„Motininė įmonė“ ir „dukterinė įmonė“: nuo žodynų iki teisės aktų

9 0 Al ydas Umb asas|Mo ininėįmonė i duk e inėįmonė: | nuo žodynų iki eisės ak ų Mu e inině Fi ma und Toch e inė Fi ma: on Wo ynen bis Rech sak en ALVYDAS UMBRASAS Lie u ių kalbos ins i u as ESMINIAI WODŽIAI: Rech sak en e minai, e minen aida, e minen no minimas, pa onuojančioji įmonė, pa onuojamoji įmonė S aipsnyje analysie wi d p oblemischen e minen mu ininė įmonė, dukį diese e minen, behandel e sich kalbinike s ansich zu žindig mi ehemaligen und neues en eikenien und gleichzei ig Rech sak en a osena. Siekiama supa e inė i ma aida e minog a ijā, übe blick sich au zugehen an esamą e minų padė į, e minų sis emos sp agas. Je z schon beende we den zu lassen Uni e so ische li auische Enzyklopädie e s e omo andame: an ische Fi ma, duk e inėė akcinė bend o ė, kon ollie ande e Un e nehmen (pi minės). De e s en Gesellscha gehö de zwei en Gesellscha ein kon ollie ende Ak ienpake , de >50 % S immen an de allgemeinen Gesam sammlung de Ak ionä e gib . An ische Fi ma kann nich e we ben de P imä gesellscha Ak ien (VLE I 2001: 611). Enzyklopedie de P imä gesellscha en einem sepa a en A ikel beschlossen wi d neueškin i (kann gehal en, dass alles kla sku aus dem angegebenen A ikel, juoba dass die Fi ma is P imä nu an igen Bezug). An de sekundä en Fi ma hinzuge üg Synonym duk e ische Fi ma, jedoch bleib unkla , ob Enzyklopädie-E s elle bei de p ima ischen Gesellscha wä e p idėję mu ininė i ma. Obwohl enzyklopädijoje und angebo en wi d, Te minus duk e inė bend o ė (įmonė, i ma, kompanija) ha schon ne umpą ech ymo T adi ion. We und wann diesen Te min zu ko igie en begann, is je z schwie ig genau zu sagen, abe schon 1976 in de 1976 he ausgegebenen Kalbos p ak ikos be a ungs Ve ö en lichung duk e ische (įmonės, ab ikalos, kompanijas) gil sp ach ehle und ko igoma an inės, giminiškos, on eine ande en en s andenusios, p iklausomosios (įmonės, ab ikalos, kompanijas) (KPP 1976: 66). Rech , aus neue e Be a ungs e laubnis (KPP 1985) diese Ko ek u i gendkodėl wu de ge- 9 1Te minologija | 2014 | 21 šalin as1, abe deswegen Ko ek u nich ges opp . Bei aisymo T adi ionens adimosi seh beigeb ach Kazimie as Gai enis. P aėjusio Jah hunde s neun en Jah zehn s Ende, als schon wa begonnenen yškė i wi scha Ve ände ungen, Kalbos kul u ėje e sch ieb, dass kapi alismo wi scha e min duk e inė įmonė nich ikslisch zum pa aldi Un e nehmen ko igomas. Rich ige wä e zu ko igie en Beg i abhängoma Un e nehmen (Gai enis 1989: 48). Nach d eje o Jah en Gim ojoje alboje e noch einmal nep igyja abhängoma Un e nehmen, und o geschlähe spä e seh papli usį eikinį an inė įmonė (Gai enis 1992: 16). Mu e inines Un e nehmen e nich e wähn e (sie wa nich und KPP 1976; KPP 1985), p iminė, jo nuomone, ne ikslų aisymą pa aldi įmonė, a k eipė dėmesį, kad abe bei Beda Te minus pi minė įmonė sis emisch wu de numanomas, juoba dass g e a e o geschäße įmonę duk ai ę keis i e ine įmone. Taisymą anuome Kalbos kul u in halig e und Kazys Linke ičius junginį duk e inė i ma (įmonė, kompanija) soll e keis i abhängoma, an inė i ma; das wo an ische bene am bes en icken wü de und wä e genaues e (Linke ičius 1993: 22). Mi u e behaup e e, dass įmonę, die gaben An angs de Sekundä e Fi ma, kann genann we den Haup ine. Beide diese Bezeichnungen (g ündliche, an ische Fi ma) nep ieš a auja de Fi mengeschaimosi Logika und ih e gegensei igen Ve bindungsessmei ( enbi ). Rech , in Te minologies Regeln, de en eine on He ausgebe n wa K. Gai enis (TT 1992), diese p obleminiai e minai kažkodėl nepa eko. Rezensie end den e wähn en aisymųlednis Vy au as Vi kauskas genau so und pasigedo, sag e , sene e in bü ok a ischen a osen eingekommens und noch pla inamo posakio öch e liche Fi ma, gleichzei ig wies seine Va ian e des Ko igums Un e nehmens ilial (Vi kauskas 1994: 94). Redak o en und Sp achekul u -Leh e n alle e wähn en Ko ek u en, b auch zu glauben, nep aleido p o akis, jedoch blaškymosi nich ūko. 2003 m. S aa liche li auische Sp achekommission bes ä ig e Speciali ä ssp ache P og amm, in de iel Au me ksamkei de Te minie gewidme , ö de e e schiedene S uden en geeigne e Speciali ä ssp achen Leh mi el e ö en ibung. Jose bū a und nich wenige Te minijas aisymų, zwischen denen man inden kann mu ininę und (o ) Toch e inie Un e nehmenę, jedoch aisymai zeigen, dass S uden en leh en e schiedenig. Beispielsweise in einem on anuome ischem Lie u os eisės uni e si e o Ve ö en lichungen seman izmų Abschni en e klä sich: Daba besonde s häu ige sageimas mu ininė2 e wende wi d in geeigne e Bedeu ung, wenn gezeig wi d das, was di ek mi dem Wo ma ina e bunden is , beispielsweise. : Ma ininė Rech (beg ünde de Mu e be ieb, ih Fi s um). Alle dings ne1 Vielleich deshalb, dass Toch e un e nehmen schon in einigen Wö e büche n wa ? Sieh wei e im A ikel. 2 Taisymų Quellen e inimas ode Sch i o pa yškinimas is o o iginale, jedoch wei e minimi e minen wo ynen und k . Da en aus e in i des A ikelau o iaus. 9 Al ydas Umb asas|Mo ininėįmonė i duk e inėįmonė: b auch zu e wenden solche Ve bindungen, wie | nuo žodynų iki eisės ak ų mu ininė i ma, ab ika, i ma, um zu be onen, dass sie is haup sinė, pi minė (plg.: duk e inė). P z. : Dieses Ku s Wi scha Neuhei es is die, dass heo e ische Kenn nisse e wo ben we den wäh end a bei ende mo ininėje (= haup sächlich) Fi ma Ve slo gemeinsija. Lie u os d audimo mo ininė (= Haup inė, pi minė) Fi ma Codan e s e Ve kau ele oni Diens e begann zu bie en 1993 m. M o i ni n ė (= Pi minė) Fi ma BLS VILNIUS gehö Schwedisches ka ališkajam pos u. Genauso