Lietuviški blakių pobūrio vardai

175Te minologia | 2016 | 23 Lie u iški blakių pobū io nomi ALBINA AUKSORIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as ESMINIAI VORDŽIAI: blakių pobū is, blakių šeimos a das, blakių ūšies a das, naujada ai, dū iniai ĮVADAS Las a issimo decenme ì appa se alcuni a icoli di en omologia e pubblicazioni, nei quali im i no min i en omologia e mini e nomenkla ū inie denominazioni (S onis e al. 2009; S onis e al. 2010; S onis, Diškus 2011; Diškus, S onis 2012a; Diškus, S onis 2012b; S onis, Remeikis, Baužys 2013; S onis e al. 2015). M. 2013 usci ina dei e au o i Jono Riman o S onio, And iaus Remeikio e Da iaus Baužio didamoji lib o s uden i, insegnamen i e u i besiuden i na u a Blakės. Į ai o ė e nomi, nella quale desc i ono blakės, papli usios e in Li uania, e in al e e e. In ques a pubblicazione s isi ano 45 blakių pobū io amiglie e i i engono assegna e 463 specie, alle quali chiama i c ea a non poche nuo i nomi. Quindi l'ogge o di ques o a icolo sono 45 blakių amiglie e 463 specie lie u iški a di, e scopo sinch onialmen e isnag ina e blakių pobū io amiglie e nomi di specie c eazione e nuo iada ų da ybos modi, discu e e nomi d ižodžių p incipali e la e u inių dėmenų sin assini e seman ini appo i e s abili e p odu iausius modi di c eazione di nomi di amiglie e specie. Come sc i e en omologi, la maggio pa e della di e si à biologica della Te a cos i uisce abzdzii (lo . Insec a). Essi ampiamen e di usi pe u o il mondo, di lo o anche mol i e Li uana auna, i ono in di e sissime habi a inie, sono mol o di e si e scien i ico eo ico nonché ūkinio p a ico pun i di is a mol o impo an i. Si è calcola o che gli inszdì cos i uiscano ci ca 6567% della assonomiche Biologiche della Te a, o 5657% a ualmen e già elucida e e desc i e (S onis e al. 2015: 6). Blakių si può o a e in u o il mondo, a ualmen e in Li uania conosciu a ci ca 300 lo o specie, u a ia pa e di lo o anco a undisco e a e, a pa e e, lo o in Li uania i ono più di 400 specie (S onis, Remeikis, Bau- 176 Albina Aukso iū ė | Li u iški blakių pobū io nomi žys 2013 5). A ale pubblicazione si a enne la mode na sis ema ica nozione blakės (lo . He e op e a) assegna e s aubliuočių bū iui (lo . Hemip e a, sin. Rhyncho a), a cui appa engono mol o di e si a zdzii, sca siomi in mol i udine di amiglie e 4 pobū ius (S onis, Remeikis, Baužys 2013: 25), uno dei quali e sono blakės. Dal u o il mondo esis en i ci ca 38 000 specie blakias pobū io agg uppa e in mol i udine di amiglie. Si capisce che Li u iška en omologijos e minija e abzdžių nomda sono s a i c ea i e an e io men e, lascia i znynnai, guide (Lešinskas, Pileckis 1967; Lešinskas, Pileckis 1968; Pileckis, Žuklys 1974; Pileckis 1976; Pileckis 1982; Jonai is 1983; Pileckis e al. 1994; LF1 1995). En omologia la e minologia esaminò non solo en omologi, ma e kalbininkai. Te minologo Kazimie as Gai enis 1979 in Li u ians kalbo y os klausimuose (Lie u ių kalbos specialioji leksika, . 19) pubblicdino a icolo Nauji lie u iški abzdžių pa adinimai, nel quale esamina a Li u iškos en omologijos sis ema ikos naujažodžių i naujada ų kū imo būdus i pa eikė šios s e os lie u iškų naujada ų egis ą (Gai enis (1978) 1709 2014: 33234 Miname egis o è solo uno blakių pobū io naujada as: sie aspanė (2) d ižė šeimosodžio denominazione pažyminys: sie aspa nės blakės (lo . Tingidae) (Lešinskas, Pileckis 1967: 77; Gai enis (1979) 2014: 345). Vado e Lie u os abzdžiams pažin i (1967) ( oliau Vado as) esclusi o e desc i o bū ys lo . Hemip e a blakės (puskie aspa niai) e 10 i suo amiglio (Lešinskas, Pileckis 1967: 7486). In ques a pubblicazione ipo a i di u i menziona o bu io amiglie e i 22 specie Li u iški nomi, a genčių indica e solo la yniški nomi, ecce o skydablakių (lo . Pen a omidae) amiglie gen į lo . Eu ydema k yžmažiedinės blakės (Lešinskas, Pileckis 1967: 79). 