Mykolo Miežinio „Lietuviszkai–latviszkai–lenkiszkai–rusiszko“ žodyno lietuviški ir latviški sinoniminiai bei variantiniai augalų vardai

143Te minologie | 2014 | 21 Mykolo Miežinio Lie u iszkai–la iszkai– lenkiszkai– usiszko žodyno lie u iški und la iški synonymie und a ian ische P lanzennamen Sol i a labanauSkienė Lie u ių kalbos ins i u as ESMINIAI WORDŽIAI: P lanzennamen, li auische Sp ache, la ių kalba, Synonymime, Va ian en, Wö e nai ĮVADINS PASTABOS Li uäischen und le ischen d ikalbių sowie keliakalbių Wo ynen T adi ion e eich XVII a. Al igs eus li auischen und le ischen Sp achen sąlyčiu leksikog a ijoje gil gänzlich lebenden dänischen U sp ungs Leksikog aphes, Ch is iano F yd icho Temle io (Ch is ian F ied ich Temle , 17171780) e gleichamasch Wö e buch le ische und li auische Sp achen Glossa ium Le icum cum ha monia e di e en ia Dialec i Li huanicae (1772). Es wi d auch o geleg la ynische , okiechische , p ūsų, g eikų, lenkische , se bische , englische , danische , spanische , suomie und ande e sp ach en sp echmene . Menė inas noch ein K. F. Temle is be ei e e Wö e büche Glossa ium Illy icum, in dem einige se bische und ande e sla ische Sp achen Wö e mi la iškais und li a iškais e glichen we den. Beides Wo yns Manusk ipščiai we den gespeiche de Dänischen königlichen Biblio hek in Kopenhagen. Vokiechs Na ionali ä Diploma K. F. Temle is iel ge eis e und sammel e e schiedene Sp achen Ma e ial. In o ma ionen übe diese wenig bekann en Wö e büche is angegeben de Philologe Ka lis D a inis (Kā lis D a iņš)1. Die Biblio hek de Le ischen Wissenscha sakademie is e wo ben, jene Wö e ynų mik o ilms (plačiau ž . Zemza e 1961: 153157). a. XVIII. li auischen und la iischen Wö e n inde sich in zwei omen ölke ischen Zoologen und Bo anike s Pe e io Simono Pallas (Pe e Simon Pallas) o be ei e en 200 Eu opäisch und Asia ische Sp achen e gleichendem Wö e buch (1787 m. und 1789 m.). Plačiau ihn besch eib le ischen kalbininkė Daina Zemza ė 1961 m. 1 Kā lis D a iņš. D . ju . Ch is ian F ied ich Temle un sein e gleichendes Wö e buch de le ischen Sp ache (ausged ück in einem on Schwedens Lundenen Uni e si ä sla is ikos ins i u o me aščių). Lie u ių kalbinikas Jonas K uopas in de Zei sch i Li e a ū a i kalba 2 (1957) übe dieses Wo yną sch ieb in einem A ikel Senio s kompa amasis la ių and lie u ių kalbų žodynas. 144 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai ausgeis in monog a ijoje La iešu ā dnīcas (līdz 1900 g.) (ž . Zemza e 1961: 164174). Spä e P. S. Pallas Wö e no-Ma e ial nu z e Sch i s elle , Sp achenkenne Aleksand as Šiško as und 1838 m. ausgeließ seinen e glichenamąch Wo yną Ve gleichendes Wö e buch in zweihunde al Alexande Schischko , P äsiden en de Kaise liche ussischen Akademie. Jame lyginami 200 kalbų, a p jų lie u ių i la ių, 168 žodžiai. Sp achen om AdmiVe čiamųjų Wo ynen, de en Sp achen sind und li auens sowie la ians, pagausėjo XIX a., manche da on so und neišspausdi i. D. Zemza ė mini du XIX. e gleichlichen Wö ynėlių hand aščius, gespeiche Russischen na ionalen Biblio heks (RNB, ehemal. Sal ybinė iešoji Le yko o-Ščed ino biblio eka) des Sek e a ia s okiechische Sp achen F yd icho Rank on Adelunga (F ied ich on Adelung, 17681843) onde: la ische Sp achelenkischen Wö ynėlį Wocabula de ussischen, Li hauischen und Polnischen, (1816) und S aa lichen li auischenla inenschen e gleichamden Wö ynėlį. Ruskoli owskola yš skij (1816) (Zemza e 1961: 192196). XIX. Leksikog aphischen A bei s ėmėsi selbs Li uu ie und La ie . La ių isuomenės Schauspiele , Kalbinink und li e a as And ėjis Dy ikis (And ejs Dī iķis, 18531888) seh domėjosi li auische Sp ache, sie mokėsi aus knihų und Zei aščių. 