nich geeigne is zu e wenden solche Zusammense zungen wie Toch e un e nehmen, Fab ik, Fi ma, um zu be onen, dass sie un e geo dne is einem g öße en Un e nehmen ode is ih e Lie u os a ialinijas Toch e gesellscha (= Ak iengesellscha Lie u os a ialinijas un e aldžioje ode aus de Ak iengesellscha Lie u os a ialinijas he o gesehen) in de Fi ma AB A iakompanija Lie u a (Kune ičienė, Pečku ienė, Žilinskienė 2003: 7879). Wie gesehen, alle Beispiele padalinys. P z.: Tokio pobūdžio y imai bu o a lik i i akcinės bend o ės ko igie en un e schiedlich, als wä e es nich Te min, und s ilis ische , om Kon ex abhängende Sache (spezi es gesehen aus dem le z en Sa z), g e a dėmens pi minė soga nepasiūloma an inė. Nach ein paa Jah en aus Teil de selben Au o in Mykolo Rome io Uni e si ä he ausgabe üg noch ein dėmenį giminiška: duk e inė (= an inė, giminiška, abhängoma) i ma, i ma, ab ikla; mu ininė (= pi minė, pag indinė) Fi ma, ab ikla, i ma (Pečku ienė, Žilinskienė 2005: 33, 39). Ähnlich wi d auch geleh an neue e de selben Uni e si ä slei ung: duk e inė (= an inė, abhängoma, giminiška) i ma; auch mu ininė (= Haup liche) Fi ma (Akelai is, Pečku ienė, Žilinskienė 2009: 78). Rich ig, hie schon a i kščiai is an ische, abe gib keine p ima ische. Vilniaus Gedimino Technikos Uni e si ä s Ve ö en lichung bie e sys ema isch, nesiblaškoma: duk e inė (= an inė) i ma, mo ininė (= pi minė) i ma (Kaulakienė, Pe ė ienė, Ru kienė, Žukienė 2007: 63, 67; das gehal en wi d und spälesnie en Buchgas Ve ö en lichungen, plg. Kaulakienė, Pe ė ienė, Ru kienė, Žukienė 2010: 66, 71). Manchmal S uden en angebo en selbs umzukuki den Kop . Hie Kaunas Technologieuni e si ä ausgegebenen Übungsse ze wi d de Sa z UAB Rožė susi ienijimo Gėlių ojus (duk e inė, pa aldžioji, an inė) Un e nehmen, einge ich e 2012 m. Juli 12 Tage (Juzielnienė 2012: 32), in dem b auch auszusch eiben ne eik inus Te minen Va ian en aus angegu en Skus ulia. Passie en wi d au ge o de au de Websi e de S aa yblichen li auischen Sp achekommission und Lie u os Respublikos e minų banke3. Panašių 3 Galbū Sa zinyje numanomi zwei ich ige An wo en (aus d ei), abe S uden Te minų banke as noch eine ande e An wo . das Da übe wei e im A ikel. 9Te minologija | 2014 | 21 aisymų gib und kolleijų Ve ö en lichungen, beispielsweise, Lie u os jū ei ys ės kolegijos ausgeb ach e S udienbuch in de gib eine ne a o inų e slininkų e minų lis e, in dem aisoma duk e (=inė p iklausoma, an inė) i ma (Doma kienė 2005: 165). Mu e inines Un e nehmen g e a kažkodėl gib nich , abe hinzuge üg wah scheinlich aus K. Gai enio nusižiū ė a in ande en Ve ö en lichungen no male weise ges illima (nes a osenoje nich zu sehen) i ma i ma duk ai ė (= e inė įmonė). Was is de Ko ek u mo i ? Vado ělien e manchmal S illungs ode numasako, dass nomas iš o, kad pa yzdžiai eikiami seman izmų sky iuje. K. Linke ičius mu e liche , öch e nis wi scha enskalb e im i e wenden nusižiū ėjus in usische sp ach wo e, und li auenskalbie wo igen mu ina und duk ė üblich zu besch eiben nu Menschen und bi es (Linke ičius 1993: 22). Obwohl anuome die ak ualiaus e wa usų kalba und žiū ė a am meis en in sie, muss gesag we den, dass konn e gleichzei ig ä ig und ande e Sp achen, denn Giminys ės Beg i e in analogen Si ua ionen deu lich ode zumindes numanomai eingeschlossen we den b ečiai (plg. englische pa en company a ilia ed/daugh e company, p ancūzų socié é mè e iliale, usų материнская компания дочерняя компания, okiečių Mu e gesellscha Toch e gesellscha , ne und la ių mā esuzņēmums mei asuzņēmums). Nea mes ina, dass ko i ie en begonnen wu de on solchen Ve bindungen wie mu ininė kiaulė (ja 1962 m. pli o eikinys pa ša edė, noch o geschlagene uni e salesne Wo edeklė; z . Tolu ienė 1962), spä e ko igie ung angewandig b ei e e Keliaszig Jah e ene gisch zu ech igend abgescha haben wi ne ikussio Namens mu ininė kiaulė und an seine S elle zugyde en e minen pa ša edė. Physikai usišką e minum doche nie вещество auch schon e čia an ische ma e iaga, nich mu ininė ma e iaga. Geologen könn en auch leich e den Beg i mu ininė uoliena ablehnen, und mik obiologen Beg i mu ininės mielės (Gai enis 1989: 48). Pa eikess Beispielsweise Mu e p lanz, mu ininė linija, mo ininė o ma, ä inis P lanz, ė inė linija, ė inė o ma und pan.4 K. Gai enis mach Schluss gene ikos und selek ions e minijoje da nich aus e s i ohne e s lichen būdwa zien duk e inis, mu ininis, ä inis. Ande e Be eichs e minie ung diese We e soll en ko igie en (Gai enis 1989: 49). Diese au o i e o E gebnis neabejo inai pa eike e spälesnę Te minijos Handlung. Reden wi hie im Wesen lichen übe e s ine Me aphe . S engs linguis ische K i e ien, wann e s liche Me apho en sind annehmba , wann nich , kaum wä e es möglich 4 Könige hinzuzu ügen, beispielsweise, öch e liche Ch omosomen ch oma idės po mi osės me a asės ode zwei e e meyozės me a asės, ä e liche Dono eine aus El e n (p lanzen), dessen ein ode meh e e Gene we den übe agen in die ecipien , mü e liche E bsamkei exak weibliche O ganismen übe agen wi d E bsamkei (ŽÚSTŽ 2010: 47, 63, 153). 