Lietuviški blakių pobūrio vardai

175Te minologija | 2016 | 23 Lie u iški blakių pobū io a dai ALBINA AUKSORIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as ESMINIAI ŽODŽIAI: blakių pobū is, blakių šeimos a das, blakių ūšies a das, naujada ai, dū iniai ĮVADAS Pas a ąjį dešim me į pasi odė kele as en omologijos s aipsnių i leidinių, ku iuose im i no min i en omologijos e minai i nomenkla ū iniai pa a- dinimai (S onis e al. 2009; S onis e al. 2010; S onis, Diškus 2011; Diš- kus, S onis 2012a; Diškus, S onis 2012b; S onis, Remeikis, Baužys 2013; S onis e al. 2015). 2013 m. išspausdin a ijų au o ių Jono Riman o S onio, And iaus Remeikio i Da iaus Baužio mokomoji knyga s uden ams, moky ojams i isiems besidomin iems gam a Blakės. Į ai o ė i pa adi- nimai, ku ioje ap ašomos blakės, papli usios i Lie u oje, i ki uose k aš- uose. Šiame leidinyje apž elgiamos 45 blakių pobū io šeimos i joms p iski iamos 463 ūšys, ku ioms pa adin i suku a nemažai naujų a dų. Taigi šio s aipsnio objek as y a 45 blakių šeimų i 463 ūšių lie u iški a dai, o ikslas – sinch oniškai išnag inė i blakių pobū io šeimų i ūšių a dų kū imo i naujada ų da ybos būdus, ap a i d ižodžių a dų pag in- dinių i šalu inių dėmenų sin aksinius i seman inius san ykius i nus a- y i p oduk y iausius šeimų i ūšių a dų kū imo būdus. Kaip ašo en omologai, didžiausią Žemės biologinės į ai o ės dalį suda- o abzdžiai (lo . Insec a). Jie plačiai papli ę po isą pasaulį, jų aip pa daug i Lie u os aunoje, gy ena į ai iausiose bu einėse, y a labai ski ingi i moksliniu eo iniu bei ūkiniu p ak iniu požiū iais labai s a būs. Apskai- čiuo a, kad abzdžiai suda o apie 65–67 p oc. aksonominės Žemės biolo- ginės į ai o ės, a ba 56–57 p oc. šiuo me u jau išaiškin os i ap ašy os į ai o ės (S onis e al. 2015: 6). Blakių galima as i isame pasaulyje, šiuo me u Lie u oje žinoma apie 300 jų ūšių, ačiau dalis jų da neap ik a i , ma y , jų Lie u oje gy ena daugiau nei 400 ūšių (S onis, Remeikis, Bau- 176 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io a dai žys 2013: 5). Ap a iamame leidinyje laikomasi šiuolaiki- nės sis ema inės samp a os – blakės (lo . He e op e a) ski- iamos s aubliuočių bū iui (lo . Hemip e a, sin. Rhyncho- a), ku iam p iklauso labai į ai ūs abzdžiai, ski s omi į daugybę šeimų i 4 pobū ius (S onis, Remeikis, Baužys 2013: 25), ienas iš ku ių i y a blakės. Iš iso pasaulyje esančios apie 38 000 blakių pobū io ūšys g upuojamos į daugybę šeimų. Sup an ama, kad lie u iška en omologijos e minija i abzdžių a dai bu o ku iami i anksčiau, leidžiami žinynai, ado ai (Lešinskas, Pileckis 1967; Lešinskas, Pileckis 1968; Pileckis, Žuklys 1974; Pileckis 1976; Pi- leckis 1982; Jonai is 1983; Pileckis e al. 1994; LF1 1995). En omologijos e miniją nag inėjo ne ik en omologai, be i kalbininkai. Te minologas Kazimie as Gai enis 1979 m. Lie u ių kalbo y os klausimuose (Lie u ių kalbos specialioji leksika, . 19) išspausdino s aipsnį „Nauji lie u iški abz- džių pa adinimai“, ku iame apž elgė lie u iškų en omologijos sis ema ikos naujažodžių i naujada ų kū imo būdus i pa eikė šios s i ies 170 lie u- iškų naujada ų egis ą (Gai enis (1979) 2014: 332–348). Minė ame e- gis e y a ik ienas blakių pobū io naujada as: sie aspanė (2) – d ižodžio šeimos pa adinimo pažyminys: sie aspa nės blakės (lo . Tingidae) (Lešins- kas, Pileckis 1967: 77; Gai enis (1979) 2014: 345). Vado e Lie u os abzdžiams pažin i (1967) ( oliau – Vado as) išski as i ap ašy as bū ys lo . Hemip e a – blakės (puskie aspa niai) i 10 jo šeimų (Lešinskas, Pileckis 1967: 74–86). Šiame leidinyje pa eik i isų minė o bū io šeimų i joms p iski iamų 22 ūšių lie u iški a dai, o genčių nu- ody i ik lo yniški a dai, išsky us skydablakių (lo . Pen a omidae) šeimos gen į lo . Eu ydema – k yžmažiedinės blakės (Lešinskas, Pileckis 1967: 79). 