Analysis of Term Formation in Lithuanian, Russian and English Terminology Works

5 Liudmila Mockienė Te minų o ma imo analizė lie u ių, e minų Sigi a Racke ičienė Russian and English Te minology Wo ks o ma imo analizė lie u ių, usų i anglų e minologijos kū iniuose LIUDMILA MOCKIENĖ Mykolas Rome is uni e si e as SIGITA RACKEVIČIENĖ Mykolas Rome is uni e si e as Rak iniai žodžiai: e minologija, e minų o ma imas, e minų o ma imo būdai, e minų o ma imo būdai, e minų šal iniai, kon as i inė analizė Įžanga S aipsnyje pa eikiamas kon as iškas požiū ių į e minų o ma imo būdų i p iemonių analizę, ap a iamų lie u ių, usų i anglų e minologijos da buose, y imas. Ty ime daugiausia dėmesio ski iama į ai ioms ipinių e minų o ma imo ling is inių p iemonių klasi ikacijoms, pa eik oms e minologiniuose da buose lie u ių (Keinys 1980, 2005a; Gai e nis 2002, 2014), usų (Даниленко 1977; Лейчик 2009; Суперанская, Подольская, Васильева 2005, 2012; Гринев-Гриневич 2008) i anglų (Sage 1990, 1997, 2004; ISO 704:2009 (E)). Te minų o ma imas kaip p ocesas pap as ai a i inka konk ečioje kalboje naudojamų žodžių o ma imo p ocesus. Nepaisan o, e minų o ma imas ski iasi nuo žodžių o ma imo a p asme, kad, kaip aisyklė, ai y a sąmoninga i sąmoninga eikla, o ne spon aniškas p ocesas. Be o, e minų o ma imas y a pla esnė są oka, nes ji apima i žodžių, i azių o ma imą. Pi mojo p oceso ezul a as y a ieno žodžio e minai, o an asis - daugiažodžių e minai. Lie u os e minologas S asys Keinys i ina, kad e minai y a suku iami i s anda izuojami sąmoningai (Keinys 1980: 60). Pasak S . Keinys, e minologija y a s anda inės kalbos dalis, ačiau kai ku iais aspek ais ji y a a ski a i nep iklausoma nuo jos. Viena e us, e minologija a i inka bend ąsias kalbos ys ymosi endencijas; Ki a e us, jai būdingi speci iniai b uožai, am ik i eikala imai i ys ymasis (Keinys 2005g: 231). 3Te minologija | 2016 | 23 Idėją, kad e minų o ma imas y a eguliuojama, kon oliuojama i sąmoninga eikla, aip pa disku uoja usų ling is ai, okie kaip Vale ija Danilenko (Даниленко 1977: 91, 93), Vladimi as Lei čikas (Лейчик 2009: 62), Aleksand a Supe anskaja, Na alija Podolskaja i Na alija Vasilje a (Суперан-ская e al. 2012: 194). V. Danilenko eigimu, e minų o ma imas mokslo kalbos s i yje p iklauso nuo žodžių kū imo sis emos, ku i a ski ia e minų o ma imą mokslo kalba i žodžių kū imą o he Russian s anda d language. Ne e heless, he e is a numbe o ea u es s anda inėje kalboje, o ai, kad e minai y a suku i ikslingai i sąmoningai, y a ienas iš ų b uožų (Danilenko 1977: 90 […] 97). Juan C. Sage aip pa p i a ia nuomonei, kad e minų o ma imas y a sąmoninga žmogaus eikla i ski iasi nuo bend ų žodžių o ma imo p ocesų sa a ališkumo didesniu su okimu iš anks o egzis uojančių modelių i modelių […]...> (Sage 1997: 25). Šis p ocesas ne ik emiasi esamais leksikaliniais elemen ais i juos jungia am ik ais būdais, be aip pa gali bū i apibūdinamas pagal šių elemen ų de inimo modelius, ku ie sa o uož u gali bū i naudojami ėlesniam e minų o ma imui (ibid.). Kadangi e minų o ma imas y a sąmoningas, sąmoningas, kon oliuojamas i eguliuojamas p ocesas, bū ina žino i ipinius naujų žodžių o ma imo modelius am ik oje kalboje, kad bū ų galima suku i naujus e minus i į e in i jų sis emingumą bei eisingumą. Taigi y imo ikslas - pe žiū ė i pag indinius e minų o ma imo būdų i p iemonių analizės me odus lie u ių, usų i anglų kalbose i a lik i jų kon as išką analizę. Te minų o ma imo būdai eiškia e minų o ma imo idinių a išo inių šal inių naudojimą a modi ika imą, o e minų o ma imo būdai s aipsnyje eiškia konk ečius e minų o ma imo ipus, p z., e minologizaciją, ans e minologizaciją, p i i inimą, jungimą, kon e a imą, iesioginę skolinimą, paskolų e imą i . . Te minų o ma imo modelių klasi ika imas siekian a skleis i e minų o ma imo analizės panašumus i ski umus ski ingose kalbose. Šiame sky iuje pa eikiama d iejų žymiausių lie u ių e minologų S asys Keinys i Kazimie as Gai enis, ku ie įkū ė šiuolaikinės lie u ių icle analyses and compa es he main c i e ia applied by e minologis s o e minologijos pag indą, da bų analizė. Jame aip pa pa eikiami CLASSIFICATION OF WAYS AND MEANS OF TERM FORMATION 4 Liudmila Mockienė Te minų o ma imo analizė lie u ių, lie u ių eisinėje Sigi a Racke ičienė Russian and