9 Al ydas Umb asas|Mo ininėįmonė i duk e inėįmonė: sagen, abe unse e | nuo žodynų iki eisės ak ų Te minien no mminimo T adi ionie ung jun amas ih en Ve meidungs polinkis, besonde s wenn Me apho a o enbweise nich gewohn . Da übe hinaus, me aphos Te minus mach bildnigs, und das no male weise wi d nich be ach e siek ina e minen besonde ybe, geschä z neu ali ä , o iedama emo ionalen kono a ionen. Rasuolė Vlada skienė beme k , dass de Te minie Wi scha cha ak e is isch uni e salus me a o iza ions polinkis an opomo ismus is , wenn me apho ų modelis is mensch als sozialische subjek , die G undlage de Bedeu ungsübe agung sind menschliche Ak i i ä en beschüdinenden Wö e (Vlada skienė 2012: 87). Nich sdes o o z bewe e end mu ininę un e nehmü konn e su eik i solches e bindungs emo ionalische exp essi i ä , mu inis, wie we enscha en, de al a ions angs , juoba dass a mnissen ähnlichen mu inischen dingen gib . Und apsk i ai di ek mi Menschum siehenden Wö e n (p z., eidas, gebdymas, mi is) ins ande e s i is (p z., Tie e kon eks ą) zu e legen nich ls ama. Būdweise mü e liche , öch e inische Sp ach is nich gewöhnlich sein Raiška. Hie eine on bedeu ends en Sp ache aisy ojų ašo P iklausymo kilmininkai nekeis ini būd a džiais (šie haben meis die P äsenag -inis, -ischkas). Rech , noch niemand sag ä inis namas ( usų k. o co skij dom), mu ininė (= mu inos) ska elė, obwohl wu de begonnen zu e wenden ūšies bedeu eme mu ininė kiaulė (= eislinė kiaulė, pa ša edė); abe nich so gu is, dass e kau Toch e un e nehmen (bū ų besse Un e nehmensab eilungen ode Niede lassungen, Un e nehmens Toch e ys ode sons ) (Šukys 1998: 124125). Hie suplak i aiškos und seman ikas dinge, abe in e essan is es, dass Jonui Schuki nich iko nu būdwa dis, und duk e s me apho a iko, beides ande en a ian en, e bie e e wenden und Un e nehmens öch e ys. Rech , spä e des Vo schlags schon nich e wähn e, im Allgemeinen, wie ech y i, nesiūlė, nu bedaue e, dass gaila, schon e schien Toch e inės i mos, kolūkien wa soga mu ininė (= eislinė) kiaulė (Šukys 2003: 93). Sp ichend übe diese Adjek i e da nich p o akis übe sehen und das Fak um, dass duk e ische Fi ma wu de angegeben e s em Daba inės lie u ių kalbos slo odyne (DLKŽ11954) als Eigennwa s duk e inisches Ve b auchsbeispiel, on do umgesch ieben in Lie u ių kalbos žodyną (LKŽ II2 19695), obwohl an de ajame (DLKŽ2 1972) und spä e en Daba inės lie u ių kalbos slo odoin-Ausgaben schon nich nocheliko (mu ininės įmonės wa in einem on ihnen und). Dahe kann man glauben, dass dieses Beg i s Ge ude bezwei el schon o as halbs em Jah . Rech , ilial niemandem nich liu , obwohl in diesem Wo auch e s epiesi duk ė (la . ilia duk ė). In in e na ionalen Wö e n mo i a ion wi d no male weise nich be ach e . 5 Anksčiau leis ame ome (LKŽ II1 1947) wa noch nich . 5Te minologija | 2014 | 21 duk e ische ląs elė, duk e inė įmonė, DLKŽ2 1972 blieb Įdomu ai, kad DLKŽ11954 būd a dis duk e inis ilius uo as pa yzdžiais nu duk e inės ląs elės (pakeis as Zahl, in diesem und spä e en Ausgaben noch hinzuge üg es Zeichenzeichen, das zeig , dass es pe kel inė bedeu ung bo .), nuo DLKŽ3 1993 iki DLKŽ7 2012 g e a duk e inių ląs elių da į e - piama duk e inės gen ys. Nuo DLKŽ5 2003 p ie duk e inių ląs elių p idė a (p k.), und dieses Beispiel ge enn es d iem s a is b ūkšniais, und duk e inės gen ys, man muss hal en, gel en als Beispiele de di ek en Bedeu ung. Was is das Bedeu ung? Tu bū aus duk e s en usias gen ys. Es is zu e wa en, dass Toch e ines gen ys in das Wö e buch gese z wu den basie end LKŽ II2 1969 gegeben u būd a dį duk e inis ilius uojančiu F yd icho Engelso sakiniu Pi mykš ės gen ys, zunehmende Be ölke ungszahl, suskyla jede in meh e e Toch e inen gen ?. TERMINOGRAPHIE Welchen Be ei ungsweg wähl e die Te minog aphie? Wie bekann , e s e e Unabhängigkei szei en wede Rech e, noch Wi scha s e minen Wo ynen neišleis a. Im e s en und einzigen so ie mečiu Al onso Žiu lio Rech s e minen wodyne (TTŽ 1954) wede mu inines, noch ö e ische Un e nehmen wa . Tokių Beg i s anuome ine Sys eme, ma y , apsk i ai nelabai b auch e. Dennoch in Wi scha swö chenchen Te mini zu bie en. Da m. 1966 ausgegebenenem Lie u os TSR Mokslų akademijos (LTSR MA) Ekonomikos ins i u o o be ei e en Rusiškai lie u iškame ekonomikos e minų žodyne andame: společnos doчернее d u k e i n ė bend o ė, общество-мать bend o ė-m o i n a, общество-внук bend o ė-d uk ai ė (RLETŽ 1966: 123). P edėlius Ve bindung b ūkšneliu hie , jašku, nich geeigne am (be im a usiische Te minen aiška), abe wich igs ens pasi elk i giminys ės Te inai. Wah lich, Einhei lichkei wu de nich gesuch g e a Un e nehmensmu e n nepasida y a Ve bindungsgesellscha duk ė (a duk a). Beje, Wo yną übe blicke e LTSR MA Lie u ių kalbos i li e a ū as ins i u o Te minologijos komisija. P a a mėje heiß , dass übe gehend e minus ak i be eilig wa en e wähn e kommissionsmi gliede Jonas K uopas und K. Gai enis. T o zdem aiška mi Anhangli nich pli o. Kaum nach zehn en Jah en ausgegebenen Te minologen auch übe wach e em An ano Bu achos Wodyne ( i šelyje an aš ė Anglų-lie u ių kalbų ekonomikos e minų žodynasminumas, an aš iniame lape EnglishLi huanian Dic iona y o Economic Te ms o S uden s) angeg a pa en Co6 inė pag indė (mo ininė) 6 Lizdo in dem head aš lichen A ikel is company = Co. 9 Al ydas Umb asas|Mo ininėįmonė i duk e inėįmonė: bend o ė, subsidia y Co | nuo žodynų iki eisės ak ų duk e inė (kon oliuojamoji) bend o ė (ELDETS 1975: 33). Wie gesehen, hie schon o geschlagen de dėmuo haup sächlich (mu ininė nu als Synonym), zu ö e liche p i ašy und kon ollie amoji7. Noch nach ün e o Jah en ausgegebenen LTSR MA Mokslų akademies Ekonomikos ins i u e demselben A. Bu ačo o genommenen Wi scha s e minen Wö e ne Übe eins immungen nimm noch meh e schiedeni ė i: a ilia ed company su s ij u si duk e inė/kon oliuojamoji8 bend o ė; pa en company pa g i ndinė/mo ininė bend o ė (ALKETŽ 1980: 89). und angegeben subsidia y company ž . a ilia ed company (ALKETŽ 1980: 90), i gendkodėl in einem sepa a en A ikel mi ande en Übe eins immungen angegeben subsidia y d