Pragmatics for developing a terminological glossary: UNESCO’s Internet Governance Glossary

5Te minologija | 2017 | 24 P agma ics o de eloping e minologinis žodynas: UNESCO In e ne o aldymo žodynas BLANCA STELLA GIRALDO PEREZ In o e m (Ta p au inis e minologijos in o ma imo cen as) KEYWORDS: e minologinis žodynas, specializuo a komunikacija, skai meninis ske smuo, in e ne o aldymo žodynas (IGG) me odika, e minologiniai p incipai i me odai, u inys 1. In e ne o pag indas In o macinių i komunikacinių echnologijų (IKT) spa čiai ys ymasis, augan i žinių isuomenė i poli inis ikslas sumažin i be kokio pobūdžio skai meninį ski umą y a s a būs p amonės, iešojo adminis a imo i akademinės bend uomenės sp endimų p iėmėjų da bo a kės klausimai. Siekian page in i specializuo os komunikacijos i žinių dalijimosi e ek y umą i e ek y umą, eikia a naujin i esamus me odus i koncepcijas, kad bū ų galima naudo i naujus me odus i p iemones. Y a kele as pasiūlymų suku i žinių p iemones, ku ios p isidė ų p ie inkamo u inio kū imo, ku is galė ų bū i paka o inai naudojamas, paka o inai panaudo as i p a u in as, uo pačiu ska inan są eiką i a umą. Tinkamai suku i žodynų są ašai y a pag indinės p iemonės, padedančios padidin i specializuo o bend a imo i žinių dalijimosi e ek y umą i e ek y umą. No in sup as i žodynų yšį i jo e ę skai meninei ski s ymui, eikia žino i apie skai meninę ski s ymą i joje esančias p oblemas. Apsk i ai "skai meninis ske smuo" eiškia demog a inį a o ūkį a p demog a inės padė ies i egionų, u inčių p ieigą p ie šiuolaikinių IKT. Andy Ca in (2000) eigė: "Skai meninė sp aga y a ienas s a biausių pilie inių eisių klausimų, su ku iais susidu ia mūsų šiuolaikinė in o macinė ekonomika". Nepaisan o, p ieiga p ie in e ne o, in o macijos i in o macinių i yšių echnologijų su icien o educe he digi al di ide, which as Ca in highligh ed, is (ICT) pasi odė, kad ji aip pa nė a susijusi su u iniu, aš ingumu, pedagogika i bend uomene. Šiomis dienomis ji ne pe žengia šiuos ma menis. […]Skai meninė a ski is y a dalis pla esnio ski umo, ku is p isideda p ie žmonių socialinės i ekonominės a ski umo. Kele as 6 Blanca S ella Gi aldo Pe ez P agma ika e minologijos kū imui glossa y: UNESCO’s In e ne Go e nance Žodžių są ašas: ekonominiai, geog a iniai, kalbų, lyčių i k . aspek ai […] (Pa u 2008). Kaip socialinė p oblema, skai meninė sp aga pasi eiškia keliomis ski ingomis o momis, ku ias ski ingos suin e esuo osios šalys i iešosios a p i ačios o ganizacijos bando į eik i. Tačiau "sumažin i skai meninį ski umą nepakanka, kad bū ų panaikin as žinių ski umas, nes p ieiga p ie naudingų, kul ū iniu požiū iu s a bių žinių y a ne ik p ieigos p ie echnologijų klausimas". Ta p y iausybinės o ganizacijos, okios kaip UNESCO, i pasaulinės o ganizacijos, okios kaip In e ne Co po a ion o Assigned Names and Numbe s (ICANN), be egioninių o ganizacijų, ne y iausybinės o ganizacijos (NVO) i ki os, pab ėžia nepakeičiamą kalbų aidmenį ku ian į aukias žinių isuomenes. Kiek iena kalba su eikia unikalų sa o ci ilizacijos kul ū inio genijaus liudijimą i p isideda p ie pasaulio pa eldo, be o, jos aidmuo a pkul ū iniame dialoge, susi