English Te minology Wo ks some ideas om he wo ks by Al ydas Umb asas who in es iga ed he e minologijoje i jos is o inis ys ymasis. Lie u os e minologai išski ia is e minų o ma imo būdus: 1) naudojan esamą s anda inės kalbos i dialek ų žodyną, 2) ku ian naujus žodžius (neologizmus) i 3) pasiskolindami e minus iš ki ų kalbų (Gai enis 2002, 2014; Keinys 2005a). Pažymė ina, kad pi mieji du e minų o ma imo būdai y a pag įs i idiniais šal iniais, o ečiasis - išo inių šal inių naudojimu. Naudojan esamą s anda inės kalbos i dialek ų žodyną kaip e minų o ma imo būdą, emiamasi ie inės kilmės žodynų naudojimu. Tai eiškia, kad e minologizuojamas jau egzis uojan is žodis a jo dialek as a ba ans e minalizuojamas e minas, ku is jau egzis a o ki oje e minologinėje s i yje (Keinys 2005g: 231). Žodžio e minologizacija iš bend osios kalbos a jo dialek o gali bū i pasiek a d iem būdais: jo leksikinė eikšmė y a a ba išplės a, a ba su umpin a (Gai enis 2002: 52 […] 53). Tokiu a eju e minologizuo ų žodžių u inys, a ojimas i eikšmė pap as ai keičiasi. Kai bend osios kalbos a ba jos dialek o žodžiai naudojami kaip e minai, jie pap as ai įgyja naujų eikšmės elemen ų, ku ių jie ne u i bend oje kalboje (ibid.). Dauguma e minų, ku ie susideda iš ieno žodžio i y a pap as i s uk ū oje, iš ik ųjų bu o e minologizuo i bend osios kalbos žodžiai, ai ne eiškia, kad jie bu o suku i kaip okie žodžių kū imo būdu. Kaip e.g. banga ‘wa e’ (‘wa es o a sea/a lake’ → ‘ adio wa es’). i ina K. Gai enis, y a a ejų, kai sudė ingos s uk ū os e minus ( . y. jie y a o macijos) negalima p iski i žodžių kū imo būdu suku ų e minų o i s dialec . Mo eo e , he me e ac ha a e m is complex in s uc u e ka ego ijai, nes iš ik ųjų jie bu o e minologizuo i, . y. žodis kaip oks bu o su o muo as bend oje kalboje (a ba jo dialek e) i ada bu o naudojamas kaip e minas (Gai enis, 2002: 56). Taigi gali bū i gana sunku nus a y i, a e minas bu o su o muo as žodžių o ma imo p oceso ezul a u, a y a e minologizuo as a ba ans e minalizuo as žodis. Vienas iš k i e ijų, ku is čia gali padė i, y a a siž elg i į mokslo s i į i e minų ys ymosi is o iją, ku i nė a isiškai pa ikima, nes os pačios p iemonės gali bū i naudojamos suku i naują žodį ski ingose ie ose, ku kalba kalbama, i ski ingais laiko a piais. Ne gi ai, kad žodis egzis a o p aei yje i bu o minology o ha pa icula ield. None heless his c i e ion o ‘newness’ 5Te minologija | 2016 | 23 a ojamas kai ku iuose is o iniuose dokumen uose ne eiškia, kad žodis bu o paim as iš o seno šal inio i nebu o suku as kaip naujas subjek as (Keinys 2005d). S . Keinys siūlo, kad isi e minai, ku ie gali bū i sinch oniniu būdu laikomi o macijomis, u ė ų bū i laikomi žodžių o ma imo ezul a u, o ne e minologizacija (Keinys 2005d: 22). Jis pa eikia du a gumen us šiai pozicijai: 1) daugeliu a ejų neįmanoma nus a y i, a e minas bu o suku as kaip neologizmas, a bu o paim as iš bend os kalbos; 2) e minai, ku ie bu o su o muo i iš įp as ų žodžių, is dėl o a spindi am ik us žodžių o ma imo ipus, odėl bū ų ne ikslu nesude in i con2005d: 22; Keinys 2005e: 113). Al ydas Umb asas, ku is išanaliza o Lie u os eisinę e minologiją, naudojamą 1918-1940 m., aip pa dalijasi side hem as ep esen a i es o hose ypes o wo d o ma ion (Keinys e minologizuo ais žodžiais i konk ečiams ikslams su o muo ais sudė ingos s uk ū os e minais; jo me odas y a o malus i jis p iski ia isus sudė ingos his iew and does no dis inguish be ween e ms o complex s uc u e s uk ū os e minus (de i a us i junginius) į ą pačią ka ego iją (Umb asas 2010: 67-68). Todėl S . Keinys i K. Gai e nis da buose sudė ingos s uk ū os žodžiai dažniausiai p iski iami an osios ka ego ijos e minų o ma imo ego ijai - naujų žodžių (neologizmų) kū imui. Naujų žodžių (neologizmų) kū imas iš esamų žodžių pagal isus pag indinius žodžių o ma imo ipus y a da ienas p oduk y us naujų e minų kū imo lie u ių kalboje būdas. Y a ke u ios pag indinės žodžių o ma imo p iemonės lie u ių kalboje: p e iksacija, su iksacija, leksinė iš es is i žodžių jungimas (Gai enis 2002: 54; Keinys 2005g: 232; EC 2006). Pasak S . Keinys, ku is a liko išsamią e minų o ma imo p iemonių analizę į ai iose mokslo s i yse, dauguma e minų susida o su iksacijos būdu, ku ių dauguma y a de e baliniai. Su iksacijos būdu su o muo ų