177Te minologija | 2016 | 23 Pas ebė ina, kad dauguma ūšių pa adin a d ižodžiais a dais, ačiau pen- kios ūšys į a dy os ižodžiais a dais: aš uo oji liuce ninė blakė (lo . B achycoleus decolo ), pap as oji pie inė blakė (lo . Lygus p a ensis), žalio- ji pie inė blakė (lo . Lygus pabulinus), udoji unkelinė blakė (lo . Polyme us cogna us), gel onoji unkelinė blakė (lo . Polyme us ulne a us). Taigi, su- da an lie u iškus pa adinimus ap a iamame leidinyje ne isuome laiko- masi Ta p au inio zoologijos nomenkla ū os kodekso (ICZN) eikala imo – d ina ės nomenkla ū os p incipo – mokslinis ūšies pa adinimas y a d i- na is, suda y as iš gen ies i ūšies a dų (ž . ICZN A icle 5.1). 2010 m. žu nale Ac a Zoologica Li uanica pi mą ka ą paskelb as išsamus isų Lie u oje ap ik ų 324 blakių ūšių, p iski iamų 31 šeimai, lie u iškų a dų są ašas (ž . S onis e al. 2010: 262–272), ku iame pa eik a nemažai naujai suku ų lie u iškų šeimų i ūšių a dų. Kaip pažymi s aipsnio au o iai, iki šiol dauguma mūsų šalyje ap ik ų blakių ūšių i šeimų ne- u ėjo lie u iškų a dų a ba ūšių a dai bu o nesuno min i, daugybė abzdžių ūšių a dų iki šiol ebė a ap ašomojo pobūdžio. Tai labai sun- kina a oseną i nea i inka a p au inės bina inės nomenkla ū os p incipų. Todėl okie blakių a dai, ku ie bu o suda y i daugiau nei iš 2 žodžių, pakeis i umpesniais (S onis e al. 2010: 265). Leidinyje Blakės. Į ai o ė i pa adinimai au o iai pa eikė ne ik jau mi- nė ame s aipsnyje skelb us Lie u oje andamų, be i ki uose k aš uose ap inkamų blakių ūšių a dus. Jie laikėsi jau įp as os en omologijoje p ak- ikos – lie u iškai neį a dy i genčių. Pasak knygos au o ių, y a žinoma daugybė labai a imų, sunkiai a ski iamų blakių genčių. Jeigu ūšys lie u- ių kalboje įgy ų pa adinimus, ku ių pi masis žodis į a din ų gen į, e - minologinė į ai o ė bū ų okia didelė, kad nepap as ai apsunkin ų a dų a ojimą (įsiminimą bei o ien a imąsi sis emoje). Rengian knygą bu o laikomasi p incipo, kad p io i e as u ė ų bū i su eik as aukš esnio ango i didesnio eikšmingumo aksonams – šeimoms. Apsisp ęs a, kad blakių genčių į a dijimas lie u ių kalboje ne u i ypa ingos s a bos: 1) blakių genčių aksonomija y a gana spa čiai kin an i i nė a isuo inai p ipažin- a; 2) išo iniai mo ologiniai blakių genčių ski umai y a menki i nespe- cialis ams dažniausiai bū ų sunku (a ba neįmanoma) iden i ikuo i blakių gen is; 3) p ak iniu ( a osenos) požiū iu aiški ūšių p iklausomybė kon- k ečioms šeimoms y a s a biau nei p iklausomybė gen ims (S onis, Re- meikis, Baužys 2013: 10). 178 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io a dai LIETUVIŠKI BLAKIŲ ŠEIMŲ IR AUKŠTESNIO RANGO TAKSONŲ VARDAI Blakių šeimų a dai Kaip jau minė a, leidinyje Blakės. Į ai o ė i pa adinimai išski iamos i ap a iamos 45 blakių pobū io šeimos. Pasak au o ių, no mindami blakių pobū io lie u iškus šeimų a dus jie laikėsi p incipo, kad lie u iški abz- džių šeimų i aukš esnio ango aksonų a dai bū ų a ba ienažodžiai, a ba suda y i iš d iejų žodžių (S onis, Remeikis, Baužys 2013: 9). Visi šeimų a dai adiciškai duodami daugiskai os o ma, dauguma jų y a ienažodžiai, d ižodžių šeimų a dų pa eik a 15, p z.: didga ės senãblakės (lo . Enicocephaidae, angl. Gna Bugs; Unique-headed Bugs; Enicocephalids) 301; ẽ osios senãblakės (lo . Aenic opecheidae, angl. Aenic opecheids) 30; ne k osios ik iãblakės (lo . Ce a ocombidae, angl. Ce a ocombids) 31; k osios ik iãblakės (lo . Dipsoco idae, angl. Jumping G ound Bugs; Dipso- co ids) 31; ne ìk osios andénsk odės (lo . Meso eliidae, angl. Wa e T ead- e s; Pondweed Bugs, Ripple Bugs) 34; ìk osios andénsk odės (lo . Veliidae, angl. Wa e S ide s; B oad-Shoulde ed Wa e S ide s; Ripple Bugs) 34; ddžiosios andénblakės (lo . Belos oma idea, angl. Gian Wa e Bugs; Elec ic Ligh Bugs; Toe-Bi e