u k e i n ė abhängomoji kompanija (ALKETŽ 1980: 356). Das Wodynas wu de auch übe a bei e wo den on de e wähn en Te minologieskommission. P a a mėje wi d angegeben, dass zu seine Vo be ei ung bei ugen K. Gai enis, S asys Keinys, Angelė Kaulakienė. In diesem Wö e buch o geschlage e Übe einnens di e si o ä eineig ode ande s a spiegel e sowohl spä e e Wö e büche n, als auch Te minų Ko igimungen. Nach Unabhängigkei swiede hü ung ėmus andis Ma k ekonomiki e hob neue Wi scha s e minen, auch e čiamųjų und aiškinamųjų Wi scha s, Rech s e minen Wo ynen po eikis. Das ö de e e schiedene Quali ä s Wo ynen und Wo ynėlių Ve ö en lichung. Be ei s m. 1991 e schein Pe o Auš e ičiaus, Dainiaus Pupke ičiaus und Dalios T eigienės Šiuolaikischen Wi scha ischen Te minen enzyklopädische Wo yns li auische englische usische okiechs Sp achen ( ecenza o K. Gai enis), in dem im A ikel so gimų Te minen Paa gegeben wi d: duk e i n ė bend o ė (subsiadia y) kompanija, die gehö zu de Haup ak ionskompagnie (ŠETEŽ 1991: 55), mu ininė bend o ė (9ėkompanija) (pa en company) i ma, das Ak ienkapi al kon ollie end einen ode meh e e i m (ŠETEŽ 1991: 128). Wie gesehen, ohne i gendeinen Synonymen angegeben Beg i e mi dėmenimis duk e inė, mo ininė, obwohl e s enhojo Beg i de ini ionen Opposi ion pasakoma mi Wo zu g undine. 1992 s. e schienenen ähnlichen nich idukuen p as okos e minog a ine Quali ä s anonymischen10 Wö e äulichen, namensa en Angliškų ė, kon ollie end ande e Un e nehmen Ak ienpake e), und auch o demben genann en Wö e schon gezogen holding company kon ollie ende Fi ma (RLETŽ 1966: 256). 8 Plg. holding company a. kon ollie ende Gesellscha (bend o ė, die Besi zung on Kon ollpake en de Ak ien ande e Un e nehmen); b. Kompanie s eigėja (ALKETŽ 1980: 89). 9 7 P i ašy i kon oliuojamoji gal paska ino ai, kad g e a su paaiškinimu bu o holding Co – holdingas (bend o- o iginale pas i asis b ūkšnys übe spiel , abe in ande en A ikeln e wende . 10 Auslei o Bal icon, Au o en nich unbe u en, p a a mes passešo Au o ių kollek i . In einem Wo ynėly mi au o ien Rech ezeichen sch eiben sich wie Ini ialen V.I.L.A.Ž, dem ande en i ma VILAŽ. 9Te minologie | 2014 | 21 e minen aus üh amasch Wö e buch: Business, Komme zia und Vokiečiųlie u ių ma k beziehung mi kon ollie ende Gesellscha : company pa en 11 mu ininė bend o ė (kompanija)12, e minų aiškinamasis žodynas, są okos paaiškinamos plačiau, pa odomas behe schen Toch e un e nehmen (kompanijų) nich kon ollie ende Ak ienpake e und ande s nich kon ollie ende Gesellscha (engl. holding company), welche selbs einige p ekes p oduzie ode selba anki eine ode ande e inanzielle Ope a ionen du ch üh (ŽVATAK 1992: 14); subsidia y company du k e i n ė i ma, . i. o mlich sa a ankiška i ma (į egis uo a als sa a ankiška), jedoch ih Ak ienkon ollpake gehö ki ai (mu e in) Fi ma (engl. company pa en ), die o de einzige Ak ionä is und p ak isch nullie die Toch e gesellscha (ATAVŽK 1992: 46). Das Gleiche wi d auch in de zwei en genann en Wo ynäle bei Mu e gesellscha (VLRTAŽ 1992: 36), Toch e gesellscha (VLRTAŽ 1992: 46), nu des e s en Beg i s De ini ion sch eib nich kon ollie ende, sonde n holdinging i ma ( ok. Holdinggesellscha ). T ūks an gu e eigene Wö e ynungen e such e zu übe se zen ausgelegus s e u . Ein solche Ve suchen e schienė 1994 m. Es wa K is o e io Paso (Ch is ophe Pass), B ajeno Louzo (B yan Lowes) und Leslio Dei io (Leslie Da ies) Wi scha ikos Te minų žodynas. Wie gesag He ausnehme und Redak ions a im Wö e buch, schis Publikinys es Abschiednehmen mi K. Ma xu und seine Anhänge s Gene a ion und gescheulusse Theo ie übe socialis isches P oduk ionsweise. Be ekonomis en, an dem Wö e buch a bei e e ein ganzes Bü ys li uanis ischen edaga e Aldonas Pupkis, e minus und eks ü a kė en sp echend A. Kaulakienė und Ri a Miliūnai ė, ecenza o K. Gai enis. Pass e Wö ne n so iel möglich sulie u in i. Es gib wede Toch e - noch Mu e scha sgesellscha , gewäh wi d: pa aldžioji kompanija (subsidia y company) bend o ė, esan i ande e Eigen umsgesellscha (ž . i ma). P aldžioji Fi ma kann wei e hin un e ih em Namen handeln, jedoch sie olls ändig ode eilweise kon ollie die Haup gesellscha (ETŽ 1994: 190). Wie gesehen, gewähl K. Gai enio zu o k i izie e Te min. Api ėž igkei e wähn de Beg i haup sächlich Kompanie einem sepa a en A ikel nich zu i (ma y , so wa o iginale). In e essan e weise is es, dass nach d eie o Jah en ausgegebenene in de e gänz en und geände en Genehmigung un e halzija kompanijae geände in Toch e ine gesellscha , und die De ini ion nich ände (ETŽ 1997: 90). Man kann nu e mu en, dass de li uanis ischen Ein ag in de e s en Ausgabe so g oß wa , dass Ve lage nusp en11 Υπάρχει nuo oda pa en company ž . company pa en (ATAŽVK 1992: 40). 12 Abde inėž is wo ynėlyje nich un e schieden on Te min, ku sy es sch eib nu hie im A ikel. Raiškae adaguo . 