177Te minologia | 2016 | 23 No e abile che la maggio pa e delle specie nomina a d ižodžiais nomi, u a ia cinque specie in odo e ižodžiais nomi: sc i uo oji liuce ninė blakė (la . B achycoleus decolo ), pap as oji pie inė blakė (la . Lygus p a ensis), zalioji pie inė blakė (la . Lygus pabulinus), udoji unkelinė blakė (la . Polyme us cogna us), gel onoji unkelė blakė (la . Polyme us ulne a us). Pe an o, quando si cos i uiscono i nomi li e iškus in ques a pubblicazione non semp e si ispe a il equisi o del Codex In e nazionale della nomencla u a zoologica (ICZN) d ina ės nomenkla ū os p incipo il nome scien i ico della specie è d ina is, cos i ui o da gen ies e ūšies a dų (ž . ICZN A icle 5.1). 2010 m. i ale Ac a Zoologica Li uanica pe la p ima ol a pubblica o de aglius di u e Li uania a e i e 324 blakių specie, assegna e 31 amiglia, lis e dei nomi Li u iškų (ž . S onis e al. 2010: 262272), nel quale p esen a a nemažai nuo a c ea aų lie u iškų šeimų and ūšių a dų. Come no ano gli au o i dell'a icolo, ino adesso maggio pa e dei blaki in nos o paese non a e ano specie e amiglie a e a lie u iškų nomi o nomi di specie e ano nesuno min i, mol issima abzdžių specie nomi di ino adesso ebė a desc i i o di ca a e e. Ques o mol o ende di icile a osenà e non co isponde in e nazionali bina ines nomenkla ū as p incipi. Pe an o ali nomi blakià, che e ano cos i ui i da più di 2 pa ole, sos i ui i con b e eschi (S onis e al. 2010: 265). Leidinyje Blakės. Į ai o ė e denominazioni au o i hanno o ni o non solo già menziona o nell'a icolo pubblic us Li uania i o a i, ma e in al e e e localizzabili blakių specie nomi. Essi segui ono già usuali in en omologia p a iche li e iamen e non nomina i genčių. Secondo lib o au o ií, è conosciu a mol i à mol o a imų, di icilmen e sepa a i dei blakių genčių. Se le specie dei li uani acqui asse o nomi, il cui p imo e bo a icinasse o gen ì, e minologica a ie àè sa ebbe così g ande che insap as ai os acola ebbe o i nomi consumo (įsiminimą bei o ien azionesi sis emaje). Rileggendo il lib o è s a o ispe a o il p incipio che p io i à do ebbe esse e concessa a axon di più al o ango e di maggio e signi ica i i à amiglie. Si decide che l'inse imen o blakių genčių nel linguaggio li uano non ha pa icola e impo anza: 1) la assonomia blakių genčių è piu os o apčiai cangian e e non è uni e salmen e iconosciu a; 2) es e ne mo ologiche dis inzioni blakių genčių sono mino i e ai non specialis i spesso sa ebbe di icile (o impossibile) iden i ica e blakių gen is; 3) dal pun o di is a p a ico ( a osenos) chiški appa enenza delle specie a speci iche amiglie è più impo an e che appa enenza gen ims (S onis, Remeikis, Baužys 2013: 10). 178 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io a dai LIETUVIŠKI BLAKI ŠEIM IR AUKŠTESNIO RANGO TACSON NAMDAI Blakių amiglie nomi Come già menziona o, nella pubblicazione Blakės. Į ai o ė e nomiimi dis inguiamo e discussiamo 45 blakių pobū io amiglie. Secondo au o iı, no mindando blakių pobū io lie u iškus šeimų nomus essi segui ono il p incipio, che lie u iški abza ba cos i ui e da due pa ole (S onis, Remeikis, Baužys 2013: 9). Tu i i nomi di amiglie džių šeimų i aukš esnio ango aksonų a dai bū ų a ba ienažodžiai, adizionalmen e da odi o ma plu iskai a, maggio pa e di lo o sono una oodgie, due oodgie nomi di amiglie indica a 15, ecc.: didga ei senãblakės (lo . Enicocephaidae, angl. Gna Bugs; Unique-headed Bugs; Enicocephalids) 301; ẽ osios senãblakės (lo . Aenic opecheidae, angl. Aenic opecheids) 34 30; ne k Wa e ik iidaeãblakės (Ce a ocombidae Buglo , 34 Ce a ocombids 31) 31; wa e k osses ik iãblakės (lo . D opshipping G ound; D opshippe s 31); T eko des; Vanden; S elie; Vanden; S ide s; Sauce Bugs; C eeping Wa e Bugs) 41; ìk osios kam púo blakės (lo . Co eidae, angl. Squash Bugs; Lea -Foo ed Bugs) 51; ne ìk osios