Oksana Smirnova. „Frame-Based Appoach to the EU Financial Terms with the Nominal Base ‘Risk/Risque/Rizika’ in English, French and Lithuanian (Konceptualiųjų freimų taikymas EU finansų srities anglų, prancūzų ir lietuvių kalbų terminų su pagrindiniu ...

288 Sigi a Racke ičienė | doi.o g/10.35321/ e m27-13 Oksana Smi no a FRAME-BASED APPROACH TO THE EU FINANCIAL TERMS WITH THE NOMINAL BASE RISK/RISQUE/RIZIKA IN ENG- LISH, FRENCH AND LITHUA- NIAN (KONCEPTUALIŲJŲ FREI- MŲ TAIKYMAS ES FINANSŲ SRI- TIES ANGLŲ, PRANCŪZŲ IR LIE- TUVIŲ KALBŲ TERMINŲ SU PA- GRINDINIU DAIKTAVARDINIU DĖMENIU RISK / RISQUE / RIZI- KA ANALIZEI): dak a o dise acija Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 2020, 253 p. SIGITA RACKEVIČIENĖ Mykolo Rome io uni e si e as 2020 m. ugsėjo 4 d. Mykolo Rome io uni e si e e Oksana Smi no- a apgynė dak a o dise aciją F ame-Based Appoach o he EU Fi- nancial Te ms wi h he Nominal Base ‘Risk/Risque/Rizika’ in English, F ench and Li huanian (Koncep ualiųjų eimų aikymas ES inansų s i ies anglų, p ancūzų i lie u ių kalbų e minų su pag indiniu daik a a diniu dė- meniu „ isk / isque / izika“ analizei) (mokslinė ado ė p o . d . Sigi a Racke ičienė). Dise acijoje O. Smi no a a liko e minų, nusakančių są oką RIZIKA ikalbiame lygiag ečiajame inansų s i ies eks yne, analizę eimų seman- ikos p incipais. Dise acijos ikslas – nus a y i, kokie eimai koncep ua- lizuoja su izika susijusias si uacijas inansų s i yje bei sug e in i kalbines p iemones, a ojamas šioms si uacijoms iš eikš i anglų, p ancūzų i lie- u ių kalbomis. Te minų analizė a lik a d iem kon eks iniais lygmenimis – mik okon eks o i mak okon eks o. Mik okon eks as dise acijoje apib ė- žiamas kaip daik a a dinio dėmens isk / isque / izika a imiausia leksi- 289Te minologija | 2020 | 27 nė aplinka, . y. pag indinio dėmens isk / isque / izika p iklausomieji dėmenys, su ku iais suda omi daik a a diniai junginiai, unkcionuojan ys kaip daugiažodžiai e minai. Mak okon eks as dise acijoje sup an amas kaip eiksmažodžių suda omos p edika inės a gumen ų s uk ū os, ku io- se ienas iš a gumen ų y a ienažodis a ba daugiažodis e minas su daik- a a diniu dėmeniu isk / isque / izika. Ty imo ikslais bu o suda y as lygiag e usis ES inansų s i ies eisėkū os dokumen ų eks ynas anglų, p ancūzų i lie u ių kalbomis. Teks yno dy- dis siekia be eik 3 000 000 žodžių. Mik okon eks o analizei a ink i 203 inansų s i ies daugiažodžiai e minai su daik a a diniu dėmeniu isk / isque / izika (70 angliškų e minų i jų a i ikmenų p ancūzų i lie u ių kalbomis). Mak okon eks o analizei su ink a i ano uo a 4314 angliškų sakinių su 45 eiksmažodžiais, 4360 p ancūziškų sakinių su 54 eiksma- žodžiais, 2075 lie u iški sakiniai su 25 eiksmažodžiais, suda ančiais p e- dika inių a gumen ų s uk ū as, ku ių ienas iš a gumen ų y a ienažodis a ba daugiažodis e minas su daik a a diniu dėmeniu isk / isque / izika. Dise aciją suda o į adas, eo inė i me odinė dalys, empi inio y imo ap ašymas, iš ados, li e a ū os są ašas, da bo p iedai i san aukos anglų i lie u ių kalbomis. Da bo p ieduose p is a oma y imui su ink a empi inė medžiaga. P iedus suda o: anglų kalbos e mino isk koloka ų są ašas bei kolokacijų a osenos eks yne s a is iniai duomenys, analizei a ink ų an- glų kalbos daugiažodžių e minų i jų p ancūziškų bei lie u iškų a i ikme- nų są ašas, analizės me u nus a y us eimus ealizuojančių p edika inių a gumen ų s uk ū ų modeliai bei