9 Al ydas Umb asas|Mo ininėįmonė i duk e inėįmonė: dė, daß e zu g oß... | nuo žodynų iki eisės ak ų (dahél e wähn en paße n in de zwei en Ausgabe schon nich gib , gesag , dass edigie en und ko igie haben Aleksand as Vy au as Ru kausks und S asys Vai ke ičius, de le z e e wa und de Redak o de e s en Ausgabe e minus konsul an ). Tais gleichen 1994 m. e schein und A. Bu ačo, B oniaus S ece ičiaus Lie u iųanglųlie u ių biznio, bankų, bi žos e minų žodynas-žinynas. Yh mi Synonymen lie e : duk e inė/an inė 13 Fi ma subsiadia y/allied/ a ilia ed/associa e/cons i uen company; unde lying company (mi Rech en, die nich übe agba an die Mu e gesellscha ); mu ininė/pi minė bend o ė pa en company (BBBTŽŽ 1994: 43). Ange üg en sp echend und duk e inė/ a n i n ė i ma subsiadia y company; mu ininė/pi minė i ma pa en company (BBBTŽŽ 1994: 111). Wo dens wu de übe a bei e K. Gai enio, auch on ihm übe a bei e und nach d eje o Jah en ausgegangene A. Bu ačo Bankwi scha und komme cijos e minen e klä amasis Wö e yn, in dem in den Haup a ikeln Synonymen schon nich leib : a n i n ė bend o ė subsiadia yallied/a ilia ed/associa e/cons i uen unde lying company/; pi minė bend o ė pa en company (BKTAŽ 1997: 46, 47). Duk e ine und Mu e ininę Un e nehmen können nu in Ve weisen (ž .) zu den Haup a ikeln ge unden we den (BKTAŽ 1997: 47). Rech , ielleich pe neapsip ü ung is geläu e Toch e ines/an ines Un e nehmense we b14 acquisi ion o subsidia y (BKTAŽ 1997: 134). Ähnšiu Zei e schienenen in den Te minologų unwe e en Wö e büche n I enas Čeikauskai ės und Emos Volunge ičienės kann man inden: Toch e gesellscha duk e inė bend o ė, ilial (VLLVKTTŽ 1995: 179), pa en company mo i n i n ė kompanija (ALKETŽ 1995: 40). In beidem Wö e büche n sind nu nach eine on behandel en Te minen Paa a Mi gliede . Eine gewisse G enze li auische Te minog aphie kann 1997-uosius hal en, denn jene Jah es An ang (juanua ie 30 d.) wu de angenommen S aa ybliche li auische Sp ache Kommission bei Lie u os Respublikos Seimo nu ung N . 59 Dėl e minų žodyno ap oba imo (Žin., 1997, N . 12-257), dem e minų žodykomisijai (VLKK). In eine de e s en ap oba üme en Wö e ungen Vi os Bi inai ės Mokomajame englischlie u ių kalbų eisės e minų ocodyne be ei ges ell : pa en company g undlegende, kon ollie ende Fi ma; 13 gib und Hinweise an ische Fi ma s . duk e ische Fi ma; pi minė bend o ė ž . mu ininė bend o ė (BBBTŽŽ nų leidėjai įpa eigo i eik i žodynus e in i Vals ybinei lie u ių kalbos 1994: 43). 14 Diesen nede gehen und iele ande e Mängel ecensionie ung is angegeben Jonas Klima ičius (2 2000: 27). 105Te minology | 2014 | 21 Hie , beispielsweise, geliegendem Gese z des Republik Li huaniens Finanzins i u ionen (Žin., 2002, N . 91-3891) is de Te min pai globojan i (pa onuojan i) Un e nehmen22 (įmonė, die ande e Un e nehmen ha des gese zlichen Kapi als und (ode ) Abs immungs ech e Teil, gewäh ikiančią ech zu kon ollie en Un e nehmensak i i ä en) und kon ollie e Fi ma (įmonė, in de eine ande e Pe son ha des gese zlichen Kapi als und (ode ) Abs immungs ech e Teil, gewäh ikiančią ech zu kon ollie en Un e nehmensak i i ä en. Alle kon ollie en Un e nehmen kon ollie e Un e nehmen gel en auch als die e s en alle diese Un e nehmen p lanzenden (pa onisie enden) Un e nehmen kon ollie en Un e nehmen). Wie hie gesehen, en sp ich de Beg i kon ollie e Un e nehmen de genehmig en Beg i s Pa onscha sun e nehmen (plg. De ini ion im 17. Juli 2014 d. XII angenommenen Gese z 23 Ope a o en kei yklos23 Wäh ung de Republik Li huanien Gese z eime N .-1033: Pa onscha sun e nehmen įmonė, die einen ande en Un e nehmens gese zlichen Kapi al und (ode ) S immen ech e An eil ha , Pe son, die das Rech zu kon ollie en de Ak i i ä en des Un e nehmens, Pa onscha sun e nehmen įmonė, in de ande e Un e nehmen haben das Rech zu kon ollie en. Beg i sbeziehungen basie en kon ollie konzep (plg. kon olliinische Ak ienpake ), abe ha ige am mennung das, dass kon olė, kon ollie ungen sind b ei sich in gese zgebenden Kon ex en e wende e Beg i e (ode nich no wendige weise als Beg i e abgesich i Wö e ), plg. alkoholio kon olė, budge spoli ik kon olė, inanzes kon olė, g aužikų kon olė, schweinischen p oduk i i ä skon ä, ko up ionskon ä, Nah ungsmi el kon olė, k imin imü kon olä, g enziekon ä, anspo kon ä, in e ne kon ä, s aa skon ä und pan. (pa yzdze aus LRTB). Aus dem zeig , dass als Mu e un e nehmen und Toch e un e nehmen Übe einsamen e minini kon ollie ende Un e nehmen und kon ollie e Un e nehmen wenn auch eilweise und wä en mögomi, abe mangel en konk e en. Auße dem, koją kicha das, dass kon ollie ende Un e nehmen schon längs e wende wi d (und app obie e LRTB) als holding company en sp ach 24 (da plg. und kon olliuojan ysis ondas (holding und)), und das is eine gewisse Pa onzie enden Un e nehmens a maina (ž ., zum Beispiel schon gesp ochenam 22 Lie u os Globojančios įmonės e minog a ijoje inden aile e, das is noch ein Gegens and de Mu e inines Un e nehmen. Beje, Lie u os Respublikos bankų įs a ymo (Žin., 2004, N . 54-1832) 59 A ikel is e wähn und globojama (pa onuojama) Fi ma, obwohl als Beg i in Rech sak en sie de inie wa . Übe diesen paue ojungs all, scheis, bekann is , wenn 2007 m. s a in Toch e ines Un e nehmens o geschlagen pa onuojamoji Un e nehmen. 23 G e inan mi Beg i Wäh ung kei yklos ope a o ius ne ykusiai geände p ojek e gewesen gu en Republik Li huaniens wäh ung k e i y k l ų ope a o ien gese zliches Namen. Eben alls genehmigen P ojek Te mini wäh ungsschei yklų o p e a o i ų Au sich sbehö de, wäh ungsschei yklų o p e a o i ų Lis e in gese zyme un bedalo geh , dass wäh ungsschei ykla ha iele ope a o . 24A y , aus G ünden de Kla hei in den Rech sak en o übe p ü wi d skliaus enes kon ollie ende (h o l d i n g o) Un e nehmen. pakeis i į aliu os k e i y k l o s ope a o ių p iežiū os ins i ucija, aliu os k e i y k l o s ope a o ių są ašas. Iš- 106 Al ydas Umb asas|Mo ininėįmonė i duk e inėįmonė: | nuo žodynų iki eisės ak ų Republik e bo sgese zungs Ände ungsgese z in Gese zyme). ande e sei s, zu haben im Denken auch diese Beg i : S aa s (sa i aldybės) ko n o l iu o j „įmonė, ku ioje daugiau kaip 1/2 akcijų, su eikiančių balso eisę isuo i- niame akcininkų susi inkime, nuosa ybės eise p iklauso als ybei a sa i- a m a i ma25 aldybei (Lie u os Respublikos als ybės i sa i aldybių u o p i a iza imo įs a ymo pakei imo N . VIII-480 Gese z N . XII-792 (TAR, 2014-02) 043, N . 