kampúo blakės (lo . Rhopalidae Bugs, angl. Scen less Plan Bugs) 53; plan edės skỹdblakės (lo . Acan hosoma idae, angl. Acan hosoma id Bugs; Shield Bugs) 75; andennai čiuož (lo . Ge kai, angl. Pond-S ide s-Ska e s; Wa e -S ymen; Jesus Bugs) 35. L'ul imo nome di amiglia già a o o Vado e, a anco a qualche d ižodžiai i nomi di amiglia, usa e menė ame Vado e, lib oje Blakės. Į ai o ė e nomiini o ni e come sinonimi, e specieini nomi pa en is dėmuo già ddžiosios andénblakės (lo . Belos oma idea, angl. Gian Wa e Bugs; Elec ic Ligh Bugs; Toe-Bi e s; Alliga o Ticks) 39; plãčiosios andénblakės (lo . daodamas unica e odis, p z.: žie iãblakės, sin. požie ìnės blãkės (lo . A adidae, angl. Ba k Bugs; Fla Bugs; Fla Ba k Bugs) 49; žõlblakės, sin. zolìnės blãkės; ãklės (lo . Mi idae, angl. Plan Bugs; Lea Bugs) 81; sie aspanės blãkės, sin. se blakės (lo . Tingidae, angl. Lace Bugs) 95; pa azì inės blãkės, sin. k aujãblakės (lo . Cimicidae, angl. Bed Bugs; Bloodsucking Bugs) 103; plėš iãblakės, sin. blãkės plėš nės (lo . Redu iidae, angl. 1 Fo nendo esempla i p ima si dà il nome Li u iškas, suki čiuo as così come on einyje, scliaus ose iene o ni o la yniškas e, se c'è, angliškas co ispondenza, a po skliaus ų indica o pagine on einio. 179Te minologia | 2016 | 23 Assassin Bugs; Conenose Bugs) 99. Paminė i una odžiai i nomi di amiglia sono dū inie, come e u i al i una odžiai i nomi di amiglia. Di ižodi i nomi di amiglie d iodie gli adde o i desc i i i più spesso indicano le elazioni amilia i con le al e amiglie: ne k osios ik iãblakės 31; k osios ik iãbla kės 31; ne k osios andénsk odės 34; ìk osios andénsk odės 34; ìk o sios kampúo blakės 51; ne k osios kampúo blakės 53; ne k osios di ãbla kės 56; ìk osios di ãblakės 57; kỹdblakės 64. Solo alcuni amiglie desc i en i gli indumen i a icinano ca a e is ico dis in i o di amiglia: didga ės senã blakės 30; ẽ osios senãblakės 30; ddjiosios andénblakės 39; plãčiosios an dénblakės 41; plan adės skỹdblakės 75; andenniaiuo čižkai 35. La maggio pa e degli esamina i blaki, dei nomi delle amiglie e co isponden emen e dei nomi delle specie giminini delle es i sono nuo iada i, cos i ui i um ybo modo, solo Vado e già usa e dū inie: sko piònblakės (lo . Nepidae, angl. Wa e Sco pions) 39, plg. sco pionblakės V 85; nùga plaukos (lo . No onec idae, angl. Back Swimme s; Backswimme s; Wa e men Boa ) 45, plg. G ea e nuga plaukos V; 86 ed Py honblakės (lo . Py hon, angl. Red Bugs; Fi e Bugs; S aine s 81). skỹdablakės (lo . Pen a omidae, angl. Shield Bugs; S ink Bugs) 64, plg. skydablakės V 78. Te minologia Li uanea, dū yba secondo p odu umą è il secondo dopo p eesaghi edybos naujada ų c eazione modo. Come so olinea S asys Keinys, sudu iniai e mini pe me ono di una pa ola esp ime e conce i composi i, ispondono bene ai se o i speciali di uso della lingua impo an i equisi i di p ecisione, chia ezza e concisione del linguaggio (Keinys (1983) 2005: 177). No malmen e dū inių loginis, g amma icale e seman ico cen as è il secondo sandas, e il lo o p imo sandas de inie il secondo, di ques o ipo dū inie chiama i p ijung iniais dū iniais. Sepa a amen e p eso il secondo anda soli o è ipe onima (gimininis nome) dū inio (hiponimo) o ispe o a e mine compos o ( ūšinio nome) (Gai enis (1998) 2014: 243). Tu i blakių pobū io amigli nuo iada i sono p ijung iniai dū inie. 92 pe cen o dei nuo iada di cui si a a sono dū inni, il cui secondo sandas, come e Vado e accon a o dei nomi, è blakės, indicando la lo o appa enenza pobū i, e il p imo sandas de inie il secondo secondo dis in iamuosius dei segni di amiglia. Si possono dis ingue e di e si g uppielli in base a che cosa ca a e is ico segno mos a il p imo sandad dū inio: a) obic a omindicandos indica co po o pa e di esso a ie ca a e is iche, somiglianza a qualcosa: 180 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io a dai