s; Alliga o Ticks) 39; plãčiosios andénblakės (lo . Nauco idae, angl. Sauce Bugs; C eeping Wa e Bugs) 41; ìk osios kam púo - blakės (lo . Co eidae, angl. Squash Bugs; Lea -Foo ed Bugs) 51; ne ìk osios kampúo blakės (lo . Rhopalidae, angl. Scen less Plan Bugs) 53; augaldės skỹdblakės (lo . Acan hosoma idae, angl. Acan hosoma id Bugs; Shield Bugs) 75; andenniai čiuožkai (lo . Ge idae, angl. Pond-Ska e s; Wa e -S ide s; Whe ymen; Jesus Bugs) 35. Pas a asis šeimos a das jau a o as Vado e, o da keli d ižodžiai šeimų a dai, a o i minė ame Vado e, knygoje Bla- kės. Į ai o ė i pa adinimai pa eik i kaip sinonimai, o ūšinių a dų gimi- ninis dėmuo jau duodamas ienažodis, p z.: žie iãblakės, sin. požie ìnės blãkės (lo . A adidae, angl. Ba k Bugs; Fla Bugs; Fla Ba k Bugs) 49; žõlblakės, sin. žolìnės blãkės; ãklės (lo . Mi idae, angl. Plan Bugs; Lea Bugs) 81; sie aspanės blãkės, sin. se blakės (lo . Tingidae, angl. Lace Bugs) 95; pa azì inės blãkės, sin. k aujãblakės (lo . Cimicidae, angl. Bed Bugs; Blood- sucking Bugs) 103; plėš iãblakės, sin. blãkės plėš nės (lo . Redu iidae, angl. 1 Pa eikian pa yzdžius pi miausia duodamas lie u iškas a das, suki čiuo as aip kaip šal inyje, skliaus uose pa eikiamas lo yniškas i , jei y a, angliškas a i ikmuo, o po skliaus ų nu odomas šal inio puslapis. 179Te minologija | 2016 | 23 Assassin Bugs; Conenose Bugs) 99. Paminė i ienažodžiai šeimų a dai y a dū iniai, kaip i isi ki i ienažodžiai šeimų a dai. D ižodžių šeimų a dų apibūdinamieji dėmenys dažniausiai nu odo šeimos san ykius su ki omis šeimomis: ne k osios ik iãblakės 31; k osios ik iã- bla kės 31; ne ìk osios andénsk odės 34; ìk osios andénsk odės 34; ìk o sios kampúo blakės 51; ne ìk osios kampúo blakės 53; ne ìk osios di ãbla kės 56; ìk osios di ãblakės 57; k osios skỹdblakės 64. Tik kelių šeimų apibūdina- mieji dėmenys į a dija būdingą ski iamąjį šeimos požymį: didga ės senã bla- kės 30; ẽ osios senãblakės 30; ddžiosios andénblakės 39; plãčiosios an dén- blakės 41; augaldės skỹdblakės 75; andenniai čiuožkai 35. Dauguma nag inėjamų blakių šeimų a dų i a i inkamai ūšių a dų gimininių dėmenų y a naujada ai, suda y i dū ybos būdu, ik Vado e jau a o i dū iniai: sko piònblakės (lo . Nepidae, angl. Wa e Sco pions) 39, plg. sko pionblakės V 85; nùga plaukos (lo . No onec idae, angl. Back Swim- me s; Backswimme s; G ea e Wa e Boa men) 45, plg. nuga plaukos V 86; audónblakės (lo . Py hoco idae, angl. Red Bugs; Fi e Bugs; S aine s) 62, plg. audonblakės V 81; k osios skỹdblakės, sin. skỹdablakės (lo . Pen a- omidae, angl. Shield Bugs; S ink Bugs) 64, plg. skydablakės V 78. Lie u ių e minologijoje dū yba pagal p oduk y umą y a an asis po p iesagų edybos naujada ų kū imo būdas. Kaip pažymi S asys Keinys, sudu iniai e minai leidžia ienu žodžiu iš eikš i sudė ines są okas, ge ai a i inka specialiosioms kalbos a ojimo s i ims s a bius kalbos ikslumo, aiškumo i glaus umo eikala imus (Keinys (1983) 2005: 177). Pap as ai dū inių loginis, g ama inis i seman inis cen as y a an asis sandas, o jų pi masis sandas apib ėžia an ąjį, okio ipo dū iniai adinami p ijung iniais dū iniais. A ski ai paim as an asis sandas pap as ai y a hipe onimas (gi- mininis pa adinimas) dū inio (hiponimo) a ba sudė inio e mino ( ūšinio pa adinimo) a ž ilgiu (Gai enis (1998) 2014: 243). Visi blakių pobū io šeimų naujada ai y a p ijung iniai dū iniai. Apie 92 p ocen ai nag inėjamų naujada ų y a dū iniai, ku ių an asis sandas, kaip i Vado e pa eik ų a dų, y a blakės, odan is jų p iklausymą pobū iui, o pi masis sandas an ąjį apib ėžia pagal ski iamuosius šeimos požymius. Galima išski i kele ą g upelių pagal ai, kokį būdingą požymį odo pi masis dū inio sandas: a) daik a a dinis sandas nu odo kūno a jo dalies į ai ias ypa ybes, panašumą į ką no s: 180 