282 Palmi a Zemle ičiū ė |
doi.o g/10.35321/ e m27-16
Lina Ru kienė
STATYBOS TERMINIJOS DŪRINIAI:
FORMAVIMASIS IR RAIDA:
dak a o dise acija
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2021, 227 p.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-8679-3253
2021 m. bi želio 18 d. nuo oliniu būdu „Zoom“ pla o moje bu o
apgin a Linos Ru kienės dak a o dise acija S a ybos e minijos dū iniai:
o ma imasis i aida (mokslinė ado ė d . Albina Aukso iū ė).
Be ku ios mokslo s i ies is o inės e minijos y imai y a s a būs i ei-
kalingi. Jie y a daba inės e minijos y imų pag indas. No ėdami išsiaiš-
kin i, sup as i daba inių e minų unkciona imo mokslo kalboje aplinky-
bes, u ime žino i jų o ma imosi i aidos dalykus. Todėl be galo džiugu,
kad sulaukėme da ienos dise acijos iš e minologijos s i ies, ku ioje
a lik ą y imą galima adin i kompleksiniu, ma jis apima ne ik is o inę,
be i daba inę s a ybos e miniją, šiuo a eju ieną iš jos posis emių –
e minus dū inius. Be o, ai i pi ma e minologijos dise acija, ku ioje į
e minus dū inius pasižiū ė a iš kogni y inės ling is ikos pozicijų.
Dise acijos „Į adas“ p adedamas a skleidžian emos ak ualumą i jos
pasi inkimą lėmusias p iežas is bei p oblemas. No s lie u ių kalbo y oje i
e minologijoje dū iniai y a nemažai y inė i, ačiau „mokslinės s a ybos
e minijos dū inių posis emis a ski ai nė a nag inė as“ (p. 12), išsky us pa-
283Te minologija | 2021 | 28
ienius a osenai ak ualius s a ybos e minus dū inius. Vy aujan į da ybinį,
mo ologinį i no minamąjį požiū į į dū inius p aplės ų šių nag inėjimas
kogni y inės ling is ikos aspek u, išplėsiančiu pa ies dū inio samp a ą i
papildančiu dū inių y imus. Hib idiniams dū iniams su klasikiniais p epo-
ziciniais sie iniais kamienais, dažnai nukonku uojan iems sa akilmius e -
minus, šiuo me u eikia daugiau dėmesio. Čia keliamas i p obleminis bei
disku uo inas a p au inių dū inių sandų e inimo i į a dijimo klausimas.
Teigiama, kad „dū yba leidžia suku i naujų, mo y uo ų e minų“ (p. 13)
i aip iš eng i jau unkcionuojančių žodžių daugia eikšmiškumo. S a ybos
e minijoje dū yba y a „p oduk y us naujų e minų da ybos būdas“ (p. 13).
„Dū iniai, būdami umpesni i pa ogesni už d ižodžius e minus“ (p. 13),
iš eiškia pos mode nis inę pasaulėjau ą, iškeliančią pa ogumo i ekonomi-
jos p incipus kaip ienus s a biausių.
Da bo ikslas – „a likus XX–XXI a. s a ybos e minijos dū inių keliaas-
pek į y imą, nus a y i šio posis emio aidos k yp is, dėsningumus i en-
dencijas“ (p. 14). Tikslui pasiek i au o ė išsikėlė penkis užda inius: 1) ap-
a us eo inius dū inių klausimus, į e in i ik ųjų i ne ik ųjų dū inių
san ykį i jo pokyčius s a ybos e minijoje; 2) išnag inė i sa akilmių i
hib idinių s a ybos e minijos dū inių da ybą, nus a y i sa akilmių i hib-
idinių dū inių da ybos ski umus; 3) aikan kogni y inės ling is ikos
p opozicinių modelių eo iją, nus a y i baziniais žmogaus sąmonės kon-
cep ais pa em us kogni y inius p opozicinius modelius, pagal ku iuos o -
muojama s a ybos e minijos dū inių seman ika; 4) s a ybos e minijos
dū inius suski s y i į emines g upes, a skleidžiančias am ik ą iso s a-
ybos mokslo aizdo agmen ą; 5) nus a y i sin aksinius-seman inius s a-
ybos e minijos dū inių sandų san ykius (p. 14).
