Pragmatics for developing a terminological glossary: UNESCO’s Internet Governance Glossary

Pragmatika rengiant terminologinį žodyną: UNESCO interneto valdymo žodynas BLANCA STELLA GIRALDO PEREZ Infoterm (International Information Centre for Terminology) RAKTAŽODŽIAI: terminologinis žodynas, specializuotoji komunikacija, skaitmeninė atskirtis, interneto valdymo žodyno (IGG) metodika, terminologiniai principai ir metodai, turinys 1. INTERNET0 VALDYMO ŽODYNO RENGIMO PAGRINDAS Sparti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtra, augančios žinių visuomenės ir politinis siekis mažinti visų rūšių skaitmeninę atskirtį – tai klausimai, užimantys svarbią vietą pramonės, viešojo administravimo ir akademinės bendruomenės sprendimų priėmėjų darbotvarkėje. Siekiant didinti specializuotos komunikacijos ir dalijimosi žiniomis veiksmingumą bei efektyvumą, reikia tobulinti esamus metodus ir koncepcijas, kurti naujus metodus ir taikyti priemones. Siūloma įvairių žinių priemonių kūrimo būdų, padedančių parengti tinkamą turinį, kurį galima pakartotinai naudoti, pritaikyti kitiems tikslams ir praturtinti, kartu skatinant sąveikumą ir tvarumą. Tinkamai parengti žodynai yra pagrindinės priemonės, didinančios specializuotos komunikacijos ir dalijimosi žiniomis veiksmingumą bei efektyvumą. Norint suprasti žodyno ryšį su skaitmenine atskirtimi ir jo vertę jai mažinti, reikia žinoti, kas yra skaitmeninė atskirtis ir kokius klausimus ji apima. Bendrąja prasme „skaitmeninė atskirtis“ reiškia atotrūkį tarp demografinių grupių ir regionų, turinčių prieigą prie šiuolaikinių IRT. Andy Carvin (2000) teigė: „Skaitmeninė atskirtis yra viena svarbiausių pilietinių teisių problemų, su kuriomis susiduria mūsų šiuolaikinė informacinė ekonomika.“ Vis dėlto paaiškėjo, kad prieigos prie interneto, informacijos ir IRT nepakanka skaitmeninei atskirčiai mažinti; kaip pabrėžė Carvin, ji taip pat susijusi su turiniu, raštingumu, pedagogika ir bendruomene. Šiandien ji apima net daugiau nei šias dimensijas. „Skaitmeninė atskirtis yra platesnės atskirties dalis ir prisideda prie žmonių socialinės bei ekonominės atskirties. Įvairūs Terminologija | 2017 | 24 59 aspects: economic, geographic, languages, gender, etc.” (Patru 2008). As a social issue, the digital divide is becoming manifest in several different forms, which different stakeholders and public or private organizations try to overcome. However, “Closing the digital divide will not suffice to close the knowledge divide for access to useful, culturally relevant knowledge is more than a matter of technology access.” (ibidem) „Tarpvyriausybinės organizacijos, tokios kaip UNESCO, ir pasaulinės organizacijos, tokios kaip Interneto vardų ir numerių priskyrimo korporacija (ICANN), taip pat regioninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir kiti subjektai pabrėžia, kad kalbos atlieka nepakeičiamą vaidmenį kuriant įtraukias žinių visuomenes. Kiekviena kalba unikaliai liudija savo civilizacijos kultūrinį genialumą ir prisideda prie pasaulio paveldo, jau nekalbant apie jos esminį vaidmenį kuriant tarpkultūrinį dialogą, susitaikymą ir taiką.“ (UNESCO 2017) UNESCO žinia čia tokia: „Globalizuotame, tarpusavyje susijusių visuomenių pasaulyje tarpkultūrinis dialogas yra gyvybiškai svarbus, jei norime gyventi kartu pripažindami savo įvairovę. Neapibrėžtame pasaulyje tautų ateitis priklauso ne tik nuo jų ekonominio kapitalo ar gamtos išteklių, bet ir nuo bendro gebėjimo suprasti aplinkos pokyčius bei numatyti juos – pasitelkiant švietimą, mokslinius tyrimus ir dalijimąsi žiniomis.“ (Wikiprogress knowledgebase n.d.) Todėl strategijų, padedančių mažinti skaitmeninę atskirtį, kūrimas ir principų, darančių įtaką informacinei visuomenei, apibrėžimas visuomet buvo svarbios UNESCO programų ir veiklos temos. Statistinėse ataskaitose paprastai nurodomas interneto naudotojų skaičiaus ir technologijų skvarbos rinkoje augimas. „Internet World Stats“ pateikia naudingos statistinės informacijos apie interneto naudotojus pasaulyje. „Global Digital Snapshot“ pateikia pagrindinius statistinius rodiklius apie pasaulio interneto, mobiliųjų technologijų ir žiniasklaidos naudotojus. Dauguma šių skaičių rodo augimo tendencijas ir leidžia prognozuoti stulbinamai sparčius pokyčius ateinančiais metais. Spartūs pokyčiai vyksta ne visuose sektoriuose vienodai, nors taip turėtų būti. Iš Mokslinio prognozavimo skyriaus (STOA) tyrime apie „kalbų lygybę skaitmeniniame amžiuje“ pateiktų duomenų apie mašininio vertimo (MT) palaikymo lygį pagal kalbas matyti, kad tik nedaugeliui kalbų tam tikrose taikymo srityse prieinamos kokybiškos programinės įrangos priemonės ir ištekliai, o likusioms kalboms nėra nei programinės įrangos, nei MT palaikymo išteklių. Net