e minų y a kelios cha ak e is inės sa ybės, . y. jie pap as ai y a abs akčiai a diniai, jiems ūks a emocinės kono acijos, o gana daug jų y a hib idai (Keinys 2005d). Hib idai, ai y a e minai, ku ie susideda iš užsienio pag indo i ie inio su ikso, analizuojami kaip iš es inės i p iski iami a pačia g upė kaip i ie inės kilmės o macijos (Keinys 2005d: 75). Tačiau A. Umb asas, ku is p adeda aiky i e imologinį k i e ijų, a ski ia hib idus kaip a ski ą ka ego iją, ku i ski iasi nuo ie inės kilmės e minų, su o muo ų su iksa imo būdu (p z., kon abandininkas […] kon abanda […] […] kon abanda […] […] […] kon abanda […] […] […] kon abanda […] […] […] kon abanda […] […] […] kon abanda […] […] […] […] kon abanda […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] 5 Liudmila Mockienė Te minų o ma imo analizė lie u ių kalba, Da iena Sigi a Racke ičienė Russian and English Te minology Wo ks o ma imo p iemonė, ku i labai dažnai naudojama naujų e minų kū imui lie u ių kalba, y a jungimas. S . Keinys i ina, kad jungimas y a an oji p oduk y iausia e minų o ma imo p iemonė po su iksacijos i y a gana populia i am ik ose p o esinės kalbos s i yse (Keinys 2005c: 129). Tai, kad sudė ingumas y a oks p oduk y us e minų o ma ime, gali bū i paaiškin a bū inybe nu ody i sudė ingą są oką. Be o, junginiai a i inka okius gy ybiškai s a bius e minų eikala imus, kaip ikslumas, aiškumas i glaudumas. No s šie e minų eikala imai gali bū i pa enkin i naudojan kelių žodžių e miną, ieno žodžio e minus y a pa ogiau naudo i i juos galima suku i kaip san ykinai umpus bend us pa adinimus nenaudojan a ibu ų. Dažniausios kalbos dalys, naudojamos junginiams suku i e minologijoje, y a d iejų a dinių junginys, a dinio i eiksmažodžio junginys i būd a džio i a dinio junginys (Gai e nis; 2002 Keinys iekis […] anduo […] anduo […] + iek i […]supply[…]). Ki as gana 2005c), e.g. meds aig is ‘sc ewnail’ (medis ‘wood’ + s aig as ‘sc ew’), anden- p oduk y us e minų o ma imo būdas, būdingas lie u ių kalbai, y a leksijinis iš es is. Ski ingai nuo anglų kalbos, ku leksija a nauja ik kaip unkcinis p iedėlis, lie u ių kalba ji gali bū i naudojama iš es inei. Kaip žodžių o ma imo p iemonė, leksinė iš es inė y a labai panaši į su iksaciją sa o p igim imi, iš es ine eikšme i o ma (Keinys 2005b). Dėl sa o pap as os s uk ū os labai pa ogu naudo i žodžius, su o muo us leksinio iš edimo būdu. Taigi leksinė iš es inė gali bū i plačiau naudojama kaip e minų o ma imo p iemonė (Keinys 2005b). Didžioji dalis e minų, su o muo ų leksijiniu iš es iniu būdu, y a de e baliniai i dedjek i iniai, o a diniai, pa a dės i skaičiai labai e ai naudojami kaip iš es inio pag indo, p z., sąnaudos […] su a ojimas, išlaidos […] (( sunaudojo […] panaudo as […]). Ly ų kalboje san ykinai mažiau p oduk y i e minų o ma imo p iemonė y a p e iksacija, nes ji naudojama ik pa adinimų a dams su o muo i (Keinys 2005e); P iešingai, su iksacija i leksinė iš es inė y a naudojama de e baliniams, dedjek i iniams i denominaliniams a diniams pa adinimams su o muo i. Nepaisan o, p e iksacijos aidmuo e minų o ma ime y a gana eikšmingas (Keinys 2005e), p z., į ė is […]adop y a he […] (( į + ė as […] a he […]), neda bas […]unemploymen […] (ne […]no[…] + da bas […]wo k[…]). The las way o e m o ma ion discussed in he wo ks o he Li hua- Nian e minologai pasiskolino e minus iš ki ų kalbų. Są okos pasiskolinimo p ocesas ka u su e minu, ku is eiškia ą są oką, y a gana įp as as kalba apsk i ai i e minologijos moksle. 5Te minologija | 2016 | 23 pasiskolinimo e minologijoje, be o, ai ne isada speci ically (Keinys 2005g). As K. Gai enis claims, i is a he ha d o a oid bū ina (Gai enis 2002: 57). Be o, paskolos u ė ų a i ik i onologijos aisykles, ku ios pagal jų asimiliacijos laipsnį bū ų suski s y os į is g upes: 1) senos in cases when hey may supe sede he exis ing e ms o na i e o igin, and, paskolos; 2) a p au iniai žodžiai; 3) i ba ba izmas. Senos pasiskolin os kalbos phology and spelling o he Li huanian language. Bo owed e ms can be bu o isiškai asimiluo os i p i aiky os kalbos sis emai, p z., s iklas […]glass[…] (Gai enis 2002: 58). Te minologijoje jie nelaikomi ik omis pasiskolinimu, iš ik ųjų jie y a e minologizuo i bend o žodynų žodžiai. Ki a ka ego ija - a p au iniai žodžiai - y a ski ingų