Šios dise acijos objek as – XX–XXI a. sa akilmiai i hib idiniai dū iniai
(daik a a džiai), einan ys gimininiais s a ybos e minais. S a ybos e mi-
nijos dū iniai su ink i iš 290 šal inių, ku ie labai į ai ūs žan iniu a ž ilgiu.
Tai š iečiamojo pobūdžio knygelės, žodynai, žinynai, ado ėliai, p aneši-
mų ezės, paskai ų medžiaga, monog a ijos, mokomosios knygos, mokslo
žu nalai, mokslinių s aipsnių inkiniai, me odinė medžiaga, laik aščiai,
dak a o dise acijos i kon e encijų medžiaga. Iš šių šal inių ankiniu bū-
du iš ink as 6 181 s a ybos e minas dū inys i į auk as į Mic oso Access
duomenų bazę.
Užsimindama apie da bo naujumą i p ak inę bei eo inę jo e ę, au-
o ė eigia, kad „ši dise acija – ai pi masis da bas, ku iame išsamiai,
į ai iais aspek ais nag inėjamas s a ybos e minijos dū inių posis emis,
284 Palmi a Zemle ičiū ė |
a skleidžiama jo aida i esama padė is. Ji u ė ų papildy i lie u ių e mi-
nologijos y inėjimus, bū i naudinga suda an naujus s a ybos e minus.
Da bas aip pa galė ų bū i naudingas s a ybos specialis ams, engian iems
s anda us i žodynus, mokslininkams, ašan iems e minologijos da bus.
Dise acijai eng i su ink ais naujais s a ybos e minijos dū iniais bū ų
galima papildy i Lie u os Respublikos e minų banką“ (p. 17).
„Į ado“ gale, su o mula us ginamuosius eiginius, glaus ai ap ašius da -
bo s uk ū ą i nu odžius jo ap obaciją, pe einama p ie ling is inės s a y-
bos e minų dū inių analizės, ku iai ski i šeši sky iai. Pae apiui s uk ū-
iškai i seman iškai ap a dama s a ybos e minus dū inius, au o ė pa odo
išsamų jų o ma imosi i aidos aizdą p adedan ikimoksliniu laiko a piu
(iki 1918-ųjų) i baigian šiandiena (2019-aisiais), „ne ik a skleidžia[n į]
s a ybos s i ies speci iką, pa od[an į] in ensy ią s a ybos mokslo aidą, be
i ben iš dalies leidžia[n į] sp ęs i apie lie u ių kalbos dū ybos polinkius,
lie u ių kalbos yšius su užsienio kalbomis, jų po eikį lie u ių kalbos
e minijai i apsk i ai apie men alinius mąs ymo modelius, ampančius
są okų nominacijos pag indu“ (p. 204).
Pi mame sky iuje „Bend ieji eo iniai dū inių aspek ai“, emian is imis
požiū iais – susijusiu su žodžių da yba (ka u i su mo ologija), su kog-
ni y ine ling is ika, iksliau, kogni y inių p opozicinių modelių eo ija, i
su sin akse, – nag inėjama dū inio samp a a, ap a iami dū inio požymiai
(o og a inis, onologinis, sin aksinis i seman inis). Tu in pag indu lie-
u ių i užsienio y ėjų įž algas apie da inius su klasikiniais iš lo ynų
kalbos a ėjusiais sie iniais kamienais, keliama i g ildenama ik ųjų i
ne ik ųjų dū inių p oblema, aiškinamasi, kokias gi pozicijas užima dū iniai
į ai ių kalbų i į ai ių mokslo s ičių e minijoje.