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io a dai gau ãblakės (: gau ai) (lo . Heb idae, angl. Vel e Wa e Bugs) (s ambus i as kūnas padeng as gausiais andenį a s umiančiais plaukeliais) 37, išski os 2 ūšys; i klãblakės (: i klas) (lo . Co ixidae, angl. Wa e Boa man; Wa e boa man; Lesse Wa e Boa men) 42, į a dy os 27 ūšys; kamúolblakės (: kamuolys) (lo . Cop osoma idae (sin. Pla aspididae), angl. Cop osoma ids) 80, ap ašy a 1 ūšis; lazdãblakės (: lazda) (lo . Be y idae, angl. S il Bugs) 56, išski os 4 ūšys; pen ìnblakės (: pen inas) (lo . Alydidae, angl. B oad-headed Bugs; B oad- Headed Bugs; An Bugs) (kojos, ypač užpakalinės, y a ilgos, su spygliais an šlaunų) 50, ap ašy os 2 ūšys; upžblakės (: upūžė) (lo . Gelas oco idae, angl. Toad Bugs) 42, į a dy- a 1 ūšis; síe blakės (: sie as) (lo . Tingidae, angl. Lace Bugs) (p iekinių spa nų memb ana y a su ankiomis ga delėmis i p imena nė inius, nuga ėlė iš- įsusi i iš dalies gali deng i gal ą) 95, išski a 16 ūšių; ėžliãblakės (: ėžlys) (lo . Scu elle idae, angl. Shield-Backed Bugs; Shield- Back Bugs; Jewel Bugs; To oise Bugs; Scu elle ids) (būdingas ypač didelis nuga os skydelis, ku is kaip i as ša as dengia be eik isą pil elį) 78, ap ašy os 8 ūšys; žie iãblakės (: žie ė) (lo . A adidae, angl. Ba k Bugs; Fla Bugs; Fla Ba k Bugs) (medžių žie ės spal ą imi uojan ys abzdžiai) 49, į a dy a 10 ūšių. P ie šios g upelės ski inos i jau Vado e pa eik os skỹdablakės (: sky- das) – k osios skỹdblakės (lo . Pen a omidae, angl. Shield Bugs; S ink Bugs) 64, ap ašy os 35 ūšys, i augaldės skỹdblakės (lo . Acan hosoma idae, angl. Acan hosoma id Bugs; Shield Bugs) 75, į a dy os 8 ūšys (nuga os skydelis labai s ip us) 64, plg. skydablakės V 78 bei sko piònblakės (: sko - pionas) (lo . Nepidae, angl. Wa e Sco pions) 39, ap ašy os 2 ūšys, plg. sko pionblakės V 85; b) gy enamąją a mi ybos ie ą nu odan is daik a a dinis sandas: di ãblakės (: di a) – ne ìk osios di ãblakės (lo . S enocephalidae, angl. Spu gebugs; Spu ge Bugs) 56 i ìk osios di ãblakės (lo . Lygaeidae, angl. G ound Bugs; Seed Bugs) 57; leidinyje ne ik jų di ãblakių ap ašy a 1 ūšis, o ik jų di ãblakių – 64 ūšys; dugnãblakės (: dugnas) (lo . Aphelochei idae, angl. Ben hic Wa e Bugs) 41, į a dy a 1 ūšis; j blakės (: jū a) (lo . Aepophilidae, angl. Ma ine Bugs) 47, pa eik a 1 ūšis; 181Te minologija | 2016 | 23 kailiãblakės (: kailis) (lo . Polyc enidae, angl. Ba Bugs; Polyc enids) (p isi- aikiusios gy en i šeimininko plaukuo ame kailyje) 104, į a dy a ik šeima; ké pblakės (: ke pės) (lo . Mic ophysidae, angl. Minu e Bugs; Minu e Blad- de Bugs; Lichen Bugs) 97, pa adin a ik šeima; u ãblakės (: u as) (lo . Cydnidae, angl. Bu owing Bugs; ka ais Neg o Bugs) 77, ap ašy os 9 ūšys; andénblakės (: anduo) – ddžiosios andénblakės (lo . Belos oma idea, angl. Gian Wa e Bugs; Elec ic Ligh Bugs; Toe-Bi e s; Alliga o Ticks) 39 i plãčiosios andénblakės (lo . Nauco idae, angl. Sauce Bugs; C eeping Wa e Bugs) 41, ap ašy os 3 didžijų andénblakių ūšys, plačijų an dén- bla kių – 1 ūšis; žedblakės (: žiedas) (lo . An hoco idae, angl. Flowe Bugs; Minu e Pi a e Bugs) 97, į a dy a 13 ūšių; c) pi masis būd a dinis sandas nu odo būdingas elgsenos ypa ybes: plėš iãblakės (: plėš us) (lo . Redu iidae, angl. Assassin Bugs; Conenose Bugs) 99, pa eik a 11 ūšių; šokliãblakės (: šoklus) (lo . Saldidae, angl. Sho e Bugs) 47, ap ašy os 7 ūšys; ik iãblakės (: ik us) – ne k osios ik iãblakės (lo . Ce a ocombidae, angl. Ce a ocombids) 31, aip pa adin os 3 ūšys, i k osios ik iãblakės (lo . Dipsoco idae, angl. Jumping G ound Bugs; Dipsoco ids) 31, į a dy os 2 ūšys. Čia minė inas da ienas šeimos a das, ku io pi masis sandas y a eiks- mažodis, nu odan is iš eiksmo kylančią ypa ybę: skedblakės (: ske s i, ske dė) (lo . Nabidae, angl. Nabids; Damsel Bugs) ( ai ypač ak y ūs