daugumai Europos Sąjungoje vartojamų kalbų neužtikrinamos vienodos 60 Blanca Stella Giraldo Perez Pragmatics for developing a terminological glossary: UNESCO’s Internet Governance Glossary galimybes, susijusias su informacija, komunikacija ir dalijimusi žiniomis, kurių reikia mūsų globalizuotame pasaulyje. „Nors daugiakalbystė yra vienas didžiausių Europos privalumų, ji taip pat yra vienas didžiausių iššūkių kuriant iš tiesų integruotą ES. ES vartojama apie 80 kalbų, o kalbinės kliūtys daro didelį poveikį ne tik bendros Europos tapatybės kūrimui, bet ir darbuotojų mobilumui, tarpvalstybinei elektroninei prekybai, prekybai ir viešosioms paslaugoms. Šiame tyrime, kurį STOA paskelbė 2017 m. kovo mėn., apžvelgiama naujų technologinių pasiekimų raida. Šie pasiekimai, pagrįsti didesne skaičiavimo galia ir prieiga prie didžiųjų duomenų, leidžia žmonių kalbos technologijoms (HLT) tapti tikru kalbinių kliūčių įveikimo sprendimu. Tačiau iki šiol didžioji technikos pažangos dalis buvo pasiekta tik vienos kalbos – anglų – srityje.“ (Pataki, Dawood 2017) Ne tik mašininis vertimas, bet ir visos informacijos bei komunikacijos sritys sparčiai plečiasi dėl interneto ir IRT, kurie suteikia naujų galimybių pasiekti, išsaugoti, kurti ir dalytis informacija bei žiniomis. Dalijimasis reiškia, kad informacija prieinama žmonėms ir gali turėti pasaulinį poveikį. Todėl informacija ir žinios turėtų būti vienodai prieinamos tiek bendruomenėms, turinčioms itin išplėtotas specialiąsias kalbas, tiek toms, kurių specialiosios kalbos ir terminija mažiau išplėtotos. „Ankstyvuoju interneto raidos laikotarpiu jis dažnai būdavo vertinamas technologiniu požiūriu. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį iškilo ir kitų, dažnai „švelniaisiais“ vadinamų klausimų, susijusių su tokiomis temomis kaip žmogaus teisės, demokratija, privatumas, socialinis teisingumas, įtrauktis, vietinio turinio kūrimas, tarpusavio priklausomybė ir kiti kultūriniai, švietimo, ekonominiai bei politiniai interneto naudojimo aspektai. Tokios diskusijos vyksta nuo tada, kai buvo įkurtas Interneto valdymo forumas (IGF), atsiradęs po dviejų Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimų informacinės visuomenės klausimais (WSIS Ženevoje 2003 m. ir Tunise 2005 m.) bei WSIS+10 peržiūros proceso ir jo rezultatų. Šiame kontekste vis labiau pripažįstama, kad „kalba“ yra svarbus klausimas, nes šiandien kalbos vartojimą labai palaiko IRT ir internetas. Todėl aktualios terminijos trūkumas netiesiogiai gilina skaitmeninę ir žinių atskirtį.“ Šiandien tarptautinė bendruomenė turi keletą įvairių suinteresuotųjų šalių dialogo ir sprendimų, susijusių su interneto valdymo klausimais, įgyvendinimo mechanizmų. WSIS renginiai ir IGF yra vieni svarbiausių. Norint dalyvauti tarptautiniuose įvairių suinteresuotųjų šalių procesuose, šalims ir jų nacionaliniams atstovams taip pat reikia kalbos priemonių, padedančių suprasti, bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą. Vienos iš tokių priemonių – sparčiai plėtojami įvairių suinteresuotųjų šalių partnerystės mechanizmai, susiję su interneto valdymu.“ (Infoterm, UNESCO, ICANN 2017: 12) Terminologija | 2017 | 24 61 Apskritai, kuriant kalbos priemones įvairioms bendruomenėms, pagrindinį vaidmenį atlieka IRT, o technologinių aspektų plėtrai teikiamas prioritetas. Tačiau kalbos priemonių srityje svarbiausia yra turinio kūrimas ir ištekliai. Kalbos išteklių pavyzdžiai: rašytiniai ir sakytiniai tekstynai, kompiuteriniai leksikonai, terminų duomenų bazės, kalbos duomenų rinkimas ir apdorojimas ir kt. Pagrindinės programinės įrangos priemonės taip pat svarbios šiems kalbos ištekliams ir kitokiam turiniui gauti, rengti, rinkti, tvarkyti, pritaikyti ir naudoti. Tačiau, kadangi šiandien kalbos vartojimą labai palaiko informacinės ir ryšių technologijos (IRT) bei internetas, aktualios terminijos trūkumas netiesiogiai, bet neišvengiamai didina skaitmeninę ir žinių atskirtį, kuri gali pasireikšti įvairiais būdais. Todėl būtina nuolat planuoti terminiją, stiprinti institucinius gebėjimus ir kurti veiksmingus koordinavimo mechanizmus regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. (Žr.: Infoterm, UNESCO, ICANN 2017) Taigi terminijų kūrimas, prisidedantis prie keitimosi informacija ir žiniomis bei aktyvaus dalyvavimo specializuotų bendruomenių diskusijose, yra ne tik puiki galimybė mažiau išplėtotas kalbas vartojantiems žmonėms, bet ir būdas kurti struktūruotą turinį, siekiant užtikrinti sąveikumą ir tvarumą. Esama įvairių leidinių, kuriuose pateikiami sąvokas žymintys terminai, pavyzdžiui, tezaurų, žodynų, duomenų bazių ir glosarijų. Glosarijus yra terminijos išteklių rūšis, kurios vertė priklauso nuo jo paskirties ir sudarymo būdo. Apskritai, „Glosarijus, dar vadinamas žodynu arba clavis, yra abėcėlinis tam tikros žinių srities terminų sąrašas su tų terminų apibrėžtimis.