aikymo i aikos kū ime y a labai s a bus. (UNESCO 2017) UNESCO žinia čia: "Globalizuo ame pasaulyje su a pusa yje susie omis isuomenėmis, a pkul ū inis dialogas y a gy ybiškai s a bus, jei mes no ime gy en i ka u i p ipažin i sa o į ai o ę. Neaiškiame pasaulyje au ų a ei is p iklauso ne ik nuo jų ekonominio kapi alo a gam os iš eklių, be i nuo jų kolek y inės gebėjimo sup as i i numa y i aplinkos pokyčius - pe š ie imą, mokslinius y imus i žinių dalijimąsi. Todėl s a egijų, ku ios p isideda p ie skai meninės sp agos mažinimo, aip pa in o macinės isuomenės p incipų apib ėžimas isada bu o pag indinės UNESCO p og amų i eiklos emos. S a is inės a askai os pap as ai odo in e ne o naudo ojų i echnologijų inkos įsisk e bimo padidėjimą. Pasaulio in e ne o s a is ika su eikia naudingą s a is inę in o maciją apie in e ne o a o ojus pasaulyje. "Global Digi al Snapsho " pa eikia pag indinius s a is ikos odiklius pasaulio in e ne o, mobiliųjų echnologijų i žiniasklaidos naudo ojams. Dauguma šių skaičių odo augančias endencijas i p ognozuoja nuos abius g ei us pokyčius a einančiais me ais. Pag ei in i pokyčiai ne isuose sek o iuose yks a ienodai, kaip u ė ų bū i. Remian is mokslinės pe spek y os padalinio (STOA) y imu "Ling inių kalbų lygybė skai meniniame amžiuje" pa eik ais skaičiais apie mašininio e imo (MT) palaikymo lygį pagal kalbas, ik kelios kalbos naudojasi ge os kokybės p og amine į anga i iš ekliais am ik ose aikymo s i yse, o likusios kalbos ne u i p og aminės į angos a iš eklių, ski ų MT palaikymui. Ne gi dauguma Eu opos Sąjungoje naudojamų kalbų ne u i ienodo 1Te minologija | 2017 | 24 galimybės, susijusios su in o macija, bend a imu i žinių dalijimosi, ku i eikalinga mūsų globalizuo ame pasaulyje. No s daugiakalbys ė y a ienas didžiausių Eu opos u ų, ji aip pa y a ienas s a biausių iššūkių, susijusių su ik ai in eg uo os ES sukū imu. Eu opos Sąjungoje kalbama apie 80 kalbų, o kalbų kliū ys u i didelį po eikį ne ik bend os Eu opos apa ybės sukū imui, be i y imui, ku į STOA paskelbė 2017 m. ko o mėn., ku iame apž elgiama naujų echnologinių pažangų a si adimas, pag įs as didesne wo ke mobili y and c oss-bo de e-comme ce, ade and public se ices. This skaičia imo galia i p ieiga p ie didelių duomenų, pe ku iuos žmogaus kalbos echnologijos (HLT) ampa ik u sp endimu, kaip į eik i kalbų kliū is. Tačiau didžioji dalis echninės pažangos iki šiol bu o ik su iena kalba, anglų kalba. […] (Pa aki, Dawood 2017) Ne ik MT, be i isos in o macijos i yšių s i ys y a pa eik os spa čiai augančiu in e ne u i IRT, ku ie su eikia naujų galimybių naudo is, saugo i, ku i i dalin is in o macija i žiniomis. Dalijimasis eiškia p ieinamumą žmonėms, u in iems galimybę u ė i pasaulinį po eikį. Todėl in o macija i žinios u ė ų bū i ienodai p ieinamos iek bend uomenėms, u inčioms labai iš ys y as specializuo as kalbas, iek bend uomenėms, u inčioms mažiau iš ys y as specializuo as kalbas i e minologijas. […] In e ne o anks y ojo ys ymosi me u jis dažnai bu o e inamas iš echnologinės pe spek y os. Tačiau pe pas a ąjį dešim me į a si ado ki ų klausimų, dažnai adinamų "š elniais", daugiausia dėmesio ski ian okioms