plėš- ūnai, min an ys ki ais, už sa e mažesniais na iuo akojais; ka ais būdingas i kanibalizmas. Pagau ą g obį šios blakės dažnai laiko sug iebusios p ie- kinėmis kojomis) 102, ap ašy a 11 ūšių; d) būd a dinis sandas nu odo kūno o mą a dydį: kampúo blakės (: kampuo as) – ìk osios kampúo blakės (lo . Co eidae, angl. Squash Bugs; Lea -Foo ed Bugs) 51 i ne ìk osios kampúo blakės (lo . Rhopalidae, angl. Scen less Plan Bugs) 53, abiejų šeimų pa eik a po 11 ūšių; mažãblakės (: mažas) (lo . Schizop e idae, angl. Schizop e ids; Jumping G ound Bugs) 32, į a dy a ik šeima; plokščiãblakės (: plokščias) (lo . Hypsip e ygidae, angl. Hypsip e ygidae) 32, ūšys neišski os; 182 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io a dai e) kūno spal ą apib ėžia pi masis būd a dinis sandas: júodblakės (: juodas) (lo . Thy eoco idae, angl. Neg o Bugs; Black Bugs; Ebony Bugs) 80, pa adin a 1 ūšis; plkblakės (: pilkas) (lo . Piesma idae, angl. Bee Bugs; Ash-G ay Lea Bugs) 64, pa eik os 2 ūšys. P ie šių a dų eik ų paminė i i Vado e į a dy ą šeimą audónblakės (: audonas) (lo . Py hoco idae, angl. Red Bugs; Fi e Bugs; S aine s) 62, ap ašy a 1 ūšis, plg. audonblakės V 81; ) mi ybos objek ą nusako daik a a dinis sandas: k aujãblakės (: k aujas) (lo . Cimicidae, angl. Bed Bugs; Bloodsucking Bugs) (min a žmogaus, ki ų žinduolių a ba paukščių k auju) 103, į a dy os 7 ūšys; žõlblakės (: žolė) (lo . Mi idae, angl. Plan Bugs; Lea Bugs) (siu bia augalų sul is, daugelis y a kul ū inių augalų kenkėjos) 81, ai gausiausia šeima – ap ašy os 158 ūšys. A ski ai paminė ini d iejų labai senų šeimų d ižodžiai a dai, ku ių pag indinio dėmens senablakės pi masis būd a dinis dū inio sandas i odo šį požymį: a) senãblakės (: senas) – didga ės senãblakės (lo . Enicocephaidae, angl. Gna Bugs; Unique-headed Bugs; Enicocephalids) i ẽ osios senãblakės (lo . Aenic opecheidae, angl. Aenic opecheids (labai a chajiškos šeimos) 30, ūšys neišski os; b) neseniai ap ik os i ap ašy os minkš ãblakės (: minkš as) (lo . S emmoc yp idae, angl. S emmoc yp ids) 33, ku ių būd a dinis pi masis sandas nu odo, kad jų kūnas y a minkš as i be skydelio, į a dy a ik šeima. Sudu inių šeimų a dų su an uoju sandu -blakės pi mieji sandai y a daik a a diniai, būd a diniai i eiksmažodiniai, jų pasiski s ymas pa eik- as 1 len elėje. 1 len elė. Dū inių su an uoju sandu -blakės pi mieji sandai Daik a a dinis sandas Būd a dinis sandas Veiksmažodinis sandas di - juod- ske d- dugn- kampuo - gau - maž- i kl- minkš - jū - pilk- 183Te minologija | 2016 | 23 Daik a a dinis sandas Būd a dinis sandas Veiksmažodinis sandas kail- plėš - kamuol- plokšč- ke p- audon- k auj- sen- lazd- šokl- pen in- ik - upūž- sie - skyd- sko pion- u - anden- ėžl- žied- žie - žol- Iš iso 21 Iš iso 11 Iš iso 1 Ap a i sudu iniai blakių šeimų a dai su an uoju sandu -blakės su- da o ą pa į a aminį sandą u inčių dū inių bū į. Pas ebė ina, kad en o- mologijos e minijoje y a suku a i didesnių okių dū inių bū ių. Aka- deminiame eikale Lie u os auna (1996), ski ame abalams apibūdin i, pa eikiami ne 77 sudu iniai šeimų pa adinimai, ku ių an asis sandas y a - abaliai (: abalas) (Gai enis (1998) 2014: 246). S . Keinys, y inėjęs lie u iškų sudu inių e minų da ybą, ap a ė i ki ų s ičių okio ipo bū ius (plačiau ž . Keinys (1983) 2005: 129–182). Da du dū iniai a ojami šeimoms į a dy i i nu odan ys abzdžių plau- kimo būdą ski iasi nuo ap a ojo e minų bū io, nes jų an asis sandas y a eiksmažodinis, o pi masis emiasi daik a a džiu anduo: andénma ės (: anduo, ma uo i) (lo . Hyd ome idae, angl. Wa e -Mea- su e s; Ma sh-T eade s) 37, ap ašy os 2 ūšys; andénsk odės (: anduo, sk os i, sk odė) – ne ìk osios andénsk odės (lo . Meso eliidae, angl. Wa e T eade s; Pondweed Bugs; Ripple Bugs), pa a- 190 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io a dai Pasi aikė du blakių ūšių a dai, ku ių šalu inis dėmuo y a sudu inis būd a dis: žiedamgė žõlblakė (lo . Phy oco is (K enoco is) insignis) 92; į ai iadė žõlblakė (lo . Phy oco is (K enoco is) ulmi) 92. Ši seman inė g upė suda o 17 p oc. isų blakių ūšių a dų. 3. Gy enamoji ie a, p z.: kd inis čiuožkas (lo . Ge is (Ge is) lacus is, angl. Common Pondska e ) 36; dugnnė i klãblakė (lo . Siga a (Subsiga a) ossa um) 44; sk uzdėlýninė pen nblakė (lo . Alydus calca- a us, angl. An Bug) 50 (ž . 