mokslo s ičių e minai. Jie bu o pasiskolin i į lie u ių kalbą daugiausia iš klasikinės kalbos, okios kaip g aikiška i lo ynų kalba, iesiogiai a ba pe a pines kalbas, p z., hipo eka […]mo gage[…] (iš g aikų kalbos), espublika […] epublic[…] (iš lo ynų kalbos). Pasku inė ka ego ija, ba ba izmas, y a žodžiai, ku ie nea i inka kalbos no mų (Gai enis 2002: 57). Ba ba izmas niekada nesusijęs su s anda izuo a leksika. Taip pa bu o pas ebė a, kad paskolų paski s ymas ski ingose e minologijos s i yse y a ne olygus. Teigiama, kad naujausiose mokslinėse i echninėse e minologijos s i yse pasiskolin ų žodžių kiekis y a didesnis nei ose s i yse, ku ios u i ilgame ę adiciją i daugiausia emiasi ie iniu žodynu (Keinys 2005 ). S . Keinys aip pa ap a ia paskolų e imus (Keinys 1980: 92-96). Dauguma okių e minų nea i inka lie u ių kalbos no mų i nė a ekomenduojami naudo i. Tie, ku ie a i inka kalbos no mas i y a su o muo i emian is p oduk y iu žodžių o ma imo modeliu, aip pa dažnai y a p oblema iški, nes dažnai sunku nus a y i, a e minas y a paskolos e imas, a ie inis o ma imas. Žodžio s uk ū os panašumas keliose kalbose nebū inai odo paskolos e imo a ejį. Dažniausiai okie e minai su okiami kaip ie inės o macijos (Umb asas 2010: 134). Lie u ių e minologai pagal o malią s uk ū ą e minus klasi ikuoja į ieno žodžio e minus i kelių žodžių e minus. Vienos žodžio e minai gali bū i klasi ikuojami pagal jų s uk ū ą į pap as us i o macijas, o daugiažodžių e minai y a suski s y i pagal sudedančių žodžių skaičių (Keinys, 1980: 16-17; Gai enis, 2002: 17) i analizuojami pagal jų kilmę i žodžių sin ak inį yšį są okose (Umb asas, 2010). 5 Liudmila Mockienė Te minų o ma imo analizė lie u ių kalba. Tiek ien žodžių e minai, Sigi a Racke ičienė Russian and English Te minology Wo ks iek daug žodžių e minų sudedamosios dalys o muojamos pagal uos pačius p incipus (naudojan idinius a išo inius šal inius i į ai ias e minų o ma imo p iemones), ku ie apibend inami 1 schemoje. 1 schema. Pag indinių e minų o ma imo būdų i p iemonių klasi ikacija lie u ių kalba (pagal K. Gai enis i S . Keinys da bus) Są okų o ma imas lie u ių kalba (pagal K. Gai enis i S . Keinys kū inius) Vidaus šal iniai Išo iniai šal iniai Naudojan esamus Suku i paskolas Pasiskolin i s anda inių naujų žodžių šal inius Ve imai/ kalba i dialek ai (neologizmai) Kalkos Te minologizacija De i acija Te minologizacija Te minologizacija Te minologizacija Kompozicija Pasiskolin ų žodžių T anologizacija Apibend inan , lie u ių mokslininkai, okie kaip K. Gai inis i S . Keinis, palaiko nuomonę, kad pag indinis e minų šal inis u ė ų bū i idinis: a ba gim oji kalba, . y. bend as žodynas a jo dialek ai, a ba gim oji žodžių kū imo p iemonė. Taigi e minų o ma imo pag indas lie u ių kalboje y a seman inės p iemonės (mo inys ės kalbos žodžių i senų pasiskolin ų žodžių e minologizacija), mo ologinės p iemonės (žodų o ma imas) i sin ak inės p iemonės (daugiažodžių e minai). CLASSIFICATION OF WAYS AND MEANS OF TERM FORMATION Šiame sky iuje pa eikiama usų e minologų i S. G ine -G iniewiczo da bų analizė. V. Danilenko, М. Lei chik, A. Supe anskaja, N. Podolskaja, N. Vasilje a, Rusijos e minologai, kaip i lie u ių e minologai, pap as ai ski ia is pag indinius e minų o ma imo būdus. Pi mieji du emiasi idinių šal inių naudojimu, . y. esamo kalbos žodžio naudojimu ( . y. bend o žodynų žodžio e minologizacija a ba ans e mų o ma imas žodžių kū imo i sin ak inių 5 9Te minologija | 2016 | 23 e minologiza ion o a eady-made e m om one ield o ano he ) and p iemonių pagalba; Tuo a pu pas a asis y a pag įs as išo inių šal inių naudojimu, . y. e mino pasiskolinimu iš ki os kalbos, one iškai i mo ologiškai p i aikan jį kalbos no moms (Лейчик 2009: 81[…]84; Суперанская e al. 2012: 194, 203). A. Supe anskaja, N. Podolskaja i N. Vasilje a eigia, kad no s am ik ose s i yse y a plačiau naudojamas bend osios kalbos žodžių e minologiza imas, dominuojan i e minų o ma imo p iemonė y a žodžių kū imas (Суперанская e al. 2012: 201). Jie siūlo sujung i du pa ame us, ku ian e minų o ma imo būdų klasi ikaciją, . y. šal inio kalbą (nacionalinę i užsienio) i leksikinį p incipą, ku is naudojamas kaip e minų o ma imo pag indas (pa uoš as žodis i yčia suku as žodis) (Суперанская e al. 2012: 196). Tai sukel ų e minų o ma imo būdų schemą, ku i, kaip i ina au o iai, y a labai bend o pobūdžio, nes neį aukia ans e minologizacijos (ž . 