1872 m. e be ei e e la iųlie u ių sp achü Wo enscha , dessen Manusk ip bis Zwei es Wel k iegs wa au bewah in Rygos la ių bend ijos biblio eke, jedoch bis diesen Tagen nich blieb. Lau D. Zemza ės bes and das Wö e buch e wa 10 000 Wö e n: nich alle li auischen Wö e wu den in la iansche Sp ache übe se z , einu wa se Ve imas in okiechsches Sp ache, e u eingesch iebene Klaus uk (ž . Zemza e 1961: 351). A. Dy ikio woo denyn 1935 m. e künde einzige li auischen sp achenaa s Pe o Joniko A ikel Übe 2. A. Dy ikiu a ige bend a o li auens kalbininkas, au osakininkas und e nog a as kunigas An anas Juška (18191880), dessen is ausgebließene la ių lie u iųlenkų kalbų žodyno d iejų dalių (AO; PZ) handis (apie 1875 m., neišspausdin as), o iginalis saugomas Su Lie u os li e a ū os i au os ins i u e. A. Juška kuniga e in ielen li auischen S äd en und S ädnissen (Za asuose, Obeliuose, An aza ėje, Ukme gėje, Pušalo e, Lydu ėnuose, Vilkijoje, Veliuonoje, Alsėdžiuose). Lebendend in Alsėdžiuose, A. Juška begann zu le nen la ians Sp ache. Beje, le ische Ve wandniss ä mi Li we n zu diese Zei dominie e iele Li huanien (Tolu ienė 1961: 136). 2 P. Joniko A ikel Pa And eja Dī iķa leišu la iešu alodas ā dnīcas ok aks u wu de ausged uck La in de in Le ische he ausgebenden Zei sch i Ceļi 6 (1935). 145Te minologie | 2014 | 21 Bemaž nach 25 Jah en, 1894 m. ausleis as li auische kalbininko kunigo Mykolo Miežinio (18271888) be ei as ke u kalbis Lie u iszkaila iszkai lenkiszkai usiszkas wo yns. M. MIEŽINIO ZODYNO SANDARA Sep en agie XIX a. Jah zehn in ka alike Kunig, ö en liche Schauspiele M. Miežinis Raseinių ienuolyne baigė sch eiben lenkiszkai usiszką žodyną. No ėdamas jį išleis i, au o ius k eipėsi į Vilniaus mokslo apyga dos globėją Pompėjų Ba iuško ą. Is o ikas Riman as Vėb a Lie u iszkai-la iszkainu odo, jog P. Ba iuško as, zu ückwendend handig, be ich e e, dass e keine Hinde nisse ü die Ve ö en lichung des Wo sch eibs sehe, jedoch o diesem auswe inie en lenkiški Wo e als ganz ne eikalingi, o ki ilika iškus und la iškus b auch zu d uusdin i (Vėb a: 1977 146). Mi solchen Abände ungen nich begegne wu de Das Auswä ige Glaubens geis lichen Angelegenhei en Depa men , das Romos ka alike Sk ankenmi el ha e dieses Wö e buch he ausgeben. Leidyba įs igo paa ai Jah zehn s. Und nu 1894 m. Tilžėje3 M. Miežinio B ude ssohnus Ma o Miežinio Ini ia i e Wö e yn wa auslei e 2000 egzemplio ių i ažu. Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszkas Wö e yn is eine on XIX a. negausių d uckdig en Biggiosios Lie u os Wö e ynen. Lau Vinco U bu ius, seine Zei Miežinio Wö e yn hal ge okai p a lösig und angepoldy i das Leksikosbild des li auensischen Sp achs, den bis olch zechė iel e ingesnė Mažosios Lie u os leksikog a ija, haup sächlich iksausi ano k aš o žodžius (U bu is 2009: 271). Jonas Jablonskis übe dieses Wö e buch sch ieb: Kun. Miežinys nedaug esu inko medegos aus emigen we ken; Ku šaicija und Nesselmann‘o Wo yn e su e z übe haup nich wuss e, wenigs ens ielybė wi klich li auische Wö e , die wi inden in denen kalbininkų Wö e büche n, and keinen Pla z kun. Miežinio a be (Jablonskis 1935: 44). M. Miežinio Wo yną konn en kommen und in seine gim ojoje (Vai iekūnai, Rad iliškio ajonas), wissenscha ų (mokėsi G inkiškio, Do nu as skolose, Kėdainiai p ogimnazijoje, Va ė a į kunigų semina ijoje) sowie klebona imo (Škiem, Klykoliai, Didis, Smal os und.) O e e wende k in den O en. D. Zemza ės Meinung nach, einige le iški M. Miežinio Wodyno Übe eins immungen en sp echen K išjanui Valdema u (K išjāns Valdemā s) 1872 m. un e Lei ung e schežius K eewula weeshuwahzu wa dnize (Rusųla ių okiečių wegen 3 Lie u iszkala iszkailenkiszkai usiszkas Wo ynas konn e nich sein. Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio 146 Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai sp ach wo yn) und 1879 ausleis e en La weeschuk eewuwahzu wa dnize4 (La ių usų okiečių sp ach wo yn) (Zemza e 1961: 346). Mi la ians Sp ache M. Miežinis konn e nähie e kennenle nen ode sie le nen und 18541866 m. kunigaudend La ijoje B una os bažny kaimyje (Bauskės ajone), Šimba ke (Skais kalnės apylinkėse) (ž . Vaižgan as 2007: 129). In diesem e wa 15 000 Wö e Wö e buch ge unden bemaž po 200 li auischen und la iischen P lanzen-Namen, selbs Au o iaus adin en augy ėmis. Sie we den meis o geleg mi pažyma bo . Vo einigen P lanzennamenn einge üg la inisches Namen. G undsä zlich Wo em, un e schiedlich negu A. Juška, au o ius pasi enka lie u išką, wei e o ges ell we den la iški, lenkiški und usiški Übe einsmenys5, beispielsweise.: asiuklis. m. aušls. bo . p zybus, gnidosz, гнидникъ bi k ėslys m bi k eslis. bo , melisa og odowa. bännyna G aswa cza nuszka. (nigalla sa i a). še nuška. cza nuszka dagis, ilis m dadzis, pik dadzis. bo ., bodjak, ose . wolchecъ, ose ъ geo gins. jeo gine. geo ginia. geo ginija jud a. . id as. bo , konianka, lubo iusz pospoli y. зоря, s eniе ga sz a . gá ses. bo , dzięgiel. дягиль ga s yczia. . sinape. bo , go czyca. Bi chiça kasz onas (Holis). kas ańu (kůks). kasz an (d zewo), kaштанъ (de e o) la anda. la anda. lewanda. lawanda (la adula e a). Ziel dieses A ikels zu iden i izie en, welche P lanzennamen sind en hal en M. Miežinio Wö e ne, es zus ellen, in welchen a mnissen ode Sch i en iksie en e wende we den P lanzennamen, He kun s hinsich lich panag inė i li auischen und la iischen P lanzennamen Synonymen und Va ian en Zeilen. Lie u iški Da en we den e glichen mi Lie u išku bo anikos žodynu (LBŽ, 1938), Lie u ių kalbos žodynu (LKŽe) und seine zusä zlichen ka o eka (LKŽK), bei Beda naudo asi ausgelis ys a mių und šnek ų žodynais, la iški mi Inesės delmanės (La ese del) und A ija Uozmaneuolos (Ā ija Ozola) Ēga augu augu g āmumi (La ian Sp ache P lanzenen Namen) (LVAN, 2003), Ka lio Miūlenbacho (Kā lis Mīlenbahs) La iešu alodas ā dys 11924 (La ian Language Dic iona y 11934) (ME IIV, 1923). Auch s ü zasi Bal ische Sp achen a lasu. Leksika 1. Flo a (CD) (BKA, 2012), in dem angegeben is und li auischen, und la iischen P lanzennamen. 4 Wodynäennungen we den o ges ell gegenwä igen Sch i ungen. 5 Diese P lanzennamen de Beispiele sch eiben so, wie sie angegeben M. Miežiniens Wö e buch. 147Te minologie | 2014 | 21 Synonime M. Miežinius Wo yn is in e essan us dami , dass da in zu P lanzenennn gegeben wi d und de en Namen synonymen. Lau S asio Keinio, sinonimų en s eh au g und da on, dass Te minologija nich ienodin a, dass au g und ande e Au o äen o ohenden Te minen Wissen, de en Unzulie e, suda inėjami sa i Te mine. Beispielsweise, as alles gausus XIX a. li auische Bo anikos Ve mäch nis is gebüh Handsch i en. nich e s aunlich, dass die Bo anikos-Te minen zu diese Zei seh iel äl ig (Keinys 1980: 98). O de selbe P lanz nich nu dass in un e schiedlichen e mnissen soga einzelnen Kaimen genann wi d imme mi einem ande en Namen, weil Sp achanwende au un e schiedliche P lanzenens Un e scheidungsme kmale ach en, d. h. E kenn nisp ozess un e scheide žiū os kampas, Pa ame e , de wich ig wi d in gewissem Si ua ionen ixie end Daik ą ode Phenomenį (G i ėnienė 2006: 13). o dai, beispielsweise.: lie . ba szcziai (~ ba ščiai)6, ba inis, la . ba ini (~ ba iņi). Bei li auischen P lanzennamen soll en e wähnen und disku ie en noch eine Synonymhei en eilu e s iklas, c iklis, ba sz is (~ ba š is), die M. Miežinis sepa a s ell (be la iško