“ Pagrindinis glosarijus yra paprastas glosarijus arba aiškinamasis žodynas, padedantis apibrėžti kitas sąvokas, ypač kalbos ar studijų srities naujokams. Jame pateikiamas nedidelis praktiniam vartojimui skirtas žodynas ir svarbių arba dažnai sutinkamų sąvokų apibrėžtys; paprastai įtraukiamos ir kultūrai būdingos idiomos ar metaforos.“ (Wikipedia) Glosarijai būna įvairių rūšių: vienakalbiai, dvikalbiai (paprastai tai žodžių sąrašai su atitikmenimis ir paaiškinimais kita kalba) ir daugiakalbiai. Kai kuriuose gali būti paveikslėlių ar simbolių, vaizduojančių sąvokas. Glosarijai taip pat gali būti žodyno pavidalo ir apimti sąvokų apibrėžtis. 62 Blanca Stella Giraldo Perez Pragmatics for developing a terminological glossary: UNESCO’s Internet Governance Glossary Tokie glosarijai yra vertingi ištekliai, padedantys suprasti tam tikros srities ar konkrečios temos terminiją. Jei jie sudaromi remiantis tos srities ar temos žiniomis, naudotojams lengviau suvokti sąvokas. Jų vertė ypač išryškėja naujose specializuotose srityse, kurios sparčiai plėtojasi ir reikalauja praktinių sprendimų, kuriuos vėliau būtų galima dalytis, atnaujinti, atkartoti ar tobulinti atsižvelgiant į naudotojų poreikius. „[...] kalba, kurios terminija tam tikroje srityje ar daugelyje sričių atsilieka, ilgainiui rizikuoja prarasti gebėjimą komunikuoti įvairiose tos kalbos teminėse srityse. Kalbos bendruomenė, kurios kalboje nėra išplėtota mokslinė ir techninė terminija, neišvengiamai priversta teminei komunikacijai vartoti kitą, labiau išplėtotą užsienio kalbą.“ (UNESCO 2017) Apžvelgus kai kuriuos su skaitmenine atskirtimi ir glosarijaus vaidmeniu susijusius klausimus, šiuo straipsniu siekiama apibendrinti pagrindinius Interneto valdymo glosarijaus (IGG) rengimo metodikos aspektus ir atkreipti dėmesį į įvairias galimybes planuojant bei kuriant tokio tipo kalbos išteklius, taip pat į galimą jų panaudojimą „nuolatiniam terminijos planavimui, institucinių gebėjimų stiprinimui ir veiksmingiems koordinavimo mechanizmams regioniniu ir šalies lygmenimis“. Straipsniu taip pat siekiama pasidalyti IGG patirtimi, kurią galėtų išplėsti ar atkartoti kitos bendruomenės, neturinčios tokių galimybių kaip itin išplėtotas specializuotąsias kalbas vartojančios bendruomenės. Kartu tai gali būti pavyzdys daugeliui bendruomenių, kurios nedalyvauja daugelio suinteresuotųjų šalių procesuose dėl terminijos trūkumo naujose srityse ar tarp skirtingų naujų sričių. „Šiuo požiūriu arabiškai kalbančios šalys ir bendruomenės šiuo metu turi ribotas galimybes visavertiškai įsitraukti į konstruktyvų dialogą ir bendrus veiksmus daugelio suinteresuotųjų šalių procesuose, nes nepakankamai naudojamasi pagalbinėmis kalbos priemonėmis. Todėl būtini sprendimai, kurie sustiprintų arabų kalbos techninę terminiją ir padėtų veiksmingai, efektyviai bei koordinuotai plėtoti dialogą apie arabų kalbos vartojimą internete.“ „IGG projekte dalyvaujantys partneriai sutaria, kad internetas turi tarnauti visiems pasaulio žmonėms.“ (Infoterm, UNESCO, ICANN 2017: 12) Galiausiai šis straipsnis suteikia galimybę pasiekti platesnę auditoriją ir parodyti, kokių veiksmų imasi tokios didelės organizacijos kaip UNESCO ir ICANN, čia bendradarbiaudamos su Infoterm, kad įgyvendintų savo visuomenines misijas. Terminologija | 2017 | 24 63 2. METODIKOS APŽVALGA Interneto valdymo glosarijaus metodika apibūdina „sistemą, skirtą parengti arabišką interneto valdymo terminų glosarijų, kuris padėtų arabiškai kalbančioms bendruomenėms dalyvauti daugelio suinteresuotųjų šalių interneto valdymo ir politikos formavimo procesuose įvairiose platformose, įskaitant Pasaulinį informacinės visuomenės aukščiausiojo lygio susitikimą (WSIS) ir Interneto valdymo forumą (IGF).“ (Infoterm, UNESCO, ICANN 2017: 7) Nuo pat pradžių IGG projektas buvo rengiamas siekiant pateikti arabiškai kalbančioms šalims ir bendruomenėms interneto valdymo (IG) glosarijų ir bendrą metodiką terminijai kurti arba derinti pagal tarptautinius standartus. Tačiau tikrasis iššūkis buvo įgyvendinti deklaruotus lūkesčius, kad „[...] arabiškai kalbančios šalys naudosis bendradarbiaujant, tiksliai ir įtraukiant daugelį suinteresuotųjų šalių parengtu interneto valdymo terminų glosarijumi; • Padėti formuoti bendras darbotvarkes, prisidėti prie sprendimų priėmimo procesų, veiksmingiau komunikuoti ir skatinti jų įsitraukimą į daugelio suinteresuotųjų šalių interneto valdymo mechanizmus; • Dalyvauti visų rūšių daugelio suinteresuotųjų šalių procesuose; • Stiprinti regioninių ir nacionalinių organizacijų, dirbančių kalbos klausimais, institucinius gebėjimus ir jų tarpusavio koordinavimo mechanizmus, siekiant prisidėti prie arabų kalbos vartojimo internete skatinimo ir prieigos prie jos.