gau ãblakės (: gau ai) (lo . Heb idae, angl. Vel e Wa e Bugs) (s ambus i klãblakės (: i klas) (lo . i as kūnas padeng as gausiais andenį a s umiančiais plaukeliais) 37, išski os 2 ūšys; Co ixidae, angl. Wa e Boa man; Wa e boa man; Lesse Wa e men) 42, inse i e 27 specie; kamúolblakės (: kamuolys) (lo . Cop osoma idae (sin. Pla aspididae), angl. Cop osoma ids) 80, desc i a 1 specie; lazdãblakės (: lazda) (lo . Be y idae, angl. S il Bugs) 56, isola e 4 specie; pen ìnblakės (: pen inas) (lo . Alydidae, angl. B oad-headed Bugs; B oadHeaded Bugs; An Bugs) (le gambe, pa icola men e zacialini, sono lunghe, con spyglia su cosunè) 50, desc i e 2 specie; upžblakės (: upūžė) (lo . Gelas oco idae, angl. Toad Bugs) 42, inse i a 1 specie; síe blakės (: sie as) (lo . Tingidae, angl. Lace Bugs) (p iekinių spa nų memb ana è con denskiome ga delėmis e ico da nė inius, nuga ėlė is įsusi e da pa e può cop i e la es a) 95, isolu e 16 specie; ėžliãblakės (: ėžlys) (lo . Scu elle idae, angl. ShieldBacked Bugs; ShieldBack Bugs; Jewel Bugs; To oise Bugs; Scu elle ids) (beinging pa icola men e g ande pa ello do sale, che come solida a ma u a cop e quasi u a pel elį) 78, desc i e 8 specie; žie iãblakės (: žie ė) (lo . A adidae, angl. Ba k Bugs; Fla Bugs; Fla Ba k Bugs) (medžių žie ės spal ą imi uojan ys abzdžiai) in 49, nomina a 10 specie. P esso ques a g upella ski ine e già Vado e accon a e skỹdablakės (: skydas) k osios skỹdblakės (lo . Pen a omidae, angl. Shields Bugs; S ink) 64, desc i e 35 specie, e ege dės skỹdblakės (lo . Acan hosoma idae, angl. Acan hosoma id Bugs; Shields Bugs) in ia di e 8 specie (nuga os skydelisus) 64, 75, plg. skydablakės V 78 e sko piòn Bugblakės (: sco pionas) (lo . Nepidae, angl. 39, pl. sco pionblakės V 85; b) abi azione o mi ybos luogo indican e daik a a dinis sandas: di ãblakės (: di a) ne ìk osios di ãblakės (lo . S enocephalidae, angl. Spu gebugs; Spu ge Bugs) 56 e ìk osios di ãblakės (lo . Lygae Bugidae, angl. G ound Bugs; Seed Bugs); 57 nel lib o ce a è desc i a 1 specie di di ãblaki, ojich di ãblaki 64 specie; dugnãblakės (: dugnas) (lo . Aphelochei idae, angl. Ben hic Wa e Bugs) 41, 1 specie nomina a; j blakės (: jū a) (lo . Aepophilidae, angl. Ma ine Bugs) 47, 1 specie ipo a a; 181Te minologia | 2016 | 23 kailiãblakės (: kailis) (lo . Polyc enidae, angl. Ba Bugs; Polyc enids) (p isi aikiusios gy en i šeimininko laukuo ame kailyje) 104, inse i a solo amiglia; ké pblakės (: ke pės) (lo . Mic ophysidae, angl. Minu e Bugs; Minu e Bladde Bugs; Lichen Bugs) 97, chiama a a solo amiglia; u ãblakės (: u as) (lo . Cydnidae, angl. Bu owing Bugs; al ol a Neg o Bugs) 77, 9 specie desc i e; andénblakės (: anduo) ddjiosios andénblakės (lo . Belos oma idea, angl. Gian Wa e Bugs; Elec ic Ligh Bugs; Toe-Bi e s; Alliga o Ticks) 39 e plãčiosios andénblakės (lo . Nauco idae, angl. Sauce Bugs; C eeping Wa e Bugs) sono desc i e 3 specie g andi dei andénblaki, 1 specie dei placi an dénbla kių 41, žedblakės (: žiedas) (lo . An hoco idae, angl. Flowe Bugs; Minu e Pi a e Bugs) 97, elenca e 13 specie; c) il p imo agg edi i o sands indica ca a e is ici peculia i aggsenos: plėš iãblakės (: plėš us) (lo . Redu iidae, angl. Assassin Bugs; Conenose Bugs) 99, ipo a e 11 specie; šokliãblakės (: šoklus) (lo . Saldidae, angl. Sho e Bugs) 47, desc i e 7 specie; ik iãblakės (: ik us) ne k osios ik iãblakės (la . Ce a ocombidae, angl. Ce a ocombids) 31, così chiama e 3 specie, e k osios ik iãblakės (la . Dipsoco idae, angl. Jumping G ound Bugs; Dipsoco ids) 31, innomina e 2 specieys. Qui menė ina anco a un al o nome di ques a amiglia, il cui p imo sandas è azionimozodis, indicando da un a o che nasce ca a e is ica: skedblakės (: ske s i, ske dė) (la . Nabidae, angl. Bugids; Damsel) ( ai pa icola men e a i i plėš ūnai, men an i dagli al i, pe sé più piccoli in no akoa iu; al ol a ca