6 pa .); paūksmnė di ãblakė (lo . Cymus glandicolo , angl. Seed Bug) 57; pe inė skỹdblakė (lo . Rubiconia in e - media) 74; s èpinė žõlblakė (lo . Lep op e na e uga a) 87; aismednė žedblakė (lo . An hoco is nemo um) 98; laukymnė skedblakė (lo . Na- bis (Nabis) e us, angl. Field Damsel Bug) 102. Šią eikšmę u inčių blakių ūšių a dų šalu inis dėmuo eiškiamas -inis p iesagos būd a džiais. Ši g upė pe pusę mažesnė nei anksčiau ap a oji. 4. Subjek o e inamoji ypa ybė, p z.: nykióji ik iãblakė (lo . Ce a ocombus (Xylonannus) co icalis) 31; pap as àsis čiuožkas (lo . Ge is (Ge iselloides) la e alis) 36; g akščióji andénma ė (lo . Hyd o- me a g acilen a, angl. Lesse Wa e Measu e ) 37; pap as óji andénblakė (lo . Ilyoco is cimicoides, angl. Sauce Bug; Common Wa e C eepe ) 41; pa p as óji žie iãblakė (lo . A adus co icalis, angl. Fla Ba k Bug) 49; ik óji lazdãblakė (lo . Neides ipula ius) 57; paslap ngoji di ãblakė (lo . Pe i echus con i us) 60; liūdnóji di ãblakė (lo . S ygnoco is uli gi- neus) 62; nuos abióji žõlblakė (lo . Mi is s ia us) 89. Šios seman inės g upės ūšių a dai suda o apie 6,5 p oc. isų ūšių a dų. 5. Kilmės a papli imo ie a, p z.: álpinė andénsk odė (lo . Velia (Plesio elia) cu ens) 35; ame iknė andénblakė (lo . Le hoce us ame icanus, angl. Ame ican Gian Wa e Bug) 40; eu òpinė i klãblakė (lo . A c oco isa ge ma i) 42; pie nė di ãblakė (lo . E emoco is podag icus) 58; aus ãlinė ėžliãblakė (lo . Callipha a impe ialis, angl. Jewel Bug) 78; ge mãninė žõlblakė (lo . Alloeo omus ge manicus) 82; meksiknė plėš- iã blakė (lo . Pa a ia oma hi su e, angl. Mexican Bed Bug) 100; a og ą- ž nė k aujãblakė (lo . Cimex hemip e us, angl. T opical Bedbug) 103. Kilmės a papli imo ie a, kaip i gy enamoji ie a, eiškiama -inis p iesagos būd a džiais, ji suda o ik 5 p oc. isų blakių ūšių a dų. 6. Būdinga elgsenos ypa ybė, p z.: plėš ùsis čiuožkas (lo . Ge is (Ge iselloides) aspe ) 36; žiau ióji andénblakė (lo . Le hoce us 191Te minologija | 2016 | 23 (Le hoce us) pa uelis, angl. Eu opean Gian Wa e Bug) 40; ik ióji di - ã blakė (lo . Dic anocephalus agilis) 56 (ž . 7 pa .); pušialaip žõlbla kė (lo . Camp ozygum aequale) 83; medlaip žõlblakė (lo . Neolygus i idis) 90. Rūšių a dai, ku ių pažymimieji dėmenys nusako būdingas elgsenos ypa ybes, suda o ik apie 3 p oc. isų ūšių a dų, ai mažiausia seman- inė g upė. 5 pa . Mėlynoji skydblakė 6 pa . Sk uzdėlyninė pen inblakė 7 pa . Vik ioji di ablakė (D. Baužio nuo .) (L. Jasiukony ės i J. R. S onio piešinys) (L. Jasiukony ės i J. R. S onio piešinys) 8 pa . Blakių ūšių a dų pasiski s ymas p ocen ais pagal jų šalu inių dėmenų seman ines unkcijas 192 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io a dai IŠVADOS 1. S aubliuočių bū io blakių pobū io šeimų a dai y a ienažodžiai i d ižodžiai bei, kaip įp as a en omologijoje, pa eikiami daugiskai os o ma. D ižodžiai a dai suda o ieną ečdalį isų šio pobū io šeimų a dų. 2. Dauguma ienažodžių i d ižodžių šeimų a dų pag indinių dėmenų y a dū iniai, ik ienas naujada as (nuga plaukėlės) i anksčiau a o o d ižodžio šeimos a do pag indinis dėmuo (čiuožikas) y a p iesagų edi- niai. Taigi dū yba y a y aujan is blakių pobū io šeimų a dų da ybos būdas. Sudu iniai blakių pobū io šeimų a dai y a p ijung iniai dū iniai. 