“ (Infoterm, UNESCO, ICANN 2017: 13) Numatytam rezultatui pasiekti glosarijaus rengimo procese buvo išskirti penki pagrindiniai etapai: • Pagrindinių dokumentų analizė, siekiant nustatyti esmines interneto valdymo (IG) srities sąvokas. • Angliško IG terminų glosarijaus projekto parengimas. • Viešos konsultacijos. • IG terminų glosarijaus lokalizavimas į arabų kalbą ir vėlesnis jo tikrinimo procesas. • Platinimas. Taip pat, kalbant apie metodiką, reikėjo išdėstyti preliminarius svarstymus pagal keturias plačias kategorijas: • Terminologijos darbas metodologiniu požiūriu: atsižvelgimas į IGG teminę sritį, tikslinę auditoriją ir paskirtį; • Darbo eigos projektavimo ir planavimo rūšys: pagrindinių etapų pritaikymas (pagal ISO 15188:2001), pagrindinės Tarptautinės 64 Blanca Stella Giraldo Perez Pragmatics for developing a terminological glossary: UNESCO’s Internet Governance Glossary ISO/TC 37 „Kalba ir terminologija“ standartų bei gerosios praktikos pavyzdžiai; • Dokumentai, su kuriais reikia susipažinti rengiant IGG, be UNESCO pateiktų ekspertinių ir politikos dokumentų: esami glosarijai, papildomi šaltiniai, dokumentų vertinimo kriterijų nustatymas; • Terminų kandidatai ir jų kontekstai dokumentuose: atsižvelgimas į tai, kokio pobūdžio informaciją pateikia terminų kandidatų šaltiniai. Nustatyti trys atvejai: apibrėžiamojo konteksto nebuvimas, nepakankamo konteksto atvejai ir skirtinguose tekstuose nevienodai vartojami terminai. Internet Governance vertinimas kaip konkrečios teminės srities padėjo išskirti dimensijas ir pagrindines reprezentatyvias sąvokas iš šios perspektyvos: „Klausimas, kaip valdoma Internet, yra itin svarbus. Tai, kaip tvarkome šį brangų pasaulinį išteklių, tiesiogiai veikia mūsų ekonomines ir socialines galimybes dar tolimoje ateityje. Iššūkis Interneto valdymas – tai procesai, darantys poveikį tam, kaip valdomas internetas. Politikos formuotojams ir techniniams ekspertams siekiant prijungti likusius du trečdalius pasaulio valstybių, tai, KAIP valdomas internetas, tikriausiai turės įtakos tam, kaip juo naudojamės ir kaip jis vystosi. [...] Labai svarbu sukurti aiškius ir paprastus būdus, kad visi, nepriklausomai nuo savo patirties, suprastų, kaip veikia internetas, ir galėtų prie to prisidėti. [...] Politikos srityje tai vadinama „daugelio suinteresuotųjų šalių metodu“. Iš esmės tai reiškia, kad kiekvienas, kuriam rūpi interneto ateitis, turi turėti balsą sprendžiant, kaip jis valdomas.“ (Internet Society) Trumpai tariant, galima teigti, kad tokia dinamiška sritis kaip interneto valdymas sparčiai vystosi techniniu ir konceptualiu požiūriu. Politiniu požiūriu tai itin jautri sritis, kurioje vartojama daug prieštaringų terminų, žyminčių strateginę svarbą pramonei, visuomenei ir politikai bei viešajam administravimui. Be to, interneto kultūrinis aspektas daro didelę įtaką kultūros paveldo išsaugojimui. Kadangi interneto valdymas svarbus kiekvienai šaliai ir kiekvienam piliečiui, IGG padeda išaiškinti pagrindinius terminus ir sudaro sąlygas visoms suinteresuotosioms šalims juos geriau suprasti. Rengiant IGG pagal tarptautinius standartus taikomą metodiką reikėjo pritaikyti, kad ji atitiktų pirmiau minėtas ypatybes. Remiantis naujausia šios srities literatūra, ji buvo suskirs- Terminologija | 2017 | 24 65 tyta į septynias dimensijas: bendrasis interneto valdymas; infrastruktūra ir standartizacija; ekonominė dimensija; teisinė dimensija; vystymosi ir sociokultūrinė dimensija; suinteresuotosios šalys; organizacijos, forumai, tinklai, grupės, konferencijos, reglamentai ir teisinės priemonės. Apibrėžtys buvo formuluojamos kuo neutraliau interesų grupių požiūriu. Kartu IGG straipsnių formuluotės buvo rengiamos taip, kad būtų kuo patogesnės naudotojams, ir skirtos gerai išsilavinusiems skaitytojams. Kitaip tariant, reikėjo tinkamai atsižvelgti į vidutinių naudotojų poreikius. Interneto valdymo srityje taikomas daugelio suinteresuotųjų šalių metodas; jo lankstumas leidžia „asmenims ir organizacijoms iš skirtingų sričių dalyvauti drauge ir dalytis idėjomis arba kurti bendru sutarimu grindžiamą politiką“ (Internet Society 2016). Ekspertų požiūriu, šiuo metodu siekiama nustatyti įvairias priemones ar praktikas, o ne vieną universalų sprendimą. Todėl reikėjo atidžiai įvertinti svarbiausius suinteresuotųjų šalių klausimus, nes jie kiekvienai šaliai skiriasi. Taip pat reikėjo atsižvelgti į vertimo poreikį. Todėl sudaryta abėcėlinė rodyklė, kuri padeda greitai rasti IGG terminus. Remiantis tarptautiniais standartais ir geriausia praktika, buvo parengta bendroji metodika, apimanti šiuos aspektus: Šaltinių vertinimas ir