emoms kaip žmogaus eisės, demok a ija, p i a umas, socialinė lygybė, į aukimas, ie inio u inio kū imas, a pusa io p iklausomybė i ki i kul ū os, š ie imo, ekonominiai i poli iniai in e ne o naudojimo aspek ai. In e ne o aldymo o umo (IGF) sukū imas, ku is a si ado pe du Pasaulio in o macinės isuomenės i šūnių susi ikimus (WSIS Žene oje, 2003 m. i Tunise, 2005 m.) i WSIS+10 pe žiū os p ocesą i jo ezul a us. Šiame kon eks e "kalba" is labiau p ipažįs ama kaip p oblema, nes šiandien kalbos naudojimą labai palaiko in o macinių i yšių echnologijų echnologijos i in e ne as. Todėl a i inkamos e minologijos ūkumas ne iesiogiai da o į aką skai meninėms i žinių sp agoms. Šiandien a p au inė bend uomenė u i kele ą daugialypės suin e esuo ųjų šalių mechanizmų, ski ų dialogui i In e ne o aldymo klausimų sp endimams įgy endin i. WSIS enginiai i IGF p iklauso kai ku iems s a biausiems. No in daly au i a p au iniuose daugiašalių suin e esuo ųjų šalių p ocesuose, šalims i jų nacionaliniams a s o ams aip pa eikia u ė i kalbos į ankius, ku ie paleng in ų sup a imą, bend ada bia imą i koo dina imą. Vienas iš pas a ųjų y a spa čiai augan ys daugiašalių suin e esuo ųjų šalių pa ne ys ės mechanizmai, susiję su in e ne o aldymu. (In o e m, UNESCO, ICANN 2017: 12) 6 Blanca S ella Gi aldo Pe ez P agma ika e minologijos kū imui glossa y: UNESCO’s In e ne Go e nance Žodynas Apsk i ai kalban , kai kalbų p iemonės ku iamos ski ingoms bend uomenėms, IKT ado auja, o echnologinių aspek ų plė a y a p io i e inė. Tačiau kalbų į ankių a ž ilgiu s a biausia y a u inio kū imas i iš ekliai. Kalbų iš eklių pa yzdžiai y a: ašy iniai i kalbami ko po ai, skaičia imo leksikonai, e minologijos duomenų bazės, kalbos duomenų inkimas i apdo ojimas i . . Pag indinės p og aminės į angos p iemonės aip pa y a s a bios šių kalbų iš eklių i ki ų ūšių u inio įsigijimui, pa uošimui, inkimui, aldymui, p i aikymui i naudojimui. Tačiau, kadangi šiandien kalbos naudojimą labai palaiko in o macinių i komunikacinių echnologijų (ICT) i in e ne o naudojimas, a i inkamos e minologijos ūkumas ne iesiogiai, be neiš engiamai suku ia skai meninį i žinių ski umą, ku is gali pasi eikš i į ai iais būdais. Todėl eikia nuola inių e minalo mechanizmų egionų i šalių lygiu. (Ž . In o e m, UNESCO, ICANN 2017) ogy planning, ins i u ional capaci y building and e ec i e coo dina ion Todėl e minologijų, ku ios padeda keis is in o macija, žiniomis i ak y iai daly au i specializuo ose bend uomenės diskusijose, kū imas y a ne ik puiki galimybė mažiau išsi ysčiusių kalbų naudo ojams, be i s uk ū izuo o u inio kū imui, siekian są eikos i a umo. Y a kele as p oduk ų, ku iuose y a e minų, a s o aujančių okioms są okoms kaip žodynas, žodynas, duomenų bazės, žodynas. Žodynas y a e minologijos iš eklių ipas, ku io e ė p iklauso nuo jo ikslo i kū imo būdo. Apsk i ai, žodynas, aip pa žinomas kaip žodynas a kla is, y a abėcėlės są ašas e minų am ik oje žinių s i yje su ų e minų apib ėžimais. Pag indinis žodynas y a pap as as žodynas a ba apib ėžimo žodynas, ku is leidžia apib ėž i ki as są okas, ypač naujokams kalboje a s udijų s i yje. Jame y a nedidelis da bo žodynas i s a bių a dažnai pasi aikančių są okų apib ėžimai, pap as ai įskai an kul ū oje naudingus idiomus a me a o as. (Vikipedija) Y a į ai ių ipų žodynų: ienakalbių, d ikalbių (pap as ai žodžių są ašas su lygia e čiais žodžiais i paaiškinimais ki a kalba) i daugiakalbių. Kai ku iuose iš jų gali bū i aizdų a simbolių, aizduojančių są okas. Taip pa y a žodynų žodynų pa idalu, įskai an są okų apib ėžimus. 