2 schemą). 2 schema. Pag indinių e minų o ma imo būdų i p iemonių klasi ikacija usų kalboje (pagal A. Supe anskaja i ki ų da bus) Te m o ma ion in Russian (pagal A. Supe anskaja i ki ų kū inius) gim osios kalbos iš ekliai Ki i e minologijos iš ekliai Žodžių kū imas (s anda d language and dialec s) languages Pasiskolinimas Pasiskolinimo e minas pa uoš o kū inio o ma imas pagal pasiskolin ų elemen ų e minus Panašiai V. Lei čikas aip pa išski ia is e minų o ma imo būdus, . y. e minų o ma imą iš gim osios kalbos iš eklių žodžių kū imo i sin ak inių p iemonių pagalba; nespecialių (s anda inių kalbų i dialek ų) i specialių žodynų e minologija; i e minų pasiskolinimas iš ki ų kalbų, ku jie bu o suku i kaip e minai a ba žodžių pasiskolinimas i jų e minologizacija (Лейчик 2009: 81[…]84). V. Lei čiko eigimu, no s e minų o ma imo modeliai y a okie pa ys, kaip i Sigi a Racke ičienė Russian and English Te minology Wo ks bend osios kalbos žodžių kū imo p iemonės, kai ku ios iš jų y a p oduk y esnės, o ki os - mažiau p oduk y ios. Klasi ikuodamas e minus, jis pi miausia ski ia ieno žodžio i kelių žodžių e minus. No s kompozicijos kaip žodžių kū imo p iemonės p oduk y umas usų kalboje nė a oks didelis, V. Lei čikas pas ebi bend ą endenciją naudo i d iejų žodžių i ijų žodžių e minų azes (ypač in o ma ikos s i yje) i ne ke u ių a penkių žodžių e minus (ypač iloso ijos s i yje). Daugumos usų kalbos daugiakalbių e minų sudedamosios dalys y a a diniai i būd a džiai. Kele as a dinių pa adinimų de inys gali bū i naudojamas su p epozicijomis a ba be jų, odėl a diniai pa adinimai gali p iklausy i nuo ki ų a dinių pa adinimų (Лейчик 2009: 48[…]62). Schema 3. Pag indinių usų kalbos e minų o ma imo būdų i p iemonių klasi ikacija (pagal V. Lei chik kū inius) Te m o ma ion in Russian (pagal V. Lei chik kū inius) Gim osios kalbos iš ekliai Ki ų e minų iš ekliaiSyn ak inis skolinimas (s anda d language and dialec s) languages Te minologizacija Logizacija Pasiskolin ų žodžių e minų s a yba D iejų anksčiau ap a iamų klasi ikacijų požiū is į skolinimą ski iasi. Be pa uoš ų žodžių skolinimo p oceso, A. Supe anskaja i ki i aip pa išski ia e minų o ma imąsi pagal pasiskolin us elemen us. V. Lei chik klasi ikacijoje pas a osios pozicija nė a aiški. Tačiau ka u su e minų pasiskolinimo p ocesu jis išski ia užsienio bend o žodynų pasiskolin ų žodžių e minologizacijos p ocesą, o ai eiškia, kad šie pasiskolin i žodžiai nebu o naudojami kaip e minai šal inės kalboje i apo okiais ik ikslinėje kalboje. Ki as žinomas usų ling is as V. Danilenko i ina, kad iš esmės e minai o muojasi iš bend ųjų i specialiųjų žodynų žodžių pagal isus konk ečiai nacionalinei kalbai būdingus žodžių s uk ū inį ipą (pap as i žodžiai, iš es iniai i sudė iniai žodžiai). Ji a ski ia as pačias a dų koncepcijų p iemones 6 Te minologija | 2016 | 23 nauji subjek ai, nes nauji e minai u i a spindė i naujų są okų yšius su esamomis, . y. naujų e minų kū imo p ocesas u i bū i sis emingas, ku į galima leng ai pasiek i p i i inan i sudedan . Šiuo me u J. C. Sage is pažymi, kad anglų kalboje dažnai sunku a ski i a p ik ų neologizmų sukū imo iš edimo būdu, naudojan lo yniškus a g aikiškus žodžių elemen us, i e minų skolinimo kaip pa uoš ų žodžių iš lo ynų, g aikų i p ancūzų. Be o, ne isada įmanoma nus a y i skolinimosi šal inį, nes anglų kalba u i " okia ilgą skolinimosi iš isų ijų kalbų adiciją, kad labai dažnai neįmanoma pasaky i, a iesiogiai iš ienos iš klasikinės kalbos" (Sage 1990: 38). P iešingai, šiuolaikinėje anglų kalboje pasiskolin i iš ki ų kalbų y a gana e as eiškinys. Pap as ai šiuolaikinė anglų kalba ampa naujos e minologijos a wo d has come in o English ia F ench o whe he i has been aken skolinimo į ki as kalbas šal iniu. Ka u su iesiogine skolinimosi, J. C. Sage ap a ia paskolų e imą, a ba calque, ku is y a iesioginio e imo ezul a as, žodžio už žodžio pakei imas leksikos komponen ų junginių. J. C. Sage i ina, kad "paskolos e imas y a labiau mėgs amas nei iesioginis skolinimasis, ačiau nė iena iš šių e minų kū imo o mų nė a p iim ina, jei ji pažeidžia na ū alius žodžių o ma imo me odus kalbinėje bend uomenėje". (Sage 1990: 87). Tai