lie . saulēg anža (~ saulėg ąža), saulēk islis (~ saulėk islis), la . saulg ie- ze (Helian hus annuus). Klasikinių kalbų sekinių lie . saulėg ąža i la . saulg ieze mo y aciją lemia augalo žiedo sa ybė g ęž is į saulę (ž . G i ė- nienė 2006: 150, 151). Kaip odo LBŽ duomenys, saulėg ąža papli usi iek aukš aičių (Al, Kn), iek žemaičių (Rs, T g, Tl) a mėse, a das iksuo as i ašy iniuose šal iniuose (M, K.Būg(K ), M , LBŽ, J.K išč, ŽŪŽ133, ŽŪŽ70 – LKŽe). Saulėk islio a dą pap as ajai saulėg ąžai pa adin i a - ojo ik M. Miežinis (LKŽe). La . saulg ieze iksuo as ašy iniuose šal i- niuose (LVAN 335); lie . se ben os, aszůklei (~ ašuokliai), la . jánůga (~ jāņoga), zus ene. Vienaskai os o ma se ben a, LKŽe duomenimis, plačiai papli usi lie u ių šnek ose (Nm, Lb , Jz, Als, Sln , Bgs, S j, K p), iksuo a i ašy iniuose šal iniuose (SD278, R, MŽ288, K, J.Jabl, R , NdŽ, LKAI169(Pkl, Vg ), LKAI169(Sk d, P n, Al , M l), LKAI169(D s, Jz, B b, Rdš), LKAI169(Ms, Yl) i k .). M. Miežinio pa eik a žemai iška ašuoklio o ma eikiausiai y a ašoklio (Ribes) a ian as, ku is, kaip nu odoma LKŽe, labiau papli ęs žemaičių a mėje (K , Sln , K č, Sd, Pl , Kl, Ž , Ms, G g, Klm, NmŽ, Skd , Žgč, E ž, Vlkš, Vkš, Pj, Vn, Pln) nei aukš aičių (Šmk, J b), a o- jamas i aš uose (Jn, K.Būg, Š, NdŽ, KŽ, LKI169, DŽ2, S , D.Pošk, Su , LBŽ, ŠT98, Vaižg). La iškas augalo a das jāņoga iksuo as La galoje i Vidžemėje bei aš uose, o se ben o sinonimas zus ene – ik ašy iniuose šal iniuose (LVAN 132); lie . so as, laisziai (~ laišiai), la . léca (~ lēca), lécas (~ lēcas). Vy iš- kosios giminės augalo a das so as (Panicum), Algi do Sabaliausko nuo- mone, gali bū i senas bal iškas žodis (LKEŽe). Jis iksuo as aka ų aukš- aičių šnek ose (KzR II 259) i , LKŽe duomenimis, a o as aš uose (Q468, CI952, N, M, KŽ), o laišiai „so os“ eikšme – ik M. Miežinio. La . lēca (-as) daugiausia a ojama Vaka ų La ijos šnek ose, be „ ikio“ (Vicia) eikšme (LVAN 430). Tai ge manizmas, ku is, pasak A. Sabaliaus- ko, iš okiečių kalbos pa eko į daugelį Eu opos kalbų (ž . Sabaliauskas 1990: 262); lie . s ebulē (~ s ebulė), gu gždis (gu gždis), la . sau e, s iebule. Miš- kinio skudučio (Angelica sil es is) sinonimas s ebulė galė ų bū i pe im as iš la ių kalbos (ž . U bu is 2009: 287). Kaip nu odoma LKŽe, jis a o- 151Te minologija | 2014 | 21 jamas ik ašy iniuose šal iniuose (M, L, R , BŽ134, LBŽ, KŽ), o gu gž- dis – ne ik aš uose (CI98, R, Ak, P, K.Būg), be i žemaičių a mėje (Lk ). LVAN duomenimis, la . sau e iksuo a Duobelėje (Žiemgala), o y iškosios giminės o ma s iebulis (-ļi) – Limbažiuose (Vidžemė) bei aš uose (LVAN 471); lie . s ogunas, ēlis (~ s ogūnas, -ėlis), cibulis, la . sípůls (~ sīpols). Iš isų ide. kalbų s ogūnas andamas ik lie u ių kalboje. A. Sabaliausko nuomone, ai eikiausiai y a skolinys iš ku ios no s iu kų- o o ių kalbos. Lie u iai jį ga o, ma y , iesiogiai, o ne pe kokius a pininkus (p z., iš Lie u oje apsigy enusių o o ių i ka aimų) (LKEŽe). M. Miežinis šalia isoje Lie u os e i o ijoje a ojamo augalo a do sinonimiškai pa eikia i deminu y inę o mą. Sla ybė cibulis (s. l. cybula) (Allium) plačiai žino- ma Aukš ai ijoje (Ūd, Al, Vlk , Dkš, Šln, T gn) i Žemai ijoje (K p). A. Sabaliausko nuomone, į lie u ių kalbą šis s ogūno pa adinimas galėjo pa ek i iš lenkų a ba bal a usių kalbų (LKEŽe). La iškas augalo a das sīpols a ojamas isose la ių a mėse (LVAN 351). Tai skolinys iš idu- io olandų kalbos (Ka ulis 2001: 818); lie . ymas, czep onēlis (~ čep onėlis), la . imijans. Tymas (Thymus) y a iš lo ynų kalbos skolin as a das, ku is a o as ik aš uose (M , KŽ – LKŽe), o čep onėlis, ku is eikiausiai aip pa y a skolinys, – Ju