3Te minologija | 2017 | 24 Tokie žodynai y a e ingi šal iniai, padedan ys sup as i am ik os s i ies a konk ečios emos e minologiją. Jei jie y a o ganizuojami pagal okias domeno a dalyko žinias, jie gali bū i naudingesni a o ojams su ok i są okas. Jų e ė ampa labiau pas ebima naujose specializuo ose s i yse, ku ių g ei as ys ymasis eikalauja p ak inių sp endimų, ku iuos ėliau galima dalin is, a naujin i, paka o i a pa obulin i pagal jų naudo ojų po eikius. […] kalba, ku i a silieka e minologijoje am ik oje s i yje a ba daugelyje s ičių, izikuoja laikui bėgan p a as i gebėjimą bend au i ski ingose os kalbos eminėse s i yse. Kalbų bend uomenė, ku ios kalba nė a iš ys y a mokslinės i echninės e minologijos, neiš engiamai p i e s a naudo i ki ą, labiau iš ys y ą užsienio kalbą eminiam bend a imui. (UNESCO 2017) Po o, kai bu o apž elg i kai ku ie klausimai, susiję su skai meniniu sky ymu i žodynų aidmeniu, šiame s aipsnyje siekiama apibend in i pag indinius in e ne o aldymo žodynų (IGG) kū imo me odikos aspek us i siekiama didin i in o muo umą apie ski ingas galimybes planuojan i ku ian šio ipo kalbos iš eklius, aip pa apie galimą jų naudojimą " a kiniam e minologijos plana imui, ins i ucinio pajėgumų kū imui i eiksmingiems koo dina imo mechanizmams egionų i šalių lygiu". Jis aip pa siekia dalin is IGG pa i imi, ku ią gali išplės i a ba paka o i ki os bend uomenės, ku ios ne u i labai išsi ysčiusių specializuo ų kalbų galimybių. Tuo pačiu me u jis gali bū i pa yzdys daugeliui bend uomenių, ku ios nedaly auja daugiašaliuose p ocesuose dėl e minologijos ūkumo naujose s i yse a ba į ai iose naujose s i yse. […] Šiuo požiū iu a abų kalba kalbančios šalys i bend uomenės šiuo me u u i ibo as galimybes isiškai daly au i kons uk y iame dialoge i bend uose eiksmuose daugiašaliuose p ocesuose dėl nepakankamo pa amos kalbos p iemonių naudojimo. Todėl eikia as i sp endimų, kaip sus ip in i echninę a abų kalbos e minologiją, kad bū ų leng iau dialoguo i apie a abų kalbos naudojimą in e ne e eiksmingai, e ek y iai i koo dinuo ai. IGG p ojek e daly aujan ys pa ne iai pap as ai su inka, kad in e ne as u ė ų a nau i isiems žmonėms isame pasaulyje. Galiausiai šis s aipsnis y a galimybė pasiek i pla esnę audi o iją i pa ody i eiksmus, ku iuos okios pag indinės o ganizacijos kaip UNESCO i ICANN, čia bend ada biaudamos su In o e m, a lieka siekdamos įgy endin i sa o socialines misijas. 