eiškia, kad iek iesioginės paskolos, iek paskolų e imai u i a i ik i ikslinės kalbos eikala imus. Schema 6 apibend ina e minų o ma imo būdus i p iemones, ap ašy us J. C. Sage sa o da buose 1990, 1997 i 2004: Te minų o ma imas anglų kalba (pagal J. C. Scheme 6. Classi ica ion o he main ways and means o e m o ma ion in English (based on wo ks o J. C. Sage ) Sage da bus) Esamų šal inių naudojimas Modi ika imas Esamų šal inių naujų šal inių kū imas Kalbiniai subjek ai (neologizmai) eikšmės išplė imas iš es is isiškai nauji kū iniai Panašios sudedamosios dalys Ta pkalbinė skolinimasis Me a o a F azių e minų kū imas Paskolos e imas/kalkai Te minologijos kon e a imas Ta pdisciplininis skolinimasis Komp esija 8 Liudmila Mockienė Te minų o ma imo analizė lie u ių kalba, Ki as Sigi a Racke ičienė Russian and English Te minology Wo ks isuo inis e minų o ma imo būdų i p iemonių klasi ika imas pa eikiamas Ta p au iniame s anda e ISO 704 (Te minologijos da bas […] P inciples and me hods) o he In e na ional O ganiza ion o S anda diza- ion (ISO 704:2009 (E)). Pag indiniai e minų o ma imo būdai, pa eik i ISO 704, which apply o he English language, a e: • naujų o mų sukū imas, • esamų o mų naudojimas, • ansling is inis skolinimasis (ž . 7 schemą). Naujų o mų sukū imas apima okius e minų o ma imo būdus kaip iš es is ( ieną a daugiau mo ologinių elemen ų a ba a iksų p idėjimas p ie šaknies a žodžio), jungimas (dėl o a si anda sudė ingi e minai, azės a mišiniai) i su umpin os o mos ( umpos o mos, su umpin i e minai, su umpinimai, inicializmai i ak onimai). Esamų o mų naudojimas apima okias e minų o ma imo p iemones kaip kon e sija ( . y. kalbos dalies kei imasis), e minologizacija (naujų, dažnai analoginių a me a o inių eikšmių p isky imas esamiems e minams susijusiose s i yse a bend ųjų kalbų žodžiams), seman inis pe da imas specialioje kalboje i ansdisciplininė skolinimasis (me a o os). Galiausiai ansling is inė skolinimasis y a d iejų ipų: iesioginės paskolos i paskolų e imai. 7 schema. Pag indinių e minų o ma imo būdų i p iemonių klasi ika imas anglų kalba (pagal ISO 704:2009 (E)) Te minų o ma imas anglų kalba (pagal a p au inį s anda ą ISO 704) Naujų o mų kū imas naudojan "T anslingual" (Neo e ms) esamos o mos skolinimasis Iš es inis kon e a imas Tiesioginė paskola Sudė inė e minologija Paskolos e imas Su umpinimas Seman inis pe da imas specialioje kalboje T ansdisciplininės skolinimo p iemonės Palyginus šias d i klasi ikacijas, ma y i, kad pag indinių e minų o ma imo būdų i p iemonių ka ego izacija anglų kalboje y a gana sudė inga. 9Te minologija | 2016 | 23 panašus. Klasi ikacijos g indžiamos okia opozicija: esamų ( idinių) šal inių naudojimas a modi ika imas, siekian suku i naujus e minus, y a p iešingas išo inių šal inių naudojimui ( ansling is inė skolinimasis). Vis dėl o klasi ikacijos u i am ik ų ski umų. Pi ma, okių e minų o ma imo p iemonių, kaip kon e zija, s a usas y a ki oks. J. C. Sage p iski ia sudė ingumą; Tuo a pu ISO 704:2009 (E) s anda e con e sion o modi ica ion o exis ing sou ces, alongside a ixa ion and kon e a imas p iski iamas esamų o mų naudojimui ka u su e minologizacija i ans e minologizacija. Ski ingas požiū is į kon e sijos poziciją šiose klasi ikacijose y a gana sude inamas su ski ingomis kon e sijos koncepcijomis žodžių kū imo eo ijoje. Kai ku ie ling is ai kon e siją laiko iš es inės kalbos sub ipu (Plag 2003: 17); ki i ling is ai jį nag inėja kaip a ski ą ka ego iją, a ski ą nuo iš es inės i sudė inės (Jackson & Zé Am ela 2012: 100; Šeškauskienė 2013: 123). Da ienas ski umas y a neologizmų aiškinimas i jų ie a klasi ikacijoje. J. C. Sage is paskolas iš ki ų kalbų laiko neologizmais (Sage 1997: 38), uo a pu naujoje ISO IEC 3787-1: 2009 neologizmo apib ėž yje eigiama, kad neologizmais gali bū i laikomi ik naujai sukons uo i e minai, pap as i a ba sudė ingi, ku ie pi mą ka ą a si anda kalboje i ku ie bu o suku i naudojan okius ling is inius mechanizmus kaip iš es inė, sudė inė a maišoma. Taigi skolinimasis iš užsienio kalbų ne u ė ų bū i p iski iamas neologizmų sukū imo p iemonėms. Šiuo požiū iu labai s a bu a ski i ie inius i užsienio šal inius, ku ie naudojami e minų o ma imui. Reikė ų pažymė i, kad pi miau pa eik os lie u ių, usų i anglų e minų o ma imo būdų i p