a e is ico e cannibalismo. Pagau ą g obį blakės spesso sug ieb delle p eceden i koj) 102, desc i a di 11 specie; d) ca a e is inominico sandas indica co po o mą o dimensioni: kampúo blakės (: kampuo as) ìk osios kampúo blakės (lo . Co eidae, angl. Squash Bugs; Lea -Foo ed Bugs) 51 e ne ìk osios kampúo blakės (lo . Rhopalidae, angl. Scen less Plan Bugs) 53, en ambe le amiglie p esen a a pe 11 specie; mažãblakės (: mažas) (lo . Schizop e idae, angl. Schizop e ids; Jumping G ound Bugs) 32, innomina a solo amiglia; plokščiãblakės (: plokščias) (lo . Hypsip e ygidae, angl. Hypsip e ygidae) 32, specie non scindu e; 182 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io nomi e) co po colo de inieggia il p imo ca a e is i a dino sandas: júodblakės (: juodas) (lo . Thy eoco idae, angl. Neg o Bugs; Black Bugs; Ebony Bugs) 80, nomina a 1 specie; plkblakės (: g kas) (lo . Piesma idae, angl. Bee Bugs; Ash-G ay Lea Bugs) 64, ipo a e 2 specie. A ques i nomi si debbano menziona e e Vado e innomina a amiglia audónblakės (: audonas) (lo . Py hoco idae, angl. Red Bugs; Fi e Bugs; S aine s) 62, desc i a 1 specie, plg. audonblakės V 81; ) mi ibos ogge oà nusako daik a a dinis sandas: k aujãblakės (: k aujas) (lo . Cimicidae, angl. Bed Bugs; Bloodsucking Bugs) (min a umano, al i mammi e i o paukščių k auju) 103, inse i e 7 specie; žõlblakės (: žolė) (lo . Mi idae, angl. Plan Bugs; Lea Bugs) (siu bia ege ali sul is, mol i sono kul ū inių augalų kenkėjos) 81, ques a è la più abbondan e amiglia desc i e 158 specie. Sepa a amen e menzion ini due mol o ecchie amiglie d ižodžiai nomi, il cui p incipale dėmens senablakės p imo ca a e is i a din dū inio sandad e indica ques o segno: a) senãblakės (: senas) didga ės senãblakės (lo . Enicocephaidae, angl. Gna Bugs; Unique-headed Bugs; Enicocephalids) e ẽ osios senãblakės (lo . Aenic opecheidae, angl. Aenic opecheids (labai a chajiškos šeimos) 30, specie neišski os; b) ecen emen e a is a e e desc i e minkš ãblakės (: minkš as) (lo . S emmoc yp idae, angl. S emmoc yp ids) delle quali 33, ca a e is i a dini p imo sandas indica che il lo o co po è minkš as e senza skidelio, innomina a solo amiglia. Sudu ini nomi di amiglie con secondo sandu -blakės i p imi sandai sono daik a a dinie, būd a diniai e eiksmažodiniai, la lo o apposis izione ipo a a 1 abellessa. Tabella 1. Dū inių su secondo sandu -blakės pi mieji sandai Daik a a dinis sandas Būd a dinis sandas Veiksmažodinis sandas di juodske ddugnkampuo gau maži klminkš jū kkapilpl- ėš kamuolplokščke p audonk aujsenlazdšoklpen in ik u- pūžsie skydsko pion ėžlžiedžie žol- 183Te minologia | 2016 | 23 Daik a a dinis sandas Būd a dinis sandas Veiksmažodinis sandas u - anden- Di o ale 21 Di o ale 11 Di o ale 1 Ap a i sudu iniai blakių amigli nomi con an oju sandu -blakės cos i uiscono lo s esso a aminį sandą con enen i dū inių bū į. No e abile che nella e minologia en omologica è c ea a e più g andi ali dū inių bū ių. Accademico negozio Li uano auna (1996), des ina o a abalam desc i e e, engono o ni i pe sino 77 sudu iniai nomi di amiglie, il cui secondo andas è - abaliai (: abalas) (Gai enis (1998) 2014: 246). S . Keinys, y inėjęs lie u iškų sudu inių e minų da ybą, ap a ė i ki ų s ičių okio ipo bū ius (plačiau ž . Keinys (1983) 2005: 129182. Al i du dū inie usa i pe a en a e le amiglie e indican i abzdžių modo di nuo o di e isce dal se i o e e minì g uppo, pe ché il lo o secondo sands è eiksmažodinis, e il p imo si basa da daik a a džiu anduo: andénma ės (: anduo, ma uo i) (la . Hyd ome idae, angl. Wa e -Measu e s; Ma sh-T eade s) 37, desc i e 2 specie; andénsk odės (: anduo, sk os i, sk odė) ne ìk osios andénsk odės (la . Meso eliidae, angl. Wa e T eade s; Pondweed Bugs; Ripple Bugs), pa a- 190 Albina Aukso iū ė | Li u iški blakių pobū io nomi Passi enne due blakių specie nomi, il cui la e i ico dėmen o è sudu ino būd a dis: žiedamgė žõlblakė (lo . Phy oco is (K enoco is) insignis) 92; di e sadė žõlblakė (lo . Phy oco is (K enoco is) ulmi) 92. Ques o g uppo seman ica cos i uisce 17 pe c. di u i blakių specie nomi. 3. Luogo di abi azione, ecc.: kd inis chiuožkas (lo . Ge is (Ge is) lacus is, angl. Common Pondska e ) 36; dugnnė i klãblakė (lo . Siga a (Subsiga a) ossa um) 44; sk uzdėlýninė pen nblakė (lo . Alydus calca a us, angl. An Bug) 50 (ž . 