Didžiąją dalį M. Miežinio žodyne as ų (iš iso – ke u ios dešim ys) lie u iškų i la iškų augalų a dų sinonimų eilučių suda o ienažodžiai a i ikmens) und einge äh gegenwä ige unkelio (Be a) gen į. Wie angegeben LKŽe, ba ščiu genann wi d audonasis bu okas (Be a ub a). Ba š is aus sla ischen Sp achen (b us. bo šщ, l. bo szcz) pass olig Name, bekann aka ische hochš aičiams kauniškiam (Bd, Gs) (LKŽe) sowie e b ei e es südliche un e aičių aseiniškių plo e (E ž, Nmk, B g LKŽK). Skolinys ba inis (ba iņi) (b us. бацвiнне, l. boćwina) (Be a ulga is) inde sich ašy iniuose kilde nissen (OZ8, S.Dauk, M.Valanč, JD683, JV734) und aukš aičių (Pls, S ) und un e aičių a mėse (Akm, G šl, R ). Ba ščio synonym sla ybę s iklą, LKŽe Angaben, sp oja aka ų aukš aičiai (Smln, Rg, Sk) und aka ų žemaičiai (K g), inde sich auch ašy iniuose šal iniuose (Q421, SD33, P, MŽ, Su , K.Donel, LC1883,1, F II502, K, J, M, L, LVIII1157, NdŽ, LBŽ, KŽ, LKAI163). Sla ybė c iklis ixio Vilka iškio und Ma ijampolės Bezi ken (LKŽe). S iklas und c iklis hal eny ini one inischen und Sch i a ian en. P lėž ina, dass LBŽ bei de Gen ies (Be a) Namens un e ande en sind angegeben und alle genė en Synonyme ( unkelis (M , Šk, V), ba kš is (Al, Šl), ba inis (K, Ak, Ž, S , B, Pn), bu okas (N, I , K), s iklius (P)). La galoje (Bal uo6 Skliaus uose au o es ansponuo as li auische und la iische P lanzennamen Fo men. Lie u iški und la iški Da en übe p ü nach e s e au gemesse e em Quellen, auch be u ze V. U bučio (2009: 271303) y inėjimu M. Miežinio Wodyno le icizmai. 148 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkaila iszkailenkiszkai se) usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai und sch i lichen Quellen ixie ein plaus hende unkeli synonym la . ba ene (LVAN 46), de eikiausiai is M. Miežinio angeg en a do čeme ys, ba iņi a ian as; lie . gailios, a gi ios. LKŽe nu ody a, jog augalo a das gailios „bal asis a gi ios (Ve a um album) a o nu M. Miežinio wo odyne. Auch nu in diesem Wö e buch ixie en P lanzennamens einaskai os Fo m a gi ia e b ei e e Šiaulių (K š) und Za asų (Ds) Bezi ken (LKŽe). La iškas P lanzenname im Wö e buch nich ange üh ; lie . kala ijai, os. dalgios, ylkdalgis (~ ilkdalgis), la . wolkuji kalm. Vy iškės giminės ienaskai os o m kala ijas, LBŽ Da en, e b ei e usi Aly aus, Seinų und Šiaulių umk eigne sowie sch i uen (F, M, BŽ212, LBŽ LKŽe), und mo e iškės giminės ienaskai os o m kala ija Klaipėdos, Panežos und Za asų dis ik en und ge unden Sch i s elle in Gab ielės Pe ke iča.-Bi ė Bo anikos Wö e buchma e ial. Nach LKŽe, es gehal en in Duse en, G ūžiuose und Pelesoje sowie gesch iebenen (J, LBŽ, NdŽ). Vilkdalgio synonym dalgios wi d e wende un e aičių a mėje (Mž, Rs LKŽe). Vilkdalgis (I is), wie angegeben LKŽe, is e wende südliche und nö dliche zemaičių (Lk , K ž, Yl, Š s) und aka ų aukš aičių (Vdžg) sowie Sch i ungen (R322, MŽ, MŽ 431, D.Pošk, N, I, KBII72, KI304, K, J, LL255, L, L370, R , LBŽ, B197,498, DŽ, NdŽ, KŽ, LFII LTE555, LKT167, K XII251, AŽ.Vaičiul). Lau LVAN is ilku kalmji (I is) nu in sch i lichen Quellen geb auch e P lanzenname (LVAN 127); lie . nů inē (~ nuo ynė), gudno e ē (~ gudno e ė), dilgēlē (~ dilgėlė), la . ná a (~ nā a). Zemaičių aka inėje Teil aka ų žemaičių i šiau inių k e ingiškių, čiau ihnen nö dlichen elšiškių i a niškių šnek ose e wende wi d Be ehlsg -ynė edinys nõ ynė und seine Va ian en nó ynė, no ỹnė (BKA 2012: 220). Zemaičių a mėje plačiai sind papli e e sudu iniai Namen, de en zwei em Sandu geh žemai iškas dilgėlės o name no ė und e schiedi ūs seine mo onologische Va ian en (G i ėnienė 2006: 43). Eine da on is gudno e ė (Mi I34 LKŽe). La iai dilgėlę į a dija a pachia schoknimi