jų aiškos pa yzdžiai imis kalbomis. Į ade apib ėžiami s a biausi y imo pa ame ai bei dise acijos mokslinis naujumas, e ė, ak ualumas i p ak inis ezul a ų p i aikymas. Au o ė pab ėžia, kad dise acija eikšminga keliais aspek ais: 1) dise acijoje pa- eik a specializuo os s i ies są okos kogni y inės s uk ū os a skleidimo me odika leidžia su ok i šios są okos i su ja susijusių są okų a pusa io yšius specializuo oje s i yje; 2) dise acijoje nus a y i angliškų, p ancū- ziškų i lie u iškų inansų s i ies daugiažodžių e minų modeliai su eikia naudingos in o macijos e minų kū ėjams i e ėjams, aip pa na ū alių- jų kalbų apdo ojimo specialis ams, ku ian iems au oma ines e minų a - pažinimo p og amas; 3) y imo me u nus a y os inansų s ičiai būdingos p edika inės a gumen ų s uk ū os, į ku ias įeina e minai, i jų susis e- min as ap ašas y a s a būs e ėjams, nes padeda o muluo i išlias eks o dalis; seman iniai-sin aksiniai modeliai aip pa gali bū i naudojami maši- 290 Sigi a Racke ičienė | ninio e imo p og amose; 4) dise acijai suku as ikalbis lygiag e usis eks ynas y a p ieinamas isuomenei CLARIN saugykloje i gali bū i nau- dojamas į ai ių y imų ikslams; 5) dise acijos me odika i ezul a ai ga- li bū i panaudojami e minų žodynų, pa em ų specializuo ų eks ynų y- imais, kū imui. Pi mojoje dise acijos dalyje pa eikiamas eo inis y imo pag indas, . y. y imui ak ualių ling is ikos eo ijų (kogni y inės ling is ikos, eimų seman ikos, eks ynų ling is ikos i g e inamosios ling is ikos) p incipai bei jų aikymas e minologijos y imuose. An oji dise acijos dalis ski - a empi inio y imo me odikai – eks ynų suda ymo p incipams, pag in- dinio i iamojo e mino a ankai bei a ink ų e minų analizės p inci- pams – p is a y i. T ečiojoje dise acijos dalyje ap ašoma su ink ų empi inių duomenų analizė. Šią dalį suda o du sky iai, ski i e mino isk/ isque/ izika mik o- kon eks o i mak okon eks o analizei. Mik okon eks o lygmenyje kalbinė analizė bu o su elk a į a imiausią e mino isk / isque / izika kon eks ą, . y. į jo koloka us. Ty imu siek- a suklasi ikuo i daugiažodžius e minus su ski ingais pag indinio daik- a a dinio dėmens isk / isque / izika koloka ais į seman ines ka ego ijas, emian is eimų seman ikos p incipais. Ty imo pag indą suda ė daik a- a džio isk / isque / izika a e iamų p iklausomųjų dėmenų pozicijų analizė, ku i a skleidė p iklausomųjų dėmenų skaičių i pobūdį bei jų seman inį yšį su pag indiniu daik a a diniu dėmeniu. Remian is gau ais ezul a ais, olesnei analizei bu o a ink as abs akčiausias F ameNe p o- jek o eimas, ep ezen uojan is su izika susijusias si uacijas – RISK_sce- na io, ku is bu o iš dalies pakeis as i p i aiky as inansų s ičiai. Šio ei- mo elemen ai apo daugiažodžių e minų su pag indiniu dėmeniu isk / isque / izika seman inės klasi ikacijos pag indu: e minai bu o suski s- y i į seman ines ka ego ijas pagal ai, kokį eimo elemen ą nusako jų p iklausomieji dėmenys. A lik a kelių pa ame ų kiekybinė e minų ana- lizė, padėjusi nus a y i e minų kiekybinį pasiski s ymą pagal seman ines ka ego ijas i pagal jų a oseną inansų s i ies eks uose. Ši analizė a - skleidė gimininės są okos RIZIKA daugialypiškumą, jos yšį su ūšinėmis są okomis i pa odė, kokiems objek ams ski iamas didžiausias dėmesys inansų s i yje. A likus daugiažodžių e minų seman inę analizę a lik a ų e minų o maliosios sanda os analizė, a skleidžian i uni e saliųjų seman- inių modelių kalbinės aiškos į ai o ę ijose kalbose. 