6 ig.); paūksmnė di ãblakė (lo . Cymus glandicolo , angl. Seed Bug) 57; pe inė skỹdblakė (lo . Rubiconia in e media) 74; s èpinė žõlblakė (lo . Lep op e na e uga a) 87; aismednė žedblakė (lo . An hoco is nemo um) 98; laukymnė skedblakė (lo . Nabis (Nabis) e us, angl. Field Damsel Bug) 102. Ques o signi ica o con enen i blakies specie nomi del la e u ino dėmen o eiškiamo -inis p eesaga būd a džiais. Ques a g uppo pe me à mino e che p eceden emen e discuss oji. 4. Subjec o alu abilamoji peculia i à, ecc.: nykióji ik iãblakė (lo . Ce a ocombus (Xylonannus) co icalis) 31; pap as àsis čiuožkas (lo . Ge is (Ge iselloides) la e alis) 36; g akščióji andénma ė (lo . Hyd ome a g acilen a, angl. Lesse Wa e Measu e ) 37; pap as óji andénblakė (lo . Ilyoco is cimicoides, angl. Sauce ; Common Wa e C eepe ) 41; pa p as óji žie i ipulãblakė (lo . A adus co icalis, angl. Fla Ba kji) 49; ik lazdãblakė (lo . Neides Buga ius) 57; paslap ng di ãblakė 57 (lo . Pe i echus con i us) 60; liūdnóji di ãblakė (lo . S ygnoco is uli gineus) 62; nuos abióji žõlblakė (lo . Mi is s ia us) 89. Ques i nomi di specie di g uppo seman ica cos i uiscono ci ca 6,5 p oc. di u i i nomi di specie. 5. Kilmės o luogo di di usione, ecc.: álpinė andénsk odė (lo . Velia (Plesio elia) cu ens) 35; ame iknė andénblakė (lo . Le hoce us ame icanus, angl. Ame ican Gian Wa e Bug) 40; eu òpinė i klãblakė (lo . A c oco isa ge ma i) 42; pie nė di ãblakė (lo . E emoco is podag icus) 58; aus ãlinė ėžliãblakė (lo . Callipha a impe ialis, angl. Jewel) 78; bugãnin žõlblak (buglo Ge manus Albus) 82; meksiknė blakė (lo . Pa a oma hi su e, angl. Mexican) 100; a op op op opija ij nėujãblakė (lo . Cimex e , angl.) 103. Kilmės o di usa luogo, come e abi abile luogo, eiškiama -inis p eesaga būd a džiais, essa cos i uisce solo 5 p oc. di u i blakių specie nomų. 6. Būdinga abgsenos ca a e is ica, ecc.: plėš ùsis čiuožkas (lo . Ge is (Ge iselloides) aspe ) 36; žiau ióji andénblakė (lo . Le hoce us 191Te minologia | 2016 | 23 (Le hoce us) pa uelis, angl. Eu opean Gian Wa e Bug) 40; ik ióji di - ã blakė (lo . Dic anocephalus agilis) 56 (ž . 7 pa .); pušialaip žõlbla kė (lo . Camp ozygum aequale) 83; medlaip žõlblakė (lo . Neolygus i idis) 90. I nomi ūšių, i cui ma kedimiei dėmenji nusco ca a e is ico aggsenos peculia i à, cos i uiscono solo ci ca 3 pe c. di u e le specie nomi, ques o più piccolo g uppo seman inė. 5 ig. Mėlynoji skydblakė 6 pa . Sk uzdėlyninė pen inblakė 7 pa . Vik ioji di ablakė (D. Baužio nuo .) (L. Jasiukony ės and J. R. S onio pešinys) (L. Jasiukony ės and J. R. S onio pešinys) 8 igu a. Blakių specie nomi dei si ipa iscono pe cen ais secondo le lo o secondu ini dėmenų seman iche unzioni 192 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io nomi IŠVADOS 1. S aubliuočių bū io blakių pobū io i nomi delle amiglie sono unažodžiai e d ižodžiai e, come soli o en omologijoje, engono p esen a i o ma plu iskai os. D ižodžiai nomi cos i uiscono uno ečdalì di u i ques i pobū io nomi di amiglie. 