An ame sky iuje „S a ybos e minijos dū inių samp a a i šal iniai“ nu-
odžius, kas dise acijoje laikoma s a ybos e minu dū iniu, ap a iami jų
a si adimo šal iniai. Au o ės manymu, „s a ybos s i ies dū iniai ne u i spe-
ci inių, išsiski iančių a si adimo ypa ybių, jie a si anda aip pa , kaip i isų
ki ų s ičių i be kokios da ybos e minai“ (p. 32), bū en : e minologizuo-
jan gy osios i bend inės kalbos dū inius, . y. su eikian jiems e mininę
eikšmę (seman inė da yba, a ba e minologizacija), ans e minologizuo-
jan ki ų dalykinių s ičių dū inius ( idinis skolinimasis, a ba ans e mino-
logizacija), da an dū inius naujada us, iškilus po eikiui pa adin i naujas
są okas (da yba), skolinan is ga a us dū inius iš ki ų kalbų (skolinimasis),
e čian dū inius iš ki ų kalbų ( e yba, isiškoji a ba dalinė).
285Te minologija | 2021 | 28
T ečiame sky iuje „S a ybos e minijos dū iniai s a ybos mokslo aidos
i li e a ū os kon eks e“ ap a iama pag indinė s a ybos li e a ū a, ku i
suski s y a „pagal pag indinius Lie u os s a ybos mokslo aidos e apus,
su ampančius su s a ybos e minijos, aip pa i dū inių posis emio, aidos
e apais“ (p. 37). Taip a skleidžiama, „kaip, plė ojan is s a ybos mokslui,
eikian is o inėms aplinkybėms, nuo s ichiškų, spo adiškos da ybos s a-
ybos e minijos dū inių ei a link šio e minų sluoksnio posis emio susi-
o ma imo“ (p. 37).
Mokslinės s a ybos e minijos užuomazgos siejamos su liaudies e minija
i senaisiais aš ais. Pe mainingame i sunkiame laiko a pyje nuo XIX a. p .
iki 1918 m. išleis ose š iečiamosiose lie u iškose knygelėse a o a i s a-
ybos e minų dū inių. Jų da ap inkama po spaudos d audimo panaikinimo
pasi odžiusiose s a ybai ski ose knygelėse i ne specialiai s a ybai ski uo-
se, o ki uose leksikog a ijos da buose, p z., J. Šlapelio suda y ame S e imų
i nesup an amų žodžių žodynėlyje (1907).
1918–1940 m. – naujas s a ybos e minijos aidos a psnis, o 1918 m.
žymi ne ik mokslinės s a ybos e minijos sis emos, be i dū inių posis emio
ik ąją p adžią. Po Lie u os Nep iklausomybės a kū imo suin ensy ėjo s a-
ybos eikla i leidyba. Ta puka iu bu o išleis a nemažai s a ybos s i ies
ado ėlių, mokomųjų knygų, skelb a mokslinių s aipsnių apie s a ybas,
s a ybos mokslinių leidinių ecenzijų, ku iose ap a iami i s a ybos s i ies
leidiniuose a ojamos e minijos klausimai. S a ybos e minus ilgą laiką
kū ė ne e minologai p o esionalai, o s a ybos specialis ai. To laiko a pio
s a ybos e minijos i isos šios p o esinės kalbos o ma imuisi didelę eikš-
mę u ėjo užsienyje s udija ę i (a ) di bę s a ybos inžinie iai, ku ie di bo
Lie u oje, a liko eikšmingus mokslinius y imus, ašė s aipsnius i knygas,
mokė jaunimą. Tai okios išski inės asmenybės kaip Kazimie as Vasiliauskas,
Jonas Šimoliūnas, P anas Mo kūnas, Ana olijus Rozenbliumas, P anas Jo-
delė. Jų publikacijos dažniausiai bu o e s inės ( e s a iš okiečių kalbos).