4033). Obwohl die Kon olle und hie ähnlich, abe es is siche nich und konn e nich sein Toch e un e nehmen26. Vielleich wegen Meh yach unglichkei ode des Ve häl nisses mi Pa ona im keblumų Lie u os Respublikos įmonių g upių konsoliduo osios inansinės a skai omybės įs a ymo N . IX-576 Ände ungsgese zp ojek ( e minal ap obuo i LRTB) wi d e such , Kon olle zu e meiden, hie ange üh wi d de Beg i en scheidende Ein luss (di ek es ode indi ek es) und genau diese Beg i basie au das Pa onie ungsun e nehmen (pa onizie endes Un e nehmen, das einem ande en Un e nehmen di ek es ode indi ek es le m i a m ą po e i k ) und das Pa onie ungsun e nehmen (pa onizie endes Un e nehmen, dem ein ande es Un e nehmen di ek es ode indi ek es l e m i a m i m ą o e p i k ). E inne , dass VLKK Te minologijas pakomisės s a s ymen (J. Klima ičiaus ini ia i wa) in äl e en Rech sak en ne e a ein aka o e ände wi d beein lusikiu. In de ühe en Un e nehmen Republik Li huaniens konsolidie en inanziellen A skai omkei sgese zyme (Žin., 2001, N . 99-3517) Kon olle wu de de inie als įmonės Rech zu machen l e m i a m ą in a k ą einem ande en Un e nehmen, zu e wal igen und zu be eiben ande e Un e nehmens inanzielle und ūkinę Ak i i ä en mi dem Ziel da on Vo eile zu e hal en. Kon olė kann sein di ek e und indi ek e. Kad kon olė und demen am de Auswi kungen im kümimamen Kon ex je z im Wesen lichen iden i izie we den, sieh , zum Beispiel aus de Republik Li uanien in o mie en In es o o jum ski ų kollek i en Anlagens Subjek en (Žin., 2013, N 68-3410), denn hie ein ach gegeben Hinweis: kon olė di ek e und (ode ) indi ek e l e m i a m a s p o e i k i s Un e nehmen, wie es de inie is . Aus dem ganzen kann da on olge n, dass Te minä-Sys em noch nich nusis o isie is , manchmal kombinie nach einzelnen Rech sak en Bedü nisse, Spezialis en hie noch b auchen Lücken zu e s appen. 25 Um zu e meiden skliaus , LRTB beg ünde ge enn und sepa a en A ikeln o geben zwei Te mine. Üb igens, in de Rech swissenscha gib es keis okes Behaup ungen übe das Toch e un e nehmenkonzep , zum Beispiel wi d behaup e , dass Un e nehmensg uppe zusammengese z aus ech lich sa a ankiische Subjek en, die Fo m des ech lichen Sa a ankikei s nich wich ig is , dahe sowohl pa onisie ende, als auch Toch e un e nehmen können ane kann we den jede lei Rech s o m Subjek e, uo ien Kon oll e häl nis, dahe eib man die Behaup ungen einige Wissenscha le , dass ein S aa ode eine na ü liche Pe son nich als Toch e un e nehmen sein kann (Papijanc 2007: 87; 26; aiisyška ne a). ame a pe izinis asmuo i als ybė. K ali ikuojan g upės bu imą a ba nebu imą s a biausia y a kons a- 107Te minologie | 2014 | 21 IŠVADoS 1. Mo i ue end wah scheinlich ussische Sp ache beein lusikiu (plg. Mu e inskaia doche няя компания) e s lichen me a o ischen Te minen mo ininė/duk e inė i ma (bend o ė, i ma, i ma) sp achlichem Ge um sueba oo noch so ie mečiu, jedoch kla es ens diese Te minen Ko igimen s e o de ingum gesag y as e gangens en neun en Jah zehn s. K. Gai enio angege e Bes immung, dass Wö e mü e nis, öch e inis no wendini gene os, selek ions e minijoje, und in ande en Be eichen aisy ini, neabejo inai beigeb ach zu e wähn en Te minen aisymo ions adi ions e s ä kung und pa eikä e minog a iją. 2. T o z de nega i en kalbininkų Bewe ung, sowohl mu ininä, als auch ö e ische Un e nehmen wu de gegeben in ielen Wo ynen. Einige jene Wo ynen wa en zu übe wachen kalbininkų. In le z e hohes Me ys Wö e ynen mu ininä Fi ma schon a , duk e inė Fi ma angegeben häu ige . Im Allgemeinen gib es nich wenige Wo ynen, in denen o ges ell wi d nu de zwei e aus diese Beg i spaa Mi gliede . 3. Ma ininę įmonę (pasi aikė und ne ykusiai gesünd a bend o ė-ma ina) e such e zu e se zen e schiedenlich zu be ischen Te mine mi dėmenimis pi minė, pag indinė, kon olliuojančioji, pa onuojan i. S a ojus Toch e un e nehmen o geschlagene Va ian en sind meh genann wi d mi dėmenimis an ische, pa aldžioji (pa aldi), abhängomoji (p iklausoma), kon olliuojamoji ode ein ach iliale. Passie e und übe gemeinsche Sen inien mi e bunden, giminiška. Die meis en diese Sen inien sind meh ode wenige möglich, jedoch gleichzei ig nich so genauüs, dass nekel ų pašalinių asociacijų, was dies, ma y , und is G und, wa um e minog a ijoje Te inai ebekonku uja. Man kann sagen, dass diese Te minen No minimo his o ijoje Punk im Wesen lichen noch nich pade z is . 4. Rech sak en un e scheiden sich spei a Te minen a osena on unabhängigkei an sie wei e e wende a jan i (pa onuojan i) įmonė su opozicija kon oliuojama įmonė, o globojama nesys emiška e minen paa pa onuojan i i ma (bend o ė) und duk e inė i ma (bend o ė). Kai wo schwys eli globo- (pa onuojama) Un e nehmen pa a o a bene nu einmal. Teisės ak ai je z wie nu und is Beg i duk e ische Un e nehmen Ve b ei ung G und. 5. In Anbe ach de Opposi ion kon ollie endekon oliuojamoji, 2007 m. S aa spezi ischen li auischen Sp ache Kommission Te minologijos pakomisijos sesėdyje o geschlagen zu bie en e minen Paa Pa onjingende Fi ma und Pa onjamoji Fi ma. Diese Te mine sind schon einge o en in Lie u os Respublikos e minų banką, Lie u os Respublikos und Eu opäischen Unions Rech sak en, jedoch e minų sis ema noch nich nusis o ėjusi, esama sp agų, a ija imo. 108 Al ydas Umb asas|Mo ininėįmonė i duk e inėįmonė: | nuo žodynų iki eisės ak ų ŠALTINIAI 5KŽEPT 2006: 5 kalbų žodynas: ekonomika, poli ika, eisė. Suda y ojai E. I. Volunge ičienė, R. Lau