atranka. Visos interneto valdymo srities suskirstymas į dimensijas. Sisteminis požiūris į projektavimą: žodyno struktūros (makrostruktūros), atskirų žodyno straipsnių (mikrostruktūros), su terminais susijusios informacijos, su aprašymais susijusios informacijos, papildomos informacijos. Bendras IGG leidinio maketas. Dėl pragmatinių priežasčių pasirinktas aprašomojo ir preskriptyviojo požiūrių derinys, pagrįstas terminologijos teorija ir terminologijos darbu. Taikant šį požiūrį buvo atsižvelgta į specializuotosios leksikografijos metodus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama konkrečios srities specializuotojoje komunikacijoje vartojamai terminijai. Praktinėje terminologijos darbo veikloje, atsižvelgiant į tikslą ir turimus išteklius (žmogiškuosius bei technologinius), kiekvienam projektui reikia pritaikyto darbo proceso. Gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, kaip tyrėjai tinkamai pritaikė pagrindinių Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) TC 37 „Kalba ir terminija“ standartų taisykles. 66 Blanca Stella Giraldo Perez | Pragmatics for developing a terminological glossary: UNESCO’s Internet Governance Glossary Toliau pateiktoje diagramoje parodytas IGG darbo proceso modelis, sukurtas jo rengimo etapams. 1 pav. IGG darbo proceso modelis „[Rengiant] aprašus, ypač rūpintasi pateikti nuorodas į konceptualiai susijusius įrašus. Dėl šios priežasties, taip pat siekiant suvienodinti visų įrašų stilių, maketą ir kt., formuluotes teko kruopščiai pritaikyti.“ (Infoterm, UNESCO, ICANN 2017: 24) Iš tiesų po 26-ojo etapo vyko baigiamasis procesas, per kurį sutarta dėl visų žodyno pakeitimų ir užbaigtas metodikos aprašas. Terminologija | 2017 | 24 67 Trumpai tariant, IGG rengimo procesą galima paaiškinti šia schema: 2 pav. IGG rengimo proceso apibendrinamoji schema Korpusas buvo sudarytas remiantis trimis pagrindiniais aspektais: dokumentų vertinimo kriterijai, dokumentų kodavimas, dokumentų kategorijų nustatymas. „Dokumentai nuo pat pradžių buvo skirstomi į kategorijas sistemingai. Pirmiausia terminologijos ekspertai taikė įvairias dokumentų skaitymo strategijas, pavyzdžiui, peržvelgimą ir greitą peržiūrą, kad galėtų juos suskirstyti į kategorijas. [Šio] proceso metu dokumentai buvo lyginami, o jų kategorijos derinamos, pavyzdžiui, kai dokumentai priklausė tam pačiam tipui. Kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į dokumentų svarbą IGG projektui, jų kategorija, palyginti su panašiais dokumentais, buvo pakelta arba nuleista. Kitais atvejais dokumento nebuvo įmanoma priskirti kategorijai, nes jame nebuvo svarbios terminijos arba jis nepateikė naujos informacijos. Apskritai terminų išskyrimo procesas prasidėjo pasirinkus maždaug 25–30 dokumentų. Tačiau ši analizė ir kategorizavimas nereiškė, kad kitų dokumentų reikėtų nepaisyti; taip siekta nuo pat pradžių užtikrinti viso darbo efektyvumą ir valdomumą. Šiuo požiūriu, 68 Blanca Stella Giraldo Perez | Pragmatics for developing a terminological glossary: UNESCO’s Internet Governance Glossary reikėjo ypač atidžiai saugotis, kad nebūtų prarastas dėmesys pagrindiniam tikslui, t. y. pernelyg neįsitraukti į susijusius aspektus, pavyzdžiui, IRT ar ekonomikos terminiją. Priešingu atveju IGG būtų lengvai gerokai peržengęs pagrindinės IG terminijos ribas. Vis dėlto galiausiai terminams išgauti ir vertinti buvo panaudota daugiau kaip 150 šaltinių.“ (Infoterm, UNESCO, ICANN 2017: 28) Atlikus intelektinę pagrindinių sąvokų atranką, pasirinkta terminų išgavimo programinė priemonė, skirta nustatyti tinkamiausius terminų aprašymo kontekstus (tiksliau – kotekstus). Atskiri terminų ir tikrinių vardų įrašai buvo sudaromi taikant pritaikytą sisteminį metodą, iš esmės orientuotą į šiuos aspektus: IGG rengimo metodas, įskaitant didelio dokumentų kiekio tvarkymo metodiką. IGG makrostruktūra ir mikrostruktūra. Įrašų išdėstymas, įskaitant simbolių naudojimą. Vėliau taikytas pusiau sisteminis metodas atskiriems žodyno įrašams išdėstyti. Kaip minėta, žodynas buvo suskirstytas į dimensijas, o įrašai, kiek įmanoma, grupuoti pagal jų konceptualius ryšius. „Kadangi dauguma terminologinių įrašų, pateiktų IGG projekto variante, buvo atrinkti iš įvairių šaltinių, susijusių su IG dalykine sritimi, nuo pat pradžių reikėjo nuspręsti taikyti vieningą sisteminį terminų ir aprašų tvarkymo metodą (tai teigiamai pasitvirtino rengiant IGG). Tačiau šis vieningas metodas nereiškia, kad kiekvienas atskiras įrašas pateikiamas vienodai [...]