3. Apie 92 p oc. sudu inių blakių šeimų a dų suda o ą pa į an ąjį sandą -blakės u inčių dū inių bū į, ku io pi mieji sandai an ąjį apib ėžia pagal ski iamuosius šeimos požymius. D iejų ečdalių okių dū inių pi - mieji sandai y a daik a a džiai, ku ie nu odo kūno a jo dalies ypa ybes, panašumą į ką no s a ba gy enamąją a mi ybos ie ą. 4. An šeimių i pobū io šakų a dai nuosekliai da omi su p iesaga -iniai iš šeimų a dų. 5. Be eik isi blakių ūšių a dų šalu iniai dėmenys y a de inamojo pažyminio i jie eiškiami į ai iais būd a džiais. Daugiau kaip ečdalis jų pa eik a su -inis p iesagos būd a džiais, kiek mažiau nei ečdalis šalu inių dėmenų eina sudu iniai būd a džiai, šiek iek daugiau nei penk adalis – į a džiuo iniai pap as ieji būd a džiai. 6. Blakių ūšių šalu iniai dėmenys pagal jų a liekamą seman inę unk- ciją y a ne ieno ipo, gausiausia g upė, suda an i apie 57 p oc. isų ūšių a dų, nu odo išo ines ypa ybes, an a pagal gausumą g upė, ku i nu odo mi ybos objek ą, suda o apie 17 p oc., o mažiausiai ūšių apibūdinama pagal būdingas elgsenos ypa ybes – ik apie 3 p oc. isų blakių ūšių. 7. Sudu inių daik a a džių a ojimas, pa adinan šeimas, i sudu inių būd a džių eikimas, į a dijan šalu inius ūšių dėmenis, y a būdinga bla- kių pobū io a dų kū imo ypa ybė, g eičiausiai nulem a po eikio kuo iksliau į a dy i i a ski i ieną aksoną nuo ki o. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Diškus A., S onis J. R. 2012a: Lie u os endobion iniai abzdžiai. Nep iculidae aunos aksonominė, cho ologinė i o inė cha ak e is ika. Monog a ija, Kaunas: Lu u ė. Diškus A., S onis J. R. 2012b: Pažinkime egzo inę pasaulio auną. Gy alazdės, Kaunas: Lu u ė. DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Gai enis K. (1998) 2014: Apie d i lie u iškų sudu inių e minų se ijas su ais pačiais sandais. – Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 243–248. 193Te minologija | 2016 | 23 Gai enis K. (1975) 2014: D ižodžiai sudė iniai e minai daba inėje lie u ių kalboje. – Rink iniai aš ai, Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u as, 60–97. Gai enis K. (1979) 2014: Nauji lie u iški abzdžių pa adinimai. – Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 332–348. ICZN – In e na ional code o zoological nomencla u e. Fou h Edi ion. – h p://www.nhm.ac.uk/hos ed- si es/iczn/code/. Jonai is V. 1983: Lie u os ichneumonidai, Vilnius: Mokslas. Keinys S . (1983) 2005: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129–182. Lešinskas A., Pileckis S. 1967: Vado as Lie u os abzdžiams pažin i, Vilnius: Min is. Lešinskas A., Pileckis S. 1968: Vado as augalų kenkėjams pažin i iš pažeidimų, Vilnius: Min is. LF1 1995: Lie u os Fauna: Vabalai 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Pileckis S., Žuklys L. 1974: Augalų apsaugos da buo ojo žinynas, Vilnius: Min is. Pileckis S. 1976: Lie u os abalai, Vilnius: Mokslas. Pileckis S. 1982: Globokime naudinguosius abzdžius, Vilnius: Mokslas. Pileckis S., Repšienė D., Vengeliauskai ė A., Žuklienė R., Žuklys L. 1994: Lauko augalų kenkėjai i ligos, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. S onis J. R., Dapkus D., Aukso iū ė A., Vilkas A. 2009: Ži gelių (Insec a, Odona a) aksonominis lie u iškų a dų są ašas. – New and Ra e o Li huania Insec Species. Reco ds and Desc ip ions 21, 155–165. S onis J. R., Diškus A. 2011: Pažinkime egzo inę pasaulio auną. Maldininkai, a akonai, e mi ai, akmen opos, gladia o iai, inkluočiai i unėsinukai, Kaunas: Lu u ė. S onis J. R., Remeikis A., Aukso iū ė A., Baužys D., Vilkas A. 2010: Suno min i i nauji Lie u oje ap inkamų s aubliuočių bū io, blakių pobū io (Insec a: Hemip e a: He e op e a) abzdžių a dai. – Ac a zoologica Li uanica 20(3), 262–272. S onis J. R., Remeikis A., Baužys D. 2013: Pažinkime pasaulio abzdžius. Blakės. Į ai o ė i pa adinimai, Vil- nius: Edukologija. S onis J. R., S uoga V., Diškus A., Remeikis A., Aukso iū ė A., Ž i onienė J. 2015: Vabzdžių g upių apž al- ga i siūlymai dėl e minijos a osenos. 