iemonių klasi ikacijos aikomos specialioms kalboms apsk i ai, . y. jos pa eikia e minų i echnologijų būdus i p iemones. Be abejo, jie gali ski is p iklausomai nuo am ik os kalbos domeno i s uk ū os. o ma ion o be ollowed when o ming e ms in any domain o science CONCLUSIONS Iš e minologijos kū iniuose lie u ių, usų i anglų kalbomis pa eik ų e minų o ma imo būdų i p iemonių ap ašymų i klasi ikacijų analizės galima pada y i šias iš adas: 1. Lie u ių e minologų (S . Keinys, K. Gai nis) da buose pag indinis e minų o ma imo būdų i p iemonių klasi ika imo k i e ijus y a idinių i išo inių šal inių p iešingybė: s anda inės kalbos a dialek ų esamos 7 0 Liudmila Mockienė Analysis o Te m Fo ma ion in Li huanian, Sigi a Racke ičienė Russian and English Te minology Wo ks žodynos naudojimas i naujos žodynos kū imas naudojan ie ines žodynų kū imo p iemones ( idiniai šal iniai) p iešingai nei paskolų naudojimas (išo iniai šal iniai). 2. Rusijos e minologų me odus galima suski s y i į d i g upes. Viena g upė (A. Supe anskaja, N. Podolskaja, N. Vasilje a, V. Lei chik) kaip pag indinį e minų o ma imo būdų i p iemonių klasi ika imo k i e ijų naudoja idinių i išo inių e minų šal inių opoziciją. Ki a g upė (V. Danilenko, S. G ine -G iniewicz) u i ki okį p adinį ašką i sa o klasi ikaciją g indžia e minų o ma imo p iemonių ipu: seman inis, mo ologinis, sin ak inis i mo ologinis-sin ak inis. 3. Anglų e minologijos da buose (J. C. Sage , ISO 704:2009 (E)) e minų o ma imo modelių klasi ika imui naudojami keli k i e ijai: esamų o mų i pasiskolin ų o mų opozicija, aip pa į ai ios e minų o ma imo p iemonės. Tačiau jie ski ingai in e p e uoja neologizmų kon e a imo i o ma imo p ocesą i odėl jų klasi ikacijose e minų o ma imo ka ego ijos nesu ampa. Analizės ezul a ai a skleidžia, kad da bai apie lie u ių, usų kalbos o ma imą, ačiau jų p adžios aškai gali bū i ski ingi: emian is e imologiniu k i e ijumi a ba e mino o ma imo p oceso ipu (mo ologiniu, y aujančiomis e minologinėmis and English e minology p o ide simila app oaches o he analysis o e m adicijomis i kalbos s uk ū a. Vienos kalbos e minologijos klasi ika imas gali bū i ne inkamas a ba iš dalies inkamas ki os kalbos e minologijos syn ac ic, seman ic). The choice o p inciples o e m classi ica ion depends klasi ika imui. Todėl p ieš a inga kelių kalbų e minų o ma imo analizė eikalauja suku i speci inį klasi ika imą, ku is apim ų isus e minų o ma imo būdus i p iemones i iamose kalbose i bū ų jų palyginimo pag indas. REFERENCES EC 2006: Te minologijos ado ėlis Eu opos komisijos e imo aš u gene alinio di ek o a o lie u ių kalbos depa amen o e ėjams, Liuksembu gas: EC DGT LT. Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Gai enis K. 2014: Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. ISO 704:2009 (E) 2009: Te minology wo k — P inciples and me hods (3d ed.), ISO. Jackson H. & Zé Am ela E. 2012: Wo ds, Meaning and Vocabula y: An In oduc ion o Mode n English Lexicology. 2nd ed., London, New Yo k: Con inuum. Keinys S . 1980: Te minologijos abėcėlė, Vilnius: Mokslas. Keinys S . 2005a: Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. 7 1Te minologija | 2016 | 23 Keinys S . 2005b: Galūninė lie u iškų e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 77-112. Keinys S . 2005c: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129-182. Keinys S . 2005d: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 21-76. Keinys S . 2005e: P iešdėlinė lie u iškų e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 113-128. Keinys S . 2005 : Ta p au iniai elemen ai lie u ių e minologijoje. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 193-201. Keinys S . 2005g: Te minologijos kū imo šal iniai. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 231-233. Keinys S . 