4 Blanca S ella Gi aldo Pe ez P agma ika e minologijos kū imui glossa y: UNESCO’s In e ne Go e nance Žodynas 2. Me odikos apž alga The In e ne Go e nance Glossa y Me hodology desc ibes “a amewo k suku i a abų kalbos in e ne o aldymo e minų žodyną, kad bū ų galima em i a abų kalbos bend uomenių daly a imą daugiašaliuose in e ne o aldymo i poli ikos o ma imo p ocesuose į ai iose pla o mose, įskai an Pasaulio in o macinės isuomenės i šūnių susi ikimą (WSIS) i In e ne o aldymo o umą (IGF). (In o e m, UNESCO, ICANN 2017: 7) Nuo pa p adžių IGG p ojek as bu o suku as siekian su eik i a abų kalbančioms šalims i bend uomenėms in e ne o aldymo (IG) žodyną ka u su bend a e minologijos kū imo a sude inimo me odika, pag įs a a p au iniais s anda ais. Tačiau ik as iššūkis bu o a i ik i išsaky us lūkesčius, kad […] [...] a abų kalbančios šalys naudo ų in e ne o aldymo e minų žodyną, suku ą bend ada biaujan , iksliai i daugelio suin e esuo ųjų šalių būdu; • Padė i o muo i bend as da bo a kes, p isidė i p ie sp endimų p iėmimo p ocesų, e ek y iau bend au i i ska in i jų daly a imą daugiašaliuose IG mechanizmuose; • Daly au i isų ūšių daugiašalių suin e esuo ųjų šalių p ocesuose; • Suku i ins i ucinius gebėjimus i koo dina imo mechanizmus a p egioninių i nacionalinių o ganizacijų, eikiančių kalbų klausimais, siekian p isidė i p ie a abų kalbos p opaga imo i p ieigos p ie jos in e ne e. (In o e m, UNESCO, ICANN 2017: 13) Dėl pa ies žodynų są ašo bu o sup ojek uo i penki pag indiniai e apai, siekian pasiek i ikė inus ezul a us: • […] Pag indinių dokumen ų […] a anka […] pag indinių […] są okų […] in e ne o aldymo (IG) […] s i yje […] nus a ymui. • P epa a iono ad a glossa yo IG e msinEnglish. • Viešosios konsul acijos. • "IG" e minų žodynų "lokalizacija" į "a abų kalbą" i " ėlesnis" pa i inimo p ocesas. • […] Pla inimas. Pa allelly, in ela ion o he me hodology, i was necessa y o ou line išanks iniai s a s ymai, ski s omi į ke u ias pag indines ka ego ijas: • Te minologijos da bas me odologijos požiū iu: a siž elgian į eminę s i į, ikslinę audi o iją i IGG ikslą; Da bo s au o p ojek a imo i plana imo ūšys: pag indinių e apų p i aikymas (pagal ISO 15188:2001), pag indinių a p au inių s anda ų aisyklės 5Te minologija | 2017 | 24 ISO/TC 37 […] Kalba i e minologija[…] s anda ai i ge os p ak ikos pa yzdžiai; • dokumen ai, su ku iais eikia susipažin i engian TIG, be UNESCO pa eik ų ekspe ų i poli ikos dokumen ų: esami žodynų są ašai, papildomi šal iniai, dokumen ų e inimo k i e ijai; • Te minų kandida ai i jų kon eks as dokumen uose: a siž elgian į e minų kandida ų šal inių eikiamos in o macijos ūšį. Bu o nus a y i ys a ejai: be kon eks o apib ėžimo, nepakankamo kon eks o a ejai i e minai, naudojami nesude inamiai ski inguose eks uose. In e ne o aldymo požiū is kaip speci inė ema padėjo nus a y i ma menis i ep ezen a y ias pag indines są okas pagal šią pe spek y ą: "In e ne o aldymo klausimas y a labai s a bus. Tai, kaip mes aldome šį b angią, pasaulinį iš eklius, iesiogiai da o į aką mūsų ekonominėms i socialinėms galimybėms olimoje a ei yje. Iššūkis In e ne o aldymas eiškia p ocesus, ku ie da o į aką in e ne o aldymui. Kai poli ikos o muo ojai i echniniai ekspe ai s engiasi sujung i likusius du ečdalius pasaulio au ų, ai, kaip in e ne as y a aldomas, g eičiausiai u ės į akos ai, kaip mes jį naudojame i kaip jis ys osi. [...] bū ina suku i aiškius i pap as us būdus, kaip kiek ienas - nep iklausomai nuo kilmės - galė ų sup