291Te minologija | 2020 | 27 Mak okon eks o lygmens analizėje susi elk a į ienažodžių e minų isk / isque / izika i daugiažodžių e minų su pag indiniu dėmeniu isk / isque / izika pozicijas p edika inėse a gumen ų s uk ū ose. Ty imu siek- a a skleis i e minais nusakomų są okų yšį su ki omis inansų s i ies są okomis. Ty imo pag indą suda ė eiksmažodžių, p isijungiančių e - minus su daik a a diniu dėmeniu isk / isque / izika, analizė. Šie eiks- mažodžiai suda o p edika ines a gumen ų s uk ū as, ku ios ak y uoja eimus, ep ezen uojančius su izika susijusias si uacijas. Remian is eiks- mažodžių analizės ezul a ais, iš F ameNe p ojek o bu o a ink i y imui inkamiausi eimai i p i aiky i i iamajai medžiagai. F eimai bu o su- ski s y i į ka ego ijas i e apus, ku iuos pe eina izika nuo pa p adžių, kai ji a si anda, iki o momen o, kai specialis ai imasi p iemonių jai su aldy- i. Nus a y i du eimai, a skleidžian ys pi mąjį izikos su okimo e apą ( izikos a si adimą i pa y imą: CAUSE_RISK, EXPERIENCE_RISK), i du eimai, a skleidžian ys an ąjį izikos su okimo e apą ( izikos nus a- ymą i į e inimą bei aldymą i kon olę: PERCIEVE and ASSESS_ RISK, CHANGE and CONTROL_RISK). Suski sčius p edika ines a gu- men ų s uk ū as į a i inkamus eimus, bu o a lik a ijų pakopų analizė ( eimų elemen ų i jų a pusa io yšių analizė, sin aksinės eimų aiškos analizė i eimų leksinės aiškos analizė), a skleidžian i iek uni e salius aiškos modelius, iek i iamoms kalboms būdingas ypa ybes. Ke i ojoje dise acijos dalyje ap a iami seman inio ek i alen iškumo už ik inimo y imui naudo ame ikalbiame lygiag ečiajame eks yne klau- simai. Ši dalis a skleidė i apibend ino seman iniam ek i alen iškumui už ik in i i ose kalbose a ojamas p iemones bei jų ski umus, su ku iais nuola bu o susidu iama iso dise acijoje a liekamo y imo me u. Penk ojoje dise acijos dalyje p is a omi baigiamieji da bo ezul a ai – są okos RIZIKA kogni y inis žemėlapis, ku is pa odo yšį a p mak o- eimų (iš eikš ų e minų mak okon eks u) i mik o eimo (iš eikš o e - minų mik okon eks u). Kogni y inis žemėlapis a skleidžia RIZIKOS są- okos su okimo p ocesą inansų s i yje i su izika susijusių si uacijų daly ių a pusa io yšius. Dise acijos iš adose iš yškinami eimų seman ikos p incipais pa em os me odikos aikymo daugiakalbei inansų s i ies e minų analizei p i alumai: ši me odika leidžia a lik i seman inę-sin aksinę analizę, su eikiančią s a - bios in o macijos iek apie šiais e minais nusakomas są okas i jų yšius su ki omis są okomis, iek apie kalbines aiškos p iemones, a ojamas 292 Sigi a Racke ičienė | šioms są okoms i jų yšiams iš eikš i. F eimų seman ikos p incipais pa- g įs a e mino isk / isque / izika mik okon eks o analizė leido a skleis- i ūšinių RIZIKOS są okų, nusakomų daugiažodžiais e minais, a pusa- io yšius, o eimų seman ikos p incipais pag įs a mak okon eks o ana- lizė pa odė, kokie p ocesai i eiksmai y a susiję su RIZIKOS są oka i su kokiomis ki omis są okomis ji są eikauja. Iš adose aip pa ap a iami kalbinių aiškos p iemonių analizės ezul a- ai, leidžian ys sug e in i i iamų kalbų duomenis. G e inamoji daugiažo- džių e minų o maliosios sanda os analizė a skleidė e minų da ybos endencijas i ose kalbose: y aujan is e mino ipas pagal dėmenų skaičių isose ijose kalbose y a d ižodžiai e minai, jie suda o didžiausią y imui su ink ų angliškų, p ancūziškų i lie u iškų e minų dalį, o ai odo, kad ES e minų kū