2012: Lie u ių e minologijos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Plag I. 2003: Wo d- o ma ion in English, Camb idge, New Yo k: Camb idge Uni e si y P ess. Sage J. C. 1990: A P ac ical Cou se in Te minology P ocessing, Ams e dam: John Benjamins Pub. Co. Sage J. C. 1997: Te m o ma ion. – G. Budin & S. E. W igh (Eds.). Handbook o e minology managemen , Ams e dam: J. Benjamins, 25-41. Sage J. C. 2004: Te minology in Special Languages. – W. Kesselheim, S. Skope eas, J. Mugdan, G. E. Booij & C. Lehmann (Eds.). Mo phologie: Ein In e na ionales Handbuch zu Flexion und Wo bildung [Mo phology: An In e na ional Handbook on In lec ion and Wo d-Fo ma ion], Be lin: De G uy e Mou on, 1924-1928. Šeškauskienė I. 2013: Ways wi h Wo ds: Insigh s in o he English Lexicon and Some C oss-Linguis ic Aspec s o S udy, Vilnius: Vilnius Uni e si y Publishing House. Umb asas A. 2010: Lie u ių eisės e minija 1918-1940 me ais: Pag indinių kodeksų e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Valeon is K., Man za i E. 2006: The Linguis ic Dimensions o Te minology: P inciples and Me hods o Te m Fo ma ion. – 1s A hens In e na ional Con e ence on T ansla ion and In e p e a ion T ansla ion: Be ween A and Social Science, 13 -14 Oc obe 2006, A hens, G eece, 1-20. Гринев-Гриневич С. В. 2008: Терминоведение, Москва: Академия. Даниленко В. П. 1977: Русская терминология: Опыт лингвистического описания, Москва: Наука. Лейчик В. М. 2009: Терминоведение: Предмет, методы, структура. 4 h ed., Москва: Либроком. Суперанская А. В., Подольская Н. В., Васильева Н. В. 2005: Общая терминология: Терминологическая деятельность, Москва: УРСС Эдиториал. Суперанская А. В., Подольская Н. В., Васильева Н. В. 2012: Общая терминология. вопросы теории. 6 h ed., Москва: Либроком. TERMINŲ KŪRIMO ANALIZĖ LIETUVIŲ, RUSŲ IR ANGLŲ TERMINOLOGIJOS DARBUOSE S aipsnyje analizuojamos i g e inamos žymiausių lie u ių e minologų S . Keinio i K. Gai enio, usų e minologų A. Supe anskajos, N. Podolskajos, N. Vasilje os, V. Lei chiko, V. Danilenko i S. G ine -G iniewicziaus, e minologo J. C. Sage io, y- inėjusio anglų kalbos e miniją, bei Ta p au inės s anda izacijos o ganizacijos pa eik- os e minų kū imo būdų klasi ikacijos. A lik a e minologų da bų analizė leidžia da- y i okias iš adas: 1. Lie u ių e minologų (S . Keinio i K. Gai enio) da buose pag indinis e minų kū imo būdų klasi ika imo k i e ijus y a opozicija a p idinių i išo inių šal inių: e - minai ski s omi į da omus, panaudojan sa ąją leksiką ( e minologizuojan ga a us žo- džius bei ku ian naujada us, pasi elkus sa osios kalbos žodžių da ybos in en o ių), i į pasiskolinamus iš ki ų kalbų. Pagal o maliąją sanda ą e minai ski s omi į ien isi- nius ( ienažodžius) i sudė inius (keliažodžius). 2. Rusų e minologai A. Supe anskaja, N. Podolskaja, N. Vasilje a, V. Lei chikas i- dinių i išo inių šal inių p iešp iešą aip pa laiko pag indiniu e minų kū imo būdų 7 Liudmila Mockienė Te minų o ma imo analizė lie u ių kalba, klasi ika imo k i e ijumi. Sigi a Racke ičienė Russian and English Te minology Wo ks Tuo a pu ki i usų e minologai V. Danilenko, S. G ine G iniewiczius klasi ika imo pag indu enkasi e minų da ybos p iemonės, ski s ydami jas į seman ines, mo ologines, sin aksines i mo ologines-sin aksines. 3. J. C. Sage is, ku is y inėjo anglų kalbos e miniją, bei a p au inio s anda o ISO 704 engėjai, klasi ikuodami e minų kū imo būdus, sujungia kele ą k i e ijų: e minų šal inius bei e minų da ybos p iemones. Tačiau jie ski ingai in e p e uoja kon e siją bei neologizmą, odėl e minų kū imo modeliai jų klasi ikacijose nesu ampa. Analizės ezul a ai odo, kad e minologijos da buose, ski uose lie u ių, usų i anglų e minijai, laikomasi panašių k i e ijų, klasi ikuojan e minų kū imo būdus: emiamasi idinių i išo inių šal inių p iešp ieša bei e minų da ybos p iemonių ipologija. Tačiau e minologai dažnai enkasi ski ingus klasi ika imo išei ies aškus, akcen uodami a ba e minų kilmę, a ba jų da ybą. Ne e ai jie ski ingai in e p e uoja i uos pačius e minų da ybos p ocesus. Te minų klasi ika imo p incipų pasi inkimą lemia iek y aujančios e minų kū imo adicijos, iek kalbos, ku ios e minai klasi ikuojami, s uk ū a. Vienos kalbos e minų kū imo būdų klasi ikacija gali isai ne ik i a ba ik iš dalies ik i ki os kalbos e minų kū imo būdų klasi ikacijai. Todėl, a liekan g e inamąją kelių kalbų e minų analizę, eikia suda y i i iamoms kalboms inkamą klasi ika imo sis emą, ku i apim ų isus i iamų kalbų e minų kū imo būdus i y ų suda ą pag indą jų sug e inimui. Gau a 2016-08-22 Liudmila Mockienė Mykolo Rome io uni e si e as A ei ies g. 20, LT-08303 Vilnius E. paš as liudmila@m uni.eu Sigi a Racke ičienė Mykolo Rome io uni e si e as A ei ies g. 20, LT-08303 Vilnius E. paš as sig[email p o ec ed]