as i i bū i in e ne o aldymo dalimi. [...] poli ikos pasaulyje apie ai kalbama kaip apie "daugiašalių suin e esuo ųjų šalių požiū į". Iš esmės ai eiškia, kad kiek ienas, ku is u i dalį in e ne o a ei yje, u i u ė i balsą dėl o, kaip jis aldomas. T umpai a ian , galima pasaky i, kad okia dinamiška s i is, kaip IG, g ei ai ys osi echniniu i koncep ualiu požiū iu. Poli iniu požiū iu ai y a labai jau i s i is, ku ioje y a daug ginčy inų e minų, eiškiančių s a eginę s a bą p amonei, isuomenei i poli ikai bei iešajai adminis acijai. Be o, in e ne o kul ū inis ma muo u i didelę į aką kul ū inio pa eldo išsaugojimui. Kadangi IG y a bū inas kiek ienai šaliai i kiek ienam piliečiui, IGG p isideda p ie pag indinių e minų paaiškinimo i paleng ina ge esnį isų suin e esuo ųjų šalių sup a imą. Ta p au inių s anda ų laikymosi me u IGG pa engimo me odika u ėjo bū i p i aiky a, kad bū ų galima susido o i su pi miau minė omis sa ybėmis. Remian is šios s i ies li e a ū os pažanga, ji bu o suku a 6 Blanca S ella Gi aldo Pe ez P agma ika e minologijos kū imui glossa y: UNESCO’s In e ne Go e nance Žodynas, suski s y as į sep ynis ma menis: bend as in e ne o aldymas; in as uk ū a i s anda izacija; ekonominis ma muo; eisinis ma muo; ys ymosi i socialinio i kul ū inio ma mens; suin e esuo ųjų šalių i o ganizacijų, o umų, inklų, g upių, kon e encijų, eglamen ų i eisinių p iemonių. Fo muliacijos bu o pa eng os aip neu aliai, kaip ik įmanoma, a siž elgian į in e esų g upių požiū į. Tuo pačiu me u "IGG" į ašai bu o su o muluo i aip, kad bū ų kuo pa ogesni a o ojams i bū ų ski i ge ai išsila inusiems skai y ojams. Ki aip a ian , u ėjo bū i inkamai a siž elgiama į idu inių naudo ojų po eikius. In e ne o aldymas p iėmė daugiašališką požiū į, ku io lanks umas leidžia "A ski iems asmenims i o ganizacijoms iš ski ingų s ičių, daly aujančioms ka u, dalin is idėjomis a ku i su a imą dėl poli ikos". (In e ne Socie y 2016) Iš ekspe ų požiū io šis me odas ski as daugeliui į ankių a p ak ikos, o ne ienam sp endimui. Todėl suin e esuo ųjų šalių s a biausi klausimai u ėjo bū i a idžiai sp endžiami, nes jie nė a ienodi kiek ienam suin e esuo am asmeniui. Ki as eikala imas, ku į eikėjo laiky is, bu o sup as i, kad eikia e imo. Tai lėmė abėcėlės indeksą kaip p ak inį g ei ojo ieškiklio IGG e minams ieško i. Remian is a p au iniais s anda ais i ge iausia p ak ika, bu o suku a bend a me odika, susijusi su šiais aspek ais: • šal inių " e inimas" i "a anka". • […] S uk ū izuo i […] isą […] in e ne o […] aldymo […] s i į […] ma menims. • […] Sis emiškas požiū is […] dėl […]dizaino[…] o žodynų s uk ū os (mak os uk ū os), o a ski ų žodynų į ašų (mik os uk ū os), […] su e minais susijusi in o macija, […] su ap ašymu susijusi in o macija, […] papildoma in o macija. • "IGG" publikacijos "bend asis" išdės ymas. P agma iškų p iežasčių bu o pasi ink as apibūdinimo i p esk ipcinio požiū io de inys pagal e minologijos eo iją i e minologijos da bą. Šis me odas a siž elgė į specializuo us leksikog a ijos me odus, ku iuose daugiausia dėmesio ski iama e minologijai, naudojamai specializuo oje domeno komunikacijoje. Tik osios e minologijos da bo p ak ikoje, p iklausomai nuo ikslo, kiek ienam p ojek ui eikia and he esou ces (in e ms o human esou ces and echnology) a ailable, p i aiky o da bo s au o. Ge iausia p ak ika ilius uoja, kaip y ėjai inkamai p i aikė pag indinių a p au inių s anda ų ISO/TC 37 […]Language and e minology[…] aisykles. 