gio Am- b aziejaus Pab ėžos aš uose, aip pa gy ai a ojamas žemaičių a mėje (Ž , Sd, Yl – LKŽK). La iškas čiob elio a i ikmuo imijans as as ašy i- niuose šal iniuose (LVAN 210); lie . auszlei (~ aušliai), asiukai, la . meld a aški. LKŽe duomenimis, daugiskai os o ma aušliai a o a M. Miežinio i Augus o Leskyno, o y iškosios giminės a ian ai aũšlis i aušlỹs ( ienaskai os o ma) an- dami ašy iniuose šal iniuose (NdŽ, KŽ). Kaip nu odoma LKŽe, asiūklio sinonimas asiukas a ojamas T akų ajone (Auk). Asiūklis laiky inas se- nuoju skoliniu iš inų (ž . Sabaliauskas 1990: 226). M. Miežinio nu ody- as la iškas augalo a das nė a iksuo as LVAN i ME. Be pažyminio la iškas augalo a das ašķis (-i) (Equise um) y a bend as daugeliui ide. kalbų (Ka ulis 2001: 81) i isoms la ių kalbos a mėms (LVAN 153); lie . i olis (~ y olis), žil i is, la . í ůls (~ ī ols), ká klis (~ kā klis). Iš la ių kalbos a ėjęs augalo a das y olis (U bu is 2009: 296) LBŽ nu- ody as iš Bi žų apsk i ies. Žil ičio an oji eikšmė y a „gluosninių šeimos k ūmas, ka klas (Salix iminalis)“ (LKŽe). Va das iksuo as i Aukš ai i- joje (Pš, Rdš, Šl , Rz, Ė , Žml, Nm, L , LTR(Auk), D skŽ), i Žemai i- joje (Š k, End, LTR(B s), DūnŽ), aip pa ašy iniuose šal iniuose (D.Pošk, 158 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkai–la iszkai–lenkiszkai– usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai 4. Ras i lie u iškų augalų a dai papli ę iek aukš aičių, iek žemaičių a mėse, ad, ma y , augalų a dus M. Miežinis inko iš gy osios kalbos, di bdamas į ai iose Lie u os ie o ėse. Šiame žodyne pa eik i augalų a - dai andami i Pilypo Ruigio, Fe dinando Neselmano, F. Ku šaičio, A. Juš- kos aš uose. 5. Didžioji dauguma žodyne pa eik ų abiejų kalbų augalų a dų y a skoliniai: lie u iški a dai y a skolin i iš sla ų, okiečių, la ių, lo ynų a iu kų kalbų, la iški – iš sla ų, ge manų (š edų a olandų). 6. Ras a 20 lie u iškų i 20 la iškų augalų a dų sinonimų eilučių. Vienam augalui pa adin i M. Miežinis a oja po du a is sinonimus, ku ie a ojami gy ojoje kalboje i ašy iniuose šal iniuose. Kai ku ie pa- eik i lie u iškų i la iškų augalų a dai nė a iksuo i nei LBŽ i LKŽe, nei LVAN i ME. 7. Dalis abiem kalbomis as ų augalų a dų sinch oniškai laikomi a i- an ais. Ta p 19 lie u iškų augalų a dų a ian ų eilučių y auja one iniai i ašybos a ian ai. Ras a ik iena la iško augalo a do a ian ų eilu ė, ku ioje pa eik i mo ologiniai a ian ai. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Amb azas S. 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. BKA 2012: Bal ų kalbų a lasas. Leksika 1. Flo a (CD), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Būga K. 1959: Rink iniai aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. G i ėnienė A. 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Jablonskis J. 1935: Kunigo Mykolo Miežinio žodynas. – Raš ai 4, Kaunas: „Ry o“ spaus u ė, 43–46. Jonikas P. 1935: Pa And eja Dī iķa leišu la iešu alodas ā dnīcas ok aks u. – Ceļi 6, 203–208. Ka ulis K. 2001: La iešu e imoloģijas ā dnīca, Rīga: A o s. Keinys S . 1980: Te minologijos abėcėlė, Vilnius: Mokslas. K uopas J. 1957: Seniausias lyginamasis la ių i lie u ių kalbų žodynas. – Li e a ū a i kalba 2, 467–470. KzR II – Kazlų Rūdos šnek os žodynas 2. Red. A. Pupkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. LBŽ 1938: Lie u iškas bo anikos žodynas. Red. J. Dagys, Kaunas: A/B „Va pas“ spaus u ė. LKEŽe – Lie u ių kalbos e imologinio žodyno duomenų bazė. P ieiga pe in e ne ą: h p://e imologija.bal ne- xus.l /. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u- as, 2005. – www.lkz.l . LKŽK – Lie u ių kalbos žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LVAN 2003: Ēdelmane I., Ozola Ā. La iešu alodas augu nosaukumi, Rīga: izde umu saga a ojis un izpla a SIA „Augsbu gas ins i ū s“. LVG 2013: La iešu alodas g ama ika, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s. ME I–IV – K[ā ļa] Mǖlenbacha La iešu alodas ā dnīca 1–4. Rediģējis, papildinājis, u pinājis J. En- dzelīns, Rīga: Izglī ības minis ija, 1923–1932. Miežinis M. 1894: Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszkas žodynas, Tilžēje. Mi ke ičienė A. 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian ai. – Te minologija 11, 119–144. Ozols A. 1968: Aizgū ā ecla iešu aks u alodas leksika un mūsdienu la iešu aloda. – La iešu leksikas a īs ība, 11–49. 159Te minologija | 2014 | 21 Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. TB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l /pls/ b/ b.sea ch. Tolu ienė B. 1961: A. Juška leksikog a as. – Li e a ū a i kalba 5, 87–377. Umb asas A. 2010: Lie u ių eisės e minija 1918–1940 me ais. Pag indinių kodeksų e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. U bu is V. 2009: M. Miežinio žodyno le icizmai. – Bal ų e imologijos e iudai 2, 271–303. Vaižgan as 2007: Raš ai 18, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Vėb a R. 1977: Mykolas Miežinis. – Žmonės i kalba, 146–150. Zemza e D. 1961: La iešu ā dnīcas (līdz 1900. gadam), Rīga: La ijas PSR Zinā ņu akademijas izde niecība. LITHUANIAN AND LATVIAN SYNONYMOUS AND VARIANT NAMES OF PLANTS IN LIETUVISZKAI–LATVISZKAI–LENKISZKAI–RUSISZKAS ŽODYNAS BY MYKOLAS MIEŽINIS Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszkas žodynas (1894) by Mykolas Miežinis is one o he e y ew p in ed dic iona ies om Li huania p ope in he 19 h cen u y. I con ains a huge numbe o wo ds om olk language which subsequen ly ell ou o usage. Among o he such wo ds his dic iona y p esen s names o plan s in Li hua- nian, La ian, Polish and Russian. The a icle deals wi h Li huanian and La ian e ms which ha e synonyms and a ian s. The a emp o es ablish wha plan s we e named by wo ds ound in Miežinis’ dic- iona y was success ul. The e a e e y ew names o plan s in La in in his dic iona y; he e o e i was no always easy o iden i y he plan unde a pa icula name. In some cases La ian names we e help ul. In some cases Miežinis p esen ed names o di e - en plan s as synonyms p obably because hese plan s we e no dis inguished in he olk language and we e named by simila names. The e also a e opposi e cases when he same name was used o di e en plan s. The names ound we e used in bo h Žemai ija (Lowland) and Aukš ai ija (High- land) dialec s. This sugges s he likelihood ha Miežinis collec ed hese names wo k- ing in di e en pa s o Li huania and La ia. Names o plan s om Miežinis’ dic ion- a y can also be ound in wo ks o Phillip Ruhig (Pilypas Ruigys), Fe dinand Nessel- mann, F ied ich Ku scha (F yd ichas Ku šai is) and An anas Juška. The majo i y o names o plan s p esen ed in he dic iona y a e bo owings: Li huanian names we e bo owed om Ge man, La ian, La in, Sla ic o Tu kic languages and La ian names – om Ge manic o Sla ic languages. The e we e 20 lines o synonyms ound o bo h Li huanian and La ian. Miežinis used wo o h ee synonymous names o a plan which we e used in he olk lan- guage and in w i en sou ces. Among 19 lines o a ian s o Li huanian names pho- ne ic and o hog aphic a ian s p e ail. The e was only one case o mo phological a ian s o La ian names no ed. Gau a 2014-11-17 Sol i a Labanauskienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT–10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]