ušonie- nė, R. Tamošai ienė, Vilnius: Teisinės in o macijos cen as. AALKTVŽ 2013: Bi inai ė V., Snapkauskai ė D. Aiškinamasis anglų–lie u ių kalbų eisės i e slo žodynas, Vilnius: Regis ų cen as. AĮVTŽ 2000: Ma inkus B., Ne e auskas B., Sakalas A. i k . Aiškinamasis įmonės adybos e minų žodynas, Kaunas: Technologija. ALATŽ 1998: Ba aška R., Zaikauskas E. Anglų–lie u ių apskai os e minų žodynėlis: su angliškais e minų apib ėžimais i lie u iškų e minų odykle, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. ALKETŽ 1980: Bu ačas A. Anglų–lie u ių kalbų ekonomikos e minų žodynas, Vilnius: Mokslas. ALKETŽ 1995: Anglų–lie u ių kalbų ekonominių e minų žodynėlis. Suda ė I. Čeikauskai ė, Vilnius: In o ma- cijos i leidybos cen as. ALKTŽ 1998: A maly ė o., Pažūsis L. Anglų–lie u ių kalbų eisės žodynas, Vilnius: Alma li e a. ALLAKETŽ 2013: Zemkauskienė V. Anglų–lie u ių i lie u ių–anglų kalbų ekonomikos e minų žodynas, Vil- nius: Ciklonas. ATAŽVK 1992: Angliškų e minų aiškinamasis žodynas: e slas, kome cija. [Nenu ody ų au o ių kolek y as], Vilnius: Bal icon. BBBTŽŽ 1994: Bu ačas A., S ece ičius B. Lie u ių–anglų–lie u ių biznio, bankų, bi žos e minų žodynas-ži- nynas, Vilnius: Žodynas. BKTAŽ 1997: Bu ačas A. Bankininkys ės i kome cijos e minų aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Lie u ių–anglų kalbų aiškinamasis bankinių i kome cinių e minų žodynas, Vilnius, Kaunas: Vilniaus uni e si e as. DAKŽ 2001: Piesa skas B. Daba inės anglų kalbos žodynas, Vilnius: Alma li e a. DALKŽ 2000: Piesa skas B. Didysis anglų–lie u ių kalbų žodynas. T ečias pa aisy as leidimas, Vilnius: Alma li e a. DLKŽ11954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli- nės li e a ū os leidykla. DLKŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 2-asis papild. leid. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Min is. DLKŽ3 1993: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 3-iasis pa ais. i papild. leid. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. DLKŽ5 2003: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 5-asis (2-asis elek oninis) pa ais. i papild. leid. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DLKŽ7 2012: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 7-asis pa ais. i papild. leid. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DVLKŽ II 2006: K ižinauskas J., Smagu auskas S. Didysis okiečių–lie u ių kalbų žodynas 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ELDETS 1975: Bu ačas A. English–Li huanian Dic iona y o Economic Te ms o S uden s, Vilnius: LTSR Aukš ojo i spec. id. mokslo m-ja. ETŽ 1994: Pasas K., Louzas B., Dei is L. Ekonomikos e minų žodynas. Ve imas iš anglų kalbos leidinio. Red. A. Pupkis, Vilnius: Bal ijos biznis. ETŽ 1997: Pass Ch., Lowes B., Da ies L. Ekonomikos e minų žodynas. An asis papildy as i pa aisy as lei- dimas. Iš anglų kalbos e ė Z. Ba eiky ė, L. B. Žemai y ė, K. F ancūze ičiū ė, edaga o i ikslino A. V. Ru kauskas, S. Vai ke ičius, Vilnius: Bal ijos biznis. ETŽ 2005: Vainienė R. Ekonomikos e minų žodynas: apie 1400 e minų, Vilnius: Ty o alba. Eu o oc 2004: Eu opos žodynas Eu o oc. 3.1 e sija. 3 dalis. Daugiakalbė. Pa engė Lie u os Respublikos Seimo kancelia ija, Vilnius: Vals ybės žinios. LKŽ II1 1947: Lie u ių kalbos žodynas 2. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i mokslo li e a ū os leidykla. LKŽ II2 1969: Lie u ių kalbos žodynas 2. 2-asis leid. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Min is. LLKŽ 2003: La ių–lie u ių kalbų žodynas. Suda y ojas i a s. edak o ius A. Bu kus, Kaunas: Aes i. LRTB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l . LVKVTTŽ 2001: Rakuce ičius R. Lie u ių– okiečių kalbų e slo i eisės e minų žodynas, Vilnius. LVKŽT 2006: Goldame Y., Plaušinai is S. Lie u ių– okiečių kalbų žodynas eisininkams, Vilnius: TEV. MALKTTŽ 1998: Bi inai ė V. Mokomasis anglų–lie u ių kalbų eisės e minų žodynas, Vilnius: Eug imas. MALKTTŽ 2008: Bi inai ė V. Mokomasis anglų–lie u ių kalbų eisės e minų žodynas. 3-iasis pa ais. i papild. leid., Vilnius: Eug imas. 109Te minologija | 2014 | 21 MPKŽ 2009: Mokomasis p ancūzų kalbos žodynas. Ve ė I. Ko alčikienė, J. Na akauskienė, G. S igocky ė, A. Venckus, Vilnius: Alma li e a. MPLKVŽ 2005: Ka alynai ė R. E., Dubikal y ė-Raugalienė L. Mokomasis p ancūzų–lie u ių kalbų e slo žo- dynas, Vilnius: Technika. RLETŽ 1966: Rusiškai lie u iškas ekonomikos e minų žodynas. A s. ed. K. Meškauskas, Vilnius: Min is. RLKŽ I 1982: Rusų–lie u ių kalbų žodynas 1. Suda ė Ch. Lemchenas, Vilnius: Mokslas. ŠETEŽ 1991: Auš e ičius P., Pupke ičius D., T eigienė D. Šiuolaikinių ekonomikos e minų enciklopedinis žo- dynas lie u ių–anglų– usų– okiečių kalbomis, Vilnius: Lie u os kome san as. TTŽ 1954: Teisinių e minų žodynas. Suda ė A. Žiu lys, Vilnius: Vals . poli . i moks. li . l-kla. VLE I 2001: Visuo inė lie u ių enciklopedija 1. Vy . ed. A. Račis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. VLKTVTŽ 2004: Rakuce ičius R. Vokiečių–lie u ių kalbų eisės i e slo e minų žodynas, Vilnius. VLKTŽ 2004: Vokiečių–lie u ių kalbų eisė a kos žodynas. Suda y ojos L. Addo, L. Dan ienė, I. Sagai ienė, N. Sla inskienė, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e o Leidybos cen as. VLKŽ II 1992: K ižinauskas J., Smagu auskas S. Vokiečių–lie u ių kalbų žodynas 2, Vilnius: Mokslas. VLLVKTTŽ 1995: Volunge ičienė E. Vokiečių–lie u ių, lie u ių– okiečių kalbų eisės e minų žodynas, Vilnius: Žodynas. VLRTAŽ 1992: Vokiečių–lie u ių inkos e minų aiškinamasis žodynas. [Nenu ody ų au