6Te minologija | 2017 | 24 Toliau pa eik oje diag amoje pa ody a IGG da bo s au o modelis, suku as jo kū imo e apams. 1 pa eikslas: IGG da bo s au o modelis […] [Skaičiuojan ] ap ašymus, bu o ypa ingai pasi ūpin a, kad bū ų pa eik os k yžminės nuo odos į koncep ualiai susijusius į ašus. Dėl o i dėl isų į ašų s iliaus, išdės ymo i . . sude inimo eikėjo k uopščiai p i aiky i o muluo es. (In o e m, UNESCO, ICANN 2017: 24) Tiesą sakan , galu inis p ocesas, ku iuo bu o susi a a dėl isų žodynų pakei imų i užbaig a me odikos ap ašymas, yko po 26 e apo. 7 Blanca S ella Gi aldo Pe ez P agma ika e minologijos kū imui glossa y: UNESCO’s In e ne Go e nance Žodynas Toks iš eklius, kaip IGG, "galima laiky i inicia y a, ski a nuola iniam e minologijos plana imui, ins i ucinio pajėgumų kū imui i eiksmingiems koo dina imo mechanizmams egioniniu i šalies lygiu". (UNESCO 2017) IGG a ba panašūs e minologinių iš eklių ipai gali labai padė i p isidė i p ie komunikacijos p ocesų šalyse i bend uomenėse, ku iose y a mažiau iš ys y os specializuo os kalbos i e minologijos. Šiuo a ž ilgiu eikia pasaky i, kad u inio kokybės i u inio kū imo paklausa ampa k i iniu eikala imu daik ų in e ne o (IoT) ys ymosi sis emoje. Be kokiu a eju, jei eikia už ik in i aukš ą u inio kokybę, u i bū i laikomasi ge osios p ak ikos e minologinių p ocesų, pag įs ų a i inkamais s anda ais. SOURCES Home » Wha We Do » Issues » In e ne Go e nance. – In e ne Socie y.[Online] [Ci ed: Augus 30, 2016.] h p://www.in e ne socie y.o g/wha -we-do/in e ne -issues/in e ne -go e nance. We a e social & Hoo sui e. 2017. We a e social Special Repo s Digi al in 2017: Global O e iew. – We a e social. [Online] Janua y 24, 2017. [Ci ed: May 20, 2017.] h ps://wea esocial.com/special- epo s/ digi al-in-2017-global-o e iew. REFERENCES Ca in A. 2000: Mind he Gap: The Digi al Di ide as he Ci il Righ s Issue o he New Millennium. – Mul imedia&In e ne Schools.Janua y–Feb ua y 2000, The weekly e-Newsle e om MMIS.com. In o e m, UNESCO, ICANN 2017: Home In e ne Go e nance Glossa y (IGG). – In e ne Go e nanceGlos- sa y(IGG)Me hodology (E. Bahe , C. Galinski, B. Gi aldo, & I. Kasinskai e-Buddebe g, Eds.) [Online] Ap il 4, 2017. [Ci ed: May 3, 2017.] h p://en.unesco.o g/si es/de aul / iles/in e ne _go e nance_glos- sa y_me hodology.pd o h ps://en.unesco.o g/in e ne -go e nance-glossa y. In e ne Socie y 2016: Home » In e ne Go e nance - Why he Mul is akeholde App oach Wo ks. – In e - ne Go e nance-Why heMul is akeholde App oachWo ks.[Online] Ap il 26, 2016. [Ci ed: June 30, 2016.] B ie ing Pape s. h ps://www.in e ne socie y.o g/doc/in e ne -go e nance-why-mul is akeholde - app oach-wo ks. Pa aki Z. G., Dawood A. 2017: Eu opean Pa liamen a y Resea ch Se ice Blog Language Equali y In The Digi al Age. – Eu opeanPa liamen a yResea chSe iceBlog.