nā e, nā a (U ica), de e b ei e ęs in ielen la ių a nissen und iksuo as lie . pelynas, me ēlē (~ me ėlė), la . é meles (~ ē meles). LKŽe angegeben, dass skolinys pelynas (b us. paлын) (A emisia absin hium) e wende wi d aka ų (Gdl, Dkš), pie ų (Rud, Sn) und aš uose (LVAN 238). Va das bend as daugeliui ide. kalbų (G i ėnienė 2006: 43); y ų aukš aičių (Aps, Kp) šnek en, auch sch i lich (J, M , LBŽ, V.K ė , J.Bal ). Me ėlė a o a das, LKŽe Da en, cha ak e is isch südliche (Sn), aka ische (Vlk , Sk , Gs) höh aißen und südliche nied igaißen (Už ), auch ixie in den Sch i en (K, J, R, LBŽ, Kl K, L3). Gegenwä igen li auischen bo anikos 149Te minologija | 2014 | 21 M. Miežinio amžininkų F yd icho Ku šaičio i A. Juškos. Šis augalo a - nomenkla ū ā wi d nich me ėlės Name e wende , und A ennamen ka usis kie is. La iškas P lanzenname ē meles is Skolinys aus mi le en okiečių žemaičių (Ka ulis 2001: 1143), e b ei e es übe all im Gebie Le lands (LVAN 418); lie . pienē (~ pienė), kiaulpienē (~ kiaulpienė), la . Milch. Nach gegenwä ige bo anikos nomenkla ū u, lie . kiaulpienė (Ta axacum) und pienė (Sonchus) gehö en das pačiai as inių haime. Pienė is gemeinsame li auische und le ische Sp achen de Name diese P lanze (z . Sabaliauskas 1990: 157). In Li uanien is e e wende as in allen hochš aičių šnek os (Dkš, Ukm, Vl, T gn LKŽe, BKA 226). In le ischen Sp achen, lau LVAN, Milch is Milch eine Va ian e, die in Sch i en benu z wu de (LVAN 225). Mo e iškosios giminės P lanzenname in Milche ixie nu in einigen Vidžemės, La galos und Žiemgalos šnek os Aknys oje, Kauna oje, Senuolėje (ž . BKA 226); lie . pijonka, žibůklē (~ žibuoklė), la . ijoli e (~ ijolī e). Men ie a noch eine M. Miežiniens angege e Va ian en eilu ė žydůklē (~ žyduoklė), žybůklē (~ žybuoklė), denen la iškas P lanzennamens Übe eins immung nich angewiesen. Pijonka is ein Skolinys aus sla ischen Sp achen. LKŽe pijonkas Beispiele gegeben wi d aus eas e n aukš aičių pane ėžiškių (Nj) sowie wes liche aukš aičių šiauliškių (Pc) pa a mių und sch i lichen Quellen (NS967, LBŽ, NdŽ). Našlai ischen Familien Felde und da želio gälės našlai ės (Viola) Name žibuoklė, wie zeig LKŽe Ma e ial, e wende in Ju ba ko (S k), Za asų (LTR(An )) Bezi ken und Sch i en (Q623, KII285, R , ŠT Š326, LBŽ, NdŽ, KŽ, K.Bink, S.Nė ). Žyduoklė inde nu sch i lichen Quellen (M, NdŽ, KŽ). De Name žybuoklė is schon zu o genäch e e žibuoklės Va ian e, de nich iksie wede LBŽ, noch LKŽe. in le ischen sp achen našlai ės o name skolinys aus mi le en okiečių žemaičių (Ka ulis 2001: 1162), eingekessene in einige le ischen sp ach šnek as (B ukna, Bu niekai, Ga senė, K apė, K imulda, Limbažiai, Luodė, Nyca, Pa kulė, Rankiai, Skais kalnė, Tūja) und iksie in Sch i en (LVAN 424); lie . opu ē (~ opu ė), bul ē (~ bul ė), la . ácińi (~ āciņi), ka upełi (~ ka upeļi). LKŽe wi d angegeben, dass e wende li auische gemeinscha in de sp ache es ge allene aus sla ischen sp achen pass olen en benennungs bul ė synonym opu ė (Solanom ube osum) b ečiai e b ei e Pg , NmŽ, Rsn, G dm, Ž , E ž, Jd , T g, Pln, K n, J , K č), wes liche Aukš ai ijoje (Sk , G dž, Vdžg, K b) und K amas (BzF165(Šlu, K g), P, M, Valanč, 150 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai N(Rg, Tlž), TP1880,40, K, KII13, KII51, I, M, LBŽ, LKGI570, KŽ, I.Simon). La . āciņi ixie in südliche Le lands süd yčiuose (Sėlijoje) Aknys oje (LVAN 144; ME III 494), und ka upeļi wi d in allen la ių a mėse e wende (ž . BKA 293); lie . saulēg anža (~ saulėg ąža), saulēk islis (~ saulėk islis), la . saulg ieze (Helian hus annuus). Klasikischen Sp achen sekinen lie . saulėg ąža und la . saulg ieze mo i a ionen lemia p lanalo žiedo eigenscha