Taigi, naujų dū inių da ybai pi muoju Lie u os Nep iklausomybės laiko a -
piu s a bi bu o okiečių kalba, pasižymin i dū inių gausa.
1940–1990 m. – s a ybos e apas, p asidėjęs SSRS okupa us Lie u ą.
So ie mečiu bu o leidžiama daug mokomųjų p iemonių – ado ėlių, mo-
komųjų knygų, paskai ų konspek ų, pasi odė i pi mieji ienakalbiai s a-
ybos e minų žodynai. Nemaža kalbamųjų p iemonių dalis a ba bu o
e čiama iš usų kalbos, a ba au o iai ašydami naudojosi usiška os s i-
ies li e a ū a. In ensy i s a ybos knygų leidyba laikoma eigiamu šio e a-
po eiškiniu, ačiau s a ybos e minai e inami ne iena eikšmiškai. Viena
286 Palmi a Zemle ičiū ė |
e us, pažymima, kad s a ybos s i ies li e a ū oje mažai a ojama skoli-
nių, ieškoma a i ikmenų lie u ių kalba, ačiau, ki a e us, lie u ių kalbos
e minų da ybą ima s ip iai eik i usų kalbos žodžių da ybos sis ema –
gausėja usų kalbos pa yzdžiu da omų dū inių, usiškų e inių i pan.
Pasku inis s a ybos li e a ū os e apas da uojamas 1990–2019 m. Pažy-
mima, kad, ėlei a kū us Lie u os Nep iklausomybę, yks an eigiamiems
s a ybos sek o iaus pokyčiams, in ensy iai engiama i leidžiama į ai iažan ė
s a ybos li e a ū a, ku iami nauji s a ybos e minai. Pas a ųjų aisyklingu-
mui i sis emiškumui s a bi ampa Lie u ių kalbos ins i u o Te minolo-
gijos cen o, Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos, Lie u os s anda iza-
cijos depa amen o e minologinė eikla. Ypač s eikin ina ai, kad dise -
acijos au o ė čia d ąsiai įžodina ieną iš kalbamuoju laiko a piu a ps an-
čių blogybių Lie u os mokslo padangėje, s abdančių lie u iškos s a ybos
(i , be jokios abejonės, ne ien ik jos! – au . pas .) e minijos kū imąsi
i plė ojimą, – „mokslinių s aipsnių, pa ašy ų anglų kalba i publikuo ų
anglakalbiuose žu naluose, aukš esn[is] e inim[as]“ (p. 48).
Ke i ame sky iuje „S a ybos e minijos dū inių da yba“ s a ybos e -
minai dū iniai analizuojami da ybos požiū iu. Ap a us sa akilmio i hi-
b idinio dū inio samp a ą bei p obleminius aspek us, a ski ai ašoma apie
sa akilmių ( ik ųjų i ne ik ųjų) i hib idinių ( ik ųjų i ne ik ųjų) s a ybos
e minijos dū inių da ybą. Visi šie dū iniai analizuojami ch onologiškai –
nuo 1918 m. mokslo populia inamojoje li e a ū oje iki 2019 m. a o ų
dū inių, . y. dū inių da yba ap a iama pagal s a ybos e minijos aidos
e apus. Taip nuosekliai nag inėjami ke u ių laiko a pių – (1) iki 1918 m.,
(2) 1918–1940 m., (3) 1940–1990 m. i (4) 1990–2019 m. – s a ybos
e minų dū inių da ybos ipai i būdingosios ypa ybės bei aidos enden-
cijos. K eipiamas dėmesys į sa akilmių dū inių kamieno, giminės i ga-
lūnės bei jungiamojo balsio pa inkimo, aip pa hib idinių dū inių sko-
lin ų sandų kilmės klausimą.