2.La maggio pa e delle uni à p incipali dei nomi di amiglia monožodžių e d ižodžių sono dū inie, solo uno naujada as (nuga laukėlės) e p eceden emen e consuma o i d ižodio nome di amiglia p incipale dėmuo (čiuožikas) è p eesagų ediniai. Quindi dū yba è p egiudican e blakių pobū io modo di da ybos nomi di amiglie. Sudu iniai blakių pobū io i nomi di amiglie sono p ijung iniai dū inie. 3. Ci ca 92 pe cen o. sudu ini blakių amiglie nomi di cos i uiscono lo s esso secondo sandą -blakės u inčių dū inių bū į, il cui p imi sandai secondo il de inēggio secondo dis in i aosi segni della amiglia. Due ečdali delle ali dū ini i p imi sandai sono daik a a dzii, che indicano del co po o della sua pa e peculia i à, simili udine a qualcosa oppu e abi amen oja o mie bos luogo. 4. An šeimių i pobū io šakų a di conseguen emen e doomi con p eesaga -iniai da šeimų a dų. 5. Quasi u i i blakių specie nomi di la e ali dėmenni sono de inamojo pažyminio e essi eiškiami a ii a ibu a džiais. Più come ečdalis di lo o o ni a con -inis p eesaga a ibu i i, quan o meno che ečdalis šalu inių dėmenų a sudu iniai a ibu i i, legge men e più che penk adalis į a džiuo iniai p on ieji a ibu i i. 6. Blakių specie seconda i indennìi secondo lo o esegui a unzione seman ica sono non di un solo ipo, abbondan e g uppo, cos i uen e ci ca 57 p oc. di u i i specie nomi, indicano es e io e ca a e is iche, secondo pe abbondanza g uppo, quale indica mi ybos ogge o, cos i uisce ci ca 17 p oc., e almeno specie desc ūdina secondo ca a e is ici begsenos peculia i à solo 3 p oc. di u e blakių specie. 7. Sudu ini d'aggiun a a di uso, nominando amiglie, e sudu ini a ibu a dji dicima, innominando seconda i specie dėmenis, è ca a e is ica blakių pobū io nomi di c eazione peculia i à, p obabilmen e nulem a po eikio quan o più p ecisamen e innomina e e sepa a i uno axsonò da al o. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Diškus A., S onis J. R. 2012a: Lie u os endobion iniai abzdžiai. Nep iculidae aunos assonomica, cho ologica e o inė ca a e is ica. Monog a ija, Kaunas: Lu u ė. Diškus A., S onis J. R. 2012b: Pažinkimo ego is ica aunà del mondo. Gy alazdės, Kaunas: Lu u ė. DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Gai enis K. (1998) 2014: Ci ca due lie u iškų sudu inių e minų se ijas wi h ais pačiais sandais. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 243248. 193Te minologia | 2016 | 23 Gai enis K. (1975) 2014: D ižodžiai sudė iniai e mininai nell'a uale linguaggio Li uano. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 6097. Gai enis K. (1979) 2014: Nouji lie u iški abzdžių pa adinimai. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 332348. ICZN In e na ional code o zoological nomencla u e. Fou h Edi ion. h p://www.nhm.ac.uk/hos edsi es/iczn/code/. Jonai is V. 1983: Lie u os ichneumonidai, Vilnius: Mokslas. Keinys S . (1983) 2005: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129182. Lešinskas A., Pileckis S. 1967: Vado as Lie u os abzdžiam pažin i, Vilnius: Min is. Lešinskas A., Pileckis S. 1968: Vado as ege ų kenkėjams pažin i iš pažeidimų, Vilnius: Min is. LF1 1995: Li uana Fauna: Vabalai 1, Vilnius: Mokslo i eniklopedijų leidykla. Pileckis S., Žuklys L. 1974: Augalų apsaugos da buo ojo žinynas, Vilnius: Min is. Pileckis S. 1976: Lie u os abalai, Vilnius: Mokslas. Pileckis S. 1982: Globokime naudigosius inszdžius, Vilnius: Mokslas. Pileckis S., Repšienė D., Vengeliauskai ė A., Žuklienė R., Žuklys L. 1994: Lauko augalų kenkėjai i ligos, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. S onis J. R., Dapkus D., Aukso iū ė A., Vilkas A. 2009: Ži gelių (Insec a, Odona a) assonomico lie u iškų a dų są ašas. New and Ra e o Li huania Insec Species. Reco ds and Desc ip ions 21, 155165. S onis J. R., Diškus A. 2011: Pazzinkimo ego is ica aunà del mondo. Maldininkai, a akonai, e mi i, akmen opos, gladia o i, inkluočiai e unėsinukai, Kaunas: Lu u ė. S onis J. R., Remeikis A., Aukso iū ė A., Baužys D., Vilkas A. 2010: Suno min i e nuo i in Li uania a i an i s aubliuočių bū io, blakių pobū io (Insec a: Hemip e a: He e op e a) abzdžių nomda. Ac a zoologica Li uanica 20(3), 262272. S onis J. R., Remeikis A., Baužys D. 2013: Pažinkime inse i i del