g ęž is in sonne (ž . G i ėnienė 2006: 150, 151). Wie LBŽ Da en zeigen, sollėg ąža e b ei e sowohl hochš aičių (Al, Kn), als auch un e aičių (Rs, T g, Tl) a mėse, de Name ixie und ašy iniuose Quellen (M, K. Būg(K ), M , LBŽ, J. K išč, ŽŪŽ133, ŽŽ70 LKŽe). Saulėk islio Namen zu ein ach e saulėg ąžai namens zu benu zen ha e nu M. Miežinis (LKŽe). La . sonnge ize ixie sch i lichen Quellen (LVAN 335); lie . se ben os, aszůklei (~ ašuokliai), la . jánůga (~ jāņoga), zus ene. Vienaskai os o ma se ben a, LKŽe Angaben, b ečiai e b ei e usi li auischen šnek ose (Nm, Lb , Jz, Als, Sln , Bgs, S j, K p), ixie und ašy iniuose Quellen (SD278, R, MŽ288, K, J. Jabl, R , NdŽ, LKAI169(Pkl, Vg ), LKAI169(Sk d, P n, Al , M l), LKAI169(D s, Jz, B b, Rdš), LKAI169(Ms, Yl) und k .). M Miežinis angege e žemai iška ašu a ojoklio Fo m wah scheinlich is ašoklio (Ribes) Va ian e, de , wie angegeben LKŽe, s ä ke e b ei e es zemaičių a mėje (K , Sln , K č, Sd, Pl , Kl, Ž , Ms, G g, Klm, NmŽ, Skd , Žgč, E ž, Vlkš, Vj, Pj, Vn, Pln) als aukš aiškých (Šmk, J b), und in den Sch i en (Jn, Kbž, Š, Ž, Su , KKI, L169, DŽ2, S , DŽ, Š, LBŽ, LZ, Vaiš, T98, Vaš). La iškas P lanzenname jāņoga ixie La galoje und Vidžemėje und in Sch i en, und se ben o Synonym zus ene nu sch i lichen Quellen (LVAN 132); lie . so as, laisziai (~ laišiai), la . léca (~ lēca), lécas (~ lēcas). Vy iškosios giminės P lanzenname so as (Panicum), Algi do Sabaliausko nuo- (Q468, CI952, N, M, KŽ), und Laišiai so os Bedeu ungme nu M. Miežinio. La . lēca(as) wi d haup sächlich e wende in Wes en La ische šnek os, abe ikio (Vicia) Bedeu ung (LVAN 430). Das is ge manismus, de , sag A. Sabaliausko, aus mone, gali bū i senas bal iškas žodis (LKEŽe). Jis iksuo as aka ų aukš- aičių šnek ose (KzR II 259) i , LKŽe duomenimis, a o as aš uose okiechs Sp ache kam in ielem Eu opas Sp achen (ž . Sabaliauskas lie . s ebulē (~ s ebulė), gu gždis (gu gždis), la . sau e, s iebule. Miškinio skudučio (Angelica sil es is) Synonym s ebulė könn e aus le ischen Sp ache übe nommen we den (ž . U bu is 2009: 287). Wie angegeben LKŽe, e 1990: 262); o- Te minologija | 2014 151 | 21 jamas nu sch i lichen Quellen (M, L, R , BŽ134, LBŽ, KŽ), und gu gždis nich nu sch i lich (CI98, R, Ak, P, K.Būg), sonde n auch un e aičių a mėje (Lk ). LVAN Da en, la . sau e ixie Duobelėje (Žiemgala), und män iškosios giminės o ma s iebulis (-ļi) Limbažiuose (Vidžemė) sowie Sch i ungen (LVAN 471); lie . s ogunas, ēlis (~ s ogūnas, -ėlis), cibulis, la . sípůls (~ sīpols). Aus allen ide. sp achü Onion inde sich nu li auens Sp ach. A. Sabaliausko mein , es eikiausiai is skolinys aus welche auch iu kų- o o ių Sp ache. Li uanien ihn e hiel , anscheinend, di ek , und nich übe welche Ve mi le (p z., aus Li uanien apsigy enusių o o ių und ka aimų) (LKEŽe). M. Miežinis neben ganz im li auischen Te i o ium e wende em P lanzennamens synonymisch s ell und deminu y inę o m. Sla ybė cibulis (s. l. cybula) (Allium) b ečiai bekann Aukš ai ijoje (Ūd, Al, Vlk , Dkš, Šln, T gn) und Žemai ijoje (K p). A. Sabaliausko mein , in li auensisch die Sp ache zu kommen könn e diese Onijūno-Name aus polkischen ode bal a ischen Sp achen (LKEŽe). La iškas P lanzenname sīpols wi d in allen le ischen Ta mėse e wende (LVAN 351). Es is ein K edi inys aus mi le em niede ländisch Sp ache (Ka ulis 2001: 818); lie . ymas, czep onēlis (~ čep onėlis), la . imijans. Tymas (Thymus) is aus la einische Sp ache geliehene Name, de benu z wi d nu in Sch i en (M , KŽ LKŽe), und čep onėlis, de wi kliche weise auch ein Skolinys is , Ju gio Amb aziejaus Pab ėžas Sch i en, auch lebend e wende wi d un e aičių a mėje (Ž , Sd, Yl LKŽK). La iškas čiob