Penk ame sky iuje „S a ybos e minijos dū inių sin aksiniai-seman iniai
san ykiai“ s a ybos e minai dū iniai nag inėjami sin aksiniu-seman iniu
požiū iu. Iš p adžių išdės omas lie u ių i užsienio kalbininkų požiū is į
dū inį kaip į sin aksinį-seman inį da inį, oliau pa eikiama s a ybos e minų
dū inių klasi ikacija pagal juos suda ančių sandų sin aksinius-seman inius
san ykius. A ski ai ap a iami de e mina y iniai, a ba p ijung iniai, i kopu-
lia y iniai, a ba sujung iniai, dū iniai. Kadangi pi mųjų dū inių p iklauso-
masis sandas apib ėžia pag indinį, jie smulkiau ski s omi į šešias g upes –
a ibu inius, objek inius, aplinkybinius, komple y inius, lyginamuosius,
287Te minologija | 2021 | 28
subjek inius dū inius. Šių g upių iduje dū iniai ap a iami a siž elgian į ai,
koks dalykas nu odomas p iklausomuoju sandu. An ųjų dū inių sandų san-
ykiai smulkiau neski s omi, ma abu sandai y a lygia e čiai.
Šeš ame sky iuje „S a ybos e minijos dū inių eminės g upės kogni y iniu
požiū iu“, emian is p opozicinėmis s uk ū omis, suda ančiomis dū inio
seman ikos pag indą, i leksiniais-seman iniais požymiais, s a ybos e mi-
nai dū iniai ski s omi į emines g upes. Taip „p is a oma dū iniais žymi-
mų s a ybos pa adinimų sis ema i kogni y iniai modeliai, pagal ku iuos
šios sis emos iene ai susi o muoja“ (p. 126).
Kalban apie dū inius ak ualus ampa ieno s a biausių kogni y inės ling-
is ikos e minų – koncep o (minimaliojo žmogiškosios pa i ies iene o) –
e minas. Kogni y iniu požiū iu, dū inyje ma y inas „bazinių, žmonėms,
nep iklausomai nuo jų kalbos, bend ų koncep ų, suda ančių p opozicinę
s uk ū ą, yšys“ (p. 202). Vyks an dū ybai koncep us jungia p edika ai,
p z.: BŪTI, BŪTI SU, BŪTI NAUDOJAMAM, BŪTI DALIMI, BŪTI
BŪDINGAI, BŪTI PADARYTAM IŠ, VEIKTI SU. Tokios koncep ų
sąjungos adinamos p opozicijomis, a ba p opozicinėmis s uk ū omis. Ti-
iamieji s a ybos e minai dū iniai y a p iski iami ke u ioms koncep ualio-
sioms s i ims (ŽMONĖMS, GAMTAI, ABSTRAKTIEMS REIŠKINIAMS,
ARTEFAKTAMS), nus a omi jose y aujan ys koncep ai. Tų koncep ua-
liųjų s ičių pa adinimais einan ys s a ybos e minai dū iniai da ski s omi
smulkiau į emines g upes, o šių iduje ap a iami joms p iski ų pa adini-
mų seman ikos pag indą suda an ys kogni y iniai p opoziciniai modeliai.
Dise acijos pabaigoje pa eikiamos išsamios y imo iš ados, 290 pozici-
jų šal inių i 165 pozicijų keliakalbės li e a ū os są ašai.
S a bu pažymė i ai, kad dise acijoje au o ė ne engia ap a i į ai ius
p obleminius s a ybos e minijos dū inių a ejus, s a s y i i kel i hipo e-
zes. Aki aizdu, kad ji ge ai eo iškai pasi engusi di b i mokslinį da bą.
Linos Ru kienės dak a o dise acija S a ybos e minijos dū iniai: o ma-
imasis i aida y a s ip i ne ik anali iniu, be i mokslinio s iliaus, aisyk-
lingos, aiškios, sklandžios kalbos, nuoseklaus minčių dės ymo a ž ilgiu.
Ji b andus g ūdas į lie u ių e minologijos y imų a uodą.
Gau a 2021-10-01
Palmi a Zemle ičiū ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]