. IG žodyne pateikiama nemažai palyginti naujų terminų ar pavadinimų, kurie vis dėlto plačiai vartojami, tačiau IG bendruomenėse nėra sutarta dėl jų reikšmės ar standartizuoto apibrėžimo. Kiti terminai plačiai vartojami ir gerai apibrėžti, todėl gali būti laikomi „standartiniais“. Kai kurie retai pasitaikantys terminai gali būti svarbūs aiškinant sąvokas, nors vartojami itin retai. Terminų išgavimo priemonės paprastai negali atskirti svarbių ar reikšmingų pavartojimo atvejų nuo nereikšmingų. Todėl vien statistinių duomenų nepakako nei termino svarbai nustatyti, nei geram aprašui ar paaiškinimui kontekste rasti.“ (Infoterm, UNESCO, ICANN 2017: 30) Atsižvelgiant į tikslinę auditoriją, IGG įrašų mikrostruktūra buvo gerokai supaprastinta: Termino arba pavadinimo lygmuo (su pavyzdžiais). Aprašo lygmuo (su pavyzdžiais). Terminų vartojimas ir ryšiai. Ortografijos ir kitos rašybos konvencijos. Terminologija | 2017 | 24 69 Aprašymas, o ne apibrėžtis. Kryžminės nuorodos į terminus. Pastabos. Kartu leksikografinių simbolių (pavyzdžiui, įvairių rūšių skliaustų, sutrumpintų nuorodų ir kt.) buvo vartojama kuo mažiau, o aiškumo ir patogumo naudotojams dėlei jie buvo vartojami nuosekliai. Toliau pateiktas įrašo pavyzdys rodo galutinio maketo mikrosandaros elementus: 3 pav. Įrašo pavyzdys ir mikrosandaros elementai IGG maketas atspindi makrosandarą ir galutinio dokumento organizaciją, taip pat žodyno įrašus pagal IG dimensijas. ProTerm: veiksminga terminų atpažinimo ir išskyrimo priemonė Terminų atpažinimo ir išskyrimo priemonės atlieka svarbų vaidmenį kuriant tokio tipo išteklius, todėl jų negalima ignoruoti. Tačiau svarbiausia – kaip konkrečiu atveju pasirinkti tinkamiausią priemonę ir kuo geriau ja pasinaudoti. Išbandžius kelias terminų išskyrimo priemones paaiškėjo jų teikiami pranašumai, užduotys, kurias jomis galima atlikti, ir poreikis derinti kelias priemones, kad terminus būtų galima išskirti visapusiškai ir veiksmingai. Teoriškai tai skamba paprastai, tačiau praktiškai kyla duomenų gavimo, užduočių sudėtingumo ir formatų 70 Blanca Stella Giraldo Perez Pragmatics for developing a terminological glossary: UNESCO’s Internet Governance Glossary Sąveikumas ir laiko investavimas – klausimai, kuriuos tokio projekto pradžioje BŪTINA atidžiai apsvarstyti. Toliau pateikiamas apibendrintas su kai kuriomis vertintomis priemonėmis susijusių apribojimų sąrašas: Apribojimai, susiję su apdorojamo teksto apimtimi. Apribojimai, susiję su tekstų formatais. Dvikalbiams ištekliams išgauti skirtos priemonės (ypač skirtos vertimo atminčiai papildyti). Trūkumai nustatant terminų kandidatus. Pasikartojimo dažnis iš tiesų nebuvo termino reikšmingumo rodiklis. Atlikus tyrimus ir užklausas, laimei, buvo rasta ProTerm – komercinė priemonė, skirta reikšmingiems terminams ir pavadinimams nustatyti. Paaiškėjo, kad ProTerm turi reikiamas funkcijas, būtinas terminams nustatyti ir išgauti IGG, taip pat užtikrina reikiamą mokymą ir pagalbą, kad terminų tikrinimas ir užduočių seka būtų atlikti greitai ir veiksmingai. Todėl buvo pasirinkta ProTerm. Toliau pateikiamos kelios išskirtinės jos savybės, kurias verta paminėti: Terminologijos darbo ir tekstų analizės priemonė (ProComStrasser). Iš įvairių dokumentų išgauna naujus terminus. Padeda indeksuoti ir ieškoti informacijos vienetų. Leidžia naršyti dokumentų turinį, nepriklausomai nuo raktažodžių, remiantis statistine analize. Suderinama su dauguma įprastų failų formatų ir sąsajų, skirtų plačiai vartojamoms formaliosioms kalboms bei IT standartams. Prieš naudojant ProTerm, buvo parengtas ir vėliau suvienodintas iš anksto atrinktų IGG terminų kandidatų sąrašas. Remiantis šiuo suvienodintu sąrašu, priemonę buvo galima naudoti tikslingai; ji gerai veikė su jau nustatytais terminais ir jų kontekstais. Ji parodė terminų vartojimo dažnį (kartais rezultatai skyrėsi dėl rašybos variantų arba skirtingų žodžių junginių). ProTerm taip pat leido patikrinti kiekvieną termino pavartojimo atvejį pačios priemonės formatu arba pirminiame dokumente. Ši galimybė padėjo patikslinti ir suvienodinti paaiškinimus bei atskirti atitinkamos srities ar posritės skirtumus ir panašumus. „Bet kuriuo atveju, šiame etape ProTerm taikymo rezultatai buvo akivaizdžiai geresni nei naudojant ProTerm terminams nustatyti be iš anksto atrinktų terminų. Šiuo požiūriu galima pateikti keletą įdomių pastebėjimų apie terminų ir pavadinimų vartojimo dažnį dokumentų rinkinyje... Terminologija | 2017 | 24 71 Naudojant ProTerm buvo galima nagrinėti kontekstą ne tik terminų identifikavimo proceso metu (kai jis pateikiamas paprasto teksto formatu), bet ir patikrinti įrankyje esančių dokumentų kontekstus jų originalioje versijoje, išlaikant originalų maketą ir kartu su neverbalinėmis reprezentacijomis. Todėl, norint suprasti kai kuriuos kontekstus, dažnai būtina peržiūrėti originalų dokumentą.