elis Gegens and imijans ge unden in Sch i lichen Quellen (LVAN 210); lie . auszlei (~ aušliai), asiukai, la . meld a aški. LKŽe Angaben nach, ieliskai os Fo m aušliai geb auch e M. Miežinio und Augus o Leskyno, und män iškosios giminės Va ian en aũšlis und aušlỹs ( ienaskai os Fo m) inden sich sch i lichen Quellen (NdŽ, KŽ). Wie angegeben LKŽe, asiūklio Synonym asiukas wi d in T akų ajone (Auk) e wende . Asiūklis häl y inas aluoju skoliniu aus inų (ž . Sabaliauskas 1990: 226). M. Miežinio angegebenen la iškas P lanzenname is nich iksie LVAN und ME. Beinem pažyminis la iškas P lanzenname ašķis (-i) (Equise um) is allgemein ieliem ide. kalbų (Ka ulis 2001: 81) und allen le ischen Sp achen almungen (LVAN 153); lie . i olis (~ y olis), žil i is, la . í ůls (~ ī ols), ká klis (~ kā klis). Aus la ių Sp ache a ėjęs P lanalo Namas y olis (U bu is 2009: 296) LBŽ angegeben aus Bi žų apsk i ies. Žil ičius zwei e Bedeu ung is gluosnischen Familienschmuh, ka klas (Salix iminalis) (LKŽe). De Name ixie und Aukš ai ijoje (Pš, Rdš, Šl , Rz, , Žml, Nm, L , LTR(Auk), D skŽ), und Žemai ijoje (Š k, End, LTR(B s), DūnŽ), auch auch ašy iniuose šal iniuose (D. Pošk, 158 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai bei a ian iniai augalų a dai 4. Ras i li auischische P lanzennamen papli e sowohl hochš aičių, sowohl zemaičių a mėse, ad, ma y , P lanzennamenus M. Miežinis inko aus gy osios Sp ache, a beidend in e schiedenen Lie u os o so ėse. In diesem Wö e buch angegebenen P lanzennamen inden sich und Pilypo Ruigio, Fe dinando Neselmano, F. Ku šaičio, A. Juškos Sch i en. 5. Die G oße Meh hei des Wö e ins angegebenen beide Sp achen P lanzennamens sind Schulungen: li auische Namen sind geliehen aus sla ischen, okiechischen, le ischen, la inischen ode iu kischen Sp achen, la iški aus sla ischen, ge manischen (schwedischen ode olandischen). 6. Fanda 20 li auische und 20 la iische P lanzennamen Synonymen eilučių. Einam P lanzennamen zu M. Miežinis geb auch e po zwei ode d ei Synonymen, die e wende we den gy ojoje kalboje und ašy lichen Quellen. Einige au ge üh e li auische und la iische P lanzennamen sind wede LBŽ und LKŽe, noch LVAN und ME iksie . 7. De Teil beide Sp achen indende P lanzennamen synch oniisch gel en Va ian en. Un e p 19 li auischische P lanzennamen Va ian en on Eilučių weh en one ische und Sch i a ian en. Finde nu eine la iško P lanalo Namens a ian en eilu ė, in de angegebenen mo ologische Va ian en. LITERATŪRA Und ŠALTINIAI Amb azas S. 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų publie ungs ins i u . BKA 2012: Bal ische Sp achen-A las. Leksika 1. (CD), Vilnius: Flo a Lie u ių kalbos ins i u . Būga K. 1959: Rink ische Sch i e 2, Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche Li e a u e ö en lichung. G i ėnienė A. 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Jablonskis J. 1935: Kunigo Mykolo Miežinio Wo yns. Raš ai 4, Kaunas: Ry o d uus uwe, 4346. Jonik P. 1935: Pa And eja Dī iķa leišu la iešu alodas woo dennīcas ok aks u. Ceļi 6, 203208. Ka ulis K. 2001: La iešu e imoloģijas ā dnīca, Rīga: A o s. Keinys S . 1980: Te minologijos abėcėlė, Vilnius: Mokslas. K uopas J. 1957: Äl e e e gleichamase le ische und li auische Sp achen Wö e yn. Li e a ū a und Sp ache 2, 467470. KzR II Kazlų Rūdos šnek os Wö e buch 2. Red. A. Pupkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. LBŽ 1938: Lie u iškas bo anikos woo denynas. Red. J. Dagys, Kaunas: A/B Va pas d uus u ė. LKEŽe Lie u ių kalbos e imologischen Wö e da abase. P ieiga pe In e ne : h p://e imologija.bal nexus.l /. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas (IXX, 19412002), elek onische Va ian e, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. www.lkz.l . LKŽK Lie u ių kalbos žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LVAN 2003: Ēdelmane I., Ozola Ā. La iešu alodas augu nosaukumi, Rīga: izde umu saga a ojis un izpla a Augsbu gas Ins i s SIA. LVG 2013: La iešu alodas g ama ika, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s. IIV K[ā ļa] Mlenbacha ME La iešu alodas ā dnīca 14. Rediģējis, papildinājis, u pinājis J. Endzelīns, Rīga: Izglī ības minis ija, 19231932. Miežinis M. 1894: Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszkas wo ynas, Tilžēje. Mi ke ičienė A. 2004: V. Dubo gesam lichen Li e a u üh ėlio e minen a ian en. Te minologija 11, Ozols A. 1968: Aizgū ā ecla iešu aks u alodas leksika un mūsdienu la iešu aloda. La iešu leksikas a īs ība, 1149. 119–144. 159Te minologie | 2014 | 21 Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. TB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l /pls/ b/ b.sea ch. Tolu ienė B. 1961: A. Juška Leksikog a . Li e a ū a und Sp ache 5, 87377. Umb asas A. 2010: Lie u ių eisės e minija 19181940 Jah en. G undsä zlichen kodeksen e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. U bu is V. 2009: M. Miežinio žodyno le icizmai. – Bal ų e imologijos e iudai 2, 271–303. Vaižgan as 2007: Raš ai 18, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u . Vėb a R. 1977: Mykolas Miežinis. Menschen und Sp ache, 146150. Zemza e D. 1961: La iešu ā dnīcas (līdz 1900. gadam), Rīga: La ijas PSR Zinā ņu akadijas izde niecība. LITHUANIAN AND LATVIAN SYNONYMOUS AND VARIANT NAMES OF PLANTS IN LIETUVISZKAILATVISZKAILENKISZKAIRUSISZKAS WODY BY MYKOLAS MIEŽINIS Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszkas slo ynas (1894) by Mykolas Minis is one o he e y ew p in ed dic iona ies om Li huania p ope in he 19 h cen u y. I con ains a huge numbe o wo ds om olk language which subsequen ly ell ou o usage. Among o he such wo ds his dic iona y p esen s names o plan s in Li huanian, La ian, Polish and Russian. The a icle deals wi h Li huanian and La ian e ms which ha e synonyms and a ian s. The a emp o es ablish wha plan s we e named by wo ds ound in Miežinis dic iona y was success ul. The e a e e y ew names o plan s in La in in his dic iona y; he e o e i was no always easy o iden i y he plan unde a pa icula name. In some cases La ian names we e help ul. In some cases Miežinis p esen ed names o di e en plan s as synonyms p obably because hese plan s we e no dis inguished in he olk language and we e named by simila names. The e also a e opposi e cases when he same name was used o di e en plan s. The names ound we e used in bo h Žemai ija (Lowland) and Aukš ai ija (Highland) dialec s. This sugges s he likelihood ha Miežinis collec ed hese names wo king in di e en pa s o Li huania and La ia. Names o plan s om Miežinis dic iona y can also be ound in wo ks o Phillip Ruhig (Pilypas Ruigys), Fe dinand Nesselmann, F ied ich Ku scha (F yd ichas Ku šai is) and An anas Juška. The majo i y o names o plan s p esen ed in he dic iona y a e bo owings: Li huanian names we e bo owed om Ge man, La ian, La in, Sla ic o Tu kic languages and La ian names om Ge manic o Sla ic languages. The e we e 20 lines o synonyms ound o bo h Li huanian and La ian. Miežinis used wo o h ee synonymous names o a plan which we e used in he olk lan- guage and in w i en sou ces. Among 19 lines o a ian s o Li huanian names phone ic and o hog aphic a ian s p e ail. The e was only one case o mo phological a ian s o La ian names no ed. Emp ang 2014-11-17 Sol i a Labanauskienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius E. Pos [email p o ec ed]