[Online] May 10, 2017. [Ci ed: May 18, 2017.] h ps://ep hink ank.eu/2017/05/10/language-equali y-in- he-digi al-age/. Pa u M. 2008: IN Slide sha e A ainingquali yeduca ion o all:AUNESCOpe spec i e. [Online] Oc obe 31, 2008. [Ci ed: Sep embe 5, 2015.] Slide 11-12. h ps://www.slidesha e.ne /eden_online/a aining- quali y-educa ion- o -all-a-unesco-pe spec i e-p esen a ion?qid=69b4a61a-3066-4867-8069-0514e 0a125 0& =&b=& om_sea ch=1. UNESCO 2017: Home In e ne Go e nance Glossa y (IGG). – In e ne Go e nanceGlossa y(IGG).[Online] Ma ch 27, 2017. [Ci ed: Ap il 4, 2017.] h p://en.unesco.o g/in e ne -go e nance-glossa y. Wikip og ess knowledge base. – Wikip og essO ganisa ionsUNESCO.[Online] [Ci ed: Ma ch 14, 2017.] h p://wikip og ess.o g/da a/o ganiza ion/unesco. Wikipedia – Glossa y. [Online] [Ci ed: Feb ua y 21, 2017.] h ps://en.wikipedia.o g/wiki/Glossa y. Wo ld S a s 2017: In e ne Wo ld S a s usage and popula ion s a is ics. – In e ne Wo ldS a s.[Online] June 30, 2017. [Ci ed: June 30, 2017.] h p://www.in e ne wo lds a s.com/s a s.h m. 7 5Te minologija | 2017 | 24 TERMINŲ ŽODYNO RENGIMO PRAGMATIKA: UNESCO INTERNETO VALDYMO ŽODYNAS Spa iin o maciniųi komunikacinių echnologijųplė a,didėjan isžinių isuome- nėsi poli inissiekismažin iį ai ių ūšiųskai meninęa ski įy ap io i e iniaiklausi- mai,ku iuoskeliap amonės, iešojoadminis a imoi akademinėspoli ikos o muo- ojai.Kadbū ųgalimapage in ispecializuo oskomunikacijosi dalijimosižiniomis e ek y umąbeinaudingumą,gali eikė i obulin iesamusme odusi ku inaujųme- odųbeip iemonių aikymokoncepcijas.Y ane ienasžinių a kybosp iemonių plė ojimopasiūlymas,p isidėjęsp iekū imo inkamo u inio,ku įbū ųgalimanaudo- ipaka o inai, aiky iki ais ikslaisi papildy i, uopa me uge inan są eikumąbei a umą.Ge aipa eng ižodynaiy apag indiniaiį ankiaispecializuo oskomunikacijos i dalijimosižiniomise ek y umuii naudingumuige in i. S aipsnyjeap a iamikaiku iep ak iniai e minųžodynų engimo, emian is UNESCOin e ne o aldymožodyno(IGG)suda ymopa i imii me odika,aspek ai. IGGme odikaapimap ak inįnus a y ų e minologijosp incipųi me odų,ypačpa- eik ųISOTK37s anda uose,p i aikymąi naudojimą.Jągalima aiky iski in- giems ikslamsį ai ioses i yse, aippa ski ingomsį ai iųišsila inimolygmenų ikslinėmsg upėms. IGGme odikapa odo,kad e minologinioda bop incipaii me odaigalibū ip i- aiky ispecialių iksliniųnaudo ojųpo eikiams.IGGme odikanepakeičiasis eminės e minologijos,be galibū ipanaudo akaiplabaidinamiškaibesiplė ojančioss i ies, okios kaip in e ne o aldymas, e minologinio da bo ge oji p ak ika. Žodynopas e ainėje(h p://en.unesco.o g/in e ne -go e nance-glossa y/abou -igg) ašoma,kad okįiš ekliųkaipIGGgalimalaiky iinicia y apa enkin i ęs inio e mino- logijosplana imo,ins i uciniųgebėjimųge inimoi  eiksmingų egioniniobeinacio- naliniolygmenskoo dina imomechanizmųpo eikį.Tokieiš ekliaigalidaugp isidė i p iešaliųi bend uomenių,ku iųspecialiosioskalbosi  e minijosnė apakankamai išplė o os,įsi aukimoi daly a imoge inimo. Gau a 2017-09-05 Blanca S ella Gi aldo Pe ez Ta p au inis e minologijos in o macijos cen as (In o e m) c/o CO SPACE, Gumpendo e S asse 65/1, 1060 Viena, Aus ija El. paš as sgi aldo@in o e m.o g