“ (Infoterm, UNESCO, ICANN 2017: 42) Galiausiai galima teigti, kad kūrybiškas ir apgalvotas ProTerm naudojimas reikšmingai prisidėjo prie optimalių rezultatų. Ekspertų vertinimas, susijęs su siūlomų įrašų formuluočių įvertinimu, ir aktyvus ProTerm naudojimas labai padėjo siekti IGG tikslų. 3. A P M Ą S T Y M A I A P I E T O L I M E S N Į T O B U L I N I M Ą Užbaigus IGG terminų žodyną ir jo metodikos aprašymą, pateikti šie pasiūlymai, atsižvelgiant į metodikos bendrojo taikomumo, turinio tvarumo, procesų dokumentavimo, bendradarbiavimo ir tarpdisciplininio darbo, vertimo į kitas kalbas ir pritaikymo tikslams aspektus: • Kaip dinamiška sritis, interneto valdymas ir jo terminija toliau sparčiai plėtojasi. Todėl ateityje reikės skirti darbo IGG plėtrai ir peržiūrai. • Tokį būsimą darbą gerokai palengvintų kalbos technologijos, skirtos nuolatiniam duomenų atnaujinimui organizuoti bendradarbiavimo metodais. • Rengiant tokius terminų žodynus visada patartina turėti omenyje būsimus poreikius juos versti į kitas kalbas. Lokalizavimas į arabų kalbą galėtų būti pavyzdys kitoms kalbinėms versijoms. • Kitose kalbose gali būti daugiau arba mažiau sinonimų; regioninius variantus po atitinkamo sinonimo galima žymėti geografiniu rodikliu. Kitose kalbose prie įrašų gali būti daugiau arba mažiau pastabų. • Kiekvienoje kalboje vartojami terminai turėtų būti kuo plačiau pripažįstami; todėl bendradarbiaujančių ekspertų sutarimas yra labai svarbus. • Atnaujinant ir plečiant turinį, būtina sistemingai registruoti visas tarpines versijas (versijų kontrolė), kol bus parengta galutinė versija. 72 Blanca Stella Giraldo Perez Pragmatics for developing a terminological glossary: UNESCO’s Internet Governance Glossary Reikėtų skatinti bendradarbiavimu ir dalyvavimu grindžiamus metodus, taip pat tarpdisciplininį darbą, į kurį įtraukiami šios srities ekspertai. Tai, kaip buvo parengti įrašai, sudaro sąlygas juos techniškai atnaujinti naudojant dinamiškesnę sistemą. Lokalizavimas į arabų kalbą buvo dar viena didelė užduotis, kuri, jei būtų tinkamai dokumentuota, galėtų tapti vertėjų mokymo ištekliumi. Bet kuriuo atveju verta dalytis šia ir panašia patirtimi bei ją skleisti, kad įvairios suinteresuotos bendruomenės skirtingose srityse, kurioms reikia dalytis žiniomis ir bendrauti, galėtų ją atkartoti, išplėsti arba panaudoti iš naujo. Apsilankius IGG svetainėje ir išnagrinėjus metodikos aprašymą, gali kilti naujų idėjų, kaip ją taikyti pavyzdžiams kurti ir panaudoti kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, dėstant ir mokant, planuojant kalbą ar terminiją, kuriant turinį ir lokalizuojant. IŠVADOS IGG metodika – tai praktinis nusistovėjusių terminologijos principų ir metodų, ypač suformuluotų ISO/TC 37 standartuose, pritaikymas ir taikymas. Ją būtų galima toliau pritaikyti įvairiems tikslams ir skirtingoms sritims ar temoms, taip pat įvairioms tikslinėms grupėms ir skirtingiems išsilavinimo lygmenims. IGG metodika rodo, kad siaurąja prasme terminologijos darbo principus ir metodus galima pritaikyti prie konkrečių tikslinių naudotojų poreikių. IGG metodika buvo parengta orientuojantis į gerai išsilavinusius naudotojus, kurie nebūtinai yra interneto ar IRT ekspertai, pagrindines sąvokas atrenkant ir aprašant pusiau sisteminiu būdu, turint omenyje, kad „vertimą“ lengviau atlikti į kitas kalbas – pirmiausia į arabų kalbą, – kur pagrindinė interneto valdymo terminija yra mažiau išplėtota, aktyviai įtraukiant kompetentingus būsimų tikslinių naudotojų atstovus. IGG metodika nepakeičia sisteminės terminologijos, tačiau gali būti gera pradžia terminologijos darbui tokioje labai sparčiai besivystančioje srityje kaip interneto valdymas. Taigi terminologijos žodynai gali būti naudojami struktūruotam turiniui kurti ir skaitmeninei aplinkai turtinti. Terminologija | 2017 | 24 73 Tokį išteklių kaip IGG „galima laikyti iniciatyva, kuria siekiama patenkinti nuolatinio terminologijos planavimo, institucinių gebėjimų stiprinimo ir veiksmingų koordinavimo mechanizmų regioniniu bei šalių lygmeniu poreikį“. (UNESCO 2017) IGG ar panašūs terminologiniai ištekliai gali labai paskatinti mažiau išvystytas specialiąsias kalbas ir terminijas turinčių šalių bei bendruomenių įsitraukimą ir dalyvavimą komunikacijos procesuose. Šiuo atžvilgiu reikia pasakyti, kad turinio kokybės ir turinio kuravimo poreikis tampa esminiu reikalavimu plėtojant daiktų internetą (IoT). Bet kuriuo atveju, norint užtikrinti aukštą turinio kokybę, būtina laikytis geriausios praktikos terminologinių procesų, pagrįstų atitinkamais standartais. SOURCES Home » What We Do » Issues » Internet Governance. – Internet Society. [Online] [Cited: August 30, 2016.] http://www.internetsociety.org/what-we-do/internet-issues/internet-governance. We are social & Hootsuite. 