mondo. Blakės. Į ai o ė e denomininimi, Vilnius: Edukologija. S onis J. R., S uoga V., Diškus A., Remeikis A., Aukso iū ė A., Ž i onienė J. 2015: Vabzdžių g upių apž alga e sugge imen i igua do e minijos a osenos. Pa e 1. A chaeogna ha Hemip e a, He e op e a. Me odinė p iemonė Lie u os edukologijos uni e si e as, Bal ijosAme ikos bio aksonomijos ins i u as, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o leidykla. LITHUAN NAMES OF THE SUBORDER OF HETEROPTERA In 2013 a ex book o s uden s unde he i le o Blakės. Į ai o ė i pa adinimai (He e op e a. Va ie y and Names) by Jonas Riman as S onis, And ius Remeikis and Da ius Baužys was published. I desc i e He e op e a common in Li huania and in o he coun ies. The subjec o his pape is he Li huanian names o 45 amilies and 463 species o He e op e a. L'obie i o è di synch onically esea ch he ways he names o he amilies and species in his subo de a e o med, pe desc i e e syn ac ic and seman ic ela ions be ween he main and subo dina e elemen s o wo-wo d names and o es ablish he mos p oduc i e ways o name c ea ion. One-wo d o wo-wo d names in plu al, as is usual in en omology, a e used o naming amilies in he Hemip e a o de He e op e a subo de . One hi d o all names o amilies in his subo de a e wo-wo d names. The majo i y o he main elemen s o one-wo d o wo-wo d names a e compounds (i klãblakės, La . Co ixidae, Eng. Wa e Boa men; Lesse Wa e Boa men; upžblakės, La . Gelas oco idae, Eng. Toad Bugs; žedblakės, La . An hoco idae, Eng. Flowe Bugs; Minu e Pi a e Bugs; žõlblakės, La . Mi idae, Eng. Plan Bugs; Lea Bugs), only one neologism (nuga plaukėlės, La . Pleidae, Eng. Pigmy Backswimme ) and he main elemen o he amily name which was al eady in usage (čiuožikas, La . Ge idae, Eng. Pond-Ska e ) a e su ixal de i a i es. Albina Aukso iū ė 194 | Li u iški blakių pobū io nomi Compounding is he p e ailing way in which he names o amilies in he He e op e a subo de a e o med. Such compounds a e subo dina i e compounds. Ci ca 92 pe cen o names o amilies in he He e op e a subo de belong o he g oup o names wi h he second componen -blakės which is desc ibed by he i s componen acco ding o he dis inc i e ea u e o a pa icula amily. Two hi ds o hese compounds ha e a noun as he i s componen desc ibing he ea u es o he body o body pa , simila i y wi h some hing o place o li ing o eeding (plkblakės, La . Piesma idae, Eng. Bee Bugs; Ash-G ay Lea Bugs; ėžliãblakės, La . Scu elle idae, ã blakės, La . Cydnidae, Eng. Eng. Shield-Backed Bugs; Shield-Back Bugs; Jewel Bugs; To oise Bugs; Scu elle ids; u - Bu owing Bugs). Names o supe amilies and b anches o subo de s a e consis en ly made o amily names using su ix -iniai (žie ia bla k niai (A adoidea), di ablakniai (Lygeoidea), sco pionblakiniai (Nepomo pha), šoklia blakniai (Lep opodomo pha)). Nea ly all subo dina e elemen s o names o He e op e a species a e a ibu es in conco d and hey a e exp essed in adjec i es. Mo e han a hi d o hem a e adjec i es wi h he su ix -inis, less han a hi d a e compound adjec i es, mo e han one i h a e unde i ed de ini e adjec i es. Subo dina e elemen s o names o He e op e a species a y acco ding o seman ic unc ion. The la ges g oup o names comp ending abou 57 pe cen o all names o species speci ies ex e nal ea u es, he second la ges g oup comp ending abou 17 pe cen speci ies ood and only 3 pe cen o He e op e a species a e named acco ding o hei cha ac e is ic beha iou . Usage o compound nouns o naming amilies and compound adjec i es o naming subo dina e elemen s o species is a cha ac e is ic ea u e o wo d- o ma ion o He e op e a subo de names which is mos likely de e mined by he need o name axa in he mos p ecise way and o dis inguish one axon om ano he . Rice u a 2016-11-09 Albina Aukso iū ė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pos a albina.aukso [email p o ec ed]