o ių kolek y as], Vil- nius: Bal icon. VTALKŽ 2004: Ve slo e minų anglų–lie u ių kalbų žodynas. Au o ės A. Cese ičienė i D. Či ilienė, Ukme - gė: Valdo leidykla. ŽŪASSTŽ 2010: Sliesa a ičius A., Lazauskas J., S anys V., Keinys S ., Klimo ienė G. Žemės ūkio augalų se- lekcijos i sėklininkys ės e minų žodynas, Vilnius: In o as as. LITERATŪRA Akelai is G., Pečku ienė L., Žilinskienė V. 2009: Specialybės kalba. Adminis acischen Sp achenhandbuchisch, Vilnius: Mykolo Rome io Uni e si ä s Leidybos zen us. Babickienė Z. 2012: Ekonomikos e minen g ama ischen und leksischen a ian en sklaida: no ma und eali ä . Specia lybės kalba: g ama ika und logika. Mokslinių s aipsnių inkinys, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, Doma kienė I. 2005: Kalbos kul u . S udijų knyga, 51–64. Klaipėda: Klaipėdos Uni e si ä s Ve lag. Gai enis K. 1989: Mokslo Sp ache Themen. Sp achkul u 56, 4353. Gai enis K. 1992: Kuo e se zen e miną duk e inė įmonė ( i ma, kompanija)? Mu e sp ache 2, 16. Juzelėnienė S. 2012: P o essionellen Sp achen kul u Übungen. Taikomosios ma hema os S uden en. Leh omoji Buch, Kaunas: Technologie. Kaulakienė A., Pe ė ienė A., Ru kienė L., Žukienė R. 2007: Kalbininkų Ra ungen S uden en: Theo ie und P axis, Vilnius: Technika. Kaulakienė A., Pe ė ienė A., Ru kienė L., Žukienė R. 2010: Kalbininkų Ra ungen S uden en: Theo ie und P axis. Lehomoji Buch, 3-ioji pa aisy a und papildy a laida, Vilnius: Technika. Klima ičius 2006: Rū a Vainienė. Wö e buch de Wi scha ikos-Te minen, Vilnius: Ty o alba, 2005 [ e enzija]. Te minologija 13, 202206. Klima ičius J. 2000: Bu ačas A. Bankenscha und komme cijos e minen e klä amasis Wö e yn. E moji Teil: Lie u iųanglų kalbų oškinamasis bankischen und komme zilichen Te minen Wö e yn. Vilnius * Kaunas: Vilniaus Uni e si ä * Kauno humani inische Fakul ä , 1997 [ ezension]. Gim oji sp ich 1, 1419; 2, 2028. Papijanc V. 2007: Un e nehmensg uppen Rech s egulie ungsaspek e: Konzep und Zeichen. Ju isp udencija 81–88. 4(94), KPP 1976: Sp achp ak ikas Be a ungen. Suda ė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. KPP 1985: Sp achp ak ika-Ra schläge. II amen ie und e gänz E laubnis. Suda ė A. Pupkis, Vilnius: Le n. Kune ičienė A., Pečku ienė L., Žilinskienė V. 2003: Speciali ä ssp ache Kul u . Vado ėlis, Vilnius: Lie u os eisės uni e si e o Leidybos cen as. Linke ičius K. 1993: Wodžių bedeu nissen klidos Zei aščių kalboje. Sp achkul u 64, 2028. Pečku ienė L., Žilinskienė V. 2005: Sp ach a scha en S uden en. Mokomasis leidinys, Vilnius: Mykolo Rome io Uni e si ä s Leidybos zen us. 110 Al ydas Umb asas|Mo ininėįmonė i duk e inėįmonė: | nuo žodynų iki eisės ak ų Šukys J. 1998: Lie u ių kalbos linksniai i p ielinksniai: a osena i no mos, Kaunas: Š iesa. Šukys J. 2003: Talbos Kul u ü alle, Kaunas: Sch iesa. Tolu ienė B. 1962: Au g und einige landwi scha liche Li e a u e wende e Wo e. Sp achkul u 3, 4345. 1992 TT: Te minologijos aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius: Le n. Vi kauskas V. 1994: Te minų aisymų knyga. Sp achkul u 66, 9396. Vlada skienė R. 2012: Me a o ische Wi scha s e mine. Te minologie 19, 8392. MOTIN ĮMON (PARENT COMPANY) AND DUKTERIN ĮMON (SUBSIDIARY COMPANY): FROM DICTIONARIES TO ACTS OF LEGISLATION The a icle analyses he de elopmen o p oblema ic e ms mo ininė įmonė and duk e inė įmonė in e minog aphy as well as he opinions o Li huanian linguis s on hese e ms and hei usage in ac s o legisla ion. Es bie e auch ein o e iew o he p e iously used and newes e ms and a he same ime highligh s he cu en s a e o and gaps in he e minological sys em. Doub abou he linguis ic app op ia eness o me apho ical loan ansla ions mo ininė įmonė and duk e inė įmonė based on he in luence o he Russian language (c . ma e- ink skaja/doчерняя компания) a ose al eady in So ie imes, hough he necessi y o he co ec ion was mos clea ly poin ed ou a he end o he 1980s. Kazimie as Gai enis sugges ion ha wo ds mo ininis and duk e inis a e necessa y in he e minology o gene ics and selec ion, bu in o he ields should be a oided, con ibu ed o he es ablishmen o he adi ion o co ec hese e ms and in luenced e minog aphy. Despi e he nega i e e alua ion om linguis s bo h mo ininė įmonė and duk e inė įmonė we e included in a ew dic iona ies. Some o hese dic iona ies we e e iewed o edi ed by linguis s hemsel es. In he dic iona ies o he la e yea s mo ininė įmonė is a he a e, bu duk e inė įmonė is included qui e equen ly. The e we e a emp s o eplace bo h mo ininė įmonė and duk e inė įmonė wi h some o he e ms, bu hey ha e no been es ablished in he e minog aphy and hey a e s ill compe ing. I can be concluded ha s anda disa ion o hese e ms is no ye inished. The peculia usage o e ms can be obse ed in ac s o legisla ion om he beginning o independence in ea ly 1990s a non-sys emic pai o e ms pa onuojan i įmonė (bend o ė) and duk e inė įmonė (bend o ė) was widely used. Usage in ac s o legisla ion is he eason o he sp ead o he e m duk e inė įmonė. A he mee ing o he Te minology Sub-Commission o he S a e Commission o he Li huanian Language in 2007 a sugges ion was made o use he pai o e ms pa onuojančioji įmonė and pa onuojamoji įmonė. Such e ms a e included in Lie u os Respublikos e minų bankas (Te m Bank o he Republic o Li huania) as well as ac s o legisla ion o he Republic o Li huania and he Eu opean Union, hough he sys em o e ms is no ye es ablished and some a ia ion and sho comings a e s ill p esen . Emp ang 2014-09-29 Al ydas Umb asas Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. Pos [email p o ec ed]