1 dalis. A chaeogna ha – Hemip e a, He e op e a. Me odinė p ie- monė / Lie u os edukologijos uni e si e as, Bal ijos–Ame ikos bio aksonomijos ins i u as, Vilnius: Lie u- os edukologijos uni e si e o leidykla. LITHUANIAN NAMES OF THE SUBORDER OF HETEROPTERA In 2013 a ex book o s uden s unde he i le o Blakės. Į ai o ė i pa adinimai (He e op e a. Va ie y and Names) by Jonas Riman as S onis, And ius Remeikis and Da ius Baužys was published. I desc ibes He e op e a common in Li huania and in o he coun ies. The subjec o his pape is he Li huanian names o 45 amilies and 463 species o He e op e a. The aim is o synch onically esea ch he ways he names o he amilies and species in his subo de a e o med, o desc ibe syn ac ic and se- man ic ela ions be ween he main and subo dina e elemen s o wo-wo d names and o es ablish he mos p oduc i e ways o name c ea ion. One-wo d o wo-wo d names in plu al, as is usual in en omology, a e used o naming amilies in he Hemip e a o de He e op e a subo de . One hi d o all names o amilies in his subo de a e wo-wo d names. The majo i y o he main elemen s o one-wo d o wo-wo d names a e compounds (i klãblakės, La . Co ixidae, Eng. Wa- e Boa men; Lesse Wa e Boa men; upžblakės, La . Gelas oco idae, Eng. Toad Bugs; žedblakės, La . An hoco idae, Eng. Flowe Bugs; Minu e Pi a e Bugs; žõlblakės, La . Mi idae, Eng. Plan Bugs; Lea Bugs), only one neologism (nuga plaukėlės, La . Plei- dae, Eng. Pigmy Backswimme ) and he main elemen o he amily name which was al eady in usage (čiuožikas, La . Ge idae, Eng. Pond-Ska e ) a e su ixal de i a i es. 194 Albina Aukso iū ė | Lie u iški blakių pobū io a dai Compounding is he p e ailing way in which he names o amilies in he He e op e a subo de a e o med. Such compounds a e subo dina i e compounds. Abou 92 pe cen o names o amilies in he He e op e a subo de belong o he g oup o names wi h he second componen -blakės which is desc ibed by he i s componen acco ding o he dis inc i e ea u e o a pa icula amily. Two hi ds o hese compounds ha e a noun as he i s componen desc ibing he ea u es o he body o body pa , simila i y wi h some hing o place o li ing o eeding (plkblakės, La . Piesma idae, Eng. Bee Bugs; Ash-G ay Lea Bugs; ėžliãblakės, La . Scu elle idae, Eng. Shield-Backed Bugs; Shield-Back Bugs; Jewel Bugs; To oise Bugs; Scu elle ids; u - ã blakės, La . Cydnidae, Eng. Bu owing Bugs). Names o supe amilies and b anches o subo de s a e consis en ly made o amily names using su ix -iniai (žie ia bla k niai (A adoidea), di ablakniai (Lygeoidea), sko pionblakiniai (Nepomo pha), šoklia blakniai (Lep opodomo pha)). Nea ly all subo dina e elemen s o names o He e op e a species a e a ibu es in conco d and hey a e exp essed in adjec i es. Mo e han a hi d o hem a e adjec i es wi h he su ix -inis, less han a hi d a e compound adjec i es, mo e han one i h a e unde i ed de ini e adjec i es. Subo dina e elemen s o names o He e op e a spe- cies a y acco ding o seman ic unc ion. The la ges g oup o names comp ising abou 57 pe cen o all names o species speci ies ex e nal ea u es, he second la ges g oup comp ising abou 17 pe cen speci ies ood and only 3 pe cen o He e op e a species a e named acco ding o hei cha ac e is ic beha iou . Usage o compound nouns o naming amilies and compound adjec i es o nam- ing subo dina e elemen s o species is a cha ac e is ic ea u e o wo d- o ma ion o He e op e a subo de names which is mos likely de e mined by he need o name axa in he mos p ecise way and o dis inguish one axon om ano he . Gau a 2016-11-09 Albina Aukso iū ė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as albina.aukso [email p o ec ed]