2017. We are social Special Reports Digital in 2017: Global Overview. – We are social. [Online] January 24, 2017. [Cited: May 20, 2017.] https://wearesocial.com/special-reports/digital-in-2017-global-overview. REFERENCES Carvin A. 2000: Mind the Gap: The Digital Divide as the Civil Rights Issue of the New Millennium. – Multimedia & Internet Schools. January–February 2000, The weekly e-Newsletter from MMIS.com. Infoterm, UNESCO, ICANN 2017: Home Internet Governance Glossary (IGG). – Internet Governance Glossary (IGG) Methodology (E. Baher, C. Galinski, B. Giraldo, & I. Kasinskaite-Buddeberg, Eds.) [Online] April 4, 2017. [Cited: May 3, 2017.] http://en.unesco.org/sites/default/files/internet_governance_glossary_methodology.pdf or https://en.unesco.org/internet-governance-glossary. Internet Society 2016: Home » Internet Governance - Why the Multistakeholder Approach Works. – Internet Governance - Why the Multistakeholder Approach Works. [Online] April 26, 2016. [Cited: June 30, 2016.] Briefing Papers. https://www.internetsociety.org/doc/internet-governance-why-multistakeholder-approach-works. Pataki Z. G., Dawood A. 2017: European Parliamentary Research Service Blog Language Equality In The Digital Age. – European Parliamentary Research Service Blog. [Online] May 10, 2017. [Cited: May 18, 2017.] https://epthinktank.eu/2017/05/10/language-equality-in-the-digital-age/. Patru M. 2008: IN Slide share Attaining quality education for all: A UNESCO perspective. [Online] October 31, 2008. [Cited: September 5, 2015.] Slide 11–12. https://www.slideshare.net/eden_online/attaining-quality-education-for-all-a-unesco-perspective-presentation?qid=69b4a61a-3066-4867-8069-0514ef0a1250&v=&b=&from_search=1. UNESCO 2017: Home Internet Governance Glossary (IGG). – Internet Governance Glossary (IGG). [Online] March 27, 2017. [Cited: April 4, 2017.] http://en.unesco.org/internet-governance-glossary. Wikiprogress knowledge base. – Wikiprogress Organisations UNESCO. [Online] [Cited: March 14, 2017.] http://wikiprogress.org/data/organization/unesco. Wikipedia – Glossary. [Online] [Cited: February 21, 2017.] https://en.wikipedia.org/wiki/Glossary. World Stats 2017: Internet World Stats usage and population statistics. – Internet World Stats. [Online] June 30, 2017. [Cited: June 30, 2017.] http://www.internetworldstats.com/stats.htm. 74 Blanca Stella Giraldo Perez | Pragmatics for developing a terminological glossary: UNESCO’s Internet Governance Glossary TERMINŲ ŽODYNO RENGIMO PRAGMATIKA: UNESCO INTERNETO VALDYMO ŽODYNAS Sparti informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra, didėjantis žinių visuomenės ir politinis siekis mažinti įvairių rūšių skaitmeninę atskirtį yra prioritetiniai klausimai, kuriuos kelia pramonės, viešojo administravimo ir akademinės politikos formuotojai. Kad būtų galima pagerinti specializuotos komunikacijos ir dalijimosi žiniomis efektyvumą bei naudingumą, gali reikėti tobulinti esamus metodus ir kurti naujų metodų bei priemonių taikymo koncepcijas. Yra ne vienas žinių tvarkybos priemonių plėtojimo pasiūlymas, prisidėjęs prie kūrimo tinkamo turinio, kurį būtų galima naudoti pakartotinai, taikyti kitais tikslais ir papildyti, tuo pat metu gerinant sąveikumą bei tvarumą. Gerai parengti žodynai yra pagrindiniai įrankiai specializuotos komunikacijos ir dalijimosi žiniomis efektyvumui ir naudingumui gerinti. Straipsnyje aptariami kai kurie praktiniai terminų žodynų rengimo, remiantis UNESCO interneto valdymo žodyno (IGG) sudarymo patirtimi ir metodika, aspektai. IGG metodika apima praktinį nustatytų terminologijos principų ir metodų, ypač pateiktų ISO TK 37 standartuose, pritaikymą ir naudojimą. Ją galima taikyti skirtingiems tikslams įvairiose srityse, taip pat skirtingoms įvairių išsilavinimo lygmenų tikslinėms grupėms. IGG metodika parodo, kad terminologinio darbo principai ir metodai gali būti pritaikyti specialių tikslinių naudotojų poreikiams. IGG metodika nepakeičia sisteminės terminologijos, bet gali būti panaudota kaip labai dinamiškai besiplėtojančios sritys, tokios kaip interneto valdymas, terminologinio darbo geroji praktika. Žodyno pasvetaineje (http://en.unesco.org/internet-governance-glossary/about-igg) rašoma, kad tokį išteklių kaip IGG galima laikyti iniciatyva patenkinti tęstinio terminologijos planavimo, institucinių gebėjimų gerinimo ir veiksmingų regioninio bei nacionalinio lygmens koordinavimo mechanizmų poreikį. Tokie ištekliai gali daug prisidėti prie šalių ir bendruomenių, kurių specialiosios kalbos ir terminijos nėra pakankamai išplėtotos, įsitraukimo ir dalyvavimo gerinimo. Gauta 2017-09-05 Blanca Stella Giraldo Perez International Information Centre for Terminology (Infoterm) c/o CO SPACE, Glumpendorfer Strasse 65/1, 1060 Vienna, Austria E-mail [email protected] Terminologija | 2017 | 24 75