ėjai laikosi pag indinio kalbos ekonomiškumo eikala imo ( e minų umpumo); daik a a diniai p iklausomieji dėmenys jungiami p ie pag indinio dėmens ski ingais būdais – anglų i lie u ių kalbose jie dažniausiai jungiami iesiogiai (c edi isk, k edi o izika), o p ancūzų kal- boje jie jungiami su p ielinksniu de ( isque de c édi ). G e inamoji eimų sin aksinės aiškos analizė a skleidė, kad dauguma seman inių-sin aksinių modelių i iamose kalbose su ampa. Didelis su ampančių modelių skaičius gali bū i paaiškin as uo, kad i iamoji medžiaga bu o su ink a iš lygia- g ečiųjų ES dokumen ų eks ų, ku iuose siekiama už ik in i eks ų lygia- e iškumą iek seman iniu, iek sin aksiniu lygmeniu. Iš adose aip pa pažymima, kad ikalbiame lygiag ečiajame eks yne seman inis ek i alen iškumas už ik inamas ski ingai mik okon eks o i mak okon eks o lygmenyse. Mik okon eks o lygmenyje seman inis ek i- alen iškumas įgy endinamas apačiomis a ba labai panašiomis kalbinėmis p iemonėmis: dauguma su izika susijusių są okų nusakomos daugiažo- džiais e minais, ku iuos suda o daik a a diniai junginiai; aip pa isose ijose kalbose daugiažodžiai e minai sa o leksine sanda a (dėmenų skai- čiumi i jų eikšmėmis) y a apa ūs, e ais a ejais dėmenų skaičius ie- noje iš kalbų (lie u ių) y a didesnis. Mak okon eks e lie u ių kalba išsi- ski ia, joje seman inis ek i alen iškumas dažnai įgy endinamas pasi en- kan ki okias sin aksines p iemones nei anglų i p ancūzų kalbose: eiks- mažodines kons ukcijas ie oj daik a a dinių, eikiamosios ūšies kons- ukcijas ie oj ne eikiamosios ūšies i k . Tai galima paaiškin i ski in- ga i iamųjų kalbų s uk ū a. 293Te minologija | 2020 | 27 Apibend indama y imo iš adas, dise acijos au o ė pažymi, kad eimų seman ikos p incipais pag įs a pasi ink os inansų e minų g upės analizė leido suda y i kogni y inį žemėlapį, a spindin į są okos RIZIKA su okimo p ocesą inansų s i yje. P edika inių a gumen ų s uk ū ų analizė padėjo kon igū uo i kogni y inio žemėlapio pag indinius koncep ualiuosius pa- ame us, o daik a a džių, užpildžiusių eiksmažodžių a e iamas pozicijas, analizė padėjo a skleis i koncep ualiąją mik oaplinką. Kogni y inis žemė- lapis pa odė, kad izikos si uacijų daly iai y a glaudžiai a pusa yje susiję, jų aidmenys ieni ki ų a ž ilgiu gali keis is p iklausomai nuo si uacijos: ie pa ys daly iai ienoje si uacijoje gali sukel i iziką, ki oje ją pa i i, o da ki oje daly au i izikos aldymo p ocesuose. O. Smi no os dise acija F ame-Based Appoach o he EU Financial Te ms wi h he Nominal Base ‘Risk/Risque/Rizika’ in English, F ench and Li huanian (Koncep ualiųjų eimų aikymas ES inansų s i ies anglų, p ancūzų i lie u ių kalbų e minų su pag indiniu daik a a diniu dėmeniu isk / isque / izika analizei) y a pi masis okios apim ies Lie u os e minologijos da bas, ku- iame e minologinių duomenų y imui p i aikoma eimų seman ikos me- odika. Taigi, ši dise acija į aukia Lie u os e minologų da bus i lie u ių kalbos e minijos duomenis į globalią eimų seman ikos p incipais pag įs- ų y imų e d ę, a e iančią galimybes a p au iniams p ojek ams, ku iais siekiama a skleis i specializuo ų s ičių ealijų pažinimo mechanizmus bei dalykinių žinių kons a imo i koncep ualiza imo p ocesus. Dise acija pa ašy a ang lų kalba, o ai suda o sąlygas plačiai jos ezul a ų sklaidai. Gau a 2020-11-29 Sigi a Racke ičienė Mykolo Rome io uni e si e as A ei ies g. 20, LT-08303 Vilnius E. paš as sig[email p o ec ed]